- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-1153-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10428-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir E. S., veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir leidimo išvykti gavimo, ir pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei A. K. dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) leisti ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus J. S., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir E. S., gimusią (duomenys neskelbtini)., gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo; 2) atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-1107-2021 (toliau - Nutartis) patvirtiną ieškovės ir atsakovo A. S. bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
- Su sūnumi:
1.1. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi mobiliojo ryšio / nuotolinio ryšio priemonėmis neribojant, tačiau atsižvelgiant į sūnaus interesus bei užimtumą;
1.2. atsakovas, norėdamas pasiimti sūnų kartu su nepilnamete dukra, jos siūlomos bendravimo tvarkos 1.11.1. – 1.11.3. punktuose ar 1.12.1. – 1.12.3. punktuose laikotarpiu, ir sūnui sutinkant, informuoja ieškovę ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario mėnesio 28 d. el. paštu. Paskutinė vaikų vasaros atostogų savaitė priklauso ieškovei;
1.3. atsakovas įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu sudaryti ieškovei galimybę susisiekti su sūnumi, tiek jo turimomis, tiek atsakovo asmeninėmis mobiliojo ryšio / nuotolinio ryšio priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant „WhatsApp“ programėle, el. paštu ir pan.), o neatsiliepus telefonu, įpareigoti sūnų ar pačiam perskambinti valandos bėgyje;
1.4. tėvas, pas kurį gyvena sūnus neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime;
1.5. sūnus turi teisę laisvu laiku visada bendrauti su savo abiem tėvais telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis, o tėvai negali riboti jo bendravimo su kitu tėvu;
1.6. atsakovas, neturėdamas galimybės paimti sūnaus pagal nustatytą bendravimo tvarką, nedelsiant informuoja apie tai ieškovę SMS ar el. paštu;
1.7. atsakovas, bendraudamas su sūnumi užtikrina knygų skaitymą ir mokyklinių užduočių atlikimą, apie būtinas atlikti užduotis informuoja ieškovę el. paštu;
1.8. šalys susitaria, kad aukščiau nurodyta šalių su sūnumi bendravimo tvarka gali būti keičiama pagal jo interesus bei kiekvieno iš tėvų galimybes ir užimtumą, šalims iš anksto suderinus;
1.9. šalys susitaria informuoti viena kitą apie Sūnaus susirgimus, nelaimingus atsitikimus ir apsilankymus pas sveikatos priežiūros specialistus;
1.10. Sūnui bilietus pirmyn ir atgal apmoka ieškovė.
- Su dukra:
1.11. poriniais metais (2024, 2026 ir t. t.) atsakovas praleidžia su dukra, jai sutinkant, šias atostogas:
1.11.1. pavasario atostogas, t. y. 5 kalendorines dienas;
1.11.2. vasaros atostogų 21 nepertraukiamą kalendorinę dieną (paskutinę vasaros atostogų savaitę visada paliekant ieškovei);
1.11.3. Kalėdų atostogas, t. y. 12 kalendorinių dienų.
1.12. Neporiniais metais (2025, 2027 ir t. t.) atsakovas praleidžia su nepilnamete dukra, jai sutinkant, šias atostogas:
1.12.1. Velykų atostogas, t. y. 12 kalendorinių dienų;
1.12.2. vasaros atostogų 21 nepertraukiamą kalendorinę dieną (paskutinę vasaros atostogų savaitę visada paliekant ieškovei);
1.12.3. rudens atostogas, t. y. 5 kalendorines dienas.
1.13. dukra paimama iš prekybos ir laisvalaikio centro (toliau – PLC) „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prie informacijos salelės pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinama paskutinę atostogų dieną 18 val. PLC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prie informacijos salelės;
1.14. atsakovas informuoja ieškovę apie vasaros atostogų laiką ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario mėnesio 28 d. el. paštu. Paskutinė vaikų vasaros atostogų savaitė priklauso ieškovei;
1.15. atsakovas, bendraudamas su dukra, užtikrina knygų skaitymą ir mokyklinių užduočių atlikimą, apie būtinas atlikti užduotis informuoja ieškovę el. paštu;
1.16. atsakovas įsipareigoja bendravimo su dukra metu sudaryti ieškovei galimybę susisiekti su dukra tiek jos turimomis, tiek atsakovo asmeninėmis mobilaus ryšio / nuotolinio ryšio priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant „WhatsApp“ programėle, el. paštu ir pan.), o neatsiliepus telefonu, įpareigoti dukrą ar pačiam perskambinti valandos bėgyje;
1.17. tėvas, pas kurį gyvena dukra neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime;
1.18. dukra turi teisę laisvu laiku visada bendrauti su savo abiem tėvais telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis, o tėvai negali riboti jos bendravimo su kitu tėvu;
1.19. atsakovas neturėdamas galimybės paimti dukters pagal nustatytą grafiką ar sutartą bendravimo tvarką, nedelsiant informuoja apie tai ieškovę SMS ar el. paštu;
1.20. šalys susitaria, kad aukščiau nurodyta šalių su dukra bendravimo tvarka gali būti keičiama pagal jos interesus bei kiekvieno iš tėvų galimybes ir užimtumą, šalims iš anksto suderinus;
1.21. šalys susitaria informuoti viena kitą apie dukters susirgimus, nelaimingus atsitikimus ir apsilankymus pas sveikatos priežiūros specialistus;
1.22. dukrai bilietus pirmyn ir atgal apmoka ieškovė.
2. Ieškovės pateiktas ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
2.1. vaikų vasaros atostogų metu ieškovė kartu su vaikais išvyko atostogauti pas savo draugą į (duomenys neskelbtini). Įvertinusi vaikams žinomą gyvenamąją aplinką, gyvenimo sąlygas, kurios buvo daug geresnės nei Lietuvoje, pritaikytos nepilnamečių vaikų gyvenimui ir atitinkančios vaikų poreikius, ieškovė kreipėsi į mokymo įstaigą, esančią netoli nuo gyvenamosios vietos, dėl galimybės vaikams mokytis šioje įstaigoje. Gavusi mokymo įstaigos sutikimą priimti vaikus, ieškovė išleido vaikus į mokyklą, kad susipažintų su kitokia mokymosi sistema ir aplinka. Kai po geros savaitės vaikai pasakė, kad jiems labai patinka mokykla, jos aplinka bei draugai, ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminės mediacijos, pranešė vaikų mokykloms Lietuvoje bei informavo atsakovą apie gyvenimo sąlygų pasikeitimą ir būtinybę keisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
2.2. vaikai lanko labai gerą mokyklą, esančią prie pat namų, turi draugų, vaikai sudominti edukacija mokykloje bei popamokine veikla, be to, visa socialinė aplinka labai geranoriška ir paslaugi jų atžvilgiu. Vaikai turi savo atskirus kambarius – savo atskiras erdves, nes iki šiol nė vienas iš vaikų neturėjo savo kambario – su atsakovu gyveno dviejų kambarių bute, vėliau nuomotame taip pat dviejų kambarių bute, vaikai turėjo bendrą kambarį. Kadangi vaikai yra labai smalsūs ir drąsūs, jie labai sklandžiai adaptavosi bei socializavosi (duomenys neskelbtini), nes čia didelis dėmesys skiriamas vaikams ir jų gerovei, mokymosi sistema yra puikiai pritaikyta atvykusiems vaikams nuosekliai integruotis į aplinką, nes šalis yra tarptautinė, visuomenė yra multitautinė;
2.3. atsakovas 2023 m. rugsėjo mėnesį telefonu dukrai pasakė, jog artimiausiu metu jai teks grįžti į Lietuvą. Po šio pokalbio dukra labai verkė, pasijuto tėvo neišgirsta, jog jai patinka ir gera gyventi kitoje šalyje ir grįžti atgal į Lietuvą nenori. Institucija, teikianti išvadą šioje byloje, rašte nurodė, jog atsakovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – VTAS) dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą;
2.4. atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo 2021 metų vidurio. Sūnų pasveikina SMS su gimtadieniu (ir tai ne visada) ar kitomis valstybinėmis šventėmis. Kai atsakovas pasiimdavo ar grąžindavo dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, sūnus irgi būdavo namuose, bet atsakovas niekada vaiko neužkalbindavo (net pasisveikindavo labai retai), nepašnekindavo, net jei sūnus stovėdavo prie durų, ar būdavo kambaryje – jokio dėmesio atsakovas vaikui nerodydavo. Tai rodo, kad atsakovas nedėjo pastangų kurti ir puoselėti santykių su sūnumi, todėl Nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi keistina, nes neatitinka nepilnamečio sūnaus interesų;
2.5. atsakovas bendravo su dukra pagal Nutartimi patvirtintą taikos sutartį, tačiau dėl atsakovo mėginimo demonstruoti galią, ignoruoti mažametės dukters interesus, negirdėti ir nematyti ieškovės, kilo ne vienas konfliktas dėl pačios patvirtintos bendravimo tvarkos vykdymo. Šiuo metu aplinkybėms pasikeitus iš esmės, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, Nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka su dukra turėtų būti keičiama;
2.6. prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus: tiek sūnaus, kuris, neturėdamas lūkesčių bendrauti su tėvu, planuosis savo laisvą laiką atsižvelgdamas į savo interesus, tiek nepilnametės dukters, su kuria atsakovui būtų užtikrinamas ilgesnis vientisas, nepertraukiamas bendravimo laikas. Pagal siūlomą bendravimo tvarką atsakovas su nepilnamete dukra galėtų bendrauti ilgesnį laikotarpį jos atostogų metu;
2.7. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, reikalinga nauja atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrina vaikų ir atsakovo artimo ryšio palaikymą bei sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus;
Šalies argumentai
2.8. ieškovė nurodė, kad su draugu kuria šeimą, tad buvimas visiems kartu ir renkantis palankiausią bei geriausią aplinką savo šeimai ir vaikams, siekiant gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, yra prioritetas visų jos vaikų atžvilgiu. Vaikai mokykloje jaučiasi labai gerai ir su dideliu džiaugsmu į ją eina. Mokykloje saugi ir draugiška aplinka, mokytojai kantrūs ir paslaugūs vaikams, kūrybingi, atliepiantys jų poreikius. Vaikai turi draugų kieme bei mokykloje, dalyvauja užklasinėje veikloje bei plečia akiratį tiek mokykloje (kelionės į kalnus, į baseiną bei edukacinės išvykos), tiek su šeima. Nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų aplinkybės pasikeitė tik į gerąją pusę – vaikai artimiausiomis dienomis turės savo asmeninę mokymosi ir poilsio erdvę namie. Ugdymo įstaiga, kurią lanko nepilnamečiai vaikai, yra netoli namų (5 min. kelio), jie nuolat prižiūrimi, ieškovė gali skirti vaikams daug savo laiko ir dėmesio, todėl gali ne tik patenkinti vaikų poreikius, bet ir būti šalia, kai jiems to reikia. Lietuvoje ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Butas, kuriame gyveno su vaikais, buvo nuomojamas jos tėvų, tad grįžus į Lietuvą tektų ieškoti naujo gyvenamojo būsto, vaikams naujų mokyklų, kas neigiamai paveiktų vaikų emocinę ir psichologinę būklę. Vaikai laukia gimsiančios sesers, yra užmezgę artimą ir nuoširdų emocinį ryšį su ieškovės draugu, tad vaikų atskyrimas nuo ieškovės ar kūdikio emociškai ir psichologiškai neigiamai paveiktų J. ir E.. Ieškovė rūpinasi vaikais, sudaro puikias sąlygas jiems augti, tobulėti ir vystytis, rūpinasi jų sveikata bei išsilavinimu, plečia vaikų akiratį bei didina socialinius ryšius. Ieškovės draugo šeimoje, kuri gyvena netoliese, viso ko pagrindas yra pagarbūs tarpusavio santykiai, labai didelė pagarba moteriai, motinai, ko J. ir E. nematė iš atsakovo ir jo artimos aplinkos, ypač paskutiniais metais iš tėvo dukra girdėjo daug ieškovę įžeidžiančių, žeminančių epitetų ir nepagarbaus elgesio, atsakovas jai negražiai atsiliepdavo ir apie jos brolį. VTAS išvada bei atsakovo pokalbio su dukra metu išsakyta informacija, kad ji greitai turės grįžti į Lietuvą, vaikams įnešė daug emocinės ir psichologinės sumaišties ir nerimo, tuo tarpu ieškovė užtikrina ir siūlo vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką, t. y. vaikams bendrauti ilgesnį nepertraukiamą laiką su atsakovu vaikų atostogų metu bei švęsti metines šventes, bendrauti įvairiomis ryšio priemonėmis vaikų laisvu laiku, todėl teismo išduotas leidimas vaikus išvežti gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)), užtikrintų vaikų interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, priteisti atsakovui iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. ieškovė klaidina teismą nurodydama melagingas ir tik jai palankias aplinkybes. Nors ieškovė ieškinyje teigia, kad vaikai pasakė, jog jiems labai patinka mokykla, jos aplinka bei draugai, dėl ko kreipėsi dėl ikiteisminės mediacijos, pranešė vaikų mokykloms Lietuvoje bei informavo atsakovą apie gyvenimo sąlygų pasikeitimą ir būtinybę keisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau tokie teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kurių nepagrindžia jokia objektyvi bylos medžiaga ir kiti duomenys;
3.2. Nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pavardžių po santuokos nutraukimo buvo aiškiai susitarta ir nustatyta maksimali bei tiesioginė nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su jų tėvu – atsakovu, o gyvenamoji vieta – su ieškove Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarp šalių sulygta bendravimo tvarka, kaip ir gyvenamoji vieta apsiribojo aiškia teritorija – Lietuvos Respublika, kur kiekviena šalis galėjo aiškiai matyti ir kontroliuoti vaikų gyvenimo sąlygas, užtikrinti vaikų teises, įskaitant, teisę į mokslą, saugią aplinką, šeimos ryšius, į tinkamas gyvenimo sąlygas ir t. t. Tačiau ieškovė, nepaisydama galiojančios Nutarties ir iš jos kylančių teisių bei pareigų, visiškai ją ignoravo, tuo padarydama grubius ir tęstinius pažeidimus, kurių iki šiol nenutraukia ir taip suvaržydama pamatines vaikų ir atsakovo teises bei pareigas į tiesioginį ir nuolatinį bendravimą, matymąsi ir kt.;
3.3. priešingai nei nurodė, ieškovė neįspėjusi ir negavusi atsakovo sutikimo, iš anksto neinformavusi, neteisėtai nepilnamečius vaikus išvežė į (duomenys neskelbtini). Toks ieškovės sprendimas buvo priimtas ne siekiant apsaugoti vaikų interesus ar, kad vaikams su atsakovu būtų nesaugu, tačiau tenkinant išimtinai savo asmeninius interesus dėl numatyto nėštumo ir gimdymo artimiausiu metu;
3.4. ieškovės veiksmai pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją vertinami kaip vaikų pagrobimas. Ieškovė ne tik, kad nesilaikė aiškios ir privalomos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintos nuostatos, t. y. nesikreipė į atsakovą, siekdama gauti jo sutikimą, nesikreipė į teismą, siekdama išspręsti tokio pobūdžio ginčą, bet vietoje to, ieškovė vienašališkai priėmė sprendimą ir nutraukė nepilnamečių vaikų mokslus lankomose mokyklose ir juos paslapčia išsivežė į užsienį – (duomenys neskelbtini), kur vaikai nemoka vietinės kalbos, neturi savo socialinių ryšių – artimų draugų, giminaičių, tėvo, kasdienės rutinos ir įprasto režimo, jiems įprastos aplinkos, kas esmingai gali padaryti psichologinę ir neatitaisomą jiems žalą. Ieškovė tokiais savo veiksmais iš esmės eliminavo ir atsakovą iš nepilnamečių vaikų gyvenimo. Atsakovui iki šiol nėra sudarytos ir tinkamos sąlygos su vaikais bendrauti, dažnu atveju, bandant su vaikais susisiekti, pastarųjų mobilieji telefonai būna išjungti, o jeigu atsiliepia, pokalbis trunka vos keletą sekundžių, vis išgalvojus skirtingas priežastis „esam svečiuose, esu su draugais, dabar negaliu kalbėti ir pan.“, tam, kad su atsakovu nereikėtų tęsti tolimesnio pokalbio.
