Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamoji I. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, auginanti du mažamečius vaikus, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. smurtaudama artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

kaltinamoji 2017 m. vasario 1 d. apie 07.30 val., gyvenamo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su savo vyru R. B., įsėdo į R. B. priklausantį automobilį,VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo R. B., ir nieko nesakiusi ėmė kuistis. R. B. ištraukus I. B. iš automobilio ir einant link namų, I. B. be jokios priežasties, smurtaudama artimoje aplinkoje, pribėgo prie R. B. ir mažamečio sūnaus akivaizdoje puolė R. B. ir rankomis apdraskė jam galvos nugarinę dalį. Šiais veiksmais I. B. padarė odos nubrozdinimus, kaklo nugariniame paviršiuje: 3 ir 5 cm ilgio, pakaušio apatinėje dalyje 2 ir 3 cm ilgio, tai yra nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą.

Kaltinamoji I. B. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad nukentėjusysis R. B. yra jos vyras. Šiuo metu jokių santykių su juo nepalaiko. Vyras ne vieną kartą naudojo prieš ją smurtą. 2017-01-31 vakare vyras su draugais išvyko į medžioklę. Į namus sugrįžo naktį , jau 2017-02-01. Per namuose esančią vaizdo kamerą matė, kad R. B., išlipęs iš draugo automobilio, nuėjo prie savo automobilio ir, atidaręs vairuotojo pusės galines dureles, kažką paslėpė, įtarė, kad tai galimai narkotines medžiagas, nes vyras bendrauja su teistu asmeniu, o be to paskutiniu metu keistai elgėsi. Ryte, apie 7 val. 30 min., vyrui nuėjus pašildyti mašinos, kaltinamoji, norėdama pasižiūrėti ką vyras slepia, priėjusi prie vyro automobilio ir atidariusi galines dureles, atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės ir pradėjo ieškoti ką vyras naktį paslėpė. Besikuičiant jai automašinos viduje, priėjęs vyras griebė ją už rankų, stipriai jas suspaudė, mėgindamas ją ištempti iš automobilio. Kaltinamoji muistėsi, bandė išsilaisvinti iš vyro rankų, stūmė vyrą nuo savęs. Vienu metu kaltinamoji išsivadavo iš vyro. Tada jis mobiliuoju telefonu pradėjo filmuoti. R. B. šaukė, ko ji lenda į jo mašiną, ko nori iš jo, kad čia ne jos reikalas. Tada vyras vėl bandė ištraukti ją iš mašinos, rankomis apkabindamas ją už juosmens pradėjo ją tempti iš automobilio. Ji gindamasi muistėsi, bandė iš jo ištrūkti, stūmė jį nuo savęs, bet vyras stipriai laikė. Traukiant I. B. iš automobilio, ji atsitrenkė į automobilio metalinę dalį, nes pajuto skausmą dešinės pusės kojos šlaunyje ir sėdmens dalyje. Traukiama, kaltinamoji kabinosi už kažkokių daiktų automobilyje, gal ir už jo paties, mėgindama jį nustumti nuo savęs, tačiau nepavyko, vyras ją ištraukė iš automobilio sakydamas, kad „dabar pamatysi kas tau už tai bus“. Kaltinamoji parodė, kad, „paėmiau jam už kažkurios kūno vietos ir esant stresinėje būsenoje, gal iš nugaros, pečių pusės, jam paėmiau“, kaip vėliau patikslino kaltinamoji-t. y. „rankomis prisilietė vyrui prie kaklo, nugarinėje kaklo dalyje“. Tyčia nenorėjo jo apdraskyti. Rankos prisilietimu norėjo atkreipti jo dėmesį, kad ją paleistų ir nevartotų smurto jos atžvilgiu. Mano, kad vyras pats galėjo apsidraskyti. Tokio tikslo apdraskyti vyrą neturėjo, nagų neaugina, neturėjo tikslo padaryti vyrui kūno sužalojimo, kuo dabar vyras ją kaltina. Mano, kad apdraskymai galėjo būti tuo metu kai vyras ją puolė automobilyje, o ji iš jo mėgino išsivaduoti, bet manytų, kad vyras galėjo ir pats tyčia sau padaryti tuos apdraskymus, kad ją apkaltintų. Ir visą šitą galėtų panaudoti skyrybų byloje prieš ją. Todėl kalta dėl pareikšto kaltinimo ir neprisipažįsta. Po to paskambino seseriai, kad ši atvažiuotų ir nuvežtų jos nepilnametį sūnų į mokyklą. Po kiek laiko atvažiavo R. B. tėvai, policijos pareigūnai. R. B. jai pasakė, kad jeigu ji nenori baudžiamosios bylos, ji turi atsisakyti užgyvento turto ir gyvenimo su sūnumi. Šio pasiūlymo ji atsisakė. Parodė, kad odos nubrozdinimai ant vyro kaklo galbūt atsirado, kai jis bandė ją ištraukti iš automobilio, nes ji gynėsi. Visą laiką šalia buvo jų sūnus T. B., kuris filmavo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji I. B. kalta neprisipažino, jos kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

