Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė du vaikai – T. B. ir S. B.. Iš pradžių santuokinis gyvenimas klostėsi gerai, gimė sūnus. Tačiau R. B. mėgo pasilinksminti, vartojo alkoholį, nepakankamai rūpinosi šeima, grįždavo vis vėliau ir vėliau į namus. Toks vyro požiūris į šeimą ją skaudin. Nurodė, kad augindama sūnų ji namuose buvo 2,5 metų, o jos vyras šeimyniniam gyvenimui nebuvo pasiruošęs. Jis šeima rūpinosi tik materialiai. Nurodė, kad 2010 metais tarp jų įvyko konfliktas, R. B. ją sumušė, dėl ko ji išėjo iš namų, tačiau beveik po trijų mėnesių jie susitaikė ir ji vėl grįžo pas vyrą. Nurodė, kad atsakovas nesirūpino tiek sūnumi, tiek vėliau gimusia dukra, skyrė vaikams per mažai dėmesio. Laiko, kad šeima iširo dėl to, kad R. B. vartojo alkoholį, jam labiau rūpėjo draugai, nei šeima, be to, labai skyrėsi jų abiejų charakteriai. Nurodė, kad jis jai drausdavo bendrauti su motina, su seserimi, kad iš jo draugo sužinojo apie R. B. domėjimąsi kitomis moterimis. Nurodė, kad tuo metu, kuomet vyrui užeidavo pykčio priepuoliai, jis mėtydavo telefonus, laužydavo daiktus. Paaiškino, kad jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes ji apdraskė atsakovą, tačiau konflikto metu, atsakovas ją įžeidinėjo. Nurodė, kad 2012-06-25 įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad žemės sklypą įsigijo atsakovo tėvai V. B. ir R. B.. Vėliau šiame sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuris taip pat buvo įregistruotas atsakovo R. B. tėvo vardu, tačiau namą statėsi ieškovė kartu su atsakovu R. B..Atsakovo tėvai neturėjo finansinių galimybių įsigyti nekilnojamojo turto. Taip pat 2011-02-17 buvo įsigytas žemės sklypas su statiniais, taip pat 2010-09-20 atsakovas savo tėvų vardu įgijo patalpas savo verslui, o 2013-07-31 buvo įsigyta žemė po šiais statiniais. Nurodė, kad 2014 metais buvo pasirašyta povedybinė sutartis. Atsakovas pasakė, kad perrašys ieškovei 50 procentų UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų. Pasirašant povedybinę sutartį ji nesuprato sutarties sąlygų, nes jai buvo daromas emocinis spaudimas, tarp jos ir atsakovo nebuvo jokių pokalbių dėl atskiro šeimos biudžeto. Taip pat, kuomet buvo pasirašyta povedybinė sutartis, ji buvo nėščia, taip pat netikėtai mirė jos brolis, šios aplinkybės ją stipriai paveikė. Nurodė, kad Tauras neleisdavo viso laiko pas senelius, kaip yra teigiama, nes ji tuo metu dirbdavo pamaininį darbą, ir jai tiesiog padėdavo auginti vaiką. Ji sūnų prižiūrėdavo, visur su juo važinėdavo, visur kartu su juo dalyvaudavo, nes vaikas yra labai aktyvus. Dėl šių skyrybų proceso sūnus labai pasikeitė. Tarp sūnaus Tauro ir tėvo nebuvo jokio ryšio, tačiau dabar atsakovas yra labai pasikeitęs, visur vežiojasi sūnų, o grįžęs į namus sūnus sakydavo jai, kad ji yra nenormali. Ieškovė nedraudžia sūnui matytis su tėvu. Po dukros gimimo, ji vienerius metus ir aštuonis mėnesius ją augino namuose, po to pradėjo dirbti. Taip pat nurodė, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį reikia po 550 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui turėtų prisidėti didesne dalimi ir kas mėnesį skirti po 320 Eur kiekvienam vaikui. Nurodo, kad ji kas mėnesį gauna 760 Eur darbo užmokestį, taip pat gauna valstybės paramą vaikams. Jai yra žinoma, kad atsakovas uždirbdavo nuo 10000 Eur iki 40000 Eur per mėnesį.

