- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1605-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15617-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo ir 2020 m. birželio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui G. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą G. M. nepilnamečio vaiko M. S. tėvu. Prireikus skirti teismo medicininę DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, ją pavedant atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai; 2) nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. S.; 3) nustatyti, kad atsakovas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi M. S. tik iš anksto su jo motina suderinęs bendravimo laiką ir vietą; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. S. naudai išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., sudarantį 14 400 Eur; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. S. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. gegužės 1 d., mokant kas mėnesį po 400 Eur iki jo pilnametystės, nepilnamečio M. S. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jo motiną D. S., priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 2006 metų sausio mėnesį Dubline, Airijoje, ir nuo to laiko bendravo keletą mėnesių, kartu praleido atostogas, tačiau po atostogų esą suprato, kad netinka vienas kitam, ir išsiskyrė. Vėliau ieškovė pasijuto besilaukianti, tačiau nėštumas buvo neplanuotas. Ieškovė informavo biologinį vaiko tėvą G. M. apie situaciją, tačiau jis atsisakė bendrai rūpintis būsimu kūdikiu, motyvuodamas, kad dar nėra pasiruošęs tėvystei. (duomenys neskelbtini) Dubline gimė M. S.. Atsakovas atsisakė gimimo liudijime būti įrašytas vaiko tėvu. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas G. M. turi vaiko elektroninio pašto ir facebook kontaktus, kartais domisi vaiku, t. y. ieškovė siuntė atsakovui vaiko nuotraukas, o jis siuntė savo nuotraukas, pasakojo apie savo gyvenimą bei reiškė norą susitikti. Pasak ieškovės, nuo sūnaus gimimo atsakovas neatliko jokių veiksmų, t. y. neįteisino savo tėvystės, nesirūpino vaiko priežiūra, auklėjimu ir išlaikymu. Visą pagalbą ieškovė gavo tik iš savo šeimos ir artimųjų. Atsakovas bendrauja su vaiku tik tada, kai jam pačiam patogu (žinutės rašomos nereguliariai, dažnai nakties metu), tokiais savo veiksmais tėvas elgiasi neatsakingai ir traumuoja sūnų. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir tėvo pagalba, išlaikant vaiką, yra būtina. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Jos pajamas per mėnesį sudaro 45 Eur valstybės išmoka vaikui ir 504,50 Eur atlyginimas. Ieškovės vardu yra registruota 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – apie 15 000 Eur.
3. Ieškovė pažymėjo, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas bei patikslino, jog realiai kas mėnesį sūnui išlaikyti (su šeimos pagalba) ieškovė skiria apie 815 Eur, t. y. apie 150 Eur vaiko dalis būsto išlaikymui, 150 Eur maistui, 100 Eur drabužiams, avalynei (įskaitant mokyklinę, sportinę uniformas); 80 Eur vaistams, maisto papildams, dantų gydymui, treneriui (dantų tiesinimo įtaisas), higienos ir buities priemonėms; 50 Eur transporto išlaidoms, 100 Eur vaiko lavinimui (mokyklinės prekės, popamokinė veikla, būreliai, sportinė veikla); 60 Eur laisvalaikis (vaiko atostogos, vasaros, dienos stovyklos, gimtadienio šventės); 60 Eur kišenpinigiai; 50 Eur vaiko draudimas; 15 Eur telefono ir internetinio ryšio išlaidos. Pasak ieškovės, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistina bent pusė sūnaus išlaikymui reikalingos sumos, t. y. po 400 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės.
4. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo pat jo gimimo (2006 m. gruodžio 8 d.), ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 14 400 Eur (36 mėn. x 400 Eur). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena. Nepilnametis M. S. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, atsakovas tam niekada ir neprieštaravo, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nors šiuo metu atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja, ieškovė neprieštarauja, kad ateityje jie bendrautų. Pažymėjo, jog siekiant užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą, pirmiausiai reikėtų sukurti/atstatyti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį, t. y. pirmuose susitikimuose būtų reikalingas motinos dalyvavimas, o po to specialistų (vaikų psichologų) įvertinimas, kad toks ryšys atstatytas. Ieškovės manymu, atsakovas taip pat turėtų prisidėti prie papildomo vaiko kalbos mokymo (šiuo metu jie bendrauja anglų kalba). Įsitikinus, kad tėvo ir sūnaus ryšys atstatytas, galima nustatyti tokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kad atsakovas, iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo vietą ir laiką, galėtų susitikti ir bendrauti su vaiku.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu draugavo nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2006 m. kovo 18 d. turėjo lytinių santykių, 2006 m. kovo mėnesį kartu atostogavo. Minimu laikotarpiu ieškovė gyveno Dubline nuomojamame būste kartu su I. Š. ir R. Š., kurie ne kartą yra matę atsakovą ir su juo bendravę. Ieškovė nurodė, jog minimu laikotarpiu su kitais vyrais intymių santykių neturėjo, todėl yra visiškai tikra, kad atsakovas yra jai gimusio sūnaus M. S. tėvas. Pasak ieškovės, atsakovas nuo pat pirmosios nėštumo dienos žinojo, kad ji laukiasi. Galimo nėštumo atvejis taip pat buvo aptartas. Atsakovas reikalavo nutraukti nėštumą, o ieškovei nesutikus to padaryti, teigė, kad ieškovė būsianti viena atsakinga už vaiką. Ieškovė nurodė, kad ji savo iniciatyva atsakovui siųsdavo sūnaus nuotraukas, vaizdo įrašus. Kartais ir pats atsakovas prašydavo, kad ieškovė jų atsiųstų. 2015 metais atsakovas pradėjo reikšti norą bendrauti su vaiku, norėjo atstatyti prarastą ryšį, todėl ieškovė davė jam sūnaus elektroninio pašto adresą, tačiau sūnus į atsakovo siųstą elektroninį laišką neatsakė. Tuomet atsakovas paklausė, ar galėtų bendrauti su M. Facebook programos pagalba. Pasak ieškovės, jos nepilnametis sūnus M. visada žinojo, kas yra jo tėvas ir kur jis gyvena. Ieškovė paaiškino, jog kurį laiką šalys bendravo normaliai, tačiau 2017 metais atsakovo bendravimas pasikeitė, jis pradėjo rašyti trumpai, rašydavo, kad yra užimtas, sergantis ir skurdžiai gyvenantis. Ryšys tarp šalių nutrūko, tačiau atsakovas niekada neneigė savo tėvystės ieškovei gimusio sūnaus atžvilgiu. Ieškovė daug kartų siūlė atsakovui pripažinti tėvystę, tačiau atsakovas su tuo nesutiko ir nuolat kartojo, kad ieškovė pati yra atsakinga ir viena turi auginti vaiką.
Atsiliepimas
6. Atsakovas G. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašė teismo: 1) netenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovo pripažinimo M. S. tėvu; 2) skirti teismo medicininę DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, leidžiant DNR tyrimus atsakovui atlikti Prancūzijos kompetentingoje institucijoje ir gautus rezultatus atsiųsti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, kuri atliks ekspertizę; 3) netenkinti ieškovės reikalavimų dėl 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 400 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis M. S. priteisimo, ieškovę paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas nurodė, jog su ieškove susitiko Airijoje ir bendravo 3-4 mėnesius, o po 3 metų atsakovas gavo mažo vaiko nuotrauką, kurioje buvo nurodyta, kad tai yra jo vaikas. Atsakovo teigimu, šalių bendravimas nutrūko prieš trejus metus. Tuo metu šalys šiek tiek palaikė ryšį, tačiau dabar nebebendrauja. Atsakovo nuomone, M. S. nėra jo sūnus, jis šio vaiko nepažįsta ir niekada nėra dalyvavęs jo gyvenime, tačiau mano, kad yra tikslinga skirti medicininę DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas gyvena Prancūzijoje ir jo pajamos nėra pakankamos, kad galėtų atvykti į Lietuvą, atsakovas pareiškė prašymą, paskyrus ekspertizę, leisti atsakovui savo DNR tyrimą atlikti Prancūzijoje ir gautus rezultatus pateikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai tolesniam tyrimui. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu gyvena Prancūzijoje, 2018 m. gegužės 26 d. vedė dabartinę savo sutuoktinę E. J. J. bei kartu augina tris nepilnamečius vaikus iš jos buvusios santuokos, tai: L. A. L., M. T. B. ir N. T. C. B. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini), kuriame uždirba 1 360 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų: yra skolingas nekilnojamojo turto mokestį už 2018 metus, sudarantį 1 067 Eur, moka 550 Eur už buto nuomą, 240 Eur sudaro kasmėnesinės paskolos mokestis už automobilį, advokatui išleidžia 150 Eur per mėnesį, degalams išleidžia 150 Eur, maistui 150 Eur, telekomunikacijų paslaugos kainuoja 50 Eur. Taigi kiekvieno mėnesio pabaigoje jam lieka 50 Eur. Atsakovas nurodė, jog su sutuoktine turi namą, kurį įsigijimo prieš 5 metus už 180 000 Eur ir už kurį moka 980 Eur per mėnesį, taip pat apmoka mokesčius už elektrą, vandenį, internetą ir kt.
8. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, nurodė, jog nemano, kad yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei kasmėnesinį išlaikymą, tačiau pateikė savo poziciją dėl ieškovės ieškinyje nurodytų vaiko poreikių. Pasak atsakovo, ieškovės ieškinyje nurodyti kai kurie išlaidų dydžiai ir poreikiai yra nepagrįsti įrodymais. Pavyzdžiui, kas mėnesį skirti vaiko drabužiams ir batams po 100 Eur yra neprotinga ir neproporcinga. Atsakovas nesutinka ir su 150 Eur sudarančia vaiko dalimi būsto išlaikymui, kadangi už būsto išlaikymą yra atsakingi vaikų tėvai ir vaikams negali būti priskiriamos būsto išlaidos. Vertinant vaiko poreikius, atsakovo teigimu, reikėtų atsižvelgti į realius vaiko poreikius ir tėvų galimybes, o išanalizavus ieškovės ir atsakovo pajamas, akivaizdu, kad abiejų galimybės neleidžia skirti vaikui 815 Eur kas mėnesį. Pasak atsakovo, ieškovės nurodoma 815 Eur per mėnesį suma, reikalinga nepilnamečio sūnaus išlaikymui, yra nemaža, todėl turėtų būti pagrįsta įrodymais.
