- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-385-908/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- M. R.
- Advokatai
- Stasys Zabita
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvė atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. RV-25-3152 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį bei 146 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimu būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendis pakeistas: M. R. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi nuteistojo M. R. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinis skundas atmestas.
4. Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. liepos 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 26 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis M. R. atliko 2023 m. birželio 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugsėjo 27 d. – 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 30 (trisdešimt) dienų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvė atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. RV-25-3152 nutarė taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos vertinimu, nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, valdydamas nusikalstamo elgesio riziką.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi Komisijos nutarimas nepatvirtintas, nes, teismo vertinimu, nuteistasis dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti, būdamas visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.
II. Skundo prašymai ir argumentai
6. Nuteistojo M. R. skundu aukštesniajam teismui prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą.
6.1. Cituojant Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktriną dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, akcentuojama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju šis institutas praranda prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Pažymint, be kita ko, progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principo esmę, pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės, nes nuteistas ir toliau atlieka visą paskirtą bausmę tik su elgesio apribojimais bei draudimais. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio nuostatos, nurodant, kad įstatymų leidėjas jose įtvirtino du alternatyvius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijus, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
6.2. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis nėra išsami ir tinkamai argumentuota, o joje išdėstytos išvados nenuoseklios ir prieštaringos. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad „nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas, kaltinamojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas jau buvo įvertinti teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą <...>“, tačiau jokių kitų motyvų be nusikalstamų veikų sunkumo, pavojingumo ir padarymo aplinkybių, nuteistojo vertinimu, teismas nenurodė. Pabrėžiama, kad didžioji dalis skundžiamoje nutartyje, kaip ir Komisijos nutarime, išdėstytų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nuteistąjį apibūdina teigiamai. Žemesniojo teismo motyvai laikytini formaliais ir deklaratyviais, dėl to negali paneigti nuteistojo teisės pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe. Pabrėžiama, kad tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas rėmėsi tais pačiais rašytiniais duomenimis, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti nuteistojo, priešingai nei Komisijos nariai, kurie bendraudami su nuteistuoju mato jo progresą. Be to, Komisija ne pirmą kartą nusprendžia M. R. taikyti lygtinį paleidimą, tai patvirtina, jog Komisija pakankamai ilgą laiką vertino nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, o po ankstesnio svarstymo teismui nepatvirtinus Komisijos nutarimo, nuteistajam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias nuteistasis įvykdė. Nuteistasis nepriklausomai nuo neigiamo ankstesnio teismo sprendimo rodo didelę motyvaciją ir kiekvieno papildomo svarstymo metu atsiranda naujų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, nes nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas. Teismas nenagrinėjo balų mažėjimo ir jų dinamikos, vertinęs išimtinai tik kriminogeninių veiksnių skaičių, neatsižvelgdamas į tai, kaip nuteistajam sekėsi valdyti šiuos veiksnius. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad nusikalstamo elgesio rizika gali būti ir toliau mažinama. Remiantis teismų praktika baudžiamosios bylose Nr. 1S-526-966/2019, 1S-103-397/2023, 1S-124-806/2023, pabrėžiama, kad vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus sprendžiant apie nuteistojo pažangą, nes ji gali būti fiksuojama net tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja.
6.3. Nuteistojo vertinimu, žemesniojo teismo teiginiai, kad tinkamas elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe, rodo išankstinį teismo nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams, nes teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų teismas nelaiko reikšmingais, prioritetą teikdamas neigiamiems duomenims. Tai lemia nuteistojo teisinį neapibrėžtumą ir teisėto lūkesčio pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe pažeidimą, nes, vadovaujantis teismo logika, M. R., net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas, lygtinis paleidimas neįmanomas. Nuteistojo vertinimu, žemesnysis teismas nesivadovavo Europos Tarybos ministrų rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatomis, numatančiomis, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kaftaris prieš Kiprą, Harakciev ir Tolumov prieš Baltarusiją, pabrėžiama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę.
