Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-499-1081/2024 pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Mijudė“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir restruktūrizavimo tarnyba“, ieškinį atsakovei A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – BMB) „Mijudė“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto ir administravimo tarnyba“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 19083,07 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.5. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė papildomus dokumentus (bendrijos banko sąskaitos išrašą, suvestinius duomenis iš 2022 m. ir 2023 m. finansinės atskaitomybės), tačiau pridėti šių dokumentų prie bylos neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

16. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

17. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

18. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

19. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismui papildomai pateiktus dokumentus, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų dėl naujai teikiamų įrodymų, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pridėti prie bylos atsakovės teikiamus naujus įrodymus (bendrijos banko sąskaitos išrašą, pačios atsakovės sudarytus suvestinius duomenis), kadangi atsakovės teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, pateikti duomenys nepatvirtina, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bendrija neturėjo turto, kad 2021 m. balanse nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, be to, iš teikiamų naujų įrodymų nėra galimybės spręsti apie bendrijos vykdytas ūkines operacijas, gautas pajamas, patirtas išlaidas, turėtą turtą ir pan.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis atsakovė A. M. nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo įsteigusi ir vykdė individualią veiklą A. M. įmonėje „Mijudė“. 2020 m. gegužės 22 d. individualios įmonės savininkės A. M. sprendimu nuspręsta A. M. įmonę „Mijudė“ pertvarkyti į MB „Mijudė“. Tiek A. M. įmonės „Mijudė“, tiek MB „Mijudė“ vienasmene vadove buvo atsakovė A. M..

22. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-105-368/2024 (buvęs bylos Nr. eB2-280-368/2023)) pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą MB „Mijudė“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo tarnyba“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d. Minėta nutartimi MB „Mijudė“ valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės nemokumo administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus.

23. Nustatyta, kad civilinėje byloje eB2-105-368/2024 MB „Mijudė“ direktorė A. M. teikė prašymą dėl termino pateikti atsiliepimą ir dokumentus pratęsimo bei civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame prašė atidėti bylos nagrinėjimą bei nustatyti naują terminą pateikti atsiliepimą ir mokumą pagrindžiančius dokumentus. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovei nustatytas naujas terminas pateikti atsiliepimą ir mokumą pagrindžiančius dokumentus, įskaitant finansinius dokumentus, civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su inicijuojama bankroto byla nesutiko, nurodė, kad skolą yra sumokėjusi, nurodė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatavo, jog įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus dėl skolos ieškovei sumokėjimo, sprendžia, kad atsakovė MB „Mijudė“ neįrodė 6432,74 Eur skolos VSDFV sumokėjimo fakto. Teismas, neturėdamas aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą vertino pagal ieškovės pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis (VĮ „Registrų centras“ pateiktą finansinę atskaitomybę už 2021 metus).

24. Byloje nustatyta, jog nemokumo administratorė, siekdama perimti bendrijos turtą bei dokumentus, tiek MB „Mijudė“, tiek atsakovės elektroninio pašto adresais 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. gegužės 17 d. siuntė reikalavimą dėl dokumentų ir turto perdavimo, informacijos pateikimo, tačiau atsakovė nemokumo administratorės reikalavimų nevykdė, dokumentų ir turto neperdavė, prašomos informacijos nenurodė.

25. 2023 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku nemokumo administratorė informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl baudos atsakovei skyrimo. 2023 m. liepos 4 d. nemokumo administratorė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl baudos atsakovei už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną iki bendrijos turtas ir dokumentai bus perduoti administratorei skyrimo. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovei A. M. paskirta 300,00 Eur dydžio bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, atsakovei išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti įstatyme nustatytus įpareigojimus. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad buvusi MB „Mijudė“ vadovė A. M. iki nemokumo administratorei kreipiantis į teismą dėl baudos skyrimo nebuvo perdavusi nei bendrijai priklausančių dokumentų, nei turto, nors iš 2021 m. balanso matyti, kad bendrija turto turi. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis perduoti nemokumo administratorei turtą tinkamai nevykdoma daugiau nei pusantro mėnesio; nemokumo administratorė negali sutikrinti teikiamų įmonės kreditorių kreditorinių reikalavimų, negali ištirti įmonės sandorių už paskutinius 36 mėnesius, negali tinkamai paskaičiuoti buvusiems darbuotojams priklausančių išmokų; įmonės vadovei neperduodant dokumentų, vilkinamas bankroto procesas; neturėdama visų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nemokumo administratorė negali vykdyti JANĮ jai pavestų funkcijų; neperduodant dokumentų ir turto pažeidžiami bendrijos bei jos kreditorių interesai.

