- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-919-357/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03554-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- T. D.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-49-1003/2017 pagal ieškovės E. P. (buvusi D.) patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-49-1003/2017 pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – L. B. AB, išvadą teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies: 1) panaikinti 2013 m. liepos 18 d. bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. duomenys neskelbtini) apie bažnytine tvarka (duomenys neskelbtini). (ikisantuokinė pavardė – P.) ir T. D. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo E. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę – P., T. D. palikti pavardę – D.; 3) nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo neteikia; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko V. D. gyvenamąją vietą su motina E. D.; 5) priteisti V. D. iš T. D. išlaikymą po 200 Eur, mokamą kas mėnesį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą pervedant į E. D. sąskaitą, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) E. D. paskirti vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) nustatyti T. D. bendravimo su sūnumi V. D. tvarką; 8) priteisti E. D. iš T. D. 2816,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; 9) priteisti T. D. iš E. D. 743,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; 10) likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti; 11) nustatyti, kad po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo T. D. prievolė L. B. AB pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine T. D. prievole; 12) priteisti valstybei iš T. D. 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; 13) sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
3. A. T. D. apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo 2, 5, 10-14 punktus patikslinti; likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
4. 2018 m. gegužės 23 d. teisme buvo gautas atsakovo T. D. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovas prašė išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl atsakovo T. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. D. tvarkos nustatymo. Teismas atsakovo prašymą tenkino ir 2018 m. gegužės 25 d. atsakovo atstovei advokatei išsiuntė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
5. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teisme buvo gautas ieškovės E. P. prašymas dėl klaidos vykdomajame rašte Nr. (duomenys nesakelbini) ištaisymo. Ieškovė nurodė, kad teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje išieškotojui T. D. 2018 m. gegužės 25 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodė, jog jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo žinoma, kad ieškovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė teismo ištaisyti vykdomajame rašte nurodytus duomenis apie jos gyvenamosios vietos adresą – pakeisti teismo nurodytą adresą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovės E. P. prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo 2018 m. gegužės 25 d. išduotame vykdomajame rašte netenkino.
7. Teismas nurodė, jog iš civilinės bylos duomenų matyti, kad, pareikšdama ieškinį, ieškovė nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad vėlesniuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodydavo, kad jos adresas korespondencijai yra (duomenys neskelbtini) (advokatės D. O. darbo vietos adresas). Teismas akcentavo, jog viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė prašymo teismui dėl gyvenamosios vietos pakeitimo; bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad (duomenys neskelbtini) gyvena laikinai, ruošiasi grįžti gyventi į Lietuvą, kurioje jai siūlomas darbas advokatų kontoroje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad 2018 m. gegužės 25 d. išduotame vykdomajame dokumente nurodęs ieškovės išviešintą gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), rašymo apsirikimo nepadarė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, teikdama teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovė (apeliantė) E. P. prašo teismo panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pateiktą prašymą tenkinti.
9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teiginiams dėl ieškovės adreso prieštarauja civilinės bylos medžiaga. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad nors ieškinio pateikimo teismui dieną nurodė, jog jos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas buvo informuotas, kad ieškovės gyvenamoji vieta pasikeitė, taip pat teismui buvo pateikti įrodymai apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
10. Pažymėjo, kad teismas, vadovaudamasis tuo, kad į bylą buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), negalėjo nustatyti, kad ieškovė gyvena Lietuvoje, nes faktiškai ji Lietuvoje jau negyvena. Ieškovė akcentavo, kad svarbu yra tai, jog ieškinio pateikimo metu buvo nurodyta, jog ji gyvena Lietuvoje, tačiau pasikeitus aplinkybėms ir išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), teismas buvo apie tai informuotas, pateikti visi tai pagrindžiantys įrodymai, kuriais vadovaujantis kritiškai vertintini teismo teiginiai, jog ieškovės išviešinta gyvenamoji vieta liko adresu (duomenys neskelbtini).
