- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-1070-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01295-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Skolininkas
- M. D.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M. D. (M. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas M. D. (M. D.), išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išspręsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-220407-00057 neįvykdymo klausimą bei teismo nuožiūra skirti skolininkui M. D. baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-220407-00057.
2. Pareiškėja pareiškimą grindė šioms aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Antstolė vykdo Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022 m. balandžio 7 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-00-220407-00057 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo skolininkas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2.2. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/22/01902 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
2.3. Antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nurodyta: „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti (visą statinį): 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220406-00057 nurodytas, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, savavališkai įrengtas/ sumontuotas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinio visas pagrindines laikančiąsias konstrukcijas (visą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį): įrengtus/sumontuotus gelžbetoninius pamatus, sumūrytas iš blokelių išorines atitvaras (sienas), įrengtas/sumontuotas metalines kolonas (2 vnt.), įrengtas/ sumontuotas stogo konstrukcijas (visą stogą) ir sutvarkyti statybvietę“.
2.4. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2022 m. spalio 6 d.
2.5. Vykdymo procese 2023 m. sausio 20 d. gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija patikrino Privalomojo nurodymo įvykdymą ir 2023 m. sausio 17 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230117-00019, kuriuo nustatė, kad skolininkas neįvykdė Privalomojo nurodymo.
2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi vykdomojoje byloje Nr. 0177/22/01902 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame konstatuota, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas: „statytojo pateiktoje 2022 m. rugsėjo 26 d. kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. 44/1272964 nurodyta, kad yra suformuotas I gr. nesudėtingas statinys, pažymėjimas plane 811/b, kurio užstatytas plotas 41 kv. m (toliau – Statinys). Lyginant su 2022 m. spalio 7 d. atliktu patikrinimu statinio situacija iš išorės nepakitusi: kur statytojas žodžiu nurodė (pažymėta kadastrinių matavimų byloje Ii), kad bus stoginė, šiuo metu ši dalis užkalta OSB plokštėmis. Patikrinimo metu nustatyta, kad statinio viduje nėra kadastrinių matavimų byloje nurodytos šiaurės rytų sienos, skiriančios stoginę ir statinį, statinio erdvė viduje atvira (matavimai pateikti pridedamoje schemoje)”.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime su antstolės pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti bei skirti skolininkui iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2022 m. balandžio 7 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220407-00057, skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6804). Vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija taip pat prašė suteikti teisę jai įvykdyti 2022 m. balandžio 7 d. Privalomąjį nurodymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220406-00057 nurodytą vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinį, esantį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, ir sutvarkyti statybvietę skolininko M. D. lėšomis bei įpareigoti skolininką nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas. Atsiliepime į pareiškimą nurodė:
3.1. Inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vietoje ir surašė 2022 m. balandžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-633, kurio pagrindu 2022 m. balandžio 6 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220406-00057, konstatuodama, kad ,,Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento statomas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinys (toliau - Statinys). Statinio matmenys: ilgis ~9,13 m, plotis ~7,98 m, aukštis ~3,61 m (nuo pamato iki stogo konstrukcijų), plotas ~ 72,86 m2. Atlikti bendrieji statybos darbai (pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“): žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių kasimas ir užpylimas; kasimo darbai) ir statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas: įrengti/sumontuoti gelžbetonio pamatai (aukštis: nuo 0,27 iki 0,75 m, iš išorės apšiltinti 20 cm putplasčio sluoksniu), iš blokelių sumūrytos išorinės atitvaros; įrengtos/ sumontuotos metalinės kolonos (2 vnt.); įrengtos/sumontuotos sutapdinto stogo konstrukcijos. Statinio apdailos darbai neatlikti. Statinio visos angos (vitrinos, durys) yra uždengtos medienos drožlių plokštėmis. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra pateikto Statytojo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas atlikdamas darbus pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir 5 d., 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 1 p. ir 22 p. nuostatas bei STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 p. nuostatas“.
3.2. Skolininkui 2022 m. balandžio 7 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. P PNSSP-00-220407-00057, kuriuo jis įpareigotas ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 6 d. „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti (visą statinį): 2022-04-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220406-00057 nurodytas, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, savavališkai įrengtas/ sumontuotas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinio visas pagrindines laikančiąsias konstrukcijas (visą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį): įrengtus/sumontuotus gelžbetoninius pamatus, sumūrytas iš blokelių išorines atitvaras (sienas), įrengtas/sumontuotas metalines kolonas (2 vnt.), įrengtas/ sumontuotas stogo konstrukcijas (visą stogą) ir sutvarkyti statybvietę“.
