Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino gyvendama Dubline, Airijoje. Su G. M. draugavo nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2006 m. kovo 18 d. turėjo lytinių santykių, 2006 m. kovo mėnesį kartu atostogavo. Minimu laikotarpiu ieškovė kartu gyveno Dubline nuomojamame būste kartu su I. Š. ir R. Š., kurie ne kartą yra matę atsakovą ir su juo bendravę. Ieškovė nurodė, jog minimu laikotarpiu su kitais vyrais intymių santykių neturėjo, todėl yra visiškai tikra, kad atsakovas yra jai gimusio sūnaus M. S. tėvas. Pasak ieškovės, atsakovas nuo pat pirmosios nėštumo dienos žinojo, kad ji laukiasi. Galimo nėštumo atvejis taip pat buvo aptartas. Atsakovas reikalavo nutraukti nėštumą, o ieškovei nesutikus to padaryti teigė, kad ieškovė būsianti viena atsakinga už vaiką. Teismo posėdžio metu D. S. paaiškino, kad ji savo iniciatyva atsakovui siųsdavo sūnaus nuotraukas, vaizdo įrašus. Kartais ir pats atsakovas prašydavo, kad ieškovė jų atsiųstų. 2015 m. atsakovas pradėjo reikšti norą bendrauti su vaiku, norėjo atstatyti prarastą ryšį, todėl ieškovė davė jam sūnaus elektroninio pašto adresą, tačiau sūnus į atsakovo siųstą el. laišką neatsakė. Tuomet atsakovas paklausė, ar galėtų bendrauti su M. facebook programos pagalba. Pasak ieškovės, jos nepilnametis sūnus M. visada žinojo, kas yra jo tėvas ir kur jis gyvena. Ieškovė paaiškino, jog kurį laiką šalys bendravo normaliai, tačiau 2017 m. atsakovo bendravimas pasikeitė, jis pradėjo rašyti trumpai, rašydavo, kad yra užimtas, sergantis ir skurdžiai gyvenantis. Ryšys tarp šalių nutrūko, tačiau atsakovas niekada neneigė savo tėvystės ieškovei gimusio sūnaus atžvilgiu. Ieškovė daug kartų siūlė atsakovui pripažinti tėvystę, tačiau atsakovas su tuo nesutiko ir nuolat kartojo, kad ieškovė pati yra atsakinga ir viena turi auginti vaiką. Teismo posėdžio metu ieškovė pilnai palaikė ir kitus ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir prašė juos tenkinti.

2019 m. balandžio 25 teisme gautas atsakovo G. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo teismo: (1) netenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovo G. M. pripažinimo M. S. tėvu; (2) skirti teismo medicininę DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, leidžiant DNR tyrimus atsakovui G. M. atlikti Prancūzijos kompetentingoje institucijoje ir gautus rezultatus atsiųsti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, kuri atliks ekspertizę; (3) netenkinti ieškovės reikalavimų dėl 14400 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 400 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis M. S. priteisimo, ieškovė paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; (4) priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2018 m. liepos 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog apsilankius ieškovės D. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovė su sūnumi M. S. gyvena nuomojamame 2 kambarių bute (apie 50 kv. m.), kuriame yra visi patogumai. Nepilnamečiui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, rašomasis stalas, kiti baldai. Būsto būklė gera - namuose jauku, švaru, šviesu ir šilta, yra visi šeimai reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai bei buitinė technika. Sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis nepilnamečiui. Ieškovės teigimu, ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, jos darbo užmokestis sudaro 509 Eur. Moters teigimu, G. M. žinojo, kad ji pagimdė vaiką, tačiau tik prieš metus pradėjo sūnumi domėtis, su juo susirašinėti, o užsiminus apie išlaikymą sūnui, atsakovas bendrauti nustojo. M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5 klasę. Laisvalaikiu berniukas lanko futbolo treniruotes (45 Eur per mėnesį). Pasak ieškovės, sūnus turi sveikatos problemų. Berniukas Tarnybos specialistei papasakojo, kad niekada nėra matęs savo tėčio, tik mama jam sakiusi, kad jo tėtis yra G. M. Pasak M., prieš mėnesį per facebook jam pradėjo rašyti G. M. ir prisistatė kaip jo tėtis, tačiau vėliau jis nustojo rašyti, paaiškinęs, kad yra užsiėmęs. Berniukas teigė, kad norėtų susitikti su tėvu, nors ir pyksta ant jo. M. nurodė, kad juo rūpinasi mama - ji visada žino, ko jam reikia, jį supranta, remia tiek morališkai, tiek materialiai (perka visus jam reikalingus daiktus, apmoka lankomus būrelius, duoda pinigų smulkioms išlaidoms), rūpinasi jo sveikata, mokslais. Tarnybos nuomone, D. S. ieškinys dėl tėvystės nustatymo yra pareikštas M. S. interesais, jo teise žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę - bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 389 straipsnis). Išsprendus tėvystės klausimą, spręstini ir kiti su vaiko interesais susiję klausimai. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, bylos aplinkybes, į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, Tarnybai neturint duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio M. S. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Tarnybos nuomone, tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, jo amžių, dienos ritmą, jo, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, ieškovė turėtų teikti įrodymus teismui apie savo materialinę padėtį, sūnaus poreikius, kitus svarbius duomenis, kurie turėtų reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui. Tėvų išimtinė pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo, todėl, atsakovui nepateikus įrodymų, kad teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (tomas 1, e. b. l. 64-67).