N. R. B. parodė, kad kaltinamoji jo žmona. Šiuo metu teisme vyksta jų skyrybų procesas. Nuo Naujųjų metų šeimoje prasidėjo konfliktai, nesutarimai. 2017-02-01 ryte jis ruošėsi važiuoti į darbą ir tuo pačiu vežti sūnų Taurą į mokyklą. Norėdamas pašildyti mašiną, kuri stovėjo po pastoge, lauke, prie namo, R. B. išėjo iš namų ir atrakinęs automobilį, įjungė variklį. Tuo metu iš namo išėjo kaltinamoji ir, atsisėdusi ant galinės sėdynės, ir viską versdama, kažko ieškojo. R. B. prašė žmonos išlipti iš automobilio, klausė ko ji ieško, bet I. B. tylėdama toliau kuitėsi automobilio viduje. Visą šį laiką sūnus Tauras buvo kartu su jai lauke. Kaltinamoji sūnui liepė viską filmuoti. Tada nukentėjusysis irgi savo mobiliuoju telefonu ėmė filmuoti. I. B. klūpėjo ant sėdynės automobilio viduje, jis norėjo uždaryti priekines duris ir iš už nugaros pajuto stiprų skausmą nugarinėje kaklo dalyje. Suprato, kad žmona su nagais jį apdraskė. Žmona neleido sūnaus vežti į mokyklą. Tada paskambino pagalbos telefonu ir tik atvažiavus policijos pareigūnams užėjo į namo vidų. Jokio smurto savo žmonos I. B. atžvilgiu nėra vartojęs, nevartojo jo ir 2017-02-01 ryte vykusio konflikto metu. Parodė, kad jokių narkotinių medžiagų niekad nėra nevartojęs ir šiuo metu nevartoja. 2017-02-01 naktį sugrįžęs iš medžioklės nieko automobilio salone neslėpė. Automobilis VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nukentėjusiajam R. B..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjos T. B., gim. 2005-10-31, parodė, kad šiuo metu gyvena su mama I. B., o savaitgaliais su tėčiu R. B.. Tėvai pradėjo pyktia maždaug nuo Kalėdų. Įvykio metu jis irgi buvo lauke, nes išėjus tėvams į lauką-berniukas irgi išėjo. Tėvai šaukė vienas ant kito, „ką slepi mašinoje“. Berniukas su telefonu filmavo. Matė, kaip mama įlipo į tėčio mašiną ir pradėjo kažko ieškoti, apžiūrinėjo kas paslėpta už priekinių sėdynių. Tada atbėgo tėtis ir, paėmęs mamą už rankų, bandė ją ištraukti iš mašinos. Paskui tėtis patraukė mamos rankas ir ją paleido ir pats įsijungė savo telefoną ir pradėjo filmuoti. Matė, kad tėtis buvo paėmę mamą už rankų, kaip mama sakė, paskui paėmė už liemens. Kai mama nenorėjo išlipti, tai išstūmė iš mašinos. Ji nenukrito, atsistojo ant kojų. Po to įvykio mamai buvo likusios mėlynės ant rankų ir ant liemens. Mama tėčio net nepalietė, pas tėtį nematė jokių sužalojimų. Mėlynes pas mamą ant rankų mate tą pačią dieną, dar išeinant į mokyklą. Mama iš karto jas parodė, o kad yra mėlynių ir ant šono-tik sakė. Tą dieną berniuką į mokyklą nuvežė mamos sees, kurią pakvietė mama. Su tėčiu apie šį įvykį nekalbėjo.