3.3. Inspekcijos 2022 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-221110-00228 nustatyta, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo.
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) M. D. atsiliepime į pareiškimą su antstolės pareiškimu nesutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė:
4.1. Reaguodamas į Inspekcijos 2022 m. balandžio 7 d. surašytus Privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-00-220407-00057 ir Nr. PNSD-00-220407-00060, skolininkas nevykdė jokių statinio ar jo dalies statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje.
4.2. Skolininkas, aktyviai vykdydamas Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, bendradarbiavo su Inspekcija, ėmėsi veiksmų ir pašalino savavališkos statybos padarinius. Skolininkas savo lėšomis minėtame žemės sklype atliko kadastrinius matavimus ir 2022 m. spalio 12 d. pateikė Inspekcijai kadastrinių matavimų bylą, kurioje aiškiai matyti, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti.
4.3. Inspekcijai atlikus patikrinimą ir surašius 2023 m. sausio 17 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-220407-00057 patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230117-00019, klaidingai buvo konstatuota, jog minėtas Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, kadangi nurodyme nurodytas statinys priklauso II grupės nesudėtingos kategorijos statiniams, nors pagal pateiktą kadastrinių matavimų bylą griautinas statinys priklauso I grupės nesudėtingos kategorijos statiniams, kurių statyba yra galima negavus statybos leidžiančio dokumento.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkino iš dalies – skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. D. vienkartinę 200 Eur dydžio baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 7 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-220407-00057 neįvykdymą; įpareigojo suinteresuotą asmenį (skolininką) M. D. per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-220407-00057; leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, taikyti 2022 m. balandžio 7 d. Privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-00-220407-00057 numatytas pasekmes, t. y. leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220406-00057 nurodytą vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinį, esantį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, ir sutvarkyti statybvietę skolininko M. D. lėšomis bei įpareigojo skolininką nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leido Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.
6. Teismas iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0177/22/01902 duomenų nustatė, kad Inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, ir surašė 2022 m. balandžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-633, kuriuo nustatė, kad žemės sklype statomas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinys, kurio matmenys: ilgis ~9,13 m, plotis ~7,98 m, aukštis ~3,61 m (nuo pamato iki stogo konstrukcijų), plotas ~ 72,86 m2. Įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Inspekcija surašė skolininkui M. D. 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220406-00057.
7. Teismas nustatė, kad Inspekcija, atsižvelgdama į padarytą pažeidimą bei vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo M. D. atžvilgiu 2022 m. balandžio 7 d. priėmė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220407-00057 ir įpareigojo skolininką ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 6 d. „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti (visą statinį): 2022-04-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220406-00057 nurodytas, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, savavališkai įrengtas/ sumontuotas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinio visas pagrindines laikančiąsias konstrukcijas (visą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį): įrengtus/sumontuotus gelžbetoninius pamatus, sumūrytas iš blokelių išorines atitvaras (sienas), įrengtas/sumontuotas metalines kolonas (2 vnt.), įrengtas/ sumontuotas stogo konstrukcijas (visą stogą) ir sutvarkyti statybvietę“.
8. Teismas taip pat nustatė, kad Inspekcija 2022 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkus statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-221110-00228 nustatė, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo, todėl 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu Nr. 2D-21044 kreipėsi į antstolę dėl jo priverstinio vykdymo veiksmų.
9. Teismas nustatė, kad antstolė 2022 m. lapkričio 22 d. įpareigojo skolininką per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Vykdymo procese 2022 m. sausio 20 d. gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija patikrino Privalomojo nurodymo įvykdymą ir 2023 m. sausio 17 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230117-00019 bei nustatė, kad skolininkas neįvykdė privalomojo nurodymo. Antstolė 2023 m. sausio 25 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-220407-00057 neįvykdymo klausimą.
10. Teismas nurodė, kad jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, nes skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad antstolei pateiktame vykdyti 2022 m. balandžio 7 d. privalomajame nurodyme nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą nebus įvykdytas privalomas nurodymas.
11. Teismas sprendė, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo neįvykdymo aktą, taip pat nagrinėdamas antstolio pareiškimą ir nustatęs, kad skolininkas iš tikrųjų neįvykdė privalomų jam nustatytų įpareigojimų atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nustatęs prievolės pobūdį, turi teisę spręsti dėl CPK 771 ir 273 straipsniuose nurodytų neįvykdymo padarinių taikymo.
