- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-2060-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13082-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Singrida Eglė Šalūgaitė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. įgaliotos atstovės advokatės Singridos Eglės Šalūgaitės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. A. pateikė skundą dėl antstolio R. Budreikos veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio R. Budreikos 2019 m. liepos 3 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200 (b. l. 3-5). Nurodė, kad antstolis R. Budreika 2019 m. liepos 3 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200 vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00694 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI arba Inspekcija) pateiktą vykdomąjį dokumentą – 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170411-00033. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, VTPSI privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Antstolio veiksmai yra neteisėti dėl to, kad pareiškėjas ginčijo VTPSI 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170411-00033 Kauno miesto apylinkės teisme ir ši byla nėra baigta, nes nagrinėjama kasacine tvarka. Vykdymo veiksmų atidėjimas būtų teisingas, sąžiningas ir protingas, taip pat atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnį, kuriame numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Antstoliui neatlikus šių veiksmų, pareiškėjui gali būti padaryta didelė materialinė žala, o protingumo ir sąžiningumo principai bei skolininko ir išieškotojos interesų balanso užtikrinimas reikalautų sulaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo. Be to, pareiškėjas, nepatenkinus jo kasacinio skundo, dar turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo termino nustatymo privalomojo nurodymo įvykdymui arba turėtų įsiteisėti teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
2. Antstolis R. Budreika 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė teismui (b. l. 10-11). Antstolis nurodė, kad gavo vykdyti privalomąjį nurodymą pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą. CPK 625 straipsnyje nurodyta antstolio teisė atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje nurodyti privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo atvejai bei teisės sustabdyti bylą ar atidėti vykdymo veiksmus atvejai. Nei vienoje nurodytoje teisės normoje nėra nurodyta prievolė antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu civilinė byla yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra sustabdęs vykdymo veiksmų. Antstolis vykdo įsiteisėjusį privalomąjį nurodymą, kuris nebuvo panaikintas teismo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VTPSI Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. A. skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-21). Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje pagal skolininko ieškinį dėl savavališko statybos akto ir privalomų nurodymų nevykdyti statybos darbų bei nugriauti statinį pripažinimo negaliojančiais, kuriuo byla dalyje dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pripažinimo negaliojančiais buvo nutraukta, o likusioje dalyje ieškinys atmestas. VTPSI Kauno departamentas 2019 m. kovo 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-190313-00043 konstatavo, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė. Atitinkamai 2019 m. balandžio 1 d. prašymu VTPSĮ kreipėsi į antstolį R. Budreiką dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto VTPSI viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. birželio 30 d.), 31 punktas numato, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba teismo nustatytų papildomų privalomojo nurodymo įvykdymo terminų suėjimo ar teismo sprendimo dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo įsiteisėjimo. Taigi, suinteresuotas asmuo VTPSI, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo, pagrįstai teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į antstolį dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Suinteresuotas asmuo VTPSI atliko veiksmus laikydamasi teisės aktų reikalavimų, o pagrindo konstatuoti, jog privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, nebuvo ir šiuo metu nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo M. A. skundą dėl antstolio R. Budreikos veiksmų atmetė (b. l. 30-34).
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad skolininkas M. A. 2017 m. balandžio 11 d. Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas iki 2017 m. spalio 10 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl VTPSI priimtų aktų panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl 2017 m. sausio 27 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-170127-00004 ir dėl 2017 m. vasario 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170210-00008 pripažinimo negaliojančiais, nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir minėtą sprendimą paliko nepakeistą. VTPSI surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, nustatė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Privalomąjį nurodymą VTPSI pateikė antstolio Regimanto Budreikos kontorai vykdyti, 2019 m. balandžio 3 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2019 m. liepos 3 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-924/2019 palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai (CPK 587 straipsnio 10 punktas). TPSVPĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui VTPSI privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
7. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentais, kad ta aplinkybė, jog jis buvo padavęs kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, reiškia, kad byla dėl ginčo privalomojo nurodymo pripažinimo negaliojančiu dar buvo nebaigta. CPK aiškiai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento. Kasacija yra įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo tvarka (CPK 340 straipsnis). TPSVPĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte aiškiai nustatyta, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, VTPSI turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo, kadangi Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento – 2019 m. vasario 19 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 627 straipsnyje nustatytas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vykdomosios bylos stabdymui ar vykdymo veiksmų atidėjimui.
8. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis siekia, jog būtų pratęstas privalomojo nurodymo terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiamos pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos aplinkybės, t. y. antstolio veiksmų teisėtumas tikrinamas skundo padavimo metu buvusių aplinkybių kontekste. Naujai, t. y. tik 2019 m. rugpjūčio 26 d., atsiradusių aplinkybių pagrindu antstolio Regimanto Budreikos veiksmai negali būti vertinami. Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai 2019 m. liepos 3 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjo M. A. įgaliota atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir tenkinti jo skundą dėl antstolės veiksmų bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 40-44). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad TPSVPĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte yra teisinio reguliavimo spraga, nes šioje teisės normoje vienu atveju nurodoma, kad VTPSI negali pateikti privalomojo nurodymo priverstinai vykdyti kai yra iškelta byla, o kitu atveju privalomojo nurodymo priverstinį vykdymą sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Bylos nagrinėjimas kasacinėje instancijoje vienareikšmiškai patvirtina, kad yra iškelta byla dėl privalomojo nurodymo. Todėl pareiškėjas M. A. savo skundą dėl antstolio veiksmų grindė šia aplinkybe bei TPSVPĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostata, kad VTPSI negali pateikti privalomojo nurodymo priverstinai vykdyti antstoliui, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo.
1.2. Apskundus 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170411-00033 teismine tvarka jo vykdymas pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą buvo sustabdytas ir pareiškėjas M. A. nebeturėjo pareigos iki 2017 m. spalio 10 d. įvykdyti privalomąjį nurodymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimui įsiteisėjus 2019 m. vasario 19 d. suinteresuotas asmuo VTPSI jau 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į antstolį R. Budreiką ir perdavė 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui. Antstolis R. Budreiką, 2019 m. liepos 3 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200 taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintus protingumo, sąžiningumo, teisingumo, ekonomiškumo, teisėtų lūkesčių principus, kadangi skolininkas M. A. visą laiką tikėjosi, kad privalomasis nurodymas bus panaikintas ir jam bus galimybė įteisinti savavališką statybą. Priešingu atveju, M. A. būtų privalėjęs pradėti šalinti savavališkos statybos padarinius kasaciniam teismui dar nepriėmus galutinio sprendimo ir pradėjus statybos padarinių šalinimo darbus. Dėl šių priežasčių M. A. būtų patyręs didelę materialinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinį sprendimą byloje priėmė tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. CPK 362 straipsnyje numatyta, kad kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tuo tarpu CPK 331 straipsnio 6 dalis numato tik tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Todėl tik galutinai kasacinės instancijos teismui išsprendus privalomojo nurodymo galiojimo klausimą, antstolis galėjo imtis veiksmų dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo.
1.3. Be to, iškėlus bylą teisme yra stabdomas 6 mėnesių terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Todėl net ir laikantis pirmos instancijos teismo pozicijos, kad iki teismo sprendimo įsigaliojimo, šiuo atveju iki 2019 m. vasario 19 d., privalomasis nurodymas negalėjo būti vykdomas, ir nuo 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjui M. A. dar turėjo būti užtikrintas 6 mėnesių terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Vadinasi antstolis neturėjo teisės 2019 m. liepos 3 d. surašyti sprendimų nevykdymo aktą, kadangi 6 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius dar nebuvo pasibaigęs. Priešingu atveju, laikant, kad apskųsto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2017 m. spalio 11 d. kuomet vyko ginčas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principai, kadangi asmuo, ginčydamas priimtą privalomąjį nurodymą, netenka teisės įvykdyti privalomąjį nurodymą per 6 mėnesius.
1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat neteisingai pasisakė dėl CPK 627 straipsnyje numatytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų kaip baigtinio sąrašo. CPK 625 straipsnyje nepasisakyta, kad CPK 625 straipsnis taikomas tik CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje numatytais pagrindais. Be to, šioje situacijoje, vykdymo veiksmų atidėjimas būtų buvęs teisingas, sąžiningas, protingas bei ekonomiškas.
1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino M. A. 2019 m. rugsėjo 30 d. pateiktų papildomų dokumentų, įrodančių, kad jis kreipėsi į VTPSI dėl savavališkos statybos šalinimo termino nustatymo, kadangi šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Papildomai pažymėjo, kad nors VTPSI atsisakė nustatyti naują šešių mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau skųs šį sprendimą teismine tvarka ir terminas skundui paduoti sueina 2019 m. spalio 30 d.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VTPSI Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyrius prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 48-52). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimui, VTPSI Kauno departamentas 2019 m. kovo 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-190313-00043 konstatavo, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo, t. y. VTPSI pagal kompetenciją atliko veiksmus laikydamasi teisės aktų reikalavimų, o duomenų, jog privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, nebuvo ir šiuo metu nėra, todėl konstatuoti, kad antstolis vykdomąją bylą dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo pradėjo vykdyti nepagrįstai ar nesavalaikiai, pagrindo nėra. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2019 m., rugpjūčio 22 d. nutartimi konstatavo, kad VTPSI skolininkui savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą surašė teisėtai ir pagrįstai, tad privalomasis nurodymas yra galiojantis ir vykdytinas.
