Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7575 nutarta taikyti nuteistajam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 23 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. rugpjūčio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti - bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, dirba, dalyvauja resocializacijos procese, vyksta į trumpalaikes išvykas, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, pažeidimų fiksuota nebuvo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, už nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta bei gailisi, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, geba tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo, yra numatęs strategija tiek bausmės atlikimo atžvilgiu, tiek ir po jos. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 147 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį - galutinė bausmė 8 metai 3 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį - galutinė bausmė 2 metai 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes - galutinė bausmė 8 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartis: nusikalstamas veikas iš BK 147 straipsnio 1 dalies (2 epizodai) ir 147 straipsnio 2 dalies (2 epizodai) perkvalifikuoti į vieną tęstinę veiką pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė - 7 metai 9 mėnesiai 1asivės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 7 metai 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes - galutinė bausmė 8 metai 3 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, šešis kartus skatintas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo. Nuteistasis dirba, turi patvirtintą gyvenamąją ir darbo vietas, galimo lygtinio paleidimo atveju, palaiko tvirtus, šiltus santykius su artimaisiais (tėvais, broliais, dabartine žmona, žmonos vaikais), aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, yra itin aktyvus pozityvaus užimtumo priemonių dalyvis. Iš trumpalaikių išvykų V. J. grįžta laiku, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Tačiau teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas tai vertina ir pažymi, kad bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje nuteistąjį veikia teigiamai. Teismo nuomone, V. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, suteikta teisė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis V. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Socialinio tyrimo duomenimis nuteistasis bendrauja su šeimos nariais telefoninių skambučių pagalba, lankomas priklausančių pasimatymų metu, parvyksta trumpalaikiu išvykų, atostogų metu į namus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Nors bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse buvo fiksuotas rizikos mažėjimas, t. y., nuteistasis yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą po bausmės atlikimo ir (ar) galimo lygtinio paleidimo, bausmės atlikimo metu rodo aukštą darbinę motyvaciją, yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdomų priemonių įgyvendinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius (laisvėje buvo būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, kuris šiuo metu nėra aktualus veiksnys; laisvėje negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, tačiau šiuo metu tai nėra aktualus veiksnys). Atkreiptinas dėmesys, kad V. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau yra duomenų, jog 8 kartus jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų, kurie buvo nutraukti. Kaltę dėl prekybos žmonėmis kategoriškai neigia. Pažymėtina, kad nuteistas už svetimo turto pasisavinimą organizuotoje grupėje, kur V. J. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, grupės vadovas. Linkęs nusikalstamu būdu gauti finansinės naudos. Nors nuteistajam vertinimo metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau jam vis dar nustatomi du kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos jis turi galimybę dar labiau sumažinti. Akivaizdu, jog nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kas leistų neabejoti jo daroma akivaizdžia pažanga. Nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui dar gali ženkliai sumažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, socialinių ryšių turėjimas su artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimo darymo jo nesustabdė, todėl negali būti laikomos apsauginiais veiksniais ir nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Visa tai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

Teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus (prekyba žmonėmis), apysunkio ir nesunkaus nusikalimų padarymą. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Pritartina prokurorės argumentams, kad V. J. įvykdyti nusikaltimai tiesiogiai susiję su finansinės naudos siekimu. Nors nuteistasis teigia, jog laisvėje pragyvendavo iš gaunamų pajamų, tačiau akivaizdu, jog oficialiai gaunamų pajamų nepakako, dėl ko asmuo nusikalto. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam (solidariai 3 asmenims) priteista išmokėti virš 20 000 Eur, rašte iš antstolės nurodyta, kad V. J. turi sumokėti virš 51 000 Eur, sumokėta tik 180 Eur. Šiuo atžvilgiu, ankstesnės patirtys, finansiniai įsiskolinimai, išlieka gana dideliu kriminogeniniu veiksniu, galinčiu nulemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą. Negalima paneigti to fakto, jog ateityje, suprastėjus finansinei situacijai, jis gali vėl nusikalti siekdamas didesnės finansinės naudos.

Nuteistasis teigia, jog laisvėje alkoholį vartodavo saikingai, priklausomybę neigia, tačiau yra duomenų, jog ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu, du kartus buvo užfiksuotas transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio. Minėtos aplinkybės rodo nuteistojo atsainų požiūrį į turimas problemas, jis nesupranta, kokią žalą tai gali padaryti tiek jam, tiek visuomenei. Šiuo atveju vis dar kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme.

Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji V. J. neatlikta bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai ir 23 dienos), Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d., iš paskirtos 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. J. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-7575.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-7575 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.