Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 nutarimo, kuriuo M. (M.) D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 7 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, 1 000 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. D. nubaustas už tai, kad jis, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-11-06, apie 10.00 val. vykdė gyvenamojo namo statybos darbus savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir įstatymų nustatyta tvarka parengto projekto, žemės sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) regioniniame parke. Pripažinta, kad tokiais savo veiksmais M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Skundas netenkinamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, motyvus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai skyrė švelnesnę, nei specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020-01-01) numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

10. Apygardos teismas konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, individualizuodamas M. D. administracinę nuobaudą pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį, atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti bei pagrįstai konstatavo, jog paskirta švelnesnė nei minimali specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda yra pakankama paveikti asmenį, jog pastarasis nedarytų administracinių nusižengimų ateityje.

11. Institucija cituoja ANK 34 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, esant vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Apygardos teismas pažymi, jog siekis įgyvendinti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, priešingai, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į konkrečioje byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes ir paskirti individualią nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus yra teisingumo ir protingumo principai. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).

12. Apylinkės teismas, spręsdamas nuobaudos individualizavimo klausimą, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog M. D. anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą; nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Įvertino M. D. asmenybę (yra jauno amžiaus, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba keliose darbovietėse, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis – neteistas). Taip pat įvertino individualias šios bylos aplinkybes. Apylinkės teismas nustatė, kad nusižengimą M. D. iš karto pripažino, aktyviai padėjo tyrimui. Taip pat nustatė, kad jis dar prieš savavališką statybą yra kreipęsis dėl kitokio (ne dzūkiško) tipo namo statybos, atsižvelgiant į aplinkui pastatytus pastatus (modernūs namai, pastatyti ne daugiau kaip prieš 5 metus).

13. Iš pažeidėjo parodymų matyti, jog nesutikdamas su leidimu statyti tik dzūkiško tipo sodybą, jis toliau derino su Parko direkcija namo projektą, įvykdė pastarosios reikalavimą padaryti 45 laipsnių nuolydžio stogą ir, kad pastarajam parko direkcija pažadėjo, kad toks projektas bus patvirtintas. Pažymėtina, jog institucijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog kaltinime nurodytoje teritorijoje yra galima ir ne dzūkiško tipo namų statyba. Taip pat institucijos atstovas sutiko su pažeidėjo paaiškinimais bei patvirtino, jog tikėtina, kad prie neteisėtų pažeidėjo veiksmų prisidėjo ir galimai netinkami Parko direkcijos reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos atstovo nuomone, Parko direkcijos veiksmai galimai viršijant savo įgaliojimus, galėtų būti vertinami kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors apylinkės teismas galimybės dėl minėtos aplinkybės pripažinimo lengvinančia nesvarstė, tačiau pagrįstai atsižvelgė į institucijos atstovo paaiškinimus, individualizuodamas nuobaudą, kurie teismo nuomone, kartus su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis nuobaudos individualizavimui, sudaro pagrindą skirti M. D. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta minimali sankcijoje.

14. Iš išdėstyto matyti, jog nors M. D. padarė pažeidimą, žinodamas, kad leidimas jam statyti kitokio tipo nei dzūkiška sodyba statinį nėra išduotas, pradėjo statybą pagal derinamą su parko direkcija projektą, pastarajai patikinus, kad pagal pataisytą projektą bus galima gauti leidimą, t. y. neįsitikinęs, ar leidimas iš tikrųjų bus išduotas, o sužinojęs, jog jos atliekami veiksmai yra neteisėti, geranoriškai bendravo su institucijos atstovais, teikė reikalingą informaciją, deda aktyviais pastangas ištaisyti padarytą teisės pažeidimą, todėl, teismo vertinimu, M. D. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju.

15. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. D. administracinės nuobaudos pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį taikymas neatitiktų proporcingumo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog pažeidėjui paskirta švelnesnė nuobauda (1 000 Eur) nei įstatymo numatytas minimalus dydis (1 400 Eur) yra pakankama ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems administracinių nuobaudų tikslams pasiekti, ji bus tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Ši išvada daroma atsižvelgus į 12, 13 ir 14 punktuose nustatytas aplinkybes bei į paskirtos nuobaudos dydį (1 000 Eur), kuris yra pakankamai griežtas. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 nutartį nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.