3.5. ieškovės teiginių, jog vaikai lanko labai gerą mokyklą, jiems patinka aplinka bei draugai, kad gyvenimo sąlygos yra geresnės nei Lietuvoje, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Tokios aplinkybės laikytinos išgalvotomis ir niekuo nepagrįstomis. Neįtikima ir tai, jog, pasak ieškovės, vaikai visiškai nemokėdami vietinės vartojamos kalbos, tariamai jau susirado draugų vos per keletą dienų. Ieškovė visiškai nepagrindžia savo nurodomų teiginių, todėl yra svaraus pagrindo jais abejoti;
3.6. ieškovė nurodė nepagrįstus teiginius, kaip antai, dukra neva verkė dėl tėvo ir jo nesupratimo, kad dukrai patinka ir gera čia gyventi. Ši nuomonė yra pačios ieškovės, kurią ji bando perkelti ir vaikams, juos įtikinėdama, siekiu išvengti bet kokios atsakomybės už neteisėtų veiksmų atlikimą;
3.7. ieškovė iš esmės savo elgesį ir atliktus veiksmus teisina ieškinyje kartodama eilę kartų apie savo nėštumą su kitu vyru, apie kurį atsakovas sužinojo tik iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų ir jos pažeidžiamas teises, visiškai neatsižvelgdama į vaikų konstitucinę teisę tiesiogiai ir nuolat bendrauti su abiem savo tėvais. Ieškovės nėštumas ir naujagimio gimimas nėra niekuo susijęs su ginčo dalyku ir neteisėtu šalių nepilnamečių vaikų pagrobimu. Tokios aplinkybės pastarosios yra teikiamos siekiant sulaukti atjautos, gailesčio ir palankaus teismo sprendimo;
3.8. ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas tariamai nebendrauja su sūnumi, o su dukra bendravimas vyko, tačiau buvo pilnas iššūkių, ieškovė neva ieško galimybių ir būdų vaikams bendrauti su atsakovu. Priešingai nei nurodė ieškovė, vaikai ne kartą yra pasisakę, kad ieškovė neleidžia vaikams bendrauti su atsakovu, pamačiusi, kad vaikai skambina ar rašo atsakovui, iš jų atimdavo mobiliuosius telefonus ir grąžindavo tik po kelių dienų. Negana to, vaikams prieš vykstant pas atsakovą jų nustatytu laiku pagal taikos sutartį, ieškovė visais būdais manipuliuodavo vaikais ir bandydavo juos papirkti saldainiais, kad tik vaikai nevyktų pas atsakovą. Tai lėmė, kad pastaruosius metus bendravimas su sūnumi buvo apsunkintas, jam suformuotas atstūmimo sindromas prieš atsakovą, kuris dėl paaiškėjusių aplinkybių siekė imtis priemonių dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau nespėjo, kadangi ieškovė neteisėtai ir tyčia išsivežė vaikus. Dėl visiškai neaiškių priežasčių sūnus nuo 2021 metų vidurio pradėjo atsisakinėti vykti kartu su atsakovu, motyvuodamas savo nenoru, nors pastarasis visuomet kalbindavo sūnų vykti kartu praleisti laiką. Neabejojama, kad sūnaus nenoras buvo suformuotas ieškovės visiškoje įtakoje ir kontrolėje, teikiant neigiamą informaciją apie atsakovą, taip pat manipuliuojant vaiku ir darant psichologinį spaudimą, atėmus mobilųjį telefoną dėl norėjimo bendrauti su tėvu. Iki šiol atsakovas, atvykęs pasiimti vaikų, su sūnumi tarpusavyje kalbėdavosi apie gyvenimą, kasdienius įvykius ir pasiekimus, tačiau sūnus vykti su atsakovu atsisakydavo. Nenorėdamas naudoti psichologinės prievartos ir sūnaus žaloti, kaip tą darydavo ieškovė, atsakovas įgyvendindavo bendravimo tvarką pagal objektyvias galimybes, neversdamas sūnaus vykti kartu, kai jis to nenorėdavo, tenkindavosi įvykusiu tiesioginiu bendravimu namų tarpduryje ar SMS žinutėmis, nors to ir nepakakdavo. Priešingai nei ieškovė nurodo, atsakovas nuolatinai rašydavo sūnui, klausdamas kaip jam sekasi, kas naujo ir panašiai, tačiau nesulaukdavo pastarojo atsakymo;
3.9. ieškovė savo interesus iškėlė aukščiau vaikų, tokiu būdu pažeisdama nepilnamečių vaikų teises ir interesus į saugią aplinką ir galimybę augti savo tėvynėje, bendrauti su atsakovu, taip pat atsakovo teises ir interesus, vykdytinus teismų sprendimus ir galiojančių įstatymų nuostatas. Nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo iki šiol augo Lietuvoje, iki šalių santuokos nutraukimo vaikai gyveno šeimoje su abiem tėvais, tiek su atsakovu, tiek su ieškove. Tai reiškia, kad stiprūs emociniai ryšiai vaikus sieja ne tik su ieškove, bet ir atsakovu. Po santuokos nutraukimo iki šiol tarp vaikų ir atsakovo yra artimi ryšiai, ypatingai su dukra. Šalių nepilnamečiai vaikai Lietuvoje lankė mokyklą ir būrelius, čia jiems yra įprasta ir nusistovėjusi aplinka, visi socialiniai ryšiai, gimtoji kalba. Atsakovas niekuomet nebuvo nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais, aktyviai dalyvaudavo jų gyvenime, teikdavo ir iki šiol teikia materialinį išlaikymą. Priešingai nei teigia ieškovė, nepilnamečių vaikų gyvenimo, ugdymo sąlygos buvo puikios Lietuvoje. Ieškovės gyvenimo sąlygos ir turtinė padėtis tikrai nebuvo sunki ar kebli. Darytina prielaida, kad ieškovės, o tuo pačiu ir nepilnamečių vaikų, dabartinės sąlygos yra daug blogesnės, todėl visiškai nėra suprantamas ieškovės elgesys vienašališkai ir neteisėtai pakeisti ne tik savo, bet ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, kur nepilnamečiai vaikai patiria didelį stresą nemokėdami (duomenys neskelbtini)vartojamos kalbos, jiems neabejotinai sunku adaptuotis kitoje šalyje. Darytina išvada, kad Lietuvoje pradėtas dukros (iki (duomenys neskelbtini) klasės) ir sūnaus (iki (duomenys neskelbtini) klasės) nuoseklus ugdymas, kuris jiems sekėsi puikiai, neteisėtai išvežus ieškovei vaikus į (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas ir tokiu būdu pakenkta vaikų bendram ugdymosi procesui. Atsakovui neramu dėl nepilnamečių vaikų ateities, kad vaikai dėl kalbos barjero atsiliks nuo savo bendraamžių moksle ir tai gali turėti neigiamos įtakos jų pasiekimams tiek netolimoje ateityje, tiek tolimesnėje ateityje;
3.10. ieškovė nededa jokių pastangų tam, kad atsakovas kuo daugiau laiko bendrautų su nepilnamečiais vaikais ir jie neprarastų ryšio, o priešingai, visais būdais bando susilpninti ar net suardyti atsakovo ir vaikų emocinį ryšį, jų prisirišimą vienas prie kito. Gana dažnai susidaro įspūdis, jog ieškovė atsakinėja (atrašinėja) už vaikus, kuomet jiems parašo atsakovas, kadangi jų bendravimas yra esmingai pasikeitęs. Nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina ieškovės piktnaudžiavimą savo kaip motinos valdžia, ieškovė pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, lūkesčius bei poreikius gyventi jiems įprastoje ir nusistovėjusioje aplinkoje, turėti vaiko interesus atitinkančius namus, nuolat bendrauti su jiems artimu ir besirūpinančiu tėvu, giminaičiais, draugais, lankyti mokyklą, kurioje ugdymas atitinka tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) klasės programą, jų mėgstamus būrelius;
3.11. kategoriškai nesutiktina su tuo, jog vaikai nematė iš atsakovo pagarbos, neva girdėdavo daug ieškovę įžeidžiančių, žeminančių epitetų ir nepagarbaus elgesio, tariamai negražiai atsiliepdavo apie sūnų. Tokios ieškovės nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir absurdiškos. Apie ieškovę nebūdavo jokių kalbų nei tarp vaikų, nei su ja pačia;
Atsiliepimas
3.12. atsakovas kritiškai ir neigiamai vertina ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, su ja nesutinka, kadangi iš esmės bendravimas su vaikais įvyktų tik jeigu jie sutiktų arba kitaip tariant – norėtų. Laikant, kad vaikai yra visiškoje ieškovės įtakoje ir bet kada gali savo sutikimo neišreikšti, vadinasi, atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka gali būti arba itin apsunkinta, arba apskritai neįgyvendinama. Neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ribojamas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais. Vaikai yra neabejotinai įtakojami ieškovės, kuri skatina vaikus nebendrauti su atsakovu, neigiamai apie jį atsiliepia, tokiu būdu formuoja neigiamą vaikų požiūrį į atsakovą. Atsakovas nedaro jokios žalingos įtakos nepilnamečiams vaikams, tinkamai rūpinasi jais, siekia maksimalaus bendravimo su jais, tačiau jis nėra įgyvendinamas ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių. Be to, teismo sprendimu atsakovo bendravimą su vaikais susiejus su vaikų noru, būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas;
3.13. atsakovas kritiškai vertina ir nuolatinį bei tiesioginį vaikų ir savo bendravimą, siūlomą ieškovės. Vaikai yra tokio amžiaus, kada tėvas jų gyvenime yra ypatingai svarbus bei būtinas, tačiau ieškovė siūlo nustatyti tik jai palankią bendravimo tvarką su vaikais, kurios metu atsakovas su vaikais matysis minimaliai, praleistų vos ~1/5 visų kalendorinių metų, tik per vaikų atostogas, o visas kitas laikas būtų skirtas išimtinai su ieškove. Atsakovas vertina, kad tokia bendravimo tvarka absoliučiai neužtikrina lygių šalių teisių, vaikų interesų ir patvirtinus tokią bendravimo tvarką būtų suteikiama gerokai daugiau teisių ieškovei vaikų atžvilgiu, nei atsakovui;
3.14. atsakovui kyla nemažai klausimų ir dėl bendravimo tvarkoje nurodyto reikalavimo, kad vienam iš vaikų neatsiliepus telefonu, atsakovas turi įpareigoti vieną iš vaikų ar pats valandos bėgyje perskambinti ieškovei. Atsakovui neaišku, kaip apskaičiuojamas toks laikas, ar pagal (duomenys neskelbtini) esamą laiką, ar pagal Lietuvos, kadangi egzistuoja valandos laiko skirtumas. Be to, gali susiklostyti situacija, jog atsakovas ir nepilnamečiai vaikai bus baseine, kur telefonais nesinaudojama, todėl ieškovė iškart traktuotų tai kaip bendravimo tvarkos pažeidimą, jei jos nurodytu laikotarpiu vaikai ar pats atsakovas jai neperskambintų, dėl ko susidarytų situacija, kuomet ieškovė galėtų kreiptis į policiją ar į antstolį;
3.15. gana absurdiška ir tai, kad pagal tokią bendravimo tvarką atsakovas išvien yra įpareigotas pranešti, užtikrinti, įpareigoti ir kt., tačiau tų pačių įpareigojimų ieškovė sau nenusimato. Ši bendravimo tvarka yra stipriai kritikuotina, neužtikrinanti pakankamų teisių ir interesų tiek vaikų, tiek ir atsakovo;
3.16. ieškovės reiškiamas ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, ji nesilaikiusi reikalingų procedūrų ne tik grubiai pažeidė įstatymų reikalavimus, nutarties sąlygas, bet ir pagrobė šalių nepilnamečius vaikus, todėl ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, priešingu atveju, ne tik tokie neteisėti ieškovės veiksmai bus pateisinti, bet ir grubiai pažeisti vaikų interesai ir teisės.
4. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame prašė: 1) pakeisti Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1, 2 punktus, nustatant nepilnamečių vaikų – dukros ir sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; 2) pakeisti Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nustatant tokią ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:
4.1. ieškovei sugrįžus į Lietuvos Respubliką, šalių vaikai, savaitgalius (nuo penktadienio) su nakvyne ar be jų, praleidžia su ją. Ieškovė, prieš tai įspėjusi atsakovą, gali paimti nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos bendrai sutartos vietos iš anksto sutartu laiku ir turi grąžinti vaikus į jų? nuolatinę? gyvenamąją? vietą? iki sekmadienio 18 val.;
4.2. tuo atveju, jei ieškovė Lietuvos Respublikoje būna ilgesnį laikotarpį nei savaitgalį, su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ir darbo dienomis. Ieškovė, prieš tai įspėjusi atsakovą (SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 paras), gali paimti šalių vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos bendrai sutartos vietos iš anksto sutartu laiku, jei tai netrukdo nepilnamečių vaikų užsiėmimams ar kitokiai veiklai ir turi pristatyti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. Jei vaikai pasilieka su nakvyne pas ieškovę, tokiu atveju, ji įpareigota vaikus pristatyti į ugdymo įstaigą ir pasiimti iš jos bei prižiūrėti ir kontroliuoti jų ugdymosi bei lavinimo procesą, toks vaikų paėmimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos negali trukti ilgiau kaip vieną savaitę, jei šalys nesusitaria kitaip;
4.3. vaikai su ieškove praleidžia pusę vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinus su atsakovu. Jeigu vasaros atostogos bus leidžiamos ne Lietuvos Respublikoje, ieškovė apie numatomą vaikų išvykimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 d., informuoja atsakovą. Išlaidas, susijusias su vaikų išvykimu iš Lietuvos Respublikos ir grįžimu į nuolatinę gyvenamąją vietą, apmoka ieškovė. Ieškovė taip pat privalo užtikrinti, kad vaikai atostogų metu turėtų galimybę telekomunikacijų priemonėmis bendrauti su atsakovu;
4.4. poriniais metais rudens ir pavasario atostogas vaikai praleidžia su atsakovu, o žiemos atostogas su ieškove. Konkretų vaikų paėmimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką, šalys suderina tarpusavio susitarimu iš anksto. Jeigu atostogos bus leidžiamos ne Lietuvos Respublikoje, ieškovė apie numatomą vaikų išvykimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 d., informuoja atsakovą. Išlaidas, susijusias su vaikų išvykimu iš Lietuvos Respublikos ir grįžimu į nuolatinę gyvenamąją? vietą?, apmoka ieškovė;
4.5. neporiniais metais rudens ir pavasario atostogas vaikai praleidžia su ieškove, o žiemos atostogas su atsakovu. Konkretų vaikų paėmimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką, šalys suderina tarpusavio susitarimu iš anksto. Jeigu atostogos bus leidžiamos ne Lietuvos Respublikoje, ieškovė apie numatomą vaikų išvykimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 d., informuoja atsakovą. Išlaidas, susijusias su vaikų išvykimu iš Lietuvos Respublikos ir grįžimu į nuolatinę gyvenamąją? vietą?, apmoka ieškovė;
4.6. Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.), Šv. Velykas, vaikai praleidžia (sutinka) su tuo iš tėvų, kuriam tuo metu pagal nustatytą bendravimo tvarką tenka buvimas su vaikais jų žiemos ar pavasario atostogų laiku;
4.7. kai vaikų leidžiamas laikas yra susijęs su jų išvykimu į ieškovės gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, ieškovė organizuoja ir yra atsakinga už vaikų keliones pas ją, t. y. iš Lietuvos Respublikos ir atgal į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą;
4.8. jei bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ieškovės bendravimas su vaikais negali įvykti dėl objektyvių priežasčių, šalių tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus, suderinamas kitas laikas;
4.9. šalys įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais, kiek tai neprieštarauja vaikų? interesams bei norams;
4.10. tiek ieškovė, tiek atsakovas įsipareigoja vienas kitą informuoti apie vaikų buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo užsienio valstybėje vietą, pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, vaikų ugdymo įstaigą, vaikų ligas bei nelaimingus atsitikimus.
