Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. Ž. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu L. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 6 d. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 6 d. Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Išplėstinis turto konfiskavimas L. Ž. ir kito nuteistojo turtui netaikytas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas L. Ž. pinigams ‒ 11 736 Eur, 619 Eur, 335 JAV dolerių, automobiliui HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 9 d., paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ‒ naikintinas.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato A. V. ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato A. P. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio atmesti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis dėl BK 72³ straipsnio taikymo L. Ž. ir kitam nuteistajam bei dėl šios dalies byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Nuteistojo D. S. kasacinis skundas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. P. kasacinio skundo dalis dėl J. V. išteisinimo atmesta.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas L. Ž. ir kitam nuteistajam. Konfiskuotas L. Ž. priklausantis, M. Ž. vardu registruotas, turtas – automobilis „Honda CR-V“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 5 dalimi, išieškotina iš L. Ž. valstybės naudai 11 736,32 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. Ž. vardu registruotam automobiliui „Honda CR-V“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio turto konfiskavimo, automobilio konfiskavimo momentu laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas. Kita Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. birželio 8 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 laisvės atėmimo bausmės – 2023 m. birželio 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. birželio 14 d. – 4 metai 11 mėnesių 25 dienos.

6. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2023 m. birželio 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir rekomendavo nuteistajam dalyvauti individuliame reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nutarta pakartotinai nuteistąjį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2023 m. gruodžio mėnesį.

7. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi atmestas nuteistojo L. Ž. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Skundo prašymai ir argumentai

8. Nuteistasis L. Ž. prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK nuostatas.

9. Skunde nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas; įgijo dvi specialybes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. birželio 17 d. vykdo individualią veiklą, kiekvieną mėnesį, nuteistojo prašymu, iš jo atlyginimo atskaitoma po 20 Eur priteistai sumai atlyginti. Nuteistojo teigimu, jis būdamas laisvėje galėtų mokėti po 200 Eur priteistai sumai atlyginti, nes jo alga būtų didesnė nei šiuo metu gaunama (150 Eur). Paleidus jį, nereikėtų valstybei mokėti už jo išlaikymą, o jis mokėtų mokesčius valstybei. Paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam būtų didžiausia motyvacija vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. Ž. skundas atmestinas.

11. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo L. Ž. skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai.

12. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

13. Taigi, BVK nustatytas vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad galima būtų padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas L. Ž. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis L. Ž. atliko 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2023 m. birželio 8 d., vadinasi, nuteistasis L. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė egzistuojant materialiojo pagrindo taikyti L. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų bei argumentų, priimdamas procesinį sprendimą, kuris netenkina nuteistojo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atmesti nuteistojo L. Ž. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

17. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo L. Ž. elgesio pokyčiai: 2020 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo sudarytas pirminis L. Ž. individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris 2021 m. balandžio 9 d., po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, buvo papildytas ir koreguotas, jis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusiųjų į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo mokymosi procese: (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją; (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu nuo 2022 m. birželio 17 d. jam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – (duomenys neskelbtini) (pagal nuteistojo pateiktus dokumentus jis rugsėjo ir lapkričio mėn. gavo 300 Eur atlygį už suteiktas paslaugas); 2021 m. birželio 11 d. kalbėta su nuteistuoju apie jo aplinkoje esančius draugus, pažįstamus, galinčius turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir veiksmams; 2021 m. rugsėjo 7 d. bei 2022 m. spalio 10 d. su nuteistuoju kalbėta apie turiningą laisvalaikio leidimą; 2021 m. spalio 7 d. nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą paskatintas nusikalstamo elgesio rizikos vertinančio specialisto; 2021 m. gruodžio 7 d. su nuteistuoju kalbėta apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje; 2022 m. liepos 12 d. su nuteistuoju kalbėta lėšų tvarkymo tema; 2023 m. balandžio mėn. nuteistasis kreipėsi paskatintas Resocializacijos skyriaus specialisto; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: ruošiant kryžiažodžius, domino konkurse, sporto renginyje. Duomenų, kad nuteistasis L. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, nebaustas. Bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Šios nustatytos aplinkybės parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, buvo vadovaujamasi 2023 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis, analizuotos tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, vertinant jas kaip visumą.