Ieškovės atstovė advokatė Eglė Baurienė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, o atsakovų patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo R. B. kaltės, nes jis turėjo priklausomybę alkoholiui, buvo užmezgęs santykius su kitomis moterimis, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat atsakovas skirdavo mažai dėmesio šeimai, taip pat atsakovas privertė ieškovę pasirašyti povedybinę sutartį. Visas šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai J. Š. ir L. B.. Atsakovas reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, grindė teiginiu, apie jos neištikimybę, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Ieškovė be R. B. realios tėviškos pagalbos, išskyrus finansinę paramą, viena rūpinosi vaikų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, organizavo jų dienotvarkę ir laisvalaikį. R. B. vaikais anksčiau visiškai nesirūpino. Nors byloje atsakovas R. B., liudytoja V. B., teigė, kad vaikais iš esmės rūpinosi R. B., tačiau ji pati tokias aplinkybes paneigė, nurodydama, kad vaikus šalims tik padėjo prižiūrėti. Prasidėjus santuokos nutraukimo procesui teisme, R. B. pradėjo dažniau bendrauti su vaikais, tačiau tai nereiškia, kad jis sugebėtų visapusiškai patenkinti vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė detalius paskaičiavimus, kad vaikų poreikiams kas mėnesį reikalinga po 320 Eur kiekvienam. Ieškovė yra UAB „(Duomenys neskelbtini)“, atsakovas R. B. - UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas. Nors bylos duomenimis jų gaunamos pajamos yra panašios, tačiau reali jo finansinė padėtis yra ženkliai geresnė. Tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: paties atsakovo pasisakymai apie jo gaunamas pajamas, ieškovei ir vaikams pirktus brangius daiktus: automobilius, kailinius keliones ir pan. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai yra sakęs, kad realios jo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 10 000 Eur. Taip pat Iš VĮ „Registrų centras“ gautas 2013 m. liepos 4 d. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas, pasirašytas akcininko R. B., patvirtina, kad buvo nutarta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, už išleistas akcijas apmokant 200 000 Lt (57 924 Eur) grynaisiais pinigais, šią sumą grynaisiais pinigais ir sumokėjo atsakovas – įstatinis kapitalas buvo padidintas ir registruotas Juridinių asmenų registre. Atsakovas vengė pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį, todėl mano, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis turi didesnę dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pakoregavo, atsižvelgiant į šiuo metu faktiškai nusistovėjusią bendravimo tvarką. Ieškovės manymu, tokia tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus šiuo metu, todėl tokia ji ir turėtų būti nustatyta. Taip prašė pripažinti ieškovės ir atsakovo pasirašyta vedybinę sutartį negaliojančia. Ginčo dėl to, kad ieškovė vedybų sutartį pasirašė nėra, tačiau jos reikalavimo pagrįstumui įvertinti, buvo svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovė ginčijamą vedybų sutartį pasirašė ar jos išorinės valios išraiška, pasirašant sutartį, atitiko jos vidinę tikrąją valią. Ieškovė sutarties sudarymo metu buvo sutrikusi, pažeidžiama ir, nors nesuvokė tos sutarties sudarymo tikslo, atsakovo reikalavimui pasirašyti sutartį prieš savo valią neatsilaikė. Ieškovė paaiškino, kad vedybų sutarties iki net ją pasirašant neskaitė, ją šiek tiek skaitė pas notarą, bet dėl buvusios emocinės būsenos nelabai atidžiai. Taip pat ginčo sutartis pasirašyta tik praėjus beveik 10 metų po santuokos sudarymo, tad iki tol šalių įgytas turtas yra bendros jungtinės nuosavybės, išskyrus turtą, kuris pripažįstamas asmenine nuosavybe. Nurodė, kad pradinis abiejų įmonių įstatinis kapitalas buvo po 10 000 litų. Atsakovas R. B. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą 2013 m. liepos 4 d. padidino 200000 litų iki 210000 litų, grynųjų pinigų įnašu. Atsakovas teigia, kad jį padidino iš savo asmeninių lėšų, kurias gavo, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktais duomenimis minėtas žemės sklypas įsigytas už 45 000 Lt, parduotas 2006 m. gegužės 11 d. už 150 000 Lt, todėl atsakovui iš gautų pajamų nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo teko susimokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, t.y.15 606 Lt. Atmetus notarinius mokesčius, kitas išlaidas, iš minėto sandorio galėjo likti apie 134 000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas didintas po 7,5 metų po sklypo pardavimo, abejotina ar jis didintas iš minėtų pinigų, juolab - gauta pinigų suma būtų buvusi nepakankama. Tikėtina, kad įstatinis kapitalas didintas iš santuokoje uždirbtų pinigų, t.y. bendra sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų. Sprendžiant klausimą, kam iš sutuoktinių po įstatinio kapitalo padidinimo priklausė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijos, ta aplinkybė, už kieno (bendras šalių ar asmenines atsakovo) lėšas jis buvo padidintas, teisiškai nėra reikšminga. Reikšminga yra tik tai, kad šios įmonės akcijas atsakovas įgijo ir jos įstatinį kapitalą didino santuokos metu, o vedybų sutartis dar nebuvo net pasirašyta. Nurodė, kad ieškovė įrodinėjo, kad ginčo sandoriuose nurodytą turtą realiai pirko ir gyvenamąjį namą statė ne atsakovo R. B. tėvai - atsakovai V. ir R. B., bet ji su sutuoktiniu. Atsakovas R. B., kaip, sutuoktinis, siekdamas, kad ieškovė netaptų minėto turto savininke, sukūrė fiktyvią teisinę kliūtį ieškovei pretenduoti į jų santuokos metu įgytą turtą – sandorius sudarė ir pastatytą namą registravo ne ieškovės ir savo vardu, bet savo tėvų vardu. Nurodė, kad atsakovo V. B. teiginiai, apie minėto turto įsigijimo tikslą, sklypo paieškas ir namo statybas, priešingai nei ieškovės, buvo painūs, prieštaringi ir nelogiški – neįtikinami ir nepagrįsti bylos medžiaga, pirminiais įrodymais. Atsakovai V. B. ir R. B. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jie turėjo pakankamai lėšų įsigyti žemės sklypą ir pasistatyti namą. Taip pat nurodo, kad pastatai (garažas ir kiemo statiniai) (duomenys neskelbtini)buvo nupirkti 2010 m. rugsėjo 20 d. Be to, atsakovė, kaip minėta, nurodė, kad jie nupirkti už 20 000, t.y. 15 000 didesnę kainą, nei nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje. Realių duomenų, pagrindžiančių atsakovų V. B. ir R. B. ketinimus užsiimti šiuose pastatuose metalo laužo supirkimo ar kita veikla, į bylą nepateikta, o pirmiau nurodyti bylos duomenys apie parduotą vario laužą ir jo kiekį (viso apie 700 kg), sudaro pagrindą išvadai, kad pirkti garažus minėtos veiklos vykdymui ir/ar metalo laužo sandėliavimui, juolab už tokią kainą, atsakovams V. ir R. B. objektyviai nebuvo nei poreikio, nei prielaidų. Pažymėtina, kad vos po keleto mėnesių, t.y. 2011 m sausio 24 d., nurodytuose pastatuose registruota atsakovų Vytauto ir R. B. sūnaus įmonė – UAB „(Duomenys neskelbtini)“, o po nepilno mėnesio, t.y. 2011 m. vasario 17 d., nupirkti gretimai esantys pastatai bei žemės sklypas, esantys Kietaviškių k. Ilgio g.2. Atsakovai V. ir R. B. pripažino, kad jokios veiklos juose vykdyti nepradėjo. Pastatus remontavo, įrengė ir veiklą juose nuo pat pradžių vykdė ir vykdo atsakovas R. B.. Todėl 2010 m. rugsėjo 20 d., 2011 m. vasario 17 d., 2012 m. birželio 25 d. bei 2013 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalies – pirkėjų bei 2014 m. gruodžio 2 d. deklaracijoje apie namo statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nurodyto statytoju asmens valia, išreikšta išorine forma, neatitiko tikrųjų jų ketinimų, nes minėtais sandoriais siekta pridengti tikrąją sandorio šalį R. B.. Dėl to iš jų kylančios pirkėjų ar statytojo teisės ir pareigos turėtų būti perkeltos tikrajai sandorių šaliai, t.y. R. B. ir I. B.. Taip pat prašė padalinti byloje esantį kilnojamąjį turtą pagal ieškovės pasiūlytą tvarką.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo jai neištikimas, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, tačiau ieškovė nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, o atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės poziciją dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, nurodė, kad jis buvo savo žmonai ištikimas, nuolat stengėsi dėl šeimos finansinės padėties, kad jam dėl to reikėdavo daug dirbti, taip pat nurodo, kad jis niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismas sutinka su atsakovo R. B. pozicija, tuo pačiu pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, o byloje esanti UAB „Neuromeda“ pažyma neleidžia daryti išvados, kad atsakovas sveikatos priežiūros įstaigoje gydėsi dėl priklausomybės alkoholiui. Taip pat kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad 2010 m. atsakovas buvo nuogai išrengęs ją ir išvaręs iš namų į gatvę. Pažymėtina, kad šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo liudytojos J. Š. parodymais, kurie taip pat vertintini kritiškai, nes liudytoja yra ieškovės sesuo ir yra suinteresuota bylos baigtimi, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės poziciją byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų vartojęs fizinį ar psichologinį smurtą jos atžvilgiu.

