Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau - Komisija) 2023 m. liepos 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 147 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nuteistojo V. J. gynėjo apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi nuspręsta pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį, V. J. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis V. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 9 mėnesiams.

1.2. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. J. paskirta galutinė subendrinta 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi buvo tenkintas nuteistojo V. J. prašymas dėl nuosprendžių peržiūrėjimo, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Nuspręsta perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šia nutartimi paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi) paskirta subendrinta 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. J. paskirta galutinė subendrinta 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Komisija 2023 m. liepos 17 d. nutarė nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad dabartiniame pataisos procese dar nėra nustatyta neabejotinų aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nuteistojo tolesnė elgesio korekcija jau galėtų būti tęsiama nestruktūruotoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

3.2. Nuteistojo teigimu, kalėjime bendraudamas su psichologe, kaltę pripažino ir dėl prekybos žmonėmis, ką patvirtina asmens byloje esanti psichologų išvada. Iš esmės pakeitė savo nihilistinių vertybių orientaciją, tampant pilnaverčiu teisinės visuomenės nariu, nes nėra abejingas kitų asmenų interesų atžvilgiu ir pasimokė bei toliau mokosi iš savo ankstesnio patyrimo. Komisijos pateiktoje išvadoje yra nurodyta, kur ir kiek dirbo iki 2015 m. Nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Nuo 2016 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra, kuri buvo taikoma iki 2021 m. vasario 1 d. Per visą kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį, nepadarė nei vieno šios kardomosios priemonės laikymosi pažeidimo. 2017-2018 metais mokėsi (duomenys neskelbtini), įgijo suvirintojo specialybę. Gavo padėką už gerus mokymosi rezultatus. Taip pat mokėsi ir įgijo traktorininko pažymėjimą, užsiėmė individualia veikla. Atlikdamas laisvės bausmę, pataisos namuose įgijo staliaus kvalifikaciją. Priteistus civilinius ieškinius stengiasi atlyginti. Būdamas lygtiniame paleidime, galės laisviau dirbti ir daugiau uždirbs, taip dar greičiau galėdamas dengti civilinius ieškinius. 2014 m. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, todėl turėjo būti nepriekaištingos reputacijos.

4. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

5. Prokuroras atsiliepime į skundą prašo nuteistojo V. J. skundą atmesti.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Teismas privalo įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį V. J. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama žemai, tačiau net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kaip minėta, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą tikėti sėkminga probacijos taikymo galimybe.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. bausmės atlikimo metu penkis kartus skatintas už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose, drausmine tvarka nebaustas, bausmės atlikimo metu įgijo staliaus specialybę, nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo įdarbintas VĮ ,,M. A.“ darbininku inkilų gamybos bare, o nuo 2022 m. lapkričio 18 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ siuvykloje darbininku vienetininku, nuo 2023 m. balandžio 20 d. dirba UAB ,,A.“, itin aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui, kadangi turi būti vertinamos visos lygtinio paleidimo taikymui svarbios aplinkybės. Teigiamai vertintinos ir aplinkybės, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo nepažeidė jam taikomų kardomųjų priemonių sąlygų, mokėsi (duomenys neskelbtini), įgijo suvirintojo specialybę, mokėsi ir įgijo traktorininko pažymėjimą, užsiėmė individualia veikla. Vis dėlto, šios aplinkybės charakterizuoja nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo, o šiuo atveju esminę reikšmę turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, siekis sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodomi duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai: būdingas teisės pažeidimų modelis, laisvėje buvo būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, laisvėje negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nuteistasis V. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą: prekybą žmonėmis, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, neteisėtą disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platini, svetimo turto pasisavinimą organizuotoje grupėje (organizatorius). Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis gebės savo tikslų ir lėšų pragyvenimui siekti tik teisėtais būdais, juo labiau, kad antstoliai jo atžvilgiu vykdo išieškojimus didesnei, nei 50 000 Eur sumai už nukentėjusiesiems padarytą žalą ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui. Šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas yra statiniai veiksniai ir jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma ir tai, kad nuteistasis V. J. įsiveldavo į problemas dėl draugų įtakos, neapsvarstydamas savo veiksmų pasekmių arba buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip pats prie jos prisidėjo, yra prieštaravimų. Nuteistasis teigia, kad pinigų trūkumas buvo problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. V. J. situacijos ir savęs analizė yra gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Vertinimo metu stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, atsispirs neigiamai draugų ir pažįstamų įtakai, skatinančiai nusikalstamumą, gebės objektyviai vertinti turimas problemas, jas atpažinti, analizuoti ir spręsti, nenusižengdamas įstatymams, juo labiau, kad praeityje jo atžvilgiu taip pat buvo pradėti net aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad šiuo metu V. J. pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau gilus kaltės jausmas nėra jaučiamas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, pripažįstantis kaltę tik iš dalies, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis taip pat negali būti visiškai sumenkinamas, kadangi nagrinėjamu atveju nuteistasis V. J. yra atlikęs tik mažiau, nei pusę paskirtosios 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad apylinkės teismas nutartyje nurodo, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 9 mėnesiai 18 dienų, tačiau iš tikrųjų neatliktos bausmės dalis yra 4 metai 2 mėnesiai 18 dienų, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas priimtas 2023 m. liepos 17 d., o Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria buvo sušvelninta nuteistojo V. J. teisinė padėtis, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, priimta 2023 m. liepos 19 d., t. y. jau po Komisijos nutarimo priėmimo. Taigi, Komisijos nutarime neatliktos bausmės dalis buvo nurodyta pagal nutarimo priėmimo metu buvusius duomenis.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. J. lygtinis paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas. Byloje esančios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis V. J. turės pakankamai motyvacijos laikytis jam skirtų įpareigojimų, įstatymų ir nenusikalsti. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.