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Tarnyba su ieškinio reikalavimais sutinka, o ieškinys yra pareikštas išimtinai nepilnamečio M. S. interesais, todėl tenkintinas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Š. paaiškino, jog ieškovė D. S. yra jos draugė, su kuria daug metų gyveno Airijoje. Liudytoja nurodė, jog 2006 m. pabaigoje Dalia draugavo su G., pastarasis dažnai lankydavosi bendruose namuose, kartu vakarieniaudavo, gamindavo pietus, G. net likdavo nakvoti, o kartais D. negrįždavo namo. Pasak liudytojos, D. S. su atsakovu 2006 m. kovo mėnesį kartu atostogavo, leido laiką, palaikė romantiškus santykius, vaikščiodavo susikibę už rankų. I. Š. paaiškino, kad su ieškove kartu Dubline gyveno nuo 2004 m. iki 2007 m. Pasak liudytojos, ieškovės sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Kaip šalys susipažino, liudytoja nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, kad D. G. pristatė kaip savo vaikiną. Liudytoja teigė žinanti, kad G., sužinojęs apie D. nėštumą, jai tepasakė, kad „jeigu tu pasilieki vaiką, tai jis tavo“ – tai žodžiai, kurie yra įstrigę liudytojai iki šiol. I. Š. paaiškino, kad po atostogų, kovo mėnesį, D. ir G. santykiai pradėjo blogėti, o kai D. ėmė lauktis, jų santykiai žlugo – G. dingo iš jos gyvenimo. Vėliau, kai gimė M., G. vėl pradėjo D. ieškoti. Ieškovei persikrausčius į Lietuvą, atsakovas domėjosi vaiku, prašė atsiųsti jo fotonuotraukų. Liudytoja patvirtino žinanti, kad M. tėvas yra G., tą esą sakiusi pati D. Liudytojos žiniomis, ieškovė itin daug dirbo ir su jokiais kitais vyrais nebendravo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Š. paaiškino, jog D. yra jo draugė, kurią pažįsta maždaug 15-20 metų, kartu gyveno Dubline, apartamentuose nuo 2002-2003 m. D. gyveno atskirame kambaryje, o liudytojas su dabartine žmona I. Š. - kitame. R. Š. nurodė žinantis, kad ieškovė turi sūnų M., gimusį (duomenys neskelbtini) mėnesį, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Liudytojas teigė, jog M. tėvas yra prancūzas G., į kurį vaikas yra akivaizdžiai panašus, ir paaiškino, kad 2005 - 2006 metais liudytojas kartu su žmona I., D. ir G. bendravo, draugavo, kartu vakarieniaudavo. Vėliau D. su G. išvažiavo į kelionę, o (duomenys neskelbtini) gimė M. R. Š. nurodė, kad su G. kalbėjo angliškai, nuolat matydavo ieškovę ir atsakovą kartu, iki vaiko gimimo šalys bendravo maždaug pusę metų, juos siejo draugystės, romantiški santykiai. Liudytojo teigimu, M. yra 100 proc. G. vaikas – liudytojui tai yra žinoma tiek iš pačios D. kalbų, tiek ir yra akivaizdu iš berniuko ir atsakovo išvaizdos panašumų. Pasak liudytojo, ieškovė su kitais vyrais nebendravo, namuose kiti vyrai (išskyrus G.) nesilankydavo. Liudytojo žiniomis, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 9) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus M. S., kurio tėvystė nenustatyta, tėvas gimimo liudijime neįrašytas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Ieškovė byloje pareiškė prašymą dėl DNR ekspertizės skyrimo tėvystei nustatyti. Atsakovas šiam prašymui neprieštaravo. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, advokatas Justinas Usonis, paaiškino, jog atsakovas G. M. gyvena Prancūzijoje, neturi finansinių galimybių atvykti į Lietuvą ir čia duoti kraujo mėginį ekspertizei atlikti. Atsakovas taip pat nepageidauja, kad jo atvykimo išlaidas padengtų ieškovė. Atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamasis pageidautų kraujo mėginį duoti Prancūzijoje, kad jis vėliau būtų panaudotas ekspertizės atlikimui Lietuvoje.

