Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.1.4.4.3; 1.2.14.7.2.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. kovo 20 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2005 m. balandžio25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1500 litų) dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis); 2006 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, pasibaigus jos vykdymo atidėjimo terminui (teistumas išnykęs);

2) 2010 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį bei 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda, bauda nesumokėta ir neišieškota, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. L. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, o būtent būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nes vykdė ir kasininko pareigas, kadangi įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose, paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynus pinigus, kaip atsiskaitymui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduota medieną, tačiau šių pinigų realiai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius 2015 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 43 635,64 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir kasininkui J. J. neperdavė, šie pinigai į bendrovės kasą neįnešti, o įnešimas tik įformintas fiktyviais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiais, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-06-22 pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 43.635,64 Eur.

II. Įrodymai

2. Kaltinamasis R. L. apklaustas kaltu neprisipažino ir parodė, kad supranta teismo iniciatyva nurodytas naujas faktines aplinkybes dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo. Turėjo įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu buvo daug miškų, ketino dirbti kartu su sūnumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė parduoti, pažįstamas R. K. surado pirkėją, bendrovę pardavė J. J.. Su R. K. seni pažįstami, vertėsi medienos prekybą. Po dviejų mėnesių į jį kreipėsi R. K., jog reikia UAB „(duomenys neskelbtini) pinigų. Prašant R. K., pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško pirkimui. Skolindavo miškų pirkimui, po to rąstais ir mediena pasiimdavo. R. K. važiuodavo ir ieškodavo pirkti miškų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo miškus, iškirtus juos parduodavo medieną ir taip uždirbdavo. Vėliau grąžinus skolą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius už gautą medieną mokėjo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J.. Per 4 mėnesius su J. J. buvo susitikę virš 10 kartų ir jam sumokėjo visus pinigus pagal kaltinime nurodytus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius. Pinigus J. J. atiduodavo ir atgal jų nepasiimdavo. Pasiimti pinigų J. J. kelis kartus į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs vienas, dažniausia atvykdavo ne vienas, jo automobilio viduje kažkas būdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerasdavo tiek miškų, kad per mėnesį galėtų iškirsti 3-4 miškus, todėl papildomai pirkdavo iš kitų įmonių. Tam tikrais laiko tarpas pirkdavo medieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kuriais atstovavo J. J.. Nežino kas vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, buvo R. K., J. J.. Dar buvo asmuo vardu D., matė jį vieną ar du kartus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu miško kirtimo darbų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsakinėjo, į savo el. paštą negavo jokių dokumentų šios bendrovės vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas parodė, kad siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus į jo el. paštą ir jam skambino, tačiau to neįrodė. Darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo užsakyti R. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškų pirkimuose nedalyvavo, pas notarus nevažiavo. Jis vykdavo tik į sandėlį nupirkti medienos, pakraudavo ir išveždavo. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo (duomenys neskelbtini)nke sudarant sutartis šios bendrovės vardu per klaida buvo paliktas senas jo el. paštas. Kaip R. K. nurodė, kad jie papildomai medieną pardavinėjo ir kitiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija tvarkė ta pati buhalterė, todėl ir vėliau R. K. ir J. J. prašymų paprašė buhalterės ir toliau tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Kai atvyko J. J. ir R. K. į (duomenys neskelbtini) teritoriją, jis jau būdavo pas buhalterę nuvykęs. Jis prašydavo buhalterės išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, nes pinigus J. J. mokėjo tik pagal šiuos orderius. Orderio išrašymo data atitikdavo susitikimo datą. Buhalterė susitikrindavo visus galus. Susitikimai vykdavo per 10-15 kartų. Buhalterė vieną kartą matė J. J. ir R. K., kai jie atvyko buhalteriniais reikalais, po to 2-3 kartus buvo atvažiavę į kiemą.

3. Kaltinamasis R. L. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kad laikosi savo duotų parodymų, kuriuos teikė teismo metu teisėjui L. Zederštremui. Po pateikto patikslinto prokuroro kaltinimo ir specialistės papildomos išvados, papildo duotus paaiškinimus. 2014 m. liepos mėn. prašant R. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo nurodytam asmeniui. Įmonė buvo jo sūnaus vardu M. L.. Įmonės pardavimas įvyko Šiaulių registrų centre, direktorius ir akcininkas tapo J. J.. J. J. ir žmonių su kuriais tą dieną jis buvo atvažiavęs į registrų centrą nepažinojo. 2014 m. spalio mėn. paskambino R. K. ir pasiūlė susitikti, susitikimo metu paprašė, kad paskolintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų miško pirkimui. Su R. K. sutarė sąlygas, kad už skolintus pinigus atsiims mediena, t.y. perves avansus, o pinigai jam bus negražinti, tačiau bus perduota mediena išrašant sąskaitas faktūras. Vykdydamas susitarimą, taip kaip yra ir pateikta specialisto išvadoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos per tris kartus perdavė grynuosius, t.y. 37000 litų (10715,95 eur), 23000 litų (6661,26 eur) ir 30000 litų (8688,60 eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad buvo perduoti grynieji pinigai, tai matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, nes grynieji pinigai buvo nuimti ir perduoti kasos orderių pagrindu. Miškų pirkimas pardavimas vykdavo grynaisiais pinigais, todėl jam tai nekėlė įtarimo. Po nepilno mėnesio pradėjo domėtis, kodėl nėra grąžinamas avansas, medienos rąstais, ar ruošiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti perduotą avansą. Paskambino R. K., kaip asmeniu garantavusį medienos tiekimą. Po kelių dienų paskambino J. J. ir pasakė, kad nori grąžinti avansą ne mediena, o atveš pinigus į (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 21d. su R. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir J. J. padavė 34000 lt.(9847,08 eur), kasos pajamų orderį, ant kurio pasirašėme, šaknelę pasiėmė. Paklausus, kodėl neduoda medienos, atsakė, kad duos iš kito miško, kurį yra jau nupirkę, tik dar yra tvarkomi dokumentai. 2014-12-31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė (duomenys neskelbtini)nkinį pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29610,00 lt. (8575,65 eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos likutis buvo 7643,08 eur. 2014 m. gruodžio mėn., kartu su R. K. ir J. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini) raj. esantį mišką apžiūrėti medienos, kurią buvo siūlę pirkti, taip pat nuvyko ir į (duomenys neskelbtini) raj. mišką. (duomenys neskelbtini) raj. miške buvo vykdomi miško traukimo dar(duomenys neskelbtini)i, su miško technika buvo vežama mediena į rietuves pagal asortimentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško ruošos darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėję medienos sandėlius sutarė kainą ir kokią medieną pirks ir atsiskaitymo sąlygas. J. J. pasakė, kad atsiskaitymas turi būti tik grynais pinigais, pagal kasos pajamų orderius, todėl sutinka ilgiau palaukti pinigų už medieną. 2014 m. gruodžio mėnesio pa(duomenys neskelbtini)igoje paskambino R. K. ir pasakė, kad galima pradėti vežti rąstus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-30 / 31 d. ir 2015-01-12 d., išrašė PVM sąskaitas faktūras už medieną UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp įmonių nusirašė skolos likutis ir nuo paskutines išrašytos sąskaitos 2015.01.12 d. už medieną skoloje jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 43635,64 eurų. Kai reikėjo pradėti vežti medieną paskambino J. J. ir R. K., pasakė laiką ir dieną kada būti miške, nes miško kirtimo leidimai buvo išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dažniausiai į mišką atvažiuodavo su savo automobiliu, pasikraudavo medieną į miškovežius ir išvažiuodavo savo reikalais, miške būdavo R. K. ir J. J. , nes originalą miško kirtimo leidimą turėjo tik jis. Nuo 2015-01-12 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau medienos nebepirko ir sutarė, kai įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaus pinigus už parduotą medieną, dalimis atsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2015-01-08 iki 2015-04-27 d. vyko skolos grąžinimas už medieną. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo piniginių įplaukų į (duomenys neskelbtini)nko sąskaitą, jis paskambindavo J. J. ir R. K. bei pasakydavo kokią dieną atvykti į (duomenys neskelbtini) miestą ir kokią sumą turės. Su savimi turėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį, o J. J. turėdavo jau išrašytą tos dienos kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašydavo ir jis J. J. paduodavo pinigus. Susitikdavo (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini), kelis kartus prie buhalterės J. L. namų, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ po senu viaduku. Teko taip pat važiuoti su R. K. ir jo automobiliu į (duomenys neskelbtini) miestą ir ten buvo susitikę su J. J.. P. G. degalinės „(duomenys neskelbtini)“, J. J. kelis kartus buvo atvykęs su vyru, kurio nepažinojo, nepažįstamasis sėdėdavo mašinoje, jis su R. K. jau laukdavo jo. Paskutinis pinigų išmokėjimas įvyko 2015-04-27 d. Prieš kelias dienas paskambino R. K. ir pasakė, kad perduotų J. J., nes neturėjo jo naujo numerio, kad atvažiuotų susitikrinti, nes reikia atiduoti visus skolos likučius ir pasirašyti reikiamus dokumentus. Sutartu laiku prie buhalterės J. L. namų jau buvo atvykęs R. K. ir J. J., kiemo aikštelėje pasirašė kasos pajamų orderį ir J. J. padavė pinigų likutį, dar visi kartu sutikrino visus turimus įmonių tarpusavyje dokumentus, peržiūrėjo ar nėra kokio nors praleisto įrašo. Po to nuėjo pas buhalterę priduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, nes buvo mėnesio galas. Kada ir kur išvažiavo R. K. ir J. J. nežino. Dėl inkriminuotos veikos neprisipažįsta, neorganizavo didelės vertės turto pinigų pasisavinimo, nedavė nurodymų J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti ir perduoti pinigus jam. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-31 dienai buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos rastus už kuriuos pastaroji buvo skolinga pinigines lėšas ir jas sumokėjo grynais pinigais. Taigi, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo piniginių lėšų ir J. J. jų neperdavė, o priešingai, jis atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė pinigines lėšas, todėl jokios nusikalstamos veikos nepadarė. (t. 9, b. l. 128-129)

