Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-767 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 3 metai 9 mėnesiai ir 13 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, t. y. 2024 m. sausio 22 d.).

II. Skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), ir nors šiuo metu V. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

13. Įvertinus V. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie itin akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2023 m. kovo mėnesio bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 5 kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, darbą susirado savarankiškai, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, išreiškia norą būti visuomenės dalimi ir kurti prasmingą ateitį. Apygardos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo V. J. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų V. J. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, apylinkės teismo vertinimu, V. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

14. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

15. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-22-11875 išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai: būdingas teisės pažeidimų modelis (statinis), laisvėje būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, kuris šiuo metu nėra aktualus veiksnys (dinaminis), laisvėje negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, tačiau šiuo metu tai nėra aktualus veiksnys (dinaminis). Nuteistasis, toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Skunde nurodyti argumentai nepatvirtina to fakto, kad V. J. jau pasiruošęs lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis kol kas tik iš dalies geba atpažinti turimas problemas, tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kas prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų – nurodo, kad pinigų trūkumas buvo problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Asmens situacijos ir savęs analizė gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Nuteistasis vis dar lieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius, kasdienėse situacijose yra linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas V. J. atžvilgiu dar nebūtų pagrįstas ir pakankamas bausmės paskirčiai įgyvendinti.

16. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu V. J. paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena yra priskiriama labai sunkiems nusikaltimams. Minėta BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo sudaryta iš kelių epizodų, nusikalstamos veikos buvo planuotos, verbuojant nukentėjusiuosius asmenis daryti nusikalstamas veikas. Nors V. J. nurodo nevartojęs narkotinių medžiagų, tačiau šiuo metu jis atlieka bausmę ir už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Praeityje V. J. įtaką darė bendrininkai ir nors šiuo metu nuteistasis teigia nutraukęs ryšius su nusikalstamų veikų bendrininkais, ir su jais nebebendraujantis, tačiau tai yra padaryta ir tęsiama būnant struktūruotoje aplinkoje, o vertinant tai, kokia bausmės dalis yra atlikta ir kiek laiko buvo atliekamos nusikalstamos veikos, tęsiamas bendravimas su nusikalstamų veikų bendrininkais, negalima neginčijamai teigti, kad V. J. šiuo metu iš tiesų nutraukė ryšius su nusikalstamų veikų bendrininkais. Analizuojant kriminalinę istoriją yra pastebima, jog V. J. padaryti nusikaltimai buvo planuoti, gerai organizuoti, asmuo veikė apgalvodamas nusikalstamas veikas ir suprasdamas jų pasekmes.

17. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, negali sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos ir atkreipia dėmesį į tai, kad V. J. skunde akcentuoja tik lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias bei tik jį patį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas Komisijos nutarimo (ne)priėmimo klausimą, skundžiamoje nutartyje išdėstė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, likusią bausmės dalį bei visų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos V. J. nagrinėjamu momentu negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas. Be to, teismas vertina ir tą aplinkybę, kad V. J. neatliktos bausmės dalis 3 metai 9 mėnesiai 13 dienų iš paskirtosios 8 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. J. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Skunde V. J. nurodo, kad 2014 m. jam buvo išduotas leidimas laikyti šaunamuosius ginklus, o tai patvirtina, kad jo reputacija buvo nepriekaištinga, tačiau iš kartu su skundu pateiktų priedų matyti, kad leidimas laikyti šaunamuosius ginklus 2021 m. sausio 15 d. buvo panaikintas. Todėl vien anksčiau turėtas leidimas laikyti ginklus, kuris šiuo metu yra panaikintas, nepatvirtina nepriekaištingos V. J. reputacijos. Šiame kontekste taip pat svarbu tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu V. J. yra nuteistas taip ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo laikė svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą, todėl nuteistojo argumentas apie 2014 m. išduotą leidimą laikyti šaunamąjį ginklą neturi jokios įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam V. J. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant įstatymų nuostatų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus V. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.