9. Atsakovas pateiktame atsiliepime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, jog su ieškovės pareikštais patikslintais reikalavimais nesutinka ir prašė teismo: 1) netenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovo pripažinimo M. S. tėvu; 2) netenkinti ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo, sudarančio 14 400 Eur priteisimo bei 400 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, M. S. priteisimo, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. S.; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog jis neprieštarauja, kad M. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina, ieškove D. S.
10. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas nepažįsta ieškovės nepilnamečio sūnaus, gyvena užsienio valstybėje (Prancūzijoje), 2018 metais yra sukūręs kitą šeimą, jo sutuoktinė laukiasi. Atsakovas neneigia, kad pažįsta ieškovę ir ieškinyje nurodytu laikotarpiu jiedu 3-4 mėnesius bendravo. Atsakovo atstovė nurodė, jog atstovaujamasis ją informavo, kad šalis siejo draugiškas bendravimas, tačiau nedetalizavo, koks tai buvo bendravimas, ar šalys palaikė artimus, intymius santykius, ar vyko kartu atostogauti ir pan. Dėl šios priežasties atsakovo atstovė prašė teismą byloje vadovautis atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Atsakovo atstovė patvirtino, jog praėjus 3 metams ieškovė atsiuntė atsakovui vaiko nuotrauką ir paaiškino, jog tai yra atsakovo sūnus. Šalys kurį laiką bendravo elektroninio ryšio priemonėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės teismui pateikti el. laiškai bei susirašinėjimas Facebook programoje yra rašyti ieškovės, jos nepilnamečio sūnaus ir atsakovo. Nepaisant to, atsakovas atsisako byloje pripažinti tėvystę, taip pat nesutinka ir su kitais ieškovės jam pareikštais reikalavimais dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės pareikštam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsakovas neprieštarauja. Atsakovo atstovė teismą taip pat informavo, kad atsakovui ne kartą buvo išaiškinta ekspertizės atlikimo, kraujo mėginio pateikimo tvarka bei atsisakymo pateikti kraujo mėginį ekspertizės atlikimui teisinės pasekmės.
11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog apsilankius ieškovės D. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovė su sūnumi M. S. gyvena nuomojamame 2 kambarių bute (apie 50 kv. m.), kuriame yra visi patogumai. Nepilnamečiui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, rašomasis stalas, kiti baldai. Būsto būklė gera – namuose jauku, švaru, šviesu ir šilta, yra visi šeimai reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai bei buitinė technika. Sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis nepilnamečiui. Ieškovės teigimu, ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, jos darbo užmokestis sudaro 509 Eur. Moters teigimu, G. M. žinojo, kad ji pagimdė vaiką, tačiau tik prieš metus pradėjo sūnumi domėtis, su juo susirašinėti, o užsiminus apie išlaikymą sūnui, atsakovas bendrauti nustojo. M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini) 5 klasę. Laisvalaikiu berniukas lanko futbolo treniruotes (45 Eur per mėnesį). Pasak ieškovės, sūnus turi sveikatos problemų. Berniukas Tarnybos specialistei papasakojo, kad niekada nėra matęs savo tėčio, tik mama jam sakiusi, kad jo tėtis yra G. M. Pasak M., prieš mėnesį per Facebook jam pradėjo rašyti G. M. ir prisistatė kaip jo tėtis, tačiau vėliau jis nustojo rašyti, paaiškinęs, kad yra užsiėmęs. Berniukas teigė, kad norėtų susitikti su tėvu, nors ir pyksta ant jo. M. nurodė, kad juo rūpinasi mama – ji visada žino, ko jam reikia, jį supranta, remia tiek morališkai, tiek materialiai (perka visus jam reikalingus daiktus, apmoka lankomus būrelius, duoda pinigų smulkioms išlaidoms), rūpinasi jo sveikata, mokslais. Tarnybos nuomone, D. S. ieškinys dėl tėvystės nustatymo yra pareikštas M. S. interesais, jo teise žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 389 straipsnis). Išsprendus tėvystės klausimą, spręstini ir kiti su vaiko interesais susiję klausimai. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, bylos aplinkybes, į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, Tarnybai neturint duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio M. S. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Tarnybos nuomone, tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, jo amžių, dienos ritmą, jo, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, ieškovė turėtų teikti įrodymus teismui apie savo materialinę padėtį, sūnaus poreikius, kitus svarbius duomenis, kurie turėtų reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui. Tėvų išimtinė pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo, todėl, atsakovui nepateikus įrodymų, kad teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Š. paaiškino, jog ieškovė D. S. yra jos draugė, su kuria daug metų gyveno Airijoje. Liudytoja nurodė, jog 2006 m. pabaigoje D. draugavo su G., pastarasis dažnai lankydavosi bendruose namuose, kartu vakarieniaudavo, gamindavo pietus, G. net likdavo nakvoti, o kartais D. negrįždavo namo. Pasak liudytojos, D. S. su atsakovu 2006 metų kovo mėnesį kartu atostogavo, leido laiką, palaikė romantiškus santykius, vaikščiodavo susikibę už rankų. I. Š. paaiškino, kad su ieškove kartu Dubline gyveno nuo 2004 m. iki 2007 m. Pasak liudytojos, ieškovės sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Kaip šalys susipažino, liudytoja nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, kad D. G.‘į pristatė kaip savo vaikiną. Liudytoja teigė žinanti, kad G., sužinojęs apie D. nėštumą, jai tepasakė, kad „jeigu tu pasilieki vaiką, tai jis tavo“ – tai žodžiai, kurie yra įstrigę liudytojai iki šiol. I. Š. paaiškino, kad po atostogų, kovo mėnesį, D. ir G. santykiai pradėjo blogėti, o kai D. ėmė lauktis, jų santykiai žlugo – G. dingo iš jos gyvenimo. Vėliau, kai gimė M., G. vėl pradėjo D. ieškoti. Ieškovei persikrausčius į Lietuvą, atsakovas domėjosi vaiku, prašė atsiųsti jo fotonuotraukų. Liudytoja patvirtino žinanti, kad M. tėvas yra G., tą esą sakiusi pati D. Liudytojos žiniomis, ieškovė itin daug dirbo ir su jokiais kitais vyrais nebendravo.
13. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Š. paaiškino, jog D. yra jo draugė, kurią pažįsta maždaug 15-20 metų, kartu gyveno Dubline, apartamentuose nuo 2002-2003 m. D. gyveno atskirame kambaryje, o liudytojas su dabartine žmona I. Š. – kitame. R. Š. nurodė žinantis, kad ieškovė turi sūnų M., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam yra apie 13 metų. Liudytojas teigė, jog M. tėvas yra prancūzas G., į kurį vaikas yra akivaizdžiai panašus, ir paaiškino, kad 2005-2006 metais liudytojas kartu su žmona I., D. ir G. bendravo, draugavo, kartu vakarieniaudavo. Vėliau D. su G. išvažiavo į kelionę, o prieš (duomenys neskelbtini) gimė M.. R. Š. nurodė, kad su G. kalbėjo angliškai, nuolat matydavo ieškovę ir atsakovą kartu, iki vaiko šalys bendravo maždaug pusę metų, juos siejo draugystės, romantiški santykiai. Liudytojo teigimu, M. yra 100 proc. G. vaikas – liudytojui tai yra žinoma tiek iš pačios D. kalbų, tiek ir yra akivaizdu iš berniuko ir atsakovo išvaizdos panašumų. Pasak liudytojo, ieškovė su kitais vyrais nebendravo, namuose kiti vyrai (išskyrus G.) nesilankydavo. Liudytojo žiniomis, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – nustatė, kad atsakovas G. M. yra nepilnamečio M. S. tėvas, o M. S. yra G. M. sūnus; nustatė nepilnamečio M. S., gyvenamąją vietą su ieškove (motina) D. S.; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi šalių susitarimu, konkretų bendravimo laiką ir vietą atsakovui iš anksto suderinus su ieškove, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus dienos režimą, užimtumą, interesus ir poreikius; priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 330 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gegužės 23 d.) iki vaiko pilnametystės, nurodant išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. S. naudai 11 880 Eur išlaikymo įsiskolinimą; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę. Teismas 2020 m. birželio 15 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 581,40 Eur žyminio mokesčio ir 842,92 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą; priteisė atsakovui iš ieškovės 43,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus M. S., kurio tėvystė nenustatyta, tėvas gimimo liudijime neįrašytas. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje pareiškė prašymą dėl DNR ekspertizės skyrimo tėvystei nustatyti, atsakovas šiam prašymui neprieštaravo. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog atsakovas gyvena Prancūzijoje, neturi finansinių galimybių atvykti į Lietuvą ir čia duoti kraujo mėginį ekspertizei atlikti. Atsakovas taip pat nepageidauja, kad jo atvykimo išlaidas padengtų ieškovė. Atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamasis pageidautų kraujo mėginį duoti Prancūzijoje, kad jis vėliau būtų panaudotas ekspertizės atlikimui Lietuvoje. 2019 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta teismo medicininė – biologinė DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, 2019 m. liepos 4 d. kreiptasi į Prancūzijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl atsakovo kraujo mėginio paėmimo ir jo persiuntimo Lietuvos Respublikos ekspertinei įstaigai. 2019 m. spalio 16 d. teisme buvo gautas atsakovo pranešimas, kuriame jis nurodė, jog šiuo metu neturi pinigų ekspertizei atlikti, tėvystės nustatymo testo Prancūzijoje neatliks ir prašė teismo toliau nagrinėti bylą. 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi teismas, atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovui pakartotinai išaiškino, jog atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą, tačiau atsakovas kraujo mėginio ekspertizės atlikimui nepateikė.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovui atsisakius duoti kraujo mėginį ieškovės prašymu ir jo paties sutikimu paskirtai DNR ekspertizei atlikti, ieškovė atsakovo tėvystę byloje įrodinėjo kitais leistinais įrodymais – savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis, elektroniniais laiškais, susirašinėjimu Facebook platformoje).