2019 m. birželio 12 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo medicininė – biologinė DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Atsižvelgiant į atsakovo bei jo atstovo išdėstytas aplinkybes, teismas nutarė kreiptis į Prancūzijos Respublikos kompetentingas institucijas pagal 2001 m. gegužės 28 d. Europos Vadovų Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose, tam kad būtų paimtas atsakovo kraujo mėginys ir persiųstas Lietuvos Respublikos ekspertinei įstaigai tėvystės nustatymo ekspertizei.

2019 m. liepos 4 d. teismas kreipėsi į Prancūzijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl atsakovo kraujo mėginio paėmimo ir jo persiuntimo Lietuvos Respublikos ekspertinei įstaigai (tomas 2, e. b. l. 75-84, 85-94).

2019 m. spalio 16 d. teisme buvo gautas atsakovo pranešimas, kuriame atsakovas nurodė, jog šiuo metu neturi pinigų ekspertizei atlikti, tėvystės nustatymo testo Prancūzijoje neatliks ir prašo teismo toliau nagrinėti bylą (tomas 2, e. b. l. 99).

2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi teismas, atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovui pakartotinai išaiškino, jog vadovaujantis CPK 389 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Nepaisant to, atsakovas kraujo mėginio ekspertizės atlikimui nepateikė. 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje paskirta teismo medicininė – biologinė DNR ekspertizė tėvystei nustatyti byloje nebuvo atlikta.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2005 m. gruodžio mėnesį Dubline, nuo šio laiko bendravo su atsakovu keletą mėnesių, 2006 m. kovo 12-18 d. kartu praleido atostogas (duomenys neskelbtini). Po šių atostogų šalių santykiai nutrūko, tačiau praėjus mėnesiui ieškovė pasijuto besilaukianti. Ieškovė nurodė, jog intymių santykių su kitais vyrais nepalaikė, todėl yra visiškai įsitikinusi dėl atsakovo tėvystės vaiko atžvilgiu. Pasak ieškovės, vėliau šalys bendravo elektroniniais laiškais, palaikė ryšį. Ieškovė ne kartą siūlė atsakovui įforminti tėvystę, tačiau jis nesutiko to padaryti. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovei nesutikus nutraukti nėštumo, atsakovas laikėsi pozicijos, kad viena ieškovė yra atsakinga už jai gimusį vaiką. Pasak ieškovės, 2015 metais atsakovas pradėjo reikšti norą bendrauti su vaiku, dėjo pastangas užmegzti ryšį. Sūnui neatsakius į atsakovo jam parašytą elektroninį laišką, G. M. paprašė leisti jam bendrauti su M. facebook platformoje. Atsakovas pasakojo M. apie save ir savo šeimą, minėjo, kad berniukas yra į jį labai panašus. Socialiniuose tinkluose M. S. matė, jog atsakovas daug keliauja. Berniukui paminėjus, kad mama negali jam nupirkti futbolo uniformos, atsakovo laiškai ėmė retėti, susirašinėjimas tapo epizodinis ir nenuoseklus. Pasak ieškovės, jos nepilnametis sūnus tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek ir iš atsakovo siųstų elektroninių laiškų visada žinojo, kad atsakovas yra jo tėvas, tačiau atsakovo tėvystės niekada nebuvo įregistruota.