12. Teismas nustatė, kad skolininkas 2022 m. spalio 12 d. kreipėsi į Inspekciją bei pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, nurodymas, kad savavališkos statybos darbai yra pašalinti, t. y. kadastrinių matavimų byloje nustatyta, kad griautinas statinys yra identifikuojamas kaip atskiras I grupės nesudėtingos statinys, kurio statyba galima negavus statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija, 2023 m. sausio 17 d. surašiusi Privalomojo nurodymo įvykdymo aktą Nr. PNSSA-00-230117-00019, konstatavo, jog nurodyme nurodytas statinys priklauso II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Teismo posėdžio metu išklausęs atstovų paaiškinimus, teismas nustatė, kad didžioji dalis savavališkos statybos padarinių yra pašalinti, ginčas šiuo metu yra išlikęs dėl nesančios pastato konstrukcijos – pertvaros, tačiau ištaisius šį pažeidimą – statinys būtų priskirtas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad skolininkas nėra iki galo įvykdęs privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų, tačiau teismo posėdyje patvirtino, jog nevengs jų įvykdyti ateityje. Teismas įvertino ir tai, kad skolininkas bendradarbiavo su Inspekcija ir antstole, sutiko pašalinti likusius savavališkos statybos padarinius.
14. Teismas nurodė, kad teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, šiuo atveju nestikslinga buvo taikyti Privalomajame nurodyme nurodytas neįvykdymo pasekmes, t. y. suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti 2022 m. balandžio 7 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220407-00057, todėl teismas nustatė 3 mėnesių terminą skolininkui pašalinti minėtame nurodyme nurodytus savavališkus statybos padarinius. Skolininkui išaiškino, jog laiku nepašalinus savavališkų statybos padarinių, Inspekcijai bus suteikta teisė įvykdyti Privalomąjį nurodymą (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
15. Teismas nurodė, kad pagal pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
16. Teismas atkreipė Inspekcijos dėmesį į tai, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostata dėl baudos skyrimo skolininkui, jeigu jis sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, – suformuluota dispozityvia, o ne imperatyvia forma, o tai reiškia, kad teismui yra suteikta alternatyva, ar skirti 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai, ar fiksuotą baudą.
17. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos)), aplinkybę, kad skolininkas už antstolės reikalavimo nevykdymą vykdomoje byloje baudžiamas pirmą kartą, į tai, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų privalomąjį nurodymą įvykdyti, bendradarbiavo su Inspekcija ir antstole, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, skolininkui už 2022 m. balandžio 7 d. Privalomojo nurodymo nevykdymą skyrė vienkartinę 200 Eur dydžio baudą.
18. Suinteresuotam asmeniui M. D. teismas išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Suinteresuotas asmuo M. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės prašymą dėl baudos jam skyrimo ir pripažinti, kad 2022 m. balandžio 7 d. Privalomasis nurodymas yra įvykdytas; priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolininkui skyrė vienkartinę 200 Eur dydžio baudą už 2022 m. balandžio 7 d. Privalomojo nurodymo neįvykdymą, kadangi: i) paskirta bauda neatitinka savo paskirties, tikslo ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų; ii) baudos skyrimas skolininkui pažeidė non bis in idem principą, draudžiantį bausti antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą.
19.2. Pats teismas pripažino, jog buvo atlikta didelė dalis savavališkos statybos padarinių pašalinimo darbų ir išlikęs tik mažareikšmis pertvaros klausimas, kurį išsprendus nebūtų net reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tai rodo ne tik mažareikšmį pažeidimo pobūdį, jo mastą, tačiau ir tai, jog pažeidimas iš esmės nesukėlė neigiamų pasekmių. Baudos skyrimas neatitiko jos tikslo.
19.3. Skolininkas aktyviais veiksmais ir tęstiniais savavališkos statybos padarinių šalinimo darbais iš esmės yra įvykdęs 2022 m. balandžio 7 d. Privalomąjį nurodymą, o likęs pertvaros klausimas turėtų būti labiau laikytinas formalumu negu priežastimi skirti baudą.
19.4. Teismas nepasisakė dėl skolininko lėšomis atliktos 2022 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos reikšmės ir svarbos, kurioje buvo konstatuotas ne tik savavališkos statybos padarinių pašalinimo faktas, tačiau ir tai, jog statinys priklauso I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, ir, į tai neatsižvelgęs, sprendė, jog statinys priklauso II grupės nesudėtingų statinių kategorijai.
19.5. Teismas, skirdamas baudą, nesivadovavo baudos skyrimo vidurkio taisykle ir skyrė skolininkui didesnę nei baudos vidurkis baudą.