4. Kaltinamasis R. L. apklaustas pirmiau teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 metais iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko sau įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją įformino sūnaus vardu. Šios įmonės direktorius ir akcininkas buvo sūnus. Įmonė jokios veiklos nevykdė. Po kiek laiko jam pradėjo skambinėti iš „mokesčių“ (valstybinės mokesčių inspekcijos) ir grasinti, kad įmonę išregistruos iš PVM mokėtojų sąrašų, nes įmonė nevykdo jokios veiklos. Apie tai jis pasakė pažįstamui R. K., kurį pažinojo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Po kiek laiko R. K. jam paskambino ir pasakė, kad gali tą įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nupirkti, tačiau kito asmens vardu. Šios įmonės pardavimas įvyko 2014 m. liepos 18 d. Tą dieną į (duomenys neskelbtini) prie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atvyko R. K. su jam nepažįstamais asmenimis. Vienas iš jų, kaip sužinojo vėliau, buvo J. J., o kitas vardu D. (kaip jam sakė – J. J. draugas). Su R. K. buvo sutarę, kad už šią įmonę jam sumokės 300 litų, tačiau pinigų taip ir negavo. R. K. neminėjo, kam jam reikalinga ta įmonė. Įmonės dokumentus jis atidavė J. J. ir pastarasis su R. K. išvažiavo. Kadangi R. K. prašė pakalbėti dėl nupirktos įmonės buhalterinės apskaitos su buhaltere, jis vienas nuvažiavo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę J. L., kuri pažadėjo ir toliau tvarkyti šios įmonės apskaitą. Po to R. K. ir J. J. atvažiavo ir jis juos palydėjo iki buhalterės kabineto. Jie (R. K. ir J. J.) su buhaltere pasirašė sutartį, susitvarkė dokumentus ir išvažiavo. Apie du mėnesius apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negirdėjo. Po to jam paskambino R. K. ir paprašė paskolinti pinigų miškams pirkti, sakė, kad juos pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi pasitikėjo R. K., jam paskolino pinigų. Pinigus padavė asmeniškai R. K., ne J. J.. Per 2014 metų spalio – lapkričio mėnesius paskolino 90000 (litų), dar paskolino dar(duomenys neskelbtini)ms. Iš viso iki gruodžio mėnesio susidarė beveik 150000 (litų) skola. Sutarčių (dėl paskolos) nesudarė, nes tai buvo ne paskolos, o avansiniai mokėjimai už miško pirkimus. Skolinant pinigus su R. K. tarėsi, kad po to, kai jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) mišką nusipirks, išsikirs, jo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiims medieną už tą sumą, o likusią medieną (likusią po skolos sumokėjimo) nupirks. Pinigus jis nuimdavo iš savo įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini)nko sąskaitos ir perduodavo R. K. grynais, nes toks buvo pastarojo prašymas, kadangi už mišką reikėjo mokėti grynaisiais. Kai perduodavo pinigus R. K., šalia pastarojo būdavo ir J. J.. Tuo metu jo bendrovė turėjo tiek pinigų, nes apyvarta būdavo apie puse milijono (litų). Pinigų perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada įformindavo orderiais, tačiau ne iš karto, ne (R. K. ir J. J.) tų orderių prie savęs neturėjo. Todėl važiuodavo pas buhalterę išsirašyti. Buhalterė paruošdavo, į savo programas įsitraukdavo ir paduodavo juos jam. Orderiuose nurodydavo, kad tai „avansinis mokėjimas miško pirkimui“. Miškus jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pirkdavo savo vardu, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jokių veiksmų dėl miško kirtimo darbų neatlikinėjo. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško kirtimus tvarkė R. K.. 2014 metų gruodžio mėnesį pastebėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos jam duoda nepilnai, pinigų neatiduoda. Pamena, kad davė pinigus miškui (duomenys neskelbtini) rajone nupirkti, tačiau iš jo miško medienos negavo. Kadangi R. K. tuo metu pradėjo slapstytis, jis nuvažiavo pas J. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Sutiko jį (duomenys neskelbtini) prie ligoninės ir paklausė, kur jo pinigai. Po to su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini)nką, kur J. J. patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, joje pinigų buvo. Tačiau, paprašius J. J. pervesti pinigus, pastarasis kažkam paskambino ir pasakė, kad jam pinigų be „bachūrų“ žinios neduos. Dar po kurio laiko jis „pasigavo“ R. K. ir pastarajam pasakė, kad reikalingi pinigai ar(duomenys neskelbtini) jis kreipsis į policiją. R. K. atsakė, kad bus surašyti visi orderiai ir visi pinigai bus grąžinti. Po to vėl prasidėjo „draugystės“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėl pradėjo tiekti jam medieną, tačiau 2015 metų sausio mėnesį šie tiekimai vėl sustojo. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvirkščiai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga jo įmonei. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio pagrindo mokėti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinime nurodyti orderiai buvo surašyti 2015 metų kovo mėnesį, juose užfiksuoti jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 metų gruodžio mėnesį patiektą medieną. Pinigai buvo sumokėti anksčiau, tik orderiai buvo surašyti 2015 metų kovo mėnesį. Po Naujųjų metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta virš 30000 (eurų). Pripažįsta pažeidimą, kad orderiai buvo surašyti ne iškarto. Patvirtino, kad J. J. 2014 m. lapkričio 21 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale išėmė 36500 litų ir juos perdavė jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Tai buvo skolos grąžinimas ir šie pinigai buvo įforminti tos pačios dienos kasos orderiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam dar neoficialiai liko skolinga 30000 (litų), R. K. žadėjo juos grąžinti. Iš R. K. girdėjo, kad pastarasis iš V. J. (kurio tuo metu nepažinojo) D. D. (pastarojo pavardę sužinojo iš tyrėjos) nurodymu gavęs didelę pinigų sumą, kuri turėjo atitekti jam. (t. 7, b. l. 65-70)

5. Liudytojas J. J., kuris buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apklaustas pirmiau teisme parodė, kad pažįstamo D. D., kuris gyveno kaimynystėje, pasiūlymu sutiko tapti vienos įmonės direktoriumi. D. D. už tai jam pažadėjo 10000, tik nepamena – litų ar eurų. D. D. jam nieko detaliau nepasakojo, net kokia veikla bus vykdoma, tik tiek, jog jis bus formalus direktorius. Po to D. D. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur jie susitiko su R. L. ir šiandien pakviestu liudytoju (R. K.). Po to nuvažiavo pas notarus, susitvarkė dokumentus, tačiau kokie tai buvo dokumentai, jis nežino. Suprato, kad tapo įmonės akcininku ir direktoriumi. Po to D. D. jį nuvežė pas V. J., kuris jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini)nko, kur jis sudarė sutartį dėl elektroninės bankininkystės, išėmė (duomenys neskelbtini)nko kortelę ir tą kortelę bei sutartį atidavė V. J.. Tą dieną jis buvo „pagėręs“, po to D. D. dar alaus nupirko. Kai buvo suforminti dokumentai ir jis tapo įmonės direktoriumi, važiuodavo pirkti miškų. Paskambindavo jam ar(duomenys neskelbtini) atvažiuodavo. Dažniausiai važiuodavo su R. K.. Dar yra važiavęs su „jaunimu“, bet iš kur tie vaikinai, jis nežino. Kiek pamena, miškų pirkti važiavo tris kartus. Tų žmonių, kurie mišką parduodavo, nepažinojo. Atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas notarus, jam tik reikėdavo pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartis ir viskas. Pinigus miškams pirkti paduodavo R. K. ir tie jaunuoliai, o jis tuos pinigus pervesdavo į miško pardavėjų (duomenys neskelbtini)nko sąskaitas. Paskutinį kartą pasirašinėjo daugiau dokumentų tada, kai uždarė tą įmonę. Tada atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jį nuvežė pas buhalterę. Tą kartą buhalterę (J. L.) matė pirmą ir vienintelį kartą bei pasirašė „visus popierius“. Iš R. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pinigų už parduotą medieną nėra gavęs. Kartu su R. L. yra nuėmęs pinigus (duomenys neskelbtini)nke. Sumų da(duomenys neskelbtini)r neatsimena. Gali būti, kad 2014 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filiale su R. L. nuėmė 36500 litų. Tuos pinigus tada tikrai atidavė R. L., o R. K. tąkart sėdėjo mašinoje. Kam reikalingi tie pinigai, R. L. jam nesakė. Likusias pinigų sumas (2014 m. gruodžio 29 d. – 1500 litų; 2014 m. gruodžio 31 d. – 500 litų; 2015 m. sausio 26 d. – 230 eurų) nusiėmė savo iniciatyva ir juos panaudojo sau. Pinigus, nuimtus (duomenys neskelbtini) (2015 m. sausio 12 d. – 14000 Eur, 2015 m. sausio 13 d. - 13000 Eur, 2015 m. sausio 14 d. - 17000 Eur), jis nuėmė V. J. nurodymu. Po to, kai jis sau nusiėmė kelias nedideles sumas, jam paskambino V. J. ir liepė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), sakė, kad reikės nuimti pinigus. Kiek suprato, kad jie kažko buvo susipykę su (R.) L., nes paskambinęs V. J. sakė, kad „jie ten „raganėja“, todėl reikia nuimti pinigus“. Suprato, kad V. J. kalbėjo apie R. L. ir R. K., nes jie kažkaip buvo tarpusavyje susiję. Bevažiuodamas į (duomenys neskelbtini) pateko į avariją. Tada V. J. atvažiavo iki jo ir nusivežė į (duomenys neskelbtini). Planavo visus pinigus nuimti iš karto, tačiau (duomenys neskelbtini)nkas neleido, todėl pinigus nuėmė per tris kartus. Visą tą laiką V. J. jį laikė kažkokiame name, kur jis nakvodavo, o dienos metu vėl eidavo į (duomenys neskelbtini)nką nuimti pinigų. Taip per tris kartus nuėmė visą tą (kaltinime nurodytą) pinigų sumą. Tame name bendravo su V. J.. Name dar buvo jaunuoliai, kurie ateidavo į jame esančią sporto salę pasportuoti. Iš to namo jį išleisdavo iki parduotuvės. Jis neklausė V. J., kodėl tuos pinigus turi nuimti ir pastarajam perduoti, nes jam tai nebuvo įdomu. Į (duomenys neskelbtini)nką jį automobiliu nuveždavo V. J.. V. J. eidavo kartu su juo į (duomenys neskelbtini)nką, tačiau likdavo laukti koridoriuje. Pinigus V. J. atiduodavo pačiame (duomenys neskelbtini)nke, koridoriuje. Tada vėl važiuodavo atgal į tą namą, kuriame buvo sporto salė. Taip buvo visus tris kartus, kaip nurodyta kaltinime – (2015 metų) sausio 12, 13 ir 14 dienomis. Sumos buvo – 14000, 13000 ir 17000 eurų. V. J. jam duodavo nuo kiekvienos sumos po 500 (eurų). Dar jam nupirko mašiną, kadangi jo mašina po avarijos buvo jau neberemontuojama. Jis šių pinigų nebūtų sugalvojęs nusiimti, jeigu jam to nebūtų liepęs V. J.. Kam šiuos pinigus perdavė V. J. jis nežino, apie tai su pastaruoju nesikalbėjo. Kur tie pinigai, už kurių pasisavinimą jis buvo nuteistas, pateko, jis nežino. Tų pinigų V. J. neduoti negalėjo, nes suprato, kad pastarasis yra susijęs su įmone, kurios formalus direktorius jis buvo. Nuimdamas tas tris dideles pinigų sumas iš (duomenys neskelbtini)nko jis nesuprato apie tai, kad neša (už juos) atsakomybę kaip įmonės direktorius, tačiau už tai jis jau yra nu(duomenys neskelbtini)ustas. Jam kilo klausimas, kodėl V. J. jam liepė paimti pinigus iš (duomenys neskelbtini)nko. V. J. jam sakė, kad susipyko su R. L. ir todėl jis turi tuos pinigus nuimti ir V. J. perduoti. Po tų pinigų nuėmimo su V. J. daugiau neteko bendrauti, nes jis išvažiavo į užsienį dirbti. Su R. L. ir R. K. teko bendrauti, kai reikėjo „uždaryti“ įmonę ir jis buvo atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tada pastarieji jį pasiėmė degalinėje ir nuvežė pas buhalterę. Ten jam pasakė, kad įmonė uždaroma ir direktoriauti nebereikės. Jam padavė šūsnį „popierių“ ir liepė pasirašyti. Kur reikia pasirašyti rodė R. L.. Kiek pamena, R. K. buvo kartu, bet to netvirtina. Jis prisijungimo prie elektroninės bankininkystės neturėjo. Tų 8000 eurų, kur pasirašė dokumentą pas buhalterę, nėra gavęs. metu (t. 7, b. l. 19-27).