Ieškovės išdėstytas aplinkybes apie jos ir atsakovo bendravimą patvirtino teisme apklausti liudytojai I. Š. ir R. Š., kurie nurodė, kad ieškovė D. S. ir G. M. draugavo, kartu leido laiką, vakarieniaudavo, vienas pas kitą nakvodavo, kartu atostogavo, t. y., palaikė artimus ir romantiškus santykius laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. kovo mėn. Liudytojų teigimu, vėliau atsakovas iš ieškovės gyvenimo dingo, kurį laiką šalys bendravo elektroninių ryšių priemonėmis.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį pripažino, kad su ieškove susitiko Airijoje ir bendravo 3-4 mėnesius, tačiau taip pat nurodė, kad M. S. nėra jo sūnus, jis šio vaiko nepažįsta ir niekada nėra dalyvavęs jo gyvenime. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas nepripažįsta savo tėvystės M. S. atžvilgiu, berniuko nepažįsta, šalių šeimos yra nepažįstamos. Atsakovas neneigia, kad pažįsta ieškovę, kuri turi sūnų. Atsakovas taip pat neneigia, kad šalys bendravo, jas siejo draugiški ryšiai, nutrūkus šalių bendravimui, ieškovė atsiuntė atsakovui vaiko nuotrauką, nurodydama, kad tai yra jo sūnus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad šalys bendravo elektroniniais laiškais, kurių kopijos pateiktos teismui.

Byloje nekilo ginčo, jog teismui pateiktose fotografijose (tomas 1, e. b. l. 102-103) yra užfiksuota ieškovė ir atsakovas. Atsakovas taip pat neginčijo, jog yra rašęs 2020 m. balandžio 4 d. teismui pateiktus elektroninius laiškus ieškovei bei jos sūnui M. S., bendravęs su jais facebook programoje.

Ištyręs bei įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog iš šalių elektroninio susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. kovo 8 d. (pateikto teismui su ieškovės 2020 m. balandžio 4 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo), yra akivaizdu, kad atsakovas savo tėvystės M. S. atžvilgiu neginčijo, atsakovas berniukui prisistatė, papasakojo apie savo šeimą, jam rūpėjo, kaip vaikui sekasi, atsakovas apgailestavo, kad negali vaikui suteikti tėviškos meilės ir tokio gyvenimo, kokio norėtų. Taigi, atsakovas bendravo ir stengėsi užmegzti ryšį su M. S. Teismo vertinimu, vienu iš pagrindinių įrodymų, leidžiančių spręsti dėl atsakovo tėvystės M. S. atžvilgiu, yra 2009 m. spalio 10 d. G. M. rašytas elektroninis laiškas, kuriame atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad M. S. yra jo sūnus (tomas 2, e. b. l. 104-105).

Spręsdamas dėl atsakovo tėvystės teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog pats nepilnametis M. S., apklaustas Tarnybos specialistų, jiems nurodė, jog iš motinos pasakojimų žino, kad jo biologinis tėvas yra G. M., kuris prieš mėnesį pradėjo jam rašyti facebook programoje, prisistatė kaip jo tėvas (tomas 1, e. b. l. 67).

Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dalyje dėl tėvystės nustatymo, spręstini klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove (motina). Atsakovas tokiam prašymui neprieštaravo, nereiškė reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo, netgi priešingai – sutiko su tokiu ieškinio reikalavimu. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio M. S. gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena kartu su motina, tarp šalių nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, byloje taip pat nesant duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas sūnaus gyvenime iš esmės nedalyvauja, nepilnamečio M. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove D. S. (CK 3.174 straipsnis).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina atsakovo G. M. bendravimo su sūnumi M. S. tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė, galutinai sutikslinusi savo reikalavimus, teismo prašė nustatyti, kad G. M. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi M. S. tik iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo tvarką ir vietą (tomas 2, e. b. l. 189-190). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog nors atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja, ji neprieštarauja, kad ateityje tėvas su sūnumi bendrautų, tačiau pažymėjo, kad atsakovo ryšys su M. S. nėra artimas ir glaudus, todėl siekiant jį sukurti, atsakovui reikėtų palaipsniui pratintis bendrauti su sūnumi. Šio bendravimo metu (ar bent jau pradinėje bendravimo stadijoje), atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi dalyvaujant specialistams (vaikų psichologui, Tarnybos specialistams) arba ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė išreiškė pageidavimą, jog atsakovas, ketindamas su sūnumi susitikti, turėtų apie tai ją informuoti prieš 2 savaites, o norėdamas su sūnumi susisiekti telefonu ar elektroninių ryšių priemonėmis – prieš 1 dieną tam, kad ieškovė galėtų apie tai informuoti sūnų ir paruošti jį bendravimui su tėvu, kad bendravimas nebūtų vaikui netikėtas. Ieškovė pažymėjo, jog tokios tvarkos atsakovas laikėsi ir tuo metu, kai šalys bendravo elektroninių ryšių priemonėmis. Pasisakydama dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atsakovo atstovė teismui nurodė, jog tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir spręstų klausimą dėl atsakovo bendravo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, ieškovės siūloma tvarka atsakovui būtų tinkama.