19.6. Teismas ne tik neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes (kad skolininkas iš dalies įvykdė Privalomąjį nurodymą, bendradarbiavo su Inspekcija ir antstole), į baudos skatinančią ir kompensacinę funkciją, tačiau skirta bauda, viršijančia baudos vidurkį, siekė tiesiog nubausti skolininką.
19.7. Teismas nepagrįstai paskyrė 200 Eur dydžio baudą, kuri neatitinka faktinės situacijos, teismų praktikoje ir įstatymuose suformuotų baudos skyrimo sąlygų, tikslų bei bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Teismų skiriamų vienkartinių baudų vyraujantys dydžiai praktikoje – 100-150 Eur (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-544-657/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1453-232/2020).
19.8. Baudos skyrimas skolininkui pažeidė non bis in idem principą, kadangi skolininkui jau buvo skirta 1 000 Eur bauda Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, kuriuo skolininkas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 7 dalyje. Skolininkui 1 000 Eur bauda buvo paskirta dėl tų pačių, Privalomajame nurodyme nurodomų statybos darbų. Nutarimu paskirtą baudą skolininkas jau yra sumokėjęs.
19.9. Teismas dėl pakartotinio baudimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei teismų praktikoje apskritai nepasisakė, todėl vien jau tai turėtų sudaryti savarankišką pagrindą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
19.10. Teismo nustatytas įpareigojimas skolininkui įvykdyti 2022 m. balandžio 7 d. Privalomąjį nurodymą yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Privalomajame nurodyme nurodytas statinys gali egzistuoti ir be statybą leidžiančio dokumento. 2022 m. rugsėjo 30 d. kadastrinių matavimų byloje yra nustatyta, jog Privalomajame nurodyme nurodytas (šalintinas) statinys yra laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, o tokio statinio statyba yra galima negavus statybą leidžiančio dokumento. Kadangi Privalomajame nurodyme nurodytas statinys gali būti pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl ir jo griovimas minimu pagrindu nėra būtinas.
Atsiliepimas
20. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
20.2. Antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nurodyta: „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę Nugriauti (visą statinį): 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00- 220406-00057 nurodytas, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, savavališkai įrengtas/ sumontuotas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinio visas pagrindines laikančiąsias konstrukcijas (visą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį): įrengtus/sumontuotus gelžbetoninius pamatus, sumūrytas iš blokelių išorines atitvaras (sienas), įrengtas/sumontuotas metalines kolonas (2 vnt.), įrengtas/ sumontuotas stogo konstrukcijas (visą stogą) ir sutvarkyti statybvietę.
20.3. Vykdymo procese 2023 m. sausio 20 d. buvo gautas išieškotojos Inspekcijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad ji, patikrinusi Privalomojo nurodymo įvykdymą, surašė 2023 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230117-00019, kuriame užfiksavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
20.4. Jeigu skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
20.5. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų (nutarčių), įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.
20.6. Vadovaudamasi CPK 613 straipsniu, 771 straipsnio 4 dalimi, antstolė teismui perdavė 2023 m. sausio 25 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, elektroninės vykdomosios bylos Nr. 0177/22/01902 kopiją ir paprašė, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą bei savo nuožiūra skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Atsižvelgiant, kad antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas buvo neįvykdytas, antstolė neturėjo kito pasirinkimo, kadangi tokiu atveju įstatymų leidėjas įtvirtinęs antstolei pareigą perduoti šį klausimą nagrinėti teismui.
20.7. CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti klausimai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka ir antstolis neturi kitokios pasirinkimo galimybės, todėl antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Toks aiškinimas atitinka CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinio proceso principus. Byloje nenustačius antstolio piktnaudžiavimo kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
20.8. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai yra nagrinėjami kasaciniai skundai dėl CPK 771 straipsnio nuostatų taikymo, kasacinis teismas savo praktikoje taip pat taiko minėtą normą ir nagrinėdamas antstolių pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, nepriteisia vykdymo proceso šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 dalies nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-403/2021; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-168-695/2021).
