Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininko M. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1074-1110/2020, kuria iš dalies tenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skolininkui paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui už privalomo nurodymo nevykdymą paskyrimo, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama dėl inspekcijos sprendimo nepratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarius įvykdymo termino ir 9 mėnesių termino pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatymo. Tarp šių bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, visi teisiškai reikšmingai faktai dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą gali būti nustatyti ir nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo sustabdyti bylą.

9. Kasaciniame teisme nagrinėtos bylos Nr. e3K-3-259-969/2019 duomenys patvirtina, kad sprendimo vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka nebuvo sustabdytas. Tokio prašymo suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nereiškė. Suinteresuotas asmuo vykdomojoje byloje taip pat nereiškė prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, vykdymo procesas nebuvo sustabdytas. Todėl vien bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme faktas negali pateisinti teisėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinto privalomojo nurodymo nevykdymo. Suinteresuotas asmuo, žinodamas, kad iki kasacinio skundo išnagrinėjimo nevykdo privalomojo nurodymo, neprašydamas taikyti priemonių, kurios laikinai pateisintų tokį jo neveikimą, turėjo įvertinti galinčias kilti pasekmes, jei kasacinis teismas kasacinio skundo netenkintų. Sąmoningai pasirinkęs nustatytu terminu privalomojo nurodymo neįvykdyti, savalaikiai neatlikti veiksmų, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti būtų pratęstas, turi prisiimti ir dėl jo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes.

14. Prieš tai suinteresuoto asmens nurodytos priežastys (kreipimasis dėl privalomo nurodymo termino pratęsimo, laikinas vykdymo veiksmų sustabdymas, ginčas dėl žemės sklypo ribų) negali pateisinti privalomo nurodymo nevykdymo po to, kai jo teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl suinteresuotam asmeniui taikytinos CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės – skirtina bauda. Tačiau nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos.

16. Bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą skiriama pirmą kartą. Teismui nepateikti duomenys, kad pažeidimo, už kurį skiriama bauda, pobūdis sukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos). Suinteresuotas asmuo yra ėmęsis veiksmų, siekdamas, kad būtų nustatytas naujas terminas savavališkai statybai pašalinti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad suinteresuotam asmeniui nagrinėjamu atveju turėtų būti skiriama vienkartinė 100,00 Eur dydžio bauda, kuri esamoje situacijoje atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

18. Nors nagrinėjamu atveju dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo į antstolį kreipėsi inspekcija, tačiau suinteresuotam asmeniui jo nevykdant yra pažeidžiamas valstybės interesas. Tokiu atveju išieškotojas yra valstybė, todėl suinteresuotam asmeniui paskirta bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

19.1. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti M. A. atstovės pašymą stabdyti bylą iki kol bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI3-2001-422/2020. Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir nepagrįstai sprendė, jog ši byla neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra priimtas pareiškėjo M. A. skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo“ Nr. SDPN-20-190924-00067 ir 9 mėnesių termino pašalinti savavališkų statybų padarinius nustatymo. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą, esant teisme ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, vykdymo veiksmai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo negali būti vykdomi. Asmuo, tik pratęsus terminą vykdyti privalomąjį nurodymą, gali įteisinti savavališką statybą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI3 -2001-422/2020 turi tiesioginį ryšį su šia civiline byla dėl baudos paskyrimo vykdymo procese. Jeigu bus tenkintas apelianto prašymas dėl termino įteisinti savavališką statybą pratęsimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti antstolio prašymą skirti apeliantui baudą, nes privalomasis nurodymas bus įvykdytas kitu būdu – įteisinant savavališką statybą.

19.2. Teismas baudą skolininkui skyrė, neatsižvelgęs, jog tuo metu galiojo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartis dėl vykdomosios bylos Nr. 0085/19/00694 vykdymo sustabdymo, kurios vykdymo procese antstolis prašė skolininkui skirti baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Klausimas išspręstas, skolininkui neturint pareigos vykdyti nurodymą. Apelianto atstovė rėmėsi šia aplinkybe, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje apie tai nepasisakė. Šis procesinis pažeidimas turi esminės reikšmės klausimo išsprendimui, nes tenkinus M. A. skundą administracinėje byloje, vykdomoji byla būtų nutraukta ir prašymas skirti baudą negalėtų būti tenkintas.