Teismui pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, jog tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, jo amžių, dienos ritmą, jo, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį, o bendravimo tvarkos sąlygos turėtų būti konkrečios ir aiškios vykdymui.

Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, tarp šalių nesant ginčo, teismas detalios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nenumato, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. S. tvarką, kuri būtų įgyvendinama šalių susitarimu, konkretų bendravimo laiką ir vietą atsakovui suderinus su ieškove, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus M. S. dienos režimą, užimtumą, interesus ir poreikius.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 400,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis, nepilnametis M. S. gimęs (duomenys neskelbtini), t. y., vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.

Ieškinyje ieškovė pateikė teismui nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 815 Eur suma, iš kurių kiekvieną mėnesį yra skiriama apie 150 Eur būsto išlaikymui (vaiko dalis), 150 Eur sūnaus maitinimui, 100 Eur drabužiams, avalynei (įskaitant mokyklinę, sportinę uniformas), 80 Eur vaistams, maisto papildams, dantų gydymui, treineriui (dantų tiesinimo įtaisas), higienos ir buities priemonėms, 50 Eur transporto išlaidoms, 100 Eur vaiko lavinimui (mokyklinėms prekėms, popamokinei veiklai, būreliams, sportinei veiklai, 60 Eur laisvalaikiui (vaiko atostogoms, vasaros, dienos stovykloms, gimtadienio šventėms), 60 Eur kišenpinigiams, 50 Eur vaiko draudimui, 15 Eur telefono ir internetinio ryšio išlaidoms. Ieškovė nurodė, jog prašo iš atsakovo priteisti pusę reikalingos sumos, t. y., po 400 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 2).

2020 m. sausio 22 d. ieškovė teismui pateikė patirtų išlaidų patikslinimą, kurį detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė nurodė, jog sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 1077,74 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maistui namuose (101,16 Eur), maistui kavinėse (karą per savaitę apsilankymas picerijoje - 23,40 Eur), maitinimas mokykloje (20 d. x 3 Eur/ per dieną = 60 Eur), išlaidos drabužiams, avalynei (85,03 Eur + 9,58 Eur = 94,61 Eur), išlaidos mokyklinei uniformai ir sportinei aprangai (10 Eur), būsto išlaidos, vaiko dalis (150 Eur), išlaidos sveikatos ir kaupiamajam draudimui (46 Eur), telefono ryšio, interneto/TV ryšio įmokos (teismo posėdžio metu ieškovė šias išlaidas patikslino – 16 Eur), išlaidos sporto užsiėmimams (2018 m. futbolas, 2019 m kikboksas – 55 Eur), išlaidos higienos priemonėms (11,33 Eur), išlaidos kirpimo paslaugoms (5 Eur), išlaidos vaistams, gydymui išlaidos akiniams ir kitai sveikatos priežiūrai (M. turi alergiją augalams ir atopinę odą, todėl kas mėnesį – du reikalingi tepalai, dantų gydymas, tiesinimas - pagal poreikį, akiniai - kasmet arba pagal poreikį, 31,95 Eur + 25,40 Eur = 57,35 Eur), išlaidos gyvūnų ir namų prekėms (berniukas augina dvi jūrų kiaulytes - 18,70 Eur), išlaidos transportui (kuras, transporto bilietai, nuolatinis bilietas, automobilio remontas – 81,51 Eur + 20 Eur =101,51 Eur), išlaidos laisvalaikiui ir M. Gimtadienio šventei (20,58 Eur), išlaidos draugų gimtadieniams, pramogoms, lavinimui (kinui, batutų parkui, koncertams, knygų mugei – 75,27 Eur), išlaidos klasės, mokyklos fondui, ekskursijoms į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (365 Eur per metus, 30,42 Eur per mėnesį), išlaidos dviračiui (pirktas naudotas dviratis BMX, jo remontas/detalės – vidutiniškai apie 8,33 Eur per mėnesį), išlaidos kompiuteriui, telefono aparatui, ausinėms (vienkartiniai pirkiniai, kurių įsigijimo bendra suma 2019 metais sudarė 242+240+36=518 Eur, kas vidutiniškai sudaro apie 43 Eur per mėnesį), išlaidos kelionėms, organizuojamoms kartą per metus (kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidos 729 Eur, kas sudarytų apie 60,75 Eur per mėnesį), išlaidos stovykloms (pagal galimybes kartą - du per metus, 140 Eur +126 Eur =266 Eur, kas sudaro apie 22,17 Eur per mėnesį), kišenpinigiai (50 Eur).