20.9. Vykdomojoje byloje antstolė procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą.
21. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens M. D. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės teisės, nei proceso teisės normų, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų suformuotos praktikos, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
21.2. Skolininkas tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktais procesiniais dokumentais bandė klaidinti teismą. Skolininkas 2022 m. spalio 24 d. raštu informavimo Inspekciją apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, nurodydamas, kad Privalomojo nurodymo įvykdymą patvirtina 2022 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Inspekcija 2022 m. lapkričio 9 d. atliko Privalomojo nurodymo patikrinimą ir nustatė, kad kadastrinių matavimų byloje nurodyta neteisinga informacija, t. y. kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyta, kad statinio parametrai atitinka I grupės nesudėtingos kategorijos statinį, tačiau Inspekcijos 2022 m. lapkričio 9 d. atliko patikrinimo metu fiksuoti duomenys patvirtina, kad statinio viduje nėra kadastrinių matavimų byloje nurodytos šiaurės rytų sienos, skiriančios stoginę ir statinį, statinio erdvė viduje atvira, taigi toks statinys buvo nepagrįstai priskirtas I grupės statiniui. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija surašė 2022 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-221110-00228.
21.3. Į skolininko 2022 m. spalio 24 d. raštą buvo atsakyta 2022 m. lapkričio 14 d. raštu ,,Dėl privalomojo nurodymo“ Nr. 2D-20510, kuriame skolininkui buvo nurodytos ankščiau minėtos aplinkybės bei tai, kad Inspekcija konstatavo, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Šios aplinkybės buvo nagrinėtos teismo posėdžio metu, be to, teismo posėdžio metu skolininko atstovas pripažino, kad Inspekcijos pozicija skolininkui buvo žinoma.
21.4. Skolininkas Inspekcijos Privalomojo nurodymo neginčijo, jis yra teisėtas ir galiojantis, todėl nagrinėjamoje byloje pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį teismas turėjo vadovautis Inspekcijos Privalomuoju nurodymu, kaip turinčiu didesnę įrodomąją galią.
21.5. Nors skolininkas nurodo, jog jis nesunkiai gali įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau nuo jo surašymo 2022 m. balandžio 7 d. iki šiol jis nėra pašalinęs savavališkos statybos padarinių. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai vertino, kad yra pagrindas skirti skolininkui baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą.
21.6. Skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl yra pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą iki tol, kol nurodymas yra įvykdytas, baudą skolininkui skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d.
21.7. Privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas, skolininko atstovas teismo posėdžio metu šį faktą pripažino, skolininkas nepateikė objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių ilgą Privalomojo nurodymo neįvykdymo terminą, juolab pripažino, kad Inspekcijos pozicija, kad skolininko pateikta kadastrinių matavimų byla (kuri neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka) nepatvirtina Privalomojo nurodymo įvykdymo, nes joje pateikiami klaidingi duomenys, jam buvo žinoma, todėl teismas pagrįstai vertino, kad yra pagrindas skirti skolininkui baudą.
21.8. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.
21.9. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad jam paskirta bauda yra per didelė, kad skolininko materialinė padėtis yra prasta. Teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad skolininkui skirtina 200 Eur vienkartinė bauda bus pakankama skatinti skolininką įvykdyti privalomąjį nurodymą.
21.10. Skolininkas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. Visų pirma, skolininkas, teigdamas, kad jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimu buvo paskirta 1 000 Eur bauda, tokių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Antra, bauda, kaip nurodo skolininkas, jam buvo paskirta pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė administracinės atsakomybės klausimo, šioje byloje buvo sprendžiamas vykdomojo dokumento, t. y. Privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas. Skolininkas nepagrįstai tapatina administracinę atsakomybę ir CPK 711 straipsnyje įtvirtintas baudas, teigdamas, kad jam buvo taikyta atsakomybė už Privalomojo nurodymo nevykdymą kelis kartus.
Šalies argumentai
21.11. Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad ,,skolininkas aktyviais veiksmais ir tęstiniais savavališkos statybos padarinių šalinimo darbais iš esmės yra įvykdęs 2022 m. balandžio 7 d. Privalomąjį nurodymą“, taigi iš esmės sutinka su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, tačiau nepateikia nei vieno teiginio, kodėl teismo įpareigojimas pašalinti padarinius per 3 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ir tik suėjus šiam terminui suteikimas teisės Inspekcijai įvykdyti Privalomąjį nurodymą, yra ydingas.
21.12. Teismas, konstatavęs, kad skolininkas neįvykdė Privalomojo nurodymo, privalėjo spręsti ar yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalies normą, reguliuojančią teisės išieškotojui vykdyti griovimo darbus skolininkės lėšomis suteikimą. O tai, kad teismas suteikė skolininkui papildomą 3 mėnesių terminą geranoriškai įvykdyti Privalomąjį nurodymą iki Inspekcijai atliekant veiksmus, susijusius su Privalomojo nurodymo pasekmių taikymu, parodo, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir atkreipė dėmesį į ginčo ypatumus, priėmė pagrįstą, objektyvų ir proporcingą spendimą.
