Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. J. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 9 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, dalyvauja resocializacijos procese, yra išleidžiamas trumpalaikių išvyko iš kurių visada grįžta laiku. Taip pat bendros nuteistojo nuostatos leidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tai Komisijai leido spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau pasiektų savo tikslą.

V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 147 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, nuosprendis buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi veikas iš 147 straipsnio 1 dalies (2 epizodai) ir 147 straipsnio 2 dalies (2 epizodai) į vieną tęstinę veiką – BK 147 straipsnio 2dalis, paskiriant galutinę subendrintą 7 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 183 straipsnio 2 dalį paskiriant dviejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo subendrinti aukščiau nurodyti nuosprendžiai, ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėtų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis 2023 m. liepos 19 d. nutartimi buvo perkvalifikuotas, paskiriant nuteistajam galutinė septynių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 1 d., pabaiga – 2027 m. lapkričio 11 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. J. yra sutikęs, kad jo atžvilgiu galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra, kas leido spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu devyniais mėnesiais anksčiau nei nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šie duomenys iš esmės sudaro formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, tačiau kaip jau ir minėta ankščiau šio pagrindo egzistavimas, savaime nesuteikia galimybės taikyti lygtinio paleidimo, reikalinga nustatyti taip pat ir materialiojo pagrindo egzistavimą bei įvertinti aplinkybių visumą leidžiančią spręsti dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo.

Sutinkamai su byloje esančiais duomenimis atlikus pakartotinį nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta, kad tokia asmens rizika yra vertinama kaip žema, kas iš esmės sudaro dar vieną pagrindą spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien įstatymą atitinkantis atliktinos bausmės terminas ir žema nusikalstamo elgesio rizika, negali būti neabejotinu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, kadangi reikalinga vertinti nuteistojo elgesio pokytį visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir vertinti ar toks pokytis yra akivaizdus ir nulemtas nuteistojo siekio keisti savo priešingą teisei elgesį. Teismo vertinimu tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, dalyvauja resocializacijos programoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, niekaip išskirtinai necharakterizuoja nuteistojo, kadangi jis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Nors Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginis veiksnys nurodyta – patvirtinta gyvenamoji vieta, tačiau teismas šios srities kaip apsauginės nevertina, kadangi gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir veikų padarymo metu, be kita ko vieną iš nusikalstamų veikų padarė būtent savo gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu asmuo yra pateikęs pažymą apie tai, kad lygtinio paleidimo atveju gyventų pas tėvus, tačiau papildomai nustatyta, jog lygtinio paleidimo metu iš tiesų jis gyventų su savo sutuoktine, kur jam būtų ir vykdoma probacija, todėl toks nepastovumas dėl gyvenamosios vietos negali būti laikomas išskirtinai apsauginiu veiksniu, o labiau neigiamu aspektu charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį keisti savo apsisprendimus asmenį.

Kartu pastebėtina, kad itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybė, kad jis kategoriškai neigia savo kaltę dėl prekybos žmonėmis, nors jo kaltė buvo įrodyta apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, kuris buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka. Toks nuteistojo nenoras pripažinti savo priešingo teisei elgesio, atskleidžia jo nenorą keisti nihilistinių vertybių orientaciją, tampant pilnaverčiu teisinės visuomenės nariu. Padarytos nusikalstamos veikos neigimas atskleidžia ir tai, kad nuteistasis yra abejingas kitų asmenų interesų atžvilgiu, nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų, tačiau nepateikia aktualių duomenų dėl šių įsipareigojimų dengimo, tai parodo nuteistojo atsainų požiūrį į nusikalstamais veiksmais sukeltą žala bei nenorą pripažinti savo priešingo teisei elgesio. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad Komisija itin akcentavo aplinkybę, jog nuteistasis šiuo metu dirba ir jam pakanka uždirbamų lėšų pragyvenimui, teismo vertinimu nors ši aplinkybė, šiuo metu yra akivaizdi, tačiau reikalinga vertinti nuteistojo požiūrį į darbą visu bausmės atlikimo metu, o ne pavieniais epizodais, tuo tarpu vertinti, kad nuteistojo darbinė motyvacija buvo nuosekli negalima. Tokia išvada grindžiama tuo, kad nuteistasis bausmės atklikimo metu nors ir turėjo darbinę motyvaciją, tačiau darbui buvo išrankus. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos siekiu ir nors šiuo metu nuteistasis rodo aukštą darbinę motyvaciją, o kaip pats teigia būnant laisvėje jam pakakdavo lėšų gaunamų iš darbo užmokesčio, ši aplinkybė paneigta nusikalstamų veikų padarymo motyvais. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis laisvėje turėjo daugiau nelegalaus darbo laikotarpių, kurie socialiniu požiūriu nėra skatintini ir negali būti vertinami kaip teigiami nuteistojo praeities faktai. Spręstina, kad šiuo metu turimi finansiniai įsipareigojimai ir neaiškios jų atlyginimo galimybės bei ankstesnė darbinė patirtis, yra viena iš aplinkybių neleidžiančių, dabartiniame pataisos etape, spręsti, jog asmuo toliau jau gali būti taisomas lygtinio paleidimo sąlygomis.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar itin didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų priešingu atveju gali susidaryti prieštaringa regimybė dėl asmens nebaudžiamumo. Teismo vertinimu, V. J. neatliktos bausmės dalis (4 metai 9 mėnesiai 18 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad dabartiniame pataisos procese dar nėra nustatyta neabejotinų aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nuteistojo tolesnė elgesio korekcija jau galėtų būti tęsiama nestruktūruotoje aplinkoje. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. J. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.