3) pakeisti Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4-7 punktus, nustatant, kad ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria po 270 Eur periodinių išmokų, mokamų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, šiuos pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 5 d. į atsakovo banko sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas priešieškinyje nurodė argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį, papildomai nurodė, kad:
5.1. atsakovas 2023 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į VTAS su prašymu pagal 1980 m. Hagos Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (kadangi (duomenys neskelbtini) nėra Europos Sąjungos narė, šis procesas gali užtrukti, vaikams padarant neatitaisomą žalą);
5.2. nors nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, tačiau tai nesuteikia jai išimtinių teisių vienasmeniškai priimti sprendimus, susijusius su šalių nepilnamečiais vaikais, jų ugdymo įstaiga, kadangi tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai;
5.3. ieškovė nededa pastangų, kad atsakovas kuo daugiau laiko bendrautų su vaikais ir jie neprarastų ryšio bei bando susilpninti ar suardyti tėvo ir vaikų emocinį ryšį, jų prisirišimą vienas prie kito, ne tik atribojo, bet ir eliminavo iš vaikų gyvenimo atsakovą, taip pat kitus giminaičius – senelius ir kt., nepilnamečių vaikų draugus, pažeidė abiejų tėvų bendros atsakomybės už vaikų auklėjimą ir vystymąsi principus, sumažino vaikų galimybę išsaugoti savo identiškumą, be kita ko, padarė ženklią žalą jų socialiniam gyvenimui, psichoemocinei būklei;
5.4. vaikai sulaukę brandesnio amžiaus, baigę mokslus Lietuvoje (vidurinę), patys galės nuspręsti, pasirinkti studijas užsienio universitetuose ar įstojus į Lietuvos universitetus pagal „Erasmus“ programą dalį laiko galės studijuoti užsienyje, kaip ir daugelis tą daro Lietuvos mokyklas baigusių vaikų. Jei nepilnamečiai vaikai norės, atsakovas dės visas pastangas, kad vaikai, baigę mokslus Lietuvoje, studijuotų ir įgytų išsilavinimą užsienio universitetuose. Tačiau tokie sprendimai turi būti priimami pačių nepilnamečių vaikų, jiems sulaukus brandesnio amžiaus, o ne vienasmeniškai ieškovės, kai vaikai net nemoka (duomenys neskelbtini) vartojamos kalbos (nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) ir kt.), dėl ko jiems sunku adaptuotis;
5.5. atsakovas gali pilnai patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, suteikdamas jiems jų poreikius atitinkančias gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra erdvus, švarus ir patogus, tinkamas gyventi vaikams. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ir butas (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant žemės sklypus (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). Vaikai pas atsakovą turi atskirą kambarį, kuris apstatytas reikiamais baldais: dviaukšte lova, spinta, rašomuoju stalu, knygų lentyna, žaislais. Šį butą apžiūrėjo VTAS, įvertindama, kad butas pilnai atitinka nepilnamečių vaikų poreikius. Atsakovas neturi žalingų įpročių, yra rūpestingas tėvas, jo finansinė padėtis stabili, jis dirba pagal neterminuotas darbo sutartis (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini)“ atstovu, tad turi pakankamai pajamų, kad vykdytų savo įsipareigojimus, gali išlaikyti tiek save, tiek ir nepilnamečius vaikus. Atsakovo gyvenimo sąlygos labiau atitinka nepilnamečių vaikų poreikius nei ieškovės. Ieškovės šeimos aplinkos sąlygos pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, kadangi ieškovė nesuteikia vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, kitoje šalyje vaikai neabejotinai patiria stresą dėl kalbos nemokėjimo (jaučiamo barjero), dėl mokymosi mokykloje pagal neįprastą ugdymo programą, yra atskirti nuo giminaičių, draugų ir jų tėvo. Šiuo metu gyvenimas su ieškove (duomenys neskelbtini) be abejonės vaikams sukelia didelę socialinę ir psichologinę žalą, daug emocinių išgyvenimų (nerimo, streso, baimės jausmo), kas daro neigiamą poveikį dabartinei ir tolimesnei nepilnamečių vaikų raidai ir psichologinei sveikatai. Atsakovo teigimu, atitinkanti reikalavimus sveikam, normaliam vystymuisi nepilnamečiams vaikams tinkanti aplinka gali būti atkurta tik pakeitus jų gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su atsakovu;
5.6. pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir nustačius su atsakovu, nustatytina ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pagal atsakovo siūlomą variantą, taip pat priteisiant iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodyti argumentai iš esmės sutampa su ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai ieškovė paaiškino, kad:
6.1. atsakovas telefonu (duomenys neskelbtini)mėnesį ir (duomenys neskelbtini) d. (per dukters gimtadienį) dukrai pasakė, jog artimiausiu metu jai teks grįžti į Lietuvą. Po šių pokalbių dukra labai verkė, nes jis vėl ją gąsdino. Atsakovas gąsdinimais vaikus tik tolina nuo savęs, o ne palaiko bei puoselėja tarpusavio ryšį;
6.2. byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovės elgesys ar gyvenimo būdas keltų realią grėsmę vaikams, kad ji nepajėgi pasirūpinti jais, kas sudarytų pagrindą tenkinti siūlomą reikalavimą – nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;
6.3. atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu nebuvo lankstus, geranoriškas bei tėviškas dar jiems gyvenant Lietuvoje, t. y. pats atsakovas Nutartimi patvirtintoje sutartyje numatytų bendravimo sąlygų sūnaus atžvilgiu nevykdė – nebendravo su mažamečiu vaiku beveik trejus metus, dukra nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. birželio 7 d. intensyviai lankė psichologo konsultacijas dėl atsakovo elgesio mergaitės atžvilgiu. Dukra matydavosi su tėvu, tačiau namo grįždavo sumišusiais jausmais, įdirgusi, nes jai buvo šnekami neigiami dalykai apie ieškovę, jos šeimos narius, atsakovas bandė suformuoti dukrai neigiamą požiūrį į ieškovę, menkindamas ją kaip motiną ir kalbėdamas neteisybę apie jų bendrą gyvenimą ir gyvenimą išsikrausčius iš bendrų su atsakovu namų. Dėl atsakovo naudoto fizinio smurto dukra, bijodama suklysti ruošdama pamokas ir taip išprovokuoti atsakovo pykčio ir nepasitenkinimo protrūkį, slėpdavo nuo atsakovo, kad jai užduoti namų darbai, jų nepasiimdavo namo per buvimo su atsakovu laiką, kad tik nereikėtų su juo mokytis, o tai kėlė problemų mokykloje. Dukra kartais nenorėdavo vykti pas atsakovą, tačiau šis, nepalikdamas apsisprendimo laisvės, nuolat kartojo dukrai, kad ji privalo vykti pas jį, todėl dukra, bijodama pasisakyti apie nenorą vykti, vykdavo pas tėvą, nors po to jausdavosi blogai. Šalių dukrai reikėjo psichologo pagalbos, nes atsakovas buvo prikalbėjęs dukrai, jog ieškovė gali greitai mirti, todėl dukra pradėjo bijoti miegoti viena. Darbo dienomis po pamokų, savaitgaliais ar atostogų metu leisdamas laiką su dukra, atsakovas neužtikrino nuoseklaus dukters mokymosi proceso, t. y. visiškai nesidomėjo dukters mokslo pasiekimais bei mokslais, užduodamais namų ar atostogų darbais, dėl ko ieškovė yra gavusi mokytojų pastabų. Atsakovas visiškai nesidomėjo sūnaus mokymosi procesu – 2021 – 2023 mokslo metais nėra buvęs jo ugdymo įstaigoje, nedalyvavo nė viename tėvų susirinkime ar individualiame pokalbyje su mokytojais, nesidomėjo jo mokymosi pasiekimais, nėra nei karto atvykęs jo pasiimti po pamokų. Atsakovas yra naudojęs smurtą mažametės dukters atžvilgiu, tyrimo metu atsakovas šią aplinkybę patvirtino. Tuo metu, kai gyveno kartu, mažametį sūnų atsakovas yra palikęs mašinoje užrakintą todėl, kad sūnus nemokėjo teisingai pasakyti valandų;
6.4. nurodyti įvykiai, kai atsakovas, demonstruodamas savo galią bei valdžią, panaudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, vaikams įsirėžė labai giliai į atmintį ir paliko baimės, skausmo ir neteisybės jausmą. Jie bijo atsakovo įsiūčio protrūkių būnant kartu, bijo jo agresyvaus elgesio ir iš karto pradedamo kelti balso jiems pasielgus ne taip, kaip iš jų tikimasi. Atsakovas vaikus skirsto pagal jų elgesį, t. y. jei sūnus nebendraudavo su tėvu, tai ir šis su juo nebendraudavo, išskiria sveikindamas gimtadienio proga. Nuo lapkričio mėnesio pabaigos atsakovas nebendrauja su vaikais, nesistengia su dukra palaikyti ryšio ar atkurti ryšį su sūnumi;
6.5. atsakovas rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, buvo neištikimas, savo telefone ir planšetėje, kurie buvo laisvai prieinami vaikams, laikė amoralų bei palaidą gyvenimo būdą patvirtinančias nuotraukas. Vaikai matė atsakovą vartojantį alkoholinius gėrimus. Atsakovas prieš šeimos narius naudojo psichologinį smurtą, kalbėjo šeimos narių orumą žeminančius dalykus, užgauliodavo, mėtydavo, spardydavo ieškovės daiktus, suirzęs laužydavo namų apyvokos daiktus, žaislus ir visa tai matydavo vaikai;
6.6. vaikams su motina yra emociškai saugiau, jaukiau, geriau, užtikrinama vaikams įprasta, nusistovėjusi nuo gimimo tvarka bei dienotvarkė, jie turi savo erdves poilsiui bei mokslams. Nors atsakovas nurodė, kad galės užtikrinti vaikų poreikius, tačiau butas, kuriame planuoja gyventi su vaikais, nėra atsakovo nuosavybė, vaikai gyventų svetainėje, viename kambaryje, neturėtų savo asmeninės erdvės, vaikų ugdymo įstaigos nuo buto yra toli, atsakovas dirba dviejuose darbuose, todėl fiziškai neturėtų galimybių nuvežti vaikus į mokyklą, būrelius, pas korepetitorius, padėti vaikams ruošti pamokas, gaminti šviežią, vaikų poreikius atitinkantį maistą, organizuoti vaikų savaitgalius bei atostogas;
6.7. atsakovas šiuo metu negalėtų užtikrinti dukters, o juo labiau su juo ryšį praradusio sūnaus, interesus bei emocinę ir psichologinę pusiausvyrą. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu tik pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, neužtikrintų jų emocinės ir psichologinės pusiausvyros, bet ir gali padaryti jiems fizinę ir (ar) psichologinę žalą;
6.8. nepilnamečiai vaikai iki šiol bendrauja su savo draugais, artimaisiais nuotolinio ryšio priemonėmis ar telefono ryšio priemonių pagalba, į svečius atvyksta giminės, tad net keletą dienų praleidžia visi kartu. Su atsakovo tėvais dukra telefonu bendrauja iki šiol, o sūnus nebendrauja su atsakovo tėvais beveik trejus metus, t. y. tiek pat laiko, kaip ir su atsakovu. Mokykloje vaikai turi draugų, su jais puikiai sutaria, atsiveda į namus, kur žaidžia ir bendrauja visiems suprantama kalba. Kadangi (duomenys neskelbtini)yra multitautinė valstybė, tai vaikai nesijaučia svetimšaliais ar neprisitaikėliais. Be to, vaikų lankomoje mokykloje yra daug užsieniečių, kurie labai draugiški ir šilti. Mokytojai labai geranoriškai atsiliepia apie vaikus, juos giria kaip išauklėtus ir stropius, darančius didelę pažangą moksluose;
6.9. atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog nuolatinis nepilnamečių vaikų bendravimas su ieškove kenkia vaikų interesams. Ieškovė nėra asociali, neturi žalingų įpročių, vaikais rūpinasi, juos auklėja, ugdo, be to, su vaikais yra nuo jų gimimo, juos slaugo, kai serga, kartu liūdi dėl nesėkmių bei džiaugiasi džiugiomis akimirkomis. Atsakovo siūloma minimali bendravimo tvarka su vaikais neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.
7. Išvadą teikianti institucija VTAS pateiktoje išvadoje nurodė, kad, atsakovas yra kreipęsis į VTAS dėl vaikų pagrobimo ir sprendimas dėl vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką nėra priimtas, todėl Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius tame bylos nagrinėjimo etape (2023 m. spalio 30 d.) negalėjo pateikti išvados, ar leidimas išvežti vaikus be atstovo pagal įstatymą sutikimo neprieštaraus vaikų interesams. Taip pat nurodė, kad jeigu nepilnamečiai vaikai pasiliktų gyventi (duomenys neskelbtini), ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarautų nepilnamečių interesams. Siūlomoje bendravimo tvarkoje numatytas vaikų bendravimas su tėvu ryšio priemonėmis, bendravimo su tėvu tvarka atostogų ir švenčių metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas sprendė pakeisti Nutartimi patvirtintos 2021 m. birželio 14 d. sudarytos taikos sutarties 3 punktą ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:
8.1. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja mobiliojo ryšio / nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą;
8.2. atsakovas poriniais metais (2024 m., 2026 m. ir t. t.) su nepilnamečiais vaikais praleidžia šias atostogas:
8.2.1. pavasario atostogas, t. y. 5 kalendorines dienas;
8.2.2. vasaros atostogų 21 nepertraukiamą kalendorinę dieną (paskutinę vasaros atostogų savaitę visada paliekant ieškovei);
8.2.3. Kalėdų atostogas, t. y. 12 kalendorinių dienų.
8.3. atsakovas neporiniais metais (2025 m., 2027 m. ir t. t.) su nepilnamečiais vaikais praleidžia šias atostogas;
8.3.1. Velykų atostogas, t. y. 12 kalendorinių dienų;
8.3.2. vasaros atostogų 21 nepertraukiamą kalendorinę dieną (paskutinę vasaros atostogų savaitę visada paliekant ieškovei);
8.3.3. rudens atostogas, t. y. 5 kalendorines dienas.
8.4. nepilnamečiai vaikai J. ir E. paimami iš PLC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prie informacijos salelės pirmą atostogų dieną 11.00 val. ir grąžinami paskutinę atostogų dieną 18.00 val. PLC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prie informacijos salelės;
8.5. vaikų kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini)į Lietuvą ir atgal apmoka ieškovė;
8.6. atsakovas informuoja ieškovę apie vasaros atostogų laiką ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario mėnesio 28 dienos elektroniniu paštu;
8.7. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tris kartus per metus, vieną iš mėnesio savaitgalių, pasirinkdamas savaitgalį savo nuožiūra taip, kad minėtas savaitgalis nesutaptų su vaikų atostogų laikotarpiu, jų gyvenamojoje vietoje, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį šalių sutartu laiku arba ne anksčiau kaip 18.00 val. (Lietuvos laiku) ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šalių sutartu laiku arba ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val. (Lietuvos laiku);
8.8. atsakovas apie savo pasirinkimą ieškovę informuoja iš anksto, ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio mėnesio 10 d., pranešant ieškovei elektroniniu paštu apie tris savaitgalius, kada planuoja atvykti susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini);
8.9. ieškovė atlygina atsakovo turėtas išlaidas dėl vykimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini)ir grįžimo iš (duomenys neskelbtini)į Lietuvą arba pati pasirūpina atsakovo kelionės bilietais iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini)ir atgal. Ieškovei pateikus alternatyvų ir pigesnį atsakovo pasirinktam kelionės variantui kelionės bilietų pasiūlymą, tačiau šiam nesutikus šiuo pasiūlymu pasinaudoti, ieškovė atsakovui atlygina jo turėtų ir ieškovės pasiūlytos kelionės bilietų išlaidų vidurkį atitinkančią pinigų sumą;
8.10. atsakovas, bendraudamas su nepilnamečiais vaikais, užtikrina knygų skaitymą ir mokyklinių užduočių atlikimą, apie būtinas atlikti užduotis jį informuoja ieškovė elektroniniu paštu;
8.11. atsakovas, bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu, turi sudaryti galimybę / netrukdyti ieškovei susisiekti su nepilnamečiais vaikais jų arba atsakovo turimomis ryšio priemonėmis. Ieškovei nepavykus su jais susisiekti, atsakovas, tai pastebėjęs, nedelsiant turi susisiekti su ieškove;
8.12. tėvas, pas kurį gyvena nepilnamečiai vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime;
8.13. atsakovas, neturėdamas galimybės paimti nepilnamečių vaikų pagal nustatytą tvarką, nedelsiant informuoja apie tai ieškovę SMS ar elektroniniu paštu;
8.14. tėvai informuoja vienas kitą apie nepilnamečių vaikų susirgimus, nelaimingus atsitikimus ir apsilankymus pas sveikatos priežiūros specialistus.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus bei paaiškinimus nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų – J. S., gimusio (duomenys neskelbtini)d., ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Taip pat remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad vykstant šalių skyrybų procesui, Nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei teikiamo vaikams išlaikymo dydžio.
10. Teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi, paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas yra inicijavęs procesą dėl vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, t. y. atsakovas 2023 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į VTAS su prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją, kad procesas dėl vaikų grąžinimo yra pradėtas, atsakingos institucijos kreipėsi į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas, todėl ieškovės ieškinio reikalavimą dėl leidimo ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo paliko nenagrinėtu. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas sprendė dėl šio ieškovės reikalavimo teismo sprendime nepasisakyti.
11. Teismas nurodė, kad tiek ieškovės ieškinio reikalavimai, tiek ir atsakovo priešieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami aplinkybe dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo jiems iš Lietuvos Respublikos išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tik išnagrinėjus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bus galima pasisakyti dėl kitų priešieškinio reikalavimų, o kartu ir ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo pagrįstumo.
12. Teismas nurodė, kad tėvams sudarant taikos sutartį, kurioje buvo susitarta ir dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu tiek ieškovės, tiek šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, lyginant su pradiniu šalių susitarimu, yra pasikeitusi, t. y. jie nuo (duomenys neskelbtini)d. gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, jog ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas (jų išvykimas gyventi į užsienio valstybę) yra esminė aplinkybė, dėl kurios egzistuoja pagrindas spręsti klausimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neneigė aplinkybės, jog su vaikais į (duomenys neskelbtini)išvyko neturėdama atsakovo sutikimo bei negavusi teismo leidimo, tačiau nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) išvyko atostogauti ir tik vėliau ji bei vaikai priėmė bendrą sprendimą likti gyventi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie tai, kad ieškovė su vaikais į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini)., o jau (duomenys neskelbtini). vaikai pradėjo lankyti mokymo įstaigas, kad ieškovė tuo metu laukėsi kūdikio nuo jos gyvenimo draugo, gyvenančio būtent (duomenys neskelbtini), kad ieškovė jau 2023 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, sprendė, jog vis tik sprendimas apsigyventi (duomenys neskelbtini) buvo priimtas iš anksto, todėl ieškovė, išvykdama su šalių nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į užsienio šalį neturėdama atsakovo rašytinio sutikimo bei teismo leidimo, veikė nesilaikydama CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.
14. Teismas laikė, jog dėl minėto sprendimo – vaikų išvykimo gyventi į užsienio valstybę – buvo apribotos atsakovo galimybės bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais tiesiogiai, betarpiškai, tokiu būdu ribojant jo kaip tėvo galimybes dalyvauti vaikų auklėjime ir ugdyme, tačiau, kartu vertino, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į iki vaikų išvykimo gyventi į užsienio valstybę buvusią bendravimo su vaikais praktiką ir atsakovo bei vaikų tarpusavio santykius, kad būtų galima nustatyti, ar minėti veiksmai yra lemiamas veiksnys, sąlygojęs vaikų ir tėvo tarpusavio santykių pasikeitimą.
15. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad šalims atskirai pradėjus gyventi nuo (duomenys neskelbtini), kai ieškovė išsikraustė iš bendrų šeimos namų, šalių nepilnamečiai vaikai jau beveik penkerius metus nuolat gyvena su ieškove, savo motina, o nuo (duomenys neskelbtini). gyvena užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad šalių nepilnametė dukra su savo tėvu iš esmės bendraudavo pagal šalių susitarimu nustatytą tvarką, iki buvo išvežta gyventi į užsienio valstybę, tuo tarpu sūnus su tėvu nebendrauja nuo 2021 m. vasaros, t. y. jo bendravimas apsiribojo tik pavieniais skambučiais arba SMS žinutėmis, tačiau betarpiškas bendravimas tarp tėvo ir sūnaus nevyko. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, nepilnamečių vaikų nuomonę, pareikštą ylos nagrinėjimo teisme metu, teismas nepritarė atsakovo argumentui, jog jį ir nepilnamečius vaikus sieja stiprūs emociniai ryšiai. Teismas laikė, jog bylos duomenų visuma neabejotinai patvirtina šalių nepilnamečių vaikų glaudesnį ir artimesnį emocinį ryšį su motina nei su skyrium gyvenančiu tėvu, kas yra natūralu dėl natūralaus vaikų ryšio su savo motina formavosi visą vaikų gyvenimą jiems gyvenant kartu su motina, motinai vaikais rūpinantis, juos prižiūrint, auginant, atliepiant jų poreikius. Tuo tarpu šalims nutraukus santuoką, dar iki santuokos nutraukimo ieškovei su vaikais apsigyvenus atskirai nuo atsakovo, vaikų ir tėvo ryšys natūraliai silpnėjo, nes tėvo dalyvavimas vaikų kasdieniniame gyvenime ir bendravimas buvo ribotas, vaikai jautėsi nesuprasti tėvo, todėl vaikai yra atitolę nuo jo.
16. Teismas vertino, kad vaikai labai artimai bendrauja su motina, su ja jaučiasi saugūs, galintys pasikalbėti visais klausimais. Vaikai nurodo su mama bendraujantys gražiai, nesipykstantys, motina atliepia visus jų poreikius ir visapusiškai jais rūpinasi. Nurodytos aplinkybės bei vaikų aiškiai išreikštas noras gyventi tik su motina, leidžia teismui spręsti, kad šalių nepilnamečių vaikų ir motinos emocinis ryšys yra tvirtas, pagrįstas tarpusavio meile, supratimu, pasitikėjimu, nuolatiniu motinos rūpesčiu vaikais.
17. Įvertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, atsakovo susirašinėjimo su vaikais turinį, teismas laikė, jog atsakovo ryšys su dukra buvo tvirtesnis ir santykiai šiltesni nei su sūnumi, kad tėvas ir dukra daugiau ir intensyviau bendraudavo tarpusavyje. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečių vaikų aiškiai išsakyta nuomonė dėl jų noro gyventi tik su motina, o ne su tėvu, sūnaus J. išsakytas nenoras netgi bendrauti su tėvu, leidžia spręsti, kad, priešingai nei nurodė atsakovas, jo ryšys su nepilnamečiais vaikais yra daug silpnesnis nei jų ryšys su motina. Laikė, kad vaikų santykiai su motina yra daug artimesni nei su tėvu, jie su motina jaučiasi saugiai, yra prie jos prisirišę, jų santykiai pagrįsti tarpusavio meile ir pasitikėjimu.
