Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas K. C. skundas dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-3340 dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam K. C.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2023 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-25-3340 (toliau ir – nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. C. Nutarimu Komisija balsų dauguma (4 iš 5 balsų balsavo prieš) nutarė netaikyti nuteistajam K. C. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Komisijos nutarime pateikta atskiroji nuomonė, kuria vienas Komisijos narys siūlo taikyti lygtinį paleidimą K. C., nes nuteistasis rodo pastangas keistis, aktyviai įsitraukia į savo resocializacijos procesą, stebimas nuteistojo rizikos mažėjimas išsilavinimo ir darbo, lėšų valdymo, mąstymo ir elgesio nuostatų srityse. Be to, pažymima, kad nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.1. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, atkreipiamas dėmesys į BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principą, bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

4.8. Skundžiamoje nutartyje pateikta pozicija dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo K. C. atžvilgiu yra vidiniai prieštaringa – viena vertus, teismas nurodo, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinamas visas nuteistojo asmens byloje esančių aplinkybių kompleksas, tačiau tuo pačiu teismas konstatuoja, jog nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, verčia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Tokie prieštaringi skundžiamos nutarties teiginiai parodo išankstinį teismo nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Iš tokių nutarties teiginių galima daryti išvadą, jog K. C. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojantys duomenys teismui yra nereikšmingi, o prioritetą teismas skiria nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su jo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu. Visa tai lemia nuteistojo K. C. teisinį neapibrėžtumą ir jo teisėtų lūkesčių tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise pažeidimą. Vadovaujantis tokia logika, nepagrįstai išplečiamas BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų sąrašas, o nuteistųjų prašymus ir skundus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nagrinėjantys subjektai įgauna galimybę manipuliuoti šiuo bausmių vykdymo teisės institutu.

4.19. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, kaip, pavyzdžiui, drausmės pažeidimai, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt. (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria buvo tenkintas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, teikimo Nr. TS-108-951/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-529-317/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-531-888/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-103-397/2023 ir kt.).

4.20. Tiek iš EŽTT, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti K. C. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas bei Komisija. Pažymima, kad K. C. sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, jo gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys).

4.21. Apibendrinant skundo argumentus, pažymima, kad per bausmės vykdymo laikotarpį K. C. padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. K. C. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

4.22. Daroma išvada, kad K. C. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. K. C. yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam K. C. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad K. C. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020, 1S-422-576/2023, 1S-422-576/2023).

9. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. C. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas, sutiktinai su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimas tokio elgesio rizikos mažėjimas tam tikrose srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistojo K. C. nusikalstamo elgesio rizikos įvertis, lyginant su 2023 m. kovo 1 d. vertinimu, sumažėjo šių kriminogeninių veiksnių srityje: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ (nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje savarankiškai įsidarbino ir šiuo metu dirba); „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ (gaudamas stabilias pajamas nuteistasis savarankiškai stengiasi mokėti baudas, padengti skolas); „Gyvenimo stilius ir draugai“ (nuteistasis laisvalaikį praleidžia turiningai, sportuoja, lanko įvairius užsiėmimus, yra atsiribojęs nuo neigiamos įtakos); „Mąstymas ir elgesys“ (nuteistasis geba nustatyti savo problemos priežastis, supranta kitų poveikį ir moka lanksčiai mąstyti); „Nuostatos“ (nuteistojo nuostatos nėra palaikančios nusikalstamą elgesį, tvarko bendrojo naudojimo patalpas), tačiau pažymima, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi daroma pažanga neatsveria vis dar išliekančių rizikos veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo K. C. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

11. Nors nuteistasis K. C. mano, kad apylinkės teismo nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, be kita ko, prieštaringi skundžiamos nutarties teiginiai parodo išankstinį teismo nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams, aukštesnysis teismas tokius nuteistojo teiginius laiko teisiškai nepagrįstais. Priešingai, nei nurodo nuteistasis K. C., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje nuosekliai ir išsamiai išanalizavo nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą bei motyvuotai aptarė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos nulėmusias priežastis bei aplinkybes, todėl tokių teismo motyvų negalima vertinti kaip prieštaringų. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo argumentais, jų nekartoja, pažymi, kad priimto procesinio sprendimo neatitikimas nuteistojo lūkesčiams nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Apylinkės teismo nutarties motyvacija paremta konkrečiais nuteistojo asmens bylos duomenimis bei socialinio tyrimo išvada, kuri atitinkamai parengta pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, nuteistojo elgsenos stebėseną bausmės atlikimo metu ir kt. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vadovavosi konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visuma, nesuteikdami išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų.

12. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-385-908/2023; 1S-256-817/2023; 1S-329-383/2023 ir kt.).

13. Nuteistasis K. C. akcentuoja paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nurodytas jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Tvirtina, kad yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, užsiima individualia veikla, iš kurios legaliai uždirba, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas. Nurodo, kad yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus (ši aplinkybė minima ir socialinio tyrimo išvadoje), nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais. Sutiktina, jog egzistuoja nuteistojo elgesio pažanga, kadangi pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas, teigiamas elgesys, įsitraukimas į resocializacijos priemones, teigiamos kriminogeninių poreikių valdymo prielaidos, bausmės laikotarpiu pakitęs savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, vertinimas.

14. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2023 m. spalio 24 d. resocializacijos skyriaus psichologo V. A. pasirašytame dokumente nurodoma, jog nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, nėra tikslinga, kadangi nuteistasis jau dalyvavo ir sėkmingai baigė visas kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui intervencines priemones bei programas. Akcentuojama, jog programų metu koreguojamos probleminės sritys („mąstymas ir elgesys“, „nuostatos“, „gyvenimo stilius ir draugai“ bei „emocinė gerovė) jau yra pakankamai valdomos ir papildomų nuteistojo veiksmų nereikalauja. Teismas pažymi, kad duomenys šiame pateiktame dokumente negali būti vertinami ir laikomi kaip vienintelė išskirtinė aplinkybė, leidžianti taikyti lygtinį paleidimą asmeniui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiuo atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadą, kad K. C. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nors apygardos teismas sutinka, kad nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, netektų turimų lengvatų, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Atitinkamai teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kaip minėta, negali būti vieninteliai veiksniai, leidžiantys daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalimi jau pasiekti bausmei keliami tikslai, ar kad jų galima toliau siekti nuteistąjį paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos lygtinai.

15. Šiuo atveju aktualu ir tai, jog nors pastarąjį laikotarpį nuteistajam K. C. nebuvo paskirta nuobaudų (paskutinė nuobauda skirta 2021 m. rugsėjo 16 d. už tai, kad kelnėse iš nugaros pusės buvo paslėpęs mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortelėmis), buvo 15 kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (paskutinis skirtas paskatinimas 2022 m. rugsėjo 8 d. už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką), tačiau laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu K. C. elgesys nebuvo išskirtinai vien teigiamas, jis yra 13 kartų baustas už vidaus tvarkos, dienotvarkės ir režimo reikalavimų pažeidimus.

16. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo argumentu, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti statiniai rizikos veiksniai, t. y. K. C. asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto, tačiau tai nereiškia, jog sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo galimybės, šios aplinkybės neturi būti įvertintos. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai vertino tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir ankstesnius teistumus (praeityje K. C. buvo teistas penkis kartus Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje (Švedijoje), taip pat tai, kad su laisvės atėmimu susijusi bausmė nuteistajam skirta trečią kartą, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė ir buvo nuteistas būnant jauno amžiaus (19 metų), kad daryti nusikaltimai linkę sunkėti, taip pat veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, kiekį ir didelį pavojingumą. Apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog šiuo metu lygtinis K. C. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo.

17. Atitinkamai pasisakytina ir dėl skundo argumento, susijusio su dvigubo baudimo (non bis in idem principo) taikymu. Priešingai, nei nurodo nuteistasis, šiuo metu jo elgesiui įtaką daro struktūruota aplinka, todėl būtina vertinti aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, siekiant įsitikinti, kaip struktūruota aplinka veikia nuteistąjį, ar sėkmingai vyksta resocializacijos procesas. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo reikia atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisijos nutarimu, tiek skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo tinkamai įvertinta lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visuma, priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo K. C. yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas balsų dauguma (4 iš 5 balsų balsavo prieš), pareikšta viena atskiroji nuomonė, kuri iš esmės motyvuojama tuo, kad nuteistasis rodo pastangas keistis, aktyviai įsitraukia į savo resocializacijos procesą, stebimas nuteistojo rizikos mažėjimas išsilavinimo ir darbo, lėšų valdymo, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys (jų dauguma) nenustatė, jog K. C. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, o nurodytas nuteistojo aktyvias pastangas keistis teismas taip pat vertina teigiamai, tačiau vien tai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

19. Atsižvelgdamas į nurodytas esmines aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.