Teismui vertinant atsakovo R. B. poziciją dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės pažymėtina, kad jo teiginiai apie ieškovės I. B. neištikimybę yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, aplinkybė, kad ieškovė 2010 m. buvo išėjusi iš namų trijų mėnesių laikotarpiui nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui. Taip pat teismo vertinimu nepagrįsti atsakovo argumentai, kad prie santuokos iširimo prisidėjo ir ieškovės veikla moters magijos mokykloje rengiamuose užsiėmimuose. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2017-06-16 ieškovės atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-239/2017, kuriuo ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2017-02-01 sukėlė atsakovui fizinį skausmą mažamečio vaiko (T. B.) akivaizdoje. Dėl šio incidento ieškovė nurodė, kad ji buvo išprovokuota atsakovo, todėl buvo emociškai susijaudinusi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad faktiškai santuokoje nebegyvena nuo 2017 metų vasario mėnesio. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santykiai jau 2017-02-01 buvo įtempti ir ieškovės nusikalstami veiksmai 2017-02-01 įtakos šalių apsisprendimui dėl santuokos nutraukimo neturėjo, todėl teismas šios aplinkybės nevertina, kaip esminės konstatuojant, kad šalių santuoką iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė taip pat nepateikė teismui jokių objektyvių ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad atsakovas buvo jai neištikimas.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Iš byloje esančių duomenų, darytina išvadą, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2017 metų vasario mėnesio. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalys neginčijo tos aplinkybės, jog jų bendras gyvenimas ne visą laiką klostėsi, tarp šalių akivaizdu, nebuvo šiltų santykių. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, jų argumentus dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad nei I. B. nei R. B. nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, akivaizdu, kad tarp šalių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, tarpusavio nesutarimai taip pat turėjo įtakos šalių santuokos nutraukimui. Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai, jog abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Todėl šioje dalyje tiek ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, tiek atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintini dalinai, t.y. šalių santuoka, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę - „B.“, neprieštaravo, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Ieškovė neprieštaravo dėl šio priešieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje šiuo klausimu tarp šalių nėra, teismas plačiau apie tai nepasisako, ir po santuokos nutraukimo R. B. palieka pavardę – B., o I. B. po santuokos nutraukimo palieka santuokinę pavardę – B..

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

Dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo tarp ieškovės ir atsakovo R. B. pasirašytą 2014-12-18 vedybų sutartį (toliau - Sutartis) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Nurodo, kad vedybų sutartį ji pasirašė dėl tam tikrų aplinkybių, o būtent: Sutartį pasirašė dėl atsakovo daromo psichologinio spaudimo, kuomet jis pasireiškė ieškovei antrą kartą pastojus nuo atsakovo, taip pat dėl aplinkybės, kad tuo metu (2014-12-14) mirė jos brolis A. J., taip pat kad Sutarties pasirašymo momentu nesuprato jos esmės, taip pat nurodo, kad Sutartis buvo sudaryta visiškai nenaudingomis jai sąlygomis. Atsakovas R. B. nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, nurodo, kad Sutarties esmę ieškovė suprato, nes ji buvo patvirtinta notarine tvarka, o pasirašymo momentu notarė Sutarties šalims išaiškino jos sąlygas, tokiu būdu patvirtindama, kad Sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymams.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turuti arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

Iš byloje esančios Sutarties sąlygų matyti, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacijoje) (Sutarties 1.1. p.). Sutarties 2.1. p. šalys susitarė, kad turtas, įgytas kiekvieno sutuoktino iki santuokos, lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Taip pat susitarė, kad įmonė, ūkininko ir jų veiklos gaunamos pajamos, vaisiai, įmonės vertės padidėjimas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu įregistruota įmonė ar ūkininko ūkis (Sutarties 2.2. p.). Iš Sutarties 2.3. p. matyti, kad bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės vienos iš šalių, bet kokiu būdu įgytas Šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė <...>.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.). Įstatymų leidėjas numatė šios rūšies sutarties sąlygas, kurios negalioja (CK 3.105 str.). Be to, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 3.108 str. 1 d.).

CK 3.105 str. imperatyviai reglamentuoja, kad negalioja vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (šio kodekso 3.88 ir 3.89 str.), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, pažeidžiančios šio kodekso 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. Teismas vertina, kad sutarties sąlyga (2.3. punktas), pagal kurią sutuoktinio asmenine nuosavybe tampa bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės vienos iš šalių, bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, taip pat gautos pajamos iš veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu, santaupos, vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas nenurodytas turtas, iš esmės yra ydinga, ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms asmeninės nuosavybės įgijimo būdus, nes tokio asmeninės nuosavybės įgijimo būdo galiojantis įstatymas nenumato (CK 3.89 str.). Ši sąlyga taip pat prieštarauja ir kitoms imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi ji keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, taip pat pažeidžia CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą, kadangi ši sąlyga suteikia galimybę, vienai iš šalių, nesąžiningai įgyti asmeninėn nuosavybėn bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą. CK 6.157 str. l d. reglamentuoja, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą į tai, kad Šalių sudarytos Vedybų sutarties 2.3 punktas įvertinus visus leistinus įrodymus, šalių paaiškinimus, prieštarauja imperatyvioms normoms, t.y. pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą, šį punktą pripažįsta negaliojančiu.

Dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių, kuriose pirkėjais nurodyti V. B. ir R. B..

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp A. L. ir E. L. bei V. B. ir R. B. 2012 m. birželio 25 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr.547, pagal kurią V. ir R. B. įsigijo 0,1815 ha žemės sklypą, esantį (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)(toliau - Žemės sklypas). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2014-12-02 buvo atlikta gyvenamojo namo (unikalus numeri (Duomenys neskelbtini)), esančio tuo pačiu adresu kaip ir žemės sklypas teisinė registracija V. B. pagal pateiktą 2014-12-02 deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Taip pat tarp UAB „Verserma“ ir V. B. bei R. B. 2011 m. vasario 17 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr.JK-371, pagal kurią V. ir R. B. įsigijo 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (Duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ir pastatą - Žolės miltu agregato pastatą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini).

Taip pat tarp Lietuvos Respublikos ir V. B. bei R. B. 2013m. liepos 31 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr.1957, pagal kurią V. ir R. B. įsigijo 0,2094 ha žemės sklypą, esantį (Duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini).

Taip pat tarp G. M. ir V. B. bei R. B. 2010m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr.JK- 3194, pagal kurią V. ir R. B. įsigijo pastatą - garažą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančius (Duomenys neskelbtini).

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-260/2013). Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009).

Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. U. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju turi būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir pan.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą ar turtinę teisę į tam tikrą daiktą ateityje kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės arba patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį šalys patenkina savo poreikius; egzistuoja objektas – turtinė ar kitokio pobūdžio vertybė, dėl kurios sudaroma sutartis; šalys arba viena iš jų visada turi subjektinę teisę į objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011). Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartis yra paslėptasis sandoris, teismas turi nustatyti šios sutarties šalis, dalyką ir turinį, t. y. sąlygas, dėl kurių šalys susitarė.

Ieškovė nurodo, kad aukščiau išvardintų žemės sklypų su statiniais įgijėjai buvo nurodyti fiktyvūs, nes tikrieji nurodyto nekilnojamojo turto įgijėjai yra ji ir atsakovas R. B.. Nurodė, kad V. ir R. B. neturėjo finansinių galimybių įsigyti aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, o šie sandoriai buvo sudaromi R. B. siekiant nuslėpti santuokoje įgytą turtą. Atsakovai su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir nurodė, kad visas nekilnojamasis turtas yra ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bet atsakovų V. B. ir R. B. nuosavybė.

Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (Duomenys neskelbtini).

Ieškovė teigė, kad tiek žemės sklypas, tiek ir gyvenamasis namas, esantys (Duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šis nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, o ji nežinojo, kad šie nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti atsakovo R. B. tėvų vardu. Nurodė taip pat, kad žemės sklypą namo statybai ji rinko kartu su atsakovu, namą taip pat statė kartu. Todėl ir turi būti panaikinti sandoris dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir teisinės registracijos atlikimas apie namo statybos užbaigtumą. Atsakovai R. B., V. B. bei R. B. tvirtino, jog žemės sklypą rinko ir pirko V. B., namą statėsi sau V. ir R. B. ir tik jį pastačius ir padarius viduje apdailą, nusprendė, jog į šį namą turėtų keltis gyventi sūnaus šeima, o jie patys nusprendė likti bute.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį su A. L. ir E. L. pasirašė V. B. ir R. B., kad už šio žemės sklypo įsigijimą yra sumokėta 20000 litų grynais pinigais prie pasirašant sutartį, o gyvenamasis namas įregistruotas V. B. vardu. Tačiau byloje atsakovai V. ir R. B. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog žemės sklypo įsigijimo metu jie turėjo pakankamai lėšų. Tokios nuostatos, kad pirkėjai sumokėjo pardavėjams už perkamą žemės sklypą iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dar neįrodo to fakto, kad šią piniginę sumą sumokėjo atsakovai iš savų lėšų. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai padaryti išvadą, kad gyvenamąjį namą statė ir jame atliko apdailą būtent V. B. ir kad namo statybai bei jo įrengimui jis ir jo žmona atsakovė R. B. turėjo pakankamai piniginių lėšų ir tas pinigines lėšas panaudojo medžiagų ir baldų įsigijimui name, kuriame jie taip ir neapsigyveno. Atsakovai V. ir R. B. bylos nagrinėjimo metu nepateikė nė vieno statybinių medžiagų pirkimo kvito, kitų dokumentų, patvirtinančių, jog už statybines medžiagas, atliktus darbus mokėjo tik V. B. ir tik savo šeimos lėšomis. Nurodė, kad namas buvo pastatytas iš jo ir žmonos tūrėtų santaupų, tačiau vėl gi nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Namo statybos išlaidų pagrįstumą atsakovai įrodinėjo liudytojo G. B. parodymais, kuris teismo posėdžio metu teigė, kad su R. B. yra geri draugai ir jis dalyvavo Gyvenamojo namo statybos procese, tai yra organizuodavo statybos darbus, taip pat nurodė, kad viską apmokėdavo V. B.. Tačiau teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymus, kadangi jis yra geras atsakovo R. B. draugas, be to, byloje nėra jokių leistinų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog namo statybai buvo išleista 400000 litų (apie 114285 Eur), kaip nurodė V. B. ir visur buvo mokama tik grynaisiais pinigais ir šie pinigai būdavo perduodami liudytojui (teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių grynųjų pinigų perdavimo priėmimo rašytinių dokumentų byloje).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2015 m. gavo apie 200 tūkst. litų (57924 Eur) pajamų atskaičius mokesčius. Atsakovė R. B. laikotarpyje nuo 1994 m. iki 2015 m. gavo apie 200 tūkst. litų (57924 Eur) pajamų atskaičius mokesčius. Kaip nurodė teismo posėdžio metu V. B., Gyvenamojo namo statyba iš viso atsiėjo apie 400000 litų, tai yra apytiksliai tiek pat, kiek atsakovai užsidirbo per laikotarpį nuo 1994 iki 2015 metų, tačiau atsakovai V. B. ir R. B. per nurodytą laikotarpį gautas oficialiai lėšas panaudojo žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai, nepasilikdami sau pinigų bent minimaliems pragyvenimo poreikiams, be to, atsakovai neįrodė, kad jie turėjo kažkokių papildomų pajamų, kurias investavo į gyvenamojo namo statybą. Taip pat pažymėtina, jog atsakovai V. B. ir R. B. laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2013 metų įsigijo ir kito nekilnojamojo turto (du žemės sklypus ir statinius) už 46800 litų (apie 13371 Eur). Todėl darytina išvada, kad žemės klypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis buvo fiktyvi, siekiant nuslėpti santuokoje įgytą turtą. O kad šis žemės sklypas buvo įgytas tam, kad sutuoktiniai (o ne R. B. tėvai) statytų gyvenamąjį namą šeimai, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, nes kaip matyti iš I. B. ir R. B. paaiškinimų, kitų leistinų įrodymų, būtent sutuoktiniai dalyvavo namo statyboje, ieškovė buvo aktyvi renkantis gyvenamojo namo projektą, teikė savo pasiūlymus dėl jo išplanavimo, įrengimo> Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė R. B. namo statybomis ir projektavimu nesirūpino, kaip ji nurodė, viską atliko jos vyras V. B.. Tačiau pats V. B. negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus, susijusius su namo statyba. Visos šios aplinkybės, kaip minėta aukščiau, tik patvirtina faktą, jog V. ir R. B. be kitų materialios ir nematerialios pagalbos, Gyvenamojo namo šiai dienai nebūtų pastatę. Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad sudaryta žemės sklypo, esančio adresu (Duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis dalyje, kur pirkėjais buvo nurodyti V. B. ir R. B., buvo apsimestinė, todėl pripažįsta negaliojančia 2012 m. birželio 25 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 547 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažįstą R. B. ir I. B.. Teisminio bylos nagrinėji9mo metu pasitvirtinus faktui, kad gyvenamąjį namą sau statė sutuoktiniai, t.y. I. B. ir R. B., o ne V. B. ir R. B., naikintina ir Gyvenamojo namo 2014 m. gruodžio 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad statytojas yra V. B., ir statytojais pripažįsta R. B. ir I. B..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-464/2008; ir kt.).

