Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „Citus Construction“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nauja energetika-4“ 153 695,52 Eur permoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2020–2022 m. sudarė su atsakove penkias statybos rangos sutartis su priedais, pagal kurias atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbų už bendrą 1 878 262,86 Eur (be PVM) sumą. Faktiškai pagal rangos sutartis atsakovės atliktų ir darbų perdavimo–priėmimo aktais perduotų darbų vertė yra 1 787 022,49 Eur be PVM, nes ieškovė ir atsakovė vėliau susitarė, kad atsakovė tam tikrų statybos rangos darbų neatliks. Ginčo dėl neatliktų darbų tarp šalių nėra. Atsakovei užbaigus sutartus statybos rangos darbus ir juos perdavus ieškovei, ieškovė atliko buhalterinės apskaitos duomenų analizę ir pastebėjo, kad atsakovei už atliktus darbus yra sumokėjusi daugiau, nei priklauso. Permoka susidarė dėl to, kad, nors pagal statybos rangos sutartis visas su sutarčių vykdymu susijusias išlaidas prisiėmė atsakovė, faktiškai atlikdama statybos rangos darbus atsakovė naudojo ir medžiagas, kurias iš tiekėjų įsigijo ir jai pateikė ieškovė, tačiau pateiktų medžiagų verte nesumažino rangos darbų kainos. Atsakovė atsisako keisti darbų kainą ir grąžinti šią sumą ieškovei.

4. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė šalių sudarytų statybos rangos sutarčių 5.3, 18.2 ir 18.5 punktų nuostatas, suteikusias ieškovei teisę savo iniciatyva arba esant rangovo rašytiniam prašymui pateikti medžiagas, kurios yra naudotinos statybos darbams atlikti; taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą. Ieškovė argumentavo, kad, nors mokėjimus atsakovei atliko pagal rangos sutartis, tačiau dalis šių mokėjimų buvo atlikti didesne apimtimi, nei reikalavo prievolės pobūdis, todėl viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, pagal rangos sutarčių 5.1 punktą, darbų kaina yra nustatyta rangos sutarties specialiojoje dalyje ir detalizuota sąmatoje. Sąmatoje yra aiškiai išskirta, ar konkrečių darbų kaina apima medžiagas ar ne, todėl, jeigu darbų kaina nurodyta be medžiagų kainos, atsakovei nekyla prievolė darbus atlikti neskaičiuojant medžiagų kainų. Atlikusi darbus atsakovė perdavė ieškovei darbų rezultatą remdamasi rangos sutarčių 10.1 punktu, kuriame aiškiai nurodyta, kad darbų atlikimo aktą ir pažymą rangovas privalo parengti taip, jog skaičiavimus būtų galima patikrinti, pildant šiuos dokumentus rangovui privalu laikytis sutarties dokumentuose išvardytų darbų sudėties, įkainojimo, pavadinimų ir eilės numerių. Vykdydama šią sutarčių nuostatą, atsakovė į atliktų darbų aktus įtraukė sąmatose nurodytas darbų apimtis, t. y. jeigu į darbo kainą nebuvo įskaičiuota medžiagos kaina, tai rezultatas perduotas neskaičiuojant medžiagų, kurias privalėjo tiekti ieškovė, kainos. Ieškovė atliktų darbų aktus pasirašė.

6. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad, atlikus visus darbus, ieškovė neišrašė atsakovei kreditinės sąskaitos už savo pačios tiektas medžiagas, todėl atsakovė įvykusias ūkines operacijas – medžiagų, kurios neįskaičiuotos į rangos darbų kainą, perdavimą – įformino PVM sąskaitomis faktūromis. Tačiau ieškovė šių medžiagų perdavimo dokumentų neįtraukė į savo apskaitą, todėl vietoje skolos ji į apskaitą įtraukė permoką. Ieškovė nėra permokėjusi atsakovei 153 695,52 Eur už atliktus darbus, o yra skolinga 704 481,76 Eur, nes yra atlikusi tik dalį mokėjimo už jos objekte sunaudotas medžiagas, kurių kaina neįtraukta nei į sąmatas, nei į atliktų darbų aktus.