21.13. Inspekcijos vertinimu, antstolis nustatęs, kad teismo sprendimas ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, pagal kurią teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tokios išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas antstolio piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą.
21.14. CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti klausimai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka ir antstolis neturi kitokios pasirinkimo galimybės, todėl antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Toks aiškinimas atitinka CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinio proceso principus. Byloje nenustačius antstolio piktnaudžiavimo kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
21.15. Kadangi antstolė, perduodama pirmosios instancijos teismui 2022 m. sausio 25 d. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, vykdė įstatymų jai numatytas funkcijas, teismui pripažinus, kad yra pagrindas skolininką nubausti ir taikyti Privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes, skolininko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
24. Apeliacijos objektą sudaro Vilnaius miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas antstolės prašymas ir skolininkui skirta bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, taip pat numatytas papildomas terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą, ko nepadarius – taikytinos privalomajame nurodyme nurodytos jo nevykdymo pasekmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
25. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje – žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-633, kuriame nustatė, kad žemės sklype yra „statomas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinys, kurio matmenys: ilgis ~9,13 m, plotis ~7,98 m, aukštis ~3,61 m (nuo pamato iki stogo konstrukcijų), plotas ~ 72,86 kv. m“.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkino iš dalies – skyrė skolininkui M. D. 200 Eur vienkartinę baudą už 2022 m. balandžio 7 d. Privalomojo nurodymo nevykdymą; be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas iš dalies yra įvykdęs Privalomąjį nurodymą ir tai, kad nurodė, jog nevengs jį įvykdyti ir ateityje (sutiko pašalinti likusius savavališkos statybos padarinius) sprendė, kad šiuo atveju nėra tikslinga ir proporcinga iš karto taikyti Privalomajame nurodyme nurodytas neįvykdymo pasekmes, t. y. suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti 2022 m. balandžio 7 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220407-00057, todėl teismas, visų pirma, nustatė 3 mėnesių terminą skolininkui pačiam pašalinti savavališkus statybos padarinius, o to nepadarius – nurodė, kad tokia teisė įvykdyti Privalomąjį nurodymą suteiktina Inspekcijai.
36. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) M. D. atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad jis nėra visa apimtimi įvykdęs 2022 m. balandžio 7 d. Privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos padariniai neva nėra pašalinti. Teigia, kad jo iniciatyva parengtoje 2022 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje yra nustatyta, kad griautinas statinys yra identifikuojamas kaip atskiras I grupės nesudėtingos statinys, kurio statyba galima negavus statybą leidžiančio dokumento, todėl ir jo griovimas nėra būtinas.
37. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad jam bauda paskirta nepagrįstai, ji neatitinka jos skyrimo tikslo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, jos paskyrimas pažeidžia non bis in idem principą, kadangi jam jau buvo paskirta bauda už tą patį pažeidimą – suinteresuotas asmuo buvo pripažintas kaltu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 7 dalyje, padarymu ir jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda. Teigia, kad ir pats baudos dydis – 200 Eur, nėra teisingas ir proporcingas, jis viršija numatytos baudos vidurkį, taip pat teismų praktikoje vyriaujančius vienkartinių baudų dydžius – 100-150 Eur, be to, teismas tokio dydžio baudą skyrė, neatsižvelgęs į lengvinančias aplinkybes, į baudos skatinančią ir kompensacinę funkciją ir iš esmės skolininką tik nubaudė.
38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl suinteresuoto asmens (skolininko) M. D. atskirojo skundo ir pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės bei suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl pagrindo taikyti privalomajame nurodyme numatytas jo neįvykdymo pasekmes (ne)buvimo
39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
40. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 30 punktas).
42. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 26 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
47. Nustatyta, kad Inspekcija, siekdama patikrinti 2022 m. balandžio 7 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo faktą, ne kartą atliko patikrinimą vietoje, tačiau tiek 2022 m. spalio 18 d., tiek 2022 m. lapkričio 10 d. bei 2023 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktuose konstatavo, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas – savavališkos statybos padariniai visgi nėra pašalinti. Pastebėtina, kad Inspekcija pakartotinį 2022 m. lapkričio 9 d. patikrinimą atliko būtent reaguodama į skolininko 2022 m. spalio 21 d. pranešimą apie tai, kad jis Privalomąjį nurodymą įvykdė (su pranešimu Inspekcijai kartu buvo pateikta ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla).
50. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesiėmė pareigos įrodinėti, kad Inspekcijos nustatytos aplinkybės, kurias pagrindžia patikrinimo aktai, fotonuotraukos, neatitinka realios faktinės situacijos, tokių duomenų, kurie galėtų kelti bent kokią pagrįstą abejonę Inspekcijos patikrinimų metu fiksuotų faktų realumu, suinteresuotas asmuo nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad skolininkas 2022 m. balandžio 7 d. Privalomąjį nurodymą įvykdė visa apimtimi, t. y. pašalino savavališkos statybos padarinius tokiu būdu, kaip tas nurodyta Privalomajame nurodyme (CPK 178, 185 straipsniai).
51. Pastebėtina ir tai, kad iš suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų, kad „atlikta didelė dalis savavališkos statybos padarinių pašalinimo darbų ir išlikęs tik mažareikšmis pertvaros klausimas“ apskritai darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo iš esmės ir pats pripažįsta, kad Privalomasis nurodymas visgi nėra visiškai įvykdytas.
53. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šią konkrečią faktinę situaciją ir pagrįstai sprendė, kad 2022 m. balandžio 7 d. Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas visa apimtimi (nei iki Privalomajame nurodyme nustatyto termino – 2022 m. spalio 6 d., nei po jo), dėl ko yra pagrindas taikyti jame numatytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
Dėl pagrindo skirti skolininkui baudą (ne)buvimo
54. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
55. Bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).
56. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).
57. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).
58. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) atskirajame skunde nurodo, kad baudos skyrimas nagrinėjamu atveju neatitinka baudos skyrimo tikslų, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Visgi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos paskirtį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo pagrindas skolininkui taikyti minimame straipsnyje įtvirtintas pasekmes už 2022 m. balandžio 7 d. Privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpį.
59. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
60. Teismų formuojamoje praktikoje pažymima, kad neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).
61. Tokiu būdu įvertinus tai, kad skolininkas nustatytu terminu neįvykdė Privalomojo nurodymo (įvykdytas ne visa apimtimi), nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl ko nebūtų galėjęs to padaryti, spręstina, kad baudos, kurios tikslas yra ne tik atlikti kompensavimo funkciją, tačiau ir skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, skyrimas skolininkui šiuo atveju buvo pagrįstas.
62. Nesutiktina su suinteresuoto asmens teiginiais, kad likęs pertvaros klausimas turėtų būti labiau laikomas formalumu negu priežastimi skirti baudą. Šiuo aspektu pastebėtina, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, kad įvykdytų Privalomąjį nurodymą, negali būti pagrindas suinteresuotam asmeniui apskritai neskirti baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas vykdomojo dokumento privalomumas, būtų pateisinamas jo vykdymas neribotą laiką, nesilaikant jame nustatytų įvykdymo terminų. Suinteresuoto asmens atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas, bendradarbiavimas su Inpekcija, Privalomąjį nurodymą vykdančia antstole, gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo teisinės atsakomybės už Privalomojo nurodymo neįvykdymą.
63. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui (skolininkui) už Privalomojo nurodymo neįvykdymą pirmosios instancijos teismas skyrė 200 Eur dydžio vienkartinę baudą. Suinteresuotas asmuo nesutinka su paskirtos baudos dydžiu ir nurodo, kad ji skirta neatsižvelgus į lengvinančias aplinkybes (Privalomojo nurodymo vykdymą, bendradarbiavimą su Inspekcija ir antstole), be to, paskirta bauda viršija baudos vidurkį ir neatitinka teismų praktikoje vyraujančio vienkartinių baudų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas su šiais suinteresuoto asmens teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, tai reiškia, kad teismas, rinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas). Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
65. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bylos aplinkybių, turėjo pagrindą spręsti ne tik dėl tęstinės (mokamos už kiekvieną uždelstą dieną), tačiau ir dėl vienkartinės baudos skolininkui skyrimo.
66. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, atsižvelgė į eilę aplinkybių: pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos)), aplinkybę, kad skolininkas už antstolės reikalavimo nevykdymą vykdomoje byloje baudžiamas pirmą kartą, į tai, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų privalomąjį nurodymą įvykdyti (bendradarbiavo su Inspekcija ir antstole), ir sprendė, kad šiuo atveju 200 Eur vienkartinė bauda yra pakankama baudos skyrimo tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
67. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad bauda viršija CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos vidurkį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo šiuo konkrečiu atveju netinkamai interpretuoja minėtą nuostatą. Kaip jau minėta, CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Šiuo gi atveju suinteresuotam asmeniui nors ir už tęstinį pažeidimą, tačiau buvo skirta vienkartinė 200 Eur dydžio bauda, todėl rėmimasis 300 Eur suma ir nuo jos skaičiuotinu baudos vidurkiu, sprendžiant dėl vienkartinės, o ne dėl tęstinės baudos, mokamos už kiekvieną uždelstą dieną (po 300 Eur), skyrimo, nagrinėjamu atveju nėra pagristas.
68. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė jam 200 Eur dydžio baudą, kadangi teismų praktikoje vyraujantys vienkartinių baudų dydžiai yra 100-150 Eur (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-544-657/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1453-232/2020).
69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).
70. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos ir suinteresuoto asmens nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis nurodytose bylose priimtais teismų procesiniais sprendimais, taigi ir jais skirtų baudų dydžiais. Pastebėtina, kad bauda skiriama individualiai kiekvienoje byloje įvertinus būtent tos bylos konkrečias faktines aplinkybes, todėl vieno baudos dydžio, kuris būtų teisingas ir taikytinas visais atvejais, nustatymas ne tik kad nepagrįstas, tačiau ir negalimas, nes neatitiktų atsakomybės individualizavimo principo.
71. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad skolininkui skirtina individualizuota 200 Eur vienkartinė bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą yra pagrįsta ir atitinkanti bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
72. Apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus dėl to, kad baudos skyrimas šioje byloje reiškia non bis in idem principo pažeidimą, kadangi jam jau buvo paskirta bauda už tą patį pažeidimą – suinteresuotas asmuo buvo pripažintas kaltu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 7 dalyje, padarymu ir jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-6196-1096/2019, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-62-626/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas baudžiamosios (savo pobūdžiu artimos administracinei) ir civilinės atsakomybės ypatumus yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Š. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Kita vertus, non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais (prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai).
74. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Antai drausminių nuobaudų taikymas asmeniui nelaikytinas kliūtimi taikyti už tuos pačius neteisėtus veiksmus baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012; 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-788/2017; 2019 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2019). Baudžiamasis ir civilinis procesai non bis in idem principo požiūriu nėra konkuruojantys, todėl CPK nustatytų procesinio poveikio priemonių taikymas už teismo sprendimo nevykdymą taip pat savaime nepaneigia galimybės taikyti BK 245 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007).
75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima teigti, kad esant susiklosčiusiai teisinei situacijai, kuomet už padarytą pažeidimą, remiantis ANK 351 straipsnio 7 dalimi, skolininkui yra paskirta bauda administracinio nusižengimo byloje, skiriant jam baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jis yra baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą, t. y. pažeidžiamas non bis in idem principas. Atmesdamas tokį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju skiriasi ne tik teisinės atsakomybės rūšys (administracinė ir civilinė), baudos skyrimo pagrindai, bylų nagrinėjimo tvarka (teisena), tačiau ir pačių baudų paskirtis ir tikslai bei subjektas, kuriam ji turi būti sumokėta.
76. Kaip jau minėta, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-916/2021). Šiame straipsnyje numatyta bauda yra skiriama tuo atveju, kai nėra įvykdytas/vykdomas vykdomasis dokumentas (šiuo atveju – Privalomasis nurodymas). Tuo tarpu ANK 351 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo statinio savavališką statybą, o būtent – naujo neypatingo statinio savavališka statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, kas užtraukia baudą nuo nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją bei šiuo straipsniu saugomų teisinių gėrių pobūdį, akivaizdu, kad šios baudos skyrimo tikslas yra nubausti asmenį už padarytą pažeidimą, taigi priešingai, nei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos skyrimo atveju. Be to, ši bauda yra mokama valstybės naudai.
77. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, paskyręs skolininkui 200 Eur baudą už 2022 m. balandžio 7 d. Privalomojo nurodymo nevykdymą, nepažeidė non bis in idem principo.
Dėl procesinės bylos baigties
78. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą, nenukrypo nuo šiuo klausimu aktualios kasacinio teismo formuojamas praktikos, todėl suinteresuoto asmens M. D. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
79. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
80. Suinteresuotas asmuo M. D. pateikė prašymą priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
81. Duomenų apie pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta.
82. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens M. D. atskirasis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Papildomai pažymėtina ir tai, kad toks prašymas, remiantis kasacinio teismo praktika, apskritai negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, ko šioje byloje nenustatyta) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 35 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens M. D. (M. D.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.