17. Teismas nustatė, kad iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovei nesutikus nutraukti nėštumo, atsakovas laikėsi pozicijos, kad viena ieškovė yra atsakinga už jai gimusį vaiką. Pasak ieškovės, 2015 metais atsakovas pradėjo reikšti norą bendrauti su vaiku, dėjo pastangas užmegzti ryšį. Sūnui neatsakius į atsakovo jam parašytą elektroninį laišką, atsakovas paprašė leisti jam bendrauti su M. Facebook platformoje. Atsakovas pasakojo M. apie save ir savo šeimą, minėjo, kad berniukas yra į jį labai panašus. Socialiniuose tinkluose M. S. matė, jog atsakovas daug keliauja. Berniukui paminėjus, kad mama negali jam nupirkti futbolo uniformos, atsakovo laiškai ėmė retėti, susirašinėjimas tapo epizodinis ir nenuoseklus. Pasak ieškovės, jos nepilnametis sūnus tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek ir iš atsakovo siųstų elektroninių laiškų visada žinojo, kad atsakovas yra jo tėvas, tačiau atsakovo tėvystės niekada nebuvo įregistruota.
18. Ieškovės išdėstytas aplinkybes apie jos ir atsakovo bendravimą patvirtino teisme apklausti liudytojai I. Š. ir R. Š., kurie nurodė, kad šalys draugavo, kartu leido laiką, vakarieniaudavo, vienas pas kitą nakvodavo, kartu atostogavo, t. y., palaikė artimus ir romantiškus santykius laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. kovo mėn. Liudytojų teigimu, vėliau atsakovas iš ieškovės gyvenimo dingo, kurį laiką šalys bendravo elektroninių ryšių priemonėmis.
19. Byloje nekilo ginčo, jog teismui pateiktose fotografijose yra užfiksuota ieškovė ir atsakovas. Atsakovas taip pat neginčijo, jog yra rašęs 2020 m. balandžio 4 d. teismui pateiktus elektroninius laiškus ieškovei bei jos sūnui M. S., bendravęs su jais Facebook programoje.
20. Ištyręs bei įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus teismas sprendė, jog iš šalių elektroninio susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. kovo 8 d. yra akivaizdu, kad atsakovas savo tėvystės M. S. atžvilgiu neginčijo, atsakovas berniukui prisistatė, papasakojo apie savo šeimą, jam rūpėjo, kaip vaikui sekasi, atsakovas apgailestavo, kad negali vaikui suteikti tėviškos meilės ir tokio gyvenimo, kokio norėtų. Taigi, atsakovas bendravo ir stengėsi užmegzti ryšį su M. S.. Teismo vertinimu, vienu iš pagrindinių įrodymų, leidžiančių spręsti dėl atsakovo tėvystės M. S. atžvilgiu, yra 2009 m. spalio 10 d. G. M. rašytas elektroninis laiškas, kuriame atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad M. S. yra jo sūnus.
21. Spręsdamas dėl atsakovo tėvystės teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog pats nepilnametis M. S., apklaustas Tarnybos specialistų, jiems nurodė, jog iš motinos pasakojimų žino, kad jo biologinis tėvas yra G. M., kuris prieš mėnesį pradėjo jam rašyti Facebook programoje, prisistatė kaip jo tėvas.
22. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į atsakovo atsisakymą pateikti kraujo mėginį DNR ekspertizės atlikimui, ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, paties vaiko Tarnybos specialistams išsakytą nuomonę apie tėvą bei byloje surinkus rašytinius įrodymus (šalių fotografijas bei susirašinėjimą, bendravimą elektroninio ryšio priemonėmis), ieškinio reikalavimas dalyje dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas – atsakovas pripažintinas ieškovės sūnaus M. S. tėvu, o nepilnametis M. S. – atsakovo G. M. sūnumi.
23. Pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena kartu su motina, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas sūnaus gyvenime iš esmės nedalyvauja, nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove.
24. Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, tarp šalių nesant ginčo, teismas detalios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nenumatė. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. S. tvarką, kuri būtų įgyvendinama šalių susitarimu, konkretų bendravimo laiką ir vietą atsakovui suderinus su ieškove, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus dienos režimą, užimtumą, interesus ir poreikius.
25. Teismas, vertindamas vaiko poreikius nustatant išlaikymo dydį, nurodė, kad aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėjo, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini, užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Šalies argumentai
26. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje pateikė teismui nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 815 Eur suma, iš kurių kiekvieną mėnesį yra skiriama apie 150 Eur būsto išlaikymui (vaiko dalis), 150 Eur sūnaus maitinimui, 100 Eur drabužiams, avalynei (įskaitant mokyklinę, sportinę uniformas), 80 Eur vaistams, maisto papildams, dantų gydymui, treineriui (dantų tiesinimo įtaisas), higienos ir buities priemonėms, 50 Eur transporto išlaidoms, 100 Eur vaiko lavinimui (mokyklinėms prekėms, popamokinei veiklai, būreliams, sportinei veiklai, 60 Eur laisvalaikiui (vaiko atostogoms, vasaros, dienos stovykloms, gimtadienio šventėms), 60 Eur kišenpinigiams, 50 Eur vaiko draudimui, 15 Eur telefono ir internetinio ryšio išlaidoms. Ieškovė nurodė, jog prašo iš atsakovo priteisti pusę reikalingos sumos, t. y., po 400 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
27. 2020 m. sausio 22 d. ieškovė teismui pateikė patirtų išlaidų patikslinimą, kurį detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė nurodė, jog sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 1 077,74 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maistui namuose (101,16 Eur), maistui kavinėse (kartą per savaitę apsilankymas picerijoje – 23,40 Eur), maitinimas mokykloje (20 d. x 3 Eur/ per dieną = 60 Eur), išlaidos drabužiams, avalynei (85,03 Eur + 9,58 Eur = 94,61 Eur), išlaidos mokyklinei uniformai ir sportinei aprangai (10 Eur), būsto išlaidos, vaiko dalis (150 Eur), išlaidos sveikatos ir kaupiamajam draudimui (46 Eur), telefono ryšio, interneto/TV ryšio įmokos (teismo posėdžio metu ieškovė šias išlaidas patikslino – 16 Eur), išlaidos sporto užsiėmimams (2018 m. futbolas, 2019 m. kikboksas – 55 Eur), išlaidos higienos priemonėms (11,33 Eur), išlaidos kirpimo paslaugoms (5 Eur), išlaidos vaistams, gydymui išlaidos akiniams ir kitai sveikatos priežiūrai (M. turi alergiją augalams ir atopinę odą, todėl kas mėnesį – du reikalingi tepalai, dantų gydymas, tiesinimas - pagal poreikį, akiniai - kasmet arba pagal poreikį, 31,95 Eur + 25,40 Eur = 57,35 Eur), išlaidos gyvūnų ir namų prekėms (berniukas augina dvi jūrų kiaulytes - 18,70 Eur), išlaidos transportui (kuras, transporto bilietai, nuolatinis bilietas, automobilio remontas – 81,51 Eur + 20 Eur =101,51 Eur), išlaidos laisvalaikiui ir M. G. šventei (20,58 Eur), išlaidos draugų gimtadieniams, pramogoms, lavinimui (kinui, batutų parkui, koncertams, knygų mugei – 75,27 Eur), išlaidos klasės, mokyklos fondui, ekskursijoms į Ventspilį, Kauną (365 Eur per metus, 30,42 Eur per mėnesį), išlaidos dviračiui (pirktas naudotas dviratis BMX, jo remontas/detalės – vidutiniškai apie 8,33 Eur per mėnesį), išlaidos kompiuteriui, telefono aparatui, ausinėms (vienkartiniai pirkiniai, kurių įsigijimo bendra suma 2019 metais sudarė 242+240+36=518 Eur, kas vidutiniškai sudaro apie 43 Eur per mėnesį), išlaidos kelionėms, organizuojamoms kartą per metus (kelionės į Romą išlaidos 729 Eur, kas sudarytų apie 60,75 Eur per mėnesį), išlaidos stovykloms (pagal galimybes kartą – du per metus, 140 Eur +126 Eur = 266 Eur, kas sudaro apie 22,17 Eur per mėnesį), kišenpinigiai (50 Eur).
Šalies argumentai
28. Atsakovo atstovė, pasisakydama dėl vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio, su pareikštu ieškiniu šioje dalyje sutiko tik iš dalies. Atstovo atstovė nurodė, jog atsakovas neginčija ieškovės nurodomų išlaidų maitinimui namuose (101,16 Eur), kavinėje (23,40 Eur), mokykloje (60 Eur), išlaidų higienos priemonėms (11,33 Eur), būreliams (55 Eur per mėnesį – ginčo laikotarpiu M. S. lankė baseiną Vaikų ir jaunimo centre 2014-2017 m., trimito ir fortepijono pamokas B. D. muzikos mokykloje 2017-2018 m., futbolo treniruotes 2018-2019 m., kikbokso treniruotes), išlaidų telefono ryšio, interneto/TV ryšio įmokoms (16 Eur), išlaidų M. gimtadienio šventei (20,58 Eur), dviračiui ar kitam inventoriui įsigyti (8,33 Eur), mokyklinei uniformai ir sporto aprangai (10 Eur), išlaidų klasės, mokyklos fondui, ekskursijoms (30,42 Eur) bei išlaidų kirpimo paslaugoms (5 Eur), iš viso 341,22 Eur išlaidų, todėl teismas šias išlaidas pripažino nustatytomis. Dėl kitų išlaidų atsakovo atstovė nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga daugiau nei 1 000 Eur suma bei iš atsakovo prašoma priteisti 400 Eur per mėnesį suma, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, yra neproporcingai didelė.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas nurodė, kad išlaidos būsto išlaikymui pripažintinos būtinuoju vaiko poreikiu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su sūnumi nuo 2012 metų gyvena kartu nuomojamame dviejų kambarių būste, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį yra mokamas 200 Eur nuomos mokestis, taip pat vidutiniškai apie 100 Eur per mėnesį yra skiriama būsto komunaliniams mokesčiams, sprendė, kad ieškovė pagrįstai į vaiko poreikius įtraukė 1/2 dalį patiriamų išlaidų būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, vidutiniškai sudarančių apie 150 Eur per mėnesį, apmokėti.