26. Atsakovei nevykdant pareigos perduoti bendrijos dokumentus ir turtą administratorei, 2023 m. spalio 2 d. nemokumo administratorė siuntė atsakovei dar vieną el. laišką, ragindama perduoti dokumentus ir turtą, tačiau atsakovė jokių bendrijos dokumentų ir turto nemokumo administratorei neperdavė.

27. Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. sausio 16 d. pateikto MB „Mijudė“ 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatyta, kad bendrovės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 21685,00 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 951,00 Eur ir trumpalaikis turtas – 20734,00 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 11003,00 Eur. MB „Mijudė“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 m. VĮ „Registrų centras“ nepateikti.

28. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-105-368/2024) patvirtintas patikslintas MB „Mijudė“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių suma 20737,59 Eur.

29. Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną MB „Mijudė“ atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo 2544,01 Eur, o pajinėje sąskaitoje – 57,92 Eur. Iš Lietuvos kredito unijos MB „Mijudė“ sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d., kada MB „Mijudė“ sąskaitoje buvo likę 2544,51 Eur, iki 2023 m. lapkričio 9 d. į bendrijos sąskaitą buvo gauta 664,00 Eur pajamų.

30. Į bylą pateikti MB „Mijudė“ sąskaitos išrašai, deklaracijos.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

31. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

33. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017).

34. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

35. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė A. M. nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo įsteigusi ir vykdė individualią veiklą A. M. įmonėje „Mijudė“. 2020 m. gegužės 22 d. individualios įmonės savininkės A. M. sprendimu nuspręsta A. M. įmonę „Mijudė“ pertvarkyti į MB „Mijudė“. Tiek A. M. įmonės „Mijudė“, tiek MB „Mijudė“ vienasmene vadove buvo atsakovė A. M..

37. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 22 straipsnio 10 dalį mažosios bendrijos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais (3 punktas); mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (4 punktas); kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą (7 punktas).

38. Mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, finansines ataskaitas rengia laikydamasi finansinių ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme (MBĮ 23 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens apskaitą organizuoja vadovas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

39. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-105-368/2024) MB „Mijudė“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo tarnyba“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d. Minėta nutartimi MB „Mijudė“ valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės nemokumo administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus.

40. Nemokumo administratorė, siekdama perimti bendrijos turtą bei dokumentus, tiek MB „Mijudė“, tiek atsakovės elektroninio pašto adresais 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. gegužės 17 d. siuntė reikalavimą dėl dokumentų ir turto perdavimo, informacijos pateikimo, tačiau atsakovė nemokumo administratorės reikalavimų nevykdė, dokumentų ir turto neperdavė, prašomos informacijos nenurodė. 2023 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku nemokumo administratorė informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl baudos atsakovei skyrimo. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovei A. M. paskirta 300,00 Eur dydžio bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, atsakovei išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti įstatyme nustatytus įpareigojimus. Atsakovei nevykdant pareigos perduoti bendrijos dokumentus ir turtą administratorei, 2023 m. spalio 2 d. nemokumo administratorė siuntė atsakovei dar vieną el. laišką, ragindama perduoti dokumentus ir turtą, tačiau atsakovė jokių bendrijos dokumentų ir turto nemokumo administratorei neperdavė.