Ieškovė, siekdama pagrįsti sūnaus poreikius, 2020 m. vasario – balandžio mėnesiais į bylą pateikė savo bei šalių nepilnamečio sūnaus sąskaitų išrašus, prekių įsigijimo kvitus, paaiškinimus dėl M. S. poreikių detalizavimo.

Bylos nagrinėjimo metu, atsakovo atstovė, pasisakydama dėl vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio, su pareikštu ieškiniu šioje dalyje sutiko tik iš dalies. Atstovo atstovė nurodė, jog atsakovas neginčija ieškovės nurodomų išlaidų maitinimui namuose (101,16 Eur), kavinėje (23,40 Eur), mokykloje (60 Eur), išlaidų higienos priemonėms (11,33 Eur), būreliams (55 Eur per mėnesį - ginčo laikotarpiu M. S. lankė baseiną (duomenys neskelbtini) 2014-2017 m., trimito ir fortepijono pamokas (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje 2017-2018 m., futbolo treniruotes 2018-2019 m., kikbokso treniruotes 2019 m.), išlaidų telefono ryšio, interneto/TV ryšio įmokoms (16 Eur), išlaidų M. gimtadienio šventei (20,58 Eur), dviračiui ar kitam inventoriui įsigyti (8,33 Eur), mokyklinei uniformai ir sporto aprangai (10 Eur), išlaidų klasės, mokyklos fondui, ekskursijoms (30,42 Eur) bei išlaidų kirpimo paslaugoms (5 Eur), iš viso 341,22 Eur išlaidų, todėl teismas šias išlaidas pripažįsta nustatytomis (CPK 187 Straipsnis). Pasisakydama dėl likusių išlaidų atstovė palaikė atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir nurodė, jog ieškovės nurodyti M. S. poreikiai ir jų patenkinimui per mėnesį reikalinga daugiau nei 1000 Eur suma bei iš atsakovo prašoma priteisti 400 Eur per mėnesį suma, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį yra neproporcingai didelė. Atsakovo atstovės vertinimu, nurodomos išlaidos pramogoms ir draugų gimtadieniams, taip pat išlaidos drabužiams ir avalynei įsigyti yra pernelyg didelės, o ieškovės nurodomi daiktai (kompiuteris, ausinės, telefono aparatas) paprastai tarnauja ne vienerius metus, o ne mažiau nei ketverius metus, todėl ir išlaidos jiems įsigyti turėtų būti dalijamos ne į 12 mėnesių, o į 48 mėnesius. Ieškovei paaiškinus, jog ji gauna valstybės išmoką už vaiką, ir ši suma yra skiriama sūnaus kišenpinigiams, atsakovo atstovė nesutiko, kad šios išlaidos būtų įtraukiamos į nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovas turėtų dengti jų dalį.

Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju M. S. gyvena kartu su motina (ieškove) nuo 2012 metų nuomojamame dviejų kambarių būste, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 2, e. b. l. 166), už kurį yra mokamas 200 Eur nuomos mokestis, taip pat vidutiniškai apie 100 Eur per mėnesį yra skiriamas būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti, iš viso 300 Eur. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog minėtas butas nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o yra nuomojamas, atsižvelgiant į aplinkybę, jog būste gyvena du asmenys (ieškovė bei jos nepilnametis sūnus), ieškovė pagrįstai į vaiko poreikius įtraukia 1/2 dalį patiriamų išlaidų būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, vidutiniškai sudarančių apie 150 Eur per mėnesį, apmokėti.

Tiek pateiktoje suminėje vaiko poreikių lentelėje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sūnaus maitinimui namuose per mėnesį yra skiriama apie 101,16 Eur, dar vidutiniškai apie 23,40 Eur yra skiriama maitinimui kavinėse (t. y., kartą per savaitę papietauti picerijoje - 6 Eur x 4 kartai) ir apie 60 Eur (vidutiniškai 20 darbo dienų x 3 Eur) kainuoja sūnaus maitinimas mokykloje. Atsakovas šios sumos neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos sumos aktyvaus, sportuojančio paauglio maitinimui yra protingos ir pagrįstos.

