Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7400-1004/2021 ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, ir pagal atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

24. Apeliacinis skundas be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą.

25. Apeliacinio skundo dalykas – tai apelianto apeliacinės instancijos teismui reiškiamas prašymas. Apeliacinio skundo pagrindas – tai aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo (jo dalies) neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinį skundą paduodantis asmuo privalo nurodyti tiek faktinį (faktinės bylos aplinkybės), tiek teisinį (materialiosios ir (ar) proceso teisės normos) apeliacinio skundo pagrindą. Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą).

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK (duomenys neskelbtini)0 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK (duomenys neskelbtini)0 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK (duomenys neskelbtini)9 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

27. Pagal CPK (duomenys neskelbtini)1 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini)2 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK (duomenys neskelbtini)1 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK (duomenys neskelbtini)0 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK (duomenys neskelbtini)1 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

29. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl pateiktų duomenų pridėjimo atsisako priimti pateiktus papildomus duomenis, nes atsakovas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato ir visomis teisėmis dėl įrodymų pateikimo turėjo galimybę pasinaudoti, be to apeliantas objektyvių priežasčių, dėl kurių anksčiau negalėjo pateikti šių rašytinių įrodymų, nėra nurodęs ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl apeliantui netinkamai vykdant procesines pareigas, jis turi prisiimti ir galimas neigiamas tokių pareigų nevykdymo pasekmes, o konkrečiu atveju atsisakymą priimti naujus duomenis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi ir proceso operatyvumą, atsisako priimti ir vertinti apelianto pateiktus naujus duomenis (įrodymus), išskyrus dėl nurodytų aplinkybių dėl teismo šališkumo.

30. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad gavęs teismo sprendimą ir ruošiant apeliacinį skundą, sužinojo, kad procesas byloje buvo šališkas, nes paaiškėjo, kad teisėją su ieškovės advokatu sieja artimi santykiai, kaip bendramokslius ir bendradarbius dirbant teisme teisėjais. Apeliantas pateikė duomenis iš teisėjų biografijų, paskelbtus duomenis apie ieškovės atstovo advokato M. K. atsisveikinimą su teismo darbuotojais 2020 m. sausio 17 d. dėl jo atleidimo iš teisėjo pareigų. Ieškovės atstovas, advokatas M. K. dėl šių aplinkybių nurodė, kad bylą nagrinėjęs teisėjas ir ieškovės advokatas nebuvo bendramoksliai, bendrakursiai, advokatas teisėjo, kaip bendramokslio nepažinojo. Teisėju iki jo atleidimo dirbo kitame (duomenys neskelbtini). ( šios nutarties 23.5 punktas).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz. 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai).

32. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas ( CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams ( CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Šiuo atveju pateiktos teisėjo nagrinėjusio civilinę bylą ir ieškovės advokato biografijos dėl studijų, bei nurodytos aplinkybės, kad ieškovės atstovas dirbo teisėju nesuteikia jokio nei objektyvaus nei subjektyvaus pagrindo spręsti apie kokį tai pirmosios instancijos teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi ar šališkumą. Be to sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad aplinkybė, kad advokatas dirbo teisėju negalėjo būti nežinoma atsakovo atstovui, tačiau minėtais pagrindais nušalinimas pirmosios instancijos teisme teisėjui nebuvo reiškiamas. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susiję su atsakovui iš dalies nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t. y ne tokiu, kokio tikėjosi atsakovas dėl ko ir pateiktas apeliacinis skundas.

33. Kaip minėta bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Konkrečiu atveju apeliantas prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apelianto vertinimu teismas netinkamai įvertino įrodymus, apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, turto padalijimo, nurodo dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos, sprendimo vykdymo išdėstymo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34. Byloje nustatyta, kad J. P. ir S. Č. susituokė 1988 m. sausio 30 d., santuoka registruota Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 23. Sutuoktinių pavardės po santuokos: Č.; Č.. Santuokoje 1988 m. rugsėjo 3 d. gimė dukra I. Č. (D.), kuri šiuo metu yra pilnametė (jai yra gimę dvi dukros, gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie jų neįgalumą). Byloje pateiktas 2020 m. birželio 24 d. gydytojo įrašas apie J. Č. sveikatos būklę po S. Č. sumušimo, pateikta 2020 m. liepos 8 d. Moterų veiklos inovacijų centro pažyma apie J. Č. suteiktą pagalbą, kaip smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui. 2020 m. rugpjūčio 5d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) S. Č. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. Č. ir S. Č. turi nuosavybe registruoto nekilnojamojo turto: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, S. Č. nuosavybe registruota transporto priemonė 2010m. kovo 4 d. pirmos registracijos „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarp šalių nėra ginčo, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarp šalių nekilo ginčo dėl kilnojamųjų neregistruotinų daiktų ir jų vertės.