41. Remiantis civilinės bylos Nr. eB2-105-368/2024 teismo procesiniais sprendimais taip pat nustatyta, kad atsakovė aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė ir teismui; bankroto byla MB „Mijudė“ teismo iškelta pagal ieškovės pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis (VĮ „Registrų centras“ pateiktą finansinę atskaitomybę už 2021 metus); atsakovei buvo paskirta 300,00 Eur dydžio bauda už teismo įpareigojimų (perduoti bendrijai priklausančius dokumentus ir turtą nemokumo administratorei) nevykdymą; atsakovei buvo išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti įstatyme nustatytus įpareigojimus.

42. Duomenų, kad atsakovė buvo sudariusi bendrijos turto balansą ar kitus finansinės apskaitos dokumentus, kurie leistų nustatyti nuo 2022 m. sausio 1 d. atliktas ūkines operacijas, bendrijos turtą ir pan., nagrinėjamoje byloje nėra. Šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nebuvo aktyvus, neįpareigojo atsakovės pateikti turimus bendrijos dokumentus. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 19 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu suteikė atsakovei galimybę pateikti turimus bendrijos dokumentus ir paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovė pateikė MB „Mijudė“ sąskaitos išrašus, deklaracijas, iš kurių galima spręsti, kad bendrija veiklą vykdė, tačiau bendrijos finansinė atskaitomybė už 2022, 2023 metus nebuvo pateikta. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, ragino atsakovę pateikti bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis, tačiau atsakovė, nurodžiusi, kad gali juos pateikti, bei apeliacinės instancijos teismui teigianti, kad juos turi, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui jų nepateikė (kartu su apeliaciniu skundu pateiktą atsakovės sudarytą pajamų bei išlaidų suvestinę apeliacinės instancijos teismo atsisakyta priimti, be to, teismas neturi pagrindo vertinti suvestinės kaip finansinės apskaitos dokumento, iš kurio būtų galima spręsti apie bendrijos ūkines operacijas, turėtą turtą ir pan.).

43. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Kaip minėta, vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK, taip pat ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais (MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 3 punktas), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), nemokumo proceso inicijavimą (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANĮ 57 straipsnis).

45. Atsakovei neperdavus bendrijos turto, finansinės atskaitomybės bei kitų bendrijos dokumentų nemokumo administratorei, buvo pažeisti bendrijos bei jos kreditorių interesai. Nemokumo administratorė neturi galimybių vykdyti JANĮ jai pavestų funkcijų (nustatyti bendrijos turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrijos prievoles), BMB „Mijudė“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatytas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų visetas.

46. Spręsdamas dėl žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reali bendrijai padaryta žala atitinka teismo patvirtintą kreditorių reikalavimų sumą – 20737,59 Eur; iš šios sumos atėmus nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną bendrijos sąskaitose buvusias lėšas (2601,93 Eur), padarytos žalos dydis sudaro 18135,66 Eur; nuo nutarties iškelti bankroto bylą MB „Mijudė“ įsiteisėjimo iki 2023 m. lapkričio 9 d. į bendrijos sąskaitą dar buvo gauta 664,00 Eur pajamų. Teismas vertino, kad bendrijai padaryta žala turi būti mažinama gautų pajamų suma ir pripažino, kad atsakovės neteisėtais veiksmais bendrijai padaryta žala sudaro 17471,66 Eur. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio atsakovė apeliaciniame skunde jokių argumentų neteikė, priteisto žalos dydžio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

47. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas byloje esančias aplinkybes, būtent tai, kad ieškovės ieškinys yra išvestinis ir glaudžiai susijęs su pagrindine bankroto byla, kuri iškelta siekiant tyčia susidoroti su atsakovės verslu, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovei įrodinėjant, kad atsakovė, kaip bendrijos vadovė, neišsaugojo bendrijos turto ir dokumentų, neperdavė jų administratorei, tinkamai neorganizavo bendrijos buhalterinės apskaitos ir padarė žalą bendrijai. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Mijudė“ yra išspręstas civilinėje byloje Nr. eB2-105-368/2024 ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

48. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.).

49. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

50. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

51. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

52. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde atsakovės nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2024-07-29 sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 726,00 Eur, bei 2024-07-30 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 726,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

57. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei BMB Mijudė“ iš atsakovės A. M. priteistina 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei BMB „Mijudė“ (juridinio asmens kodas 267379310) iš atsakovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.