Apklausta liudytoja kaltinamosios I. B. sesuo D. L. parodė, kad su seserimi santykiai yra labai geri, o su R. B.- nelabai. Įvykio dos ryte, apie 8 valandą, jai paskambino sesuo I. B. ir paprašė nuvežti jos sūnų į mokyklą, nes ją užpuolė jos vyras R. B.. Jai atvažiavus pas seserį pamatė, kad jos sesuo buvo išsigandusi, pasakojo, jog ją mašinoje užpuolė vyras R. B.. Sesuo telefonu pasakojo, kad buvo vyro automobilyje, o jis bandė ją jėga ištemti iš automobilio. Nuvežus vaikus į mokyklą, sesuo jai vėl paskambino ir paprašė jos atvažiuoti pas ją, nes R. B. yra kieme. Kai atvažiavo, R. B. buvo prie vartų. Atvažiavus policijos pareigūnams visi nuėjo į namą. Sesuo I. B. pasakojo kad ją už rankų, iš automobilio bandė ištraukti jos vyras R. B.. Kaltinamoji sakė, kad vakare matė, kai grįžęs iš medžioklės vyras kažką slėpė mašinoje. Sesuo sakė, kad ji vyro nepuolė, o tik sėdėjo mašinoje, bet R. B., nenorėdamas, kad žmona ką nors rastų automobilyje, bandė ją iš jo ištraukti. Girdėjo, kaip R. B. seseriai liepė pasirašyti, kad ji nuo visko atsisako ir, tokiu būdu, bylos nebus. Tuo metu jis sužalojimų nerodė. Jų sūnus pasakė, kad viską filmavo, o tėtis atėmė iš jo telefoną ir įsidėjo į savo kišenę. Nežino, ar R. B. vartoja narkotines medžiagas, tik žino, kad jis bendrauja su teistu asmeniu.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta iudytoja kaltinamosios sesuo J. Š. parodė, kad su nukentėjusiuoju santykių nepalaiko. 2017-02-01, apie 7 val. 40 min. paskambino jai verkdama sesuo I. B. ir pasakė, kad pas ją namuose įvyko konfliktas su vyru, nurodė, kad vyras R. B. ją tampė mašinoje. Sesuo pasakojo, jog grįžęs iš medžioklės vyras kažką paslėpė savo mašinoje. I. B. įtarė, kad tai galėjo būti narkotikai, todėl ji ryte vyro mašinoje ir ieškojo narkotikų. Tuo metu vyras R. B. ją traukė iš mašinos, tampė ją.. Vakare I. B. pasiprašė, pas ją apsigyventi.

Iš 2017-02-01pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017-02-01 R. B. pranešė, jog 2017-02-01, apie 7 val. 30 min. įvykusio konflikto tarp jo ir žmonos metu, mažamečio vaiko akivaizdoje, žmona jį „užsipuolė ir apdraskė galvą“. Protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kuris yra aptvertas, stebimas vaizdo kameromis. Kieme ir namo viduje daiktai išdėstyti tvarkingai. A. R. B. galvą nustatyti galvos galinėje srityje ties kaklu kraujosruva.( b.l. 2-5 ).

Sutinkamai su 2017-02-02 daiktų apžiūros protokolu bei teisiamojo posėdžio metu išlausytu byloje esančio BPC garso įrašu (JT-01-1-04950-17), gautu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, kuriame užfiksuotas bendrojo pakalbos centro darbuotojos ir nukentėjusiojo R. B. pokalbis, įvykęs 2017-02-01, girdėti, jog pranešėjas nukentėjusysis R. B. praneša apie tai, kad jo žmona I. B. 2017-02-01 ryte vartojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, matant mažamečiui sūnui ( b. l. 23).