19.3. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad aplinkybė, jog M. A. teisinėmis priemonėmis siekia pratęsti terminą įteisinti savavališką statybą, negali būti laikoma objektyvia priežastimi, pateisinančia privalomojo nurodymo nevykdymą. Privalomasis nurodymas gali būti įvykdytas ne tik nugriaunant statinį, bet ir jį įteisinant. Teismas netinkamai taikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. M. A. veiksmai, susiję su privalomojo nurodymo termino pratęsimu, bus įvertinti ir jų atžvilgiu bus priimtas sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-2001-422/2020. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje dėl baudos paskyrimo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, todėl teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Teismas, nurodydamas, kad M. A. kreipėsi į Statybos inspekciją dėl termino pratęsimo tik 2019 m. rugpjūčio 28 d., neatsižvelgė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. išnagrinėjo bylą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiame Teisme, apeliantas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad jo kasacinis skundas bus tenkintas. M. A. nepiktnaudžiavo savo teisėmis, o stengėsi savo pažeistas teises ginti įstatyme numatytu būdu. Todėl teismas neturėjo pagrindo M. A. skirti piniginę baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.

19.4. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti bylos nagrinėjimui reikšmingus dokumentus, kas užkirto kelią teismui objektyviai įvertinti aplinkybes. Apelianto M. A. atstovė 2019 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje prašė prie bylos medžiagos prijungti 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. kovo 21 d. M. A. ieškinius Kauno apylinkės teismui dėl žemės sklypo ribų nustatymo, gyvenamojo namo projektą bei 2019 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. A. negalėjo įteisinti savavališkos statybos dėl objektyvių priežasčių - buvo neteisėtai pakeistos jo žemės sklypo ribos ir statomo gyvenamojo namo pamatai atsidūrė nuo žemės sklypo ribos mažiau nei per 3 metrus. Gretimo sklypo savininkė nesutiko pakeisti žemės sklypo ribų ir nedavė sutikimo tęsti gyvenamojo namo statybą arčiau nei 3 metrai nuo jos žemės sklypo ribos. Teismas tenkino M. A. ieškinį ir atstatė anksčiau buvusias M. A. žemės sklypo ribas. M. A. negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento iki nebus nustatytos tikslios žemės sklypo ribos ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo kitu įstatyme numatytu būdu - įteisinant savavališką statybą. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apelianto atstovės prašymą dėl dokumentų prijungimo, nes pateikti dokumentai turi tiesioginį ryšį su Privalomojo nurodymo nevykdymo priežastimi. Teismo teiginys, jog šių įrodymų prijungimas prie bylos medžiagos užvilkins bylos nagrinėjimą, yra visiškai nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo operatyvumo principas negali būti svarbesnis už teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas, neprijungęs šių bylai reikšmingų dokumentų, negalėjo objektyviai įvertinti Privalomojo nurodymo nevykdymo priežasčių. Visuomenės interesai šia savavališka statyba nėra pažeidžiami. Trečiųjų asmenų interesų ši savavališka statyba taip pat nepažeidžia, todėl nėra jokių objektyvių kliūčių, nustačius žemės sklypo ribas, įteisinti gyvenamojo namo sienas bei stogą. LITEKO sistemoje yra duomenys apie Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2A-8-555/2020. Teismas nevertino M. A. atstovės nurodytų aplinkybių ir netikrino jų, vadovaudamasis LITEKO sistemos duomenimis.

20. Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. kovo 21 d. M. A. ieškinius dėl žemės sklypo ribų nustatymo, gyvenamojo namo projektą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą (T.2, b.l. 12-82).

21. Atsiliepime į suinteresuoto asmens skolininko M. A. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 85-91). Atsiliepime nurodė:

21.1. Teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktus 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. kovo 21 d. ieškinius dėl žemės sklypo ribų nustatymo, gyvenamojo namo projektą, 2019 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, kadangi šie dokumentai galėjo būti pateikti anksčiau, be to, jie nėra susiję su nagrinėjamu dalyku. Jie yra susiję su žemės sklypo ribų nustatymu. Todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas.

21.2. Nagrinėjamos bylos dalykas yra baudos už Inspekcijos privalomojo nurodymo nevykdymą paskyrimas. Byloje nėra ginčo, jog Inspekcijos 2017 m. balandžio 10 d. privalomasis nurodymas, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas iki 2017 m. spalio 10 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra įvykdytas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. spalio 10 d., o savavališkos statybos padariniai nepašalinti iki šiol. Nagrinėdamas klausimą dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą, teismas turėjo galimybę visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje, tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, todėl skolininko prašymo sustabdyti bylą iki Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta byla dėl Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo Nr. SDPN-20-190924-00067“ panaikinimo ir papildomo termino privalomojo nurodymo įvykdymui nustatymo, teismas netenkino pagrįstai.