Vertinant kitus atsakovų V. B. ir R. B. sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad kitas nekilnojamasis turtas, t.y. esantis (Duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastatas - Žolės miltu agregato pastatas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), 0,2094 ha žemės sklypas, esantį (Duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantys (Duomenys neskelbtini)., buvo įgytas ne Vytauto ir R. B., o R. B. ir tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kad šus nekilnojamasis turtas sietinas su R. B. vykdoma veikla. Pažymėtina, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo įkurtas 2011-01-24, o žemės sklypas su statiniais esantis (Duomenys neskelbtini), kuriame buvo įkurtas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo nupirktas 2010-09-20, tai yra dar iki įsteigiant įmonę. Taip pat teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad V. ir R. B. įsigijus minėtus žemės sklypus, o vėliau R. B. šiuose žemės sklypuose įsteigus UAB „(Duomenys neskelbtini)“, atsakovai turėjo teisę nekilnojamuoju turtu leistis naudotis kitiems asmenims. Todėl I. B. reikalavimus dėl aukščiau paminėtų sandorių nuginčijimo atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

Teismui panaikinus Sutarties 2.3. punktą, nutraukiant šalių santuoką turi būti išspręstas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Byloje nustatyta, kad šalims, gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas sekantis dalintinas turtas:

Žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), 3,4027 ha ploto, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) (4180 Eur vidutinės rinkos vertės pagal VĮ „Registrų centras“); UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų akcijų (įstatinis kapitalas 2896,20 Eur); UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2100 vienetų akcijų (įstatinis kapitalas 60816 Eur).

Byloje nėra ginčo dėl žemės sklypo esančio (Duomenys neskelbtini), 3,4027 ha ploto, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kurio vertė 4180 Eur. Šalys sutiko, kad minimas žemės sklypas natūra būtų priteistas atsakovui R. B., ieškovei išmokant piniginę kompensaciją, tai yra ½ dalį žemės sklypo vertės - 2090 Eur.

Teismas jau aukščiau pasisakė, kad žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)(toliau - Žemės sklypas), kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2014 metų laikotarpiu yra 13786 Eur ir šiame sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2014 metų laikotarpiu yra 84279 Eur, priklauso ieškovei ir atsakovui R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir įvertinus visas aplinkybes, dalintinas lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, žemės sklypo, po ½ dalį gyvenamojo namo priteisiant ieškovei I. B. ir atsakovui R. B. natūra.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atitektų UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų akcijų, o atsakovui R. B. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2100 vienetų akcijų. Pažymėtina, kad nors atsakovas R. B. laikėsi pozicijos, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijos nėra dalintinos ir yra pripažįstamos atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau teismui panaikinus Vedybų sutarties 2.3. punktą, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijos yra dalintinas, kaip yra dalintinos ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijos.

VĮ Registrų centras duomenimis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 2896,20 Eur, todėl nutraukus santuoką minėtos įmonės 100 akcijų natūra priteistina ieškovei I. B., atsakovui priteisiant pinginę kompensaciją, tai yra 50 procentų akcijų vertės - 1448,10 Eur. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ieškovei 2017 m. vasario mėnesį išmokėjo 8500 Eur dividendų, kurie turi būti padalinti lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po 4250 Eur, nes tai yra santuokos metu įgytos bendros lėšos.

VĮ Registrų centras duomenimis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 60816 Eur, todėl nutraukus santuoką minėtos įmonės 100 akcijų natūra priteistina atsakovui R. B., ieškovei priteisiant pinginę kompensaciją, tai yra 50 procentų akcijų vertės - 30408 Eur. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcininkams buvo išmokėti dividendai.

Taip pat pažymėtina, kad santuokos metu pareiškėjai įgijo šį kilnojamąjį turtą: transporto priemones Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (registruotas I. B. vardu) ir automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (registruotas R. B. vardu). Ieškovė nurodė, kad abiejų automobilių vertė yra po 10000 Eur, nors R. B. nurodė, kad jo vardu registruotas automobilis yra 7000 Eur vertės. Byloje nėra duomenų, apie automobilių rinkos vertes santuokos nutraukimo dienai, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į automobilių gamybos metus, jų vertė yra panaši, todėl kiekvienas automobilis paliekamas tai šaliai, kieno vardu yra registruota transporto priemonė ir kompensacijos šalims nemokamos.