6.4. Skunde sutinkama, kad padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas yra svarbios aplinkybės ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek tai leidžia atskleisti nuteistojo asmenines savybes bei įvertinti pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau vien tik minėtos aplinkybės negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas padarytų nusikaltimų sunkumu, vertinant BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, tvirtindamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijų sprendimus, turėtų vertinti tik procedūrinius aspektus, o ne naujai spręsti dėl lygtinio paleidimo reikalingumo, nes tai turi vertinti specialistų komisija. Nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir sukeltų padarinių, jis yra linkęs keistis teigiama linkme. Be to, nėra duomenų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko ir nori integruotis į visuomenę. Jis laisvės atėmimo vietoje dirbo, jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų, bausmės atlikimo metu nevartojo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
6.5. Nors skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad M. R. kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika kaltės pripažinimo kontekste, skunde pažymima, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl visų faktinių aplinkybių, tik teigė veikęs ne kaip nusikalstamo susivienijimo narys, o kita bendrininkavimo forma. Pabrėžiama, kad bendrininkavimo formos nustatymas yra išimtinai teisinis klausimas, dėl to iš asmens negalima reikalauti, jog pripažindamas kaltę jis pateiktų ir teisiškai teisingą veikos kvalifikavimą. Nors nuteistais pripažįsta praeityje pasirinkęs netinkamą problemos sprendimo būdą, tačiau šiuo metu atpažįsta savo problemines sritis, be to, 2022 m. spalio mėnesį nuteistasis M. R. baigė dalyvavimą smurtinio elgesio prevencijos programoje, o dalyvavimo rezultatai įvertinti kaip sėkmingi, nuteistasis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje išskirtomis koreguotinomis M. R. savybėmis, nes nuteistojo asmens byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, kad jis padarė maksimalią pažangą, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo vertinimu, jo asmeninės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo sąlygomis, nes lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai su nuteistojo bausmės atlikimu bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis daugiausiai bendrauja su savo artimaisiais, o tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam tenka gyventi su kitais nuteistaisiais, nepriklauso nuo nuteistojo valios. Artimi tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys. M. R. lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje yra sąlygos intensyvios priežiūros taikymui. Be to, nuteistasis dvylika metų su sugyventine R. G. veda bendrą ūkį ir augina dvi mažametes dukras, gimusias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
6.6. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad jis anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka, o terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, be to, jo asmens byloje nėra duomenų apie smurtinio elgesio apraiškas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebaustas, skatintas keturis kartus. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis ir reguliariai vyksta į namus trumpalaikėms dviejų parų išvykoms. Skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistas pilnai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą ir neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. R. kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą bei turi įsidarbinimo planą lygtinio paleidimo atveju, juolab, kad nuteistasis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą pagal pažymą fizinės gerovės užtikrinimo srityje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir po paleidimo turėtų darbą, o siekdamas resocializacijos, laisvės atėmimo vietų įstaigoje gilina užsienio kalbų žinias, baigė kompiuterinio raštingumo kursus.
6.7. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad žemesniojo teismo nutartyje prieštaringai nurodoma, jog nuteistasis atitinka formalius BVK 82 straipsnio reikalavimus, tačiau neatlikta bausmės dalis yra reikšmingai didelė. Remiantis teismų praktika baudžiamosiose bylose Nr. 1S-845-593/2018, 1S-604-593/2018, 1S-103-397/2023, 1S-124-806/2023, akcentuojama, kad įstatymo reikalavimus atitinkanti skirtos ir atliktos bausmės dalis negali būti traktuojama kaip per maža, o nagrinėjamu atveju nuteistasis jau atliko daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės. Pabrėžiama, kad tiek priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti nuteistojo asmens byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau skundžiamu atveju žemesnysis teismas perrašė ankstesnio sprendimo teiginius dėl nepakankamas nuteistojo pažangos ir tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių, kurie akivaizdžiai egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Skundžiamos nutarties argumentai, nuteistojo vertinimu, gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtinio paleidimo taikymui sukūrimu, o teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai. Teismų praktika suponuoja, jog laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, tačiau nagrinėjamu atveju, esant išimtinai teigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau M. R. taikyti laisvės atėmimą, juo labiau, kad nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu ir jis toliau būtų prižiūrimas, o pažeidus reikalavimus galėtų būti grąžintas atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Be kita ko, pagal Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Rec(2003)22 lygtinis paleidimas nėra laikomas išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, o atsisakymas jį taikyti turi būti aiškiai argumentuotas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo M. R. skundas atmestinas.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo M. R. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi pagrįstai atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistojo M. R. skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
9. Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. R. atlieka šešerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, kurios pusę atliko 2023 m. birželio 27 d. Vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad šio instituto taikymas teisės aktuose įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau yra pasiekti tiek, jog toliau jų siekti galima taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Kaip teisingai pažymima ir paties nuteistojo skunde, nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, sprendžiant apie nuteistojo pažangą, dėl to turi būti nustatinėjamos ir analizuojamos visos nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas bylos duomenų visumoje. Vadinasi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant lygtinio paleidimo institutą.
11. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
12. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad visų aplinkybių visumoje turi būti įvertinta ir tai, jog M. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamas susivienijimas), 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas), 300 straipsnio 2 dalyje (disponavimas suklastotu dokumentu), t. y. už labai sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą. Akcentuotina, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama (-os) veika (-os) vertinama (-os) tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, taigi šių aplinkybių vertinimas, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.
13. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai M. R. buvo pristatomas antrą kartą, pirmą kartą Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. kovo 2 d. nutartimi tenkinus vyresniosios prokurorės skundą, buvo nuspręsta nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti (nuteistojo gynėjo skundas atmestas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi). Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu taip pat dar nėra padaręs tiek reikšmingos pažangos, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Komisijos nutarimas priimtas ne vienbalsiai (vienam iš septynių komisijos narių balsuojant prieš), o atskirojoje nuomonėje pateikti argumentai taip pat laikytini reikšmingais nagrinėjamu atveju.
14. Pirminis nuteistojo M. R. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 17 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri tokia išliko ir 2022 m. birželio 8 d., 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2023 m. sausio 17 d. vertinimų, atliktų Vilniaus kalėjime, metu (a. b. I d., 60–69, II d., 55–63, 85–94). Iš nuteistojo M. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi ir šiuo metu, nes Vilniaus kalėjime 2023 m. rugpjūčio 22 d. atlikto vertinimo metu nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (b. l. 4–8). Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo, būtina įvertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
15. Minėtoje 2023 m. rugsėjo 18 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti vienas statinis, trys dinaminiai ir du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, kad minėti dinaminiai ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis išliko nepakitę nuo 2023 m. sausio 17 d. atlikto vertinimo (a. b. I d. 68, 95), tačiau lyginant su 2022 m. gruodžio 12 d. socialinio tyrimo išvada, nuteistojo M. R. atžvilgiu nustatyta vienu apsauginiu kriminogeniniu veiksniu mažiau, t. y. paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje neįtrauktas veiksnys – artimųjų parama, pagalba ir palaikymas.
16. Paskutinio tyrimo metu nuteistojo atžvilgiu, kaip jau minėta, konstatuoti trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kriminalines nuostatas turinčių asmenų bei destabilizuojančios aplinkos įtakos; problemų identifikavimo, sprendimo savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai bei instrumentinės agresijos panaudojimo atvejis (b. l. 8). Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su 2022 m. birželio 10 d. socialinio tyrimo išvada, paskutinio vertinimo metu nustatyta vienu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu mažiau (a. b. II d., 63; b. l. 8). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis M. R. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Juo labiau, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo, be kita ko, jis pripažintas kaltu dėl dalyvavimo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus veikloje (BK 249 straipsnio 2 dalis), dėl to, nuteistojo atžvilgiu konstatuoti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, atspindintys nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo kriminalines nuostatas turinčių asmenų bei destabilizuojančios aplinkos įtakos, laikytini ypač reikšmingais, sprendžiant, jog šiuo metu likusi laisvės atėmimo bausmė negali būti atliekama nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio tyrimo metu nustatyta, jog nuteistasis neigia tai, jog gavo kokius nors neteisėtus nurodymus, pavedimus ar užduotis, iš tariamo nusikalstamo susivienijimo daromų nusikaltimų būtų turėjęs naudos, palaikęs nuolatinius ryšius su kitais nariais ir pan.; nuteistojo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių neabejotinai pagrįsti jo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje ir nuteistojo gynėjo kasacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl M. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 2 dalyje, buvo atmestas, tačiau nuteistasis vis tiek savęs neidentifikuoja kaip buvusio nusikalstamo susivienijimo dalyvio ir neigia šias aplinkybes. Pažymėtina, kad skunde aukštesniajam teismui nuteistasis nepagrįstai dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje sieja išimtinai su teisiniu nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nors sutiktina, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena iš bendrininkavimo formų (BK 25 straipsnio 4 dalis), tačiau taip pat dalyvavimas jame yra atskira nusikalstama veika, o nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis linkęs minimizuoti savo vaidmenį / indėlį nusikalstamose veikose. Be to, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad atsižvelgiant į nusikalstamas veikas, dėl kurių M. R. pripažintas kaltu, nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, likusi neatliktos bausmės dalis laikytina pakankamai reikšminga, juo labiau, pastebėtina, jog nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį buvo paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio laisvės atėmimo bausmė, kuria siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, leidžiančios pagrįstai manyti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vadinasi, bylos aplinkybės turi indikuoti nuteistojo elgesio ir pažiūrų teigiamus pokyčius, tačiau šiuo atveju analizuojant aptartus duomenis vienareikšmiškai spręsti apie daromą akivaizdžią pažangą negalima.