Iš byloje esančio 2017-02-03 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad R. B. padaryti odos nubrozdinimai, kaklo nugariniame paviršiuje: 3 ir 5 cm ilgio, pakaušio apatinėje dalyje 2 ir 3 cm ilgio. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, kontaktuojant su smulkiais aštrabriauniais paviršiais, tikėtina rankų nagais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. ( b.l. 16 ).

Iš byloje esančio 2017-02-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kompaktinį diską, kurį 2017-02-02 pateikė nukentėjusysis R. B. (b. l. 26) nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu: „2017.02-.01“, užfiksuota, kad automobilio viduje yra įsėdusi moteris, šviesių ilgų plaukų ir ima iš automobilio ir apžiūrinėja įvairius daiktus, kitoje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną ir filmuoja, girdisi vyriškio balsas: vyriškis prašo išlipti iš jo mašinos, moteris atsako kad išlips. Matosi filmuojamas automobilis, kurio valst Nr. (duomenys neskelbtini), Moteris kreipiasi į berniuką klausimu ar jis filmuoja ir prašo filmuoti. Girdisi vyriškio balsas „sūnyti, ką tu darai.“ Vyriškas balsas prašo moters išlipti iš mano mašinos. Įrašo trukmė 2:20.

Sekančiame vaizdo įraše pavadinimu „2017 02 01-072719“ užfiksuota, kaip šviesių plaukų moteris sėdinti ir kraustanti automobilyje daiktus. Filmuotoje medžiagoje girdisi vyriškio balsas už kadro, su žodžiais“ kada aš pagaminau tavo raktą“, moteris klausia „kur raktas, parodyk raktą „Matosi prie automobilio stovintis vaikas, kuris rankose laiko mobilaus ryšio telefoną, vyriškas balsas kalba „kad motina šaldo vaiką liepia filmuoti mašiną kai ją krato.“ Vyriškis klausia „kodėl jinai taip gali elgtis išvarius vaiką ir liepianti jam filmuoti kai krausto pati mašiną“. Visą laiką moteris automobilio viduje ir kažko ieško ir krausto. Įrašo trukmė 1:05 min.

Sekančiame vaizdo įraše pavadinimu „2017 02 01-072955“ užfiksuota, kaip automobilis stovintis garaže ant trinkelių, laikotarpyje nuo 09:07:05 atsidaro garažo duris pro kurias įeina vyriškis, atrakina automobilį, atidaro priekines vairuotojo dureles, įsijungia automobilio priekinius žibintus. Laikotarpyje 09:10 :54 įeina pro duris vyriškis iš paskos moteris šviesių plaukų. Vyriškis prieina prie automobilio ir atidaro priekines vairuotojo dureles, moteris priėjusi prie automobilio atidaro galines keleivio dureles, ir įsėda į automobilį, laikotarpiu 09:11:20 pro duris įeina berniukas, vilkintis mėlynu džemperiu ir prieina prie automobilio. Iki 09:15:32 , vyriškis vaikšto aplink automobilį, laikydamas rankose mobilaus ryšio telefoną, berniukas taip pat prie automobilio vaikšto, laikydamas rankose mobilaus ryšio telefoną. Moteris sėdėdama ant galinės automobilio keleivio sėdynės kažko ieško, Iki 09:15:32 vyriškis suėmęs už liemens moterį ištraukia ją iš automobilio ir pastato šalia automobilio, ir vyriškis pasilenkęs uždaro priekines vairuotojo dureles, tuo metu moteris, priėjusi iš už nugaros vyriškiui, rankomis perbraukia per kaklą. Moteris apsikabina vaiką ir įeina pro duris. Pro tas pačias duris įeina ir vyriškis. Vaizdo įrašo pabaiga 09:18:09. ( b.l. 27 )

