Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-28-309/2022 dalyje, kurioje R. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamojoje byloje V. J. ir R. L. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, o būtent: V. J. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pinigų pasisavinimą ir vadovavo jo įgyvendinimui, o būtent, nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 14 d. davė nurodymus bendrininkui vykdytojui J. J. pasisavinti iš AB (duomenys neskelbtini) suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą pinigus 44 000 Eur, bei po jų pasisavinimo perduoti jam (V. J.), ką bendrininkas vykdytojas J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nes vykdė ir kasininko pareigas, kadangi įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose ir padarė, už ką 2018 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, tai yra paėmė iš AB (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), pagal kasos pajamų orderius 2015 m. sausio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14 000 Eur, 2015 m. sausio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 13 000 Eur, 2015 m. sausio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 17 000 Eur, realiai jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, o įnešimą tik įformino kasos pajamų orderiais, taip įvykdė organizatoriaus V. J. nurodymus ir pasisavino bendrininkui vykdytojui J. J. patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pinigus 44 000 Eur, kuriuos perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pinigų pasisavinimo organizatoriui V. J..

2. R. L. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pinigų pasisavinimą ir vadovavo jo įgyvendinimui, o būtent, nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. birželio 22 d. davė nurodymus bendrininkui vykdytojui J. J. pasisavinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą pinigus 38.533,02 Eur bei po jų pasisavinimo perduoti jam (R. L.), ką bendrininkas vykdytojas J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nes vykdė ir kasininko pareigas, kadangi įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose, ir padarė, už ką 2018 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, tai yra pagal kasos pajamų orderius paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 540 Eur, 2015 m. sausio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 300 Eur, 2015 m. sausio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur, 2015 m. sausio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur, 2015 m. vasario 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur, 2015 m. vasario 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur, 2015 m. vasario 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur, 2015 m. vasario 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur, 2015 m. kovo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 900 Eur, 2015 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 100 Eur, 2015 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur, 2015 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur, 2015 m. balandžio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 700 Eur, 2015 m. balandžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 300 Eur, 2015 m. balandžio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 545,64 Eur, AB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 230 Eur, atskaitingo asmens J. J. 2015 m. sausio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 297,69 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2.809,15 Eur, iš viso 46.972,48 Eur, o pagal kasos išlaidų orderius išleido sumokėdamas J. J. 2015 m. sausio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 109,36 Eur, 2015 m. vasario 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 34,40 Eur, 2015 m. kovo 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 31,12 Eur, 2015 m. balandžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 34,40 Eur, 2015 m. gegužės 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 34,40 Eur, 2015 m. birželio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 32,76 Eur, 2015 m. birželio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 63,02 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur, iš viso 8.439,46 Eur, bet likusių 38.533,02 Eur realiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, o įnešimą tik įformino kasos pajamų orderiais, taip įvykdė organizatoriaus R. L. nurodymus ir pasisavino bendrininkui vykdytojui J. J. patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pinigus 38.533,02 Eur, kuriuos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietoje, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pinigų pasisavinimo organizatoriui R. L..

7. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. kovo 21 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokuroras nepateikė rašytinio prašymo pakeisti kaltinimą kaltinamajam R. L., prokuroras prašė į kitą teismo posėdį iškviesti specialistę, surašiusią 2017 m. liepos 28 d. specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prokuroras nurodė, kad inkriminuojamas laikotarpis apima 2014 metų rudenį, kuris nebuvo tirtas specialisto išvadoje, o tai turi įtakos ir 2015 metų visoms operacijoms. Prokuroras pažymėjo, kad po specialisto apklausos bus galima apsispręsti dėl kaltinamojo akto galimo keitimo.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo skundas tenkinamas.

11. Nagrinėjamu atveju prokuroras skundžia Šiaulių apygardos teismo sprendimą pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Ginčas yra kilęs Šiaulių apygardos teismui padarius išvadą, kad šioje byloje būtina atlikti visą eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuos atlikus ir R. L. veiksmuose nustačius nusikalstamų veikų sudėtis, būtina pateikti naujus įtarimus (piniginių lėšų pasisavinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), nes tokie įtarimai nebuvo pareikšti, o tai galima padaryti tik surašius iš naujo kaltinamąjį aktą, nes teismas negali nagrinėti R. L. veiksmų dėl kaltinimų, kurie nebuvo nurodyti kaltinamajame akte, ir byla dėl šių veikų nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokuratūra su tokia išvada nesutinka.

12. BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pagrindiniai argumentai, kuriais remdamasis Šiaulių apygardos teismas perdavė baudžiamąją bylą prokurorui, yra tai, kad šioje byloje būtina atlikti visą eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. poėmį, nustatyti minėtų įmonių asmenis, kurie tvarkė buhalterinę apskaitą ir juos apklausti, spręsti klausimą, ar šie asmenys, tvarkydami buhalterinę apskaitą, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti reikalingas ekspertizes, nes tik remiantis specialisto (eksperto) išvada galima nustatyti BK 222 straipsnyje nurodytus padarinius, o R. L. veiksmuose nustačius nusikalstamų veikų sudėtis, būtina pateikti naujus įtarimus (piniginių lėšų pasisavinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), nes tokie įtarimai nebuvo pareikšti, o tai galima padaryti tik surašius iš naujo kaltinamąjį aktą. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės nenurodė, kokių reikalavimų neatitinka kaltinamasis aktas, tik nurodė, kokius įrodymų rinkimo veiksmus prokuratūra turėtų atlikti. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrindžia išvados, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (aiškiai nenurodžius jokių BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitikimo) ir kad tai trukdo išnagrinėti bylą.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį dėl R. L. išteisinimo ir šioje dalyje bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme buvo gauta 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. liepos 22 d. baudžiamoji byla buvo išsiųsta į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kito nuteistojo V. J. kasacinio skundo nagrinėjimui ir Šiaulių apygardos teismui grąžinta buvo 2022 m. vasario 28 d. Taigi, iš naujo baudžiamosios bylos R. L. atžvilgiu nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme iš esmės nebuvo pradėtas, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, 2022 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismas, padaręs išvadą, jog byloje būtina atlikti visą eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, priėmė skundžiamą nutartį baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.

15. Kaip minėta, byla teisiamajam posėdžiui buvo perduota kaltinant R. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje 183 straipsnio 2 dalyje. Prokuroras, aprašydamas nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje, vadovavosi tomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, o tai, ar kaltinamajame akte R. L. inkriminuoti neteisėti veiksmai patvirtinami byloje surinktais duomenimis, privalo nustatyti bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, R. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau šis sprendimas apeliacinio teismo nutartimi buvo panaikintas ir byla šio kaltinamojo atžvilgiu grąžinta nagrinėti iš naujo. Taigi, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė tokių kaltinamojo akto trūkumų, dėl kurių bylą reikėtų grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

16. BPK 255 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje nagrinėjimo teisme ribas, nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. L. nėra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje, padarymu, įtarimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikštas. Remiantis BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, galimybės skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu bei manymu, kad R. L. galimai padarė nusikalstamas veikas, kurios nėra nurodytos kaltinamajame akte, bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto esminiams trūkumams pašalinti baudžiamojo proceso įstatymas nenumato.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei Baudžiamojo proceso kodekso normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą bei nešališką teismą numato ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi, žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą.

18. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Remiantis nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus teismas gali atlikti pats ir tokiu būdu pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus.

19. BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas, o BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme taisykles. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas <...> dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-648/2015, Nr. 2K-415-677/2016, Nr. 2K-40-895/2016). Be to, teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją.

20. Skundžiamoje nutartyje nurodytas teismo argumentas, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prokuroras BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nepateikė, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas bylą perduoti prokurorui. Kaip jau minėta, iš naujo nagrinėti R. L. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teismas iš esmės iki šiol nepradėjo, įrodymų tyrimo neatliko, taigi, jokių esminiai skirtingų veikos faktinių aplinkybių nenustatė, įvyko tik vienas teisiamasis posėdis, kuriame, išklausęs proceso dalyvių prašymus, teismas priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui iš esmės tik dėl to, kad būtina byloje atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nepaneigti yra prokuroro skundo argumentai, kad, remiantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, teismas dėl kokių nors priežasčių negalėtų pats atlikti ar įpareigoti prokurorą arba ikiteisminio tyrimo teisėją organizuoti prokuroro teisiamajame posėdyje nurodytų procesinių veiksmų: iškviesti specialistę, surašiusią 2017 m. liepos 28 d. specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. L. pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už atitinkamą laikotarpį, esant būtinumui papildomai apklausti J. L., kaip tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o, atlikus šiuos veiksmus, spręsti klausimą dėl tolimesnės bylos įrodymų tyrimo eigos ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimo.

21. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu R. L. atžvilgiu būtų buvęs surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, jog tai trukdo nagrinėti bylą ir nustatyto pažeidimo negalima ištaisyti teisme. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos procesas šioje baudžiamojoje byloje, todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis naikintina kaip nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-28-309/2022 dalyje, kurioje R. L. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.