21.4. Apeliantas savo teiginius dėl negalimumo spręsti baudos skyrimo klausimą, esant sustabdytai vykdomajai bylai, pats paneigia, atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašydamas klausimą dėl baudos skyrimo išspręsti iš esmės ir baudos jam neskirti. Be to, antstolis, 2019 m. liepos 3 d. surašęs Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200, pareiškimu dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 9 d., o nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo - laikino išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00694 sustabdymo administracinėje byloje Nr. eI3-2001-422/2020 priimta tik 2020 m. sausio 2 d. Skundžiamos nutarties priėmimo metu, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtai ir pagrįstai buvo vertintas skolininko elgesys iki reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo. Teismas skolininkui skyrė baudą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2020 m. sausio 2 d.

21.5. Teismas teisingai konstatavo, kad skolininko nurodytos priežastys - kreipimasis dėl pasibaigusio privalomojo nurodymo termino pratęsimo, laikinas vykdymo veiksmų sustabdymas, siekis savavališką statybą įteisinti, negali būti laikoma objektyvia priežastimi, pateisinančia privalomojo nurodymo nevykdymą, po to, kai jo teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos antstolio pareiškimui tenkinti.

21.6. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, visapusiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

23. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolio prašymas dėl baudos skolininkui už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. kovo 21 d. M. A. ieškinius dėl žemės sklypo ribų nustatymo, gyvenamojo namo projektą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą (T.2, b.l. 12-82). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuos jo atstovės 2019 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje prie bylos medžiagos prašytus prijungti rašytinius įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti, nurodydamas, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. A. negalėjo įteisinti savavališkos statybos dėl objektyvių priežasčių.

26. Pažymėtina, kad ši civilinė byla iškelta 2019 m. liepos 16 d., o minėti rašytiniai įrodymai Kauno apylinkės teismui buvo pateikti 2019 m. gruodžio 13 d. Atsižvelgus į šią aplinkybę ir nurodytų dokumentų parengimo datas, jų esmę, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti ankstesnėje proceso stadijoje, nesusiję su nagrinėjimo dalyku ir 2019 m. gruodžio 13 d. protokoline nutartimi atsisakyti juos priimti (T.1, b.l. 159-160). Be to, nors šiuo atveju teismas nepriėmė minėtų rašytinių įrodymų, tačiau atskirajame skunde sutinkama, jog teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi LITEKO sistemos duomenimis. CPK 179 straipsnio 3 dalies norma suteikia teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsisakęs priimti rašytinius dokumentus ir naudodamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti bylos aplinkybes. Nustatyta, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo priežasčių pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio.

27. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai nagrinėjamam šalių ginčui nėra teisiškai reikšmingi, jie susiję su žemės sklypo ribų nustatymu, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei vykdomosios bylos Nr. 0085/19/00694 medžiagos nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. balandžio 11 d. suinteresuotam asmeniui M. A. surašė Privalomąjį nurodymą – nugriauti savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio dalis (sienas ir stogo konstrukcijas iki pamatų) ir sutvarkyti statybvietę. M. A. kreipėsi į teismą dėl inspekcijos priimtų aktų ir privalomųjų nurodymų, tarp kurių ir 2017 m. balandžio 11 d., panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018 civilinės bylos dalį dėl 2017 m. sausio 27 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-170127-00004 ir dėl 2017 m. vasario 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170210-00008 pripažinimo negaliojančiais nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-231-924/2019 minėtą sprendimą paliko nepakeistą (T.1, b. l. 92-114). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 str. 3 d.).

29. Suinteresuotam asmeniui 2017 m. balandžio 11 d. Privalomojo nurodymo neįvykdžius, 2019 m. balandžio 1 d. jis priverstinai vykdyti buvo pateiktas antstolio R. B. kontorai (vykdomoji byla Nr. 0085/19/00694). 2019 m. liepos 3 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200, kuriame konstatavo, jog savavališkai pastatyto (perstatyto) gyvenamojo namo sienos ir stogo konstrukcijos iki pamatų nėra nugriautos ir nėra griaunamos (T.1, b. l. 4-5). Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21367-435/2019 atmetė skolininko M. A. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo jis prašė panaikinti 2019 m. liepos 3 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2060-773/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 str. 3 d.).

30. Antstolis 2019 m. liepos 12 d. teismui pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui M. A. už privalomojo nurodymo nevykdymą (T.1, b.l. 3).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl baudos jo atžvilgiu skyrimo, privalėjo ją sustabdyti iki Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos Nr. eI3-2001-422/2020 išnagrinėjimo.

32. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.).

33. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

34. Nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2020 m. sausio 2 d. priimta pareiškėjo M. A. skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. SDPN-20-190924-00067 ir nustatyti 9 mėn. terminą pašalinti savavališkų statybų padarinius; atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo leisti vykdyti 2017 m. balandžio 11 d. Privalomąjį nurodymą, nustatant savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant teisės aktų nustatyta tvarka statinio projektą, sumokant Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą (administracinė byla Nr. eI3-2001-422/2020) (CPK 179 str. 3 d.).

