Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2645-359/2020 pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Darius Jonaitis, T. B. ir S. B., atstovaujami įstatyminės atstovės I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks veikimas ultra vires (už suteiktų teisių ribų) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

15. Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0117/19/01405 ir 0117/19/01406 medžiagos nustatyta, kad antstoliui Dariui Jonaičiui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. vykdomasis raštas Nr. e2-44-213/2019, išduotas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. B. ir S. B. išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo šioje byloje) R. B. periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 190 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2017 m. vasario 17 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dėl išlaikymo išieškojimo nepilnametei S. B. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0117/19/01405, nepilnamečiui T. B. – vykdomoji byla Nr. 0117/19/01406. 2019 m. lapkričio 19 d. antstolis parengė ir išsiuntė skolininkui R. B. raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-19-117-19348 ir Nr. S-19-117-19343, kiekviename raginime nurodydamas sumokėti 6 480,42 Eur susidariusį įsiskolinimą ir 114,60 Eur vykdymo išlaidų. Gavęs papildomos informacijos apie skolininko laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. nepilnamečių vaikų (išieškotojų) motinai I. B. vaikų išlaikymui pervestas piniginės lėšas, antstolis perskaičiavo išlaikymo skolą ir 2019 m. lapkričio 28 d. parengė patikslintus raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-19-117-19786 ir Nr. S-19-117-19785, nurodydamas sumokėti po 766,86 Eur (727,15 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir 39,71 Eur vykdymo išlaidos). 2019 m. gruodžio 4 d. į antstolio sąskaitą skolininkas įmokėjo 1 074,29 Eur ir 4,71 Eur, iš viso 1 079 Eur.

16. Byloje ginčas kilo dėl antstolio patikslintuose raginimuose nurodytų sumų (išlaikymo įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų) apskaičiavimo pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, antstolis netinkamai taikė išlaikymo indeksavimo taisykles, taip pat nepagrįstai reikalauja vykdymo išlaidų už dvi vykdomąsias bylas, kai išieškojimas vykdomas pagal vieną vykdomąjį raštą.

Dėl išlaikymo indeksavimo

17. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Aprašo nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad išlaikymas indeksuojamas nuo teismo sprendime, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, nurodytos išlaikymo priteisimo dienos. Pareiškėjo įsitikinimu, indeksavimas turi būti taikomas tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 d. (Aprašo 7 punktas).

20. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti teismų praktikoje formuojama teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, kad Aprašo 7 punkto nuostatos dėl išlaikymo indeksavimo turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o teismo sprendime nurodytą datą, nuo kurios priteistas išlaikymas (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1082-112/2015, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-672-883/2019). Lingvistinis Aprašo 7 punkto nuostatos aiškinimas taip pat nesudaro teigti, kad joje nurodytas atskaitos taškas yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, nes šioje teisės normoje nėra aptarti atvejai, kai teismo sprendime konkrečiai nustatoma kita apibrėžta data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytoje teismų praktikoje pateiktas Aprašo 7 punkto aiškinimas, jog tais atvejais, kai teismo sprendime tiesiogiai įtvirtinama konkreti data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, būtent ši data ir turi būti laikoma atskaitos tašku indeksuojant išlaikymą, atitinka indeksavimo instituto taikymo tikslus ir padeda juos pasiekti, nes jeigu teismas procesiniame sprendime nustato konkrečią nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis pradžios datą, būtina užtikrinti, kad būtent nuo šios datos išlaikymo dydis turėtų tokią pačią perkamąją galią ir ateityje.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad pareiga indeksuoti išlaikymą pareiškėjui atsirado nuo teismo sprendime, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, nurodytos išlaikymo priteisimo dienos.

22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, remiantis Aprašo 7 punktu, pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą pareiškėjui atsirado praėjus 6 mėnesiams po teismo sprendime nurodyto išlaikymo priteisimo momento, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. Aprašo 4 punkte yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėn. Aprašo 7 punkte įtvirtintas reguliavimas reiškia tai, kad sprendžiant, ar konkrečiais metais reikia indeksuoti išlaikymą, nuo vasario 1 d. reikia skaičiuoti 6 mėnesius atgal ir, jeigu išlaikymo paskyrimo data patenka į šį 6 mėn. laikotarpį, tuomet išlaikymo tais metais indeksuoti dar nereikia. Nagrinėjamu atveju išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis iš pareiškėjo buvo priteistas nuo 2017 m. vasario 17 d., todėl remiantis Aprašo 4 ir 7 punktais, pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą atsirado tik nuo 2018 m. vasario 1 d.