Už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. šeimos nariui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi, pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai šeimos nariui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji I. B. savo kaltės nepripažino. Kaltinamoji nurodė, jog ji tyčia nežalojo savo vyro R. B., jo rankų nagais nedraskė, o ir negalėjo apdraskyti, nes visiškai neaugina nagų. R. B. padarytų odos nubrozdijimų atsiradimą ant kaklo nugarinio paviršiaus ir pakaušio apatinėje dalyje aiškina tuo, jog vyras pats galėjo apsidraskyti, padarydamas sau šiuos sužalojimus, arba galėjo tai atsitikti jai ginantis nuo ją puolančio vyro. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-13 apklausiant I. B. įtariamąja, ji parodė, kad „apdraskymai galėjo atsirasti tuo metu kai vyras ją puolė automobilyje, o ji iš jo mėgino išsivaduoti, bet manytų, kad vyras galėjo ir pats tyčia sau padaryti tuos apdraskymus, kad ją apkaltintų. Ir visą šitą galėtų panaudoti skyrybų byloje prieš ją.” (b. l. 68-69). Gi teisiamojo posėdžio metu parodė, kad “„paėmiau jam už kažkurios kūno vietos ir esant stresinėje būsenoje, gal iš nugaros, pečių pusės, jam paėmiau“, kaip vėliau patikslino kaltinamoji-t. y. „rankomis prisiliečiau vyrui prie kaklo, nugarinėje kaklo dalyje“. Tyčia nenorėjo jo apdraskyti. „Rankos prisilietimu“ norėjo atkreipti jo dėmesį, kad ją paleistų ir nevartotų smurto jos atžvilgiu. Iš byloje esančio CD disko su įrašu matyti, jog I. B. pasivijus einantį savo vyrą R. B. su ranka iš nugaros perbraukia jam kaklo nugarinės dalies srityje. Jokio būtinumo gintis jai nebuvo, konfliktas jau buvo pasibaigęs, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis jau buvo išlipę iš mašinos ir R. B. tuo metu jau ėjo. Todėl kaltinamajai I. B. nebuvo būtinumo gintis nei nuo vyro R. B., nei nuo ko nors kito. Todėl kaltinamosios paaiškinimas, jog kūno sužalojimai vyrui galėjo atsirasti automašinoje tuo metu, kai nukentėjusysis bandė ištraukti I. B. iš mašinos, arba jai besiginant nuo ją puolančio vyro, kaip teigia kaltinamoji, niekuo nepagrįsti. Tai rodo, kad I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu davė neteisingus parodymus, neatitinkančius įvykio aplinkybių.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį atsiranda, kai yra būtinosios ginties situacija, kai yra ją atitinkančios sąlygos. Pavojingas kėsinimasis, nuo kurio gindamas save ar kitą, asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti, nes gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi. Lietuvos Respublikos BK 28 str. prasme pavojingas kėsinimasis turi būti realus. Teisė į būtinąją gintį neatsiranda, jei aiškiai nėra reikalo gintis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką, nurodė, kad sprendžiant būtinosios ginties buvimą visuomet reikia atsižvelgti į besikėsinančiųjų skaičių, į besiginančiojo ir besikėsinančiojo fizinius pajėgumus, į kėsinimosi pavojingumą ir pobūdį bei kitas aplinkybes.

Kaip jau minėta, bylos įrodymais nustatyta, kad I. B. padarė nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors I. B. teigia, kad kai R. B. ją traukė iš automobilio, ji gindamasi jam galėjo padaryti odos nubrozdinimus, tačiau, teismo vertinimu, net ir esant nurodytoms aplinkybėms, tokia I. B. veika negalėtų būti vertinama kaip būtinoji gintis, kadangi nėra aplinkybių, pagal kurias jos veiksmai atitiktų būtinosios ginties sąlygas. Byloje nenustatyta viena būtinosios ginties sąlygų – pavojingas kėsinimasis, nes šiuo atveju nukentėjusiosiojo veiksmai I. B. atžvilgiu nelaikytini pavojingu kėsinimusi, nuo kurio būtina gintis.

