Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi, ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmes sudedant dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. J. paskirta 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi buvo tenkintas nuteistojo V. J. prašymas dėl nuosprendžių peržiūrėjimo, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Nuspręsta perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šia nutartimi paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi, paskirta bausme ir V. J. paskirta galutinė 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 1 d., pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d.

6. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi nutarta atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam V. J.. Teismas konstatavo, kad lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendė, jog lygtinis paleidimas nuteistajam netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos Nutarimą paleisti lygtinai V. J. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatė, jog nuteistasis V. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti lygtinį paleidimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog V. J. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Visgi, apylinkės teismas sprendė, jog šioje bausmės atlikimo stadijoje nuteistasis vis dar neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus, kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojami teigiami V. J. charakterizuojantys duomenys. Iš ties iš byloje esančių duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 6 kartus skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, yra itin aktyvus pozityvaus užimtumo priemonių dalyvis. Bausmės atlikimo metu įgijo staliaus specialybę. Nuteistasis V. J. lankė ir sėkmingai baigė „Elgesio keitimo terapiją“, lankė ir sėkmingai baigė 8 užsiėmimų trukmės „Mediacijos įgūdžių lavinimo“ grupę. Visos šios ir Komisijos Nutarime aptartos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, koreguoja savo elgesį tinkame linkme. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių duomenų, vertinimo atveju, nepakanka. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos priimtas Nutarimas neįpareigoja teismo priimti palankų nuteistajam sprendimą. Šiame kontekste svarbu tai, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika arba tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, kad nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-435-806/2023).

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Socialinio tyrimo išvados, V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei yra nuosekliai valdoma. Visgi, pastebėtina, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika fiksuojama jau kurį laiką, t. y. 2021 m. kovo 12 d. atlikus įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Toliau, 2021 m. spalio 25 d., 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. birželio 20 d., 2023 m. gruodžio 13 d. nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmę atlikinėja nuo 2021 m. vasario 1 d., taigi matyti, jog žema rizika nustatoma beveik visą šiuo metu atliktą bausmės laikotarpį. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistojo elgesys būnant laisvėje bus išimtinai teigiamas bei būnant neizoliuotam nuo visuomenės, nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Atsisakydamas tvirtini Komisijos Nutarimą, apylinkės teismas vertino ne tik šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, t. y., jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau įvertino ir V. J. ankstesnius teisės pažeidimus, kurie taip pat yra svarbūs siekiant kuo objektyviau įvertinti ar bausmės tikslai jau gali būti pasiekti nuteistajam taikius lygtinio paleidimo sąlygas. Skunde kategoriškai nesutinkama su teismo argumentu, jog nuteistojo atžvilgiu net 8 kartus buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų. Nuteistasis V. J. teigia, jog toks atvejis buvo tik vienas, todėl apylinkės teismas apie nuteistąjį pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis. Atsakant į šį skundo argumentą, visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog šie duomenys pateikti Socialinio tyrimo išvadoje. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byloje esančiu įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu sprendžia, jog nuteistojo V. J. atžvilgiu išties buvo vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kurie Prokuroro nutarimais būdavo nutraukiami, dauguma jų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iš minėto išrašo matyti, jog V. J. atžvilgiu išties buvo nutraukti 8 ikiteisminiai tyrimai. 2006 m. balandžio 11 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje (turto prievartavimas), 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, 2011 m. sausio 19 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, 2015 m. kovo 16 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 2020 m. liepos 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, matyti, jog nors ne visi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl smurtinių nusikalstamų veikų, tačiau apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodyta, jog viso V. J. atžvilgiu nutraukti 8 ikiteisminiai tyrimai. Visgi, aukštesnysis teismas šių aplinkybių nevertina esminėmis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, kadangi minėti ikiteisminiai tyrimai V. J. atžvilgiu nutraukti nenustačius, jog jis galimai padarė nusikalstamas veikas. Visgi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, svarbu įvertinti tai, jog 2004 m. spalio 19 d. nutarimu V. J. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. O šiuo metu nuteistasis V. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Kas iš esmės rodo, jog V. J. praeityje nebuvo linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų.

14. Ne ką mažiau svarbu aptarti ir nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę aplinkybes. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Visgi, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. V. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena priskiriama labai sunkiems nusikaltimams. BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo tęstinė, t. y. padaryta iš kelių epizodų, V. J. veikė bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis. Nusikalstamos veikos aplinkybės rodo, jog nusikaltimai buvo gerai planuoti, verbuojant asmenis nusikalstamos veikos darymui – neteisėtam narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir jų gabenimui kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinimo metu, nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau gilus kaltės jausmas nėra jaučiamas. Aukštesniojo teismo manymu, šiuo metu nuteistojo kaltės pripažinimas yra tik formalus, siekiant lygtinio paleidimo, bet ne dėl nuoširdaus suvokimo ir gailėjimosi.

