- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- A14.-6196-1096/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04965-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Pažeidėjas
- M. D., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atstovui G. Č.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 6 d. apie 10.00 val. vykdė gyvenamojo namo statybos darbus savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir įstatymų nustatyta tvarka parengto projekto, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) regioniniame parke. Tokiais savo veiksmais M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. D. nurodė, kad supranta, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, pripažįsta kaltę dėl nusižengimo, sutiko duoti paaiškinimus. Paaiškino, kad su žmona kartu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo statiniai. Pastatus jie nugriovė, tam buvo gautas leidimas nugriauti. Pradėjo rengti projektą naujo statinio statybai. Parengtą projektą reikėjo derinti su parko direkcija, kuri liepė statyti dzūkiško tipo sodybą, nors šioje teritorijoje statomi naujoviški pastatai (pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti kokio tipo statyba vykdoma šioje teritorijoje). Iš pradžių parkas žadėjo, kad leis projektą vykdyti, bet vėliau bendros kalbos su institucijos atstovais nerado. Ruošiasi skųsti parko direkcijos veiksmus. Pripažino, kad nusižengimą padarė. Žinojo teisės aktų reikalavimus, kada galima pradėti statybas. Sutinka su faktu, kad statybos buvo vykdomos ir kad tuo metu statybą leidžiančių dokumentų neturėjo. Šiuo metu statybos sustabdytos ir nebus vykdomos iki kol nesusitvarkys dokumentų. Prašė skirti minimalią nuobaudą, atsižvelgiant į susidariusią situaciją.
Statybos inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal gautą skundą dėl neteisėtų statybų buvo atliktas patikrinimas. 2019 m. lapkričio 6 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas, nustatyta, kad statomas vieno aukšto pastatas, statyba nebaigta, yra išlietos sienos, įrengtos perdangos. Nustatyta, kad statyba vykdoma be leidimo. Paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sako tiesą apie tai, kad jis yra kreipęsis į parko direkciją dėl leidimo gavimo, tačiau ši jo neduoda. Nurodė, kad pagal bendrąjį planą toje teritorijoje statyba galima, nustatyti reikalavimai dėl užstatymo ploto ir t. t. Stato toje teritorijoje ir ne dzūkiško tipo namus. Mano, kad šios aplinkybės turėtų lengvinti atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, tačiau pažeidimą padarė. Vykdė statybą savavališkai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje. (duomenys neskelbtini) regioninis parkas priklauso šiai teritorijai, yra nustatyti tam tikri draudimai. Administracinėn traukiamas asmuo buvo atvykęs į žodinį nagrinėjimą, teikė paaiškinimus, tačiau jų į protokolą neįtraukė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas yra M. D., nes buvo pateiktas J. D. sutikimas, kad jos vyras atstovautų jos interesus (sutikimas prijungtas prie bylos).
2019 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. D. (duomenys neskelbtini) (saugomoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) regioniniame parke) 2019 m. lapkričio 6 d. 10 val. vykdė gyvenamojo namo statybos darbus, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Tokiais savo veiksmais M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą. M. D. padarė nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 1 dalyje. M. D. protokole nurodė, kad pradėjo statybas, nes (duomenys neskelbtini) regioninio parko specialistai pažadėjo suderinti projektinius sprendimus (b. l. 3).
2019 m. lapkričio 15 d. M. D. pareiškė, kad statybos darbu vykdo asmeniškai, be sutuoktinės dalyvavimo (b. l. 4).
2019 m. lapkričio 6 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (23.310FAK-2285 (b. l. 5-11).
Iš savavališkos statybos akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) vykdoma naujo statinio statyba (duomenys neskelbtini) regioniniame parke neturint teisės aktų nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Statytojas M. D.. Statytojas aktą gavęs (b. l. 12-13). Surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris įteiktas statytojui (b. l. 14-16).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra M. D. ir J. D. (b. l. 17).
Architekto paaiškinime nurodyta, kad gyvenamasis namas projektuojamas pagal teisės aktų reikalavimus (b. l. 18).
J. D. sutikimas, kad jos vyras atstovautų jos interesus (b. l. 19).
Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla (b. l. 20-31), iš kurių matyti esama ir buvusi situacija dėl statinių, pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame užfiksuoti duomenys žemės sklypo ir jame esančių statinių.
Fotonuotraukos, iš kurių matyti kokio tipo statyba vykdoma šioje teritorijoje (b. l. 32-50).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
ANK 351 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje yra nustatyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas statyti naują statinį reikalingas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, o šio straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti IS „Infostatyba“. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra statomas neturint statybą leidžiančio dokumento ir šio pastato statytojas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D.. Ginčo, kad minėto pastato statyba buvo savavališka, byloje nėra. M. D. pripažino, kad jog pastatui nėra išduotas statybos leidimas. Ginčo taip pat nėra dėl to, kad statyba vykdoma (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, ką įrodo Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 17, 30) bei paties asmens paaiškinimas teismo posėdžio metu, jog žinojo, kad žemės sklypas, kuriame vykdoma statyba, yra regioninio parko teritorijoje. Be paties M. D. visiško prisipažinimo, jog adresu (duomenys neskelbtini) vykdo statybas neturėdamas atitinkamų leidimų, jo kaltę padarius ANK 351 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame nustatytos nusižengimo padarymo aplinkybės bei pažeidėjo M. D. pasiaiškinimas, jog pradėjo statybas, nes (duomenys neskelbtini) regioninio parko specialistai žadėjo suderinti projektinius sprendimus (b. l. 3). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31) FAK – 2285 nurodyta, jog atliktus patikrinimą pagal gautą iškvietimą dėl galimai atliekamų savavališkų statybos darbų, nustatyta, jog patikrinimo metu vyko statybos darbai. Statyba nebaigta (b. l. 5 – 11). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte nustatyti pažeidimai (b. l. 12 – 13), o privalomuoju nurodymu įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14 – 16).
Šiame kontekste M. D. nurodytos aplinkybės, kad parko direkcijos atstovai veikia nekompetentingai, galbūt neteisėtai, nepašalina jo atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 7 dalyje.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai statybos srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama M. D. asmenybė (jauno amžiaus, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba keliose darbovietėse, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis – neteistas). Administracine tvarka baustas, tačiau daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. nėra baustas už panašų ar analogišką nusižengimą (b. l. 52-60).
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskyrus M. D. kiek mažesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad nusižengimą iš karto pripažino, aktyviai padėjo tyrimui, yra kreipęsis dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, tačiau negauna parko direkcijos sutikimo, žemės sklype anksčiau yra buvę pastatai. Kaip teigė Institucijos atstovas, veiksmai, nors ir buvo neteisėti, tačiau tikėtina, kad prie jų prisidėjo ir netinkami Parko direkcijos reikalavimai. Teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta švelnesnė nuobauda nei įstatymo numatytas minimalus dydis bus tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 351 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1 000 Eur dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108043845.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.