Viso proceso metu nukentėjusiojo R. B. parodymai dėl jam sukelto fizinio skausmo buvo neprieštaringi, tokias pat padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes jis nurodė ir 2017-02-01 pareiškime (b. l. 2-4), skambindamas bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 23) bei apklaustas teisiamajame posėdyje. Todėl šioje dalyje teismas nemato pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. B. parodymais. Kaltinamosios parodymai apie tai, jog ji 2017-02-01 fizinio smurto prieš R. B. nevartojo, nėra išsamūs, vertintini kaip kaltinamosios pasirinkta gynybos pozicija. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje peržiūrėti vaizdo/garso įrašai iš kurių matyti, kad kaltinamoji, pribėgusi prie nueinančio nuo jos nukentėjusiojo R. B., dešine ranka braukia jam per kaklo nugarinį paviršių. Iš byloje esančių fotolentelių Nr. 1 ir Nr. 2, matyti akivaizdžios kraujosruvos nukentėjusiojo R. B. kaklo nugariniame paviršiuje. Duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis R. B. pats save sužalojo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Be to, byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, jog R. B. vartotų, arba vartojo narkotines medžiagas, kad jis 2017-02-01 naktį grįžęs iš medžioklės slėpė narkotines ar kitas medžiagas savo automašinoje-nėra.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad I. B. be jokio pagrindo įsėsdama į nukentėjusiojo automobilį ir ieškodama „narkotikų“-kaip ji teigia-pati išprovokavo konfliktą su R. B., ko pasekoje ir panaudojo fizinį smurtą R. B. atžvilgiu. I. B., pasivydama nuo jos nueinantį R. B. ir su rankomis puldama ir draskydama vyro galvos nugalinę dalį-suvokė, pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jos elgesio gali atsirasti vyrui kūno sužalojimai, ir jų siekė, tai yra I. B. suvokė, jog tarp jos veikos-pribėgimo prie nueinančio vyro ir draskymo rankomis - ir atsiradusių padarinių - odos nubrozdinimų, padarytų vyrui kaklo nugariniame paviršiuje: 3 ir 5 cm ilgio, pakaušio apatinėje dalyje 2 ir 3 cm ilgio-. yra priežastinis ryšys, ir I. B. norėjo, kad dėl jos tokios veikos R. B. atsirastų šie padariniai, t. y. kaltinamoji sąmoningai veikė taip, kad atsirastų šie padariniai. Visus šiuos veiksmus kaltinamoji atliko nepilnamečio sūnaus, gim. 2005-10-31, akivaizdoje, netgi prašydama sūnų filmuoti jos atliekamus veiksmus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad I. B. veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. nurodyti nusikaltimo požymiai ir, esant aptartoms aplinkybėms, kaltinamosios veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios I. B. kaltė sukėlus nukentėjusiajam sutuoktiniui R. B. (šeimos nariui) fizinį skausmą mažamečio vaiko akivaizdoje yra neabejotinai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. N. R. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino faktą, kad 2017-02-01 kaltinamoji I. B. gyvenamo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su nukentėjusiuoju, įsėdusi į R. B. priklausantį automobilį, VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nieko nesakiusi, ėmė kuistis, kažko ieškoti jo viduje. R. B. ištraukus I. B. iš automobilio ir einant link namų, I. B. be jokios priežasties, tyčia, matant jų nepilnamečiui sūnui, gim. (duomenys neskelbtini), t. y. smurtaudama artimoje aplinkoje, pribėgo prie savo vyro R. B. ir mažamečio sūnaus akivaizdoje puolė R. B., rankomis apdraskydama jam galvos nugarinę dalį. Šiais veiksmais I. B. padarė odos nubrozdinimus, kaklo nugariniame paviršiuje: 3 ir 5 cm ilgio, pakaušio apatinėje dalyje 2 ir 3 cm ilgio, tai yra nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojų D. L. ir J. Š. parodymais teismas nesivadovauja, kadangi šie asmenys įvykio nematė ir negali nurodyti įvykio aplinkybių. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog abu liudytojos yra kaltinamosios seserys ir suinteresuotos bylos baigtimi.

Visi ankščiau paminėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

Kaltinamosios I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 72-73) byloje esančiais duomenimis charakterizuojama teigiamai (b.l. 156-161). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas parenka kaltinamajai I. B. skirtiną bausmę - laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant I. B. laisvės apribojimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 str., 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304-308 str., 106 str. 2 d.,

Nusprendžia:

I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos vienerius metus.

Iki įsiteisės nuosprendis, kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. B. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.