- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-422-576/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- K. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. B. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. RV-25-3054,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 12 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistojo K. B. gynėjos apeliacinis skundas atmestas.
2. K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. vasario 4 d., bausmės vykdymo pabaiga: 2028 m. vasario 4 d., nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. vasario 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. RV-25-3054 (toliau ir – nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 82 straipsnio 4 dalį, ir rekomenduota nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jo elgesys bausmės atlikimo metu nepasižymėjo disciplinuotumu ir nors pastarųjų metų laikotarpiu stebimas labiau disciplinuotas elgesys, sprendė, kad nuteistasis K. B. nepadarė reikšmingos pažangos valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis K. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atmetė nuteistojo K. B. skundą. Teismas įvertino, kad nuteistasis K. B. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius, tai aptarė, atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, ir atkreipė dėmesį į kriminogeninius rizikos veiksmus, nurodytus Socialinio tyrimo išvadoje. Teismas sprendė, kad K. B. nustatyti 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, o šiuo metu bausmės tikslai dar nėra pasiekti.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi nuteistasis K. B. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
6.1. Skunde nurodoma, kad nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas suabejojo, ar jis būdamas lygtinai paleistas sugebės laikytis draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Nurodo, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai tik taikant intensyvią priežiūrą, todėl yra svarbi akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esminis veiksnys, mažinantis riziką pakartotinai nusikalsti ateityje yra nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčiai.
6.2. Nurodoma, kad teismai nutartyse visuomet pabrėžia teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir nurodo, kad šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Mano, kad teismas vadovaujasi prielaidomis, nes realybė akivaizdžiai skiriasi.
Šalies argumentai
6.3. Skunde pabrėžiama, kad jis orientuotas į sveikos gyvensenos palaikymą, o alkoholio vartojimo atvejis, kai Pravieniškių pataisos namuose buvo užfiksuotas 0,4 promilės, buvo daugiau nei prieš penkis metus, paskutinį kartą drausmine tvarka jis baustas prieš tris metus, o 2022 m. gegužės mėnesio įvykis, kur nurodoma, kad jis matomoje vietoje nenešiojo pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, neturi juridinės galios, nes jis nebuvo nei baustas, nei įspėtas už tai.
6.4. Skunde pažymima, kad bausmę jis pradėjo atlikti ne nuo 2016 m., o nuo 2018 m., nes iki to laiko buvo suimtas. Individualus jo socialinės reabilitacijos planas sudarytas 2018 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės pataisos namuose. Bausmės atlikimo metu pataisos įstaiga jam darbo nesiūlė, nurodė, kad trūksta darbo vietų. Nenuolatinius gerbūvio darbus pasiūlė tik Alytaus pataisos namų administracija, kai jis buvo perkeltas. Perkėlus į Vilniaus kalėjimą jam nuo 2023 m. balandžio mėnesio buvo pasiūlyta užsiimti individualia veikla – akinių laikiklių iš bižuterijos galinių gamyba, kuri nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. prilyginta darbinei veiklai. UAB „A“ , kuriai gaminami akinių laikikliai, lygtinio paleidimo atveju jį priimtų dirbti vadybininku. Nuteistasis nurodo, kad jis pats ilgalaikių atostogų metu susirado įmonę, kurioje realizuoja savo gaminius, su minėta įmone sieja ir tolimesnę veiklą, todėl teismo teiginys, kad jo įsidarbinimo tikimybė mažai tikėtina, yra prielaidų pobūdžio.
6.5. Nuteistasis skunde nurodo, kad aukšta savivertė nėra blogas ženklas, cituoja atskirų psichologų nuomonę dėl savivertės.
6.6. Toliau cituoja socialinio tyrimo išvadą ir nurodo, kad ne pastaruoju metu, o pastaraisiais keleriais metais jis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą. Teigia, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nuosekliai pozityviai keičiasi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, o pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos abejonės yra prielaidų pobūdžio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimą į nuteistojo K. B. skundą pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras (toliau – ir prokuroras).
7.1. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas turėtų būti atmestas. Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas duomenis vertino visapusiškai, kartu įvertinant ir K. B. pozityvius aspektus, tačiau nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Tai tik rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Nuteistojo asmenį teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra lygtinio paleidimo pagrindas, o tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga. Teigiama, kad teismas atsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir į skunde nurodytas.
7.2. Prokuroras nurodo, kad net esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju K. B. 2/3 paskirtos bausmės atliks 2024 m. vasario 4 d. ir jis galėtų būti paleistas lygtinai tik taikant intensyvią priežiūrą. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl jo lygtinio paleidimo. Tačiau, prokuroro vertinimu, neįžvelgiama tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.
