Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-1003/2017 pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. D. patikslintu ieškiniu prašė: a) panaikinti santuokos, sudarytos tarp jos ir T. D. bei įregistruotos Šiaulių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 383, apskaitos akto įrašą, ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; b) nustatyti nepilnamečio sūnaus V. D., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškove; c) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. D. tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą) nuo šeštadienio 10 val. iki 19 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki 19 val. Tėvas su sūnumi šiame punkte nustatyta tvarka šeštadienį ir sekmadienį bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje Vokietijoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje. Atvykdamas bendravimui su sūnumi T. D. turi suderinti su E. D. savo atvykimo laiką; 2) T. D. su sūnumi V. D. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Vokietijoje antradienį, ketvirtadienį 10 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Atvykdamas bendravimui su sūnumi T. D. turi suderinti su E. D. atvykimo laiką; 3) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) du kartus per savaitę laiku nuo 19 iki 20 val., tačiau ne ilgiau nei 30 min.; 4) T. D. turi teisę kartu su sūnumi praleisti pusę sūnaus atostogų. T. D. su sūnumi V. D. vaiko atostogų metu bendrauja motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Atvykdamas bendravimui su sūnumi atostogų metu T. D. prieš tris savaites iki planuojamo atvykimo suderina su E. D. savo atvykimo laiką; 5) Tadas D. E. D. prašymu turi pareigą pateikti jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą (jei bendravimas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje), sveikatos būklę, mitybą, dienotvarkės režimą; 6) T. D. atostogų su sūnumi metu E. D. bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) ne mažiau kaip du kartus per savaitę nuo 19 iki 20 val., tačiau ne ilgiau nei 30 min.; 7) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), gruodžio 24 d., 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d., iki 19 val.; 8) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 9) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. pirmąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 10) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 11) pasiimdamas sūnų V. D. švenčių metu, T. D. įsipareigoja užtikrinti sūnaus ir motinos E. D. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 12) T. D. turi teisę su sūnumi V. D., pradedant 2018 metais, kas antrus metus praleisti kartu vaiko gimimo dieną (gruodžio 9 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 13) tais metais, kai sūnus gimimo dieną švenčia su motina E. D., tėvas T. D. turi teisę tą dieną nuo 19 iki 20 val. bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis, taip pat E. D. turi teisę bendrauti su sūnumi jo gimimo dieną telekomunikacijų priemonėmis, kai ji leidžiama su tėvu T. D.; 14) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. negali atvykti bendravimui su sūnumi, jis apie tai informuoja E. D. telefonine trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku; 15) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. bendravimas su sūnumi negalimas (pvz., dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.), E. D. apie tai informuoja T. D. trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku; d) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus V. D. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; e) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.3. Atsakovo reikalavimas, kad bendravimas su sūnumi vyktų tokia tvarka: „tuo atveju, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste/rajone, atsakovas su sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 10 iki 19 val., o tuo atveju, kai atsakovo bendravimo laikas darbo dienomis sutampa su ta savaite, kurios savaitgalį atsakovas bendrauja su sūnumi, tai atsakovas, pasiimdamas sūnų ketvirtadienį 10 val., turi teisę grąžinti jį sekmadienį 19 val. Tuo atveju, jei sūnaus ir tėvo gyvenamosios vietos skirtingose valstybėse ir/ar skirtinguose miestuose/rajonuose, atsakovas su sūnumi turi teisę bendrauti ketvirtos savaitės ketvirtadienį ir penktadienį, pasiimdamas sūnų nuo ketvirtadienio 10 val., ir grąžindamas tos savaitės sekmadienio 19 val.“, nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, todėl šio reikalavimo pateikimas apeliaciniame skunde laikytinas pažeidžiančiu CPK 312 straipsnio nuostatas. Teismui manant kitaip, ieškovė prašo įvertinti aplinkybę, kad mažamečio šalių vaiko pasiėmimas ilgesniam laikui, su nakvyne, turėtų vykti palaipsniui, tam turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, nes trimetis nuo pat gimimo auga su mama, pas tėvą nakties laikotarpiu nėra likęs, o susitikimai su atsakovu buvo itin reti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto T. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės tam tikroje dalyje prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą (dalyje dėl kelionės išlaidų, kurios nebuvo pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, vertindama, ką teismas turėjo pripažinti ir ko nepripažino (dėl vaiko interesams kenkiančių atsakovo veiksmų) ir t. t.). Pažymėtina, jog ieškovė nėra pateikusi apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo, todėl civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik atsakovo T. D. apeliacinio skundo ribose ir dėl ieškovės prašymų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo kvestionavimu, kolegija nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes (taipogi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostata, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Iš to išplaukia, jog atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į tai, ar toje pačioje valstybėje ir tame pačiame mieste gyvena tėvas ir sūnus, negali būti vertinamas kaip visiškai naujų reikalavimų pateikimas apeliaciniame skunde, kaip nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą.

