- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-329-383/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. B.
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau - Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 8 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartį ir patvirtinti 2023 m. balandžio 24 d. Komisijos nutarimą.
4.1. Skunde teigiama, kad nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio, deklaratyviais argumentais ir samprotavimais. Teismas jam pateiktą informaciją įvertino selektyviai, nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti nepriekaištingai. Teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė BVK įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis.
Atsiliepimas
4.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis nebuvo supažindintas su prokuroro atsiliepimu, kuris nurodytas skundžiamoje nutartyje.
4.3. Skundžiamos nutarties motyvas, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals, iš esmės prieštarauja Komisijos nutarimui, kuriame padaryta išvada, kad nuteistasis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius kriterijus. Nutarties teiginiai iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo, vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam, net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas - neįmanomas.
4.4. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistojo padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai neigiamai charakterizuoja M. B.. Nuteistojo nuomone, aplinkybė, jog jis du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, t. y. nepasiklojo lovos ir turėjo mp3 grotuvą su Bluetooth įrengimu, kurį atsivežė iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, kur jam buvo duotas leidimas turėti tokį įrenginį, turėtų būti pripažinta mažareikšme. Ši aplinkybė, nuteistojo įsitikinimu, nėra absoliutus įrodymas, jog jis ir laisvėje pasirinks netinkamus elgesio modelius, atsižvelgus į paskatinimų ir nuobaudų skaičių.
4.5. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė M. B. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, neatliktai bausmės daliai, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su žema nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Aplinkybė, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
4.6. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino M. B. darbinės motyvacijos to, kad nuo 2020 m. gruodžio 2 d. jis vykdo vertimo raštu ir žodžiu individualią veiklą, nuo 2021 m. gruodžio 7 d. vykdo kompiuterių programavimo veiklą, nuo 2023 m. kovo 6 d. vykdo krovinių gabenimo ir ekspeditoriaus individualią veiklą. Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad M. B. mokslus tęsė Anglijoje (duomenys neskelbtini) koledže, kur įgijo tarptautinio verslo vadybos bakalauro diplomą. 11-12 klases baigė jau atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ten įgijo ir suvirintojo specialybę. Šiuo metu M. B. nuotoliniu būdu studijuoja (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti informacinių sistemų inžinieriaus specialybę. M. B. taip pat 2021 m. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) universitetą, tačiau dėl šiuo metu apsunkintų galimybių studijuoti nuotoliniu būdu sutarties nepasirašė. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Be to, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuo 2022 m. spalio 18 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje lengvosios grupės sąlygomis, todėl yra suteikta teisė be sargybos ar be palydos laisvai judėti už įstaigos ribų, vykti į studijas už pataisos įstaigos teritorijos ribų, naudotis nuosavomis transporto priemonėmis ir mobiliojo ryšio priemonėmis. M. B. darbo dienomis iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo vyksta į Vilnių 7.00 -21.00 val., kur laiką praleidžia „(duomenys neskelbtini)“ profesinėje mokykloje kompiuterinio projektavimo operatoriaus studijose ir grįžta atgal į kalėjimą, o penktadieniais po studijų grįžus į kalėjimą M. B. savaitgaliui vyksta trumpalaikėms 2-jų parų išvykoms į (duomenys neskelbtini) miestą pas sutuoktinę. Taip pat nuteistajam nuo 2022 m. birželio mėnesio penkis kartus buvo suteiktos trijų parų trumpalaikės išvykos į namus. Tokiu grafiku M. B. gyvena jau 8 mėnesius ir pažeidimų nenustatyta. Šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, gauna pajamas iš individualios veiklos, moka 10 % kalinių fondui, gauna studijų stipendiją, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas 9 kartus, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Jo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nagrinėjamu atveju M. B. nepriekaištingu elgesiu įrodė, kad integravosi į visuomenę ir bausmės vykdymą toliau gali prižiūrėti Probacijos tarnyba.
4.7. Skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT) jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas. Nepaisant nurodytų imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, skundžiama nutartimi, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Skundžiamos nutarties argumentai gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimu, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.
4.8. Nuteistojo įsitikinimu, jo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama darbinė motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad jis jau gali būti paleistas lygtinai. Tiek iš EŽTT, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti nuteistajam laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
5. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo skunde minimame teisės akte - Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.
7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatos nenumato, jog prokuratūros pateiktas atsiliepimas turi būti siunčiamas nuteistajam susipažinti. Todėl konstatuoti, kad apylinkės teismas, nesupažindinęs nuteistojo M. B. su prokuratūros atsiliepimu, nagrinėjamu atveju pažeidė jo procesines teises nėra jokio pagrindo.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais M. B. asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, aukštesnės instancijos teismui taip pat nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, itin aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu siekia įgyti informacinių sistemų inžinieriaus specialybę, įkalinimo įstaigoje dirbo, vykdo individualią veiklą. Buvo priimtas studijuoti (duomenys neskelbtini), tačiau dėl apsunkintų galimybių studijuoti nuotoliniu būdu sutarties nepasirašė. Be to, jis nesilaiko nuteistųjų subkultūros tradicijų, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą. Skatintas devynis kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo bausmės laiką jis stengiasi praleisti prasmingai, užsiimdamas pozityvia veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju nepakanka. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Atsižvelgiant į teigiamą nuteistojo M. B. elgesį, jam buvo sušvelnintos bausmės atlikimo sąlygos. Šiuo metu bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes, kurios pačios savaime nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
9. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir atsižvelgė tik į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
10. Skunde akcentuojama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika M. B. nustatoma nuo pat pirmojo vertinimo, tad ši aplinkybė, kaip ir skunde akcentuojama aplinkybė, kad M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje lengvosios grupės sąlygomis, kad jam yra suteikta teisė be sargybos ar be palydos laisvai judėti už įstaigos ribų, grįžti namo ir kad per visą šį laiką pažeidimų nefiksuota, nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, visgi laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojasi tokia jam suteikta teise, yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Bausmės atlikimo metu nuteistasis, kaip minėta, skatintas 9 kartus, tačiau keturis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą tvarką, dėl ko 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutiniai pažeidimai fiksuoti 2022 metais ir nors jie nėra šiurkštūs, tačiau negali būti sumenkinami, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, koks jo sunkumas ir ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia išimtinai teigiamai, kaip kad bandoma pateikti skunde, charakterizuoti nuteistojo ir rodo, kad net ir būdamas prižiūrimas struktūrizuotoje aplinkoje jis ne visada sugeba laikytis jam nustatytų taisyklių ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą M. B. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Be to, nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir tuo, ar jis sugebėtų lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Taigi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai stebimi dar pakankamai neilgą laiką, lyginant su atliktos bausmės dalimi, ir nėra pakankamai žymūs, kad būtų galima daryti aiškias išvadas apie tai, jog nuteistojo elgesio pasikeitimai teigiama linkme yra kryptingi ir pastovūs, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis būdamas nestruktūruotoje aplinkoje laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
11. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą M. B. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Jis buvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi. Padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis, nuteistojo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 8 mėnesiai 26 dienos, paskirta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis, vertinant ją su kitais aukščiau aptartais duomenimis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam M. B. ji jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
13. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis M. B. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis šiuo metu dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo M. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.