30. Teismas sprendė, kad ieškovės per mėnesį nurodyta 101,16 Eur suma maitinimui namuose, dar vidutiniškai apie 23,40 Eur maitinimui kavinėse (t. y. kartą per savaitę papietauti picerijoje – 6 Eur x 4 kartai) ir apie 60 Eur (vidutiniškai 20 darbo dienų x 3 Eur) maitinimui mokykloje aktyvaus, sportuojančio paauglio maitinimui yra pagrįsta ir protinga. Šios sumos neginčijo ir atsakovas.
Šalies argumentai
31. Ieškovė nurodė, jog aprangai ir avalynei reikalinga 104,61 Eur suma. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad išlaidos drabužiams neturėtų sudaryti 100 Eur per mėnesį. Atsakovas sutiko tik su 10 Eur išlaidomis uniformai įsigyti. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų drabužiams, avalynei, pažymėjo, jog atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat į ieškovės paaiškinimus apie tai, jog drabužiai ir avalynė sūnui yra perkama tiek turguje, tiek įvairiose parduotuvėse („H&M”, “Humana”), per pastaruosius metus M. S. stipriai paaugo (drabužiai ir avalynė pasikeitė 2 dydžiais), tikėtina, kad 13 metų jaunuolio aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 80-90 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne (įskaitant mokyklinę, sportinę uniformas), tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai, avalynei ir nurodytoms priemonėms per mėnesį sudaro apie 85 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog sūnaus lavinimui, pramogoms, gimtadieniams skiria vidutiniškai 75,27 Eur per mėnesį, laisvalaikiui bei sūnaus šventei vidutiniškai 20,58 Eur per mėnesį (šios sumos atsakovas neginčijo), gyvūnų priežiūrai ir namų prekėms – 18,70 Eur, kišenpinigiams – 50 Eur. Teismas pažymėjo, kad šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ir turėtų būti dengiamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, todėl teismas jas mažino, į šalių nepilnamečio vaiko poreikius įtraukdamas bendrą 70 Eur sumą per mėnesį, skirtiną laisvalaikiui, augintinių priežiūrai, kišenpinigiams, pramogoms bei įvairioms šventėms, įskaitant ir paties M. S. gimimo dieną.
33. Teismas sutiko su atsakovo atstovės pozicija, jog ieškovės nurodomi sūnaus poreikiams tenkinti įsigyti daiktai (kompiuteris, ausinės, telefono aparatas) paprastai tarnauja ne vienerius metus, todėl išlaidos jiems įsigyti turėtų būti dalijamos į ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Teismas sprendė, kad telefonas paaugliui galėtų būti tinkamas naudoti dvejus metus, kompiuterinė technika (kompiuteris, ausinės) – ketverius metus, todėl išlaidas jiems įsigyti atitinkamai sumažino iki 20 Eur per mėnesį.
34. Ieškovė į vaiko poreikius įtraukė išlaidas transportui, vidutiniškai sudarančias 101,50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas transporto bilietų (tiek nuolatinio bilieto, tiek ir tarpmiestinių bilietų), kuro kainas, taip pat įvertinęs, jog transporto priemonė, vykstant pas senelius (ieškovės tėvus) yra naudojama ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir ieškovės poreikių tenkinimui, išlaidas transportui sumažino iki 35 Eur per mėnesį.
35. Teismas 50 Eur išlaidas, skirtas vaiko draudimui, nepripažino susijusiomis su būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu. Teismas nurodė, kad draudimo sutartiniai santykiai yra grindžiami savanoriškumo principu, todėl nesant kito iš tėvų sutikimo, draudimo išlaidos turėtų tekti išimtinai draudimo sutartį sudariusiam tėvui ar motinai.
36. Teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog sūnaus vaistams, gydymui, akiniams ir kitais sveikatos priežiūrai yra reikalinga skirti vidutiniškai 57,35 Eur per mėnesį (31,95 Eur + 25,40 Eur). Ieškovė pateikė teismui kvitus, patvirtinančius vaistų bei įvairių sveikatos priežiūros priemonių įsigijimą bei patirtas išlaidas odontologo paslaugoms apmokėti. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog sūnui yra diagnozuotas atopinis dermatitas, nustatyta alerginė sloga (šienligė) bei trumparegystė, berniukas nešioja akinius, vidutiniškai kainuojančius apie 50-60 Eur. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūrai pagrįstumo, teismas atsižvelgė į nepilnamečiui nustatytas susirgimų diagnozes, į bylą patirtus rašytinius įrodymus bei aplinkybę, jog išlaidos sveikatos priežiūrai kiekvienais metais gali skirtis (byloje pateikti įrodymai apie 2019 metais ieškovės patirtas išlaidas sveikatos priežiūrai), nesant nustatytų didelių ieškovės nepilnamečio sūnaus specialiųjų sveikatos poreikių, protingomis ir pagrįstomis išlaidomis vaiko sveikatos priežiūrai pripažino 350 Eur išlaidas per metus, t. y. 29 Eur per mėnesį.
37. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, taip pat į orientacines ieškovės nurodomas stovyklų kainas bei ieškovės faktiškai patirtas išlaidas nepilnamečio sūnaus vasaros stovykloms apmokėti (stovykla „Find Your way“ 2018 metais ieškovei kainavo 140 Eur, analogiška stovykla 2019 metais ieškovei kainavo 126 Eur), protingomis, pagrįstomis bei atitinkančiomis šalių finansines galimybes, pripažino vidutines 133 Eur ((140 Eur + 126 Eur) / 2 = 133 Eur) per metus, t. y. 11 Eur per mėnesį, išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus vasaros stovykloms apmokėti.
38. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog į sūnaus poreikių lentelę ieškovė įtraukė išlaidas atostogoms, sudarančias 729 Eur per metus, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį ir savo nuožiūra pasirinkti jo praleidimo būdus, išlaidų atostogoms, nepripažino būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis. Teismas pažymėjo, kad šios išlaidos pripažintinos susijusiomis su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų finansines galimybes.
39. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams, tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.), patenkinti reikalingas apie 720 Eur išlaikymas per mėnesį. Teismas nurodė, kad kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, 60 Eur išmoka skiriama vaiko poreikiams tenkinti, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 660 Eur suma (720 Eur – 60 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.
40. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nurodė, kad ieškovė kitų išlaikytinių neturi, yra sveika, darbingo amžiaus. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, jos gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 998 Eur per mėnesį, kas atskaičius mokesčius atitinkamai sudarytų apie 660 Eur. Ieškovės vardu yra registruotos nuosavybės teisės į vieną nekilnojamojo turto objektą – 1/2 dalį 3 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2004 m. gegužės 10 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2202 pagrindu. Vadovaujantis VĮ Registrų centras viešai (www.kada.lt) skelbiamais duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę 2020 m. sausio 1 dienai, šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro 50200 Eur (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė atitinkamai sudarytų 25 100 Eur). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog transporto priemonės neturi, tačiau vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, 2020 m. kovo 24 d. ieškovė nuosavybės teise įgijo transporto priemonę KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų valdomų juridinių asmenų akcijų ar asmens dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų. Įrašų turto arešto aktų registre apie ieškovę nėra. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu šiuo metu nėra vykdoma vykdomųjų bylų.
41. Teismas nustatė, kad atsakovas be šalių nepilnamečio sūnaus, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Teismo posėdžio atstovė nurodė, jog atsakovo sutuoktinė laukiasi, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas 2018 m. gegužės 26 d. sudarė santuoką su E. J. J. bei kartu augina tris nepilnamečius vaikus iš jos buvusių santykių: L. A. L., M. T. B. ir N. T. C. B., tačiau atsakovas neturi pareigos šiuos nepilnamečius vaikus išlaikyti. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 1 360 Eur. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog prieš penkerius metus su dabartine sutuoktine bendrosios dalinės nuosavybės teise Prancūzijoje yra įgijęs namą 180 000 Eur vertės, už kurį abu sutuoktiniai moka paskolą: paskolos likutis pradžia 2016 m. liepos 7 d., paskolos pabaiga – 2041 m. liepos 10 d., paskolos likutis 178 869,10 Eur, mėnesinė įmoka sudaro 826,27 Eur. Šio nekilnojamojo turto savininkai taip pat privalo mokėti su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius mokesčius, t. y., nekilnojamojo turto mokestį, sudarantį apie 1 000-1 100 Eur per metus (2019 metais – 1 067 Eur per metus, 2020 metais – 1 100 Eur per metus), kas atitinkamai sudaro apie 106-110 Eur per mėnesį, mokesčius už sunaudotą vandenį, sudarančius vidutiniškai apie 27 Eur per mėnesį (vadovaujantis teismui pateiktais duomenimis, mokėtina įmoka už sunaudotą vandenį 78 m³ per 6 mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudaro 166,29 Eur (166,29 Eur / 6 = 27,715 Eur per mėnesį), elektros energiją, sudarantį 110,70 Eur per mėnesį, gyvybės draudimo įmokas, susijusias su namo paskola (1,90 Eur), sveikatos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (9,62 Eur). Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas dar moka gyvenamojo ploto (buto) nuomos mokestį, sudarantį 430 Eur per mėnesį, tačiau negalėjo teismui paaiškinti, už kokį turtą (butą) šis mokestis yra mokamas, kai atsakovui su sutuoktine nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, koks yra jo periodiškumas (t. y., ar jis yra mokamas kiekvieną mėnesį, ar kartą per metus). Teismas vertino, kad atsakovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai – 2018 m. mokesčių pažyma, patvirtina, kad 2018 metais atsakovui buvo priskaičiuotas 219 Eur gyvenamojo ploto mokestis bei 139 Eur audiovizualinis mokestis, tačiau iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvadų apie šių mokesčių mokėjimo periodiškumą.