Ieškovė taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kuris yra gyvenamajame name adresu (Duomenys neskelbtini) pagal pateiktą lentelę su nurodytomis šio turto vertėmis:

Ieškovei I. B. priteisiant šį kilnojamąjį turtą:

Turtas Turto vertė 1. Pianinas (pirktas vaikams) 1500 Eur 2. Pianino kėdė(pirkta vaikams) 90 Eur 3. Moteriškas dviratis 430 Eur 4. Vaikiškas dviratis 320 Eur 5. Lyginimo sistema Miele 1500 Eur 6. Indukcinė kaitlentėBosch (įmontuojama) 400 Eur 7. Orkaitė Bosch (įmontuojama) 320 Eur 8. Indaplovė Bosch (įmontuojama) 400 Eur 9. Valgomojo stalas 530 Eur 10. Valgomojo kėdės (6 vnt.) 360 Eur 11. Svetainės komoda 520 Eur 12. Vaiko reguliuojamas („augantis“) rašomasis stalas, vokiškas 350 Eur 13. Speciali kėdė vaikui prie rašomojo stalo 100 Eur 14. Vaikiška lova Lauksva 375 Eur 15. Vaiko kambario lentynos 280 Eur 16. Vaiko kambario kilimas 170 Eur 17. Kūdikio lova su grikių čiužiniu 180 Eur 18. Lauko krepšinio stovas, pirktas sūnui 450 Eur 19. Dulkių siurblys Karcher (naudotas rūsyje ir garaže) 200 Eur 20. Įmontuojamas šaldytuvas su šaldikliu Elektrolux 550Eur 21. Šaldiklis Bosch (1 vnt., 344 Eur už vnt.) 344 Eur 22. Paveikslas „Medis“, dail. G. T. 180 Eur 23. Paveikslas S. kambaryje 80 Eur 24. Traktorius žolei pjauti 2080 Eur 25. Ąžuoliniai lauko baldai (stalas ir 4 suolai) 700 Eur 26. Garažo metalinė spinta ir stalas 300 Eur 27. Moteriški kailiniai 2000 Eur Viso: 14 709 Eur

Atsakovui R. B. priteisiant šį kilnojamąjį turtą:

Turtas Turto vertė 1. Dulkių siurblys Miele 300 Eur 1. Dulkių plovimo garais įranga Rovus 140 Eur 2. Dulkių siurblys Elektrolux 180 Eur 3. Dulkių siurblys Karcher (automobiliui) 445 Eur 4. Kavos aparatas 1500 Eur 5. Televizorius Samsung (svetainė) 500 Eur 6. Televizorius Samsung (virtuvė) 500 Eur 7. Televizorius Philips (miegamasis) 400 Eur 8. Šaldytuvas Samsung (naujas, nenaudotas) 200 Eur 9. Minkštas svetainės komplektas (sofa ir 2 foteliai). 2027Eur 10. Svetainės stalas 340Eur 11. Svetainės kilimas 250 Eur 12. Skalbimo mašina Bosch 480Eur 13. Džiovinimo mašina Siemens 700Eur 14. Garso sistema, DVD grotuvas Yamaha 1700Eur 15. Šaldiklis Bosch (1 vnt., 344 Eur už vnt.) 344Eur 16. Miegamojo lova, reguliuojamos grotelės, 2 vnt., čiužinys, 2 vnt. 1477Eur 17. Miegamojo komoda (2 vnt.) 70Eur 18. Planšetė Samsung (2 vnt.) 200 Eur 19. Kelionės lagaminai (3 vnt.) 100 Eur 20. Monetos (numizmatinės vertybės) 60 Eur 22. Bokso kriaušė 100 Eur 23. Šilko patalynė iš Turkijos (2 vnt., 150 Eur už vnt.) 300 Eur 24. Ginklai 4509,66 Eur 25. Seifai 459 Eur 26. Kateris 3000 Eur Viso: 20281,66EUR

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui R. B. tenka didesnė kilnojamojo turto dalis, ieškovei I. B. priteistina 32372,56 Eur ((2090 Eur + 30408 Eur + 5572,66 Eur) = 38070,66 Eur - 4250 Eur - 1448,10 Eur) dydžio piniginė kompensacija, už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovas R. B. patikslintu priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti 10000 Eur neturtinės žalos už tai, kad ieškovė pateikdama UAB „Neuromeda“ pažymą, atskleidė jo medicininius duomenis tretiesiems asmenims, taip pat kad jų sūnaus T. B. akivaizdoje smurtavo prieš atsakovą. Ieškovė su atsakovo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad UAB „Neuromeda“ pažyma teismo buvo pripažinta nevieša, todėl proceso šalims yra draudžiama viešinti pažymoje esančią informaciją.

Pagal ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnį medicininiai asmens duomenys priskiriami ypatingų asmens duomenų kategorijai. Medicininiais duomenims taikoma griežtesnės nei neįslaptintiems asmens duomenims taikoma duomenų tvarkymo taisyklės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1997 m. vasario 25 d. sprendimą byloje Z. Prieš Suomiją, peticijos Nr. 22009/93). Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, nesaugumą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Neturtinė žala atsiranda, jei dėl duomenų paviešinimo patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, kurie turi būti pripažinti kompetentingų specialistų.

Teismo vertinimu, UAB „Neuromeda“ pažymoje esanti informacija apie R. B. yra nevieša, proceso šalys susipažinusios su pažymoje esančia informacija, negali jos viešinti tretiesiems asmenims, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė už R. B. medicininių duomenų atskleidimą. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Neuromeda“ pateikta pažyma tik paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo R. B. kaltės. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo R. B. reikalavimą šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Kaip matyti iš byloje esančių gimimo liudijimų, ieškovė I. B. ir atsakovas R. B. gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: T. B., gim. 2005-10-31 ir dukters S. B., gim. 2015-07-06.