35. Įvertinęs nagrinėjamos bylos ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos Nr. eI3-2001-422/2020 nagrinėjimo dalyką bei esmę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šių bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą gali būti nustatytos nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo sustabdyti civilinę bylą.

Dėl baudos skyrimo

36. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 straipsnio 2 d.).

37. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 10 p., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d.). CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus.

38. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės.

39. Apelianto nuomone, bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą jam buvo paskirta nepagrįstai, neatsižvelgus į nurodymo neįvykdymo aplinkybes bei kad jis siekia įteisinti statinį.

40. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad inspekcijos 2017 m. balandžio 11 d. suinteresuotam asmeniui M. A. surašytas Privalomasis nurodymas – nugriauti savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., statinio dalis (sienas ir stogo konstrukcijas iki pamatų) ir sutvarkyti statybvietę nėra įvykdytas. Sprendimų neįvykdymo akto teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas aukščiau nurodytais teismų procesiniais sprendimais.

41. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

42. Šiuo atveju Privalomasis nurodymas, už kurio nevykdymą skolininkui paskirta bauda, taip pat nenuginčytas, jo teisėtumas, kaip minėta, yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Inspekcija 2017 m. balandžio 11 d. Privalomąjį nurodymą antstoliui priverstinai vykdyti perdavė 2019 m. balandžio 11 d., t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl jo teisėtumo. Tuo tarpu skundą dėl inspekcijos sprendimo panaikinimo ir dėl papildomo termino privalomojo nurodymo įvykdymui nustatymo skolininkas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė tik 2019 m. gruodžio 18 d., todėl darytina išvada, kad M. A. turėjo pareigą vykdyti 2017 m. balandžio 11 d. Privalomąjį nurodymą ir jis antstoliui vykdyti priverstinai buvo pateiktas, nepažeidžiant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatytos tvarkos. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto norma šiuo atveju netaikytina, ji reglamentuoja atvejus, kai inspekcijai jau yra pateiktas statybą leidžiantį dokumentas ir inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, tikrina savavališkai pastatyto statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir sprendžia dėl atitinkamų pasekmių.

43. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta duomenų, kad kasaciniame teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e3K-3-259-969/2019 dėl inspekcijos priimtų aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, sprendimo vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka būtų sustabdytas. Vykdomojoje byloje skolininkas taip pat nereiškė prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo (CPK 625 str. 1 d.).

44. Atskirojo skundo argumentai, kad skolininkas neturėjo galimybės įvykdyti nurodymo, kol nebus nustatytos tikslios žemės sklypo ribos, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto žemės sklypo ribų nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

45. Skundžiama nutartimi bauda skolininkui skirta už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2020 m. sausio 2 d., tai yra nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo iki teismo nutarties dėl išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00694 sustabdymo administracinėje byloje Nr. eI3-2001-422/2020 priėmimo. Kaip minėta, dėl baudos skyrimo antstolis į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 12 d., taigi iki 2020 m. sausio 2 d. nutarties dėl vykdymo veiksmų sustabdymo priėmimo ir vertintas skolininko elgesys iki reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, jog bauda skolininko atžvilgiu negalėjo būti paskirta, kadangi tuo metu galiojo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartis dėl vykdomosios bylos Nr. 0085/19/00694 vykdymo sustabdymo, kurios vykdymo procese antstolis prašė skolininkui skirti apelianto ginčijamą baudą.

46. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad neįvykdęs galiojančio ir teisėto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Privalomojo nurodymo, savalaikiai neatlikęs veiksmų, kad jo įvykdymo terminas būtų pratęstas, neprašydamas taikyti priemonių, kurios laikinai pateisintų tokį jo neveikimą, apeliantas turi prisiimti ir dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes. Jo nurodytos aplinkybės dėl siekio teisinėmis priemonėmis įteisinti statinį, lūkesčių, kad jo kasacinis skundas bus tenkintas, kreipimasis dėl privalomo nurodymo termino pratęsimo negali pateisinti Privalomo nurodymo nevykdymo, kai jo teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės – paskirta bauda – taikytos pagrįstai. Pažymėtina, kad pastarosios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio.

47. Paskirtos baudos dydžio apeliantas neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliantui paskirta vienkartinė 100,00 Eur dydžio bauda yra adekvati bylos aplinkybėms, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. (CPK 3 str. 1 d.).

48. Į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudos skyrimą vykdymo procese reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Atskirąjį skundą atmetus, apelianto M. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.