Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. Č., ieškovės atstovui advokatui M. K., atsakovui S. Č. ir atsakovo atstovui advokatui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, ir pagal atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

26. Pažymėtina, jog CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2010).

28. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

30. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovas nevengė naudoti fizinį bei psichologinį smurtą šeimoje. Iš ieškovės pateiktų tarpusavio susirašinėjimų Messenger programa duomenų ir paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, jog iš esmės atsakovas kaltina žmoną, jog ji išvykdavo į užsienį, jam skirdavo mažai dėmesio, todėl jis iškarpė jos asmeninius daiktus (fotonuotraukas, drabužius). Pažymėtina, kad ne vien tik ieškovė vykdavo uždarbiauti į užsienį, bet ir atsakovas, todėl vertintina, kad siekiant pagerinti šeimos finansinę situaciją sprendimą vykti dirbti į užsienį priėmė abu sutuoktiniai. Pažymėtina, jog sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Tačiau, kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos, šioje šeimoje nebuvo atsakovo tolerancijos ieškovės profesijai ir jos pobūdžiui, abipusio sutarimo atsakovui sugrįžus iš užsienio ir likus gyventi Lietuvoje, todėl atsakovas nevengė fizinio bei psichologinio smurto.

31. Teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovo netinkamą elgesį šalims esant santuokoje. Ieškovei nuo 2020 m. birželio 25 d. teikiamos nemokamos teisinės, psichologinės konsultacijos dėl patirto ilgalaikio smurto artimoje aplinkoje, 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo nutartimi patvirtintas ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui (atsakovui) ir nukentėjusiajai (ieškovei) susitaikius ir atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Ieškovės pateikti susirašinėjimai per Messenger programą rodo, kad juose yra atsakovo psichologinis smurtas prieš ją, grasinimai sužaloti, užfiksuoti nepataisomi sugadinimai ir grasinimai sugadinti jai emociškai ar materialiai brangius daiktus, prisiminimus fotonuotraukose: „praėjo tas įsiūtis”, „tau geriau būtų atsiliepti”, „ramaus gyvenimo nuo šiol neturėsi”, „padauginsiu šitą nuotrauką ir pridėsiu gerą prierašą su tavo numeriu“, „turėsi daug skambučių ir įvairių pasiūlymų”, „nori paskutinį kartą pažiūrėti šitas nuotraukas, taip išeina nebenori“, „na ką nebereikia ir man jų”, „už 10 min visos nuotraukos taip atrodys” (perplėštų fotonuotraukų padarytos nuotraukos tekstas), „kiekvienas atmetimas, tu mane žinai”, „už tai, kad neatsiliepi, bausmė…”, „dar padraskysi akis, teks atskleisti tamsias praeities nuodėmes”; „20.00 nesulauksiu skambučio per Messenger, kaltink save..”, „atsikėlus nepajungsi Messenger, grįžęs iš darbo dar ką nors sudraskysiu, o kad pasimokintum, paimsiu ką nors vertingesnio”, „pasižiūrėk paskutinį kartą, jei nenori atsiliepti”, „tokią skylę padarysiu tavo p…” ir pan. (b. l. 71 – 83).

33. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai.

34. Pažymėtina, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant byloje pateiktus duomenis apie atsakovo naudotą smurtą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinio kaltės bylose, kuriose pateikiami duomenys apie vieno sutuoktinio fizinį ar psichologinį smurtą, ne kartą yra pasisakęs, jog sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo buvus smurtą klausimus būtina atsižvelgti, kad neretai buityje įprasta slėpti faktus apie smurtavimą šeimoje siekiant išsaugoti privatumą, neviešinti asmeninių sutuoktinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, laiko, jog ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

40. Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, todėl šalių tarpusavio išlaikymo klausimas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis) šioje byloje nebuvo sprendžiamas.

Dėl šalių santuokoje įgyto turto balanso nustatymo.

41. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

47. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

48. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-526/2006).

49. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-254-969/2016 ir kt.).

50. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui.

53. Minėta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.

56. Antra, teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-192/2009 ir kt.). Ieškovė nurodė, jog ji dirba, gali atsakovui sumokėti kompensaciją per dvejus metus. Atsakovas šiuo metu yra registruotas kaip ieškantis darbo, turi sąlygas gyventi pas motiną, įrodymų apie galimybę išmokėti kompensaciją (santaupas) nepateikė.

57. Trečia, tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, be kita ko turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Ginčo bute yra ieškovės gyvenamoji vieta Lietuvoje, kur ji gyvena kas du mėnesius, kai grįžta iš komandiruočių. Teismas pažymi, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma kompensacija nebūtų pakankama kitam gyvenamajam būstui įsigyti, juolab, kad nei ieškovė, nei atsakovas negali kompensacijos sumokėti iš karto. Šalys ne vieną kartą bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog jų po santuokos nutraukimo gyvenimas ginčo bute neįmanomas. Aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui, juolab kad paskutinius metus atsakovas ginčo nekilnojamajame turte negyveno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-51/2008 ir kt.), ką patvirtina bylos aplinkybės, jog atsakovas gyveno pas motiną bei jam buvo leista gyventi (duomenys neskelbtini) (liudytojos L. V. parodymai).