Ginčo esmė

Byloje pateiktas apeliacinis skundas, kuriuo atsakovas T. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu.

Byloje nustatyta, kad ieškovė E. D. (iki santuokos – P.) ir atsakovas T. D. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašas Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje atliktas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 383. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką V. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistas 200 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, su kuria apeliantas nesutinka, teigdamas, jog teismo nustatyta tvarka ne visiškai atitinka teisingumo ir maksimalaus bendravimo užtikrinimo principus, nepilnamečio sūnaus interesus ir iš dalies varžo atsakovo, kaip lygiateisio tėvo, teises, su kuo kolegija iš esmės nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kuomet tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią galima įgyvendinti, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė gyvena Vokietijoje, atsakovas – Lietuvoje. Skundžiamu teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina – ieškove, kuri su vaiku, kaip minėta, gyvena Vokietijoje. Taip pat byloje nustatyta ir apeliantas (atsakovas) to neneigia, kad nuo 2015 metų gruodžio mėnesio ieškovė su vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, t. y. vaikas gyvena tik su mama nuo vienerių metų, šiuo metu vaikui yra šiek tiek daugiau nei trys metai. Taigi, akivaizdu, jog tam, kad būtų galima nustatyti maksimalią atskirai gyvenančio tėvo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių bei tėvo ir vaiko bendravimo dažnumą, pirmiausia būtina stiprinti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas negali būti savitikslis, kas pažymima ir kasacinio teismo praktikoje, kadangi bendravimo tvarka siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip pilnavertės asmenybės, vystymuisi reikalingas abiejų tėvų dėmesys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tėvai patys turi siekti gerovės savo vaikui ir siekdami šio tikslo turi prašyti tokio bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuris atitiktų ne pačių tėvų siekius ar norus, o išimtinai vaiko gerovę ir galimybę bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais.

Taigi, vertinant paminėtas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai maksimalią atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, kurios keisti nėra jokio pagrindo. Ši išvada darytina įvertinus vaiko amžių (beveik 3,5 metų), vaiko ir tėvo gyvenimą skirtingose valstybėse, galų gale tą aplinkybę, jog nuo vienerių metų vaikas gyvena atskirai nuo tėvo, su mama, jo bendravimas su tėvu yra labai ribotas, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Natūralu, kad vaikui nuo pat gimimo augant su mama, kuri juo nuolat ir besąlygiškai rūpinasi, ir tik kartkartėmis bendraujant su tėvu (dažniausiai telekomunikacijų priemonių pagalba), tarp vaiko ir mamos yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys, tuo tarpu vaiko ryšys su tėvu yra susilpnėjęs ar netgi nutrūkęs. Taigi, visų pirma, atsakovas turi šį ryšį sustiprinti ar net atkurti, kad galėtų bendrauti su vaiku kitoje, nei jam įprasta, aplinkoje, nedalyvaujant motinai, kadangi tokio amžiaus vaikui, kokio yra šalių vaikas, staigus paėmimas iš jam saugios aplinkos sukels emocinį stresą, kas visiškai neatitiks vaiko interesų. Iš paminėto spręstina, jog nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią pasiimti vaiką į kitą aplinką bus galima tuomet, kai jam sueis ketveri metai, yra iš esmės pagrįsta, kadangi tokio amžiaus vaikui reikalingas bendravimas su tėvu, kad sustiprinti su juo ryšį, kitaip tariant, būtinas pereinamasis laikotarpis, kad atsakovas atkurtų bendravimą su savo mažamečiu sūnumi, kuris be jokio streso ar baimės galėtų bendrauti su atsakovu kitoje, jam naujoje, aplinkoje ir nedalyvaujant ieškovei, kas visiškai atitiktų vaiko interesus. Taigi, šioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Atsakovas teigia, jog teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 ir 5 punktuose įtvirtintos sąlygos nėra visiškai konkrečios, mano, jog tėvas neturėtų būti įpareigotas savo ir sūnaus buvimo laiku, atostogų laiku užtikrinti sūnaus lankymo neprivalomų ugdymo įstaigų, o teismo sprendimu nustatytas toks absoliutus įpareigojimas suteikia ieškovei teisę reikalauti, kad atsakovas vestų vaiką į darželį, nors ši įstaiga nelaikoma privaloma ugdymo įstaiga. Be to, atsakovas nurodo, jog 2 punkte nustatyta sąlyga dėl jo bendravimo su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, atsižvelgiant į tai, kad jų gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, yra sunkiai įgyvendinama. Kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vaiko ir tėvo gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, todėl bendravimo tvarka, pagal kurią nustatytas vaiko ir tėvo bendravimas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 10 val. iki 19 val., įpareigojant atsakovą dar ir užtikrinti sūnaus lankymąsi švietimo, ugdymo įstaigose, yra sunkiai įgyvendinama, be to, neaiški, todėl minėtas teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas tikslintinas, numatant, jog toks bendravimas vyksta tėvui ir sūnui gyvenant toje pačioje šalyje ir tame pačiame mieste/rajone, bei tikslinant 2 ir 5 punktą dėl įpareigojimo užtikrinti sūnaus lankymąsi privalomose švietimo ir ugdymo įstaigose, eliminuojant sveikatos priežiūros įstaigas. Šioje vietoje pažymėtina, jog vaikui susirgus, tiek vienas, tiek kitas tėvas turi pareigą kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas, todėl toks neaiškus ir nekonkretus nurodymas bendravimo su vaiku tvarkoje, yra nepagrįstas ir perteklinis. Taigi, teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas. Taipogi tais pačiais motyvais tikslintini ir teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 10-14 punktai, numatant, jog toks bendravimas švenčių dienomis vyksta tėvui ir sūnui gyvenant toje pačioje šalyje ir tame pačiame mieste/rajone.

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė minimalų bendravimą telekomunikacijų priemonėmis iki 2018-12-09, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie tai, kad toks bendravimas kenkia sūnui, taip pat neatsižvelgdamas į tai, kad būtent tokiomis priemonėmis galima sustiprinti ir palaikyti tėvo ir sūnaus ryšį, kai jų gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse. Skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, 4 punkte nurodyta, jog T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) tris kartus per savaitę laiku nuo 19 iki 20 val., nustatant bendravimo trukmę ne trumpesnę nei 30 min. ir ne ilgesnę nei 1 val. Nuo 2018 m. gruodžio 9 d. (skundžiamame teismo sprendime padaryta techninė klaida, nurodant metus) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) ne mažiau keturių kartų per savaitę laiku nuo 19 iki 20 val. ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 val. Taigi, spręstina, jog nustatyta bendravimo telekomunikacijų priemonėmis su 3,5 metų vaiku tvarka yra pakankama, tokios trukmės bendravimas nustatytas atsižvelgiant ir į vaiko teisių specialistų išvadas, be to, apeliantas ir nenurodo, kodėl, jo manymu, teismo nustatytas bendravimas telekomunikacijų priemonėmis yra minimalus, ir koks yra maksimalus, tik gausiai cituoja kasacinio teismo praktiką.

Dar kartą akcentuotina, kad tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia ir sunkiausia yra užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Taigi, nors nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, kurią apeliantas vertina kaip jam nepalankią, tačiau tai nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka yra neteisinga, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas yra mažametis, jis nuo vienerių metų gyvena tik su motina ir jo gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, be to, jie gyvena užsienio valstybėje.

Pažymėtina ir tai, jog augant vaikui keičiasi ir jo interesai, poreikiai, nuo mažens iki pilnametystės nustatyta bendravimo tvarka dažnai gali neatitikti vaiko interesų ir netgi, vėliau, juos pažeisti. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, ar atsakovas dės pastangas, kad sustiprinti ryšį su savo mažamečiu vaiku, ar sieks laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. Būtent todėl teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, pagal dabartinį vaiko amžių, jo poreikius, nes vaikui esant tokio amžiaus, labai sunku numatyti jo poreikius ateityje. Būtent todėl, kaip minėta, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, augant vaikui, keičiantis jo poreikiams bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tai yra tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, – atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, tik patikslina apelianto bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką pagal šios bylos aktualijas.