23. Kaip galima spręsti iš atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad indeksuojant priteistą išlaikymą už kiekvienus vėlesnius metus po pirmojo išlaikymo indeksavimo, indeksuojama ne pradinė priteista 190 Eur išlaikymo suma, o jau indeksuota išlaikymo suma. Pareiškėjo įsitikinimu, toks progresyvus išlaikymo didėjimas reiškia priteisto išlaikymo didinimą be teismo sprendimo. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Aprašo 6 punkte yra nustatyta, kad po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, po to, kai pirmą kartą buvo atliktas išlaikymo indeksavimas, kitais metais turi būti indeksuojama ne teismo sprendime nurodyta išlaikymo suma (šiuo atveju – 190 Eur), o būtent jau perskaičiuotas (indeksuotas) išlaikymas. Toks progresyvus išlaikymo dydžio didėjimas atitinka indeksavimo tikslus – užtikrinti, kad teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas visą šį laikotarpį turėtų tokią pačią perkamąją galią. Išlaikymo indeksavimas pareiškėjo nurodomu būdu, t. y. kiekvienais metais indeksuojant pradinę išlaikymo sumą, neužtikrintų šio tikslo įgyvendinimo, nes kompensuotų tik per paskutinius metus iki indeksavimo dėl infliacijos sumažėjusią išlaikymo perkamąją galią, bet nekompensuotų išlaikymo perkamosios galios sumažėjimo per visą laikotarpį nuo išlaikymo paskyrimo iki indeksavimo dienos.

24. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad iki teismo sprendimo priėmimo iš pareiškėjo buvo priteistas laikinas išlaikymas, atsižvelgiant į tai, jog nuo teismo sprendimo priėmimo dienos šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ir antstolis vykdo ne nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, bet teismo sprendimą, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl momento, nuo kurio turi būti pradedamas išlaikymo indeksavimas. Šiuo atveju laikino išlaikymo mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo svarbus tik apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį.

25. Pareiškėjas tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodo, kad antstolis neteisingai aritmetiškai apskaičiavo įsiskolinimo dydį (neteisingai suskaičiavo bankiniais pavedimais sumokėtas sumas), tačiau jokių detalesnių argumentų dėl to nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs antstolio atliktame įsiskolinimo apskaičiavime nurodytas pareiškėjo sumokėtas išlaikymo sumas (b. l. 14) su pareiškėjo pateiktame sąskaitos išraše nurodytais mokėjimais (b. l. 13), jokių neatitikimų nenustatė. Pažymėtina, kad iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog pareiškėjas I. B. 2018 m. vasario 14 d. sumokėjo 250 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta pagal teismo nutartį, proceso Nr. 2-48-3-00311-2017-2), 2018 m. liepos 9 d. sumokėjo 66,67 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta pagal teismo nutartį, civilinė byla Nr. eS2-2139-912/0018). Atsižvelgiant į tai, kad kituose mokėjimuose būdavo aiškiai nurodyta, jog mokamas laikinas vaikų išlaikymas, šios pareiškėjo sumokėtos sumos antstolio atliktame išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavime nebuvo įtrauktos į faktiškai sumokėto išlaikymo sumą. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad ir šios sumokėtos sumos (iš viso 316,67 Eur) buvo skirtos vaikų išlaikymui, darytina išvada, kad jos pagrįstai antstolio nebuvo įvertintos kaip išlaikymo mokėjimas.

26. Iš byloje esančio įsiskolinimo apskaičiavimo (b. l. 14) matyti, kad antstolis, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo indeksavimą pradėjo taikyti nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, nors, kaip konstatuota anksčiau, pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą atsirado tik 2018 m. vasario 1 d. Todėl antstolio atliktas išlaikymo indeksavimas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. sausio 31 d. pripažintinas atliktu neteisėtai, įpareigojant antstolį perskaičiuoti patikslintuose raginimuose nurodytą išlaikymo įsiskolinimo dydį ir grąžinti pareiškėjui išlaikymo įsiskolinimo permoką, jeigu tokia būtų nustatyta atliktus perskaičiavimą (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

27. Perskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo dydį antstolis privalo atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismo konstatuotą netinkamą indekso pritaikymą skaičiuojant išlaikymą už 2019 m. sausio mėn.

Dėl vykdymo išlaidų

28. Pateiktu skundu pareiškėjas taip pat ginčija antstolio patikslintuose raginimuose nurodytų vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumą teigdamas, kad antstolis nepagrįstai skaičiuoja vykdymo išlaidas už dvi vykdomąsias bylas, kai vykdomas išieškojimas pagal vieną vykdomąjį raštą.

29. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Taigi vykdymo išlaidos skaičiuojamos už kiekvieną vykdomąją bylą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius. Išimtis dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo atskirai už kiekvieną vykdomąją bylą taikoma tik apskaičiuojant atlyginimą antstoliui tais atvejais, kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų. Tokiu atveju atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis pagal jam pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. e2-44-213/2019, kuriame išieškotojais buvo nurodyti nepilnamečių vaikų motina I. B., kuriai teismo sprendimu buvo pavesta uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti vaikams skirtą išlaikymą, bei nepilnamečiai vaikai T. B. ir S. B., užvedė dvi vykdomąsias bylas dėl išlaikymo išieškojimo atskirai kiekvienam vaikui.

31. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui; nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų; teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis); nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui; nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

32. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo, išieškotojais laikytini patys nepilnamečiai vaikai, o jų teises vykdymo procese įgyvendina vaikų atstovas pagal įstatymą ir teismo sprendime nurodytas išlaikymo lėšų tvarkytojas. Minėta, kad ir pačiame vykdomajame rašte, kurio pagrindu antstolis atlieka vykdymo veiksmus, nepilnamečiai vaikai buvo nurodyti kaip išieškotojai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pradėjo dvi vykdomąsias bylas dėl išlaikymo iš pareiškėjo išieškojimo atskirai kiekvienam nepilnamečiam vaikui, kaip savarankiškam kreditoriui ir išieškotojui.

33. Kaip minėta, vykdymo išlaidos yra skaičiuojamos kiekvienoje vykdomojoje byloje, todėl konstatavus, kad antstolis teisėtai užvedė dvi atskiras vykdomąsias bylas, pareiškėjo argumentai dėl antstolio piktnaudžiavimo ir nepagrįsto vykdymo išlaidų skaičiavimo (dubliavimo) atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

34. Nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, kad teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais buvo konstatuotas I. B. prašymo dėl dviejų vykdomųjų raštų išdavimo nepagrįstumas, patvirtina antstolio piktnaudžiavimą, dvigubai didinant vykdymo išlaidas. Pirma, nei Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kuria buvo atmestas I. B. prašymas dėl dviejų vykdomųjų raštų išdavimo (b. l. 20), nei atskirąjį skundą dėl šios nutarties nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas (b. l. 63–68), nevertino ir nesprendė dėl antstolio veiksmų užvedant dvi vykdomąsias bylas teisėtumo. Antra, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties turinio, būtent ta aplinkybė, kad vienas vykdomasis raštas nesudarė jokių kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą dėl abiejų vaikų išlaikymo, užvedant dvi vykdomąsias bylas, buvo vienas iš motyvų, remiantis kuriuo teismas konstatavo pareiškėjos prašymo dėl dviejų vykdomųjų raštų išdavimo nepagrįstumą.

35. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo atveju vykdymo išlaidų dydis tiesiogiai priklauso nuo išieškomos skolos dydžio (Sprendimų vykdymo instrukcijos 57 punktas), o šia nutartimi konstatuota, jog antstolis, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai indeksavo išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. spalio 31 d., dėl ko išlaikymo įsiskolinimas turės būti perskaičiuotas, patikslintuose 2019 m. lapkričio 28 d. raginimuose įvykdyti sprendimą nurodytos vykdymo išlaidos taip pat turi būti perskaičiuotos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad visos antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos privalo būti nurodomos vykdymo išlaidų apskaičiavime (Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punktas, 4 priedas), kuris gali būti skundžiamas CPK 510, 512 straipsniuose, 611 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Atskiruoju skundu pareiškėjas neskundžia pirmosios instancijos nutarties dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl pažymos apie visišką atsiskaitymą išdavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos išsamiau nepasisako.

37. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė išlaikymo indeksavimą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to priėmė iš dalies nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, todėl ji keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Iš dalies patenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, spręstinas pareiškėjo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

39. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas buvo grindžiamas iš esmės dviem esminiais argumentais, t. y. dėl neteisingo išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo, nepagrįstai indeksuojant išlaikymo sumas, ir dėl nepagrįsto vykdymo išlaidų už dvi vykdomąsias bylas skaičiavimo, į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažino antstolio atliktą išlaikymo indeksavimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. sausio 31 d. (pareiškėjas ginčijo viso ginčo laikotarpiu atliktą išlaikymo indeksavimą), t. y. ši pareiškėjo skundo dalis tenkinama iš dalies, o pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto vykdymo išlaidų skaičiavimo už dvi vykdomąsias bylas atmesti kaip teisiškai nepagrįsti, spręstina, kad yra tenkinama apie 20 proc. skundo reikalavimų.

40. Iš pateiktos 2020 m. sausio 20 d. pinigų priėmimo kvito kopijos nustatyta, kad pareiškėjas turėjo 250 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant atskirąjį skundą. Todėl pareiškėjui iš antstolio priteistina 20 proc. šių išlaidų – 50 Eur.

41. Pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 11,80 Eur pašto išlaidų (b. l. 75). Atsižvelgiant į šios bylos rezultatus, pareiškėjas turi valstybei atlyginti 9,44 Eur (11,80 Eur * 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Proporcinga patenkintų skundo reikalavimų daliai išlaidų dalis, kurią turėtų atlyginti antstolis, neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš antstolio nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolį Darių Jonaitį perskaičiuoti 2019 m. lapkričio 28 d. patikslintuose raginimuose įvykdyti sprendimą Nr. S-19-117-19785 ir Nr. S-19-117-19786 nurodytas išlaikymo įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų sumas, išlaikymo indeksavimą taikant nuo 2018 m. vasario 1 d., o 2019 m. indeksą taikant nuo 2019 m. vasario 1 d., ir grąžinti pareiškėjui R. B. išlaikymo įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų permoką, jeigu tokia būtų susidariusi.

Priteisti pareiškėjui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš suinteresuotojo asmens antstolio Dariaus Jonaičio 50 Eur (penkiasdešimties eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą.

Priteisti iš pareiškėjo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), 9,44 Eur (devynių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.