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: galimybė dirbti lygtinio paleidimo atveju ir stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą (b. l. 8). Aukštesniojo teismo įsitikinimu, visgi šie apsauginiai veiksniai neatsveria vieno statinio ir trijų dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad M. R., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdė susivienijimo vadovo apsaugos funkcijas. Be to, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo asmens byloje esančius duomenis ir nuteistojo skundo argumentus dėl jo galimybės dirbti lygtinio paleidimo metu. Asmens byloje matomas asociacijos „(A.)“ prezidento E. B. 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo dėl M. R. kopija, kuriame išreikštas noras, jog M. R. vestų klubui individualias treniruotes (a. b. II d. 131). Taip pat byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) asociacijos „(B.)“ prezidentės R. G. 2023 m. gegužės 18 d. įsakymo kopija dėl M. R. priėmimo į darbą, kuriame nurodoma, jog M. R. vadovavo ir dirbo (duomenys neskelbtini) asociacijoje, dėl to, išreiškiamas noras, kad jis toliau tęstų kovinių sporto šakų trenerio darbą. Taip pat byloje pateikta 2023 m. gegužės 25 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) asociacijos ir M. R., kopija (a. b. II d., 132–133). Pastebėtina tai, kad abiejuose minėtuose įsakymuose nurodyta, jog M. R. vestų treniruotes antradieniais ir ketvirtadieniais 10–18 val., o kitomis darbo dienomis (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais) – nuotoliniu būdu. Be to, abi asociacijos / sporto klubai įsikūrę tuo pačiu adresu, o pati R. G., kaip matyti iš paties nuteistojo skundo aukštesniajam teismui, yra nuteistojo sugyventinė, su kuria nuteistasis dvylika metų veda bendrą ūkį. Kita vertus, darbas, kurį nuteistasis dirbtų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju susijęs su kovos menais, o kaip jau buvo minėta, socialinio tyrimo metu jo atžvilgiu nustatytas instrumentinės agresijos panaudojimo atvejis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad baigęs mokslus, nuteistasis taip pat dirbo apsaugininku ir vedė vaikams karate treniruotes, o iš 2023 m. rugsėjo 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog (duomenys neskelbtini) asociaciją „(B.)“ (duomenys neskelbtini) metais įkūrė pats M. R. ir buvo paskirtas šios asociacijos prezidentu (b. l. 5). Taip pat nuteistais M. R. įkūrė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorės R. G. 2023 m. sausio 2 d. pažymos apie darbuotojo – maisto išvežiotojo – poreikį įmonėje, kurio pareigas galėtų užimti M. R., kopija taip pat yra asmens byloje (a. b. II d., 100). Atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti po lygtinio paleidimo nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, kad nuteistasis M. R., būdamas lygtinai paleistas, tinkamai įsitrauktų į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis, juo labiau, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl kuriame dalyvavimo nuteistasis pripažintas kaltu, jis dalyvavo, turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistojo skunde akcentuojama, jog bausmės atlikimo metu jis kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti ir sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuteistasis buvo atsisakęs dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą (a. b. II d., 17), nors vėliau nuomonę ir pakeitė. Vertinant dinaminių ir apsauginių kriminogeninių veiksnių visumą, nuteistojo atžvilgiu nustatyti apsauginiai veiksniai nepaneigia išvados, kad tolesnis bausmės tikslų siekimas, nuteistajam esant ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, šiuo metu tikslingas. Sutiktina, kad aplinkybės, jog M. R. laisvės atėmimo vietų įstaigoje leista užsiimti individualia veikla – fizinės gerovės užtikrinimu (sporto ir mitybos programų, pratimų ir treniruočių kūrimu) (a. b. II d., 44) teigiamai apibūdina nuteistąjį, kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo darbinė veikla yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir nuteistojo skundus nagrinėjantys teismai vertina sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
18. Vertinant nuteistojo skundo argumentus, kad nuteistojo artimi tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai taip pat gali veikti kaip apsauginis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys, pažymėtina, jog, M. R. teigimu, su sugyventine bendrą ūkį vedą dvylika metų. Kita vertus, iš Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad M. R. nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio mėnesio, vadinasi, jau vesdamas ūkį su sugyventine R. G.. Vadinasi, palaikomi tarpasmeniniai santykiai su sugyventine, be kita ko, ir su tėvu bei broliu, nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, dėl to, minėtos aplinkybės kartu su kitomis nustatytomis, nepaneigia žemesniojo teismo sprendimo netvirtinti Komisijos nutarimo pagrįstumo.