11. A. T. D., atsiliepdamas į atskirąjį skundą, prašė ieškovės E. P. atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės advokato atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodė, kad, teismui išduodant vykdomąjį raštą, nebuvo padaryta jokių klaidų, ypač dėl ieškovės gyvenamosios vietos. Pažymėjo, jog ieškovė sąmoningai siekia suklaidinti teismą, kad įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečio sūnaus ir jo tėvo atsakovo T. D. bendravimo tvarkos priverstinis vykdymas būtų iš esmės apsunkintas. Atsakovas akcentavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji faktiškai nuolat gyvena ir vykdomojo rašto išdavimo metu gyveno (duomenys neskelbtini); tokių įrodymų ji taip pat nepateikė ir su atskiruoju skundu.
13. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio, kada jis nuolatiniam gyvenimui grįžo į Lietuvą, jis su savo sūnumi paskirtu laiku matėsi ieškovės ir sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje (adresu (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad ieškovė nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą vėl grįžo 2017 m. gruodžio mėnesį, tačiau savo ir sūnaus gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravo – šios aplinkybės patvirtina, kad nors ieškovė buvo oficialiai deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nei socialinių, nei ekonominių ryšių su Lietuva ji nėra nutraukusi, tad darytina išvada, kad ir neketina nutraukti.
14. Atsakovo manymu, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia apsunkinti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, taip daro žalą mažamečiui vaikui, jo ir tėvo ryšiui.
Atsiliepimas
15. Atsakovas taip pat akcentavo, kad jei vykdomajame rašte būtų nurodytas ieškovės tėvų gyvenamosios vietos adresas, tai iš esmės reikštų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalies esminį pažeidimą, nes būtų konstatuota, jog ir vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (nors faktiškai taip nėra), tačiau tėvas tam sutikimo nedavė, tam nėra ir teismo leidimo. Atsakovas pažymėjo, jog iš esmės pasunkėtų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nes Lietuvoje veikiantys antstoliai galimai nebegalėtų padėti atsakovui dėl tinkamo sprendimo vykdymo. Atsakovas nurodė, kad vien tas faktas, kad ieškovė ir nepilnametis sūnus faktiškai nuo 2017 m. gruodžio mėnesio gyvena Lietuvoje, tačiau ieškovė nedeklaruoja savo ir sūnaus gyvenamosios vietos faktiniu adresu, tvirtindama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turėtų būti vykdomas išimtinai tik pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nėra itin sąžininga nei atsakovo, nei teismo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmestinas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta netenkinti ieškovės prašymo dėl rašymo apsirikimo vykdomajame rašte ištaisymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad išnagrinėtoje byloje Nr. 2-49-1003/2017 atsakovo prašymu 2018 m. gegužės 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas įsiteisėjusio teismo sprendimo dalyje dėl atsakovo T. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. D. tvarkos nustatymo (6 t., b. l. 213). Teismui išdavus vykdomąjį raštą, buvo gautas ieškovės prašymas ištaisyti vykdomajame rašte padarytą rašymo apsirikimą – ištaisyti ieškovės gyvenamosios vietos adresą – vietoj teismo nurodytojo adreso (duomenys neskelbtini) nurodyti gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 222). Teismas tokį ieškovės prašymą tenkinti atsisakė, pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 25 d. išduotame vykdomajame dokumente, nurodęs ieškovės išviešintą gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), rašymo apsirikimo nepadarė, kadangi iš civilinės bylos duomenų matyti, jog ieškovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).