18. Teismas nenustatė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes, kad sūnaus atsisakymą bendrauti su tėvu, pasikeitusį vaikų elgesį bei bendravimą su atsakovu dabartiniu metu siejasi išimtinai su ieškovės neteisėtais veiksmais vaikus neva nuteikinėjant prieš atsakovą, juos papirkinėjus saldainiais ar dovanomis, draudimu bendrauti su atsakovu ar telefono atėmimu, jei vaikai bendraudavo su tėvu. Remdamasis vaikų nurodytomis aplinkybėmis, teismas nustatė, kad ieškovė nedraudžia vaikams, o ragina vaikus bendrauti su tėvu. Pritarė išvadą teikiančios institucijos atstovės argumentams, jog vaikų tarpusavio santykius su vaikais nulėmė abiejų tėvų veiksmai. Pažymėjo, jog abiejų tėvų konfliktiški tarpusavio santykiai bei nenoras bendradarbiauti sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, atsakovo principų laikymasis, nesiekiant atsižvelgti į vaikų interesus, lemia, kad nei vienas iš tėvų nededa maksimalių pastangų nuolatiniam ir tinkamam vaikų bendravimui su jų tėvu. Kartu teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, esant nustatytai laikinai atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, atsakovas iš esmės nesinaudojo jam numatytomis galimybėmis bendrauti su vaikais, t. y. aktyviai su vaikais nebendravo nuotolinio ryšio priemonėmis, į (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs tik vieną kartą, o teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymą iš esmės grindė vaikų priešiškumu tėvui. Teismas laikė tikėtina aplinkybę, jog vaikų tarpusavio santykiams su tėvu neabejotinai turėjo reikšmės ir šalių nepilnamečių vaikų baimė būti grąžintiems į Lietuvą, atskirtiems nuo jų motinos, atsakovo veiksmai kreipiantis į teismą su priešieškiniu ir į atitinkamas institucijas pagal Hagos konvenciją dėl vaikų grąžinimo.
19. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog atsakovo ir vaikų tarpusavio santykiai yra ypač geri ir artimi. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu vaikai paaiškino bijantys atsakovo, moralizavimo, jų elgesio smerkimo, jei jie elgiasi ne taip, kaip galimai tikisi iš jų atsakovas. Tai, kad vaikai jaučiasi nesuprasti ir neišgirsti, patvirtina atsakovo susirašinėjimo su vaikais turinys. Teismo vertinimu, kad atsakovas nesiekia suprasti savo vaikų, jų elgesyje mato tik neigiamus aspektus, jiems priekaištauja, moralizuoja, o tai neabejotinai nesudaro sąlygų užtikrinti teigiamą vaikų ir tėvo ryšį. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog vaikai bijo tėvo, vaikai jau yra išsakę ir anksčiau, dar 2022 m. rugsėjo 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje, surašytoje tuomet, kai atsakovas kreipėsi dėl bendravimo su vaikais problemų.
20. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi kitus gyvenimo partnerius. Teismas, remdamasi byloje esančiais duomenimis, vaikų paaiškinimais laikė, jog šalių nepilnamečių vaikų tarpusavio santykiai su dabartiniu ieškovės gyvenimo draugu taip pat yra geri ir draugiški, šalių vaikai prisirišę ir prie ieškovei (duomenys neskelbtini) d. gimusios dukros. Teismo vertinimu, vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, o ieškovei likus gyventi su dukra (duomenys neskelbtini), būtų paneigta galimybė broliui ir seserims gyventi ir augti kartu. Teismas laikė, jog nepilnamečių vaikų adaptavimosi procesą tuo atveju, jeigu jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, apsunkintų tai, kad jiems reikėtų ne tik adaptuotis prie gyvenimo su savo tėvu, t. y. prie naujos aplinkos (naujo būsto), naujos rutinos, atsakovo įpročių ir pomėgių, bet ir prie atsakovo gyvenimo draugės, su kuria iki šiol vaikai neturėjo jokio ryšio.
21. Teismas nenustatė, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais. Pažymėjo, kad išskyrus nurodytą aplinkybę, susijusią su vaikų išvežimu į užsienį bei su tuo susijusiomis pasekmėmis, atsakovas nenurodė jokių duomenų bei neteikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais. Teismas nenustatė, jog ieškovė, išvykusi gyventi į užsienio valstybę, netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nesudaro jiems tinkamų sąlygų augti, vystytis, mokytis, ir laikė, kad vien vaikų išvežimo į užsienio valstybę faktas, neturint atsakovo sutikimo, teismo vertinimu, pats savaime neleidžia spręsti apie ieškovės veikimą priešingai vaikų interesais.
22. Teismas spręsdamas dėl šalių dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų, požiūrio į vaikų auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, laikė, jog atsakovas nenurodė jokių duomenų apie netinkamą, moralės ar dorovės normoms prieštaraujantį ieškovės elgesį, kai tuo tarpu ieškovė pateikė informaciją apie tai, kad atsakovas jai buvo neištikimas (atsakovas šios aplinkybės neginčijo), kas ir lėmė šalių santuokos iširimą, su ja nepagarbiai elgėsi, vaikus išskirdavo pagal tai, kaip jie patys bendrauja su tėvu (ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tėvas vaikus skirtingai sveikindavo su gimtadieniu, vienam iš jų dovanodavo dovanas, kitam ne, vienam skambindavo, kitam ne), turi žalingų įpročių, taip pat dukros atžvilgiu atsakovas yra vartojęs fizinį smurtą, o sūnų, šiam negebant tiksliai pasakyti valandų, buvo palikęs vieną transporto priemonėje. Teismo vertinimu, nors atsakovas teigia, jog jis neturi žalingų įpročių, yra rūpestingas tėvas, tačiau bylos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad atsakovo elgesys neatitinka visuotinai priimtinų moralės elgesio normų. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti duomenys leidžia spręsti ir apie tai, jog atsakovo elgesys negali būti laikomas geriausiai atitinkančiu šalių nepilnamečių vaikų interesus: atsakovas kalbėjo dukrai, kad jos mama greitai mirs, neužtikrino apsaugos nuo saulės, dėl ko buvo pažeista jos oda (nudegimas). Teismas kritiškai vertino ir atsakovo požiūrį į jo vaikų auklėjimą, auginimą, kad atsakovas ne visuomet užtikrino šalių dukros mokymosi procesą tuo metu, kai šalių dukra būdavo su juo, taip pat, kad atsakovas nesidomi ugdymo procesu, nedalyvauja tėvų susirinkimuose ir individualiuose pokalbiuose. Teismas vertino ir tai, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas iš pradžių vaikų materialiniais poreikiais nesirūpino, prie jų išlaikymo neprisidėjo, o ir esant teismo sprendimui dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, tą daro nereguliariai, kas pagrindžia netinkamą atsakovo požiūrį į vaikų poreikių tenkinimą ir tinkamą materialinio išlaikymo savo vaikams teikimą.
23. Įvertinęs šalių turtinę padėtį teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas nuosavybės teise turi kelis vienetus nekilnojamojo turto, kai tuo tarpu ieškovė nekilnojamojo turto neturi, atsakovo gaunamos pajamos taip pat yra didesnės nei ieškovės (ieškovė gauna vaiko priežiūros išmoką), o ieškovei suteiktas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) yra be galimybės dirbti. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos ir materialinis išlaikymas, įvertinus ieškovės gaunamas pajamas, didžiąja dalimi priklauso nuo ieškovės gyvenimo draugo, su kuriuo ieškovė nėra susituokusi ar kitaip įteisinusi santykių. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, jog minėtas asmuo jau ilgiau nei metus prisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat, kad jis raštiškai yra išreiškęs įsipareigojimą rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais, leidžia teismui spręsti, kad ieškovės ir jos gyvenimo draugo bendromis pastangomis yra tinkamai užtikrinami šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų materialiniai poreikiai nėra tinkamai užtikrinami, o ieškovė, vaikams gyvenant (duomenys neskelbtini), neturi galimybių juos materialiai išlaikyti.
24. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečiai vaikai adaptavosi naujoje aplinkoje, užmezgė socialinius ryšius, įsitraukė į juos supantį socialinį gyvenimą, susirado naujų draugų, su kuriais leidžia laiką, o jų gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikai turi savo atskirus kambarius, kurie atitinka jų amžių ir poreikius, jie prisidėjo prie šių kambarių įsirengimo. Šalių vaikai aktyviai leidžia laiką (duomenys neskelbtini), džiaugiasi gimusia seserimi, ja rūpinasi, užsiima muzikine veikla. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi leidimus gyventi (duomenys neskelbtini) iki 2028 m. rugpjūčio 14 d., lanko ten mokymo įstaigas, kas sudaro pagrindą išvadai, jog išvykus gyventi į užsienio valstybę, vaikų ugdymo procesas nebuvo nutrauktas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog šalių nepilnamečiai vaikams lankant prancūzakalbę mokyklą vaikų mokymosi procesas yra apsunkintas, tačiau kartu įvertino ir vaikų nurodytas aplinkybes, kad jiems patinka naujoje mokykloje, jie susirado draugų, užsiima popamokine veikla, kad norėtų gyventi (duomenys neskelbtini) ir baiminasi, kad atsakovo iniciatyva bus grąžinti į Lietuvą. Įvertino ir tai, kad vaikai mokosi prancūzų kalbą, yra pažengę šioje srityje, todėl gali tinkamai mokytis šioje šalyje. Nurodė, kad gyvenimas prancūzakalbėje aplinkoje, lankant mokyklą, kurioje yra mokoma būtent prancūzų kalbos, leis jiems kaip galima labiau įvaldyti šią kalbą, o šios užsienio kalbos mokymasis nebus tiek sudėtingas, kaip nurodo atsakovo atstovai. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečiams vaikams grįžus gyventi į Lietuvą, jiems neabejotinai tektų iš naujo adaptuotis prie lietuviškosios ugdymo sistemos ir nors vaikams ši sistema yra žinoma, tai taip pat sukeltų vaikams papildomų neigiamų išgyvenimų.
25. Teismas sutiko, kad vaikų išvežimas gyventi į užsienio valstybę ir to nulemtas jų įprastos gyvenamosios aplinkos pakeitimas, galimybių bendrauti su draugais, artimaisiais giminaičiais sumažėjimas, nevisiškai atitinka nepilnamečių interesus, tačiau šalių vaikų paaiškinimai dėl jų tolimesnio bendravimo su draugais ir giminaičiais nuotolinio ryšio priemonėmis, susitikimų su jais, vykstančių jų dabartinėje gyvenamojoje vietoje, leidžia manyti, kad vaikų išvykimas gyventi į užsienio valstybę jų socialiniams ryšiams su Lietuvoje likusiais draugais ar artimaisiais, su kuriais vaikai nori palaikyti tarpusavio ryšį, ypatingai neigiamų padarinių nesukėlė. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai nurodė ir anksčiau nebendravę ar jų bendravimas buvęs minimalus su seneliais iš tėvo pusės, todėl bendravimo galimybių su seneliais sumažėjimas vaikams gyvenant užsienio valstybėje gali būti itin minimalus ir ypatingai neigiamai vaikų interesų nepažeisti.
26. Teismas pažymėjo, kad vaikai nuosekliai viso proceso metu išsakė poziciją, jog su atsakovu nenori gyventi, netgi nurodė nenorintys su juo matytis. Išklausant vaikų nuomones jie aiškiai įvardijo priežastis, dėl kurių nenori gyventi su atsakovu, išsakė savo nuoskaudas jo atžvilgiu, džiaugsmą dėl dabartinių jų gyvenimo sąlygų. Šalių nepilnamečiai vaikai ir raštu yra išreiškę nenorą gyventi su atsakovu. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) ir Respublikos Visuomenės švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų departamento Nepilnamečių apsaugos tarnybos informacijos nustatė, kad susitikimo su šalių nepilnamečiais vaikais metu jie abu aiškiai išreiškė norą gyventi su mama, mažąja sesute ir patėviu, su kuriuo nurodė puikiai sutariantys. Teismas nurodė, kad nekilo abejonių dėl vaikų galimybių išreikšti savo nuomonę ir ją argumentuoti.
27. Teismas laikė, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, esant kurioms egzistuotų pagrindas pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog gyvenamoji aplinka (duomenys neskelbtini) šalių nepilnamečiams vaikams yra nesaugi, kad ji neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, kad ieškovė, persikėlusi gyventi į užsienio valstybę, nesirūpina ar nesugeba pasirūpinti vaikais. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams ilgiau kaip vienus metus gyvenant (duomenys neskelbtini), jų gyvenamąja vieta laikoma minėta valstybė, be to, net ir nevertinant vaikų gyvenimo (duomenys neskelbtini) trukmės, byloje nenustatyti pagrindai, esant kuriems būtų pagrindas keisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Teismo nuomone, šiuo metu vaikų gyvenimas su motina labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, t. y. vaikai emociškai saugiau jaučiasi gyvendami su motina, o ne su tėvu, jų tarpusavio ryšiai yra tvirtesni ir glaudesni, be to, vaikai aiškiai išreiškė nenorą sugrįžti į Lietuvą ir gyventi su atsakovu. Tiemso vertinimu, vaikams beveik penkis metus nuolat negyvenus su atsakovu, jų gyvenamosios vietos pakeitimas ir grąžinimas į Lietuvos Respubliką gyventi su atsakovu, atskiriant juos nuo motinos, su kuria jie yra gyvenę visą gyvenimą, jų interesus pažeistų labiau nei tolimesnis jų gyvenimas užsienio valstybėje, vaikams gali būti padaryta didelė psichologinė žala.
28. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus argumentus, į vaikų nuomonę, išsakytą dėl jų gyvenamosios vietos, į išvadą byloje duodančios institucijos atstovės pateiktas išvadas, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą, vaikams emociškai saugiau besijaučiant su motina, o ne su tėvu, įvertinęs Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės pateiktą išvadą, kad vaikų gyvenimas su tėvu jiems sukeltų didesnį stresą negu gyvenimas užsienio valstybėje su motina, dėl ko vaikams netikslinga gyventi su tėvu, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai jau yra įpratę prie savo gyvenimo sąlygų, t. y. buvimo kartu su motina, sprendžia, kad jų gyvenamosios vietos pakeitimas ir gyvenimas Lietuvoje su tėvu, atskiriant vaikus nuo motinos ir jų neseniai gimusios sesers, ne tik pažeistų vaikų interesus, bet ir traumuotų vaikus psichologiškai. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas pakeisti šalių susitarimu nustatytą jų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
29. Teismas nurodė, kad neegzistuojant pagrindui pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, jiems ir toliau gyvenant su motina, nėra pagrindo spręsti dėl vaikams teikiamo materialinio išlaikymo priteisimo, o taip pat ir ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimų netenkino.
30. Spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais teismas nurodė, jog atsakovo bendravimo su vaikais tvarka šalių susitarimu buvo nustatyta vaikams gyvenant Lietuvoje, todėl vaikams išvykus gyventi į užsienio valstybę, minėtos tvarkos laikymasis ir įgyvendinimas yra objektyviai neįmanomas. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti dėl šalių susitarimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
31. Teismas pritarė atsakovui, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės paneigiama atsakovo teisė ir galimybė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nes bendravimas su vaikais yra siejamas išimtinai su vaikų (ne)noru bendrauti su atsakovu. Pažymėjo, kad pagal ieškovės siūlomą tvarką atsakovas su dukra bendrautų tik šiai sutinkant, taip pat su sūnumi bendrautų tik savo pageidavimu bei sutinkant sūnui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į dabartinius atsakovo ir jo vaikų tarpusavio santykius, tėvo bendravimas su vaikais, šiems nepageidaujant, iš esmės nevyktų, tėvas visiškai būtų eliminuotas iš vaikų gyvenimo, negalėtų įgyvendinti savo kaip tėvo teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu.
32. Teismas vertino, ar šalių nepilnamečių vaikų aiškiai išreikštas nenoras bendrauti su savo tėvu atitinka vaikų geriausius interesus. Pažymėjo, kad atsakovo bendravimas su vaikais šiuo metu iš esmės nevyksta, jų tarpusavio ryšys ir toliau silpsta, todėl nesant jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių vaikų bendravimas su jų tėvu pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ar būtų jiems priešingas, atsižvelgti į vaikų nenorą bendrauti su tėvu ir nustatyti bendravimo tvarką, iš esmės susietą su vaikų valia bendrauti ar nebendrauti su tėvu, nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, situacija, kai nepilnametis vaikas, nesant tam objektyvių priežasčių, atsisako bendrauti su vienu iš savo tėvų, su kuriuo gyvena skyrium, ne tik nesudaro sąlygų tėvui įgyvendinti savo teisių ir ar vykdyti pareigų to nepilnamečio vaiko atžvilgiu, bet ir iš esmės prieštarauja paties nepilnamečio vaiko interesams.
33. Teismas sprendė, jog atsakovo bendravimas su vaikais nėra tobulas, ne visais atvejais yra priimtinas, atsakovas nededa maksimaliai pastangų, kad atrastų priėjimą prie savo nepilnamečių paauglių vaikų, kas lemia jų priešiškumą atsakovui ir nenorą bendrauti, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti atsakovo galimybes bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Byloje nesant duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovo bendravimas su vaikais pažeidžia jų interesus, teismas sprendė nepripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jie su tėvu bendrautų tik jiems sutinkant. Teismo nuomone, siekiant užtikrinti tėvo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį, o atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšį atkurti, turėtų būti nustatyta tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas, (atsižvelgiant į objektyvias galimybes asmeniškai bendrauti su vaikais), maksimaliai galėtų su jais bendrauti ir tokiu būdu dalyvauti jų auklėjime bei ugdyme.
34. Teismas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti skirtingą atsakovo bendravimą su sūnumi ir dukra. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nurodė, kad aplinkybė, jog pastaruoju metu atsakovo bendravimas su sūnumi buvo minimalus, gali turėti reikšmės siekiant atkurti / išlaikyti tarpusavio ryšį, tačiau nustačius vienodą atsakovo bendravimo su abiem nepilnamečiais vaikais tvarką, bus sudarytos galimybės vienodai intensyviai bendrauti su abiem savo vaikais, nesuteikiant kuriam nors iš jų prioriteto, tokiu būdu bus užtikrintas jų lygiateisiškumas. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė užmegzti visų trijų – atsakovo ir sesers bei brolio – tarpusavio ryšį, vaikai galės daugiau laiko kartu praleisti su tėvu, atrasti jiems visiems priimtinas veiklas, užsiėmimus, plėtoti bei stiprinti savo tarpusavio santykius.
35. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomoje nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje numatyta galimybė bendrauti tik vaikų atostogų metu. Tėvui ir nepilnamečiams vaikams gyvenant skirtingose, nutolusiose valstybėse, tiesioginis jų bendravimas įprastai darbo dienomis ar savaitgaliais tiek laiko, tiek ir finansų atžvilgiu yra ribotas, tačiau tai nepaneigia galimybės tokiam bendravimui vykti. Minėtos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad maksimalus atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais yra objektyviai sunkiai įgyvendinamas, tačiau apsiriboti atsakovo bendravimu su vaikais tik atostogų metu, nėra jokio pagrindo. Teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones, numatė atsakovui galimybę su vaikais kiekvieną mėnesį susitikti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas šia galimybe pasinaudojo tik vieną kartą, dėl ko tiek ieškovė, tiek ir jos atstovė teigė, kad nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja (duomenys neskelbtini), yra netikslinga, tačiau teismas šią poziciją vertino kritiškai. Pažymėjo, kad nors atsakovas su vaikais (duomenys neskelbtini)buvo susitikęs tik vieną kartą, tačiau minėtas susitikimas geriausiai atliepė atsakovo ir vaikų interesus, kadangi vaikams būnant saugioje aplinkoje, jie galėjo labiau atsipalaiduoti, jaustis laisviau, todėl ir jų bendravimas su tėvu buvo kitoks. Būtent ši aplinkybė bei siekis sudaryti galimybes atsakovui betarpiškai bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, sudaro pagrindą teismui nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kokios neprašė ieškovė, numatant atsakovo galimybę bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 3 dalis).
36. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas su vaikais bendraus tris kartus jų atostogų metu, sprendė esant tikslinga nustatyti, jog atsakovas su vaikais (duomenys neskelbtini) bendrauja tris kartus per metus, vieną iš mėnesio savaitgalių, pasirinkdamas savaitgalį savo nuožiūra taip, kad minėtas savaitgalis nesutaptų su vaikų atostogų laikotarpiu, apie savo pasirinkimą ieškovę informuodamas iš anksto, ne vėliau kaip einamųjų metų sausio 10 d., t. y. ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 10 d. pranešant ieškovei apie tris savaitgalius, kada atsakovas planuoja atvykti susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini). Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja atsakovo pasirinktą savaitgalį jų gyvenamojoje vietoje, pasiimant juos iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį šalių sutartu laiku arba ne anksčiau kaip 18 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šalių sutartu laiku arba ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 val. Siekiant užtikrinti galimybes atsakovui tinkamai planuotis savo atostogas ir laiką su vaikais, ieškovė ne vėliau kaip iki atitinkamų metų sausio 10 d. turi pateikti atsakovui vaikų atostogų grafiką, nurodant duomenis apie konkrečias atostogas bei jų pradžios ir pabaigos datą.
37. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovei tenka pareiga atlyginti šias išlaidas atsakovui arba ji turi pasirūpinti kelionės bilietais iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Nurodė, kad vienas iš argumentų, dėl kurio atsakovas nurodė nevykęs į (duomenys neskelbtini), buvo finansinis aspektas. Teismas šiuo aspektu vadovavosi teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad būtent tam iš tėvų, kuris vienašališkai išvyko su nepilnamečiais vaikais gyventi į užsienio valstybę, tenka pareiga atlyginti kito tėvo vykimo į užsienio valstybę ir grįžimo iš jos išlaidas, nes šių išlaidų nebūtų, jei vaikai nebūtų vienašališkai išvežti gyventi į užsienio valstybę. Kartu pažymėjo, jog siekiant išvengti atsakovo galimybių piktnaudžiauti ieškovės pareiga atlyginti jam kelionės išlaidas, siekiant užtikrinti, jog šios išlaidos nebūtų neproporcingai didelės, ieškovei pateikus alternatyvų ir pigesnį atsakovo pasirinktam kelionės variantui kelionės bilietų pasiūlymą, tačiau atsakovui nesutikus šiuo pasiūlymu pasinaudoti, ieškovė atsakovui atlygina jo turėtų ir ieškovės pasiūlyto kelionės bilietų išlaidų vidurkį atitinkančią pinigų sumą.
38. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs šalių ginčas, todėl jokie susitarimai, ką patvirtina ir šalių tarpusavio konfliktiški santykiai, negalimi, todėl bendravimo tvarkoje numatytos šalių susitarimo nuostatos teismo į bendravimo tvarką neįtraukiamos.
39. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės prašomoje nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje numatytą pareigą atsakovui užtikrinti, kad vaikams neatsiliepus telefonu, jis turėtų įpareigoti vaikus ar pačiam perskambinti ieškovei valandos bėgyje. Sutiko, kad galimos tokios situacijos, kai atsakovas negalės užtikrinti tokio įpareigojimo vykdymo (pavyzdžiui, tam tikroje vietovėje nebus mobiliojo ryšio ar nebus galima naudotis mobiliaisiais telefonais), kad atsakovas negali įpareigoti nepilnamečių vaikų perskambinti ieškovei, todėl šio ieškovės reikalavimo taip pat netenkino.
40. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma atsakovo bendravimo su vaikais galimybė tik dalyvaujant tarpininkui būtų ne tik sunkiai įmanoma, bet ir neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Teismo vertinimu, nors byloje esantys duomenys ir leidžia spręsti apie galimą atsakovo tėvystės įgūdžių bendraujant su paaugliais vaikais trūkumą, tačiau tarpininko dalyvavimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ribotų atsakovo galimybes bendrauti su šalių vaikais tiesiogiai ir asmeniškai, juo labiau, tarpininko dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaikais pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką būtų objektyviai sunkiai įgyvendinamas. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais jų atostogų metu, atitinkamai bendraujant su vaikais nepertraukiamai 5, 12 ar 21 dieną, todėl, jei teismas tenkintų ieškovės prašymą, tarpininkas ištisai turėtų būti su atsakovu ir šalių nepilnamečiais vaikais nurodytą laikotarpį.
41. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka, su teismo tam tikrais pakoregavimais, leis maksimaliai, atsižvelgiant į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, atsakovui bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, sudarant galimybes tėvo ir vaikų ryšį stiprinti palaipsniui, jiems priimtinu būdu, bendraujant tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), taip pat nuotolinio ryšio priemonėmis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
42. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
42.1. pirmosios instancijos teismo sprendimu klausimą dėl leidimo išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo palikus nenagrinėtu, buvo pažeistos procesinės teisės normos. Tai, viena vertus, lemia visišką sprendimo negaliojimo pagrindą, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas gali šį pažeidimą pašalinti. Teismas, netinkamai ir neteisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovas yra kreipęsis su prašymu pagal Hagos konvenciją, kad yra pradėtas procesas dėl vaikų grąžinimo, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas leisti jai išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo, turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovė veikė sąžiningai, vadovaudamasi tuometine teismų formuojama praktika, o ieškovei reiškiant ieškinį, atsakovo kreipimasis nebuvo žinomas. Atsakovas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kadangi jau pirminėje proceso stadijoje, informavo tiek teismą, tiek ir ieškovę apie inicijuotą procesą pagal Hagos konvenciją dėl vaikų grąžinimo, todėl ieškovė pasirinktinai galėjo keisti savo ieškinio reikalavimus ar jų atsisakyti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau to ne(pa)darė. Atsakovo teisėtas kreipimasis į VTAS negali būti tapatinamas kaip tokio pobūdžio bylos (iš)nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas. Atsakovas informavo teismą apie tai, kad joks sprendimas pagal Hagos konvenciją dėl vaikų grąžinimo taip ir nebuvo priimtas, kadangi iš esmės, joks procesas bylos nagrinėjimo metu neįvyko. Taigi teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą įvertinti ir pasisakyti dėl ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo – leidimo išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo;
42.2. pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino konkrečių bylos aplinkybių – šalių nepilnamečių vaikų emocinio ir faktinio ryšio su tėvu iki jų pagrobimo momento, kitais artimaisiais giminaičiais ir draugais, nepagrįstai neatsižvelgė į vaikų realius poreikius, fizinio atskyrimo nuo tėvo ir visos Lietuvoje susiformavusios socialinės aplinkos neigiamų padarinių, nevertino žalos vaikams pobūdžio ir masto, šalių konfliktiškų santykių, ieškovės neteisėtų veiksmų, išvežant vaikus į (duomenys neskelbtini), t. y. juos pagrobus, be atsakovo sutikimo ir leidimo (teismo), jo žinios, taip pat ieškovės atliekamų nuolatinių manipuliacijų / įtakos šalių vaikams ir kt.;
42.3. pirmosios instancijos teismui vertinant vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą ieškovės iniciatyva, daugiausiai dėmesio buvo skirta tik retrospektyviems įvykiams (kurie dauguma neatitinka tikrovės) bei ieškovės išimtinai nurodytoms aplinkybėms, kurios yra palankios tik jai. Neįvertintas faktas, kad atsakovui su vaikais galimybę bendrauti riboja ieškovė, kad ji neteisėtai yra atskyrusi vaikus nuo atsakovo ir kitų artimųjų, nesudarant jiems sąlygų bendrauti bent minimaliai su vaikais, kurie yra nuteikinėjami prieš atsakovą;
42.4. nagrinėjamu atveju, teismas iš esmės atsižvelgė tik į ieškovės asmeninius interesus bei poreikius, išreikšdamas moterišką solidarumą ir visiškai ignoruodamas nepilnamečių vaikų interesus. (duomenys neskelbtini) vaikai nesimoko jiems suprantama kalba, nėra jokių aiškių duomenų, įvertinimų apie jų mokslo žinių rezultatus ir t. t., iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad dukra ir sūnus priimti į mokyklą „(duomenys neskelbtini)“ tik 2023-24 mokslo metams, nėra žinoma ar vaikų mokslai bus pratęsti. Dukra nuo prancūzų, vokiečių kalbų ir matematikos yra atleista, o sūnus yra atleistas nuo prancūzų, vokiečių, anglų kalbų, matematikos, gamtos mokslų, istorijos, geografijos, pilietiškumo, todėl apskritai nėra aišku apie tikrąjį nepilnamečių vaikų mokymosi lygį ir rezultatus. Nėra jokių duomenų apie medicininių paslaugų teikimą vaikams, nepateikta nei vieno medicinos specialisto apžiūros dokumento, sveikatos vertinimo, todėl apskritai nėra žinoma, kokia yra vaikų sveikatos būklė, jų ligos istorija. Visą laikotarpį, nuo neteisėto vaikų išvežimo į (duomenys neskelbtini) momento, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, nei atsakovui, nei kitiems artimiesiems iš esmės nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su vaikais, bendrauti. Pateikti duomenys apie vaikų gyvenimo sąlygas yra labai riboti ir paviršutiniški. Ieškovės ir vaikų Nepilnamečių apsaugos tarnybai nurodyti duomenys yra melagingi, todėl jų patikimumas abejotinas;
42.5. nesutiktina su teismo prielaidomis, kad atsakovas visiškai nebendraudavo su sūnumi ar vaikus išskirdavo. Tokios pirmosios instancijos teismo prielaidos yra padarytos išimtinai remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.
42.6. bylos nagrinėjimo metu iš susirašinėjimų, pateiktų į bylą, matyti, kad ieškovė tikėtinai atsakinėja už vaikus arba pateikia informaciją, kurią pastarieji turi atsakyti / pateikti atsakovui, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Nors šios aplinkybės aiškiai parodo ir dar kartą patvirtina, jog vaikai yra visiškoje ieškovės įtakoje ir priklausomi nuo jos teikiamos informacijos;
42.7. kritikuotinos teismo išvados pasisakant dėl atsakovo pateiktų įrodymų ir jų nepakankamumo vertinant jog vaikų bendravimas su atsakovu pasikeitė tik per ilgą laiką, o ne po ieškovės neteisėto vaikų išvežimo. Už vaikų tarpusavio santykių su atsakovu pasikeitimą ir jų drastišką pablogėjimą atsakinga išimtinai tik ieškovė ir jos atlikti neteisėti veiksmai. Teismas negali vertinti, jog už tokį pasikeitimą atsakingas tik atsakovas, kurio maksimaliai dedamos pastangos neduoda jokių rezultatų dėl ieškovės daromos įtakos ir skiepijamo neigiamo požiūrio į atsakovą;
42.8. atsakovas gali atkurti savo ir vaikų artimą ryšį bei užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo bendravimas su vaikais turėtų būti ribotas ar kad vaikų gyvenimo sąlygos Lietuvoje būtų buvusios blogos bei netinkamos. Atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos visos tinkamos sąlygos, saugi gyvenamoji aplinka. Tuo tarpu ieškovė šiuo metu nedirba, neturi jokio turto, į bylą pateikta nuomos sutartis yra pasibaigusi, todėl kyla klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesų ir socialinės gerovės užtikrinimu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog vaikų perkėlimas į kitą valstybę/palikimas (duomenys neskelbtini) yra būtinas ir svarbesnis nei vaikų aplinkos išsaugojimas. Socialinės, kultūrinės ir kalbinės aplinkos pasikeitimas visam laikui vaikams sukelia nestabilumo, neužtikrintumo jausmą, todėl šiuo atveju negali būti formaliai vertinamas tik pragyvenimo laikas;
42.9. ieškovė privalėjo įrodyti, kad išvežimas į užsienio valstybę labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų bei atsakovo interesų. Toks vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimas, vaikams ir atsakovui gyvenant skirtingose valstybėse, turi neigiamos įtakos vaikų ir atsakovo tiesioginio bendravimo užtikrinimui. Ieškovė iš esmės savo įrodinėjimo pareigos, jog vaikų išvežimas į užsienio valstybę labiau atitinka jų interesus, neįvykdė bei jokių leistinų ir patikimų įrodymų teismui nepateikė, o nepilnamečių vaikų nuomonė neabejotinai buvo paveikta pačios ieškovės. Primintina, jog po byloje įvykusios vaikų apklausos, net vaikų teisių apsaugos specialistė pripažino, kad vaikai iš anksto buvo paruošti, jų atsakymai sutampa, tačiau teismas būdamas aktyvus proceso dalyvis, nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti ar vaikų nuomonė nebuvo suformuota pažeidžiamu būdu ir paveikta, esant nuolatinėje ieškovės įtakoje ir kontrolėje. Teismas, vertindamas vaikų pasisakymus, kitus įrodymus, kurie kelia abejones dėl jų teisingumo, išsamumo ir kt., vadovaudamasis CPK 212 straipsnio nuostatomis, savo prerogatyva byloje galėjo paskirti ekspertizę, tikslu nustatyti ir atsakyti į aukščiau kylančius klausimus, tačiau to nepadarė;
42.10. pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė), kadangi ginčijamu sprendimu iš esmės legalizavo ieškovės neteisėtus veiksmus ir iš šių veiksmų sukūrė jos teisę pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, negavus tokio sutikimo ir leidimo (teismo) įstatymų numatyta tvarka;
42.11. kadangi tik ieškovės veiksmų neteisėtumas ir kaltė lėmė, jog nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimas jokia forma nevyksta, o sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atsakovo priešieškinį tenkinant atsakovas plačiau dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nepasisakys;
42.12. teismas tinkamai neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, nulėmusiais netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes ir neįvertino, jog atsakovas buvo įtrauktas į teisminį procesą tik dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, vaikus neteisėtai išvežus į (duomenys neskelbtini), neturint tam atsakovo sutikimo ir leidimo (teismo) ir nuslėpus šią informaciją. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai gynėsi nuo ieškinio reikalavimų, teikdamas atsiliepimą ir pareikšdamas priešieškinį byloje ir su tuo susijusius kitus procesinius dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas, jis nebūtų vykdęs jam kylančių pareigų ar piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis. Atsakovui priešieškiniu ginantis nuo ieškinio reikalavimų, tai sudarė pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatą. Neprotinga, neteisinga ir nesąžininga, jog atsakovui dėl ieškovės pradėto teisminio proceso, dar tenka pareiga atlyginti ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios nebūtų susidariusios, jei ginčo situacijoje nebūtų ieškovės neteisėtų veiksmų;
42.13. teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės teiktais paaiškinimais, netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, visiškai nesigilino į šalių duotus parodymus, atsakovo paaiškinimus, neišsprendė ginčo iš esmės ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
43. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
43.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei teismų praktika, paliko nenagrinėtu ieškovės ieškinio reikalavimą leisti išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo;
43.2. pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų bei šalių išsamiais paaiškinimais, nepilnamečių vaikų išsakytomis nuomonėmis. Tai, kad viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo deklaratyviems pasisakymams įrodyti ir pagrįsti, tai, kad nededa jokių pastangų išspręsti esamą situaciją šalių vaikams naudingiausiu ir priimtiniausiu būdu, tai, kad vilkina šį procesą, tik įrodo atsakovo savanaudiškumą, savo ego iškėlimą aukščiau visų – net savo vaikų interesų ir gerovės;
43.3. nepilnamečiai vaikai 2024 m. gruodžio 23 d. nebuvo paimti iš PLC „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte pirmą Kalėdų atostogų dieną 11.00 val., t. y. atsakovas į susitikimo vietą išvis neatvyko, nei ieškovės, nei vaikų neinformavo, kad neatvyks jų pasiimti. Vaikai tėvo laukė su suruoštais daiktais atostogoms. Per visas vaikų Kalėdų atostogas atsakovas nė karto neprašė susitikti ar pabūti su vaikais, nors vaikai visą tą laikotarpį buvo Lietuvoje. Akivaizdu, jog atsakovas ne tik neatvyksta į (duomenys neskelbtini) teismo nurodytu mėnesio savaitgaliu, bet, vaikams grįžus į Lietuvą bei atvykus į nurodytą susitikimo su atsakovu vietą, net nesistengė atvykti pasiimti vaikus, pabūti bei pabendrauti su jais, be to, neinformavo ieškovės, neprašė kitu laiku susitikti ir pabūti su vaikais. Nesuprantamas atsakovo elgesys, kadangi kilus ginčui teisme / šioje civilinėje byloje įrodinėja norą bendrauti su vaikais, yra pateikęs net priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tačiau nurodytu laiku bendrauti su vaikais nepageidauja;