19. Vertinant nuteistojo asmenybę, elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo baustas ir buvo skatintas keturis kartus: 2020 m. gruodžio 16 d., 2021 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 8 d. (a. b. II d., 23, 33, 64, 82). Visgi, pritartina žemesniojo teismo išvadoms, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra jo pareiga ir savaime tai nesuponuoja pagrindo lygtiniam paleidimui, nors jo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir laikomas nepriekaištingu. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis paskutinį kartą skatintas 2022 m. gruodžio 8 d., o po paskutinio svarstymo skatintas nebuvo.
20. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo galimybė priklauso išimtinai nuo nuteistojo elgesio korekcijų, dėl to, vertinant nuteistojo M. R. galimybes savo elgesį keisti teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys ir į duomenis apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones – nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose bei įvairiuose užsiėmimuose (b. l. 7). Visgi, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nuo paskutinio nuteistojo svarstymo nuteistasis baigė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus ir dalyvavo „Aš esu pokytis“ projekto pristatyme bei konsultacijose. Nors pripažintina, kad šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau jos savaime negali būti pripažintinos pagrindu spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nes paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tai, kad nuteistasis turi galimybių keisti savo elgesį, taip mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat pastaruoju metu buvo stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pavyzdžiui, mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, problemų identifikavimo, sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įvertinimo metu gauta informacija sudarė pagrindą spręsti, jog nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas galėjo būti vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo teisės pažeidimais. Taigi, manytina, kad dar didesnis nuteistojo įsitraukimas į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, pasitelkiant tam tikslines elgesio / požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
21. Iš nuteistojo M. R. asmens bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu „Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“ M. R. iš Vilniaus kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos perkeltas Vilniaus kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistieji intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos (pusiaukelės namus) (a. b. II d., 124). Taip pat nuteistajam buvo leidžiama trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, o būdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nuteistasis vyksta į trumpalaikes dviejų parų išvykas į namus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui, o, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. R. bausmę pusiaukelės namuose atlieka tik nuo 2023 m. gegužės mėnesio. Nuteistojo perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą leidžia manyti, kad nuteistasis M. R. daro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, priimant minėtą sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu dar netaikytinas.
22. Dėl nuteistojo skunde nurodomų teismų sprendimų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kontekste pažymėtina, kad nurodomose bylose faktinės aplinkybės negali būti laikomos tapačiomis nagrinėjamai bylai (pavyzdžiui, iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1S-124-806/2023, matyti, kad nuteistojo skundo patenkinimo metu jam buvo likusi mažesnė neatliktos bausmės dalis nei nagrinėjamu atveju; kitoje byloje Nr. 1S-103-397/2023, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, nuteistajam buvo paskirta didesnė nei nagrinėjamu atveju bausmė, bet lygtinai jis buvo paleistas atlikus daugiau nei devynerius metus (iš dešimties metų aštuonių mėnesių) bausmės). Dėl to skunde nurodytais teismų sprendimais negali būti remiamasi kaip precedentu. Juo labiau, kad teismų sprendimais dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų precedentai nėra sukuriami ir dėl to, nes tokio pobūdžio bylose vertinamas individualus asmuo ir jo individuali situacija, pasižyminti sava ypatybių specifika.
23. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Atsakant į skundo argumentus, kad žemesnysis teismas nesivadovavo Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22, pažymėtina, kad šiose rekomendacijose „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Visgi, tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio, todėl jos tik apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksuose. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui, dėl to nuteistojo skunde nepagrįstai akcentuojamas jo tariamo teisėto lūkesčio būti lygtinai paleistam pažeidimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad žemesnysis teismas, įvertinęs ne tik nuteistąjį neigiamai, bet ir teigiamai, apibūdinančias aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai sprendimą grindė aplinkybių, indikuojančių, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visuma, o ne atskirais skunde akcentuojamais argumentais.
24. Nesutiktina su nuteistojo vertinimu, kad teismas, (ne)tvirtindamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijų sprendimus, turėtų vertinti išimtinai tik procedūrinius aspektus, kadangi BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nutartį patvirtinti komisijos nutarimą ar jo nepatvirtinti, priima įvertinęs, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai buvo taikytos BVK nustatyto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos. Dėl to, aukštesniojo teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą. Be to, pažymėtina, kad nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06).
25. Nuteistojo elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog M. R. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nuteistajam nebūnant izoliuotu, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, ateityje pakartotinai nenusikals, dėl to M. R. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad žemesnysis teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo, dėl to nuteistajam, kaip neatitinkančiam, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu netaikytinas. Tai sudaro pagrindą nuteistojo M. R. skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.