Pagal CK 3.169 str. 2 d., jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Ieškovė prašo teismo, nustatyti sūnaus T. B. ir dukros S. B. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat patikslinusi reikalavimą prašė nustatyti tokią atsakovo R. B. bendravimo su vaikais:

1) R. B. kas antrą penktadienį (pirmą kartą - antrąjį penktadienį po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Vaikų bendravimo su R. B. tvarka, įsiteisėjimo dienos), po pamokų ir užsiėmimų, bet ne vėliau kaip iki įstaigų darbo pabaigos, turi teisę paimti sūnų T. B. ir dukrą S. B. iš jų lankomų ugdymo įstaigų (vaikų atostogų metų, įstaigai nedirbant - 17 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos) ir privalo grąžinti ieškovei į jos gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. iki 16 val., nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. – iki 20 val.; tuo atveju, jeigu R. B. negali bendrauti su vaikais ar vienu iš jų, apie tai privalo informuoti ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip iki tos savaitės ketvirtadienio 12.00 val.;

2) tuo atveju, kai R. B. bendravimas su Vaikais yra negalimas dėl vaiko ligos ir kitų svarbių priežasčių, ieškovė apie tai, jei protingai įmanoma, likus nemažiau kaip 24 val., informuoja R. B. SMS žinute;

4) jeigu vaikas ar abu Vaikai suserga, būnant su R. B., R. B. nedelsdamas privalo kreiptis į gydymo įstaigą, apie šią situaciją detaliai (žodžiu ir papildomai SMS žinute) nedelsiant informuoti ieškovę ir Vaikus nedelsiant grąžinti ieškovei į jos gyvenamąją vietą arba pasielgti kitaip, kaip tai nurodys profesionalūs tos srities medikai;

5) šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmąją dieną Vaikai būna su ieškove, o R. B. turi teisę su Vaikais praleisti antrąją šv. Kalėdų dieną, Vaikus pasiimdamas 11 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir į ieškovės gyvenamąją vietą grąžindamas iki tos dienos 19 val.; R. B. su Vaikais turi teisę praleisti kas antrus Naujuosius metus (pirmą kartą - antruosius Naujus metus po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Vaikų bendravimo su R. B. tvarka, įsiteisėjimo dienos), Vaikus pasiimdamas 16 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos išvakarėse (sausio 31 d.) ir grąžindamas sausio 1 d. iki 16 val.; R. B. su Vaikais turi teisę praleisti kas antras šv. Velykas (pirmą kartą - antrąsias šv. Velykas po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Vaikų bendravimo su atsakovu tvarka, įsiteisėjimo dienos) Vaikus pasiimdamas pirmąją šv. Velykų dieną 11 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas antrąją šv. Velykų dieną iki 16 val.; apie pageidavimą matytis su Vaikais R. B. informuoja ieškovę ne vėliau negu 7 dienos iki minėtų šventinių dienų SMS žinute;

6) Vaiko gimimo dieną Vaikai būna su ieškove, o R. B. turi teisę dalyvauti motinos organizuojamoje vaiko gimimo dienos šventėje; apie pageidavimą dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje R. B. informuoja ieškovę ne vėliau negu prieš 2 darbo dienas iki gimimo dienos SMS žinute; jei gimtadienio šventėje dalyvauti nepageidauja – turi teisę atšvęsti vaiko gimtadienį kitu su ieškove suderintu laiku;

Atsakovas R. B. priešieškiniu prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. I. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą. Vaikai savaitgaliui paimami nuo penktadienio, pasibaigus užsiėmimas ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. arba į ugdymo įstaigą iki pirmadienio 8 val. I. B. taip pat turi teisę paimti vaikus kiekvieną neporinę savaitės darbo dieną. Tokiu atveju vaikai paimami pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki 20 val. I. B. vaikų paimti negali jeigu dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias jie pagal rotacijos principą turi praleisti su tėvu, taip pat jeigu dėl aptariamos priežasties I. B. tenka didesnis skaičius dienų ar savaitgalių nei numatyta šiame punkte, ji nepraranda galimybės praleisti su vaikais dėl to susidariusio didesnio dienų ar savaitgalių skaičiaus.

2. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą R. B. įsipareigoja raštu informuoti I. B. ne vėliau kaip per tris dienas.

3. I. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų. Apie numatomas atostogas ji turi informuoti R. B. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaikais praleisti atostogų dienų skaičių. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikai pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų.

4. Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu:

• Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21 val.): 2018 m. – su mama, 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.;

• Naujieji metai (išvakarės nuo 17 val. iki sausio 1 d. 21 val. 2018 m. – tėvu, 2019 m. – su mama ir t.t.;

• Šv. Velykos – (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės antros dienos 21 val.): 2018 m. – su mama, 2019 m. – tėvu ir t.t.;

• Darbo diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2018 m. – su tėvu, 2019 m. – su mama ir t.t.;

• Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2018 m. – su mama, 2019 m. – su tėvu ir t.t.;

• Žolinė (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2018 m. – su tėvu, 2019 m. – su mama ir t.t.;

• kitos valstybinės šventės švenčiamos aukščiau numatyta rotacijos tvarka.

• Mamos I. B. ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Motinos dieną vaikai bus su mama, o tėvo R. B. ir jo artimų giminaičių gimimo dienomis bei Tėvo dieną vaikas bus su tėvu.

• Vaikų gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su jais rotacijos principu: 2018 m. – su mama, 2019 m. – su tėvu ir t.t.

5. Bendravimas su vaiku abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, poilsio režimu.

6. Vaikams lankant mokyklą ir (ar) kitą ugdymo įstaigą I. B. turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį I. B. įsipareigoja informuoti R. B. ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios.

7. I. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus.

8. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.

Atsakovas R. B. nurodo, kad I. B. nesugeba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Į bylą yra pateikta eilė įrodymų, jog nepilnamečiai vaikai nėra tinkamai I. B. prižiūrimi, dėl ko sūnaus elgesys tapo probleminiu.

