Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3608-776/2019 pagal pareiškėjo T. D. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas netenkinamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo (apelianto) T. D. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

22. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-49-1003/2017 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu iš T. D. nepilnamečiam vaikui V. D. buvo priteistas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą pervedant į E. D. sąskaitą, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Civilinėje byloje Nr. 2A-278-856/2018 (pagal atsakovo T. D. apeliacinį skundą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

25. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolio R. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-49-1003/2017. Išieškotoja E. P. prašyme antstoliui nurodė išieškoti iš vaiko tėvo T. D. 157 Eur išlaikymo skolą, susidariusią dėl išlaikymo neindeksavimo. 2019 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 17 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paragino pareiškėją T. D. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 157 Eur susidariusį įsiskolinimą ir 30,20 Eur vykdymo išlaidų. 2019 m. sausio 28 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jokio išlaikymo įsiskolinimo neturi. 2019 m. sausio 30 d. raštu antstolis skolininkui paaiškino, kad skola susidarė dėl teismo priteisto periodinio išlaikymo neindeksavimo, kurį mokėtojas turėjo apsiskaičiuoti pats, atsižvelgdamas į viešai skelbiamą ir įstatymų numatytą infliacijos indeksą.

Dėl ginčo esmės

27. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, nuo kada pareiškėjui (apeliantui) atsirado pareiga indeksuoti išlaikymo sumą (nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo dienos ar nuo teismo sprendime nurodytos išlaikymo priteisimo dienos).

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

29. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

30. Minėtame Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra reglamentuota indeksavimo tvarka. Apraše numatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas); skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde remiasi Aprašo 7 punktu (neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos) ir teigia, jog jo pareiga indeksuoti išlaikymo sumą atsirado nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teismo sprendime nurodytos išlaikymo priteisimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu, kad iš pareiškėjo (apelianto) išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos (2016-04-20), todėl spręstina, jog Aprašo 7 punkto nuostatos šiam sprendimui skaičiuoti turi būti taikomos laikant atskaitos tašką ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o išlaikymo priteisimo dieną. Todėl, remiantis minėto Aprašo 7 punktu, indeksavimas turi būti pradėtas taikyti nuo 2017 m. vasario 1 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po periodinių išmokų priteisimo.

32. CK 6.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą, nurodė, jog pirminis ieškinys teisme buvo gautas 2016 m. balandžio 20 d., ir sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

33. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjui (apeliantui) atsirado pareiga indeksuoti išlaikymo sumą nuo teismo sprendime, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, nurodytos išlaikymo priteisimo dienos. Pareiškėjui (apeliantui) nevykdant pareigos indeksuoti išlaikymo sumą, išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir teisėtai paragino pareiškėją (apeliantą) įvykdyti sprendimą.

34. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Lietuvos statistikos departamento 2017 m. apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas buvo 101,7, 2018 m. – 103,9; vadinasi, nuo 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjas (apeliantas) turėjo mokėti 203 Eur per mėnesį, o nuo 2018 m. vasario 1 d. – 211 Eur per mėnesį. Kaip teisingai apskaičiavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo (apelianto) įsiskolinimas dėl neįvykdytos pareigos kasmet indeksuoti teismo priteistą išlaikymą sudaro 157 Eur (3 Eur x 12 mėn. + 11 Eur x 11 mėn.).

35. Išanalizavęs išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino jo veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuotas asmuo E. P., atsiliepdama į atskirąjį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Teismui pateiktas 2019 m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas, liudijantis apie 150 Eur dydžio sumos sumokėjimą advokatui už procesinio dokumento surašymą bei teisines konsultacijas.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį; suinteresuoto asmens E. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos (150 Eur) priteistinos iš pareiškėjo (apelianto) T. D. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdėšimt eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.