Ieškovė teismui nurodė, jog sūnaus drabužiams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga skirti 94,61 Eur (85,03 Eur + 9,58 Eur). Taip pat dar apie 10 Eur sudaro išlaidos mokyklinei bei sportinei uniformai. Iš viso 104,61 Eur. Atsakovas su šia ieškovės nurodoma suma nesutiko ir nurodė, jog jo manymu, išlaidos drabužiams neturėtų sudaryti 100 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog su ieškovės išlaidomis uniformai įsigyti (10 Eur per mėnesį) sutinka, tačiau likusios ieškovės nurodomos išlaidos yra pernelyg didelės. Spręsdamas dėl išlaidų drabužiams, avalynei pagrįstumo teismas pažymi, jog atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat į ieškovės paaiškinimus apie tai, jog drabužiai ir avalynė sūnui yra perkama tiek turguje, tiek įvairiose parduotuvė („H&M”, “Humana”), per pastaruosius metus M. S. stipriai paaugo (drabužiai ir avalynė pasikeitė 2 dydžiais), tikėtina, kad 13 metų jaunuolio aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 80-90 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne (įskaitant mokyklinę, sportinę uniformas), tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai, avalynei ir nurodytoms priemonėms per mėnesį sudaro apie 85 Eur.

Teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog sūnaus lavinimui, pramogoms, gimtadieniams skiria vidutiniškai 75,27 Eur per mėnesį, laisvalaikiui bei sūnaus M. Gimtadienio šventei vidutiniškai 20,58 Eur per mėnesį (šios sumos atsakovas neginčijo), gyvūnų priežiūrai ir namų prekėms – 18,70 Eur, kišenpinigiams – 50 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos sūnaus pramogoms, laisvalaikiui, kišenpinigiams bei šventėms yra itin didelės. Šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ir turėtų būti dengiamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, todėl teismo mažintinos, į šalių nepilnamečio vaiko poreikius įtraukiant bendrą 70 Eur sumą per mėnesį, skirtiną laisvalaikiui, augintinių priežiūrai, kišenpinigiams, pramogoms bei įvairioms šventėms, įskaitant ir paties M. S. gimimo dieną.

Teismas taip pat sutinka su atsakovo atstovės pozicija, jog ieškovės nurodomi sūnaus poreikiams tenkinti įsigyti daiktai (kompiuteris, ausinės, telefono aparatas) paprastai tarnauja ne vienerius metus, todėl ir išlaidos jiems įsigyti turėtų būti dalijamos į ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Teismo vertinimu, telefonas paaugliui galėtų būti tinkamas naudoti dvejus metus, kompiuterinė technika (kompiuteris, ausinės) – ketverius metus, todėl ieškovės nurodomos išlaidos jiems įsigyti atitinkamai mažintinos ir sudarytų vidutiniškai 20 Eur per mėnesį.

Į vaiko poreikius ieškovė įtraukė išlaidas transportui, vidutiniškai sudarančias 101,50 Eur (81,51 Eur + 20 Eur). Šią sumą ieškovė detalizavo, nurodydama, jog transporto išlaidos yra patiriamos kurui, automobilio remontui, sūnaus nuolatiniam bilietui (5,2 Eur), transporto autobuso/traukinio bilietams, sūnui vykstant pas senelius į (duomenys neskelbtini), taip pat periodinėms išlaidoms pagal poreikį (įsigytam dviračiui BMX, jo remontui, detalėms įsigyti) ir pan. Atsakovas su šiomis išlaidomis nesutiko. Spręsdamas dėl šių išlaidų pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, jog dviratis yra perkamas ilgalaikiam naudojimui, todėl išlaidos jo įsigijimui, remontui bei priežiūrai (papildomoms detalėms įsigyti), nėra patiriamos kasmet, todėl turėtų būti dalijamos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpį. Teismas taip pat pažymi, jog dviračio įsigijimo bei jo priežiūros išlaidos ieškovės buvo įtrauktos į atskirą vaiko poreikių punktą (8,33 Eur per mėnesį), kurio atsakovas neginčijo. Teismas taip pat vertina, jog tuo atveju, kai automobilis nuosavybės teise priklauso ne vaikui, o jo tėvams ar kitiems tretiesiems asmenims, būtent šiems asmenims (transporto priemonės savininkams) ir tenka pareiga rūpintis transporto priemone, jos technine priežiūra, remontu ir prisiimti visas su tuo susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės nurodytas transporto bilietų (tiek nuolatinio bilieto, tiek ir tarpmiestinių bilietų), kuro kainas, taip pat įvertinęs, jog transporto priemonė, vykstant pas senelius (ieškovės tėvus) yra naudojama ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir ieškovės poreikių tenkinimui, teismas ieškovės nurodytas išlaidas transportui sumažina iki 35 Eur per mėnesį.