18. Iš civilinė bylos duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 20 d. teisme buvo gautas ieškovės E. D. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; ieškinyje nurodyta ieškovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1). Ieškovė pateiktame ieškinyje pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jos tėvai (1 t., b. l. 3), prašė teismo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, suteikiant leidimą išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3). 2016 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės ir advokatės D. O. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovės E. D. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7). 2016 m. gegužės 5 d. teisme buvo gautas ieškovės E. D. prašymas, kuriame ieškovė prašė visus procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo siųsti elektroniniu būdu, kadangi laikinai išvyksta pasisvečiuoti pas savo tėvus į užsienį adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8). 2016 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, jog buvo patikrintos E. D. ir jos sūnaus, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos, konstatuota, kad E. D., grįžusi iš (duomenys neskelbtini), su sūnumi gyvena seneliui A. P. priklausančiame name (2 t., b. l. 199). 2016 m. rugsėjo 8 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė E. D. nurodė gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 51). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra gavusi itin gerą darbo pasiūlymą ir, nors Lietuvoje šiuo metu vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) gautas darbo pasiūlymas užtikrina didesnes pajamas ir geresnes socialines garantijas; prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 53). 2016 m. rugsėjo 7 d. paaiškinime Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta, kad ieškovės E. D. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 115). 2017 m. sausio 24 d. prašyme teismui dėl rašytinių įrodymų prijungimo ieškovė nurodė, jog jos gyvenamosios vietos adresas yra adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 165); iš šių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) slaugos darbuotoja (3 t., b. l. 167), lanko vokiečių kalbos kursus (3 t., b. l. 169), nuo 2016 m. gegužės 15 d. yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 171). 2017 m. rugsėjo 13 d. teismui pateiktame prašyme dėl garso įrašo išdavimo ieškovė nurodė, kad jos gyvenamojo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 170). Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriuo buvo apskųstas pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas, nurodyta, kad ieškovės adresas yra (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 156). Išraše iš 2018 m. vasario 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties nurodyta, kad ieškovės adresas yra (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 167).
19. Remiantis Gyventojų registro duomenimis – ieškovės (apeliantės) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo esmės
20. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y., vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo vadovaujantis atliekami vykdymo veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnis, 587 straipsnis).
21. CPK 648 straipsnio 1 dalyje nustatyti vykdomojo dokumento privalomi rekvizitai. Vykdomajame rašte turi būti nurodoma: 1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas; 2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas; 3) sprendimo priėmimo laikas; 4) su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui; 5) sprendimo įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas; 6) vykdomojo rašto išdavimo laikas; 7) pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi). Vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, be to, nurodomos vaikų gimimo datos.
22. Išduotas vykdomasis raštas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas. Taip pat gali būti ištaisoma tik išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida (CPK 648 straipsnio 6 dalis).
23. CPK 648 straipsnio 6 dalyje numatyta, jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) prašė ištaisyti teismo išduotame vykdomajame dokumente ne rašymo apsirikimą, bet nurodyti kitą jos gyvenamosios vietos adresą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vykdomajame dokumente nurodęs ieškovės išviešintą gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), rašymo apsirikimo nepadarė ir tenkinti ieškovės (apeliantės) prašymą atsisakė.
25. Kaip patvirtina nurodytosios teisės normos, įstatyme yra numatyta galimybė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą išduodant vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės (apeliantės) gyvenamosios vietos adresas keitėsi – bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovės (apeliantės) nurodytasis gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini); bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovės nurodomas adresas – (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad ieškovės (apeliantės) deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
26. Deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys patvirtina faktą, kad ieškovė (apeliantė) nėra deklaravusi išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Ši aplinkybė leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog ieškovės (apeliantės) atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad jos gyvenamoji vieta pasikeitė, kad jos deklaruotas išvykimas iš Lietuvos teismui buvo žinomi, vertinti kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Įvertinus byloje esančius, bylos nagrinėjimo metu aktualius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovės (apeliantės) išviešinti duomenys leidžia spręsti, kad ieškovės (apeliantės) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės (apeliantės) prašymo ir ištaisyti išduoto vykdomojo rašto duomenis, susijusius su ieškovės (apeliantės) gyvenamąja vieta, nurodant, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyta pozicija, kad ieškovė (apeliantė) nepateikė jokių įrodymų, kad ji šiuo metu ir vykdomojo rašto išdavimo metu faktiškai nuolat gyvena ir gyveno (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokių įrodymų teismui ji nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirąjį skundą bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog ieškovės (apeliantės) E. P. atskirasis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
29. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, atsakovas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2018 m. spalio 3 d. sąskaitą – faktūra už teisines paslaugas Nr. S28/2018 bei 2018 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymas, liudijantys apie 150 Eur dydžio sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovo T. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės E. P. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.