58. Kita vertus atsakovas yra darbingas, ieškosi darbo, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, ir kartu su teismo priteista kompensacija už butą investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą. Todėl teismo nustatytas sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto (buto) padalijimo būdas atsakovo teisių nepažeidžia, kaip nepažeidžia ir atsakovui priteistinas kitas nekilnojamasis turtas bei automobilis ieškovės interesų.

59. Todėl teisingai, protingai ir sąžiningai spręsdamas šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas priteisia atsakovui S. Č. asmeninės nuosavybės teise garažą (boksą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilį (pasisakoma detaliau kitame skyriuje), o ieškovei – asmeninės nuosavybės teise butą, sumokant atsakovui 13900,00 Eur dalyje kompensaciją pinigais už didesnę tenkančią nekilnojamojo turto dalį.

Dėl šalių kilnojamojo registruotino turto padalijimo.

60. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 3850,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog minimas automobilis yra 7700,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Šalys ekspertizės dėl automobilio vertinimo skirti neprašė, todėl teismas nustato šio automobilio vertę atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, vidutinę rinkos vertę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog automobilis yra šalių įgytas santuokos metu, todėl šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

61. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-566/2012). Tarp šalių nėra ginčo dėl šio kilnojamojo turto padalijimo būdo, todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiamas automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisiant 3850,00 Eur ir kompensuojant už tenkančią mažesnės vertės dalintino turto dalį.

Dėl kilnojamųjų neregistruotinų daiktų padalijimo.

62. Ieškovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog bute esančių daiktų neišskyrė ir nesiekė jų atidalinti, nes jie įtraukti į bendrą turto vertę. Teismas, vertindamas pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, nerado duomenų, kad buvo vertinti baldai ir kilnojamasis turtas, t. y. buvo vertintos namo konstrukcijos, vidaus patalpų apdaila, inžinerinės komunikacijos ir įranga, remontas, t. y. vidaus patalpų būklė, bet ne jame esantis turtas. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam kilnojamąjį turtą 870,00 Eur vertės, ieškovei - 1690,00 Eur.

63. Dalindamas šalių įgytą kilnojamąjį turtą teismas remiasi pateiktas rašytiniais įrodymas, pagal kuriuos galima nustatyti prašomo padalinti turto vertę. Tarp šalių esant ginčui dėl tam tikrų daiktų priskyrimo santuokoje įgytam ir dalintinam turtui, vadovaujasi bylos rašytine medžiaga, šalių paaiškinimais, bei įrodymų visumą, leidžiančią manyti, jog labiau tikėtiną faktą buvus, nei jo nebuvus.

66. Teismas po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisia: du treniruoklius – 400,00 Eur vertės, ragų kabyklą – 50,00 Eur vertės, kavos aparatą – 150,00,Eur vertės, mikrobangų krosnelę – 20,00 Eur vertės, televizorių svetainėje „Esentiel“ – 100,00 Eur vertės, dulkių siurblį- robotą – 150,00 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto už 870,00 Eur.

67. Atsakovui iš ieškovės priteistini 410,00 Eur už jam tenkančią mažesnės vertės dalintino kilnojamojo turto dalį.

68. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė visų daiktų aprašo, tačiau pažymėtina, jog šalys procese iš esmės nereiškė reikalavimų padalinti viso kilnojamojo turto, todėl teismas vertina, kad likę kilnojamieji daiktai buvo šalių pasidalinti ir ginčų dėl jų nėra.

69. Viso santuokos metu įgyto šalių nurodyto turto, kuris sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę vertė yra 42460,00 Eur. Teismo vertinimu teismo atliktas sutuoktinių turto padalinimo būdas atitinka šalių interesus, o atsakovui iš ieškovės priteistina piniginė kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto dalį, o ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, tuo tenkinant iš dalies šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl turto padalinimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

70. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovui iš ieškovės priteistini 13900,00 Eur už didesnę nekilnojamojo turto dalį ir 410,00 Eur už didesnę neregistruotino kilnojamojo turto dalį, o ieškovei iš atsakovo priteistina 3850,00 Eur už didesnę jam tenkančią registruotino kilnojamojo turto dalį. Atlikus visų tarpusavio vienarūšių mokėtinų sumų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina galutinė 10460,00 Eur suma.

Dėl priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo.

72. CPK 284 straipsnyje įtvirtintos normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl ji taikytina tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

73. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nei priešieškiniu, nei teismo posėdyje neprieštaravo, kad priteistinos kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas, taip pat atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, į priteistos kompensacijos dydį bei kas mėnesį tenkančią mokėti kompensacijos dalį, ieškovės prašymas tenkintinas – iš jos priteistinos 10460,00 Eur kompensacijos atsakovui už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį sumokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad ieškovė po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per pirmąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos turi sumokėti atsakovui 455,00 Eur dydžio kompensacijos dalį, kitus 23 mėnesius iki paskutinės mėnesio dienos sumoka S.ui Č.iui po 435,00 Eur dydžio kompensacijos dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

74. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tokios pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir esant pareikštam priešieškiniui byloje.