43.4. atsakovas tik vieną kartą buvo atvykęs į vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)ir su vaikais praleido tik apie 4 valandas: vaikai atvyko susitikti su atsakovu prie jo viešbučio apie 12 val. (tokį laiką nurodė pats atsakovas), tada vaikų ir ieškovės iniciatyva buvo parodyta vaikų mokykla ir jos aplinka, šalia namų esantis ir vaikų mėgstamas parkas, vėliau aprodytas butas, kuriame gyvena vaikai, parodyti vaikų kambariai, vaikai pažaidė stalo žaidimus, nors atsakovas neprisijungė prie jų, vėliau buvo išvykta į gamtą prie ežero, vaikai maudėsi. Viso buvimo su vaikais metu atsakovas net kelis kartu kalbėjo, jog yra pavargęs nuo darbo bei kelionės ir apie 16 val. jis išreiškė norą grįžti į viešbutį ilsėtis;
43.5. 2024 metų vasaros atostogų metu, kai vaikai buvo atvežti į PLC „(duomenys neskelbtini)“, kad atsakovas juos pasiimtų numatytam vasaros laikotarpiui atostogoms, šis atvyko su vaikams nepažįstama ir nematyta moterimi. Vaikai atsakovo draugės nepažįsta, jie su ja nėra bendravę, kartu negyvenę, neturi jokio ryšio. Liudytoja M. J. (dabartinė atsakovo draugė) pripažino, kad buvo susitikusi su vaikais, kad susitikimo metu vaikų teiravosi, kodėl jie nenori bendrauti su tėvu, bet nei liudytoja, nei pats atsakovas nesistengė užmegzti ryšį su vaikais, palaikyti pokalbį. Per visą vaikų buvimo Lietuvoje laiką (3 savaites) atsakovas sugebėjo atvykti pasimatyti su vaikais tik kartą, ir tik dėl to, kad susitikimą (duomenys neskelbtini) iniciavo Vaiko teisių specialistė. Daugiau jokios iniciatyvos ar bendravimo su vaikais iš atsakovo pusės nebuvo, net ieškovei informavus atsakovą apie jos ir vaikų vizitą į (duomenys neskelbtini), atsakovas nepanoro susitikti su vaikais, kurie buvo atvežti į (duomenys neskelbtini);
43.6. atsakovas pats nusistatė ir laikosi minimalios bendravimo su vaikais tvarkos. Ir nors nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatyta bendravimo tvarka su vaikais nevyksta paties atsakovo pasirinkimu, tačiau viso teisminio proceso metu atsakovas deklaratyviai teigia, kad yra nuostabus tėvas, nori su vaikais bendrauti ir deda maksimalias pastangas;
43.7. visi įrodymai apie vaikų gyvenimo, ugdymo ir sveikatos priežiūros sąlygas buvo teikiami į bylą viso proceso metu. Jeigu atsakovui, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, būtų iškilęs būtinumas dėl papildomos informacijos, susijusios su teismui jau pateiktais dokumentais apie vaikus, ieškovė būtų pateikusi prašomą informaciją. Tačiau atsakovui papildomos informacijos būtinumas iškilo tik apeliacinio proceso metu, o CPK 314 straipsnyje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Šalies argumentai
44. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
44.1. Ieškovė nesutinka su sprendimu dalyje dėl nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pagal kurią:
44.1.1. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tris kartus per metus, vieną iš mėnesio savaitgalių, pasirinkdamas savaitgalį savo nuožiūra taip, kad minėtas savaitgalis nesutaptų su vaikų atostogų laikotarpiu, jų gyvenamojoje vietoje, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį šalių sutartu laiku arba ne anksčiau kaip 18 val. (Lietuvos laiku) ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šalių sutartu laiku arba ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val. (Lietuvos laiku);
44.1.2. atsakovas apie savo pasirinkimą ieškovę informuoja iš anksto, ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio mėnesio 10 d., pranešant ieškovei elektroniniu paštu apie tris savaitgalius, kada atsakovas planuoja atvykti susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini);
44.1.3. ieškovė atlygina atsakovo turėtas išlaidas dėl vykimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir grįžimo iš (duomenys neskelbtini)į Lietuvą arba pati pasirūpina atsakovo kelionės bilietais iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Ieškovei pateikus alternatyvų ir pigesnį atsakovo pasirinktam kelionės variantui kelionės bilietų pasiūlymą, tačiau šiam nesutikus šiuo pasiūlymu pasinaudoti, ieškovė atsakovui atlygina jo turėtų ir ieškovės pasiūlytos kelionės bilietų išlaidų vidurkį atitinkančią pinigų sumą;
44.2. atsakovas nė karto nepasinaudojo nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatyta galimybe atsakovui bendrauti su vaikais vieną kartą per mėnesį vaikų gyvenamojoje vietoje, nors laikinosios apsaugos priemonės priimtos dar 2024 m. vasario 29 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo nurodžiusi, o taip pat atsakovas ir jo atstovas net kelis kartus patvirtino, jog tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja (duomenys neskelbtini), yra netikslinga;
44.3. atsakovas neatvyko ir į susitikimą su vaikais 2024 m. gruodžio 23 d. PLC „(duomenys neskelbtini)“, nei ieškovės, nei vaikų apie neatvykimą neinformavo. Per visas vaikų Kalėdų atostogas atsakovas nei karto neprašė susitikti ar pabūti su vaikais, nors vaikai visą laiką buvo Lietuvoje. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas ne tik neatvyksta į susitikimus (duomenys neskelbtini), tačiau net ir vaikams grįžus į Lietuvą bei atvykus į nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatytą vietą, vaikų nesistengė paimti;
44.4. sprendime yra nurodyta, jog atsakovas apie savo pasirinkimą atvykti į (duomenys neskelbtini) ieškovę informuoja iš anksto, ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio mėnesio 10 d., pranešant ieškovei elektroniniu paštu apie tris savaitgalius, kada atsakovas planuoja atvykti susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini). Atsakovas iki 2025 m. sausio 10 d. apie jokius savaitgalius dėl atvykimo ieškovės neinformavo, t. y. 2025 m. atsakovas nepanoro matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, o tai reiškia, kad skundžiamo sprendimo dalis 2025 m. nebus vykdoma, o dėl ateinančių metų nėra aišku, nes ir Nutartimi nustatytos atsakovo kelionės į vaikų gyvenamąją vietą nė karto nebuvo vykdomos, nė karto ieškovė nebuvo atsakovo informuota, kad jis neatvyks, kad visa šeima galėtume savo laisvalaikį planuotis iš anksto;
44.5. ieškovė nesutinka apmokėti atsakovo kelionės išlaidų, nes atsakovo finansinė / materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Be to, dėl atsakovo neatsakingo požiūrio į vaikų išlaikymo periodiško mokėjimo būtinumą ieškovei tenka didesnė našta – vienai išlaikyti šalių vaikus. Ieškovė nurodo sutinkanti apmokėti vaikų kelionės išlaidas į Lietuvą bei į (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka apmokėti atsakovo kelionės išlaidų.
Atsiliepimas
45. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
45.1. laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis remiasi ieškovė, motyvuodama savo poziciją, yra skirtos tik laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, todėl apeliaciniame skunde pateikti asmeniniai vertinimai ir interpretacijos apskritai neturėtų būti teismo analizuojami bei vertinami. Kita vertus, tik dėl ieškovės „dedamų pastangų“ ir vaikų nuolatinio nuteikinėjimo prieš jų tėvą, atsakovas negali įgyvendinti savo konstitucinių teisių vaikų atžvilgiu. Ieškovė vienasmeniškai priiminėja sprendimus, susijusius su vaikais, savo interesus tenkina pirmoje vietoje, visiškai ignoruodama faktinę aplinkybę, jog vaikai turi savo tėvą ir taip pat turi tam tikras teises ir pareigas savo tėvo atžvilgiu;
Žemesnės instancijos teismas
45.2. esminis skirtumas tarp teismo nustatytos laikinosios ir sprendimu nustatytos nuolatinės atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos, yra toks, kad laikinąja atsakovo bendravimo su vaikais tvarka buvo numatyta, jog atsakovas kiekvieną mėnesį turėtų keliauti į (duomenys neskelbtini) susitikti su vaikais. Akivaizdu, jog toks bendravimo su vaikais modelis / būdas yra neproporcingai sudėtingas bei reikalaujantis itin daug finansinių bei laiko išteklių, todėl vykdyti tokią bendravimo tvarką atsakovui buvo iš esmės objektyviai neįmanoma. Atsakovas negalėjo kiekvieną mėnesį vykti į (duomenys neskelbtini) ne vien dėl savo darbų numatytų grafikų, bet ir dėl finansinių sumetimų, kadangi be abejo, tokios kelionės išlaidos būtų jam finansiškai per didelės ir galiausiai, toks atvykimas būtų visiškai nerezultatyvus dėl ieškovės tyčinių veiksmų ir nuolatinių manipuliacijų, atliekamų vaikų atžvilgiu. Aptariamos aplinkybės buvo aiškiai matomos ir visos bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas jas ignoravo;
45.3. sprendimu numatyta atsakovo su vaikais bendravimo tvarka yra įgyvendinama, kadangi atsakovas turėtų galimybes iš anksto susiplanuoti kelionę į vaikų gyvenamąją vietą tris kartus per metus, ko tiesiog objektyviai negalėjo padaryti 12 kartų per metus, kaip tai buvo numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje. Ieškovės argumentai ir spekuliacijos, jog ir sprendimu numatyta bendravimo tvarka nebus vykdoma yra pagrįsti vien ieškovės subjektyviu vertinimu, neturint jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokią aplinkybę;
45.4. atsakovui atvykus į (duomenys neskelbtini), siekiu pabendrauti su vaikais, nepavyko sėkmingai to padaryti ir įgyvendinti savo konstitucinių teisių vaikų atžvilgiu, kadangi ieškovė tyčia trukdė vaikų ir tėvo tiesioginiam bendravimui, bendram laiko praleidimui. Ieškovė visiškai nesistengė sudaryti sąlygų, jog vaikų bei atsakovo ryšys galėtų būti atkuriamas bei stiprinamas, kadangi ji ne tik neparuošė vaikų atsakovo atvykimui, ko pasėkoje, vaikai buvo priešiškai nusiteikę prieš jį – gestikuliavo viduriniais pirštais, rodė įvairias pasišlykštėjimo mimikas, tačiau ir neleido jiems būti vieniems su savo tėvu, nors ir buvo keletą kartų prašyta juos palikti vienus. Ieškovė visą šį laiką su savo gyvenimo draugu nesišalino nuo vaikų ir buvo kartu, todėl atsakovo laiko leidimas su vaikais buvo tik imitacinis. Akivaizdu, jog toks motinos valdžios neįgyvendinimas bei siekis kontroliuoti vaikus, net kai atsakovas atvyko į jų gyvenamąją vietą, rodo, jog ieškovė tik siekė imituoti laikinosios atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos vykdymą, realiai užkertant kelią jos sėkmingam bei tinkamam įgyvendinimui, siekiu apkvailinti teismą ir sudaryti klaidingą įspūdį neva vaikams leidžiant bendrauti su jų tėvu. Po nesėkmingo bandymo pabendrauti su vaikais pagal nustatytą laikinąją atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, atsakovas nebematė nei prasmės, nei realios išeities, kaip jis galėtų bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje;
45.5. atsakovui visiškai nebuvo žinoma, jog vaikai Šv. Kalėdų laikotarpiu bus Lietuvoje, todėl atsakovas neturėjo jokios objektyvios galimybės žinoti ar nuspėti, jog ieškovė šį kartą ketintų ne formaliai, o faktiškai perduoti vaikus atsakovui. Pati ieškovė niekaip neinformavo atsakovo, jog ji bei vaikai 2024 m. gruodžio 23 d. bus Lietuvoje ar, tuo labiau, kad atsakovo lauks numatytoje vaikų perdavimo vietoje. Ši situacija dar aiškiau parodo, jog ieškovė siekia tik imituoti numatytos atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos vykdymą, visiškai nesistengdama elgtis taip, jog ji realiai būtų vykdoma ir vaikai iš tikrųjų galėtų susitikti su atsakovu bei su juo bendrauti;
45.6. sprendimas bei juo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka būtų vykdytina ir galiojanti tik sprendimui įsiteisėjus, t. y. 2025 m. sausio 21 d. Pažymėtina, jog laikinoji atsakovo su vaikais bendravimo tvarka yra nustatoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas žinojo, jog dėl sprendimo bus teikiamas apeliacinis skundas, todėl akivaizdu, jog sprendimu numatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nebus vykdytina, kadangi sprendimas neįsiteisės. Tai reiškia, kad po atsakovo pateikto apeliacinio skundo ir toliau galiojo bei šiai dienai galioja laikinoji bendravimo tvarka, teismo nustatyta 2024 m. vasario 29 d. Taigi ieškovės argumentas / prielaida, jog tai, kad atsakovas iki 2025 m. sausio 10 d. jai nepranešė kada planuoja atvykti į (duomenys neskelbtini)bendrauti su vaikais, rodo, kad sprendimu numatyta bendravimo tvarka nebus vykdoma, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas;
45.7. išlaidos, kurios kyla atsakovui dėl keliavimo bendrauti su vaikais į jų dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai nulemtos ieškovės vienašališkai priimto sprendimo, neteisėtai išsivežti vaikus į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui. Kadangi ieškovė tokį sprendimą priėmė neturint skyrium gyvenančio vaikų tėvo sutikimo ar teismo leidimo, ieškovė yra pati atsakinga už pasekmes;
45.8. ieškovė pažeidė apeliaciniam skundui pateikti taikomas procesinės teisės normas, o teismas nepagrįstai tokį ieškovės apeliacinį skundą priėmė. Ieškovės 2025 m. sausio 20 d. pateiktame apeliaciniame skunde nenurodytos jokios aplinkybės ar argumentai, kurie patvirtintų ieškovės vertinimą, jog priimtas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliantė kartu su 2025 m. sausio 30 d. pateiktu apeliaciniu skundu pateikė ir eilę papildomų rašytinių įrodymų, kurie nebuvo pateikti kartu su pirminiu apeliaciniu skundu, visiškai nenurodant jokios objektyvios priežasties, kodėl minėti rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau. Be to, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, praleidus jo pateikimo terminą ir neprašydama jo atnaujinti, todėl jos pateiktas apeliacinis skundas apskritai neturėtų būti vertinamas bei nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
46. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
47. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-1107/2021 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo
48. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme, likus kelioms dienoms prieš paskirtą rašytinį teismo posėdį (2025 m. birželio 5 d.) pateikė papildomus rašytinius įrodymus, prašydama juos prijungti prie civilinės bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.
49. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, laiko, jog ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad jos teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog civilinėje byloje pakankamai surinkta rašytinių įrodymų, leidžiančių išspręsti kilusį tarp šalių ginčą. Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų neprijungti prie nagrinėjamos bylos ir apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus spręsti vertinant jau byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų
51. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovė pažeidė procesinės teisės normas apeliaciniam skundui paduoti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės apeliacinį skundą priėmė.
52. CPK 307 straipsnyje reglamentuoti apeliacinio skundo padavimo terminai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o kartu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Apskundimas vykdomas proceso įstatymo numatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo tokią teisę praranda ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas). Pagal nurodytas teisės normas, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).
54. Skundžiamas sprendimas priimtas 2024 m. gruodžio 19 d. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, trisdešimties dienų terminas turėtų pasibaigti 2025 m. sausio 18 d., kadangi pagal proceso įstatyme įtvirtintas procesinių terminų skaičiavimo taisykles metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu CPK 74 straipsnyje įtvirtinta procesinių terminų pabaiga, numatant, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 75 straipsnio 5 dalis). Kadangi trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti suėjo 2025 m. sausio 18 d. (šeštadienį), paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti buvo 2025 m. sausio 20 d. (pirmadienį).
55. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai gauti 2025 m. sausio 20 d., taigi, nepraleidus įstatyme įtvirtinto trisdešimties dienų termino apeliaciniams skundams paduoti (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Todėl apelianto argumentas, jog ieškovė pateikė apeliacinį skundą praleidusi įstatyme nustatytą terminą, neturi teisinio pagrįstumo.
56. Konstatuoti, jog ieškovė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nesudaro pagrindo ir teisme ieškovės 2025 m. sausio 30 d. pateiktas apeliacinis skundas. Matyti, jog šis ieškovės apeliacinis skundas pateiktas šalinant teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovės apeliacinis skundas, pateiktas šalinant apylinkės teismo nustatytus trūkumus, laikytinas paduotu 2025 m. sausio 20 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto 30 dienų termino (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Todėl, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė neturėjo prašyti teismo atnaujinti jai praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.
57. Ieškovė kartu su apeliacinius skundu pateikė priedus – rašytinius įrodymus. Nors apeliantas teigia, kad nėra pagrindo priimti naujų rašytinių įrodymų, tačiau, kaip matyti, apeliantė atskiro prašymo priimti šiuos įrodymus nepareiškė. Kita vertus, visi apeliantės nurodomi prieduose rašytiniai įrodymai (išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantis kvitas už apeliacinį skundą) jau teikti į bylą, jie vertinti priimant sprendimą, todėl dėl jų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
Dėl nustatytų esminių faktinių aplinkybių
58. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-1107/2021 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2021 m. birželio 14 d. sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove A. K. (taikos sutarties 1-2 punktai), šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (taikos sutarties 3 punktas) ir teikiamo vaikams išlaikymo dydžio (taikos sutarties 4 punktas).
59. Byloje ginčo nekyla, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) d., neturėdama skyrium gyvenančio atsakovo sutikimo ir teismo leidimo, su nepilnamečiais vaikais yra išvykusi nuolat gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini); šioje valstybėje iki šiol gyvena.
60. Teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi, paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas A. S. yra inicijavęs procesą dėl vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, t. y. atsakovas 2023 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją, kad procesas dėl vaikų grąžinimo yra pradėtas, atsakingos institucijos yra kreipęsi į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas, ieškovės A. K. ieškinio reikalavimą dėl leidimo ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo paliko nenagrinėtu. Nustatyta, kad minėta nutartis yra įsiteisėjusi.
61. Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, tuo tarpu atsakovas priešieškinyje kėlė reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su atsakovu, taip pat dėl šalių sutartos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, nustatant ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaikų nuomonę, laikė, jog nepilnamečiai vaikai turi glaudesnį ir artimesnį emocinį ryšį su ieškove, nei kad su skyriumi gyvenančiu atsakovu. Teismas taip pat vertino nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinką, nepilnamečių vaikų santykius su ieškovės ir atsakovo turimais gyvenimo partneriais, tai, ar nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškove, pastaroji veikia priešingai nepilnamečių vaikų interesams (netinkamai rūpinasi, neprižiūri ir pan.). Teismas atsižvelgė ir į tokius aspektus kaip atsakovo elgesys, požiūris į vaikų auklėjimą, auginimą, požiūrį į vaikų poreikių tenkinimą ir tinkamą materialinio išlaikymo savo vaikams teikimą. Iš sprendimo turinio matyti, jog vertintos ir vaikų gyvenimo sąlygos tiek su ieškove, tiek ir su atsakovu, šalių turtinė padėtis ir galimybės užtikrinti vaikų poreikiu, vaikų adaptavimąsi bei susiformavusią socialinę aplinką bei interesus (duomenys neskelbtini), vaikų išsakyta nuomonė apie nenorą gyventi su atsakovu, laikotarpis, kurį nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kurioms esant egzistuotų pagrindas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nustatęs, kad nėra pagrindo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, teismas sprendė pakeisti pagal pasikeitusią faktinę situaciją ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
62. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi šalys – atsakovas nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais spręsta nekeisti nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, t. y. atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti teismo sprendimą ir tenkinti priešieškinio reikalavimus, o ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atitinkamai nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais aspektais. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (ne)pakeitimo klausimo išsprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimo šioje dalyje priklauso bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, visų pirma vertins pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kuriais spręsta nekeisti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, paliekant ją su ieškove.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (ne) pakeitimo
63. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartimi, įvertinus bylos aplinkybes ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas leisti jai išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo A. S. sutikimo paliktas nenagrinėtu, laikant, jog toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl vaikų grąžinimo pagal Hagos konvenciją. Pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nurodant, kad ieškovės ieškinio reikalavimas leisti ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo paliktas nenagrinėtu, todėl dėl šio reikalavimo nebus pasisakyta (sprendimo 25 punktas), apeliantas su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka. Apelianto nuomone, ieškovės reikalavimą palikus nenagrinėtu, pažeistos procesinės teisės normos, kurių pažeidimas, viena vertus, sudaro absoliutų negaliojimo pagrindą, o kita vertus, gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
64. Kaip teisingai nustatyta, atsakovas A. S. 2023 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad procesas dėl vaikų grąžinimo yra pradėtas. Apeliantas šios aplinkybės teikdamas apeliacinį skundą neginčijo, priešingai, ir apeliaciniame skunde patvirtino, jog procesas pagal 1980 m. Hagos konvenciją yra pradėtas, kartu nurodydamas, jog sprendimas nepriimtas, o procesas bylos nagrinėjimo metu nevyko. Nustatyta, kad ieškovė reikalavimą leisti nepilnamečius vaikus išsivežti gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo pareiškė jau esant pradėtam procesui pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023 pateiktais išaiškinimais, jog esant pradėtai bylai dėl vaiko grobimo ir jo grąžinimo, reikalavimas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti vaikui išvykti su vaiko motina į kitą šalį teisme negali būti nagrinėjamas, nes CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau yra pažeista ir yra prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu iki jo išvežimo, neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl toks reikalavimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023 55 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
65. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartis įsiteisėjusi, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nors atsakovas teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. nutarties, tačiau dėl kitų minėta nutartimi išspręstų klausimų (spręstų laikinųjų apsaugos priemonių), o tuo tarpu dėl ieškovės reikalavimo palikimo nenagrinėtu pirmosios instancijos teismo argumentų atskiruoju skundu nekvestionavo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog, esant įsiteisėjusiai Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. nutarčiai, kuria be kita ko ieškovės reikalavimas leisti nepilnamečius vaikus išsivežti gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo, paliktas nenagrinėtu, nėra pagrindo dėl šio reikalavimo pasisakyti priimant sprendimą.
66. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės reikalavimą palikti nenagrinėtu remdamasis subjektyvia kasacinio teismo praktikos interpretacija, taip pat subjektyviu pirmosios instancijos teismo argumentų suvokimu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovės reikalavimas išspręstas nukrypstant nuo suformuotos teisminės praktikos. Dėl nurodyto nėra pagrindo taip pat pritarti apeliantui, jog toks apylinkės teismo sprendimas pažeidžia procesinės teisės normas. Pastebėtina ir tai, kad priešingai nei teigia apeliantas, sprendimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją nepriėmimas nesukuria pirmosios instancijos teismui pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo, kadangi jau yra prasidėjęs procesas pagal 1980 m. Hagos konvencijos nuostatas ir, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, būtent proceso dėl vaiko grobimo metu bus nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, su kuria šalimi ji susijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023 55 punktas).
67. Apeliaciniame skunde apeliantas nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu teismas sprendė nesant pagrindo pakeisti šalių susitarimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu cituoja gausią kasacinio teismo praktiką, susijusią su kriterijais, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, kartu teigia, jog teismas atsižvelgė tik į ieškovės asmeninius interesus bei poreikius, tačiau ignoravo nepilnamečių vaikų interesus.
68. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
69. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
70. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išskirti kriterijai. Antai, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tikslinga įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
71. Kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013) taip pat nurodoma, kad sprendžiant dėl to, ar esama aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi: nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010), vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-49/2009).
72. Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
73. Vertindamas vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
74. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti šalių sutartą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu, pirmosios instancijos teismas aptarė kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus kriterijus, jais remdamasis labai išsamiai ir detaliai aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, nepilnamečių vaikų nuomonę, išvadą duodančios institucijos išvadą, liudytojų parodymus, juos įvertino, padarydamas motyvuotas ir išsamias išvadas. Įvertintų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, jog geriausiai nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų interesus atitinka jų gyvenimas su motina (ieškove), kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su atsakovu ne tik pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, bet ir traumuotų juos psichologiškai. Teismas kartu pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog dabartinė šalių nepilnamečių vaikų aplinka jiems tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, dėl ko ir reikėtų pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija, sutikdama su detaliai išanalizuotomis ir įvertintomis bylos aplinkybėmis, išsamiais pirmosios instancijos teismo argumentais, jų iš naujo nekartoja, išskirdama tik esminius aspektus, susijusius su apelianto reikalavimu pakeisti šalių susitarimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
75. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, jog spręsdamas atsakovo reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino tokių aplinkybių kaip nepilnamečių vaikų emocinis ir faktinis ryšys su atsakovu iki vaikų išvykimo gyventi su ieškove į užsienio valstybę. Byloje ginčo nekilo dėl faktinių aplinkybių, jog nepilnamečiai vaikai su motina gyveno visa laiką ieškovei išsikrausčius iš bendrų namų nuo (duomenys neskelbtini)d., taigi su ieškove gyvena penkerius metus. Kaip matyti iš sprendimo, apylinkės teismas detaliai aprašė ir įvertino nepilnamečių vaikų bendravimą su atsakovu iki ieškovei išsivežant vaikus į (duomenys neskelbtini), padarydamas išvadą, jog dukra bendravo su atsakovu pagal nustatytą bendravimo tvarką, kai tuo tarpu sūnus nebendrauja betarpiškai su atsakovu nuo 2021 m. vasaros, o bendravimas apsiriboja tik pavieniais skambučiais ar SMS žinutėmis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nepilnamečių vaikų nuomonę, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nepilnamečius vaikus sieja glaudesnis ryšys su ieškove (motina) nei su atsakovu, kadangi vaikai su ieškove bendrauja labai artimai ir su ja jaučiasi saugūs, yra išreiškę norą gyventi su motina, kai tuo tarpu vaikų ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs dėl atsakovo riboto dalyvavimo vaikų gyvenime, dėl to, kad vaikai jaučiasi nesuprasti atsakovo. Apeliantas, kritikuodamas tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, jų nepaneigė, nenurodė detalesnių argumentų, leidžiančių spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino iki vaikų išvežimo į (duomenys neskelbtini) atsakovo ir vaikų tarpusavio ryšį ar nepagrįstai laikė, jog nepilnamečiai vaikai yra artimesni su ieškove.
76. Vertindamas atsakovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio bendravimą iki vaikams išvykstant į (duomenys neskelbtini), apylinkės teismas atskirai aptarė kiekvieno iš vaikų bendravimą su atsakovu, t. y. atsakovo pateiktą susirašinėjimą su kiekvienu iš vaikų, jų nuomones, kurie ir apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą išvadai, jog nepilnamečių vaikų ryšys su atsakovu yra gerokai silpnesnis nei su ieškove. Atsakovo nuomone, nepilnamečių vaikų bendravimas su juo yra pasikeitęs, o tam įtakos turėjo ieškovė. Teisėjų kolegija nepritaria nei apelianto išsakytiems teiginiams apeliaciniame skunde, jog dėl pasikeitusio nepilnamečių vaikų bendravimo kalta ieškovė, nei apelianto nuomonei, jog teismas neįvertino ieškovės kaltės dėl tokio vaikų pasikeitusio bendravimo su atsakovu. Tokia apelianto pozicija, viena vertus, vertintina kaip atsakovo siekis pateisinti savo pastangų stoką tam, kad būtų pagerintas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais, tiek ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasikeitusiam atsakovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais reikšmės turėjo ir šalių tarpusavio konfliktiški santykiai bei jų tarpusavio nenoras bendradarbiauti, atsakovo principai, abiejų šalių aktyvių veiksmų nesiėmimas tam, kad būtų užtikrintas vaikų ir atsakovo bendravimas. Apeliantas, išskyrus abstraktaus pobūdžio argumentus dėl ieškovės veiksmų (nurodo manipuliacijas, įtaką vaikams ir pan.), nepagrindė, jog, susilpnėjus jo ir vaikų bendravimui, siekė spręsti susidariusią situaciją, kad siekė atkurti savo ir nepilnamečio sūnaus bendravimą ir išsaugoti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį. Teisėjų kolegija pritaria ir apylinkės teismo išvadai, jog atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų gerų ir artimų santykių nepagrindžia ir vaikų išreikšta baimė atsakovui dėl jo elgesio su vaikais (vaikų elgesio smerkimo, moralizavimo), dėl atsakovo nepakankamo supratingumo, priekaištų vaikų atžvilgiu, dėl jo išreikšto nepilnametei dukrai ketinimo grąžinti vaikus gyventi į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atžvilgiu išreikšta vaikų baimė, atitinkami atsakovo auklėjimo metodai (mergaitė nurodė, kad tėtis jai yra sudavęs kumščiu per galvą, berniukas – kad tėtis yra užrakinęs mašinoje, kadangi negalėjo pasakyti valandų), išreikštas baiminimasis, kad atsakovas gali supykti, taip pat kelia abejones, jog tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų yra artimas emocinis ryšys, geri ir artimi tarpusavio santykiai. Apeliacinės instancijos teismas vėlgi pažymi, jog apeliantas taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
77. Nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtina apelianto argumentų, jog nepilnamečių vaikų ir atsakovo tarpusavio bendravimas pasikeitė tik po nepilnamečių vaikų išvežimo į (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, dar pateiktas atsakovo susirašinėjimas su sūnumi 2021 m. vasarą pagrindžia, jog tarpusavio bendravimas buvo minimalus, atžagarus ir formalaus pobūdžio, ir jau tuomet sūnus vengė bendrauti su atsakovu. Tuo tarpu atsakovo santykiai su dukra buvo šiltesni bei geresni, jie tarpusavyje bendraudavo intensyviau. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, dar vaikams neišvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas nebuvo toks artimas, kokį jį nurodo apeliantas, teigdamas, jog dėl tokio vaikų bendravimo kalta ieškovė ir jos sprendimas vaikus išsivežti gyventi į (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, atsakovo tarpusavio bendravimui bei santykio su vaikais kūrimui reikšmės turi ir bendra konfliktinė situacija su ieškove, tarpusavio nesutarimai, kurie taip pat neigiamai įtakoja atsakovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio bendravimą, prisideda prie atsakovo ir dukros tarpusavio santykių atšalimo. Taigi, nors apeliantas šias aplinkybes ignoruoja, dėl pablogėjusių santykių kaltindamas tik ieškovę ir jos sprendimą išsivežti vaikus, tačiau tokia apelianto pozicija nėra visai teisinga ir pagrindžia tik subjektyvų įsitikinimą bei nenorą pripažinti, jog tokią situaciją kuomet pasikeitė vaikų, o ypatingai dukros, bendravimas su atsakovu, nulėmė ne išskirtinai ieškovės veiksmai, o prisidėjo ir kitos aplinkybės, t. y. šalių konfliktinė situacija, įtampa, nesutarimai, taip pat ir aukščiau aptartas atsakovo elgesys.
78. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija pažymi, jog nepilnamečių vaikų geresnis emocinis ryšys su ieškove, kuris formavosi nepilnamečiams vaikams visą laiką gyvenant su ieškove, pastarajai tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius, rūpinantis jais bei prižiūrint, yra labai svarbus kriterijus sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustačius su atsakovu, su kuriuo bendravimas yra atitolęs ir silpnėjęs emocinis ryšys, nepilnamečiai vaikai patirtų papildomą emocinį stresą, traumuotų vaikus psichologiškai, kas yra nesuderinama su geriausiais vaikų interesais.
79. Nepritartina ir apelianto argumentams, jog spręsdamas nekeisti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos teismas pateisino ieškovės veiksmus be atsakovo sutikimo išsivežti vaikus gyventi į (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pripažino, jog dėl ieškovės priimto sprendimo išsivežti vaikus gyventi į užsienio valstybę buvo apribotos tiek atsakovo kaip tėvo galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei betarpiškai dalyvauti vaikų auklėjime ir ugdyme, taip pat apribota ir galimybė vaikams bendrauti su kitais artimaisiais. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, buvo atitinkamai įvertinti ieškovės veiksmai šiuo aspektu, nurodant, kad ieškovė veikė nesilaikydama CK 3.174 straipsnyje nustatytos tvarkos. Aplinkybė, jog ieškovės veiksmai nebuvo įvertinti taip, kaip siekia (ar norėtų) apeliantas, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismas tokius veiksmus sprendimu pateisino ar juos legalizavo. Kita vertus, nagrinėjamo reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo vertinimui esminę reikšmę turi aplinkybių, kurioms esant egzistuotų pagrindas pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatymas.
80. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, vertino duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais, nebuvimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad nepilnamečiais vaikais netinkamai rūpinamasi, kad jiems nesudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, mokytis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių įrodymų nebuvimas laikytinas taip pat svarbia aplinkybe, vertinant tinkamą vaikų interesų užtikrinimą. Tuo tarpu apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Priešingai, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovė ir gyvenant Lietuvoje dėjo didesnes pastangas rūpinantis dukros mokslais, pvz. mokytojos komunikavo su ieškove dėl pagalbos mokymosi procese, kreipėsi 2022 m, rugsėjo 30 d. į vaiko teisių apsaugos specialistę patarimo, kaip spręsti situaciją, kuomet atsakovas atsisakė nuvežti dukrą į papildomus užsiėmimus. Tuo tarpu nors byloje yra duomenų ir apie tai, kad atsakovas taip pat rūpinosi dukros mokslais (pvz. liudytojos L. P., kuri buvo šalių dukros pradinių klasių mokytoja, parodymai), tačiau ne visada užtikrino tinkamą ugdymo ir mokymosi procesą, mokant dukrą panaudojo fizinį smurtą, o sūnų, šiam negebant pasakyti valandų, yra užrakinęs mašinoje. Taigi, faktinių aplinkybių visuma pagrindžia pagrįstą apylinkės teismo išvadą dėl atsainaus atsakovo požiūrio į vaikų ugdymą, netinkamų auklėjimo priemonių parinkimą bei nenorą užtikrinti geriausias sąlygas vaikų mokymuisi.
81. Nepritartina apelianto kritikai, jog vaikų mokymasis (duomenys neskelbtini) neužtikrina vaikų geriausių interesų. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nepilnamečių vaikų ugdymosi procesas ir išvykus į (duomenys neskelbtini) nebuvo nutrauktas, kad vaikai lanko prancūzakalbę mokyklą. Nesutiktina su apeliantu, jog vaikai mokosi jiems nesuprantama kalba. Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) antrus metus, todėl tikėtina, kad vis labiau supranta prancūzų kalba, be to, sulaukia pagalbos ugdymosi procese tiek iš mokytojų, tiek ir iš ieškovės bei ieškovės prancūzakalbio gyvenimo draugo. Teismas vertino ir tai, kad nepilnamečiai vaikai adaptavosi naujose mokyklose, apie juos ugdymo procesą vykdantys mokytojai atsiliepia teigiamai, susirado klasėje draugų, prisitaikė prie klasės. Nors apeliantas išreiškia abejones dėl vaikų žinių ir mokymosi lygio, mokymosi rezultatų, tačiau byloje pateikti nepilnamečių vaikų mokymosi proceso vertinimai, kurie, leidžia spręsti, jog vaikai prisitaikė prie ugdymo proceso, geba komunikuoti prancūzų kalba, gerėja bendravimas prancūzų kalba, vaikai adaptavosi naujoje aplinkoje ir įsiliejo į mokymosi sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dveji metai gyvenimo ir mokymosi prancūzakalbėje aplinkoje, vaikams lankant mokyklą, kurioje mokoma prancūzų kalbą, nesant duomenų apie tai, kad nepilnamečiai vaikai negeba mokytis pagal toje valstybėje esančią sistemą, sudaro pagrįstą pagrindą laikyti, jog vaikai gali ir geba mokytis toje šalyje. Pritartina apylinkės teismui, jog ilgesnis gyvenimas prancūzakalbėje aplinkoje leis vaikams labiau įvaldyti prancūzų kalbą, o mokymosi procesas laikui bėgant šia kalba bus paprastesnis, juolab kad pagal byloje pateiktus nepilnamečių vaikų gebėjimų įvertinimus vaikai sugeba bendrauti prancūzų kalba (geba atsakyti į klausimus, sklandžiai skaityti ir kt.).
82. Byloje esant duomenims, jog nepilnamečiai vaikai adaptavosi (duomenys neskelbtini), ir įvertinus tai, kad dviejų metų laikotarpis pakankamai ilgas nepilnamečių vaikų socialinės aplinkos sukūrimui šioje šalyje (vaikai susirado naujų draugų, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, įsitraukė į socialinį gyvenimą) pritartina apylinkės teismui, jog vaikams grįžus gyventi į Lietuvą, neabejotinai tektų vėl iš naujo adaptuotis tiek prie socialinės aplinkos, tiek prie mokymosi sistemos, kuri, nors ir buvo žinoma, tačiau per dvejus nesimokymo joje metus gali sudaryti papildomų sunkumų ir neigiamų išgyvenimų. Todėl net jei nepilnamečiams vaikams ir būtų užtikrintas ugdymas Lietuvoje, kaip kad teigia apeliantas, tai neabejotinai sukeltų papildomų sunkumų ir neužtikrintų geriausių nepilnamečių vaikų interesų, juos vėl perkeliant iš vienos mokymosi sistemos į kitą. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad vaikai, tuo atveju, jeigu būtų nustatyta jų gyvenamoji vieta su atsakovu, nebūtinai lankytų tas pačias ugdymo įstaigas kaip ir prieš jiems išvykstant, kadangi nepilnametė dukra jau yra baigusi pradinį ugdymą ir turėtų mokytis vidurinėje mokykloje, o byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog nepilnametis sūnus mokslus galėtų tęsti toje pačioje mokykloje kaip ir iki išvykstant. Tai vėlgi nepilnamečiams vaikams sukeltų papildomus neigiamus išgyvenimus ir papildomą stresą.