7.3. Prokuroro nuomone, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padalytą nusikaltimą. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padalytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan.
7.4. K. B. anksčiau teistas tris kartus, nusikalto teistumui neišnykus, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis, tai liudija apie didesnį pastarojo asmenybės pavojingumą. Taip pat buvo pabrėžiamas oficialios darbinės patirties stygius, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankami gebėjimai priimti priežiūrą; negatyvios nuostatos visuomenės atžvilgiu. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį teismas, šiuo metu K. B. yra nustatyti net 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie privalo būti koreguojami.
7.5. Pažymima, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo užfiksuotas K. B. alkoholio vartojimo atvejis Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, kas leidžia spręsti ne tik apie nustatytų taisyklių, bet ir apie savo paties nuostatų nesilaikymą. K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas iš viso 3 kartus - be alkoholio vartojimo atvejo, nuteistasis taip pat nesilaikė dienotvarkės reikalavimų bei turėjo draudžiamų daiktų (disponavo mobiliuoju telefonu). Du pažeidimai (alkoholio vartojimas ir draudžiamų daiktų turėjimas) laikomi šiurkščiais. Paskutinį kartą drausmine nuobauda nuteistasis baustas 2020 m. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad 2022 m. gegužės mėnesį nuteistasis nesilaikė nustatytos pataisos įstaigos tvarkos ir matomoje vietoje nenešiojo pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Nurodoma, kad jis tik pastaruosius metus elgiasi labiau disciplinuotai, anksčiau vis pasitaikydavo nedrausmingo elgesio apraiškų, o kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones ir rodo, kad jis net bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai.
7.6. Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su nuteistojo darbine motyvacija, prokuroras sprendžia, kad nuteistasis stokoja stiprios ilgalaikės motyvacijos integruotis į darbo rinką.
7.7. Pažymi, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. B. gali įvardinti tik vieną neigiamą savo savybę - pavydumas - labiau linkęs kalbėti apie savo teigiamas asmenines savybes. Be to, negali įvardinti asmeninių savybių, kurias jis norėtų koreguoti. Nuteistajam būdinga paaukštinta savivertė, jei oponento nuomonė prieštarauja jo įsitikinimams, jis išliks gan kategoriškas. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo, jog K. B. pateisino fizinės jėgos, psichologinio smurto naudojimą kaip priemonę tikslams siekti. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo mėnesio nutarimu K. B. perkeltas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, siekiant sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, pagerinti kriminogeninę būklę Alytaus kalėjime ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stokoja gebėjimų analizuoti savo pastarojo nusikaltimo neigiamų pasekmių visuomenės atžvilgiu mastą. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas K. B., yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė - daugiau nei trečdalis. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Be to, teismas aiškiai nurodė, kad lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.
7.8. Prokuroras, įvertindamas išdėstytas aplinkybes, mano, kad K. B. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, nes jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti skunde prašomas nuostatas. Teismo priimtas sprendimas yra proporcingas, teisingas bei teisėtas, atitinka visus taikomus tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. skundas atmestinas.
8. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, joje išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės K. B., įvertinant formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Tai, kad K. B. nesutinka su skundžiama nutartimi savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
10. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020).
11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nebuvo pateikta. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas K. B. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
12. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad K. B. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje įtvirtintus kriterijus: paskirtos bausmės pradžia 2016 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga 2028 m. vasario 4 d., jis bylos duomenimis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. vasario 4 d., ir esant jo sutikimui taikyti intensyvią priežiūrą, jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nurodytos aplinkybės sudarė formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau visais atvejais vertinant, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė egzistuojant materialiojo pagrindo taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
13. Nuteistasis skunde teigia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti. Vis tik skundžiama nutartimi teismas teisingai sprendė, kad K. B. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra tokie akivaizdūs, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą 2019 m. spalio 18 d. Marijampolės pataisos namuose ir 2022 m. birželio 28 d. Alytaus pataisos namuose, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą 2023 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus kalėjime, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.