6. J. J. taip pat patvirtino parodymus, duotus apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b. l. 32-34, 40-42, 46-49). Apklausiamas 2019 m. sausio 19 d. J. J. nurodė, kad laikosi savo 2018 m. balandžio3 d., 2018 m. balandžio9 d. ir 2018 m. balandžio16 d. duotų parodymų baudžiamojoje byloje. (t. 5, b. l. 33). Apklausiamas 2019 m. liepos 26 d. J. J. nurodė, kad apklausos metu jam pateiktuose kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiuose parašai yra jo. Taip pat nurodė, kad atvykti į (duomenys neskelbtini) pas buhalterę ir sutvarkyti dokumentus jam liepė R. L.. Buhalterę tada matė pirmą ir vienintelį kartą. Pasirašant dokumentus R. L. buvo kartu (t. 5, b. l. 46-49).

7. Liudytoja R. Š. apklausta pirmiau teisme parodė, kad su J. J. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, yra sugyventiniai. Apie tai, kad J. tapo įmonės direktoriumi, ji sužinojo iš jo paties, kai jis, būdamas girtas, pradėjo girtis, kad turi įmonę, kad yra įmonės direktorius ir panašiai. Minėjo, kad ta įmonė perka miškus. Viską galutinai išsiaiškino tik tada, kai iš antstolių gavo „popierius“, kad J. įmonėje yra įsiskolinimas, kad darbuotojams yra nesumokėti atlyginimai. J. sakė, kad D. D. pasiūlė sudalyvauti tokiame sandoryje. D. D. pažinojo, nes gyveno kaimynystėje. Kuo užsiminėjo D. D. nežino, tačiau girdėjo, kad nelegalia veikla. Sužinojusi, kad J. tapo įmonės direktoriumi, ji pradėjo pastarojo prašyti pinigų, tai yra atlyginimo, tačiau jis jokio atlyginimo į šeimą neparnešė. Tuo metu J. la(duomenys neskelbtini)i stipriai gėrė. Kai J. buvo tos įmonės direktoriumi, pas jį nuolat atvažiuodavo žmogus, kuris pakviestas liudytoju (R. K.), ir išsiveždavo. Iki įmonės pirkimo, J. niekur iš namų neišvažiuodavo, tik po tos įmonės įsigijimo pradėjo išvažiuoti, pas jį pradėjo lankytis įvairūs asmenys, kurie jį išsiveždavo. V. (kaltinamąjį V. J.) yra mačiusi vieną kartą, kai su J. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) ir ten J. susitiko su V. bei kažkur kartu buvo išvykę, kiek ji suprato, įmonės reikalais. J. jai sakė, kad su V. jį supažino D. D.. Iš J. ji žino, kad jis iš (duomenys neskelbtini)nko paėmė pinigus (apie 100000 eurų) ir juos atidavė V. Išvažiuodamas J. jai sakė, kad važiuoja kelioms dienoms į (duomenys neskelbtini) pas V., nes reikia nuimti pinigus. Tąkart jis grįžo su kita mašina, nes savąją sudaužė. Tą mašiną jam nupirko V.. Grįžo blaivus ir parsivežė 1000-1500 eurų, ne daugiau. Apie tai, kad gavo pinigų iš kaltinamojo R. L., J. niekada nėra minėjęs. Yra tik pasakojęs, kad ir R. L. P. nuėmė pinigų – 27000 ar 30000, tikslios sumos nepamena. R. L. ji matė daug kartų – pastarasis važinėdavo aplink jų namus, skambindavo J. ir jam grasindavo. Dėl šių grasinimų jie į policiją nesikreipė. V. jiems nėra grasinęs. Be to, su J. važiavo į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo uždaryti įmonę. Tada J. ją paliko degalinėje, o pastarąjį pasiėmė R. K.. G. J. jai pasakė, kad įmonė uždaryta. J. J. tikrai negalėjo turėti ir neturėjo tokių pinigų, už kurių pasisavinimą jis buvo nuteistas. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais (t. 5, b. l. 25-27).

8. Liudytoja J. L. apklausta pirmiau teisme parodė, kad nuo 2014 metų birželio mėnesio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pastarosios įmonės apskaitą tvarkyti jos paprašė R. L., kurį pažino iš anksčiau, kadangi tvarkė jam priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. L. sūnus M., bet įmonė tuo metu veiklos nevykdė, buvo keletas operacijų, tokių, kaip tarpininkavimo paslaugos, atlyginimų išmokėjimas. Pamena, kad buvo kalbų apie tai, kad jie „kažką su medieną darys“, bet taip tos veiklos ir nepradėjo. Mokesčių inspekcija pradėjo reikalauti operacijų, nes kitaip išregistruos iš PVM (mokėtojų registro), tada buvo atliktos kažkokios tarpininkavimo paslaugos. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota kitiems savininkams ir R. L. jos priprašė toliau tvarkyti šios įmonės apskaitą. Jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimas truko neilgai. Šios įmonės pagrindinės operacijos vyko 2014 metų spalio ir lapkričio mėnesiais, tai buvo pirkimai, visur buvo notariniai tvirtinimai, kadangi buvo pirkti sklypai ir pagrinde tvirtino tik du notarai. Pardavimai vyko lapkritį ir gruodį. Vienas sandoris yra 2015 metų sausį. Negali būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių J. J. matė tik vieną kartą, nes jį matė mažiausiais du kartus. Ji atsimena tris atvejus, kai matė J. J. – vieną kartą prie jos namų, vieną kartą prie ofiso ir vasara pačiame ofise, kai pasirašinėjo visus dokumentus. J. J. niekada neatvykdavo vienas – su juo būdavo R. L. ir R. K.. Buvo pasirašinėjami įvairūs dokumentai, tame tarpe kasos dokumentai. Visus dokumentus ji buvo pasiruošusi, nes buvo gavusi pirminius dokumentus. Tvirtina, jog visi dokumentai, kurie yra nurodyti jos apklausoje, buvo pasirašyti vieną dieną. Dokumentai nebuvo visi tos pačios dienos. Ji surašė kasos pajamų orderius, kad J. J. gavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Informaciją, kad pinigai tikrai buvo sumokėti, R. L. patvirtino savo parašu. J. J. patvirtino, kad pinigus gavo. Tačiau ji negali patvirtinti fakto, kad R. L. tikrai sumokėjo J. J. pinigus (pagal minėtus kasos dokumentus), nes prie jos pinigai nebuvo mokami. Tą informaciją (apie pinigų sumokėjimą) ji nurodė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių ir pagal tai surašė kasos pajamų orderius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Spėja, kad tie pinigai buvo už medieną. Kaltinamojo V. J. nepažįsta. Iš esmės patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 80-83). Nurodė, kad tuo metu (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu) įvykius atsiminė geriausiai. (t. 7, b. l. 15-19)