42. Teismas nurodė, kad vadovaujantis pateiktais įrodymais (sutarties Nr. 73094040039 „Komunikacinė dalis: pajamos ir įsipareigojimai“), matyti, jog atsakovas su sutuoktine kreipdamiesi dėl vartojimo paskolos suteikimo nurodė, kad atsakovo gaunamos grynosios mėnesinės pajamos per mėnesį sudaro 1 389 Eur, atsakovo sutuoktinės – taip pat 1 389 Eur, be to, atsakovė dar gauna per mėnesį 460 Eur kitų grynųjų pajamų ir 130 Eur vertės šeimos išmoką. Tokiu atveju, visos atsakovo šeimos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 3 368 Eur (1389 Eur + 1389 Eur + 460 Eur + 130 Eur). Kreipdamiesi dėl vartojimo paskolos suteikimo sutuoktiniai nurodė vienintelį turimą įsipareigojimą, sudarantį 826 Eur per mėnesį (būsto paskola). Jokių kitų turimų finansinių įsipareigojimų atsakovas bei jo sutuoktinė nenurodė. Be to, matyti, jog atsakovas su sutuoktine pateikė paraišką gauti 12 000 Eur vertės asmeninę vartojimo paskolą 60 mėnesių terminui. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo nurodyti, ar ši vartojimo paskola yra gauta ir kam ji buvo panaudota, teismo vertinimu, iš esmės labai panašias sumas atsakovas nurodė mokantis už 2018 m. įsigytą naują automobilį Ford Fiesta (vadovaujantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, įsigyto automobilio vertė 2018 m. gegužės 7 d. sudarė 16 300 Eur; atsižvelgiant į įvairias atsakovui suteiktas nuolaidas, bendra šio automobilio įgijimo kaina sudarė 12 920,76 Eur, pasak atsakovo, už šią transporto priemonę yra mokamos 230 Eur mėnesinės įmokos). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad minėta vartojimo paskola buvo gauta ir panaudota atsakovo nurodomos transporto priemonės įsigijimui. Dar 38,30 Eur per mėnesį yra skiriama vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui. Vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovui taip pat buvo suteikta 5 000 Eur paskola, kurios mėnesinė įmoka sudaro 114,30 Eur. Pasak atstovės, 3 000 Eur buvo panaudota paslaugoms už atstovų nagrinėjamoje civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėti, o likusi 2 000 Eur paskolos dalis nėra panaudota. Nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas akcentavo savo sunkią finansinę padėtį, tačiau įrodymų apie turimus sveikatos sutrikimus ar darbingumo ribojimus atsakovas teismui nepateikė.
43. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos daugiau nei du kartus viršija ieškovės gaunamą darbo užmokestį (atsakovo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 1 360-1 389 Eur, o ieškovės – apie 660 Eur). Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų (826 Eur būsto paskolos įmoka, 230 Eur įmoka už įsigytą automobilį ir 114 Eur įmoka už suteiktą paskolą teisinių paslaugų išlaidoms apmokėti), tačiau šiuos įsipareigojimus vykdo kartu su sutuoktine (nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas buvo įsigytas iki atsakovo santuokos sudarymo, todėl abu sutuoktiniai yra atsakingi kreditoriui už prievolės įvykdymą). Bylos duomenimis, atsakovui taip pat priklauso gerokai didesnės vertės nekilnojamasis turtas nei ieškovei (atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 1/2 dalies gyvenamojo namo vertė sudaro 90 000 Eur (180 000 Eur namo vertė/2 asmenų), tuo tarpu ieškovei priklausančio turto 1/2 dalies vertė, vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, sudaro apie 25 100 Eur). Išdėstytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.
44. Teismas pažymėjo, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Teismas nustatęs, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 660 Eur suma, ieškovės reikalavimą dėl 400 Eur išlaikymo priteisimo patenkino iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S., sudarantį po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. gegužės 23 d.) iki vaiko pilnametystės. Teismas sprendė, kad toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai. Teismas nurodė, kad priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirta ieškovė D. S. Ši teismo sprendimo dalis nukreipta vykdyti skubiai.
45. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas nustatė, kad šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini), ieškinį ieškovė pareiškė 2018 m. gegužės 23 d., todėl atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteisiamas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad įsiskolinimo laikotarpiu prisidėjo prie vaiko išlaikymo, neginčijo, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, buvo mažesni vaiko poreikiai, mažesnės atsakovo ar didesnės ieškovės galimybės išlaikyti vaiką, dėl ko vaikui neturėtų būti priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių laikotarpį priteistas jį skaičiuojant pagal teismo nustatytą nepilnamečiui vaikui būtino išlaikymo dydį ir sudaro 11 880 Eur (36 mėn. x 330 Eur). Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl paskirta vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
46. Atsakovas G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 birželio 1 d. sprendimą bei 2020 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
46.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (elektroninius susirašinėjimus, liudytojų parodymus, ieškovės paaiškinimus, fotografijas ir kt.) ir, iš esmės, atsižvelgęs į vienintelę aplinkybę dėl atsisakymo daryti DNR tyrimą, nustatė, kad atsakovas yra M. S. tėvas. Atsakovas atsisakė darytis DNR tyrimą, kadangi nepripažįsta, kad yra M. S. tėvas. Be to, darytis tyrimą buvo atsisakyta dėl svarbių priežasčių – DNR tyrimo atlikimui atsakovas neturi pakankamai lėšų, kurių reikia kraujo mėginio paėmimui Prancūzijoje.
46.2. Apie tai, kad atsakovas turi vaiką, ieškovė pranešė praėjus 3 metams nuo vaiko gimimo, atsiuntusi bėgiojančio vaiko nuotrauką, o praėjus 12 metų, pradėjo reikalauti, kad atsakovas išlaikytų jos vaiką. Atsakovas niekada neteigė, kad ieškovės sūnus yra jo sūnus ir tokios pozicijos laikosi iki šiol.
46.3. Liudytojų I. Š. ir R. Š. parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai. Liudytojai yra ieškovės draugai, todėl jie aplinkybes papasakojo taip, kad būtų naudinga ieškovei. Be to, tai, kad atsakovas ir ieškovė bendravo su minėtais liudytojais neįrodo, kad aš atsakovas yra M. S. tėvas.
46.4. Pateikti elektroniniai susirašinėjimai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas tėvystei konstatuoti.
46.5. Teismo sprendimas dalyje, kurioje nustatyti vaiko poreikiai ir priteista iš atsakovo išlaikymo dalis yra 330 Eur kas mėnesį, yra neteisingas ir nepagrįstas. Minėta suma paskaičiuota ne pagal vaiko poreikius, taip pat neproporcingai didelė palyginus su atsakovo galimybėmis, finansiniais įsipareigojimais.
46.6. Atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, jo pajamos yra žymiai sumažėjusios, nes atsakovas nebedirba savo ankstesnėje darbovietėje. Be to, atsakovo sutuoktinė šiuo metu laukiasi jųdviejų vaiko, todėl jis turės finansinių įsipareigojimų ir savo vaikui. Atsakovas pažymi, kad jis su sutuoktine kartu augina dar sutuoktinės vaikus (teismas neteisingai ir nekorektiškai nurodė, kad atsakovas neprivalo išlaikyti sutuoktinės vaikų, nes jis kartu su sutuoktine augina šiuos vaikus), o abiejų jų pajamų vos užtenka padengti būtiniausius jų ir vaikų pragyvenimo poreikius. Papildomai kas mėnesį atsakovas su sutuoktine turi mokėti paskolą už namą, automobilį, mokėti už paskolą teisinėms paslaugoms.
46.7. Teismas nepagrįstai į vaiko poreikius įtraukė net 1/2 dalį išlaidų būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Nors ieškovės nuomojamame būste gyvena ir jos nepilnametis sūnus, tačiau net pusę visų būsto išlaidų priskirti nepilnamečiam vaikui yra nepagrįsta ir neprotinga. Ieškovė bet kokiu atveju nuomotųsi būstą ir jai tenka didžioji išlaidų dalis, todėl nepilnamečiam vaikui būtų protinga priskaičiuoti 10 ar 20 procentų visų skiriamų lėšų būsto išlaikymui.
Atsiliepimas
46.8. Atsakovas nesutinka, kad kiekvieną mėnesį vaikui yra reikalinga skirti po 85 Eur aprangai ir avalynei. Tai akivaizdžiai neprotingos išlaidos. Jeigu ieškovė mano, kad jos vaikui yra reikalinga skirti tiek išlaidų aprangai, tai ji pati turi prisiimti tokių išlaidų naštą. Atsakovo manymu, vaikui kas mėnesį pakaktų skirti ir mažesnę pinigų sumą aprangai (pvz. 20 Eur).
46.9. Pagal atsakovo galimybes taip pat per didelės ir 70 Eur išlaidos laisvalaikiui, pramogoms, namų augintiniui ir šventėms. Be to, atsakovas nesutinka, kad turi dalintis namų augintiniui skiriamas išlaidas, nes tai yra ieškovės sprendimas turėti namuose augintinį.
Žemesnės instancijos teismas
46.10. Teismas nurodė, kad mobilusis telefonas paaugliui gali tarnauti du metus, tačiau atsakovo teigimu, mobilusis telefonas gali veikti keturis ir daugiau metų, o jeigu ieškovė savo iniciatyva nori keisti savo sūnaus telefoną kas metus ar du, tai ji pati ir turi prisiimti tokias išlaidas.
46.11. Teismas nustatė, kad per metus vaiko sveikatai yra skiriama 350 Eur. Tokia suma yra per didelė pagal atsakovo galimybes. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovės sūnus serga atopiniu dermatitu, šienlige. Taip pat, atsakovo teigimu, vaikas akinius nešioti gali ilgiau nei vienerius metus. Kadangi nemokamą gydymą vaikui garantuoja socialinio draudimo įstatymai, o įrodymų, pagrindžiančių specialius gydymo poreikius nepateikta, skirti 350 Eur per metus sveikatos priežiūrai, atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės finansinę padėtį, yra per daug.
46.12. Atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes, skirti po 266 Eur stovykloms, yra nepagrįstai didelė suma. Atsakovo teigimu, ieškovės vaikui pakaktų lankytis pigiau kainuojančiose stovyklose ar renginiuose.
46.13. Atsižvelgiant į tai, kad buvo akivaizdžiai neteisingai ir neproporcingai nustatyti per dideli vaiko poreikiai, priteistas 11 880 Eur įsiskolinimas yra per didelis.