15. Nuteistasis skunde nurodo, jog padarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio ir savo gyvenimą pakeitė, o tai rodo aplinkybė, jog jis stengiasi atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad yra gauta antstolės E. R. 2021 m. rugpjūčio 23 d. rengta pažymą apie skolų išieškojimo vykdymo eigą, kur nurodyta, kad V. J. turi išsimokėti – 300; 42000; 2000; 7000 Eur sumas nukentėjusiesiems ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui. Įmokų gauta 6 kartus po 30 eurų. Taigi matyti, jog V. J. turi nemenkus finansinius įsiskolinimus, jo finansinė padėtis yra apsunkinta. Šios aplinkybės teismui suponuoja manymą, jog nuteistasis būdamas laisvėje, turėdamas finansinių sunkumų gali vėl imtis naujų nusikalstamų veikų darymo. Nors V. J. kategoriškai neigia, jog nusikalstamas veikas darė siekiant neteisėtai praturtėti, kadangi jis visuomet buvo dirbantis, tačiau visgi iš padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, jog nusikalstamas veikas V. J. įvykdė dėl materialinės naudos, siekdamas pasipelnyti nelegaliu būdu. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis dirba, nuostatos į darbą yra teigiamos, visgi atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis išlieka išrankus darbo pobūdžiui. Nuteistasis ir būdamas laisvėje vykdė darbinę veiklą, todėl tai negali būti vertinama kaip apsauginis veiksnys kalbant apie nuteistojo pakartotinę galimybę nusikalsti.

16. Vertinant nuteistojo asmenybę tiek iki bausmės atlikimo, tiek bausmės atlikimo metu, svarbu pažymėti tai, kad V. J. nustatomi kriminogeniniai veiksniai, t. y. dinaminis veiksnys – būdingas teisės pažeidimų modelis bei dinaminiai veiksniai – laisvėje buvo būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys bei laisvėje negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nors prie šių dinaminių kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu tai nėra aktualūs veiksniai, visgi, tai apibūdina nuteistojo elgesį iki bausmės vykdymo. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, yra siejami su jo nusikalstamo elgesio rizika. Nors prie apsauginių veiksnių nurodyta: gyvenamosios vietos turėjimas, ryšių palaikymas su artimaisiais, darbas, tačiau visos šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo tai nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Juolab, jog V. J. teigimu pradėti užsiimti nusikalstama veika paskatino pirmosios žmonos tėvai, kurie grupėje užsiiminėjo neteisėtais darbais. Nors nuteistojo teigimu, su pirmąją sutuoktine nebendrauja ir jokių ryšių su šiais asmenimis nepalaiko, visgi, tai leidžia spręsti, jog V. J. įtakojamas kitų asmenų gali daryti nusikaltimus.

17. Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jis praeityje du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog šie duomenys yra nurodyti Socialinio tyrimo išvadoje. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo V. J. atleidimo nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, konstatuota, kad V. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du administracinės teisės pažeidimus pagal ATPK 124 straipsnį. Tačiau nėra duomenų, jog V. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos byloje esančiais duomenimis, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, jog tai nėra esminė aplinkybė, dėl ko V. J. apylinkės teismo nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Byloje nėra jokių duomenų, jog V. J. piktnaudžiautų alkoholiu ar, kad nusikalstamas veikas būtų padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visgi, šiame kontekste svarbu paminėti tai, kad V. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą. Tačiau dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo kaltę menkina, kas vėlgi rodo, jog nuteistasis yra linkęs pateisinti savo poelgius.

18. Lygtinio paleidimo taikymui nesudaro pagrindo ir nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog jam buvo išduotas leidimas laikyti šaunamuosius ginklus, o tai nuteistojo teigimu patvirtina, kad jo reputacija buvo nepriekaištinga. Jau aptartais duomenimis nustatyta, jog V. J. prieš tai nebuvo linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, praeityje buvo teistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vien ta aplinkybė, jog anksčiau nuteistasis turėjo leidimą laikyti ginklą, kuris šiuo metu nebegalioja, nepatvirtino, jog V. J. nepriekaištingos reputacijos. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis.

19. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalaus jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Nors skunde nurodoma, jog vykstant teisminiam procesui, jam 4 metus buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios metu jis nepažeidė jam skirtų įpareigojimų, tačiau šioje bausmės atlikimo stadijoje, vis dar kyla abejonių dėl išimtinai tik teisėto nuteistojo elgesio jam būnant nerestruktūrizuotoje aplinkoje. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir likusios neatliktos bausmės dalį, kurią Komisijos priėmimo dienai sudarė 3 metai 2 mėnesiai 23 dienos, kuri yra vis dar pakankamai didelė. Neabejotina, jog neatliktos bausmės dydis nagrinėjamu atveju negali būti absoliutus pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju, neatliktos bausmės dydis vertinamas tuo aspektu, jog nėra pagrindo daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog ateityje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Juolab, jog ir nuteistojo teigiamas elgesys pastebimas dar sąlyginai neilgą laiką. Nuo 2023 m. kovo mėnesio bausmę nuteistasis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tai rodo, jog dabartinis nuteistojo elgesys pasižymi teigiamai, o tai tik patvirtina, jog bausmė vykdoma pakankamai efektyviai, tačiau vis dar nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog V. J. atitinka materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

20. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama skunde, pagrindo nėra. Skunde taip pat prašoma teisėjai, nagrinėjusiai Komisijos Nutarimo tvirtinimo klausimą, inicijuoti klausimą dėl melagingų teiginių pateikimo. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog apeliacinio teismo paskirtis patikrinti žemesniųjų teismų priimtų sprendimų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą įvertino visas reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui, todėl naikinti skundžiamą nutartį, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Apeliacine tvarka teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, neturi jokių įgaliojimų inicijuoti teisėjo priimančio sprendimo, patikrinimą, dėl ko toks nuteistojo prašymas yra visiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.