2.2. Pareiškėjo pozicija, kad antstolis, sužinojęs apie tai, jog skolininkas dėl vykdytino privalomojo nurodymo panaikinimo yra padavęs kasacinį skundą, turėjo nedelsiant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje stabdyti ar atidėti, yra nepagrįsta, nes CPK 626 straipsnyje numatytas baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, o CPK 627 straipsnyje numatytas baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas, kai antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Nei vienas iš šių pagrindų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas. Todėl antstolis vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje atliko (t.y. skolininkui surašė neįvykdymo aktą) teisėtai ir pagrįstai.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad šešių mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti skaičiuotinas nuo 2019 m. vasario 19 d. TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per VTPSI nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. VTSPI šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, VTPSI 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu netenkino pareiškėjo M. A. prašymo ir nepratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nurodant, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2017 m. spalio 10 d., o prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas tik 2019 m. rugpjūčio 28 d., t. y. jau pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui.
2.4. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje, tiek statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas 1.05.01:2017) 147 punkte įtvirtinta, jog „nustačius, kad nurodymas neįvykdytas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo“. Atsižvelgiant į tai, VTPSI, net ir pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nustatytam pačiame privalomajame nurodyme, iki tol, kol neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, neturėjo galimybių privalomąjį nurodymą perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui. Tačiau, VTPSI nuomone, bylos dėl privalomojo nurodymo teisėtumo iškėlimas savaime nepratęsia privalomojo nurodymo įvykdymo termino, aiškiai nurodyto pačiame privalomajame nurodyme. Priešingai, privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo procedūra yra aiškiai ir išsamiai reglamentuota TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje, Reglamento 1.05.01:2017 142, 143 straipsnyje, kur be kita ko, taip pat reglamentuota, kad įsiteisėjus sprendimui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, privalomasis nurodymas, konstatavus jo neįvykdymą, perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui. Todėl asmuo, nesilaikantis teisės aktais nustatyto elgesio modelio, veikia savo rizika ir už tokio elgesio sukeltas pasekmes atsako tik pats. Be to, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. A. skundas dėl antstolio R. Budreikos veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis vykdo įsiteisėjusį privalomąjį nurodymą, kuris nebuvo panaikintas teismo ir sprendė, kad nei vienoje vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus nustatančioje teisės normoje (CPK 626-627 straipsniai) nėra nurodyta prievolė antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu civilinė byla yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra sustabdęs vykdymo veiksmų. Pareiškėjo įgaliota atstovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, kad TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyto šešių mėnesių termino pašalinti savavališkos statybos padarinius eiga sustojo, kol byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo yra nagrinėjama kasacine tvarka ir antstolis neturėjo pagrindo priimti 2019 m. liepos 3 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017). Taigi TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi terminų įvykdyti privalomuosius nurodymus pratęsimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog terminas 2017 m. balandžio 11 d. privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2017 m. spalio 11 d. ir pareiškėjas iki šio termino pabaigos nesikreipė į VTPSI dėl jo pratęsimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl šio termino atnaujinimo CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo įgaliotos atstovės atskirojo skundo argumentas, jog ginčas teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo sustabdo TPSVĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, yra nepagrįstas, nes ši teisės norma nenumato, kad terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą sustoja dėl to, jog vyksta teisminis ginčas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo.
14. TPSVĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Pareiškėjo įgaliota atstovė nurodo, kad bylos dėl privalomojo nurodymo teisėtumo nagrinėjimas kasacine tvarka yra pagrindas antstoliui sustabdyti priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog galutinis teismo procesinis sprendimas įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. CPK 363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Remdamasis šia teisės norma, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad privalomojo nurodymo vykdymas priverstine tvarka nėra galimas neišnagrinėjus bylos kasacine tvarka, kadangi bendroji taisyklė numato, jog priverstine tvarka vykdomi įsiteisėję teismo sprendimai (CPK 279 straiosnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje nėra duomenų, jog kasacinis teismas būtų sustabdęs skundžiamo teismo sprendimo civilinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas 2017 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170411-00033 teisėtumas, vykdymą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimui, VTPSI neturėjo teisės pateikti 2017 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170411-00033 vykdyti priverstine tvarka, o antstolis nesiimti CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjo kasacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį, kuria patikrintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo teisėtumas, paliko nepakeistą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad antstolis pagrįstai priėmė 2019 m. liepos 3 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200.
16. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Privalomi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai gali būti numatyti ir kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pareiškėjo įgaliotos atstovės nurodomų privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų kituose įstatymuose (žr. nutarties 13 punktą). CPK 626 ir 627 straipsniuose įtvirtinti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyti. Taigi, nustačius, kad nėra pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą dėl 2017 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170411-00033 priverstinio vykdymo, antstolis, nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, pagrįstai priėmė 2019 m. liepos 3 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-85-6200
17. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.