Dėl pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (procentus). Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis ieškovės reikalavimų patenkinti tik iš dalies, teismas turėjo pagrindą laikyti, kad tenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų ir atitinkamai 50 procentų atsakovo reikalavimų. Kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

Ieškovė E. D. patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą apie bažnytine tvarka įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Atsakovas T. D. patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimus panaikinti šalių santuokos apskaitos akto įrašą apie bažnytine tvarka įregistruotą santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo, nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai didžiąja dalimi buvo atmesti, t. y. santuokos apskaitos akto įrašas apie bažnytine tvarka įregistruotą santuoką panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimas tenkintas iš dalies), atmestas atsakovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo, atitinkamai atmesti ir reikalavimai dėl ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atitinkamai šioje dalyje tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus. Taigi, darytina išvada, jog iš esmės bylinėjimosi išlaidos paskirstytos ir priteistos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais, todėl jie yra atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas T. D., pateikdamas apeliacinį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. T. D. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį valstybei bei 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų advokatui, pateikė tai įrodančius dokumentus. Ieškovė E. D. pateikė įrodymus apie tai, jog ji turėjo 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, kurias prašo priteisti iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismui tik labai nedidelėje dalyje tenkinus atsakovo apeliacinį skundą (iš esmės skundas atmetamas, tik tikslintini kai kurie bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktai), ieškovei E. D. iš atsakovo T. D. priteistinos apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo 2, 5, 10-14 punktus patikslinti ir šiuos punktus išdėstyti taip:

2) tuo atveju, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste/rajone, T. D. su sūnumi V. D. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių suderintos vietos antradienį ir ketvirtadienį, tos dienos 10 val., ir grąžindamas tos pačios dienos 19 val. E. D. ir T. D. gali susitarti ir dėl kitokio vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko. Vaikui sulaukus ketverių metų amžiaus, t.y. nuo 2018 m. gruodžio 9 d., T. D. bendrauja su sūnumi V. D. darbo dienomis savo pasirinktoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių suderintos vietos antradienį ir ketvirtadienį, tos dienos 10 val., ir grąžindamas tos pačios dienos 19 val. E. D. ir T. D. gali susitarti ir dėl kitokio vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko. Bendraudamas su sūnumi T. D. privalo užtikrinti sūnaus V. D. lankymąsi privalomose švietimo ir ugdymo įstaigose;

5) T. D. turi teisę kartu su sūnumi praleisti šešias savaites per metus savo ir sūnaus atostogų. Atostogų laikas paskirstomas taip: viena savaitė rudens (nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesių) laikotarpiu, viena savaitė (nuo gruodžio iki vasario mėnesių) laikotarpiu, dvi savaitės pavasario (nuo kovo iki gegužės mėnesių) laikotarpiu, dvi savaitės vasaros (nuo birželio iki rugpjūčio mėnesių) laikotarpiu. T. D. su sūnumi V. D. savo ir vaiko atostogų metu bendrauja motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Nuo 2018 m. gruodžio 9 d. ir iki V. D. pradės lankyti mokyklą (t. y. privalomą ugdymo įstaigą), šiame punkte nurodytų atostogų metu T. D. bendrauja su sūnumi V. D. savo pasirinktoje buvimo vietoje, pasiimdamas sūnų iš E. D. gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką T. D. įsipareigoja raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) informuoti E. D. ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdamas informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos ir kitą konkrečią E. D. prašomą informaciją. Jei T. D. atostogų laikas sutampa su sūnaus V. D. privalomų švietimo ir ugdymo įstaigų lankymu, T. D. privalo užtikrinti vaiko lankymąsi šiose įstaigose;

10) tuo atveju, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste/rajone, T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), gruodžio 24 d., 10 val., pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d., iki 19 val. Toks bendravimas galimas ir tais atvejais, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, miestuose/rajonuose;

11) tuo atveju, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste/rajone, T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Toks bendravimas galimas ir tais atvejais, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, miestuose/rajonuose;

12) tuo atveju, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste/rajone, T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. Naujųjų metų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną, gruodžio 31 d., 10 val., pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d., iki 19 val. Toks bendravimas galimas ir tais atvejais, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, miestuose/rajonuose;

13) tuo atveju, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste/rajone, T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. pirmąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Toks bendravimas galimas ir tais atvejais, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, miestuose/rajonuose;

14) tuo atveju, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste/rajone, T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Toks bendravimas galimas ir tais atvejais, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, miestuose/rajonuose.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.