9. Liudytojas R. K. apklaustas teisme parodė, kad jis ir R. L. dirbdavo, važinėdavo po miškus. R. L. yra kolega ir draugas, bendrai vykdė medienos verslą nuo senų laikų. R. L. pardavė J. J. įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau iš šios įmonės pirko medieną. R. L. užsiimdavo medienos pirkimu. Nežino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo užsiiminėti medienos pirkimu. Jis padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimti leidimą miškui kirsti, tačiau šioje veikloje nedalyvavo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ keli tik įvykiai buvo. Prisimena aplinkybes, kai R. L. perdavė pinigus, o J. J. juos įnešė į (duomenys neskelbtini)nką, nes pirko mišką. Neatsimena ar po to buvo dar perdavęs R. L. pinigų. Prieš vykstant pas buhalterę nematė, kad R. L. būtų perdavęs pinigus J. J.. Pinigų iš R. L. nėra gavęs. Iškirsta mediena sandėliuojama prie miško palaukėje, po to R. L. ją išveždavo. Jis nežino kam buvo reikalinga įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos mediena buvo. Pinigų nupirkti miškui UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė R. L.. Nežino kodėl R. L. tiesiogiai nepirko miško, o pirkdavo tik išpjautą medieną, tokių dalykų nesupranta. R. L. davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, kaip avansinį mokėjimą medienos pirkimui. Kaip suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko pinigų. Reikia klausti R. L., kaip jie tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo J. J., jis realus vadovas. Nežino koks jo išsilavinimas, jis žinojo apie pjovimus medienos. Jis negali nieko paaiškinti ar J. J. buvo fiktyvus vadovas, jis gavo pinigus, buvo pagiringas. Tuomet R. L. buvo davęs avansą, kažkiek pinigų trūko už medieną, kad galėtų nupirkti mišką. Jį pats palydėjo į (duomenys neskelbtini)nką, pas notarą. Šioje veikloje jokios naudos negavo, kaip jau buvau sakęs, keletą kartų važiuodamas pro šalį pamatavo medieną. Jis važiuodavo kartu su R. L. pasižiūrėti medienos. Pirma R. L. pasikraudavo medieną, o po to dar kokius du miškus pasižiūrėdavo. J. J. nepažinojo, D. ieškojo įmonės dir(duomenys neskelbtini)nčios su mediena ir norėjo ją pirkti. Po to sakė, kad atvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir žmogus nusipirks įmonę. D. paskambino, kad atvažiuoja pirkti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvyko kartu su J. J.. D. norėjo pirkti įmonę, o R. L. ją turėjo. Pas buhalterę buvo tik vieną kartą, kai J. J. neatsiliepė, reikėjo dokumentus susitvarkyti.

10. Liudytojas R. K. parodė, kad su R. L. pažįstami la(duomenys neskelbtini)i senai, kartu dirbo su mediena. R. L. vadovaujamoje įmonėje nedirbo, tik kaip draugas kartu važinėdavo į miškus, padėdavo medieną pamatuoti ir panašiai, o už tai gaudavo malkinės medienos. Įmonės pirkimas – pardavimas prasidėjo nuo to, kad vieną kartą (duomenys neskelbtini) besikraunant medieną, toks D. (tik tyrimo metu sužinojo, kad jo pavardė – D.) paklausė, gal jis žino, kad kas parduoda UAB (uždarąją akcinę bendrovę), mes norėjo užsiimti medienos verslu, o pačiam „atsidaryti“ įmonę sudėtinga. Jis pažadėjo D. pasidomėti (duomenys neskelbtini). R. (L.) turėjo tą bendrovę, kuri nevykdė jokios veiklos, ir pardavė. Turbūt tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai ši įmonė buvo perregistruojama ant naujo savininko (J.) J., jis buvo atvažiavęs, tačiau jokių dokumentų nepasirašinėjo, į vidų (VĮ „(duomenys neskelbtini)“) nėjo. Sandoryje dalyvavo R. L. ir J. J.. Su pastaruoju jį supažindino R. L.. V. J. nebuvo. Kaip J. J. papuolė į šį verslą jis nežino. Su V. J. jį supažindino D. dar iki tol, kai jis pirmą kartą pamatė J. J.. Su V. J. tada susitiko (duomenys neskelbtini) ir kalbėjo dėl tos pačios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes D. tada negalėjo atvykti. Jis nesuprato, kokios V. J. funkcijos šioje bendrovėje. Su pastaruoju bendrauti dėl medienos pirkimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko, neteko bendrauti telefonu, V. J. jam nėra davęs jokių nurodymų. V. J. tada matė vienintelį kartą, daugiau neteko su juo bendrauti. Su J. J. važiuodavo pirkti medienos. Su R. (L.) J. pasiimdavo stotyje. Yra su J. važiavęs į (duomenys neskelbtini) (pas notarę), į (duomenys neskelbtini). Kai važiavo į (duomenys neskelbtini), kartu vyko ir R. L.. (duomenys neskelbtini) su J. ėjo į (duomenys neskelbtini)nko, R. (L.) tada padavė pinigus ir J. įnešė tuos pinigus į (duomenys neskelbtini)nką už mišką. Jis asmeniškai pinigų J. J. nėra davęs ir iš jo pinigų nėra gavęs. R. L. jo nėra prašęs per J. J. nuimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus iš (duomenys neskelbtini)nko. R. L. yra jo prašęs paskambinti J. J., nes pastarasis nekeldavo ragelio. Sakė „paskambink jam, jis yra skolingas, yra padaryti avansiniai mokėjimai ir medienos nebeduoda“. Yra vieną kartą kartu su R. L. ir J. J. buvęs pas buhalterę, tada R. ir J. tvarkėsi dokumentus. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais (t. 5, b. l. 123-125). Apklausiamas pakartotinai 2020 m. rugpjūčio 11 d. teisiamajame posėdyje papildomai nurodė, kad jokių savo pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo investavęs, jai nevadovavo, tik važiavo kelis kartus su R. L. ir su J. J. apžiūrėti miškų. Negavo jokių pinigų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei iš J. J., nei iš R. L., nei iš V. J.. V. J. matė vienintelį kartą – tai buvo (duomenys neskelbtini) dar prieš įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pirkimą. (t. 7, b. l. 57-60, 99-102)

11. Liudytojas G. Č. apklaustas pirmiau teisme parodė, kad yra nemokumo administratorius, teismo pavedimu atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)nkroto administratoriaus funkcijas. Jis sutiko būti šios įmonės (duomenys neskelbtini)nkroto administratoriumi, nes matė, jog ji turi turto, tai yra miškų. Tačiau gavęs bylą nustebo, nes turto buvo mažiau, nei rodė VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Berods, buvo likęs tik vienas (miškas), kurį vėliau, paskelbus įmonės likvidavimo procedūrą, pardavė. Įmonės vadovui J. J. (duomenys neskelbtini)nkroto dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai grįžo neįteikti. Taip pat dokumentai buvo siųsti elektroniniu paštu, skambinta telefonu, tačiau susisiekti (su J. J.) nepavyko. Pavyko susisiekti tik su įgaliotu asmeniu – J. L., kuri vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2016 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) iš J. L. perėmė jos turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Buvusi buhalterė neturėjo jokių duomenų apie šios bendrovės vadovo buvimo vietą Ji teigė, kad direktorius nesirodo nuo (duomenys neskelbtini) metų galo ir galimai yra užsienyje. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, buvo pastebėta, kad įmonės kasoje trūksta 90222,43 Eur, ir šis trūkumas atsirado dėl pirkėjo atsiskaitymo grynais pagal kasos pajamų orderius ir buvusio įmonės direktoriaus J. J. grynųjų pinigų nuėmimo iš (duomenys neskelbtini)nko sąskaitos. Tai yra, pagal buhalterinės apskaitos dokumentus kasoje turėjo būti apie 90000 Eur, bet faktiškai tų pinigų niekas jam neperdavė. (t. 7, b. l. 54-57)

12. Liudytojas V. N. apklaustas pirmiau teisme parodė, kad atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima miško ruošos dar(duomenys neskelbtini)is. Jų įmonė turėjo verslo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių buvo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo kaltinamasis R. L.. Paskutinis objektas, dėl kurio teko bendrauti su R. L., buvo miškas (duomenys neskelbtini) rajone. Medžiai jau buvo iškirsti tereikėjo juos išvežti, ką jų įmonė ir padarė. (duomenys neskelbtini)igus darbus R. L. telefonu nurodė, kad sąskaita – faktūra būtų išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš pradžių R. L. sakė, kad tai jo sūnaus įmonė, vėliau minėjo, kad jai vadovauja kitas asmuo, kurio vardas J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga už darbus 5000 eurų. Tvirtina, kad dėl šių darbų kalbėjo su R. L., nes jo (duomenys neskelbtini)lsą gerai pažįsta. R. K. nepažįsta. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais (t. 3, b. l. 114-115).

13. Liudytojas D. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2014 m. į jį kreipėsi R. K. dėl žmogaus, kuris už atlygį kelis mėnesius pabūtų įmonės direktoriumi. Jis susitiko su J. J., kuris su R. K. pasiūlymu sutiko. Su R. K. sutarė, kad jis J. J. atveš į (duomenys neskelbtini) pasirašyti dokumentų. Sutartą dieną, jis J. J. atvežė į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Čia jų laukė R. K. su kitu vyru, kurio nepažįsta. Su jais toliau bendravo J. J., pasirašė kažkokius dokumentus. Suprato, kad R. K. prirodytai bendrovei J. J. nevadovaus, tik pabus popieriniu direktoriumi. J. J. visą laiką dirbo pagalbinius darbus, kuriems nereikėjo kvalifikacijos. J. J. sakė, kad jo vadovaujama bendrovė užsiima miškais, jis visur važinėja su R. K.. Apie atlyginimą nekalbėjo, sakė, kad ši įmonė turi (duomenys neskelbtini)nkrutuoti, po (duomenys neskelbtini)nkroto su juo atsiskaitys R. K.(t. 3, b. l. 111-112).

14. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 30 d. pareiškimo matyti, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)nkroto administravimo procedūrą nustatyta, kad įmonės kasoje trūksta 90972,48 Eur, šie pinigai galimai į kasą nebuvo įnešti įmonės direktoriaus J. J., o kasos pajamų orderiai galimai yra suklastoti (t. 1, b. l. 39-41).

15. Iš 2015 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 7540 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 79).

16. Iš 2015 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 002 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 5300 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 79).

17. Iš 2015 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 006 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 1350 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 59, t. 2, b. l. 90).

18. Iš 2015 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 008 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 1600 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 58, t. 2, b. l. 90).

19. Iš 2015 m. vasario 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 010 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 1500 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 55, t. 2, b. l. 93).

20. Iš 2015 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 011 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 7000 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 55, t. 2, b. l. 93).

21. Iš 2015 m. vasario 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 012 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 2500 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 54, t. 2, b. l. 94).

22. Iš 2015 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 013 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 1800 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 53, t. 2, b. l. 94).

23. Iš 2015 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 014 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 1900 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 53, t. 2, b. l. 91).

24. Iš 2015 m. kovo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 015 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 2100 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 52, t. 2, b. l. 96).

25. Iš 2015 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 017 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 1500 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 51, t. 2, b. l. 96).

26. Iš 2015 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 018 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 5000 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 51, t. 2, b. l. 97).

27. Iš 2015 m. balandžio13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 019 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 1700 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 50, t. 2, b. l. 98).

28. Iš 2015 m. balandžio22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 020 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 2300 eurų grynais už medieną (t. 1, b. l. 50, t. 2, b. l. 98).

29. Iš 2015 m. balandžio27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 021 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 545,64 Eur grynais už medieną (t. 1, b. l. 49, t. 2, b. l. 99).

30. Iš J. J. 2017 m. vasario 7 d. paaiškinimo, rašyto antstolei I. B., matyti, kad juo J. J. patvirtino, jog jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi, apie jokį šios įmonės turtą nežino, jį pasikviesdavo tik tada, kai reikėdavo pasirašyti ar paimti pinigus, šios įmonės buhalterę yra matęs vienintelį kartą, kai reikėjo pasirašyti dokumentus (duomenys neskelbtini)nkroto bylai skelbti (t. 1, b. l. 61).

31. Iš 2014 m. liepos 18 d. vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad juo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas J. J. nusprendė save paskirti bendrovės direktoriumi (t. 1, b. l. 69).

32. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos suvestinės matyti, kokios ūkinės operacijos buvo atliekamos grynais pinigais laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kasos likutis laikotarpio pa(duomenys neskelbtini)igoje turėjo būti 90222,43 Eur. Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 18 d. (kai jos direktoriumi tapo J. J.) gavo šias pinigų sumas – 2014 m. spalio 13 d. – 10715,94 Eur avansą (tą pačią dieną 11295,18 Eur buvo sumokėta M. S. už mišką); 2014 m. spalio 20 d. – 6661,26 Eur avansą (tą pačią dieną 7240,50 Eur buvo sumokėta J. Z. už mišką); 2014 m. spalio 29 d. – 8688,60 Eur avansą (tą pačią dieną 8688,60 Lt buvo sumokėta K. P. už mišką); 2014 m. lapkričio 21 d. iš (duomenys neskelbtini)nko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo įnešta 10571,13 Eur (būtent tokia pinigų sumą tą dieną buvo nuimta nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)nko sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“,( t. 4, b. l. 13-17), tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ gražino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį avanso – 9847,08 Eur (t. 1, b. l. 75-79).

33. Iš 2017 m. liepos 28 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 22 d. pagal dokumentus gavo pajamų už 90972,48 Eur ir turėjo išlaidų už 8439,46 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos dokumentinis likutis 2015 m. birželio 22 d. buvo 82533,02 Eur. Visos kasos operacijos įrašytos į kasos knygą. Kasos knygos dokumentinis likutis sutampa su didžiosios knygos sąskaitų likučiu, tai yra 82533,02 Eur. Tyrimui nėra pateikta duomenų (grynųjų pinigų skaičiavimo kasoje aktas, grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas ar kiti dokumentai) apie tai, kad bendrovės kasoje 2015 m. birželio 22 d. nebuvo grynųjų pinigų (2 t., b. l. 23-200, t. 3 b. l. 1-69).

34. Iš specialistės K. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2014-02-14 iki 2014-12-31. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2014-12-31 įsigijo prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 53667,45 Eur, apmokėjo bankiniu pavedimu 140,18 Eur, grynaisiais pinigais iš kasos 4344,30 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2014-12-31 sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 7643,08 Eur (26065,81 Eur -18422,73 Eur) avanso. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos ūkinės finansinės operacijos pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis, (duomenys neskelbtini)nko sąskaitos išrašais, kasos pajamų ir išlaidų orderiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-27 apmokėjo grynaisiais pinigais iš kasos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 43635,64 Eur, galimai už įsigytą spygliuočių medieną pagal 2014 m. gruodžio mėn. 30-31 d. PVM sąskaitas faktūras serija B Nr. (duomenys neskelbtini)007, (duomenys neskelbtini)008, (duomenys neskelbtini)009. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-22 įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos (pušies rąstų) pagal 2015-01-12 PVM sąskaitą faktūrą serija B Nr. (duomenys neskelbtini)010 suma su PVM 12864,26 Eur (suma be PVM 10631,62 Eur, PVM 2232,64 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2015-06-22 pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių ir paslaugų 66531,71 Eur, t.y. 2014 m.-53667,45 Eur ir 2015 m.-12864,26 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2015-06-22 (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašų ir kasos dokumentų duomenimis apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 74185,93 Eur t. y.: bankiniu pavedimu 140,18 Eur (mokėjimo paskirtis - tarpininkavimo paslaugos, s. f. 0002), grynaisiais pinigais 4344,30 Eur (pagrindas -už lengvąjį automobilį Peugeot 407, s.f. 0003), grynaisiais pinigais sumokėjo avanso 26065,81 Eur, grynaisiais pinigais 43635,64 Eur (pagrindas - už medieną). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2015-06-22 (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašų ir kasos dokumentų duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus avansus iš viso 18422,73 Eur, grynaisiais pinigais 9847,08 Eur, (duomenys neskelbtini) pavedimu 8575,65 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2015-06-22 skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10768,51 Eur (66531,71 Eur - 74185,93 Eur + 18422,73 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymus bei avansus palyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, skirtumų nenustatyta (t. 9, b. l. 106-111).

35. Iš specialistės K. K. paaiškinimo teisme matyti, kad išrašytuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose yra nenurodyta konkrečiai už kokią sąskaitą apmokėta. Pirmame orderyje parašyta, kad moka pagal sąskaitą-faktūrą, nurodyta serija, numeris, o visi kiti kasos pajamų orderiai išrašyti tiesiog už medieną. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros buvo išrašytos 2014 metais, o apmokėjimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko 2015 metais, todėl ir nurodė, jog apmokama pagal minėtas sąskaitas. Visuose kasos pajamų orderiuose yra gavėjo parašai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtus orderius buvo mokama iš bendrovės kasos. Kasos knygos duomenimis pagal mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų išmokėjimui pakako. Specialistė patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)i“, nes skaičiuojant padaryta klaida ne taip interpretavus PVM mokesčių įstatymą, kuris galiojo tuo metu, kas moka PVM ar pirkėjas, ar pardavėjas.

36. Iš 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolų Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje (duomenys neskelbtini) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kokius parodymus šiame teisiamajame posėdyje davė kaltinamasis J. J.. Jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę matė tik vieną kartą, kai pasirašinėjo visus dokumentus. Pinigus su R. L. vieną kartą ėmė iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (nepamena kokią sumą, gali būti, kad 9000-10000 eurų) ir vieną kartą (duomenys neskelbtini) (ten lyg neturėjo reikiamos sumos, ar dar kažkas buvo, nepamena, paimtos sumos taip pat nepamena). V. J. nurodymu per tris dienas iš (duomenys neskelbtini) paėmė virš 50000 ir šiuos pinigus padavė V., nes jo bijojo. Pripažįsta visus kaltinime nurodytus pinigų paėmimus (t. 3, b. l. 151-156).

37. Iš Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad juo J. J. buvo pripažintas kaltu paD. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti darbą, susijusį su patikėtų materialinių vertybių disponavimu, 3 metams. Procesas dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio buvo nutrauktas. Teismas nustatė, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nes vykdė ir kasininko pareigas, kadangi įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose, bei pagal kasos pajamų orderius paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0001 – 7540 Eur, 2015 m. sausio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0002 – 5300 Eur, 2015 m. sausio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0006 – 1350 Eur, 2015 m. sausio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0008 – 1600 Eur, 2015 m. vasario 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0010 – 1500 Eur, 2015 m. vasario 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0011 – 7000 Eur, 2015 m. vasario 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0012 – 2500 Eur, 2015 m. vasario 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0013 – 1800 Eur, 2015 m. kovo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0014 – 1900 Eur, 2015 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0015 – 2100 Eur, 2015 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0017 – 1500 Eur, 2015 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0018 – 5000 Eur, 2015 m. balandžio13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0019 – 1700 Eur, 2015 m. balandžio22 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0020 – 2300 Eur, 2015 m. balandžio27 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0021 – 545,64 Eur, AB „Šiaulių (duomenys neskelbtini)nkas“ 2015 m. sausio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 14000 Eur, 2015 m. sausio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0004 – 13000 Eur, 2015 m. sausio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0005 – 17000 Eur, 2015 m. sausio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0007 – 230 Eur, atskaitingo asmens J. J. 2015 m. sausio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0009 – 297,69 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0016 – 2809,15 Eur, iš viso 90972,48 Eur, o pagal kasos išlaidų orderius išleido sumokėdamas J. J. 2015 m. sausio 30 d. Nr. 001 – 8109,36 Eur, 2015 m. vasario 12 d. Nr. 002 – 34,40 Eur, 2015 m. kovo 12 d. Nr. 003 – 31,12 Eur, 2015 m. balandžio 14 d. Nr. 004 – 34,40 Eur, 2015 m. gegužės 14 d. Nr. 005 – 34,40 Eur, 2015 m. birželio 3 d. Nr. 006 – 32,76 Eur, 2015 m. birželio 22 d. Nr. 008 – 63,02 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 22 d. Nr. 007 – 100 Eur, iš viso 8439,46 Eur, bet likusių 82533,02 realiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, o įnešimą tik įformino kasos pajamų orderiais, pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį iki 2016 m. spalio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 82533,02 Eur neperdavė, taip nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. birželio 22 d. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 82533,02 Eur (t. 3, b. l. 156-159)

38. Iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad juo V. J. buvo pripažintas kaltu paD. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Teismas nustatė, kad V. J. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto (pinigų) pasisavinimą ir vadovavo jo įgyvendinimui, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 14 d. nurodė bendrininkui vykdytojui J. J. paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, šiai bendrovei priklausančius pinigus – 44000 Eur, ir šiuos pinigus perduoti jam, ką bendrininkas (vykdytojas) J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nes vykdė ir kasininko pareigas, kadangi įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose, ir padarė, už ką Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) kodekso 183 straipsnio 2 dalį, tai yra paėmė iš AB „ (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), 44000 Eur (2015 m. sausio 12 d. – 14000 Eur, 2015 m. sausio 13 d. – 13000 Eur, 2015 m. sausio 14 d. – 17000 Eur), jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, o įnešimą tik įformino kasos pajamų orderiais (2015 m. sausio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14000 Eur įnešimo, 2015 m. sausio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0004 dėl 13000 Eur įnešimo, 2015 m. sausio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini)S0005 dėl 17000 Eur įnešimo), o išimtus pinigus perdavė V. J., taip įvykdydamas pastarojo nurodymus, tokiu būdu bendrininkai pasisavino vykdytojui J. J. patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 44000 Eur. (t. VII, b. l. 115-144).

39. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1 – ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. L. tarnybinio pranešimo matyti, kokios piniginės lėšos buvo nuimtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. (t. 3, b. l. 180-181).

40. Iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) paslaugos teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarė AB „(duomenys neskelbtini)“ su J. J., matyti, kad prie kontaktinių duomenų nurodytas R. L. el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 199-200).

41. Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos pridėtų kasos išlaidų orderių matyti, kad iš šio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. išmokėti grynieji pinigai pagal kasos išlaidų orderius: (duomenys neskelbtini) filiale 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. 532528 36500 Lt (10571,13 Eur), (duomenys neskelbtini) filiale 2014 m. gruodžio 29 d. Nr. 154577 – 1500 Lt (434,43 Eur), 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 154957 – 500 Lt (144,81 Eur), 2015 m. sausio 26 d. Nr. 158365 – 230 Eur (t. 4, b. l. 13-17).

42. Iš juridinio asmens registro matyti šio registro duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 108-109).

43. Iš 2019 m. liepos 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas (medienos ištraukimą ir išvežimą) ir pateikė už jas 2015 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur apmokėjimui R. L. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau už suteiktas paslaugas nebuvo apmokėta, nepavyko susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakant darbus atstovavo R. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus paslaugas, R. L. nurodė, kad PVM sąskaita – faktūra turi būti išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas ir buvo padaryta. PVM sąskaitos – faktūros laiku neapmokėjus, buvo raginama tai padaryti, R. L. vis žadėjo atsiskaityti, tačiau atsiskaitymas neįvyko ir teko kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (t. 4, b. l. 144, 147-148).

44. Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 18 d. pranešimo matyti, kad tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro kaip pasibagusi dėl (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 63).

45. Iš 2014 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 0047 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas (direktorius) R. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. J. gavo 34000 Lt kaip avanso (2014 m. spalio 13 d.) dalinį gražinimą (t. 7, b. l. 77).

46. Iš 2014 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini)S Nr. 0005 matyti, kad jame nurodyta, jog tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas (direktorius) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. gavo 37000 Lt kaip avansą (t. 7, b. l. 79).

III. Įrodymų vertinimas

47. Baudžiamoji byla kaltinamojo R. L. atžvilgiu buvo nagrinėjama iš naujo, nes ankstesnis teismo nuosprendis jo atžvilgiu buvo panaikintas. Kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, liudytojų ir kaltinamojo parodymai duoti pirmiau, ištirti BPK 290 straipsnyje numatyta tvarka. Teismas, įvertinęs iš naujo nagrinėjant bylą apklaustų asmenų parodymus, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus duomenis, konstatuoja, jog jie surinkti laikantis BPK nustatytos tvarkos, taip pat ištirti teisiamajame posėdyje, dėl to pripažįsta juos įrodymais.

48. Kaltinamajame akte R. L. kaltinamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 38 533,02 Eur, pasisavinimo organizavimu (BK 24 straipsnio 4 dalis ir 183 straipsnio 2 dalis). Prokuroro pakeistu kaltinimu R. L. kaltinamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 43.635,64 Eur, pasisavinimo organizavimu (BK 24 straipsnio 4 dalis ir 183 straipsnio 2 dalis). Teismas nagrinėdamas bylą taip pat informavo R. L., jog savo iniciatyva svarstys keisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kad R. L. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iš bendrovės kasos paėmęs grynuosius pinigus 43 635,64 Eur UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J. už medieną nesumokėjo ir taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis).

49. Kaltinamasis R. L. teisminio nagrinėjimo metu tiek pagal prokuroro inkriminuotus kaltinimus, tiek pagal teismo iniciatyva nurodytas naujas faktines aplinkybes dėl galimo kaltinimo keitimo, neprisipažino padaręs nusikalstamos veikos ir teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nepasisavinimo ir jų nepasiėmė sau, o perdavė kaip atsikaitymą už medieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J., tačiau šie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodančiais kaltinamojo R. L. kaltę.

50. Kaltinamojo R. L. parodymus, kad nepasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų ir jų nepasiėmė sau, o perdavė J. J., paneigia J. J. parodymai. J. J. nurodė, kad pažįstamo D. D. pasiūlymu sutiko tapti vienos įmonės direktoriumi. Jam nieko detaliau nepasakojo, net kokia veikla bus vykdoma, tik tiek, jog jis bus formalus direktorius. Po to D. D. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su R. L. ir R. K.. Po to nuvažiavo pas notarus, susitvarkė dokumentus. Suprato, kad tapo įmonės akcininku ir direktoriumi. Kai buvo suforminti dokumentai ir jis tapo įmonės direktoriumi, važiuodavo pirkti miškų. Dažniausiai važiuodavo su R. K.. Kiek pamena, miškų pirkti važiavo tris kartus. Buvo tik fiktyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašinėdavo dokumentus, nuimdavo pinigus. Paskutinį kartą pasirašinėjo daugiau dokumentų, kai uždarė įmonę. Tada atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jį R. L. nuvežė pas buhalterę. Tą kartą buhalterę J. L. matė pirmą ir vienintelį kartą bei pasirašė „visus popierius“. Iš R. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pinigų už parduotą medieną nėra gavęs. Kartu su R. L. yra nuėmęs pinigus (duomenys neskelbtini) ir perdavęs jam. Pažymėtina ir tai, kad J. J. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo buvo apklaustas net devynis kartus – penkis kartus procese, kuriame buvo priimtas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso numeris (duomenys neskelbtini)) ir keturis kartus šio proceso metu (2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. liepos 26 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę (t. 5, b. l. 32-34, 46-49), 2019 m. gegužės 30 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b. l. 40-42) ir 2020 m. vasario 21 d. teisiamajame posėdyje, ir šių apklausų metu jis nurodė, kad R. L. nurodymu tik pasirašė kasos pajamų orderiuose, tačiau grynų pinigų už parduotą medieną negavo. Nors J. J. šiame procese, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, buvo apklaustas neįspėjus jo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kadangi jis buvo nuteistas 2018 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu už tą pačią veiką, netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo, nes parodymai yra logiški, nuoseklūs ir iš esmės vienodi. Be to, J. J. byloje, kurioje jis buvo nuteistas, savo kaltę pripažino visiškai, todėl neturi jokio pagrindo, siekdamas pats išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, neteisingai šios veikos padarymu apkaltinti R. L..