14. Įvertinus K. B.skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad stebimas K. B. įsitraukimas į jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, siekia kaupti darbinę patirtį ir užsiima individualia veikla, orientuotas į sveikos gyvensenos palaikymą, o pastarųjų metų laikotarpiu pastebima, jog jis geba gan objektyviai įvertinti save bei savo galimybes, išreiškia motyvaciją siekti asmeninio tobulėjimo galimybių. Be to, K. B. bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrenginių remontininko, suvirintojo ir baldžiaus specialybes. 2023 m. liepos 24 d. jam leista užsiimti individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra vedęs. Iš UAB „C“ pateikto rašto matyti, kad K. B. lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas vadybininku. Nuteistasis K. B. neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis skatintas 10 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 5 kartus buvo išvykęs trumpalaikėms išvykoms už pataisos įstaigos teritorijos ribų, duomenų apie užfiksuotus pažeidimus negauta.
15. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertinta nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. K. B. iš viso teistas tris kartus, šiuo metu atlieka bausmę už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje) bei už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti), nusikalto teistumui neišnykus. Be to, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. K. B. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuoseklia teigiama dinamika nepasižymėjo, buvo stebėti tam tikro lygmens atsakingumo, rizikingų situacijų vengimo bei atsiribojimo nuo neigiamos aplinkos įtakos sunkumai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis K. B. bausmės atlikimo metu 2023 m. kovo mėnesį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimu buvo perkeltas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimo, siekiant sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, pagerinti kriminogeninę būklę Alytaus kalėjime ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai buvo pristatomas pirmą kartą. Pateiktais duomenimis bausmę atlieka nuo 2016 m. vasario 4 d. Nors skunde nuteistasis nesutinka, kad jis bausmę atlieka nuo 2016 m. ir teigia ją atliekantis nuo 2018 m., tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad jam į bausmės laiką įskaitomas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 4 d., todėl dėl šio argumento aukštesnysis teismas plačiau nepasisako.
16. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, siekė įgyti trenerio ir mokytojo profesiją, tačiau neįgijo. Bausmės atlikimo metu 2020-2022 m. įgijo elektros įrenginių remontininko, suvirintojo ir baldžiaus specialybes. 2023 m. liepos 24 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu leista užsiimti individualia veikla - akinių laikiklių gamyba iš karoliukų. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu minėta veikla yra prilyginta darbinei veiklai. 2023 m. balandžio 17 d. gautas UAB „C“ raštas, kuriame nurodoma, kad K. B. bus įdarbintas vadybininku. SODRA duomenimis jis neturi oficialiai įregistruotos darbinės patirties Lietuvos Respublikoje. Pasak K. B. jis apie metus laiko dirbo Anglijoje, užsiėmė profesionaliu sportu bokso srityje. Nuteistojo darbinė veikla iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kurią jis teigia esant, nepatvirtinta dokumentais. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti šiuo metu nėra pakankama spręsti dėl jo lygtinio paleidimo taikymo.
17. Nuteistasis skunde teigia, kad jis orientuotas į sveikos gyvensenos palaikymą, o alkoholio vartojimo atvejis, kai Pravieniškių pataisos namuose buvo užfiksuotas 0,4 promilės, buvo daugiau nei prieš penkis metus, paskutinį kartą drausmine tvarka jis baustas prieš tris metus, o 2022 m. gegužės mėnesio įvykis, kur nurodoma, kad jis matomoje vietoje nenešiojo pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, neturi juridinės galios, nes jis nebuvo nei baustas, nei įspėtas už tai. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau asmens bylos duomenimis jis drausmine tvarka buvo baustas tris kartus, paskutinį kartą 2020 m. lapkričio 10 d., minėtos aplinkybės charakterizuoja nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl vertinamos kartu su kitais duomenimis. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad 2022 m. gegužės mėnesį nuteistasis nesilaikė nustatytos pataisos įstaigos tvarkos ir matomoje vietoje nenešiojo pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Minėta aplinkybė leidžia spręsti, kad vis pasitaiko nedrausmingo nuteistojo elgesio apraiškų, o, kaip teisingai nurodoma atsiliepime, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo požiūrį į taikomas pataisos priemones.
18. Iš 2023 m. rugsėjo 4 d. d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sumažinti nėra galimybės (didelis teistumų skaičius (4), nusikalto atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis) bei šeši apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. turi vidurinį išsilavinimą bei specialybes; formaliai patvirtino gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybes laisvėje; palaiko tarpusavio ryšius su artimaisiais; nėra psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų; išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; palankus požiūris intervencinių priemonių taikymo atžvilgiu, gebėjimas priimti teikiamas rekomendacijas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai svarbūs, tačiau jie kol kas neatsveria trijų statinių ir devynių dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip: oficialios darbinės patirties stygius; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankami gebėjimai priimti priežiūrą; negatyvios nuostatos visuomenės atžvilgiu. Dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų.
19. Teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.