75. Į bylą šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 523,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 84), patyrė 1110,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 89 – 90, 179 – 181), turėjo 210,50 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų (b. l. 85 – 87), 5,80 Eur išlaidų už santuokos ir gimimo liudijimų išrašus (b. l. 88), t. y. viso 1849,30 Eur patyrė bylinėjimosi išlaidų.

76. Atsakovas sumokėjo 646,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 131) bei patyrė 400,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 127, pateiktas kvitas Nr. 644971), turėjo 175,00 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 111), t. y. viso 1221,00 Eur patyrė bylinėjimosi išlaidų.

77. Šalių išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Advokatas V. S. nurodė, kad suklydo teikdamas pinigų priėmimo kvitą, todėl teismas atsižvelgia į tai, kad atstovavimo sutartis ir prašymas dėl išlaidų pateikimo pateikti kartu su ieškiniu, todėl vertina, kad ne 40,00 Eur dydžio (kitos bylos), o 400,00 Eur dydžio (šios bylos) teisinės pagalbos išlaidų dokumentai buvo pateikti laiku ir tinkamai.

78. Ieškovės ir atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos šalims pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

79. Atsižvelgdama į tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimų dalis (tenkinamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, tenkinamas reikalavimas dėl turto priteisimo asmeninėn ieškovės ir atsakovo atsakomybėn bei priteisiama kompensacija už bendro turto dalį ir jos išdėstymo), tenkinamą atsakovo priešieškinio dalį (netenkinami neturtiniai reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkinami turtiniai reikalavimai dėl neturtinės žalos nepriteisimo, tenkinami turtiniai reikalavimai dėl nurodyto neregistruotino kilnojamojo turto priteisimo atsakovo asmeninėn nuosavybėn), į tai, kad abiejų šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto padalijimo iš esmės sutapo, sprendžia, kad ieškovės reikalavimai iš esmės tenkinti visiškai, tik 410,00 Eur padidinant kompensaciją atsakovui už didesnę jai tenkančią bendro (neregistruotino kilnojamojo) turto dalį. Teismas atsižvelgia, kad bendra dalintino turto vertė buvo 42460,00 Eur, taigi 410,00 Eur bendroje sumoje, suapvalinus sudaro atitinkamai 1 procentas ir 99 procentai.

80. Įvertinus, tai jog yra patenkinti 99 procentai ieškovės ieškinio ir 1 procentas atsakovo priešieškinio reikalavimų, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 1830,91 Eur (1849,30 Eur x 99 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 12,21 Eur (1221,00 Eur x 1 proc.) proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimo daliai.

81. Atlikus ieškovės ir atsakovo mokėtinų lėšų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1818,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

82. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų 5,15 Eur suma, ją paskirstant 99 proc. atsakovui, viršija minimalią 5,00 Eur nepriteistiną valstybei sumą, todėl šios 5,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei (iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes neviršija).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

nutraukti J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio S. Č. kaltės.

Nutraukus santuoką J. Č. palikti pavardę – Č., S. Č. – Č.

Priteisti iš atsakovo S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 3000,00 Eur (tris tūkstančius Eurų) neturtinės žalos ieškovei J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui S. Č. a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise garažą (boksą Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovui S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: du treniruoklius – 400,00 Eur vertės, ragų kabyklą – 50,00 Eur vertės, kavos aparatą – 150,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelę – 20,00 Eur vertės, televizorių svetainėje „Esentiel“ – 100,00 Eur vertės, dulkių siurblį-robotą –150,00 Eur vertės, iš viso turto už 870,00 Eur.

Priteisti ieškovei J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: prieškambario baldus – 200,00 Eur vertės, skalbimo mašiną „Miele“ – 300,00 Eur vertės, virtuvės baldus (šešias spinteles ir kampą) – 200,00 Eur vertės, televizorių virtuvėje „Reflexion“ – 50,00 Eur vertės, šaldytuvą „Whirpool“ – 50,00 Eur vertės, indų plovyklę „Bosch“ – 50,00 Eur vertės, svetainės baldus (sekcija, du foteliai, stalas, sofa-lova) – 200,00 Eur vertės, televizorių svetainėje „Esentiel“ – 100,00 Eur vertės, ventiliatorių – 20,00 Eur vertės, stalą su kėde – 20,00 Eur vertės, miegamojo komplektą (televizorių „Esentiel“, lovą, spintą, komodą) – 600,00 Eur vertės, iš viso turto už 1690,00 Eur

Priteisti atsakovui S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 10460,00 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimties eurų, 00 ct) kompensaciją.

Išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad ieškovė S. Č. po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per pirmąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos turi sumokėti atsakovui S. Č. 455,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt penkių eurų, 00 ct) dydžio kompensacijos dalį, kitus 23 (dvidešimt tris) mėnesius iki paskutinės mėnesio dienos J. Č. turi sumokėti S. Č. po 435,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų, 00 ct) dydžio kompensacijos dalį kas mėnesį.

Priteisti iš atsakovo S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 1818,70 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniolikos Eurų, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,10 Eur (penkių eurų, 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.