Atsiliepimas
47. Ieškovė D. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 birželio 1 d. sprendimą ir 2020 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
47.1. Atsakovo teiginiai, kad teismas nepagrįstai nustatė tėvystę atsižvelgdamas į jo atsisakymą pateikti kraujo mėginį DNR ekspertizės atlikimui, ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, paties vaiko Tarnybos specialistams išsakytą nuomonę apie tėvą bei byloje surinkus rašytinius įrodymus, yra atmestini kaip neatitinkantys tikrovės, nepagrįsti bei prieštaraujantis rašytiniams įrodymams. Atsakovas pats pareikalavo atlikti DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, o teismui patenkinus jo prašymą, jis DNR ekspertizės atsisakė. Atsakovui buvo teikiamos net kelios alternatyvos dėl DNR tyrimo. Atsakovo motyvai, kad jis atsisakė DNR tyrimo dėl svarbių priežasčių – jo atlikimui neturėjęs pakankamai lėšų, kurių reikia kraujo mėginio paėmimui Prancūzijoje, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės. Ieškovė siūlė apmokėti kelionės išlaidas iš Prancūzijos į Lietuvą ir DNR tyrimą atlikti čia, tačiau atsakovas savo atsisakymą pateikė tik po 3 mėnesių. Priežastys, dėl kurių atsakovas atsisakė tyrimo, neaiškios. Tai neabejotinai įrodo, jog atsakovas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą nuo proceso pradžios.
47.2. Atsakovui atsisakius atlikti DNR ekspertizę, teismas vertino kitus įrodymus vadovaudamasis teismo diskrecijos teise. Teismas, priimdamas sprendimą, nei materialinės, nei proceso teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
47.3. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas vertino, yra nepatikimi. Tokie atsakovo teiginiai vertintini kaip apelianto gynybos strategija tikslu išvengti tėvystės. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą nuo pat jo pradžios, tačiau reikalavo jį nutraukti. Sūnui gimus, jo tėvas – atsakovas norėjo bendrauti su ieškove ir sūnumi, dėl kokių priežasčių tėvo noras bendrauti su sūnumi praėjo, ieškovei nėra žinoma.
47.4. Apeliantui naudinga kuo ilgiau vilkinti šią bylą, kadangi jis turi laiko pabloginti savo turtinę padėtį, kuo ilgiau išvengti vaiko išlaikymo išlaidų, o tai prieštarauja vaiko interesams. Apelianto teisinimasis mažomis pajamomis, būsimo vaiko gimimu ar darbo praradimu ateityje vertintini kaip noras išvengti savo kaip tėvo pareigų. Be to, nagrinėjant bylą negali būti vertinami galimi vienokie ar kitokie įvykiai, galintys lemti finansinės padėties pablogėjimą ateityje.
47.5. Apeliantas nepripažindamas tėvystės, ginčija ir vaiko išlaikymo dydį, nors nenurodo, kokio dydžio vaiko išlaikymas, jo nuomone, turėtų būti, neteikia jokio reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio. Apelianto materialinė padėtis ženkliai geresnė, jis turi nekilnojamojo turto, pastovias pajamas, net paskolą nekilnojamam turtui, kas teismų praktikoje vertinama kaip geresnė materialinė padėtis. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, didesnė vaiko išlaikymo dalis turėtų tekti atsakovui.
47.6. Vaiko poreikiai pagrįsti bylos rašytiniais įrodymais, kurie, beje, įrodo, kad vaiko išlaikymo suma ženkliai didesnė, apeliantui priteista mažesnė išlaikymo dalis. Be to, vaikas turi specialių poreikių ir didesnę dalį išlaikymo išlaidų sudaro išlaidos vaiko sveikatos palaikymui ir lavinimui.
47.7. Apelianto motyvai, kad jis su kita moterimi laukiasi bendro vaiko ir jį reikės išlaikyti (šis motyvas negali būti vertinamas tol, kol vaikas nėra gimęs), kad jis privalo išlaikyti ir moters, su kuria gyvena, vaikus (tokios prievolės nėra, šių vaikų išlaikymas yra jų tėvų pareiga) yra nepagrįsti ir atmestini. Šioje byloje vertintini įrodymai tik dėl ieškovės ir apelianto pareigos išlaikyti jų nepilnametį sūnų.
47.8. Visos vaiko išlaikymo išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurių atsakovas savo apeliaciniame skunde neneigia, jas paneigiančių įrodymų nepateikė. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos taip pat palaikė ieškovės pateiktus vaiko išlaikymą pagrindžiančius įrodymus ir pritarė prašomam išlaikymo dydžiui.
47.9. Nors apeliacinis skundas teikiamas ir dėl papildomo sprendimo, kuriuo buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tačiau apeliaciniame skunde nekeliami jokie reikalavimai ar/ir nenurodomi motyvai dėl papildomo sprendimo pakeitimo, todėl pasisakyti dėl nurodyto sprendimo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
50. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo dalies dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 2020 m. birželio 15 d. papildomo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl tėvystės nustatymo
51. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
52. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
53. Byloje nustatyta, kad ieškovei D. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S.. Vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Pirmosios instancijos teismas atsakovą G. M. pripažino M. S. biologiniu tėvu, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą – į atsakovo atsisakymą pateikti kraujo mėginį DNR ekspertizės atlikimui, ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, paties vaiko Tarnybos specialistams išsakytą nuomonę apie tėvą bei byloje surinkus rašytinius įrodymus (šalių fotografijas bei susirašinėjimą, bendravimą elektroninio ryšio priemonėmis). Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius kitus įrodymus (elektroninius susirašinėjimus, liudytojų, kurie yra ieškovės draugai, parodymus, pačios ieškovės paaiškinimus, fotografijas ir kt.) ir, iš esmės, atsižvelgęs tik į vienintelę aplinkybę dėl atsakovo atsisakymo daryti DNR tyrimą, nustatė, kad jis yra M. S. tėvas. Atsakovas nurodo, kad DNR tyrimą jis atsisakė daryti todėl, kad nepripažįsta tėvystės, be to, neturi pakankamai lėšų, kurių reikia kraujo mėginio paėmimui Prancūzijoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodomų motyvų.
54. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus dėl to, kad jis nenuvyko duoti kraujo mėginio į Prancūzijos kompetentingas institucijas, kadangi neturėjo pakankamai lėšų. Pats atsakovas dar 2019 m. balandžio 24 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu pripažinti jį M. S. tėvu, prašė teismo skirti DNR ekspertizę, leidžiant kraujo mėginį paimti Prancūzijos kompetentingoje institucijoje ir gautus rezultatus atsiųsti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, kuri atliktų ekspertizę. Savo prašymą priduoti kraujo mėginį ten motyvavo tuo, jog jis gyvena Prancūzijoje ir jo pajamos nėra pakankamos atvykti į Lietuvą. Pažymėtina, kad atsakovas nesutiko su tuo, jog atvykimo į Lietuvą kelionės išlaidas (turint tikslą Lietuvoje atlikti DNR ekspertizę) padengtų ieškovė, nors ji ir siūlė tą padaryti. Civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovas nekėlė klausimo dėl savo finansinių galimybių sumokėti būtent už kraujo mėginio paėmimą Prancūzijoje. Atsakovas atsiliepime į ieškinį tik nurodė, kad jam per brangu atvykti į Lietuvą DNR ekspertizei atlikti. Paminėtina, kad teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, 2019 m. birželio 12 d. nutartimi paskyręs DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į Prancūzijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl atsakovo kraujo mėginio paėmimo ir jo persiuntimo Lietuvos Respublikos ekspertinei įstaigai. Tačiau teisme 2019 m. spalio 16 d. teisme buvo gautas atsakovo pranešimas, kuriame jis nurodė, kad šiuo metu neturi pinigų ekspertizei atlikti, tėvystės nustatymo testo Prancūzijoje neatliks ir prašė teismo toliau nagrinėti bylą.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas dar 2019 m. balandžio 24 d. atsiliepime prašydamas skirti DNR ekspertizę, būdamas protingas ir apdairus asmuo, suvokė savo finansines galimybes ir jas įvertino, nekėlė klausimo dėl to, jog jam per brangu atlikti kraujo mėginį Prancūzijoje, t. y. šalyje kurioje jis gyvena ir iš kurios jam išvykti, siekiant mėginį atlikti, nereikia. Atsakovo 2019 m. spalio 16 d. pranešimas teismui, kad jis neduos kraujo mėginio, nes neturi pakankamai pajamų, vertinant tai, kad jau nuo 2019 m. balandžio mėn. (taigi apie 6 mėnesius) atsakovas suvokė, jog jį reikės daryti (atsiliepime į ieškinį pats prašė skirti DNR ekspertizę), vertintinas kaip atsisakymas atlikti DNR ekspertizę. Atsakovas nenurodė kraujo mėginio paėmimo įkainių jo šalyje, kas leistų teismui įvertinti, jog pagal atsakovo turtinę padėtį atsakovas 6 mėnesių laikotarpyje neturėjo finansinės galimybės jį atlikti (CPK 178 straipsnis). Be to, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad negali atvykti DNR tyrimo daryti į Lietuvą, nes jo pajamos atvykti nėra pakankamos, tačiau ieškovei pasiūlius apmokėti kelionės išlaidas, atsakovas su tuo taip pat nesutiko. Atsakovas, sutikęs duoti kraujo mėginį Prancūzijoje, tą padaryti vėliau taip pat atsisakė.
56. Bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo; taip pat, kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; kt.).
57. Visuotinai pripažįstama, jog DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis (nutarties 37 punkte nurodyta teismų praktika). Tačiau DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019).
58. Atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes reglamentuoja CK 3.148, CPK 389 straipsniai, kuriuose išskiriami du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019 papildomai nurodė, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).
59. Atsižvelgdama į šios nutarties 54-55 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nebuvo suinteresuotas DNR tyrimo atlikimu nei Prancūzijoje, nei Lietuvoje ir atsisakymo atlikti DNR ekspertizę priežastys nėra nulemtos atsakovo turtinės padėties (CPK 185 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas DNR ekspertizę atsisakė atlikti be svarbių priežasčių, tokių neįrodė ir pats atsakovas (CPK 178 straipsnis). Nors toks atsakovo atsisakymas atlikti DNR ekspertizę nagrinėjamu nelaikytinas tėvystę įrodančiu faktu, tačiau vertintinas kaip papildomas argumentas greta kitų įrodymų, pripažįstant ieškovės vaiko tėvystę.
60. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis niekada nepripažino tėvystės, apie vaiką ieškovė jam pranešė tik kai vaikui buvo 3 metai. Pažymėjo, jog šalių elektroniniai susirašinėjimai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas konstatuoti tėvystę, be to, liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi liudytojai yra ieškovės draugai, todėl jie aplinkybes papasakojo taip, kaip buvo naudinga ieškovei. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka.
61. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
62. Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymą atlikti DNR ekspertizę teismas vertino tik kaip vieną iš kitų byloje esančių atsakovo tėvystę pagrindžiančių įrodymų. Taigi nepagrįsti atsakovo argumentai, jog teismas tėvystę nustatė išimtinai atsižvelgęs tik į šią vienintelę aplinkybę ir atsakovo atsisakymą atlikti DNR tyrimą laikė tėvystę įrodančiu faktu. Teismas išsamiai nurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis padarė išvadą, jog atsakovas yra nepilnamečio M. S. tėvas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.
63. Nors atsakovas nurodo, kad elektroniniai susirašinėjimai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas konstatuoti tėvystę, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, priešingai nei teigia atsakovas, ilgalaikiame šalių susirašinėjime, kuris truko nuo 2006 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. kovo 8 d., atsakovo išreikštos mintys, teiginiai, nuoseklus šalių bendravimas, kad ir ilgesniais laiko tarpais, atskleidžia tai, jog atsakovas iš esmės neginčijo to, kad jis yra M. S. tėvas. Atsakovas domėjosi, kaip vaikui sekasi, ką jis mėgsta, savo elgesį lygino su vaiko (apie namų darbų ruošimą, pomėgius ir kt.), t. y. iš esmės tapatino sūnų ir save panašaus amžiaus laikotarpiu, lygino vaiko ir savo to paties amžiaus nuotraukas, domėjosi, ką gali padaryti dėl vaiko, džiaugėsi atsiųstomis vaiko nuotraukomis, papasakojo apie vaiką savo šeimai (seseriai, mamai). Taip pat kalbėdamas apie tai, kad jo sesuo susilaukė kitos dukters, atsakovas nurodė, kad M. P. turi du pusbrolius. Taigi iš esmės pripažino giminystės ryšį. Atsakovas taip pat elektroniniu paštu, Facebook bendravo ir su pačiu M. S., stengėsi užmegzti su vaiku ryšį, domėjosi jo rutina, pomėgiais, klausė, ar norėtų su juo susitikti, viename iš laiškų atsakovui paklausus, kas berniuką padarytų laimingą, į vaiko atsakymą ,,jeigu turėčiau tėvą; bet viskas gerai, žinau, kad nieko negali pakeisti; yra kaip yra“, atsakovas atsiprašė, nurodydamas, kad ne tai tikėjosi suteikti savo sūnui. Taigi elektroninių laiškų turinys patvirtina, jog atsakovas neneigė, kad jis yra vaiko tėvas ir stengėsi su juo užmegzti ryšį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012 m. birželio 13 d. elektroniniame laiške atsakovas iš esmės pripažino, kad jis buvo tas vyras, nuo kurio ieškovė pastojo, kad ateityje ieškovė turės vaikui papasakoti apie tėvą, šalių tarpusavio santykius.
64. Teisėjų kolegija nesutinka, kad liudytojų I. Š. ir R. Š. parodymai turi būti vertinami kaip nepatikimi, kadangi jie yra ieškovės draugai, todėl aplinkybes pasakoja taip, kaip palanku ieškovei. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodymų rūšių, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nustatydamas atsakovo tėvystę. Be to, liudytojų nurodytos aplinkybės laikotarpiu, kai šalys bendravo, neprieštaravo byloje nustatytoms, taip pat pačių šalių patvirtintoms aplinkybėms, t. y. kad ieškovė ir atsakovas artimai ir romantiškai bendravo laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. kovo mėn., kartu vakarieniaudavo, likdavo nakvoti vienas pas kitą ir pan., todėl nėra pagrindo nesiremti liudytojų parodymais ar vertinti juos kaip nepatikimus (CPK 185 straipsnis).
65. Pažymėtina, kad visi byloje esantys įrodymai (ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, M. S. Tarnybos specialistams išsakyta nuomonė apie tėvą, šalių fotografijos, jų susirašinėjimas, bendravimas elektroniniu paštu), yra vienas kitam neprieštaraujantys, atitinka tarpusavyje ir yra vienas kitą papildantys, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vienu iš kurių įrodymu buvo remtasi nepagrįstai ar jam suteikta esminė reikšmė.
66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas).
67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra M. S. biologinis tėvas, todėl atsakovo priešingi argumentai šiuo aspektu atmestini, sprendžiant, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
68. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 815 Eur sumą, vėliau bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 1 077,74 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko poreikius, nustatė, kad jiems patenkinti reikalingas apie 720 Eur išlaikymas per mėnesį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, teismas reikalingą poreikiams patenkinti sumą sumažino vaiko gautina socialinės išmokos suma (60 Eur), nustatydamas, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 660 Eur suma. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, teismas sprendė, jog iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis yra 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. nuo 2018 m. gegužės 23 d.) iki vaiko pilnametystės. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su iš jo priteisto išlaikymo dydžiu (330 Eur), nurodydamas, kad tokia suma neatitinka realių vaiko poreikių ir jo finansinių galimybių. Atsakovas kvestionuoja šių vaiko poreikių tenkinimui skirtų išlaidų dydį: būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, aprangai ir avalynei, išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, namų augintiniui ir šventėms, išlaidas mobiliajam telefonui, vaiko sveikatai, stovykloms. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl nurodytų apelianto argumentų.
69. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
70. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėtina, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, kt.).
71. Atsakovas nurodo, jog teismas į vaiko poreikius nepagrįstai įtraukė net pusę ieškovės patiriamų išlaidų būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Nurodo, kad ieškovė bet kokiu atveju nuomotųsi būstą, todėl jai tenka didžioji išlaidų dalis, todėl nepilnamečiui vaikui būtų protinga priskaičiuoti 10 ar 20 procentų visų skiriamų lėšų būsto išlaikymui. Su šiuo atsakovo argumentu nesutiktina.
72. Nustatyta, kad ieškovė gyvena 2 kambarių nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį kas mėnesį mokamas 200 Eur nuomos mokestis ir apie 100 Eur už komunalinius mokesčius. Nors sprendimą dėl atitinkamo būsto nuomos (atsižvelgiant į būsto kainą, įrengimą, lokaciją ir kt.) ir nuomos sutartį sudarė ieškovė, akivaizdu, kad jis priimtas įvertinus aplinkybę, kad nuomojamame bute ji gyvens su nepilnamečiu sūnumi ir šis būstas be kita ko turi tenkinti jo poreikius. Ieškovės išsinuomotas dviejų kambarių butas, kuriame bylos duomenimis gyvena du asmenys – ieškovė ir šalių sūnus. Tai, kad atskiras kambarys paaugliui ieškovės sūnui geriausiai atitinka jo poreikius, kaip ir tai, kad ieškovės ir jos paauglio sūnaus, atsižvelgiant į jo amžių, suvartojamų komunalinių paslaugų kiekis tikėtinai panašus, laikytina objektyvia aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsakovo argumentai, jog vaikui turėtų tekti tik nedidelė bendrų ieškovės išlaidų būstui dalis, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija tam priežasčių šiuo konkrečiu atveju nenustačiusi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog protinga bendra išlaidų už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius tenkanti suma vaiko poreikiams patenkinti nagrinėjamu atveju yra 150 Eur.
73. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vaiko aprangai ir avalynei kas mėnesį reikalinga 104,61 Eur suma (įskaitant 10 Eur išlaidas už mokyklinę ir sportinę avalynę). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, atsižvelgęs į M. S. amžių, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, sprendė, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai, avalynei ir nurodytoms priemonėms per mėnesį sudaro apie 85 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su nustatyta 85 Eur suma, teigdamas, kad vaikui kas mėnesį pakaktų skirti ir mažesnę pinigų sumą aprangai (pvz. 20 Eur).
74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovo teiginiais nesutinka ir neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms. Atsakovo samprotavimai, kad augančio paauglio aprangai ir avalynei kas mėnesį pakaktų skirti 20 Eur laikytini deklaratyviais ir nepagrįsti jokiais įrodymais, taip pat asmenine patirtimi, kadangi vaikas su atsakovu negyvena (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta 85 Eur suma yra pagrįsta ir protinga. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors nurodyto dydžio suma nebūtinai bus patiriama kas mėnesį, tačiau bendra suma per metus – 1 020 Eur, skirtina augančio paauglio aprangai ir avalynei, nelaikytina per didele ir neadekvačia vaiko poreikiams, atsižvelgiant ir į rinkoje vyraujančias aprangos ir avalynės kainas. Dėl to nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytos 85 Eur sumos aprangai ir avalynei mažinti.
75. Atsakovas taip pat nurodo, kad 70 Eur išlaidos laisvalaikiui, pramogoms, namų augintiniui ir šventėms yra per didelės pagal atsakovo galimybes. Atsakovas nesutinka, kad turi dalintis namų augintiniui skiriamas išlaidas, nes tai yra ieškovės sprendimas turėti namuose augintinį.
76. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (būstas, maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
77. Pažymėtina, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sūnaus lavinimui, pramogoms, gimtadieniams skiria vidutiniškai 75,27 Eur per mėnesį, laisvalaikiui bei sūnaus M. gimtadienio šventei vidutiniškai 20,58 Eur per mėnesį (šios sumos atsakovas neginčijo), gyvūnų priežiūrai ir namų prekėms – 18,70 Eur, kišenpinigiams – 50 Eur. Taigi iš viso 164,55 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos yra per didelės ir jas sumažino, į šalių nepilnamečio vaiko poreikius įtraukdamas bendrą 70 Eur sumą per mėnesį, skirtiną laisvalaikiui, augintinių priežiūrai, kišenpinigiams, pramogoms bei įvairioms šventėms, įskaitant ir paties vaiko gimimo dieną.
78. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su bendrai teismo nustatyta 70 Eur suma, tačiau nedetalizuoja savo argumentų, kodėl, jo vertinimu, teismo nuo 164,55 Eur iki 70 Eur sumažintos išlaidos, laikytinos nepagrįstomis (CPK 178 straipsnis). Atsakovas bendrai nurodo, kad tokios išlaidos per didelės, atskirai paminėdamas tik tai, kad jis neturi pareigos dengti išlaidas, tenkančias augintiniui.
79. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad išlaidos augintiniams nelaikytinos būtinaisiais vaiko poreikiais, todėl neturėtų būti įskaičiuotos į bendrą vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visos nutarties 77 punkte paminėtos išlaidos pirmosios instancijos teismo buvo sumažintos iki bendros 70 Eur per mėnesį sumos, teisėjų kolegija, įvertinusi į šią sumą patenkančių išlaidų pobūdį, jų proporcinį dydį, sprendžia, jog nurodyto dydžio išlaidos nepilnamečio vaiko laisvalaikiui, kišenpinigiams, pramogoms bei įvairioms šventėms, įskaitant ir paties vaiko gimtadienį, atsakovui neįrodžius kitaip, laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio (CPK 185 straipsnis).
80. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teiginiais, kad mobilusis telefonas gali tarnauti dvejus metus. Pasak atsakovo, jis gali veikti keturis ir daugiau metų, o jeigu ieškovė savo iniciatyva nori keisti savo sūnaus telefoną kas metus ar du, tai ji ir turi prisiimti tokias išlaidas.
81. Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išlaidos kompiuteriui, telefono aparatui, ausinėms vidutiniškai yra 43 Eur per mėnesį (vienkartiniai pirkiniai, kurių įsigijimo bendra suma 2019 metais sudarė 242+240+36=518 Eur). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėti įrenginiai paprastai tarnauja ne vienerius metus, sprendė, jog šios išlaidos jiems įsigyti turėtų būti dalijamos į ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Teismas sprendė, kad telefonas paaugliui galėtų būti tinkamas naudoti dvejus metus, kompiuterinė technika (kompiuteris, ausinės) – ketverius metus, todėl ieškovės nurodomas išlaidas jiems įsigyti atitinkamai sumažino iki 20 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos šioms išlaidoms dydžiui. Pažymėtina, kad atsakovas bendrai neginčija nustatytos 20 Eur per mėnesį sumos kompiuteriui, telefono aparatui, ausinėms, tačiau nesutinka su teismo nurodytais teiginiais, kad mobilusis telefonas tarnauja dvejus metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra esminės ir nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo nustatyta išlaidų suma šiems įrenginiams įsigyti nepagrįsta. Natūralu, kad tokio pobūdžio išlaidas tiksliai numatyti neįmanoma, nes keičiasi ir rinkos kaina, taip pat bet kuriuo metu gali kilti nenumatytos aplinkybės (gedimas ir pan.), todėl spėjamo įrenginio naudojimo laikas yra tik preliminarus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta bendra 20 Eur per mėnesį suma kompiuteriui, telefono aparatui, ausinėms yra protinga ar pagrįsta.
82. Atsakovas nesutinka su vaiko sveikatai kas mėnesį numatyta 350 Eur suma per metus, teigdamas, kad nėra pateikta įrodymų, jog vaikas serga atopiniu dermatitu, šienlige, kad turi specialių gydymo poreikių. Taip pat, atsakovo teigimu, vaikas akinius nešioti gali ilgiau nei vienerius metus. Be to, nemokamą gydymą vaikui garantuoja socialinio draudimo įstatymai.
83. Pirmosios instancijos teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog sūnaus vaistams, gydymui, akiniams ir kitais sveikatos priežiūrai yra reikalinga skirti vidutiniškai 57,35 Eur per mėnesį (31,95 Eur + 25,40 Eur). Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečiui nustatytas susirgimų diagnozes (sūnui yra diagnozuotas atopinis dermatitas, nustatyta alerginė sloga (šienligė) bei trumparegystė, berniukas nešioja akinius), į bylą patirtus rašytinius įrodymus bei aplinkybę, jog išlaidos sveikatos priežiūrai kiekvienais metais gali skirtis, nesant nustatytų didelių ieškovės nepilnamečio sūnaus specialiųjų sveikatos poreikių, protingomis ir pagrįstomis išlaidomis vaiko sveikatos priežiūrai pripažino 29 Eur sumą kas mėnesį (350 Eur per metus). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi sveikatai skirtas išlaidas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir neturi pagrindo spręsti, jog nustatyta 29 Eur per mėnesį suma būtų nepagrįsta ir neprotinga. Ieškovės pateikti įrodymai, pirkimo kvitai, patvirtina, kad priemonės, skirtos atominiam dermatitui, šienligei yra perkamos, taip pat ieškovė patiria ir neplanuotų išlaidų (dėl peršalimo ir pan.). Nors atsakovas nurodo, kad akinius vaikas gali nešioti ilgiau kaip metus, todėl šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į kasmėnesines, tačiau, kaip matyti, šios išlaidos (25,40 Eur per mėnesį) buvo pirmosios instancijos teismo žymiai sumažintos ir realiai, įvertinus bendrą sumą, skirtiną sveikatos gerinimui, t. y. 29 Eur, neatrodo neprotingos. Paminėtina ir tai, kad nėra ginčo, jog vaikas nešioja akinius, todėl savaime suprantama, kad esant sutrikusiam regėjimui, tokios išlaidos yra patiriamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad išlaidų, skirtų vaiko sveikatai, mažinti taip pat nėra pagrindo.
84. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
85. Atsakovas nurodo, kad stovykloms skirtina 266 Eur suma yra nepagrįstai didelė, vaikui pakaktų lankytis pigiau kainuojančiose stovyklose ar renginiuose. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad nors ieškovė nurodė, jog sūnaus stovykloms per metus reikalinga skirti apie 266 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, orientacines ieškovės nurodomas stovyklų kainas bei ieškovės faktiškai patirtas išlaidas nepilnamečio sūnaus vasaros stovykloms apmokėti protingomis, pagrįstomis bei atitinkančiomis šalių finansines galimybes, pripažino ne 266 Eur, tačiau 133 Eur dydžio išlaidas per metus (11 Eur per mėnesį) šalių nepilnamečio vaiko stovykloms apmokėti. Taigi apelianto argumentai dėl 266 Eur išlaidų, skirtų stovykloms, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, 133 Eur suma per metus (11 Eur per mėnesį) yra pagrįsta, tinkamai nustatyta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, todėl papildomai jos mažinti nėra pagrindo. Atsakovas taip pat apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais dėl stovyklos kainos, jog ji yra per didelė, tačiau pats nesiėmė pareigos įrodinėti, kokia būtų pagrįsta suma, skirtina sūnaus stovykloms (CPK 178 straipsnis).
86. Kitų vaiko poreikiams patenkinti skirtų išlaidų ir jų dydžio negu aptartosios, atsakovas neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
87. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo 330 Eur išlaikymo dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į jo realiais finansines galimybes mokėti tokią sumą. Pasak atsakovo jo turtinė padėtis nėra gera, jo pajamos yra žymiai sumažėjusios, nes atsakovas nebedirba ankstesnėje darbovietėje, jo sutuoktinė laukiasi judviejų vaiko, taip pat kartu jie augina sutuoktinės tris vaikus, atsakovas su sutuoktine turi kas mėnesį mokėti paskolą už namą, automobilį bei teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka.
88. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
89. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, pasisakė tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo gaunamų pajamų, turimo turto, jo sudėties, vertės, taip pat įvertino šalių turimus finansinius įsipareigojimus (paskolas), šeiminę padėtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms dėl to, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nepaisant atsakovo turimų finansinių įsipareigojimų. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo finansiniai įsipareigojimai yra vykdomi kartu su atsakovo sutuoktine, taigi atsakovas nėra visa apimtimi išimtinai atsakingas prieš kreditorius.
90. Atsakovo nurodomi argumentai, kad jis prisideda ir prie savo sutuoktinės trijų vaikų išlaikymo, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nustatymo atsakovo nepilnamečiui sūnui M. S., neturi. Tai, kad jis prisiima šią pareigą, yra nulemta paties atsakovo laisvos valios, tai nėra jo prievolė, todėl nereiškia, jog dėl to turėtų nukentėtų atsakovo biologinio sūnaus interesai. Atsakovo teiginiai, kad jis su sutuoktine laukiasi bendro vaiko nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl nesudaro pagrindo daryti kitokių išvadą, nustatant išlaikymo atsakovo sūnui dydį.
91. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai dėl paskolos mokėjimo pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, lyginant santykį su gaunamomis pajamomis, turima verte. Be to, paminėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje apskritai laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
92. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, šalims buvo nustatyta teikti išlaikymą vaikui lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ginčijo atskiras vaiko poreikių patenkinimui nurodytas sumas (būsto ir komunalinių mokesčių, laisvalaikio, augintinių priežiūrai, mobiliajam telefonui, sveikatai, stovykloms), padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė vaiko poreikių patenkinimui reikalingą sumą, skirtiną tėvų – 660 Eur, teismui nenustačius pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, o šalims to neginčijant, įvertinus šalių turtinę padėtį, taip pat tai, kad paprastai faktiškai didesnė išlaidų suma tenka tam iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolat gyvena, teisėjų kolegija sprendžia, kad 330 Eur suma vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. gegužės 23 d.) iki vaiko pilnametystės iš atsakovo nagrinėjamoje byloje priteista pagrįstai.
93. Tais pačiais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 11 880 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumą, paskaičiuotą pagal nustatytą nepilnamečiui vaikui būtino išlaikymo dydį už 36 mėn. laikotarpį. Atsakovas jokių kitų argumentų dėl išlaikymo įsiskolinimo apeliaciniame skunde nenurodo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Dėl 2020 m. birželio 15 d. papildomo sprendimo
94. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 15 d. papildomu sprendimu paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Nors atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti papildomą sprendimą, tačiau jokių argumentų dėl pačių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, dydžio nereiškia. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamo papildomo sprendimo turinį bei motyvus, neturi pagrindo su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti.
Dėl procesinės bylos baigties
95. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, papildomu sprendimu tinkamai paskirstė šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
96. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
97. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
98. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), dėl to, teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jos ieškovei priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą ir 2020 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. M., (duomenys neskelbtini), ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.