Dėl neturtinės žalos

35. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 3000,00 Eur neturtinę žalą, kadangi ieškovė atsisakė nuo turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutrauktame ikiteisminiame tyrime jam su ieškove susitaikius.

36. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) S. Č. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Pažymėtina, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas esant atitinkamoms sąlygoms. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju S. Č. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik todėl, kad susitaikė su nukentėjusiąja dėl jos atžvilgiu 2020 m. birželio 24 d. pavartoto fizinio smurto. Pažymėtina, kad ieškinys prieš smurtautoją dėl turtinės ir neturtinės žalos – gali būti pateiktas tiek baudžiamojo proceso metu, tiek kaip atskiras civilinis ieškinys.

37. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovas nevengė naudoti fizinį bei psichologinį smurtą šeimoje. Iš ieškovės pateiktų tarpusavio susirašinėjimų Messenger programa duomenų ir paaiškinimo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad atsakovas kaltino žmoną, jog ji išvykdavo į užsienį, jam skirdavo mažai dėmesio, todėl jis iškarpė jos asmeninius daiktus (fotonuotraukas, drabužius). Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Tačiau konkrečiu atvejus teismas nustatė, kad šeimoje nebuvo atsakovo tolerancijos ieškovės profesijai ir jos pobūdžiui, abipusio sutarimo atsakovui sugrįžus iš užsienio ir likus gyventi Lietuvoje, todėl atsakovas nevengė fizinio bei psichologinio smurto. Teismas padarė išvadą, kad tikėtina, kad psichologinis smurtas prieš ieškovę tęsėsi ne vienerius metus.

38. Sutiktina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovo netinkamą elgesį šalims esant santuokoje. Ieškovei nuo 2020 m. birželio 25 d. teikiamos nemokamos teisinės, psichologinės konsultacijos dėl patirto ilgalaikio smurto artimoje aplinkoje, nors minėta 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo nutartimi ir patvirtintas ikiteisminio tyrimo nutraukimas ir atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Ieškovės pateikti susirašinėjimai per Messenger programą rodo, kad juose yra atsakovo psichologinis smurtas prieš ją, grasinimai sužaloti, užfiksuoti nepataisomi sugadinimai ir grasinimai sugadinti jai emociškai ar materialiai brangius daiktus, prisiminimus fotonuotraukose: „praėjo tas įsiūtis”, „tau geriau būtų atsiliepti”, „ramaus gyvenimo nuo šiol neturėsi”, „padauginsiu šitą nuotrauką ir pridėsiu gerą prierašą su tavo numeriu“, „turėsi daug skambučių ir įvairių pasiūlymų”, „nori paskutinį kartą pažiūrėti šitas nuotraukas, taip išeina nebenori“, „na ką nebereikia ir man jų”, „už 10 min visos nuotraukos taip atrodys” (perplėštų fotonuotraukų padarytos nuotraukos tekstas), „kiekvienas atmetimas, tu mane žinai”, „už tai, kad neatsiliepi, bausmė…”, „dar padraskysi akis, teks atskleisti tamsias praeities nuodėmes”; „20.00 nesulauksiu skambučio per Messenger, kaltink save..”, „atsikėlus nepajungsi Messenger, grįžęs iš darbo dar ką nors sudraskysiu, o kad pasimokintum, paimsiu ką nors vertingesnio”, „pasižiūrėk paskutinį kartą, jei nenori atsiliepti”, „tokią skylę padarysiu tavo p…” ir pan. (b. l. 71 – 83). Byloje esantys įrodymai pakankami išvadai, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus savo sutuoktinei ir naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

39. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo. Neturtinė žala priteista ne vien dėl konkretaus fizinio smurto pavartojimo ieškovės atžvilgiu fakto. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai, jog atsakovas jai grasindavo žinutėmis ir naudojo psichologinį spaudimą vienas po kito sekusiais skambučiais, fiksuoti jau 2020 metais (o po to ieškovei buvo suteikta nemokama teisinė pagalba MVIC). Pažymėtina, kad apeliantas neginčijo pirmosios instancijos padarytų išvadų dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje esančių įrodymų, nustatytų faktinių nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad neturtinė žala 3000,00 Eur iš atsakovo priteista nepagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, turto vertės nustatymo

40. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą byloje nevertino, kad ieškovės pateikta buto vertė yra per maža, kad analogiški butai pardavinėjami didesne kaina ( 34000,00 Eur). Teismas nevertino, kad garažo vertė yra didesnė, nei nurodyta VĮ Registro centro vertė. Be to teismas nesiūlė atsakovui pateikti ginčo buto papildomą įvertinimą dėl ginčijamos kainos. Išnagrinėjus bylą ir jam pasikreipus į turto vertintojus, paaiškėjo, kad buto pati mažiausia vertė yra ne mažiau 40000,00 Eur.

41. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis).

42. Kaip minėta šiuo atveju apeliantas nenurodė kodėl papildomų duomenų dėl turto vertės neteikė pirmosios instancijos teismui o teikė apeliacinės instancijos teismui, nenurodė dėl kokių objektyvių priežasčių negalėjo pateikti anksčiau. Kadangi atsižvelgiant į nurodytą, nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti ir vertinti pateiktus papildomus duomenis.

43. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

45. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2021m. birželio 21 d. pareiškė byloje priešieškinį, kuriame be kita ko nurodė, kad su ieškovės turto vertinimu sutinka tik iš dalies, buto ir garažo vertės didesnės. Atsakovas apsiribojo kainų nurodymu, duomenų dėl turto įvertinimo neteikė. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo nurodytos dalintino turto vertės niekuo nepagrįstos, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kad ieškovė pateikė nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, todėl atsakovui nesutinkant su nustatyta buto verte, atsakovas turėtų pateikti kitą turto vertinimo ataskaitą arba prašyti teismo skirti ekspertizę. Atsakovas to nepadarė, todėl dalintino buto vertė nustatytina pagal ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą, t. y. 3000,00 Eur.

46. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi paskirdamas parengiamąjį teismo posėdį informavo šalis, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). 2021 m. liepos 29 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovas ir jo advokatas dalyvavo, jokių papildomų įrodymų neteikė bei prašymų išreikalauti naujus įrodymus nereiškė. Atsakovo advokatas žodinio posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visus dokumentus kuriuos manė, kad reikia pateikti teismui pateikė, papildomų neturi. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu ieškosi darbo Lietuvoje ir butas jam yra labiau reikalingas nei ieškovei, kuri išvyksta į komandiruotes į užsienį be to jis sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją nuo didesnės turto vertės. Teismo posėdžio metu pirmininkaujantis klausė šalių ar šalys teiks papildomus duomenis dėl turto įvertinimo. Atsakovo atstovas nurodė, kad pateikti dokumentai yra pakankami, buto vertė yra 34 000,00 Eur ir iš bylos duomenų matyti, kad iki teismo paskirto 2021 m. spalio 5 d. atsakovas papildomų įrodymų neteikė. Pažymėtina, kad dalijamo turto vertės nustatymas ir pagrindimas yra šalių pareiga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis neturėjo galimybės pirmosios instancijos teisme pateikti papildomus įrodymus, ar kad teismas nesiūlė atsakovui pateikti ginčo buto papildomą įvertinimą dėl ginčijamos kainos.

47. Bylos duomenimis ieškovė turtą vertino 30000,00 Eur, o atsakovas – 34000,00 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis buto vertė 19700,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas kaip neįrodytu nesirėmė atsakovo argumentu ir įrodymu, kad pagal skelbimą internete galima tiksliau vertinti ginčo buto vertę, nei pagal ieškovės pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta 2021 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. MŽ21-189, kurioje nustatyta nekilnojamojo turto vertė 30000,00 Eur. Kitų priešingų argumentų ir įrodymų atsakovas nepateikė, t. y. įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto vertė yra kitokia, nei ieškovės nurodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl garažo 2200 Eur vertės bei automobilio „Volvo XC70“, 7700,00 Eur vertės pagrįstos. Teismas pagrįstai nustatė, kad viso registruoto nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto vertė yra 39900,00 Eur, viso santuokoje sutuoktinių įgyto turto bendra vertė yra 42460,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apelianto argumentus nėra jokio pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo ir kompensacijos priteisimo.

48. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai butą priteisė ieškovei, netinkamai įvertino įrodymus dėl priteistinos kompensacijos dydžio, nepagrįstai nustatė ieškovei terminą kompensaciją sumokėti per du metus. Jis priešieškiniu įsipareigojo priteisus turtą jam, ieškovei kompensaciją per aštuonis mėnesius, o vykstant teismo procesui pareiškė, kad sutinka išmokėti kompensaciją per keturis mėnesius. Vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi ne tik paaiškinti ar nurodyti aplinkybes bet ir įrodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teisėjų kolegija dėl minėtų apelianto argumentų pažymi, kad apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas jam nesudarė galimybės pateikti įrodymų dėl pareikšto priešieškinio reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nors apeliantas ir nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos išvadomis, tačiau jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas nepateikė.

49. Ieškovė ieškiniu siekė, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas šalims būtų padalintas natūra, ieškovei būtų priteistas butas, o atsakovui garažas (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Volvo XC70“. Atsakovas priešieškiniu siekė, kad po santuokos nutraukimo jam natūra būtų priteistas ginčo butas, garažas ir automobilis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu turtą padalijus natūra lygiomis dalimis, nebūtų iki galo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, nes ginčo butu šalys turėtų naudotis bendrai, o tai, įvertinus itin konfliktiškus šalių santykius, sudarytų prielaidas naujiems ginčams kilti, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra objektyvių kriterijų ginčo turtą dalinti natūra. Tarp šalių net nebuvo noro butu naudotis bendrai, šalys tvirtino, kad po jų santuokos nutraukimo jų gyvenimas ginčo bute neįmanomas, dėl bute esančių kilnojamųjų daiktų ginčo taip pat nebuvo.

50. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

51. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad butas labiau reikalingas ieškovei, nei atsakovui, ieškovė dirba, atsakovas yra registruotas kaip ieškantis darbo, turi sąlygas gyventi pas motiną. Ginčo bute yra ieškovės gyvenamoji vieta Lietuvoje, kur ji gyvena kas du mėnesius, kai grįžta iš komandiruočių. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gyveno pas motiną bei jam buvo leista gyventi (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. Su teismo argumentais, kad atsakovas yra darbingas, ieškosi darbo, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, ir kartu su teismo priteista kompensacija už butą investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą nėra pagrindo nesutikti. Sutiktina, kad nustatytas sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto (buto) padalijimo būdas atsakovo teisių nepažeidžia.

52. Teismas atsižvelgė į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma kompensacija nepakankama kitam gyvenamajam būstui įsigyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas negali kompensacijos sumokėti iš karto. Teismas įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, priteistos kompensacijos dydį 10460,00 Eur kompensacijos sumokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui. Nors atsakovas nesutiko, kad butas būtų priteistas atsakovei, sutiktina, kad jokių prieštaravimų dėl priteisto kompensacijos sumokėjimo termino nereiškė, jokios pozicijos šiuo klausimu neišdėstė.

53. Teismas vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys tvirtino, kad kompensaciją galėtų sumokėti per trumpesnius terminus, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat patvirtino tokią galimybę. Apeliacinio teismo vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas negali pažeisti šalių teisių ir interesų pusiausvyros nei vienos iš šalių interesų iškelti aukščiau, negali paneigti teisėtų lūkesčių, jog sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau. Apeliantas konkrečių argumentų, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas pažeidžia jo interesus apeliaciniame skunde nenurodė.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Šalys turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus ar atsikirtimus. ( CPK 178 straipsnis). Įrodymai vertinami vadovaujantis tikėtinumo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus santuokos nutraukimo byloje, iš esmės tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė šiuos klausimus reglamentuojančias procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl šioje dalyje atsižvelgiant į apeliacinio skundo esmę, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. (CPK (duomenys neskelbtini)6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

57. Teismui atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 500,00 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktą, pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (kuris šiuo metu yra 1598,1 Eur ), taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, ir įvertinus bylos sudėtingumą, ginčo esmę, procesinio dokumento turinį, argumentus, sugaištą laiką spręstina, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos todėl priteistinos ieškovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (duomenys neskelbtini)6 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš apelianto S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.