19. Nors L. Ž. yra įsitikinęs, kad būdamas laisvėje galės tinkamai integruotis į visuomenę, prižiūrimas Probacijos tarnybos, vesti tinkamą gyvenimo būdą, vykdyti finansinius įsipareigojimus bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau, kaip matyti, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo atliekamas 2021 m. balandžio 8 d., 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 30 d. Visų šių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai ir net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis L. Ž. nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju L. Ž. bausmės atlikimo pabaiga yra 2028 m. birželio 8 d., tačiau 2023 m. dar yra nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. bausmės atlikimo metu įgyta profesinė kvalifikacija, galimybė dirbti laisvėje, galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie veiksniai neatsveria nustatytų trijų statinių ir net septynių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistojo L. Ž. teigimu, jis laisvės atėmimo vietos įstaigoje yra įgijęs dvi specialybes, dirba pagal individualią veiklą, byloje yra pateikta pažyma, kad nuteistasis būdamas laisvėje bus įdarbintas, tačiau jo nusikaltimų pobūdis rodo, kad ne visada rinkosi teisėtus būdus finansiniams sunkumams spręsti, o jo nusikalstama veikia susijusi su siekiu gauti finansinės naudos. Nors L. Ž. bausmę atlieka nuo 2018 m. birželio 8 d., tačiau bausmės atlikimo metu dėl galimybės dirbti į administraciją nuteistasis nesikreipė ir tik 2022 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu jam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – (duomenys neskelbtini) (nuteistojo pateiktais duomenimis jo gaunamos pajamos 150 Eur per mėnesį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių kontekste ir faktas, jog byloje yra pateikta MB „A.“ vadovo V. T. pažyma apie tai, kad nuteistąjį įmonė priims (duomenys neskelbtini) pareigoms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, nesudaro pakankamo pagrindo nebejotinai spręsti, kad nuteistasis L. Ž. būdamas laisvėje iš tiesų tinkamai įsitrauks į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Šias apeliacinės instancijos teismo abejones taip pat sustiprina aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų – pagal vykdomąjį dokumentą L. Ž. yra skolingas 12 882,14 Eur, o savanoriškai sumokėjo tik 140 Eur. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis, grįžęs iš laivės atėmimo vietos įstaigos, turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei turi dukrą, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Nors įgytos profesinės kvalifikacijos, galima darbo vieta, gyvenamosios vietos turėjimas ir tamprūs ryšiai su artimaisiais neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą bei neužtikrina, kad laisvėje L. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad probacija valstybei kainuotų mažiau nei jo išlaikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, būdamas laisvėje jis turėtų didesnes finansines galimybes atlyginti padarytą žalą bei mokėtų mokesčius valstybei, pačios savaime nesudaro pagrindo jo paleisti lygtinai.

21. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis nuteistojo asmens duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, užsiima individualia apmokestinamąja veikla, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, Integracijos į visuomenę užsiėmimuose, kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl intervencinių priemonių vykdymo, tačiau motyvacinis procesas buvo laikomas nesėkmingu). 2023 m. balandžio mėn. nuteistasis kreipėsi į įstaigos psichologą, paskatintas Resocializacijos skyriaus specialisto. Teigia anksčiau neturėjęs laiko lankymuisi pas psichologą, nes mokėsi. Šiuo metu nemotyvuotas dalyvavimui nei intervencinėse, nei motyvacinėse priemonėse dėl kategoriškos nuostatos neanalizuoti praeities veiksmų bei vengimo kalbėti apie savo problemines sritis apskritai. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbinės veiklos, lėšų valdymo įgūdžių, materialinės padėties, gyvenimo stiliaus, savo elgesio pasekmių įvertinimo, kriminalinių nuostatų bei nuostatų į visuomenės vertybes sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu – vieną kartą skatintas (2020 m. lapkričio 16 d. už nepriekaištingą elgesį), drausmine nuobauda nebaustas. Vien aplinkybė, kad nuteistasis vieną kartą skatintas dar neleidžia neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija struktūrizuotoje aplinkoje yra baigta.

22. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. L. Ž. anksčiau Lietuvoje teistas penkis kartus, užsienyje – vieną kartą, jis teistas už vagystes, kontrabandą, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (užsienio valstybėje). Už šiuos nusikaltimus nuteistasis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, du kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nors nustatytų probacijos sąlygų nepažeidė, tačiau atliktos laisvės atėmimo bausmės nuo pakartotinių nusikaltimų nuteistojo nesulaikė, nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė, valstybės suteikto pasitikėjimo nepateisino. Šiuo metu L. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę ketvirtą kartą. Paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė atliekama už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotus kriminogeninius veiksnius, rizika, jog nuteistasis L. Ž. nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo L. Ž. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir jo padarytas nusikalstamas veikas.

23. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (6 balsai prieš) netaikyti L. Ž. lygtinio paleidimo. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad L. Ž. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

24. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis L. Ž. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. Ž. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.