Ieškovė nurodo, kad R. B. santuokoje nesirūpino vaikų auklėjimu, priežiūra ir ugdymu. R. B. tik finansiškai aprūpindavo šeimą. Teigia, kad R. B. nesugebėtų užtikrinti vaikų sveiko ir pilnaverčio vystymosi, jis neturi įgūdžių, reikalingų Vaikų priežiūrai, to anksčiau niekada nedarė, tačiau prasidėjus skyrybų procesui ir siekdamas sūnaus prielankumo, R. B. pradėjo dažniau bendrauti su sūnumi, tačiau veždavosi sūnų su savo draugais į šaudyklą, kur šaudydavo koviniais ginklais, taip pat vykdavo į pirtis, kur būdavo vartojamas alkoholis, grįždavo su sūnumi vėlai vakare darbo dienomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2017 m. vasario mėnesio, sūnus ir dukra šiuo metu gyvena su motina (ieškove). T. B. yra 13 metų, S. B. 3 metai.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė, kartu su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena trijų kambarių nuomojame bute, adresu Pergalės g. 9-33, Elektrėnai, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui. Ieškovė dirba UAB ‚(Duomenys neskelbtini)“, tačiau daug darbo gali atlikti nuotoliniu būdu dirbdama namuose. Ieškovė su vaikais praleidžia daug laiko. Taip pat nurodyta, kad S. B. krikštynose R. B. nedalyvavo, nes buvo savo sesers vestuvėse. Išvadoje pabrėžiama, kad T. B. skyrybų pradžioje gyvenant pas R. B., jo požiūris į moteris buvo neigiamas, tačiau šiuo metu situacija yra pagerėjusi. R. B. gyvena adresu (Duomenys neskelbtini), ir gyvenimo sąlygos gyvenamajame name yra labai geros. Institucija siūlo S. B. ir T. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatant maksimalų bendravimą su R. B., gyvenant savaitę pas ieškovę, savaitę pas atsakovą.

Teismo vertinimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, o būtent į tai, kad ieškovės ryšys su nepilnamečiais vaikais yra stipresnis nei atsakovo. Kaip matyti iš nepilnamečio T. B. apklausos, jis norėtų gyventi su abiem tėvais, tačiau šiuo metu gyvena su mama, o kliūčių bendrauti su tėvu taip pat nėra. Iš esančios Institucijos išvados matyti, kad atsakovas neigiamai įtakoja sūnaus T. B. elgesį moterų atžvilgiu, taip pat byloje nėra abejonių, kad ieškovė daugiau skiria dėmesio vaikams, nei atsakovas, kuris prie vaikų auklėjimo, gyvenimo sąlygų užtikrinimo prisideda daugiau finansiškai. Taip pat pažymėtina, kad teismui priteisus ieškovei natūra ½ dalį gyvenamojo, esančio (Duomenys neskelbtini), vaikų gyvenimo sąlygos dar labiau pagerės, tuo pačiu bus užtikrintas maksimalus atsakovo dalyvavimas nepilnamečių vaikų auklėjime. Todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkinamas pilnumoje, o priešieškinys šioje dalyje yra atmetamas.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (J. T. vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Ieškovė nurodė siūlomą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau atsakovas su siūloma ieškovės bendravimo tvarka nesutiko, nes ieškovė nesuteiktų atsakovui su vaikais bendrauti maksimaliai, taip pat nurodo, kad atsakovui apribojama galimybė su vaikais bendrauti šventinėmis dienomis ir per visus metus atsakovas su vaikais galėtų praleisti tik apie du mėnesius. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovės pasiūlyta nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka pažeistų tiek atsakovo, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka neleistų stiprinti nepilnamečių vaikų dvasinio ryšio su tėvu, taip pat džiaugtis didžiosiomis metų šventėmis, todėl teismas nustato tokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

1. R. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą. Vaikai savaitgaliui paimami nuo penktadienio, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. arba į ugdymo įstaigą iki pirmadienio 8 val. R. B. taip pat turi teisę paimti vaikus kiekvieną neporinę savaitės darbo dieną. Tokiu atveju vaikai paimami pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki 20 val. R. B. vaikų paimti negali jeigu dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias jie pagal rotacijos principą turi praleisti su motina, taip pat jeigu dėl aptariamos priežasties R. B. tenka didesnis skaičius dienų ar savaitgalių nei numatyta šiame punkte, jis nepraranda galimybės praleisti su vaikais dėl to susidariusio didesnio dienų ar savaitgalių skaičiaus.

2. R. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų. Apie numatomas atostogas jis turi informuoti I. B. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaikais praleisti atostogų dienų skaičių. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikai pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų.

4. Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu:

• Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.;

• Naujieji metai (išvakarės nuo 17 val. iki sausio 1 d. 21 val. 2019 m. – su mama ir t.t.;

• Šv. Velykos – (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės antros dienos 21 val.): 2019 m. – su mama, 2020 m. – tėvu ir t.t.;

• Darbo diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.;

• Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t.;

• Žolinė (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.;

• kitos valstybinės šventės švenčiamos aukščiau numatyta rotacijos tvarka.

• Mamos I. B. ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Motinos dieną vaikai bus su mama, o tėvo R. B. ir jo artimų giminaičių gimimo dienomis bei Tėvo dieną vaikas bus su tėvu.

• Vaikų gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su jais rotacijos principu: 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t.

5. Bendravimas su vaiku abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, poilsio režimu.

6. Vaikams lankant mokyklą ir (ar) kitą ugdymo įstaigą R. B. turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį R. B. įsipareigoja informuoti I. B. ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios.

7. R. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus.

8. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.

Teismas mano, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų T. B. ir S. B. poreikius ir interesus.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 320 Eur, išlaikymo kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 380 Eur, taip pat nurodė, kad atsakovo R. B. finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas privalo didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodo, kad tiek ieškovės, tiek jo finansinė padėtis yra panaši, todėl pagrindo atsakovui prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečių vaikų išlaikymo nėra.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra verslo subjektai, ieškovė yra UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorė, o atsakovas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abiejų šalių gaunamos pajamos šiai dienai praktiškai nesiskiria, tai yra kiekvienas kas mėnesį gauna apie 760 Eur oficialių pajamų. Teismas nesutinka, su ieškovės pozicija, kad atsakovo R. B. finansinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, kad jis per mėnesį uždirba nuo 10000 Eur iki 40000 Eur, kadangi byloje nėra tokių duomenų patvirtinančių įrodymų. Teismas, nustatęs ir įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių finansinę padėtį, daro išvadą, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis nėra blogesnė nei atsakovo. Taip pat, teismas kaip reikšmingą aplinkybę įvertina tai, kad vaikai gyvena su ieškove, tačiau atsakovas nuolat perka vaikams rūbus, vežasi į keliones, renginius, apmoka būrelius (šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė) todėl šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis) ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį, t.y. 320 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsižvelgdamas į vaikų išlaikymui priteisti nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiams vaikams išlaikymas iki jų pilnametystės, po 190 eurų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-02-17. Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.