83. Byloje nėra duomenų ir apie netinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikams užtikrintos jų poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos, sudaryta saugi aplinka, vaikai aprūpinti, jų santykiai geri ne tik su motina, bet ir gyvenimo partneriu, kuris su jais leidžia laisvalaikį. Nepasitvirtina apelianto abejonės apie teiktų medicininių paslaugų vaikams nebuvimą. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad nepilnamečiams vaikams išduotos (duomenys neskelbtini) sveikatos draudimo kortelės galioja iki 2033 m. lapkričio 30 d., taigi, esant poreikiui, vaikų teisė į medicinines paslaugas būtų užtikrinta. Nepilnamečiai vaikai taip pat turi leidimus gyventi iki (duomenys neskelbtini)d. Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečiams vaikams nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, priešingai byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog vaikams ir (duomenys neskelbtini) sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Apeliantas šių faktinių aplinkybių neneigia, teigdamas, jog tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiai vaikai turėtų ir Lietuvoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimui pagal aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktiką reikšmės turi esminių aplinkybių pasikeitimas, tarp jų pvz. vaiko poreikių neužtikrinančios aplinkos sukūrimas (esanti aplinka tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir pan.), kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė, nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškove nenustatyta.
84. Nesutiktina su apelianto teiginiu, jog pateikti duomenys apie vaikų gyvenimo sąlygas yra paviršutiniški bei riboti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti duomenys yra pakankami tam, jog būtų galima įvertinti nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas užsienio valstybėje. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, ir ko neginčija apeliantas, vaikų gyvenimo sąlygas įvertinti turėjo galimybę ir pats atsakovas nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, apeliantas, po vizito pas vaikus, nenurodė jokių aplinkybių apie netinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Pastebėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu apeliantas manė trūkstant atitinkamų duomenų apie vaikų gyvenimo sąlygas, turėjo teisę (taip pat ir galėjo) prašyti teismo tokius duomenis pareikalauti. Tačiau apeliantas ir teikdamas apeliacinį skundą nenurodė, kokių duomenų apie vaikų gyvenimo sąlygas stokojama. Taigi, tokie apelianto argumentai laikytini abstraktaus pobūdžio ir nesudarantys pagrindo abejoti tuo, jog vaikams užsienio valstybėje yra užtikrintos tinkamos, jų interesus ir poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos.
85. Apelianto įsitikinimas, kad ieškovei nedirbant ir neturint savo nuosavo būsto nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini), nėra užtikrinamos tinkamos vaikams sąlygos, nepagrįstas. Viena vertus, pagal kasacinio teismo praktiką atitinkama turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Kita vertus, byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovės gyvenimo draugas yra raštiškai išreiškęs įsipareigojimą rūpintis nepilnamečiais vaikais bei jų poreikiais, yra davęs sutikimą, kad nepilnamečiai vaikai gyventų nuomojame bute, nepilnamečiai vaikai beveik dvejus metus gyvena su ieškove ir jos gyvenimo draugu, taigi, visą šį laiką ieškovės gyvenimo draugas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, kas suponuoja išvadą, kad vaikų poreikiai yra užtikrinami. Tuo tarpu teisėjų kolegija pastebi tai, kad byloje pateikti duomenys, jog apeliantas nesilaiko pareigos teikti vaikams išlaikymą (teikia ją nereguliariai), nors ir gauna stabilias pajamas. Byloje nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, apeliantas iš pradžių apskritai vaikų materialiais poreikiais nesirūpino ir neprisidėjo prie jų išlaikymo. Šių aplinkybių apeliantas neneigė ir dėl to argumentų apeliaciniame skunde nenurodė. Taigi, kritikuodamas tai, jog ieškovė negali tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių, kadangi neturi ir nuosavo būsto ir nedirba, apeliantas, gaudamas stabilias pajamas, ne visada tinkamai pats vykdo savo pareigą teikti vaikams materialinį išlaikymą, kas pagrindžia netinkamą apelianto požiūrį į vaikų poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nepilnamečiams vaikams ir Lietuvoje būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tačiau šiuo atveju esminės reikšmės turi aplinkybių, ar vaikams sudarytos tinkamos ir jų poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinimas, ar nepilnamečių vaikų esama aplinka yra saugi ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
86. Pritartina apylinkės teismui, jog atsakovas neįrodė egzistuojančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, o tolimesnis vaikų gyvenimas su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi.. Nors iš tiesų, nepilnamečių vaikų išvežimas į užsienio valstybę ir įprastos vaikams gyvenamosios vietos pakeitimas ne visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnamečiai vaikai net ir pakeitus gyvenamąją vietą turi jų interesus atitinkančią aplinką, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienyje gyvenančių vaikų aplinka jiems yra nesaugi ar kad vaikais yra nesirūpinama (negebama jais rūpintis). Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikai emociškai saugiau jaučiasi su ieškove, o ne su atsakovu, kad vaikams, gana ilgą laiką negyvenus su atsakovu, jų gyvenamosios vietos pakeitimas, o kartu ir grąžinimas gyventi su atsakovu į Lietuvą, sukeltų vaikams papildomas psichologines traumas, emocinį stresą, kas nėra nesuderinama su vaikų interesais. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog išvežimas į užsienio valstybę labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų bei atsakovo interesų, tačiau pastebėtina tai, kad šiuo metu, svarstant nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, esminis aspektas yra tai, kad pagal bylos duomenis vaikai jaučiasi emociškai saugūs kartu su ieškove, kad gyvena su ieškove, su kuria juos sieja tvirtesni ir glaudesni tarpusavio ryšiai nei su atsakovu, o esamos padėties pakeitimas, nesant tam nustatytų kriterijų, neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Svarbu paminėti ir tai, kad norą gyventi su ieškove aiškiai yra išreiškę ir vaikai, kurie, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, o dėl savo amžiaus turi savo nuomonę bei ją geba aiškiai išreikšti. Nors apeliantas ir apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl to, kad vaikams esant įtakojamiems ieškovės, teismas turėjo skirti kompleksinę ekspertizę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant su šeimos santykiais susijusias bylas, tokios pareigos teismui nesuponuoja. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visų aplinkybių kontekste nekilo abejonių dėl vaikų gebėjimo išreikšti savo nuomonę, tai, kad vaikai negebėtų išreikšti nuomonės, nenurodė ir išklausant vaikų nuomonę dalyvavusi psichologė. Taigi, apylinkės teismas pagrindė, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju savo iniciatyva neskyrė kompleksinės ekspertizės. Kita vertus, net ir aktyvus teismo vaidmuo neeliminuoja atsakovo teisės reikšti prašymą dėl kompleksinės ekspertizės paskyrimo. Kaip matyti, atsakovas pirmosios instancijos teisme tokio prašymo nereiškė, nors apylinkės teismas ir teiravosi atsakovo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, labiau tikėtina, jog tokie apeliacinio skundo argumentai yra sąlygoti iš esmės nepalankaus atsakovui teismo sprendimo, o ne pagrįsto poreikio skirti kompleksinę ekspertizę.
87. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams dėl netinkamai byloje vertintų rašytinių įrodymų. Apeliantas, teikdamas argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nenurodė, kurie byloje surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes ar suponuoja priešingas išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentai labai abstraktūs, nenurodyti konkretūs įrodymai, kuriais siekiama paneigti pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas. Iš apelianto teikto apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas siekia, kad apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
88. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus esminius aspektus, galinčius sudaryti pagrindą pripažinti, jog gyvenamosios vietos pasikeitimas neužtikrina nepilnamečių vaikų interesų, ir, atsižvelgęs į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principus, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo keisti šalių susitarimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Taigi, apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
89. Nenustatęs egzistuojančių pagrindų pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas išsprendė skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimą. Su nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos dalimi, t. y. sprendimo rezoliucinės dalies 7-9 punktais nesutinka ieškovė, prašydama juos apeliacinės instancijos teismo panaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl ginčijamos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos dalies, nevertindamas kitų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos aspektų, kadangi dėl jų ginčo nekyla.
90. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
91. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
92. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
93. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti, auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
94. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam ) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
95. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikiais tvarkos nustatymo, laikė, jog atsakovui ir vaikams gyvenant skirtingose valstybėse, tiesioginis jų bendravimas dėl finansinių ir laiko aspektų yra ribotas, maksimalus atsakovo bendravimo su vaikais įgyvendinimas objektyviai apribotas, tačiau kartu laikė, jog viena bendravimas su nepilnamečiais vaikais atostogų metu nėra pakankamas, ypatingai įvertinus tai, kad nepilnamečių vaikų ir atsakovo tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs. Todėl teismas sprendė, kad su nepilnamečiais vaikais atsakovas turėtų bendrauti ne tik jų atostogų metu, tačiau ir tris savaitgalius per metus, kurie nesutaptų su nepilnamečių vaikų atostogomis, atsakovui atvykstant į vaikų gyvenamąją vietą, o atsakovo vykimo/grįžimo kelionės išlaidas turėtų padengti ieškovė.
96. Ieškovė nesutinka su tokia nustatyta bendravimo tvarkos dalimi, teigdama, jog net ir nustačius laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atsakovas nei karto nepasinaudojo galimybe bendrauti su vaikais vieną kartą per mėnesį jų gyvenamojoje vietoje, be to, civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas kelis kartus patvirtino, jog tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja (duomenys neskelbtini), nustatyti yra netikslinga. Teisėjų kolegija laiko, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog tokia nustatyta atsakovo bendravimo tvarkos dalis nėra racionali ir realiai įgyvendinama, todėl nėra pagrindo šiais argumentais ją keisti.
97. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, jog apeliantė nėra teisi lygindama laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuomet bendravimas vaikų gyvenamojoje vietoje numatytas kartą per mėnesį, su sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuomet galimybė bendrauti vaikų gyvenamojoje vietoje atsakovui nustatyta tris kartus per metus, vieną iš mėnesio savaitgalių, nesutampančių su vaikų atostogomis. Iš tiesų, sutiktina su atsakovu, kad kelionė kiekvieną mėnesį į (duomenys neskelbtini)pareikalauja nemažai laiko ir finansinių sąnaudų, kadangi atsakovas turėtų vykti 12 kartų, todėl tikėtinai pagrįsti atsakovo argumentai, jog toks bendravimo modelis nėra objektyviai įgyvendinamas. Tuo tarpu bendraujant tris kartus per metus, sudarytos palankesnės sąlygos atsakovui įvertinti galimybes laiko prasme, lanksčiau susiplanuoti savaitgalius bei suderinti darbo grafikus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės subjektyvus vertinimas dėl atsakovo galimos bendravimo tvarkos (ne)silaikymo laikytinas tik hipotetinio pobūdžio pasvarstymu ir nepaneigia nustatytos bendravimo tvarkos šioje dalyje racionalumo ir realumo. Be to, kaip matyti iš nustatytos bendravimo tvarkos, ieškovei nustatyta pareiga pranešti atsakovui vaikų atostogų grafiką, o atsakovui savo ruožtu nustatyta pareiga iš anksto pranešti apie tuos savaitgalius, kuriais planuojama atvykti pas vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Šalims laikantis nustatytos informavimo tvarkos, tiek šalims, tiek ir nepilnamečiams vaikams būtų daugiau aiškumo bei galimybių planuotis, taigi, ir bendravimo su vaikais tvarka galėtų būti realiai įgyvendinama, o nepilnamečiai vaikai iš anksto žinotų susitikimo su skyriumi gyvenančiu atsakovu susitikimo laiką.
98. Nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos dalies pagrįstumui neturi teisinės reikšmės ir apeliantės argumentai, jog atsakovas nepageidavo su vaikais susitikti ir pabūti visų vaikų Kalėdų atostogų metu, vaikams per jas būnant Lietuvoje, taip pat ir tai, kad atsakovas neatvyko į susitikimą su vaikais 2024 m. gruodžio 23 d. PLC „(duomenys neskelbtini)“ ir nei ieškovės, nei vaikų apie neatvykimą neinformavo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepranešė jam apie atvykimą į Lietuvą, todėl nebuvo žinoma, jog vaikai tuo metu buvo Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie šalių argumentai niekaip nekeičia nustatytos atsakovo teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Tai, kad atsakovas pasirinko tam tikru aspektu nesilaikyti laikinos bendravimo tvarkos (šiuo atveju, neatvyko į susitikimą), nesuponuoja išvados, jog atsakovu neturėtų būti sudaryta galimybė bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje.
99. Nepritartina apeliantei, jog nustatyta bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais dalis nėra tikslinga dėl to, kad atsakovas pagal teismo sprendimą iki 2025 m. sausio 10 d. neinformavo ieškovės apie planuojamus atvykimus savaitgaliais pagal nustatytą tvarką. Atsakovas šiuo aspektu nurodo, kad teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, o atsakovas neteikė informacijos apie planuojamus atvykti savaitgalius dėl to, kad ketino teikti apeliacinį skundą. Taigi tikėtina, jog atsakovas, siekdamas apeliacinės instancijos teisme panaikinti sprendimo dalį, kuria spręsta nekeisti vaikų gyvenamosios vietos ir šioje dalyje patenkinti atsakovo priešieškinyje keltus reikalavimus, nematė pagrindo informuoti ieškovės apie ketinamus atvykimus į (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė nurodo neaiškumo kitais metais aplinkybę, tai vertintina kaip hipotetinio pobūdžio pasvarstymas, kadangi bendravimas su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje priklauso ir nuo atsakovo noro. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad atsakovas pagal teismo sprendimą šiuo metu ir neturi informuoti dėl ateinančių metų, kadangi tokią pareigą pagal teismo sprendimą turi iki einamųjų metų sausio 10 d.
100. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis protingumo principu ir vaikų interesais pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka vaikų gyvenamojoje vietoje realiai įgyvendinama, tokia tvarka siekiama užtikrinti bendravimo pastovumą, ji atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina galimybes atsakovui daugiau laiko praleisti su nepilnamečiais vaikais, kurti tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį.
101. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turi pareigą kooperuotis su atsakovu stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.), ypač tokiu atveju, kai jos iniciatyva vaikai yra išvežti į užsienio valstybę ir atstumas tarp vaikų ir tėvo gyvenamųjų vietų yra didelis. Taigi, ieškovė nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaikų interesus, turėtų siekti ne sumažinti nepilnamečių vaikų tiesioginį bendravimą su atsakovu, o bendradarbiauti ir dėti pastangas tam, kad vaikų ir atsakovo tarpusavio ryšys bei bendravimas nenutruktų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė siekia panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą galimybę atsakovui daugiau laiko tiesiogiai praleisti su nepilnamečiais vaikais, kas nėra suderinama su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu bendrauti su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovė turėjo galimybę, o kartu ir galėjo siūlyti teismui atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos variantą vietoj prašomos panaikinti bendravimo tvarkos, tačiau atsakovė savo varianto šioje dalyje nenurodė.
102. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui vykimo į (duomenys neskelbtini) bei grįžimo iš jos išlaidas, kadangi būtinybė jam keliauti į kitą šalį kilo ieškovei išvykus su vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia teismo pozicija, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl įvertinus tai, kad dėl ieškovės sprendimo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą be atsakovo sutikimo apsunkinta atsakovo galimybė bendrauti su vaikais, ieškovė nagrinėjamu atveju turėtų pasirūpinti atsakovo kelionės išlaidomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vaikui išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Taigi, ir nagrinėjamu atveju pagal kasacinio teismo praktiką atsakovas nepraranda teisės reikalauti, kad dėl ieškovės vienašališko sprendimo pakeistos vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos visos ar dalis jo patiriamų papildomų išlaidų, siekiant bendrauti su vaikais, būtų kompensuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Nors apeliantė remiasi geresne atsakovo finansine/materialine padėtimi, aplinkybe, jos atsakovas neteikia periodiškai išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą ieškovei kreiptis dėl priverstinių vykdymo veiksmų, o ne pareigos atlyginti atsakovo vykimo į užsienio valstybę ir iš jos išlaidas panaikinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ir šiuo aspektu, įvertinęs kasacinio teismo formuojamą praktiką bei tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta pakeista vienasmenišku ieškovės sprendimu be atsakovo sutikimo, pagrįstai sprendė nustatyti ieškovei pareigą atlyginti atsakovui kelionės į (duomenys neskelbtini) bei iš iš jos į Lietuvą išlaidas.
103. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo ir šioje dalyje sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo dalies dėl nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje (sprendimo rezoliucinės dalies 7-9 punktai) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
104. Bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis taisyklėmis. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatė patenkintų/atmestų reikalavimų dalis, laikydamas, jog ieškovės patenkinta reikalavimų dalis sudaro 75 proc., kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, veikė sąžiningai, ieškinio reikalavimus reiškė pagal formuojamą teismų praktiką. Spręsdamas dėl 25 proc. bylinėjimosi išlaidų dalies atsakovui priteisimo teismas laikė, jog nėra pagrindo atsakovui atlyginti šios dalies bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovo reikalavimas pripažinti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su jų tėvu Lietuvos Respublikoje, netenkintas. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo paskirstytu bylinėjimosi išlaidų principu nesutinka, teigdamas, kad neturi pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidų ieškovei, kadangi į civilinį procesą buvo įtrauktas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį.
105. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. toks netinkamas procesinis elgesys, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024).
106. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų proceso teisės normose įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, veikė sąžiningai, ieškinio reikalavimus reiškė pagal formuojamą teismų praktiką. Aplinkybė, jog ieškovės reiškiami reikalavimai susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu, pasikeitus ieškovės gyvenamai vietai, nagrinėjamu atveju nelemia teismo teisės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei pripažinti ieškovės nesąžiningo elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę reikšti reikalavimus sukuria pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju pasikeitė vaikams išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini). Teisinis reglamentavimas leidžia šalims, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bylose, kuriose sprendžiami su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai (kaip kad šiuo atveju vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ar bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimas) kreiptis su atitinkamais materialiniais reikalavimais į teismą, taigi, ieškovė nagrinėjamu atveju įgyvendino jai įstatymo suteiktas teises. Kaip minėta, šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo gi atveju bylos duomenys nepagrindžia, jog ieškovė naudotųsi nesąžiningai jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Klaidingas atsakovo argumentas, jog priešieškinys pareikštas ginantis nuo ieškinio reikalavimų ir tai sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Gynyba nuo ieškiniu reiškiamų reikalavimų galima teikiant atsiliepimą, o tuo tarpu priešiekiniu reiškiami savarankiški reikalavimai, jo pareiškimas priklauso išimtinai nuo paties pareiškiančio asmens (šiuo atveju atsakovo) valios, taigi aplinkybė, jog atsakovas pareiškė priešieškinį, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimties.
107. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pagrįstai bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme skirstytos taikant bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo principo apeliaciniuose skunduose argumentai nenurodomi, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad šiuo aspektu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos neteisingai, todėl plačiau dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
108. Remiantis bendromis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis skirstytinos bylinėjimosi išlaidos ir apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nei vienos iš šalių apeliaciniai skundai netenkinti, apeliacinės instancijos teismas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas palieka kiekvienai iš šalių ir jų neskirsto (CPK 93 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
109. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tiek nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tiek ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais klausimus, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, teisingai ir pagrįstai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
110. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.