51. Netikėti J. J. parodymais nėra pagrindo ir todėl, kad juos patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytoja R. Š. parodė, kad sugyventinis J. J. tokių pinigų už kurių pasisavinimą nuteistas niekada nėra turėjęs, kad iš J. J. girdėjo, jog juo buvo pasinaudota. Sužinojusi, kad J. J. tapo įmonės direktoriumi pradėjo pastarojo prašyti pinigų, tai yra atlyginimo, tačiau jis jokio atlyginimo į šeimą neparnešė. Tuo metu jis la(duomenys neskelbtini)i stipriai gėrė. Kai buvo įmonės direktoriumi, atvykdavo R. K. ir jį išsiveždavo. Apie tai, kad gavo pinigų iš kaltinamojo R. L., J. J. niekada nėra minėjęs. Yra tik pasakojęs, kad R.i L. P. nuėmė pinigų – 27000 ar 30000, tikslios sumos nepamena. R. L. ji matė daug kartų, kai važinėdavo aplink jų namus, skambindavo J. J. ir jam grasindavo. Be to, su J. J. važiavo į (duomenys neskelbtini). Tada ją paliko degalinėje, o J. J. pasiėmė R. K.. G. J. jai pasakė, kad įmonė uždaryta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojos R. Š. parodymų patikimumu, kadangi jie nuoseklūs, vienodai minėtas aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 25-27). Liudytojas D. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog 2014 m. į jį kreipėsi R. K. dėl žmogaus, kuris už atlygį kelis mėnesius pabūtų įmonės direktoriumi. Jis susitiko su J. J., kuris su R. K. pasiūlymu sutiko. Sutartą dieną jis J. J. atvežė į (duomenys neskelbtini) esantį Registrų centrą, kur jų laukė R. K. su kitu vyru, kurio nepažįsta. Pažįstamas J. J. ankščiau jokiai bendrovei nebuvo vadovavęs, visą laiką dirbo pagalbinius darbus, kuriems kvalifikacijos nereikėjo, todėl jis suprato, kad J. J. bus tik formalus įmonės direktorius (t. 3, b. l. 111-112). Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. L., kuri taip pat nurodė, jog po to kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota kitiems savininkams ir R. L. jos priprašė toliau tvarkyti šios įmonės apskaitą. Ji atsimena tris atvejus, kai matė J. J., jis niekada neatvykdavo vienas, su juo būdavo R. L. ir R. K.. Visus dokumentus ji buvo pasiruošusi, nes buvo gavusi pirminius dokumentus. Tvirtina, jog visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, kurie yra nurodyti jos apklausoje, buvo pasirašyti vieną dieną. Dokumentai nebuvo visi tos pačios dienos. Ji surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, kad J. J. gavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie jos pinigai J. J. nebuvo mokami. Iš esmes tokius pat parodymus, jog visada J. J. atvykdavo su R. L. ir R. K., J. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5., 80-83,85 b.l). Kaip matyti, liudytojų R. Š., J. L. ir D. D. nurodytos aplinkybės dėl J. J. vaidmens bendrovėje sutampa su J. J. aiškinimu, kad jis ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas formaliai, atlikdavo tokius veiksmus, kokius jam nurodydavo kiti, pats jokių bendrovės klausimų nesprendė, grynais pinigais nedisponavo.

52. Kaltinamojo R. L. parodymuose keliamą versiją, kad kaltinime nurodytą sumą galėjo pasisavinti J. J. ar kartu veiklą vykdęs kiti asmenys, paneigia liudytojo R. K. parodymai. Liudytojas R. K. iš esmės nuosekliai parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynų pinigų nei iš J. J., nei iš R. L. negavo. Tvirtina tai, kad tik vieną kartą matė kaip R. L. perdavė pinigus J. J., o jis juos įnešė į (duomenys neskelbtini) perkant mišką. Nematė, kad R. L. būtų perdavęs pinigus J. J., kai kartu vyko pas buhalterę. Visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojas R. K. ir kaltinamasis R. L. buvo seni pažįstami, abu dalyvavo medienos versle, kartu susitikdavo su J. J., tačiau jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai nedirbo, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog grynais pinigais nedisponavo, todėl vertinti šiuos liudytojo parodymus kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti teismas neturi jokio pagrindo. Šis liudytojus parodymus teisme davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. būtų turėjęs kokių nors priežasčių apkalbėti kaltinamąjį R. L.. Tokius pat parodymus R. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje (t. 5, b. l. 124). Svarbu ir tai, jog ir pats kaltinamas R. L. nenurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynus pinigus atsiskaitant už medieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų mokėjęs R. K. ar kitiems asmenims.

53. Byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, jog R. L. buvo suinteresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklausė kaltinamojo R. L. sūnui M. L., buvo parduota J. J.. Nors bendrovė buvo parduota, tačiau R. L. ir toliau dalyvavo jos veikloje. Ta pati buhaltere J. L. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) ir, R. L. prašymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo kaltinamasis R. L., skolino lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškų pirkimui, kai jos direktoriumi tapo J. J. ( t. 4, b. l. 13-17). Iš „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su J. J., prie kontaktinių duomenų nurodytas R. L. el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 199-200). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad užsakant darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo R. L.. R. L. nurodė, kad PVM sąskaita – faktūra turi būti išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas (medienos ištraukimą ir išvežimą) ir pateikė 2015 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5358,49 Eur apmokėjimui R. L. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitos – faktūros laiku neapmokėjus R. L. vis žadėjo atsiskaityti, tačiau atsiskaitymas neįvyko ir teko kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (t. 4, b. l. 144, 147-148). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. N. apklaustas liudytoju patvirtino, kad paskutinis objektas, dėl kurio teko bendrauti su R. L., buvo miškas (duomenys neskelbtini) rajone. (duomenys neskelbtini) darbus R. L. telefonu nurodė, kad sąskaita – faktūra būtų išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga už darbus 5000 eurų. Tvirtina, kad dėl šių darbų kalbėjo su R. L., nes jo (duomenys neskelbtini) gerai pažįsta. R. K. nepažįsta. Tokius pat parodymus V. N. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 114-115). Šio liudytojo V. N. parodymai kartu su kitais paminėtai duomenimis taip pat paneigia R. L. parodymus, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje nedalyvavo, šios bendrovės vardu miško kirtimo darbų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsakinėjo, atsiskaitymo už juos nederino, o darbus galėjo užsakyti R. K..

54. Kaltinamojo R. L. neteisėtus veiksmus pasisavinant grynus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23-200, t. 3 b. l. 1-69) bei nagrinėjant bylą iš naujo pateikti specialistės K. K. paaiškinimai (t. 9, b. l. 106-111, 114-116). Iš 2017 m. liepos 28 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 22 d. pagal dokumentus gavo pajamų už 90972,48 Eur ir turėjo išlaidų už 8439,46 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos dokumentinis likutis 2015 m. birželio 22 d. buvo 82533,02 Eur. Visos kasos operacijos įrašytos į kasos knygą, tačiau tyrimui nebuvo pateiktas duomenų (grynųjų pinigų skaičiavimo kasoje aktas, grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas ar kiti dokumentai) apie tai, kad bendrovės kasoje 2015 m. birželio 22 d. nebuvo grynųjų pinigų (2 t., b. l. 23-200, t. 3 b. l. 1-69). Iš specialistės K. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2014-02-14 iki 2014-12-31. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-27 apmokėjo grynaisiais pinigais iš kasos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 43635,64 Eur, galimai už įsigytą spygliuočių medieną pagal 2014 m. gruodžio mėn. 30-31 d. PVM sąskaitas faktūras serija B Nr. (duomenys neskelbtini)007, (duomenys neskelbtini)008, (duomenys neskelbtini)009. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-22 įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos (pušies rąstų) pagal 2015-01-12 PVM sąskaitą faktūrą serija B Nr. (duomenys neskelbtini)010 suma su PVM 12864,26 Eur (suma be PVM 10631,62 Eur, PVM 2232,64 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2015-06-22 pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių ir paslaugų 66531,71 Eur, t.y. 2014 m.-53667,45 Eur ir 2015 m.-12864,26 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2015-06-22 (duomenys neskelbtini)nko sąskaitos išrašų ir kasos dokumentų duomenimis apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 74185,93 Eur t. y.: (duomenys neskelbtini)nkiniu pavedimu 140,18 Eur (mokėjimo paskirtis - tarpininkavimo paslaugos, s. f. 0002), grynaisiais pinigais 4344,30 Eur (pagrindas -už lengvąjį automobilį Peugeot 407, s.f. 0003), grynaisiais pinigais sumokėjo avanso 26065,81 Eur, grynaisiais pinigais 43635,64 Eur (pagrindas - už medieną). Taigi, šios specialios žinios yra reikšmingos nustatant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J. už spygliuočių medieną pagal 2014 m. gruodžio mėn. 30-31 d. PVM sąskaitas faktūras serija B Nr. (duomenys neskelbtini)007, (duomenys neskelbtini)008, (duomenys neskelbtini)009 negavo grynų pinigų 43635,64 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. L., o grynųjų pinigų įnešimas buvo tik formaliai įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiais ir atvaizduotas šios bendroves apskaitoje, siekiant ir turint tikslą užmaskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimą.

55. Paties kaltinamojo R. L. parodymai dėl pinigų mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J., kasos pajamų orderių išrašymo ir pasirašymo nebuvo nuoseklus. Kaltinamasis R. L. apklaustas pirmiau teisme parodė, kad pinigų perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada įformindavo orderiais, tačiau ne iš karto, nes R. K. ir J. J. tų orderių prie savęs neturėjo. Kasos orderiai buvo surašyti 2015 metų kovo mėnesį, juose užfiksuoti jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 metų gruodžio mėnesį patiektą medieną. Pripažįsta pažeidimą, kad orderiai buvo surašyti ne iškarto. Pinigai buvo sumokėti anksčiau, tik orderiai buvo surašyti vėliau (t. 9, b. l. 128-129). Pažymėtina, kaip jau buvo minėta, kad šios aplinkybės visiškai atitinka liudytojos J. L. parodymus, jog visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, kurie yra nurodyti jos apklausoje, buvo pasirašyti vieną dieną. Dokumentai nebuvo visi tos pačios dienos. Ji surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, kad J. J. gavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie jos pinigai J. J. nebuvo mokami (t. 7, b. l. 15-19). Kaltinamasis R. L. nagrinėjant bylą iš naujo rašytiniuose parodymuose aiškino kiek kitaip, kad susitinkant su savimi turėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį, o J. J. turėdavo jau išrašytą tos dienos kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, abu pasirašydavo, jis J. J. paduodavo pinigus (t. 9, b. l. 128-129). Paskutinį kartą apklaustas teisme kaltinamasis R. L. tvirtino, kad su J. J. per 4 mėnesius buvo susitikę virš 10 kartų ir jam sumokėjo visus pinigus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius. Jis prašydavo buhalterės išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, nes pinigus J. J. mokėjo tik pagal šiuos orderius. Orderio išrašymo data atitikdavo susitikimo ir pinigų mokėjimo datą. Taigi, teismas nesivadovauja kaltinamojo R. L. teisme duotais parodymais, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paimtus 43635,64 Eur sumokėjo atsiskaitydamas už medieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J., nes tokie parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, paneigti esminėse detalėse sutampančią įrodomosios bylos medžiaga. Tai teismui duoda pagrindą vertinti kaltinamojo parodymus kritiškai, kaip siekį kaltę perkelti kitiems asmenims ir pasirinktą sau palankią gynybinę poziciją bei juo atmesti. Teismas vadovaujasi aukščiau paiminėtais J. J., liudytojų R. K. ir J. L. parodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

56. Teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis R. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš bendrovės kasos paėmęs grynuosius pinigus 43 635,64 Eur UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J. už medieną nesumokėjo, o įnešimą tik įformino kasos pajamų orderiais. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir kasininkui J. J. pagal kasos pajamų orderius grynieji pinigai perduoti nebuvo, pinigų perdavimo faktas realiai neįvyko, todėl R. L. nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. balandžio27 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pinigus.

IV. Kaltinamojo R. L. veikos kvalifikavimas

57. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 183 straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

58. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020).

59. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Jei turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant) ir iš jų ne visiems turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jų žinion, tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, 2K-269-648/2017, 2K-117-697/2021).

60. Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018, 2K-254-895/2020). Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.).

61. Svetimo turto pasisavinimas laikomas (duomenys neskelbtini)igta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014 ir kt.). Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

62. Pažymėtina tai, kad (duomenys neskelbtini)udžiamajai teisei yra žinomi atvejai, kuomet tam tikrų nusikaltimų padarymui juos darantys asmenys panaudoja bendroves, nes kitaip nusikaltimo schema gali būti neįgyvendinama, o turto pasisavinimas yra viena iš tokių nusikalstamų veikų. Tokiais atvejais darantys nusikaltimą ir siekiantys įgyti turtą asmenys įkal(duomenys neskelbtini) ar(duomenys neskelbtini) už žadamą atlygį susitaria, kad bendrovės akcininku ir (ar) direktoriumi taps su bendrovės valdymu ir veikla nesusijęs asmuo, jo vardas ir pavardė bus įrašyti bendrovės dokumentuose kaip direktoriaus, tai bus įregistruota viešuose registruose, jis pasirašys bendrovės veiklos dokumentus, jis išgrynins pinigus, tačiau realiai jis nepriiminės su bendrovės veikla susijusių sprendimų, jos kasdienės veiklos neorganizuos, nevystys ir ja nesirūpins, sutarčių nesudarinės. Toks asmuo gali būti pavadintas formaliu vadovu. Visus su bendrovės veikla susijusius sprendimus priiminės nusikalstamą veiką sukūręs asmuo, tačiau jis pats nebus minimas bendrovės veiklos dokumentuose, grynųjų pinigų neišiminės, nes visi šie veiksmai palieka pėdsakus, pagal kuriuos galima nustatyti tikrąjį veiksmus atlikusį asmenį ir jo veiksmų apimtį, bei jį patraukti atsakomybėn. Tokia schema užtikrina tokio asmens anonimiškumą, sudaro kliūtis jį nustatyti ir įrodyti jo veiksmus, sudaro geresnes sąlygas jam gintis teisėsaugos institucijoms atliekant tyrimą.

63. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatyta, jog R. L. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. pasisavino dėl savo užimamų pareigų patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį, turtą - 43 635,64 Eur grynais pinigais, kuriuos jis paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir neperdavė atsiskaitydamas už medieną UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų įnešimas buvo tik formaliai įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiais ir atvaizduotas šios bendroves apskaitoje, siekiant ir turint tikslą užmaskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J. pinigai nebuvo perduoti, todėl jis neįgijo galimybės turto (pinigų) valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Taigi, J. J. pinigų neįgijo, kaip tai reglamentuoja LR CK 4.48 straipsnis, ir jie netapo UAB “(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe. Kadangi J. J. minėtų pinigų faktiškai negavo, jų perduoti atgal, kaip nurodyta prokuroro kaltinime, R. L. negalėjo. Taigi, kaltinamojo R. L. nusikalstama veikla kvalifikuotina kaip svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas, kadangi jis minėtą turtą (pinigus), kuris jam, kaip bendrovės direktoriui, buvo svetimas, neatlygintinai pasiėmė sau, taip paversdami jį savo turtu. Tolesni kaltinamojo R. L. veiksmai su svetimu turtu (pinigais) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

64. Kaltinamasis R. L. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, kadangi pasisavinto turto vertė yra 43635,64 Eur, kas viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 37,66 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nesikeitė iki 2018 m. sausio 1 d. Taigi, kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

65. BPK 256 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Ši norma suteikia teismui teisę, išnagrinėjus bylą ir nustačius tikrąsias faktines aplinkybes, konstatuoti jas nuosprendyje. Pažymėtina, kad tik teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reiškia tinkamą asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas, gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti.

66. Nagrinėjamu atveju, visi pirmiau aptarti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, nustatant naujas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei pagrindžiant R. L. kaltę pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – 43635,64 Eur. Byloje objektyviai nustatyta, jog R. L. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, kurie pagal kasos pajamų orderius buvo skirti sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, naujai nustatytos ir inkriminuotos aplinkybės yra dėl to paties įvykio, nėra pernelyg nutolusios nuo R. L. pareikšto prokuroro kaltinimo, apie šias aplinkybes kaltinamajam pranešta tinkamai, sudaryta galimybė pasiruošti gynybai ir duoti parodymus, todėl gali būti keičiamos teismo iniciatyva BPK 256 straipsnio numatyta tvarka.

67. Nors įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. buvo nuteistas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (tame tarpe ir už kaltinamajam R. L. inkriminuotų 38533,02 Eur) pasisavinimą, tačiau tai netrukdo teismui kitaip vertinti bylos aplinkybes, nei jas vertino minėtą nuosprendį priėmęs teismas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kitoje byloje (kurioje nuteistas nusikaltimo bendrininkas ar bendrininkai) nustatytos faktinės įvykio aplinkybės negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2017). Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. visiškai pripažino savo kaltę, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, detaliai nesiaiškinant pastarajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, o būtent dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už medieną gautų pinigų pasisavinimo. Kadangi išnagrinėjus bylą nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo R. L., neperdavė pinigų J. J. pagal kasos pajamų orderius, tai būtų pagrindas prokurorui inicijuoti atnaujinimą baudžiamosios bylos, kurioje dėl šios veikos nuteistas J. J. (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

V. Bausmė ir kiti klausimai

68. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę ar(duomenys neskelbtini) didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (BK 183 straipsnio 2 dalis).

69. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

70. Kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi veiką padarė būdamas anksčiau teistas ir neatlikęs paskirtos bausmės, nesumokėjęs 2010 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 30 MGL (3900 litų) baudos.

71. Kaltinamasis R. L. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs (t. 6, b. l. 50-53), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. L. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina ir į ilgą proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje, kurioje tyrimas buvo pradėtas 2017 m. balandžio 11 d. (t. 1, b. l. 34-35, 37), pranešimas apie įtarimą R. L. įteiktas tik 2019 m. gegužės 20 d. (t. 6, b. l. 59-61), kai Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pranešė prokurorui apie tai, kad su J. J. nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir R. L. (t. 3, b. l. 160).

72. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam R. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), mažesnę už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

73. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju nenustatyta jokių aukščiau paminėtų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad kaltinamajam R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas.

74. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką ar(duomenys neskelbtini) naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaltinamasis R. L. nuteistas 2010 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį bei 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 eurų) bauda, šioje byloje naują nusikalstamą veiką padarė nesumokėjęs baudos, todėl prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. iš dalies pridedama bausmė paskirta minėtu teismo nuosprendžiu. R. L. įpareigotinas paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

75. bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

76. Kaltinamasis R. L. įvykdė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (BK XXVIII skyrius), už kurį jam skirtina mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomos BK 75 straipsnio 3 dalies (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatos, numatančios galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam atsižvelgtina į jo asmenybę, taip pat į jo elgesį po nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo. Nors po kaltinamajam R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo (2015 metų birželio) praėjo daugiau kaip septyni metai, jis jokių naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Vien tai, kad R. L. praeityje buvo teistas už finansines nusikalstamas veikas bei tai, kad šioje byloje padarė sunkų nusikaltimą teistumui neišnykus ( nesumokėta bauda, savaime nelaikytina tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant jam negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. Pabrėžtina, kad skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus pilnamečiui nuteistajam, teismas turi atsižvelgti į jų būsimą poveikį nuteistajam, tikslingumą, nuteistojo galimybę juos įvykdyti. Pažymėtina ir tai, kad pasikeitus aplinkybėms ar kilus sunkumams dėl paskirtų įpareigojimų vykdymo, jų klausimas gali būti sprendžiamas bausmės vykdymo metu. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas R. L. bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, skiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnyje.

77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra nurodęs, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui ar(duomenys neskelbtini) pareiškiami civiliniai ieškiniai, ar(duomenys neskelbtini) kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014).

78. Kadangi kaltinamasis R. L. iš savo nusikalstamos veikos gavo 43 635,64 Eur, byloje jo atžvilgiu civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat ir civilinėje byloje jokia suma iš jo tiesiogiai nepriteista, todėl siekiant iš kaltinamojo atimti gautą finansinę naudą, nusikalstamos veikos rezultatas turi būti konfiskuotas (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuosprendis dalyje dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateiktinas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

79. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. L. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

80. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, bei jį nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmės iš dalies pridėti 2010 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį bei 223 straipsnio 1 dalį neatliktos bausmės dalį – 20 MGL baudą, ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 20 MGL (753,2 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 3 ir 4 dalimis (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar(duomenys neskelbtini) būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nustatant 1 (vienerių) metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti R. L. paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui, priešingu atveju bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo konfiskuojant 43 635,64 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos. Nuosprendį dalyje dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikti vykdyti antstoliui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių ar(duomenys neskelbtini) dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo ar(duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar(duomenys neskelbtini) išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.