Į vaiko poreikius ieškovė įtraukė 50 Eur išlaidas, skirtas vaiko draudimui. Siekdama šias išlaidas pagrįsti, ieškovė teismui pateikė UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ 2019 m. gegužės 2 d. pateiktą pažymą apie 2018 metais ieškovės sumokėtas draudimo įmokas. Nesant byloje įrodymų apie tai, kokia konkreti sutartis nagrinėjamu atveju buvo sudaryta bei koks asmuo buvo apdraustas, teismas šių ieškovės nurodomų išlaidų nepripažįsta susijusiomis su būtinųjų vaiko poreikių patenkinimu. Teismas taip pat pažymi, jog kiekvienas iš tėvų turi teisę priimti sprendimus dėl įvairių draudimo sutarčių sudarymo, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog draudimo sutartiniai santykiai yra grindžiami savanoriškumo principu, nesant kito iš tėvų sutikimo, draudimo išlaidos turėtų tekti išimtinai draudimo sutartį sudariusiam tėvui ar motinai.

Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus stovykloms per metus yra reikalingas skirti apie 266 Eur. Taip pat dar apie 729 Eur per metus yra skiriama kartą per metus organizuojamai vasaros atostogų kelionei. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog pastaruosius keletą metų nepilnametis sūnus vasarą vyksta į įvairias stovyklas (anglų kalbos, lyderystės ir kt.), o vasaros metu ieškovė stengiasi bent kartą per metus kartu su sūnumi išvykti į kelionę (yra lankęsi Italijoje (Romoje), Latvijoje, Lenkijoje ir pan.). Siekdama patvirtinti šias aplinkybes, ieškovė pateikė teismui turėtas išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pasisakydamas dėl šių ieškovės nurodomų išlaidų pagrįstumo, teismas pažymi, jog siekiant užtikrinti vaiko priežiūrą, užimtumą bei ugdymą vasaros atostogų metu, sprendimus dėl išlaidų, reikalaujančių didesnių finansinių investicijų (pvz., išlaidų vasaros stovykloms apmokėti), abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti kartu, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei savo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, taip pat į orientacines ieškovės nurodomas stovyklų kainas bei ieškovės faktiškai patirtas išlaidas nepilnamečio sūnaus vasaros stovykloms apmokėti (stovykla „Find You way“ 2018 metais ieškovei kainavo 140 Eur, analogiška stovykla 2019 metais ieškovei kainavo 126 Eur), teismas protingomis, pagrįstomis bei atitinkančiomis šalių finansines galimybes, pripažįsta vidutines 133 Eur ((140 Eur + 126 Eur) / 2 = 133 Eur) per metus, kas atitinkamai sudarytų 11 Eur per mėnesį, išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus M. S. vasaros stovykloms apmokėti.

Nepaisant to, jog į sūnaus poreikių lentelę ieškovė įtraukė išlaidas atostogoms, sudarančias 729 Eur per metus, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį ir savo nuožiūra pasirinkti jo praleidimo būdus, teismas išlaidų atostogoms, nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis. Teismo vertinimu, šios išlaidos pripažintinos susijusiomis su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų finansines galimybes.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. S. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 660,00 Eur suma (720 Eur – 60 Eur = 660 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenimis, ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais, D. S. dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, jos gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 998 Eur per mėnesį, kas atskaičius mokesčius atitinkamai sudarytų apie 660 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu yra registruotos nuosavybės teisės į vieną nekilnojamojo turto objektą – ½ dalį 3 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2004 m. gegužės 10 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2202 pagrindu (tomas 2, e. b.l. 152-154). Vadovaujantis VĮ „Registrų centro“ viešai (www.kada.lt) skelbiamais duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę 2020 m. sausio 1 dienai, šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro 50200 Eur (½ dalies vidutinė rinkos vertė atitinkamai sudarytų 25100 Eur). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog transporto priemonės neturi, tačiau vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, 2020 m. kovo 24 d. ieškovė nuosavybės teise įgijo transporto priemonę KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų valdomų juridinių asmenų akcijų ar asmens dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų. Įrašų turto arešto aktų registre apie ieškovę nėra. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu šiuo metu nėra vykdoma vykdomųjų bylų.

Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko.