Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-979-221/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-28
Bylos Nr.: 2A-979-221/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-03250-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: V. Ž.
Atsakovas: A. Ž.
Trečiasis asmuo: A. Ž., V. Ž.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-979-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03250-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.2; 2.6.2.4.3; 2.6.2.7; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž., atsakovo A. Ž., trečiųjų asmenų A. Ž. ir V. Ž. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – A. Ž., V. Ž., išvadą duodanti institucija – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 254, nutraukti dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei palikti ikisantuokinę Ž. pavardę, atsakovui – Ž. pavardę; priteisti iš atsakovo 2 896,2 Eur neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Ž. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir Ž. Ž. po 58 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip: ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti 49 145,69 Eur vertės daiktus: 1/2 dalį 40 402 Eur vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4 199 Eur vertės 828,67 kv. m ploto metalo konstrukcijų ir plastiko plėvelės šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 898 Eur vertės 1/2 dalį 1,3830 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 796 Eur vertės 25/100 dalis 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2 172 Eur vertės automobilį „VW New Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 678,69 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 113,95 Eur vertės minkštą svetainės kampą ir dvi taburetes su minkštomis, audeklu apmuštomis sėdynėmis, 289,62 Eur vertės spintą, sudėtą iš standartinių dalių, 43,44 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“ su šaldymo kamera, 28,96 Eur vertės oro maišytuvą su stovu, 28,96 Eur vertės sulčiaspaudę, 57,92 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 57,92 Eur vertės du pledus, 28,96 Eur vertės pagalvę, 28,96 Eur vertės antklodę; pripažinti ieškovei teisę įregistruoti nuosavybės teises į 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 72 707 Eur vertės daiktus: 1/2 dalį 40 402 Eur vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6 574 Eur vertės 2 032 kv. m ploto medžio konstrukcijų ir plastiko plėvelės šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini), 898 Eur vertės 1/2 dalį 1,3830 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 796 Eur vertės 25/100 dalis 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 174 Eur vertės bortinę priekabą „Rydwan A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 23 863 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 289,62 Eur vertės benzininį pjūklą, 289,62 Eur vertės trimerį, 289,62 Eur vertės suvirinimo aparatą, 28,96 Eur vertės stakles plytelėms pjaustyti, 231,7 Eur vertės pjūklą malkoms pjauti, 144,81 Eur vertės cemento maišyklę, 86,89 Eur vertės cemento maišyklę, 347,54 Eur vertės 4 suktukus medienai (1 kaina 86,89 Eur), 57,92 Eur vertės diskinį metalo pjūklą, 173,77 Eur vertės įrankių (raktų) rinkinį, 86,89 Eur vertės įrankių (raktų) rinkinį, 579,24 Eur vertės dyzelinį generatorių, 1 158,48 Eur vertės dyzelinį generatorių, 289,62 Eur vertės 2 dujinius šildytuvus, 6 082,02 Eur vertės 30 mašinų malkų (1 mašinos kaina 202,73 Eur), 1 158,48 Eur vertės 1 000 vnt. plastmasinių didelių dėžių (1 vnt. kaina 1,16 Eur), 579,24 Eur vertės medieną (lentas), 1 448,1 Eur vertės medinę konstrukciją pirčiai (rąstų), 2 316,96 Eur vertės akmens plyteles (trinkeles), 579,24 Eur vertės miegamojo baldų komplektą, 144,81 Eur vertės odinę dalį su staliuku, 579,24 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 434,43 Eur vertės šaldiklį dėžę, 28,96 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 289,62 Eur skalbimo mašiną, 173,77 Eur vertės 2 dulkių siurblius (vieno kaina 86,89 Eur), 57,92 Eur vertės seifą, 86,89 Eur vertės 3 televizorius (vieno kaina 28,96 Eur), 28,96 Eur vertės muzikinį centrą, 28,96 Eur vertės komodą, 86,89 Eur vertės plaunamą dulkių siurblį, 57,92 Eur vertės kabyklą rūbams, 86,89 Eur vertės 3 šviestuvus (vieno kaina 28,96 Eur), 57,92 Eur vertės elektrinę mėsmalę, 28,96 Eur vertės stovą – šviestuvą, 289,62 Eur vertės puodų rinkinį, 46,34 Eur vertės 2 pintus dėklus gėlėms (vieno kaina 23,17 Eur), 28,96 Eur vertės lygintuvą su lyginimo lenta, 86,89 Eur vertės 3 pledus, 69,51 Eur vertės 3 „Dormeo“ pagalves, 57,92 Eur vertės 2 pagalves, 115,85 Eur vertės 4 antklodes (vienos kaina 28,96 Eur), 57,92 Eur vertės „Dormeo“ čiužinį, 724,05 Eur vertės televizorių, 2 000 Eur vertės keturratį motociklą „Yamaha Grizzly 660“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 300 Eur vertės traktorių–žoliapjovę, 115,84 Eur vertės keturių kamerų šaldiklį, 579,24 Eur vertės automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti atsakovui teisę įregistruoti nuosavybės teises į 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 2 433,1 Eur piniginę kompensaciją už jam paliktus daiktus (1/2 dalį jų vertės) – 1 448,1 Eur už 2 896,2 Eur (10 000 Lt) santaupas, 565 Eur už automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 420 Eur už automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 11 780,66 Eur už jam atitenkančią didesnę daiktų dalį; solidarią prievolę grąžinti 17 377,2 Eur avansą ir sumokėti kreditoriams 1 737,72 Eur netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytus tarp A. Ž., V. Ž. ir ieškovės, po santuokos nutraukimo paskirti vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis; pripažinti atsakovo asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: minkštasuolį su lentynėlėmis, sūpynes su stogeliu, metalinį krepšį malkoms su židinio įrankiais; pripažinti ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: treniruoklį – dviratį, 2 metalinius stovelius gėlėms – trijų dalių stovelį ir vienos dalies stovelį, duonos kepimo krosnelę, indus – 2 pietų servizus, 3 taurių komplektus; įpareigoti atsakovą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei priklausančius asmeninius daiktus: treniruoklį – dviratį, 2 metalinius stovelius gėlėms – trijų dalių stovelį ir vienos dalies stovelį, duonos kepimo krosnelę, indus – 2 pietų servizus, 3 taurių komplektus; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškinyje prašė teismo santuoką tarp atsakovo ir ieškovės, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 254, nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę Ž. pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž. ir Ž. Ž. gyvenamąją vietą su atsakovu pagal jo gyvenamąją vietą; priteisti iš ieškovės 5 908,25 Eur išlaikymo sūnums D. Ž. ir Ž. Ž. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki priešieškinio padavimo teismui dienos; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir Ž. Ž. po 144,81 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio gavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad D. Ž. ir Ž. Ž. išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis disponuoja atsakovas; pripažinti teisiškai neregistruotą statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73 215,94 Eur rinkos vertės, kurio statybos baigtumas nutraukiant santuoką – 96 procentai, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti jį pripažįstant atsakovui nuosavybės teises į 60/100 dalių, o ieškovei pripažįstant nuosavybės teises į 40/100 dalių šio turto; nedalyti teisiškai neregistruotų, pastatytų be statybos leidimų pastatų – sandėlio ir stoginės, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui 11 706,45 Eur rinkos vertės ūkininko ūkį natūra, kurį sudaro: 10 773,86 Eur vertės 2 šiltnamiai, 362,03 Eur vertės 2 elektros generatoriai, 101,37 Eur vertės 4 savadarbiai kieto kuro katilai, 260,66 Eur vertės 500 vnt. plastiko dėžių, 78,2 Eur vertės kaminas, 52,13 Eur vertės dujinis šildytuvas „Master BLP15M“, 78,2 Eur vertės akumuliatoriniai suktukai, su visomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei prievolėmis, kylančiomis iš ūkininko ūkio; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 3 185,82 Eur vertės automobilį „VW New Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 173,77 Eur vertės priekabą „Rydwan A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei 4 454,62 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 57,92 Eur vertės odinę minkštą dalį 3+2+1 su staliuku, 23,17 Eur vertės 3 šviestuvus, 231,7 Eur vertės treniruoklį–dviratį, 86,89 Eur vertės 3 televizorius, 86,89 Eur plaunamą dulkių siurblį, 43,44 Eur vertės 2 metalinius stovelius gėlėms, 57,92 Eur vertės kabyklą rūbams, 28,96 Eur vertės oro maišytuvą su stovu, 28,96 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 28,96 Eur vertės sulčiaspaudę, 57,92 Eur vertės elektrinę mėsmalę, 57,92 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 57,92 Eur vertės duonos kepimo krosnelę, 46,34 Eur vertės 2 pintus dėklus gėlėms, 289,66 Eur vertės puodų rinkinį, 579,24 Eur vertės indus, 144,81 Eur vertės 5 pledus, 57,92 Eur vertės „Dormeo“ čiužinį, 69,5 Eur vertės 3 „Dormeo“ pagalves, 86,89 Eur 3 dideles pagalves, 144,81 Eur vertės 5 antklodes, 182,46 Eur vertės miegamojo baldų komplektą, 133,22 Eur vertės sekciją, 115,85 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 43,44 Eur šaldytuvą „Snaigė“, 28,96 Eur vertės stovą–šviestuvą, 112,95 Eur vertės minkštą svetainės komplektą, 1 300 Eur vertės traktorių–žoliapjovę, 20 Eur vertės židinio įrankių rinkinį (įrankius ir krepšį), 20 Eur vertės metalinį suoliuką batams, 150 Eur vertės akvariumą su žuvytėmis, 30 Eur vertės santuokoje įgytus televizorius „Goldstar“, „JVC“, „Toshiba“, 50 Eur vertės sūpynes su stogeliu, priteisti atsakovui 770,37 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 104,26 Eur vertės benzininį pjūklą „Husqvarna 357 XP“, 2,9 Eur vertės trimerį „Stihl 310“ (sugedęs), 28,96 Eur vertės betono maišyklę (sugedusi), 86,89 Eur vertės betono maišyklę „Belle“, 52,13 Eur vertės malkų pjūklą, 40,55 Eur vertės raktų komplektą, 26,06 Eur vertės raktų komplektą, 104,26 Eur vertės šaldiklį dėžę „Liebher“, 104,26 Eur vertės skalbimo masiną „Blomberg“, 31,86 Eur vertės seifą „Nutol SF20“, 28,96 Eur vertės muzikinį centrą, 28,96 Eur vertės lygintuvą su lyginimo lenta, 130,32 Eur vertės kieme esančias lentas, skirtas pavėsinės montavimui; priteisti iš ieškovės atsakovui 7 354,9 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninio turto pagerinimą, 4 519,4 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (išskyrus ūkininko ūkį) dalį, 2 896,2 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės, bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys A. Ž. ir V. Ž. nurodė, kad jie yra šalių kreditoriai pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, sudarytą tarp jų ir ieškovės. Sutarties sudarymo metu jie sumokėjo ieškovei 30 000 Lt avansinį mokėjimą būsimųjų mokėjimų sąskaita, perkant 8/25 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Sutartimi buvo nustatyta bendra galutinė gyvenamojo namo ir kitų statinių dalies pirkimo–pardavimo suma – 60 000 Lt, įskaitant nurodytą avanso sumą, sutarties sudarymo terminas iki 2015 m. sausio 1 d. Pagal 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties papildymo tretieji asmenys papildomai sumokėjo ieškovei 30 000 Lt avansinį mokėjimą būsimųjų mokėjimų sąskaita. Taigi, jie sumokėjo visą nurodyto turto pirkimo kainą, tačiau pardavimo sutartis iki šiol nėra sudaryta ir ne dėl jų kaltės. 2015 m. vasario 7 d. ieškovei buvo pasirašytinai įteiktas reikalavimas grąžinti 17 377,2 Eur (60 000 Lt) avansą ir sumokėti 1 737,72 Eur (6 000 Lt) baudą. Šis reikalavimas neįvykdytas, todėl prievolė turėtų būti padalinta tarp sutuoktinių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu (rašymo apsirikimas ištaisytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 254, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – Ž., atsakovui paliko pavardę – Ž.; nustatė nepilnamečių D. Ž. ir Ž. Ž. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisė iš ieškovės išlaikymą sūnui D. Ž. ir Ž. Ž. po 58 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. rugsėjo 11 d.) iki vaikų pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad jomis disponuoja atsakovas uzufrukto teise; priteisė iš ieškovės atsakovui 1 392 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2013 m. rugsėjo 11 d.); priteisė ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį 2004 m. birželio 4 d. mainų sutarties Nr. 5491 pagrindu įgyto 1,3830 ha žemės sklypo, 1 796 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,7659 ha žemės sklypo, 1 592 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/5 dalių 0,2152 ha žemės sklypo, 196,8 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (turto vertė 3 584,8 Eur); priteisė ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį 76 343,83 Eur vertės, 96 procentų baigtumo statomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių 1,3830 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neregistruotų Nekilnojamojo turto registre; priteisė atsakovui 11 706,45 Eur vertės ūkininko ūkį, kurį sudaro: 4 199,49 Eur vertės šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 574,37 Eur vertės šiltnamių kompleksas, esantys (duomenys neskelbtini), 362,03 Eur vertės 2 elektros generatoriai, 101,37 Eur vertės 4 savadarbiai kieto kuro katilai, 260,66 Eur vertės 500 vnt. plastiko dėžių, 78,2 Eur vertės kaminas, 52,13 Eur vertės dujinis šildytuvas „Master BLP15M“, 78,2 Eur vertės akumuliatoriniai suktukai, su visomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei prievolėmis, kylančiomis iš ūkininko ūkio; priteisė iš atsakovo ieškovei 5 853,22 Eur kompensaciją už 1/2 dalį ūkininko ūkio; priteisė ieškovei 2 172 Eur vertės automobilį „VW New Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 112,95 Eur vertės minkštą svetainės kampą ir 2 taburetes su minkštomis, audeklu apmuštomis sėdynėmis, 133,22 Eur vertės spintą, sudėtą iš standartinių dalių, 57,92 Eur vertės odinę minkštą dalį 3+2+1 su staliuku, 43,44 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“ su šaldymo kamera, 28,96 Eur vertės stovą–šviestuvą, 28,96 Eur vertės oro maišytuvą su stovu, 28,96 Eur vertės sulčiaspaudę, 57,92 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 57,92 Eur vertės 2 pledus (vieno kaina 28,96 Eur), 28,96 Eur vertės pagalvę, 69,51 Eur vertės 3 „Dormeo“ pagalves, 57,92 Eur vertės 2 antklodes (vienos kaina 28,96 Eur), 173,77 Eur vertės 2 dulkių siurblius (vieno kaina 86,89 Eur), 86,89 Eur vertės 3 televizorius – „Goldstar“, „JVC“, „Toshiba“ (vieno kaina 28,96 Eur), 57,92 Eur vertės kabyklą rūbams, 28,96 Eur vertės šviestuvą, 57,92 Eur vertės elektrinę mėsmalę, 289,62 Eur vertės puodų rinkinį, 46,34 Eur vertės du pintus dėklus gėlėms (vieno kaina 23,17 Eur), 57,92 Eur vertės „Dormeo“ čiužinį, 28,96 Eur vertės stakles plytelėms pjaustyti (turto vertė 3 706,95 Eur); priteisė atsakovui 1 129,52 Eur vertės automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 34,75 Eur vertės automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 839,89 Eur vertės automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 174 Eur vertės bortinę priekabą „Rydwan A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės keturratį motociklą „Yamaha Grizzly 660“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 182,46 Eur vertės miegamojo baldų komplektą, 115,85 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 104,26 Eur vertės šaldiklį dėžę „Liebher“, 104,26 Eur vertės skalbimo mašiną „Blomberg“, 31,86 Eur vertės seifą „Nutol SF20“, 104,26 Eur vertės benzininį pjūklą „Husqvarna 357 xp“, 289,62 Eur vertės trimerį „Stihl 310“, 28,96 Eur vertės betono maišyklę, 86,89 Eur vertės betono maišyklę „Belle“, 130,32 Eur vertės kieme esančias lentas, skirtas pavėsinės montavimui, 52,13 Eur vertės malkų pjūklą, 40,55 Eur vertės raktų komplektą, 26,06 Eur vertės raktų komplektą, 86,88 Eur vertės 3 pledus (vieno kaina 28,96 Eur), 57,92 Eur 2 pagalves (vienos kaina 28,96 Eur), 86,88 Eur vertės 2 antklodes (vienos kaina 28,96 Eur), 28,96 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 28,96 Eur vertės muzikinį centrą, 57,92 Eur vertės 2 šviestuvus (vieno kaina 28,96 Eur), 28,96 Eur vertės lygintuvą su lyginimo lenta, 28,96 Eur vertės komodą, 150 Eur vertės akvariumą su žuvytėmis, 78 Eur vertės akumuliatorinius suktukus „Makita“, 1 300 Eur vertės traktorių–žoliapjovę (turto vertė 13 790,57 Eur); priteisė iš atsakovo ieškovei 5 041,81 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnės vertės daiktų dalį; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 448,1 Eur kompensaciją už šeimos santaupas; pripažino asmenine ieškovės nuosavybe 231,7 Eur vertės treniruoklį–dviratį, 43,44 Eur vertės du metalinius stovelius gėlėms (3 dalių ir 1 dalies), 57,92 Eur vertės duonos kepimo krosnelę, 579,24 Eur vertės indus – pietų servizus, tris taurių komplektus (turto vertė 912,3 Eur); pripažino asmenine atsakovo nuosavybe 20 Eur vertės židinio įrankių rinkinį (įrankius ir krepšį), 50 Eur vertės sūpynes su stogeliu, 20 Eur vertės metalinį suoliuką batams (minkštasuolį su lentynėlėmis), ir, šalims jau negyvenant kartu, jo įsigytą 724,05 Eur vertės televizorių (turto vertė 814,05 Eur); pripažino asmenine ieškovės prievolę grąžinti 17 377,2 Eur avansą ir sumokėti kreditoriams 1 737,72 Eur netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytus tarp A. Ž., V. Ž. ir ieškovės; atmetė kitą ieškinio ir priešieškinio dalį.

Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, jog atsakovas smurtavo fiziškai ir naudojo psichologinį smurtą, jam užeidavo pykčio priepuoliai, atsakovas neigia smurtavęs prieš ieškovę. Ieškovė pateikė 2003 m. lapkričio 19 d. teismo medicinos specialisto išvadą, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuria įrodinėjo atsakovo smurtavimą prieš ją, tačiau šios aplinkybės teismas nelaikė santuokos iširimo priežastimi, kadangi šalys po šio įvykio bendrai pragyveno devynerius metus. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų teiginiui, jog ieškovė buvo jam neištikima, pagrįsti. Neištikimybės faktą atsakovas įrodinėjo vaikų parodymais, tačiau apklausiami vaikai nurodė, kad tėvų santykiai buvo konfliktiški, patvirtino jų barnius namuose, tačiau vaikai nepatvirtino nei tėvo smurto, nei motinos neištikimybės. Teismas, pažymėjęs, kad šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nepakanka konstatuoti, jog atsakovas su ieškove elgėsi žiauriai, buvo savanaudiškas, ją žlugdė, nelaikė lygiaverte partnere, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad vien jis kaltas dėl šeimos iširimo, o atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės kaltės. Teismas, objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2 896,2 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo ir priešieškinio reikalavimą dėl 2 896,2 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo. Šalių nepilnamečių vaikų D. Ž. ir Ž. Ž. gyvenamąją vietą teismas nustatė su tėvu pagal jo gyvenamąją vietą, motyvuodamas tuo, kad tai geriausiai atitinka vaikų interesus, teismo posėdžio metu jie išreiškė tokį norą ir ginčo dėl to tarp šalių nėra. Teismas nustatė, kad ieškovė patiria sunkumų, nepatogumų, papildomų išlaidų, negalėdama naudotis santuokoje užgyventu turtu, susikurdama sau naujas gyvenimo, buities ir darbo sąlygas, studijuoja (duomenys neskelbtini), ji gauna apie 134 Eur atlyginimą, gyvena pas tėvą ir pamotę, yra jų išlaikoma, kai tuo tarpu atsakovas liko bendruose namuose, toliau dirba santuokoje sukurtame versle ir jo finansinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės. Įvertinęs, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės, iš ieškovės priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir Ž. Ž. po 58 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013 m. rugsėjo 11 d.) iki vaikų pilnametystės ir 1 392 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (12 mėn. x 58 Eur x 2). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad 7,13 ha žemės sklypas 2012 m. gruodžio 10 d. buvo padalintas ir iš jo suformuota: 1,3830 ha žemės sklypas, 1 796 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 2,7659 ha žemės sklypas, 1 592 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti atsakovo vardu, bei 0,2152 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio 3/5 dalys, 196,8 Eur vertės, įregistruotos atsakovo vardu. Atsižvelgęs į tai, kad mainomi daiktai šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, teismas padarė išvadą, jog nepriklausomai nuo to, kieno vardu registre įregistruotas gautas daiktas, ši žemės sklypo dalis pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintina po 1/2 ieškovei ir atsakovui. Teismas sprendė, kad sandėlio ir stoginės kadastriniai matavimai atlikti, tik teisiškai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, juos galima indentifikuoti, todėl sandėlį ir stoginę įtraukė į dalintino turto balansą. Teismas pažymėjo, kad namas gali būti padalintas natūra, yra galimybės šalims jį bendrai valdyti ir naudoti, vaikų interesai nebus pažeisti, o jų bendravimas su motina bus patogesnis, šalys neturi finansinių galimybių sumokėti viena kitai kompensacijas iš karto už 1/2 dalį turto, o dalimis mokant per kelerius metus bus pažeidžiami šalių interesai. Teismas nenustatė pagrindų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nes byloje pateikti šalių dokumentai ir paaiškinimai tik patvirtina, jog šalys namą statėsi kartu iš bendrai ūkininko ūkyje uždirbamų pinigų, todėl šalių santuokos metu įgytą namą su sandėliu ir stogine padalino šalims lygiomis dalimis po 1/2. Teismas konstatavo, kad iš ūkininko ūkyje gaunamų pajamų atsakovas išlaiko du nepilnamečius vaikus, skirdamas jiems maksimalų išlaikymą, ieškovė prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda maža dalimi, teismas iš ieškovės priteisė vaikų išlaikymui po 58 Eur, padalijus šiltnamius šalims, ūkininko ūkiu nebus galima racionaliai naudotis pagal paskirtį, ūkininko ūkis galbūt žlugs, nes dėl itin konfliktiškų šalių santykių nėra galimybės šalims bendrai jį valdyti, jame dirbti ir iš jo gauti maksimalią naudą, šalys iki šiol viena kitą kaltina ūkio žlugdymu, blogu darbu, jos nėra viena kitai tolerantiškos, nors kartu negyvena ir nebendrauja, tačiau rašo skundus, raštus bei prašymus įvairioms institucijos. Atsižvelgęs į tai, 11 706,45 Eur vertės ūkininko ūkį su visomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei prievolėmis, kylančiomis iš ūkininko ūkio, priteisė atsakovui, o ieškovei – 5 853,22 Eur kompensaciją už 1/2 dalį ūkininko ūkio. Teismas padalino šalims transporto priemones pagal tiesioginį naudojimąsi jomis. Daiktus šalims padalino atsižvelgęs į šalių nurodytas aplinkybes, naudojimąsi jais, būtinumą. Nustatęs, kad atsakovui priteistino turto vertė yra didesnė, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 041,81 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnės vertės daiktų dalį. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad šalių sukauptas 2 896,2 Eur (10 000 Lt) pinigines lėšas panaudojo vaikų poreikiams tenkinti, namui ir ūkiui išlaikyti, teismas sprendė, jog atsakovas santuokines lėšas išnaudojo savo poreikiams, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 448,1 Eur kompensaciją. Šalių gautos dovanos pripažintos kiekvieno jų asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtrauktos (CK 3.89 straipsnis). Teismas atmetė ieškinio reikalavimą prievolę grąžinti 17 377,2 Eur avansą ir sumokėti kreditoriams 1 737,72 Eur netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, pripažinti solidaria ir po santuokos nutraukimo paskirti vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, kadangi ieškovė nei savo paaiškinimais, nei V. Ž. ir liudytojos D. M. parodymais neįrodė, jog pinigai buvo paskolinti abiem sutuoktiniams, atsakovas žinojo apie ieškovės pasirašytas sutartis ir tuos pinigus gavo jis. Sprendė, kad D. M., kuri yra trečiųjų asmenų ūkio buhalterė, ir V. Ž. nepateikė įrodymų, jog tretieji asmenys turėjo tokias pinigų sumas, jos tik patvirtino, kad sutartys buvos surašytos vėliau nei jose minimas pinigų perdavimo faktas. Sutartyse, kurias pasirašė ieškovė, nėra įrašo, kad ji gavo pinigus. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad tuos pinigus panaudojo šeimos poreikiams. Motyvuodamas tuo, kad sutartis sudaryta ne šeimos interesais, o ieškovės asmeniniams tikslams, teismas šią prievolę laikė asmenine ieškovės prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė savo teisės į kompensaciją dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pagerinimo, nes nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas šio namo remontui, turtinę padėtį tuo metu, turėtą tokią pinigų sumą, nes jis tada dirbo ieškovės tėvo ūkyje, ieškovė augino vaikus ir šeima neturėjo savo gėlių verslo. Ieškinį ir priešieškinį tenkinęs iš dalies, teismas nedalino šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliacinius skundus padavė ieškovė V. Ž., atsakovas A. Ž., tretieji asmenys A. Ž. ir V. Ž.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti asmenine ieškovės prievole grąžinti 17 377,2 Eur avansą ir sumokėti kreditoriams 1 737,72 Eur netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytus tarp A. Ž., V. Ž. ir ieškovės, priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo solidarią prievolę grąžinti 17 377,2 Eur avansą ir sumokėti kreditoriams 1 737,72 Eur netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytas tarp A. Ž., V. Ž. ir ieškovės, po santuokos nutraukimo paskirti vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo išvada, jog ieškovės, trečiojo asmens V. Ž. paaiškinimai ir liudytojos D. M. parodymai neįrodo, jog pinigai buvo paskolinti abiem sutuoktiniams, apie ieškovės pasirašytas sutartis atsakovas žinojo ir tuos pinigus pats gavo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ieškovės, trečiojo asmens V. Ž. paaiškinimai ir liudytojos D. M. parodymai patvirtina, jog piniginės lėšos ieškovei ir atsakovui buvo perduotos dalyvaujant ieškovei ir atsakovui, atsakovui fiziškai paimant pinigus, juos perskaičiavus ir pinigus pasilikus savo žinioje, jais disponavus savo nuožiūra, t. y. atsakovui konkliudentiniais veiksmais pripažinus susitarimą dėl 60 000 Lt gavimo. Aplinkybę, kad tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų A. Ž. ir V. Ž. buvo sudarytos sutartys, kurių pagrindu ieškovė ir atsakovas gavo iš viso 60 000 Lt, įrodo 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartis, 2009 m. birželio 8 d. susitarimas dėl sutarties sąlygų papildymo, 2015 m. sausio 15 d. prašymas dėl avanso grąžinimo, ieškovės, trečiojo asmens V. Ž. paaiškinimai ir D. M. parodymai duoti teismui 2015 m. rugpjūčio 12 d. Šie įrodymai byloje nenuginčyti, tarpusavyje neprieštarauja, todėl turėjo būti nurodyti pagrįsti motyvai, dėl ko šie įrodymai buvo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada, kad D. M. ir V. Ž. nepateikė įrodymų, jog tretieji asmenys turėjo tokias sumas pinigų, o tik patvirtino, kad sutartys buvo surašytos vėliau nei jose minimas pinigų perdavimo faktas, neatitinka trečiojo asmens V. Ž. paaiškinimo ir liudytojos D. M. parodymų. V. Ž. teismui nurodė, jog dalį ieškovei ir atsakovui perduotų piniginių lėšų sudarė V. Ž. ir A. Ž. asmeninės lėšos, gautos iš ūkininko ūkio veiklos, minėtų asmeninių lėšų ieškovės tėvas ir jo sutuoktinė nedeklaravo, nes buvo įsitikinę, kad to meto įstatymai nenustatė tretiesiems asmenims tokios pareigos. V. Ž. 2015 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio metu teismui nurodė konkrečius asmenis, iš kurių su sutuoktiniu A. Ž. pasiskolino likusias reikiamas piniginės lėšas, kurias perdavė ieškovei ir atsakovui, t. y. lėšas skolinosi iš V. Ž. (ieškovės dėdės), S. Ž., R. K., iš ieškovės senelės. Teismas atmetė šias aplinkybes, jų visiškai netyręs, nesiaiškinęs, apie tokių aplinkybių egzistavimą, neapklausęs trečiojo asmens nurodytų asmenų.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog pinigus panaudojo šeimos poreikiams, dėl ko sutartis buvo sudaryta ne šeimos interesais, o ieškovės asmeniniams tikslams. Nevertinti ieškovės 2015 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje teikti paaiškinimai, kad gautos lėšos pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą buvo panaudotos ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams: traktoriui–žoliapjovei pirkti, šildymo sistemai šiltnamyje įvesti (vien už darbų atlikimą buvo sumokėta apie 12 000 Lt,) stelažams gėlių auginimui įrengti, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos, įrengimo darbams atlikti. Nevertintos trečiojo asmens V. Ž. 2015 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog ji su sutuoktiniu A. Ž. ieškovei ir atsakovui perdavė pinigines lėšas tam, kad ieškovė ir atsakovas greičiau pabaigtų gyvenamojo namo statybas, jį įsirengtų. Nemotyvuota, dėl ko šios aplinkybės atmestos. Teismo išvada apie ieškovės asmeniniams poreikiams panaudotą 60 000 Lt sumą prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams apie ieškovės turtinę padėtį, kurie patvirtina, jog ieškovė nepraturtėjo nei 2009 metais, nei vėliau. Nevertintos aplinkybės, kuriomis buvo sudarytos sutartys, atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis sutarčių sudarymo metu, finansinės galimybės savarankiškai vykdyti namo, kitų statinių statybas, vykdyti gėlių auginimo verslą ūkininko ūkyje. 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartis ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo buvo sudaryti ieškovės ir atsakovo santuokos metu, ieškovei įsipareigojant už tai perleisti savo nekilnojamąjį turtą. Byloje nepaneigta, jog pinigines lėšas pagal minėtas sutartis gavo abu sutuoktiniai, kurie jas panaudojo šeimos poreikiams. Vertinant priešingai, atsakovas privalėjo teismui paaiškinti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė pinigines lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi ieškovės vardu su trečiaisiais asmenimis sudarytomis sutartimis prisiimta prievolė turėjo būti pripažinta bendra ieškovės ir atsakovo prievole, vykdytina iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Neteisingai kvalifikuoti tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų susiklostę teisiniai santykiai, juos įvardijant paskola. Iš pateiktų sutarčių turinio matyti, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį (CK 6.165 straipsnis), kuri nėra tapati paskolos sutarčiai (CK 6.870 straipsnis). Dėl to teismas nepagrįstai apie pinigų perdavimo faktą sprendė pagal tai, jog sutartyse nėra įrašo, kad ieškovė gavo pinigus. Reikalavimas, jog sutartyje būtų pažymėta apie sutarties dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn, yra būtinas paskolos, bet ne preliminariajai sutarčiai. Šalys neneigė aplinkybės, jog 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą pasirašė po pinigų perdavimo momento, tačiau tai nepaneigia sudarytų sutarčių ir pinigų perdavimo fakto. Sutarčių sudarymo rašytine forma tikslas buvo tik įforminti anksčiau sudarytą susitarimą ir pinigų perdavimo faktą. Traktavimas, jog sandoris laikomas negaliojančiu, jei jis įformintas vėliau nei įvyko, prieštarautų sutarčių teisės normoms. Be to, sutartis buvo sudaryta tarp artimų asmenų, kuriuos sieja šeiminiai santykiai, todėl, perduodamos pinigus ir juos gaudamos, šalys pasitikėjo viena kita. Atsakovas ir ieškovė gavo pinigines lėšas, atsakovas jas perėmė, jomis disponavo, todėl sandoris tapo galiojantis nuo pinigų perdavimo momento.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti atsakovui iš ieškovės 2 896,2 Eur neturtinei žalai atlyginti; pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnums D. Ž. ir Ž. Ž., jį padidinant, t. y. priteisti iš ieškovės 5 908,25 Eur išlaikymo sūnums D. Ž. ir Ž. Ž. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki priešieškinio padavimo teismui dienos, o toliau po 144,81 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio gavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad priteistomis sumomis turi teisę disponuoti atsakovas uzufrukto teise; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį 1,3830 ha žemės sklypo, 1 796 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,7659 ha žemės sklypo, 1 592 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/5 dalių 0,2152 ha žemės sklypo, 196,8 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad visi šie žemės sklypai yra asmeninė atsakovo nuosavybė; pakeisti sprendimo dalį dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe padalijimo, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip: priteisti atsakovui 73 215,94 Eur vertės, 96 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui 11 706,45 Eur vertės ūkininko ūkį, kurį sudaro: 4 199,49 Eur vertės šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 574,37 Eur vertės šiltnamių kompleksas, esantys (duomenys neskelbtini), 362,03 Eur vertės 2 elektros generatoriai, 101,37 Eur vertės 4 savadarbiai kieto kuro katilai, 260,66 Eur vertės 500 vnt. plastiko dėžių, 78,2 Eur vertės kaminas, 52,13 Eur vertės dujinis šildytuvas „Master BLP15M“, 78,2 Eur vertės akumuliatoriniai suktukai, su visomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei prievolėmis, kylančiomis iš ūkininko ūkio; priteisti atsakovui 1 129,52 Eur vertės automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 34,75 Eur vertės automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 839,89 Eur vertės automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 174 Eur vertės bortinę priekabą „Rydwan A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės keturratį motociklą „Yamaha Grizzly 660“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 182,46 Eur vertės miegamojo baldų komplektą, 115,85 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 104,26 Eur vertės šaldiklį dėžę „Liebher“, 104,26 Eur vertės skalbimo mašiną „Blomberg“, 31,86 Eur vertės seifą „Nutol SF20“, 104,26 Eur vertės benzininį pjūklą „Husqvarna 357 xp“, 289,62 Eur vertės trimerį „Stihl 310“, 28,96 Eur vertės betono maišyklę, 86,89 Eur vertės betono maišyklę „Belle“, 130,32 Eur vertės kieme esančias lentas, skirtas pavėsinės montavimui, 52,13 Eur vertės malkų pjūklą, 40,55 Eur vertės raktų komplektą, 26,06 Eur vertės raktų komplektą, 86,88 Eur vertės 3 pledus (vieno kaina – 28,96 Eur), 57,92 Eur 2 pagalves (vienos kaina – 28,96 Eur), 86,88 Eur vertės 2 antklodes (vienos kaina – 28,96 Eur), 28,96 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 28,96 Eur vertės muzikinį centrą, 57,92 Eur vertės 2 šviestuvus (vieno kaina – 28,96 Eur), 28,96 Eur vertės lygintuvą su lyginimo lenta, 28,96 Eur vertės komodą, 150 Eur vertės akvariumą su žuvytėmis, 78 Eur vertės akumuliatorinius suktukus „Makita“, 1 300 Eur vertės traktorių–žoliapjovę (turto vertė – 6 909,08 Eur); priteisti ieškovei 2 172 Eur vertės automobilį „VW New Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 112,95 Eur vertės minkštą svetainės kampą ir 2 taburetes su minkštomis audeklu apmuštomis sėdynėmis, 133,22 Eur vertės spintą, sudėtą iš standartinių dalių, 57,92 Eur vertės odinę minkštą dalį 3+2+1 su staliuku, 43,44 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“ su šaldymo kamera, 28,96 Eur vertės stovą–šviestuvą, 28,96 Eur vertės oro maišytuvą su stovu, 28,96 Eur vertės sulčiaspaudę, 57,92 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 57,92 Eur vertės 2 pledus (vieno kaina 28,96 Eur), 28,96 Eur vertės pagalvę, 69,51 Eur vertės 3 „Dormeo“ pagalves, 57,92 Eur vertės 2 antklodes (vienos kaina 28,96 Eur), 173,77 Eur vertės 2 dulkių siurblius (vieno kaina 86,89 Eur), 86,89 Eur vertės 3 televizorius – „Goldstar“, „JVC“, „Toshiba“ (vieno kaina 28,96 Eur), 57,92 Eur vertės kabyklą rūbams, 28,96 Eur vertės šviestuvą, 57,92 Eur vertės elektrinę mėsmalę, 289,62 Eur vertės puodų rinkinį, 46,34 Eur vertės 2 pintus dėklus gėlėms (1 kaina 23,17 Eur), 57,92 Eur vertės „Dormeo“ čiužinį, 28,96 Eur vertės stakles plytelėms pjaustyti (turto vertė – 3 706,95 Eur); priteisti iš atsakovo ieškovei 29 825,84 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, išskyrus ūkininko ūkį, vertę, nurodytos 29 825,84 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant, kad atsakovas privalo ieškovei sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos 10 000 Eur piniginės kompensacijos pradinę dalį ir toliau kas mėnesį mokėti po 500 Eur iki visiško kompensacijos išmokėjimo; priteisti iš ieškovės atsakovui 7 354,9 Eur piniginę kompensaciją už atliktą ieškovės turto pagerinimą, už atliktus abiem sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus (atėmus kompensaciją už atsakovui natūra paskirtus ūkininko ūkį sudarančius daiktus); panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių 1,3830 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ir šią ieškinio dalį atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovei 1 448,1 Eur kompensaciją už šeimos santaupas ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti asmenine ieškovės prievolę grąžinti 17 377,2 Eur avansą ir sumokėti kreditoriams 1 737,72 Eur netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytus tarp A. Ž., V. Ž. ir ieškovės, ir šią ieškinio dalį atmesti; kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (atsakovo turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; kviesti į teismo posėdį liudytoju D. Ž.; prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Be pagrindo pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Netinkamai įvertinti priešieškinio argumentai, atsakovo žodiniai paaiškinimai, neatsižvelgta, kad ieškinio motyvai ir ieškovės žodiniai paaiškinimai yra prieštaringi ir nelogiški, neįsigilinta į tikrąsias santuokos iširimo priežastis. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, 2012 m. rugsėjo 7 d. paliko šeimą, daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino, pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą būti lojalia ir gerbti kitą sutuoktinį, jo bei šeimos interesus. Išėjusi iš namų, ieškovė per metus (nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 7 d.) abiejų vaikų, kurių amžius tuo metu buvo 15 ir 13 metų, išlaikymui sumokėjo iš viso 400 Lt (115,85 Eur). Dviem vaikams skirta 400 Lt suma per metus CK 3.60 straipsnio prasme nėra rūpinimasis šeima, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos išrimo. Ieškovė paskutinį kartą buvo atvykusi aplankyti vaikus 2013 metų pradžioje, po to visiškai ėmė juos ignoruoti. Per visą santuokos laikotarpį atsakovas rūpinosi šeimos gerove – daug dirbo, pastatė gyvenamąjį namą, sukūrė ūkininko ūkį, kuris tapo šeimos pragyvenimo šaliniu, rūpinosi vaikais, užtikrino jiems tinkamas gyvenimo ir mokymosi sąlygas, neturėjo ir neturi žalingų įpročių, per visą santuokos laikotarpį neatliko veiksmų, leidžiančių teigti, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Turėjo būti atsižvelgta į tai, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo elgesį aiškiai neatitinka tikrovės. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį ar psichologinį smurtą ar kitaip elgėsi netinkamai. Apie ieškovės pateiktą 2003 m. lapkričio 19 d. teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog 2003 m. lapkričio 16 d. ieškovę sumušė vyras, atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Teismo medicinos specialistai, surašydami išvadas, neatlieka aplinkybių tyrimo, aplinkybės įrašomos iš besikreipiančio asmens žodžių, be to, teiginys, jog ieškovę sumušė „vyras“, nenurodžius šio asmens vardo bei pavardės, gali reikšti kitą vyrą, su kuriuo ieškovė bendravo 2003 m. lapkričio mėnesį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra parašiusi įvairioms institucijoms daugybę įrodymais nepagrįstų ir tikrovės neatitinkančių skundų. Nė vienas iš jų nebuvo pripažintas pagrįstu. Ieškovės skundai buvo grindžiami vien tik jos pačios prasimanytais teiginiais, turint tikslą sudaryti teismui neigiamą nuomonę apie atsakovą. Nepagrįstai atsisakyta prijungti prie bylos nuotraukas iš ieškovės paskyros socialiniame tinkle „Facebook“, kurios patvirtina atsakovo teiginius, jog ieškovė paliko šeimą dėl noro, kaip ji pati teigė, gyventi laisvą ir nepriklausomą gyvenimą.

8.2. Neatsižvelgta, kad dėl to, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui, be jokios pateisinamos priežasties paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino, atsakovas patyrė ir iki šiol patiria didelius neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, baimę dėl vaikų psichologinės būklės, įtampą, sietiną su dvigubai didesne atsakomybe už vaikus, jų auklėjimu bei poreikių tenkinimu. Atsakovas yra ieškovės pažemintas ir kaip vaikų tėvas, ir kaip ieškovės sutuoktinis, ir kaip vyras. Visi šie išgyvenimai tęsiasi iki šiol, tai mato ir jaučia šalių sūnūs, kurie gyvena kartu su atsakovu. Ieškovė nuolat rašo melagingus skundus, nuteikinėja įvairių institucijų darbuotojus, teismą, kitus atsakovą pažįstančius žmones prieš atsakovą, įvairiai klaidina, tuo žemindama atsakovą. Dėl ieškovės veiksmų atsakovas su vaikais gyvena įtampoje, yra bauginamas ir morališkai žalojamas. Ieškovė tendencingai apkalba atsakovą, kaltina nebūtais ir išgalvotais dalykais, prašo bausti, siekia paveikti psichologiškai, sugniuždyti atsakovą ir su juo gyvenančius šalių vaikus, teikdama neteisingus duomenis policijai, vaiko teisių apsaugos tarnybai, teismui. Ieškovė vengė vykdyti sutuoktinės pareigas, pamynė šeimos vertybes, palikusi namus, nesidomėjo vaikų gyvenimu ir auklėjimu. Ieškovė yra kalta dėl šeimos iširimo, todėl ji privalo atlyginti atsakovui padarytą neturtinę žalą.

8.3. Iš ieškovės vaikams priteistas per mažas išlaikymo dydis. Neatsižvelgta į tai, kad ieškovė, kaip ji pati teigė, siekdama laisvesnio gyvenimo, pati savo noru paliko namus ir šeimą, nes nenorėjo toliau dirbti ūkyje. Ieškovė yra įforminta dirbti 0,5 etato savo tėvo trečiojo asmens A. Ž. ūkyje už pusę minimalaus atlyginimo. Neatsižvelgta į tai, kad A. Ž. ūkis yra stambus gėlių auginimo verslo subjektas, jame dirba kelios dešimtys žmonių. Tai reiškia, kad ieškovė įforminta 0,5 etato už pusę minimalaus atlyginimo tik tam, kad galėtų išvengti pareigos teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Nevertintas faktas, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), būdama pirmame kurse, sustabdė studijas ir iki šiol nėra baigusi nė vieno kurso. Nevertinta aplinkybė, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto – jai nuosavybės teise priklauso 8/25 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, nes atsakovui paliktas ūkininko ūkis. Gėlių auginimo verslo specifika yra ta, kad gaunamų pajamų dydis didžiąja dalimi priklauso ne nuo įrengimų ar darbo priemonių, o nuo to, kiek įdedama rankų darbo. Siekdamas patenkinti vaikų poreikius, kad kuo daugiau pinigų liktų šeimoje, atsakovas nuo 2015 m. gegužės 11 d. atsisakė vienintelio samdomo darbuotojo, o jo atliekamus darbus pasidalino vaikai. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė skiria lėšas profesionaliam fotografui, kelionėms, socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintomis nuotraukomis siekia demonstruoti prabangų gyvenimo būdą, o tai nesuderinama su priteistu išlaikymo dydžiu. Be to, ieškovė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji yra visiškai darbinga, neturi sveikatos sutrikimų, ribojančių jos galimybes dirbti, todėl privalo imtis priemonių, jog gautų jos darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas net minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti. Sūnui D. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, o sūnui Ž. (duomenys neskelbtini) – 16 metų. Abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini), D. yra oreivystės komandos narys, Ž. šešis kartus per savaitę lanko futbolo treniruotes. Patenkinti tokio amžiaus vaikų poreikius maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui reikalinga mažiausiai po 289,62 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė yra objektyviai pajėgi skirti vaikų išlaikymui pusę šios sumos, t. y. po 144,81 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki jų pilnametystės. Atsižvelgtina ir į tai, kad, ieškovei palikus šeimą, atsakovui teko kasdieniniai vaikų priežiūros rūpesčiai.

8.4. Nepagrįstai, pažeidžiant CK 3.118 straipsnio 1 dalį, 3/5 dalys 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3830 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,7659 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pripažinti bendru sutuoktinių turtu. 2004 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutartimi atsakovo motina O. Ž. padovanojo atsakovui 1/5 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio sklypo (visas sklypo plotas – 7,13 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi šią 1/5 dalį atsakovas įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, ji pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą tapo atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovė prašė padalinti kaip bendrą sutuoktinių turtą tik pusę 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po 1/4 dalį šalims), tuo pačiu pripažindama, kad kita 1/2 dalis šio žemės sklypo turi likti atsakovui kaip dovanojimo sandorio pasekmė. Nepaisant to, kad tarp šalių netgi nebuvo ginčo, kad dovanota žemė yra atsakovo asmeninė nuosavybė, teismas visą žemę padalino kaip bendrą sutuoktinių turtą. 2004 m. birželio 8 d. atsakovas ir D. K. sudarė mainų sutartį, kuria atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 2/5 dalis to paties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal CK 4.79 straipsnį pirmumo teisė įsigyti bendrąja nuosavybe esančio turto dalį buvo atsakovo asmeninė teisė, jam mainų sutarties pagrindu atitekusios 2/5 žemės sklypo dalys taip pat yra jo asmeninė nuosavybė. Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-912-179/2005 dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise esančio sklypo (visas sklypo plotas –7,13 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 4,1489 ha žemės sklypą, pažymėtą indeksu 3, nustatė, kad atsakovui priklauso 3/5 dalys 2 152 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimo ir apskrities viršininko 2006 m. gegužės 16 d. įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo vardu buvo įregistruoti 4,1489 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/5 dalys 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymais 4,1489 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas suformuojant 1,3830 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,7659 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu sklypai yra įregistruoti atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nedalyvavo Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-912-179/2005 nagrinėjame, vėliau valstybės institucijos nereikalavo ieškovės sutikimų ar parašų žemės pertvarkymo dokumentuose, susijusiuose su žemės ribų bei servitutų nustatymu. Taigi 3/5 dalys 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,3830 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovui padovanota žemė, o 2,7659 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra mainų sutartimi įgyta žemė. Kadangi visi trys žemės sklypai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, jie neturėjo būti dalinami.

8.5. Netinkamai padalintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis 96 procentų baigtumo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.123 straipsnį privalėjo būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir paskirta atsakovui 60/100 dalių, o ieškovei 40/100 dalių gyvenamojo namo. Neatsižvelgta į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu sūnui D. buvo 17 metų, o sūnui Ž. – 15 metų, kiekvienam iš jų reikalinga asmeninė erdvė, nes skiriasi jų poreikiai, draugai, poilsio ir mokslo režimas, sūnūs jau trejus metus nuo ieškovės išėjimo naudojasi atskirais kambariais. Sūnus D. vidurinio ugdymo programą baigs būdamas 19 metų ir 6 mėnesių, sūnus Ž. – 19 metų ir 5 mėnesių, todėl abu vaikai dar mažiausiai kelerius metus liks gyventi šiame name. Neatsižvelgta ir į tai, kad nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. atsakovas vienas mokėjo už komunalines paslaugas, prižiūrėjo gyvenamąjį namą. Be to, gyvenamojo namo statybai buvo naudojami atsakovo motinos O. Ž. per keletą kartų atsakovui perduoti apie 90 000 Lt (26 065,80 Eur).

8.6. Nebuvo teisinio pagrindo dalinti savavališkai be statybą leidžiančių dokumentų pastatytų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nevertinti atsakovo argumentai, jog šie statiniai yra pastatyti nesant statybos leidimo, t. y. sukurti neteisėtai, todėl negali būti pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalijami. Be to, ir ieškovė prašė ne priteisti, o pripažinti jai teisę įregistruoti 1/2 dalį savavališkai pastatytų statinių. Visas ūkininko ūkis atsakovui yra priteistas natūra, todėl savavališkų statinių padalijimas šalims po 1/2 dalį yra nesuprantamas, nes šie statiniai yra naudojami ūkininko ūkiui. Jeigu sandėlis ir stoginė teisės aktų nustatyta tvarka bus įteisinti, jie bus sudėtinė ūkininko ūkio dalis.

8.7. Neteisingai paskaičiuota atsakovui paskirtų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių kilnojamųjų daiktų vertė. Atsižvelgdamas į itin didelį daiktų skaičių ir siekdamas neapsunkinti proceso, atsakovas neskundžia daiktų paskirstymo tarp šalių ir atskirų daiktų įvertinimo, tačiau teismas nurodė, jog atsakovui priteisiamo turto vertė yra 13 790,57 Eur, nors, sudėjus visų teismo sprendimu atsakovui priteistų daiktų vertes, bendra suma yra 6 909,08 Eur. Atsakovui priteisto turto vertė yra 6 881,48 Eur mažesnė negu nurodyta teismo sprendime, todėl jame neteisingai nurodyta ir kompensacijos suma (5 041,81 Eur) už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Kadangi pas atsakovą liko gyventi abu nepilnamečiai vaikai, visas turtas, įskaitant ir kilnojamuosius daiktus (išskyrus ūkininko ūkį sudarantį turtą) turėjo būti padalintas nelygiomis dalimis, t. y. 60/100 dalių turto turėjo būti paskirta atsakovui, 40/100 dalių – ieškovei.

8.8. Be pagrindo iš atsakovo ieškovei priteista 1 448,1 Eur kompensacija už šeimos santaupas. Ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. nepadėjo atsakovui išlaikyti nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo turto, mokėti komunalinių mokesčių, todėl dalį grynųjų pinigų atsakovas naudojo šiems tikslams ir jų šiuo metu nebėra. Be to, dalį (apie 868,86 Eur) šių pinigų prieš palikdama šeimą savo poreikiams pasiėmė pati ieškovė.

8.9. Padalinant ūkininko ūkį, turėjo būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Nevertinta aplinkybė, jog ieškovei 2012 m. rugsėjo 7 d. išėjus iš namų, atsakovas vienas tęsė verslą. Ieškovė prie verslo vykdymo, jo tęstinumo ir plėtros visiškai neprisidėjo. Vienintelės atsakovo ir su juo gyvenančių vaikų pajamos yra pajamos, gaunamos iš ūkininko ūkio. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad nukrypimo nuo lygių dalių principas taikytinas išimtinai visam bendram turtui. Dėl to atsakovui turėjo atitekti 75/100 dalys ūkininko ūkio, o visą ūkininko ūkį natūra priteisus atsakovui, ieškovei turėjo būti paskaičiuota kompensacija už 25/100 ūkininko ūkio dalis – 2 926,61 Eur.

8.10. Nepagrįstai atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 7 354,9 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninio turto (8/25 gyvenamojo namo dalių), esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimą laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2009 m. birželio 24 d., motyvuojant tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas šio namo remontui. Atsakovas nerinko pagerinimo išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau tai, kad jis pagerino ieškovės turtą, patvirtino 2015 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai P. Ž., A. V., V. V. Remontuojant ir įrengiant ieškovės asmeninį namą, buvo išleista apie 14 481 Eur suma bendrų santuokinių lėšų statybinėms medžiagoms pirkti, statybos darbams apmokėti. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė šių liudytojų parodymų ir atsakovo teiginio, jog kai kuriuos statybos ir remonto darbus, kurių vertė apie 2 896,2 Eur, jis atliko pats.

8.11. Parinktas netinkamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo būdas. Atsižvelgdamas į CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, taip pat į tai, kad abu vaikai gyvena ir gyvens su atsakovu, jie padeda atsakovui dirbti ūkininko ūkio darbus, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ieškovė daugiau kaip trejus metus gyvena kitur, su vaikais beveik nepalaiko ryšių, siekdamas, kad vaikai galėtų gyventi ramioje nekonfliktiškoje aplinkoje, atsakovas prašė apsvarstyti alternatyvų santuokinio turto padalijimo būdą, visą dalintiną (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą ir ūkininko ūkį sudarančius kilnojamuosius daiktus paliekant atsakovui, o iš jo ieškovės naudai priteisiant piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, nurodė, kokią kompensacijos sumą ir per kokį laikotarpį atsakovas galėtų išmokėti ieškovei, tačiau toks santuokinio turto padalijimo būdas nebuvo svarstytas ir dėl jo sprendime nepasisakyta.

8.12. Nepagrįstai nuspręsta pripažinti asmenine ieškovės prievole grąžinti avansą ir sumokėti netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą. Ši neteisėta ir nepagrįsta teismo sprendimo dalis įtvirtina neegzistuojančią ieškovės pareigą sumokėti jos tėvui ir jo sutuoktinei didelę pinigų sumą, o tai iš esmės blogina ieškovės turtinę padėtį ir mažina ieškovės finansines išgales teikti vaikams išlaikymą. Ieškovės nurodyti 60 000 Lt niekada nebuvo gauti šeimos poreikiams tenkinti, jų niekada negavo ir pati ieškovė. Minėti sandoriai buvo surašyti ne anksčiau kaip 2014 m. gruodžio mėnesį ir pateikti į bylą siekiant neteisėtu būdu prisiteisti iš atsakovo 33 000 Lt (9 957,46 Eur). Nevertinta, kad pradinio ir patikslinto ieškinio teiginiai akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems – pradiniame ieškinyje ta pati suma įvardinta kaip paskola, o patikslintame ieškinyje – kaip prievolė pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų papildymo. Ieškovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį būtų pateikę VĮ Registrų centrui. 2009 m. gegužės 28 d. sutartis ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimas teismui į bylą buvo pateikti tik 2015 metais. Protingumo principui prieštarauja tai, kad ieškovė už sutarties sąlygų nevykdymą įsipareigojo sumokėti savo tėvui 6 000 Lt baudą (sutarties 3.5. punktas). Abu tretieji asmenys 2009 metų metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijose nurodė neturintys paskolų ir nesusigrąžintų lėšų. Kadangi 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartyje ir 2009 m. birželio 8 d. susitarime nurodytos sumos (po 30 000 Lt) viršija Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkte (2008 m. liepos 1 d. redakcija) numatytą sandorio vertę, trečiasis asmuo A. Ž., būdamas savivaldybės tarybos nariu, per 30 dienų privalėjo pateikti patikslintą deklaraciją (7 straipsnis). Nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų deklaravęs minėtus sandorius. Pinigų perdavimo niekada nebuvo, atsakovas nėra pažįstamas su D. M. Teismo posėdyje liudytoja D. M., pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus. Trečiasis asmuo V. Ž. pripažino, kad abu dokumentai surašyti atgaline data, tačiau 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartyje ir 2009 m. birželio 8 d. susitarime nurodyta, jog ieškovė pinigus gavo šios sutarties (susitarimo) sudarymo metu. Taigi trečiasis asmuo V. Ž. pripažino ir tai, kad sandorių sudarymo metu pinigai nebuvo perduoti. Vien dėl šių priežasčių abu sandoriai laikytini niekiniais. Ieškovė nesugebėjo nurodyti konkrečių pirkinių, pirktų už neva iš trečiųjų asmenų gautus pinigus. Trečiasis asmuo V. Ž. nepaaiškino, kodėl sandoriai nenurodyti pradiniame ieškinyje. Sutarties ir susitarimo egzistavimas iki jų pateikimo į bylą niekur nėra fiksuotas. Į bylą tretieji asmenys A. Ž. ir V. Ž. įstojo tik 2015 metais, iki tol trejus metus nereiškė jokių reikalavimų net dėl menamos paskolos, kuri ieškovės ir trečiųjų asmenų teiginiais ir klastotais dokumentais vėliau transformavosi į gautą avansinį mokėjimą už turto pardavimą.

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti asmenine ieškovės prievole grąžinti 17 377,2 Eur avansą ir sumokėti kreditoriams 1 737,72 Eur netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytus tarp A. Ž., V. Ž. ir ieškovės, priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo pripažinti prievoles, kylančias iš 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutarties, 2009 m. birželio 8 d. susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytus tarp A. Ž., V. Ž. ir ieškovės, iš 2013 m. liepos 13 d. paskolos sutarties Nr. 2013-07-01/Nr. 1, sudarytos tarp A. Ž. ir ieškovės, solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis solidarią prievolę grąžinti 17 377,2 Eur avansą ir sumokėti kreditoriams 1 737,72 Eur netesybas pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį, 2009 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytus tarp A. Ž., V. Ž. ir ieškovės, solidarią prievolę grąžinti kreditoriams 2 896 Eur pagal 2013 m. liepos 13 d. paskolos sutartį Nr. 2013-07-01/Nr. 1, sudarytą tarp A. Ž. ir ieškovės, po santuokos nutraukimo paskirti vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes neatsižvelgta į trečiųjų asmenų, ieškovės, liudytojų D. M. ir A. Ž. nurodytas aplinkybes, vadovautasi tik subjektyviais atsakovo paaiškinimais, jie nepagrįstai laikyti patikimais. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, kad avansinio mokėjimo sutartis ir susitarimas buvo pasirašyti jos tėvų namuose 2009 metais per du kartus. A. Ž. ir jo sutuoktinė V. Ž. jų namuose perdavė ieškovei ir atsakovui iš viso 60 000 Lt, kurie buvo perduoti atsakovui ir atsakovo perskaičiuoti. Perduodant lėšas dalyvavo liudytoja D. M.. Gautos lėšos buvo panaudotos traktoriui–žoliapjovei pirkti ir gyvenamojo namo statybai. V. Ž. paliudijo, kad ieškovė ir atsakovas statėsi gyvenamąjį namą, tam tikslui jiems trūko pinigų. Dalį lėšų tretieji asmenys sumokėjo pagal sutartis iš asmeninių lėšų, dalį pasiskolino iš teismui įvardintų asmenų. Bylos nagrinėjimo metu trečiųjų asmenų nurodyti finansavimo šaltiniai nebuvo paneigti, dėl jų teismas nepasisakė ir sprendime. Pinigų perdavimo metu rašytinės sutartys nebuvo sudarytos. Sutartys buvo pasirašytos vėliau, nei buvo perduoti pinigai, jų perdavimo vietoje – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartyse nurodytos datos atitinka pinigų perdavimo datas. Nors atsakovas nedalyvavo sutarčių pasirašyme, tačiau jam yra žinomas sutarčių sudarymo faktas. Liudytoja D. M. patvirtino nurodytas aplinkybes, o liudytoja A. Ž. parodė, kad ji žinojo apie sutarčių sudarymą tarp trečiųjų asmenų, ieškovės ir atsakovo. Atsakovo byloje pateikti ūkininko finansinės veiklos dokumentai patvirtina, kad vien iš ūkininko veiklos ir iš atsakovo motinos O. Ž. gautų apie 90 000 Lt (26 065,8 Eur) gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų šalys negalėjo pastatyti, tam buvo reikalingi papildomi finansavimo šaltiniai. Atsakovas neįrodė, kad jo nurodytų finansavimo šaltinių pakako gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai. Papildomas finansavimo šaltinis buvo trečiųjų asmenų pagal sutartis sumokėti 60 000 Lt. Prievolės, kylančios iš 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutarties, 2009 m. birželio 8 d. susitarimo, 2013 m. liepos 13 d. paskolos sutarties Nr. 2013-07-01/Nr. 1 yra solidarios, kadangi ieškovė su atsakovu sutarčių sudarymo metu bei pinigų gavimo metu gyveno santuokoje (CK 3.109 straipsnis), gautos pagal sutartis piniginės lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, tačiau tretieji asmenys neprieštarauja, kad šios bendrosios prievolės po santuokos nutraukimo teismo sprendimu būtų vykdomos ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis.

9.2. 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartis, 2009 m. birželio 8 d. susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo nepagrįstai sutapatinti su preliminariąja sutartimi (CK 6.165 straipsnis), kuriai taikomas savarankiškas teisinis reguliavimas ir reglamentavimas. Paskolos sutarties dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn faktas sutartyje turi būti aiškiai pažymėtas, tačiau šis reikalavimas nėra privalomas ir netaikytinas esant preliminariai sutarčiai. Sprendime nepagrįstai pasisakyta, kad sutartyse, kurias pasirašė ieškovė, nėra įrašo, jog ji gavo pinigus. Bylos nagrinėjimo teisme metu sutarties šalys patvirtino, kad viena sutarties šalis yra sumokėjusi lėšas, kita šalis (ieškovė) patvirtino, jog lėšas yra gavusi. Teismas nepasisakė, kokiais dar leistinais įrodymais tretieji asmenys (kreditoriai) turėtų įrodinėti pinigų perdavimo ir pinigų gavimo faktą.

9.3. Teismas nebuvo objektyvus, aktyvus, nepagrįstai suteikė prioritetą visiškai nereikšmingoms dėl ginčo dalyko aplinkybėms, nukrypo nuo ginčo esmės, jos neatskleidė, nepasisakė dėl svarbių aplinkybių, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, vienais įrodymais rėmėsi ir juos pripažino, o kitus atmetė, nenurodydamas atmetimo motyvų. Atsakovo parodymai dėl bendrų prievolių sudarymo bei vykdymo aplinkybių subjektyvūs, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas neįrodė, kad jam nebuvo žinoma apie ieškovės pasirašytas sutartis ir pagal jas prisiimtus įsipareigojimus, kurie laikytini bendromis sutuoktinių prievolėmis.

9.4. Nepasisakyta dėl prievolių, kylančių iš 2013 m. liepos 13 d. paskolos sutarties Nr. 2013-07-01/Nr. 1. Nei ieškinyje, nei priešieškinyje ši neįvykdyta prievolė nepaminėta. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad prievolė nėra įvykdyta, tačiau teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintą kreditorių apsaugos institutą, dėl jos nepasisakė. Prievolės, kylančios iš 2013 m. liepos 13 d. paskolos sutarties Nr. 2013-07-01/Nr. 1, pripažintinos bendromis atsakovo ir ieškovės prievolėmis, kadangi ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio negyvena su atsakovu, buvo nušalinta nuo šeimos verslo, šeimos ūkio pajamomis naudojosi tik atsakovas. Ieškovė neturėjo lėšų pragyvenimui, todėl buvo priversta jas skolintis iš tėvų.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Atsakovas nepateikė ieškovės neištikimybę patvirtinančių įrodymų. Atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo įrodinėja prielaidomis, išsigalvojimais. Atsakovas yra kaltas, kad apribojo ieškovės bendravimą su vaikais, jiems įteigė išgalvotas ieškovės išėjimo iš namų priežastis. Ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl sistemingo atsakovo psichologinio ir fizinio smurto, liguisto pavydo, siekimo dominuoti, barnių ir konfliktų šeimoje. Ieškovė apsigyveno skyrium dėl atsakovo kaltų veiksmų šeimoje, taip pat dėl to, kad ieškovės ir atsakovo santykiai darė neigiamą įtaką šalių vaikams. Ieškovė manė, kad jos išėjimas trumpalaikis, tam, kad nutraukti santuoką, pasidalinti turtą ir toliau auginti vaikus. Apie tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo laikotarpiu siekė kompromiso ir susitarimo, matyti iš jos teiktų pasiūlymų atsakovui, su kuriais jis nesutiko, siekio bendrauti su vaikais, teikti jiems išlaikymą. Nuo apsigyvenimo skyrium ieškovė teikė išlaikymą vaikams, atsižvelgdama į savo turtinę padėtį, kaip tai numato CK 3.192 straipsnis. Apsigyvenus skyrium, atsakovas eliminavo ieškovę iš bendro šalių verslo, dėl to ieškovė neturėjo jokių pajamų, iki 2014 m. balandžio 7 d. registravosi darbo biržoje kaip ieškanti darbo. Atsakovas, atsižvelgiant į jo geresnę turtinę padėtį, turėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi negu ieškovė. Ieškovei įsidarbinus, ji reguliariai teikia vaikams priteistą laikiną išlaikymą. Dėl atsakovo veiksmų tarp ieškovės ir vaikų tapo negalimas įprastas, normalus vaikų ir motinos bendravimas. Nepaisant to, ieškovė stengiasi palaikyti ryšį su vaikais. Atsakovas nepaneigė jo kaltės dėl šeimos iširimo patvirtinančio įrodymo – 2003 m. lapkričio 19 d. teismo medicinos specialisto išvados. Smurto dieną šalys gyveno šeimoje, todėl šnekamąja kalba ieškovė atsakovą įvardijo kaip savo vyrą. Nepaneigus minėtos išvados, konstatuotina, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje, žiauriai elgėsi su ieškove, o tai pripažintina kaltais atsakovo veiksmais, lėmusiais šeimos iširimą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Dėl šeimos gerovės ieškovė slėpė nuo artimųjų atsakovo smurto atvejus prieš ją. Ieškovės ir atsakovo indėlis į bendro turto sukūrimą buvo lygiavertis. O. Ž. 90 000 Lt perdavimas atsakovui turėjo būti įformintas rašytine sutartimi (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas įrodymų byloje nepateikė, o O. Ž. banko sąskaitos išrašas apie jos daiktų pardavimą neįrodo pinigų perdavimo atsakovui fakto.

10.2. Atsakovas neįrodė neturtinei žalai priteisti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto, jos apsigyvenimą skyrium nulėmė atsakovo kalti veiksmai šeimoje, ieškovė šeima rūpinosi pagal galimybes ir susidariusią situaciją iki to momento, kai atsakovas visiškai apribojo jos ir vaikų bendravimą. Aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į institucijas dėl savo ir vaikų teisių pažeidinėjimo, patiriamo dėl netinkamų atsakovo veiksmų, įrodo, jog ieškovė siekė teisėtų tikslų – apginti vaikų ir savo teises bei interesus. Atsakovas neįrodė, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, pažeminimą.

10.3. Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės po 144,81 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės yra neproporcingas ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai. Priteisus atsakovo nurodytą išlaikymo vaikams dydį, ieškovė negalėtų tenkinti gyvybiškai svarbių savo poreikių, turėtų nuolat skolintis lėšų vaikų išlaikymui. Atsakovas neteisėtai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už visą laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki priešieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 144,81 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes byloje pateikti įrodymai (pinigų perlaidų kvitai) patvirtina, jog ieškovė teikė vaikams išlaikymą, kai tik įsidarbino ir gavo pajamas. Ieškovės darbo užmokestis yra nedidelis, nes ieškovės tėvas ir jo sutuoktinė suteikia ieškovei gyvenamąjį plotą, apmoka išlaidas maistui ir kt. Atsakovas nepagrįstai kvestionuoja ieškovės studijų eigą, kuri niekaip nesusijusi su nagrinėjama byla. Ieškovės fotografijos nėra jos turtinę padėtį patvirtinantis įrodymas. Draugai ieškovei buvo padovanoję dovaną gimtadienio proga – fotosesiją. Nėra pagrindo prijungti atsakovo pateiktų papildomų įrodymų (fotografijų), nes pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino jų kilmės ir aplinkybių. Atsakovo pajamos yra 7,5 karto didesnės nei ieškovės, vaikai turi turto (atsakovas sumažino santuokinio turto dalį, vaikams perrašydamas brangias transporto priemones), vaikai yra aprūpinti visais reikalingais daiktais ir piniginėmis lėšomis (atsakovo paaiškinimai, duoti teisme), be to, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi kito turto (žemės sklypų), todėl jo indėlis vaikų išlaikymo prievolėje turi būti didesnis nei ieškovės.

10.4. Atsakovo vertinimas, jog mainų sutarties pagrindu santuokoje įgytas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, prieštarauja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Mainų sutartis buvo sudaryta esant ieškovės sutikimui, patvirtintam notarės. Pagal mainų sutartį teisė į 2/5 dalis 7,13 ha žemės sklypo buvo įgyta išmainius ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius kilnojamuosius daiktus. Žemės sklypai pagrįstai buvo padalinti lygiomis dalimis, nes 2,852 ha šalys įsigijo mainų sutarties pagrindu, o 0,1291 ha šalys įsigijo Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-912-179/2005 pagrindu, be to, sklypus šalys pagerino bendru darbu ir lėšomis. Atsakovas veikė ne tik savo, bet ir ieškovės vardu, šalių tikslas buvo sukurti bendrą nuosavybę. Nekilnojamųjų daiktų įregistravimas viešame registre nėra teisiškai aktuali aplinkybė, pretenduojant į nuosavybės teises ar sprendžiant klausimą dėl nuosavybės santykių į nekilnojamąjį objektą buvimo ar nebuvimo.

10.5. Atsakovas neįrodė CK 3.123 straipsnio taikymo pagrindų. Namą šalims padalijus per pusę, vaikų interesai nebus pažeisti, nes jiems bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikai toliau naudosis savo kambariais. Atsakovas neįrodė, jog namo statybai buvo naudojamos atsakovo motinos O. Ž. atsakovui perduotos piniginės lėšos. Aplinkybė, jog atsakovas mokėjo už namo komunalines paslaugas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto padalijimo lygiomis dalimis principo, nes atsakovas 10 000 Lt šalių sukauptų santaupų, likusių name, panaudojo ir turto išlaikymui.

10.6. Sandėlis ir stoginė nėra sudėtinė ūkininko ūkio dalis. Tai, jog atsakovas šiuos pastatus naudoja ūkyje esantiems daiktams sandėliuoti, nėra imperatyvus įpareigojimas juos priteisti vienam atsakovui.

10.7. Teismas kompensacijos dydį pagrindė, pasisakydamas dėl daiktų vertės ir jų padalijimo būdo. Teismas vertino, kad dalį brangių kilnojamųjų daiktų atsakovas perleido be ieškovės sutikimo. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog, vaikams likus gyventi su atsakovu, jam turėjo būti priteista didesnė santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų dalis (60/100 dalys). Vaikai be apribojimų galės naudotis tiek ieškovei, tiek atsakovui paskirtais daiktais.

10.8. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis santaupas panaudojo šeimos poreikiams (vaikų ir turto išlaikymui), o ne savo asmeninėms reikmėms.

10.9. Aplinkybė, jog atsakovas kurį laiką vienas vykdė veiklą ūkininko ūkyje, neatleidžia atsakovo nuo pareigos kompensuoti ieškovei jos dalį šiame turte. Nors, ieškovei apsigyvenus skyrium, atsakovas vienas vykdė su ūkininko ūkiu susijusias prievoles, tačiau išimtinai vienas naudojosi iš šios veiklos gaunamomis pajamomis, pelnu, kuris buvo pakankamas turtui išlaikyti.

10.10. Atsakovas klaidingai teigia, jog išlaidas namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui patvirtino liudytojai P. Ž., A. V. ir V. V.. Šie liudytojai teisme neįvardijo, kokias lėšas gavo už atliktus darbus. Vien šių liudytojų tvirtinimas, jog jiems už darbus sumokėjo atsakovas, neįrodo, jog atsakovas už darbus sumokėjo iš savo lėšų. Namai buvo remontuojami, atliekant einamąjį remontą, iš bendrų santuokoje įgytų lėšų.

10.11. Atsakovas nepagrindė reikalavimo jam vienam natūra priteisti visą santuokoje įgytą turtą, iš atsakovo ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Teismas turtą padalijo natūra, atsižvelgęs ne tik į ieškinio, bet ir priešieškinio reikalavimus.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir pripažinti trečiojo asmens V. Ž. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas nurodo argumentus, išdėstytus jo apeliacinio skundo dalyje dėl 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutarties ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimo (nutarties 8.12 punktas). Papildomai atsakovas pažymi, kad apeliantų nurodytu tariamo pinigų perdavimo metu (2009 m. gegužės 28 d. ir 2009 m. birželio 8 d.) namas jau buvo pastatytas ir visiškai įrengtas. Visa šeima su svečiais naujai pastatytame name 2008 m. gruodžio 31 d. sutiko Naujuosius Metus, (duomenys neskelbtini) tame pačiame name visa šeima šventė sūnaus D. gimtadienį, o galutinai šalys su vaikais įsikėlė gyventi į namą 2009 m. birželio 23 d. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. 60 000 Lt suma negalėjo būti naudojama statybinėms medžiagoms pirkti ir statybininkams už darbus apmokėti, nes namas jau buvo pastatytas. Ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmuose, kiek tai susiję su 2009 m. gegužės 28 d. sutarties ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimo sudarymu, buvo nusikalstamos veikos požymių, todėl pirmosios instancijos teismas apie tai privalėjo pranešti prokurorui (CPK 300 straipsnis). Šalys nebuvo pareiškę reikalavimų, kylančių iš 2013 m. liepos 13 d. paskolos sutarties Nr. 2013-07-01/Nr. 1, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. Ž., ji nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs dėl jos sprendimo. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teisme šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti nagrinėjamas. Šalys kartu negyvena nuo 2012 m. rugsėjo 7 d., todėl apeliacinio skundo reikalavimas padalinti prievolę pagal sandorį, kurio sudaryme atsakovas nedalyvavo, ir kuris buvo sudarytas praėjus beveik vieneriems metams po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, yra nepagrįstas.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Atsakovas prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis jo prašymas nėra pagrįstas, nes byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių garso įrašuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinius skundus netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

15.Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis). Apeliantas (atsakovas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, 20 nuotraukų, esančių ieškovės paskyroje socialiniame tinkle Facebook, V. S. darbo sutarties kopiją, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimo administracinėje kopiją), prašydamas juos prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus apelianto rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šiais įrodymais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, nenurodo, kodėl jie (išskyrus nuotraukas) nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo pateiktus įrodymus, kadangi nelaikytina, jog būtinybė juos pateikti iškilo vėliau.

Dėl faktinių aplinkybių

16. 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 254), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikta ikisantuokinė Ž. pavardė; nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su tėvu; iš motinos vaikams priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis po 58 Eur; priteistas išlaikymo įsiskolinimas 1 392 Eur nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki ieškinio padavimo dienos; padalintas šalių santuokoje įgytas turtas; išspręstas prievolės grąžinimo klausimas; iš šalių priteistos valstybei bylinėjimosi išlaidos.

17.Apeliacinius skundus padavė ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dėl sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, santuokinio turto padalijimo, ieškovės turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, prievolės pripažinimo asmenine ieškovės prievole, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo

18. Apelianto teigimu, be pagrindo pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Netinkamai įvertinti priešieškinio argumentai, atsakovo žodiniai paaiškinimai, neatsižvelgta, kad ieškinio motyvai ir ieškovės žodiniai paaiškinimai yra prieštaringi ir nelogiški, neįsigilinta į tikrąsias santuokos iširimo priežastis.

19. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

20.Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, nelaikė jos lygiaverte partnere, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas (apeliantas) tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, išėjo iš namų ir daugiau kaip metus nesirūpino šeima ir jų bendru turtu.

21. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, o atsakovas neįrodė vien tik ieškovės kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atmestini apelianto argumentai, jog santuoka išimtinai iširo tik dėl ieškovės kaltės, nes ji, anot apelianto, 2012 m. rugsėjo 7 d. išėjo iš namų ir šeima nesirūpino, buvo neištikima. Apelianto argumentai apie tai, kaip jis rūpinosi šeima, nevartojo smurto prieš ieškovę nėra svarbūs, nes pirmosios instancijos teismas laikė juos nepakankamais įrodyti atsakovo kaltę.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, vaikų apklausa), leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas ne visada tinkamai elgėsi namuose, kad šeimoje buvo konfliktų. Nors byloje nustatyta, kad ieškovė 2012 m. rugsėjo 7 d. išėjo iš namų ir gyvena kitur, tačiau ir iš paties apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė lankė vaikus, metų laikotarpyje atsiuntė pinigų vaikams išlaikyti, juos siunčia ir toliau kas mėnesį, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pačių šalių santykiai yra konfliktiški, sunkus ieškovės ir vaikų bendravimas (patys vaikai nenori bendrauti su mama).

24.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami ir neabejotini, leidžiantys daryti kategorišką išvadą dėl ieškovės neištikimybės.

25. Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, vaikų apklausa, pareiškimai įvairioms institucijoms įrodo, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos.Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.

26. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio

27. Atsakovas prašė vaikams priteisti po 144,81 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė sutiko mokėti po 58 Eur. Būtent tokią sumą ir priteisė pirmosios instancijos teismas.

28. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, priteisė vaikams aiškiai per mažą išlaikymą.

29. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

31. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

32. Atsižvelgiant į tokius įstatymo ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, pagrįstu pripažintinas apelianto argumentas, jog priteistas išlaikymas po 58 Eur neatitinka vaikų poreikių. Ieškovė, pateikdama įrodymus apie jos gaunamas minimalias pajamas (apie 134 Eur), nepateikė jokių įrodymų, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) metų, darbinga, negali rasti darbo, kuris užtikrintų tinkamą pareigos teikti išlaikymą vaikams vykdymą, ir įrodymų, kad ji apskritai ėmėsi tokių pastangų. Ieškovė pateikė įrodymus, kad tėvo ūkyje dirba už pusę etato, tačiau pritartina apeliantui, jog abejotina, kad tėvo ūkyje, kuriame dirba nemažai samdomų žmonių, neatsirastų darbo už visą etatą ir pačiai ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė turi turto asmenine nuosavybe, be to (nors teisėjų kolegija dėl apelianto argumentų turto dalybų klausimu kol kas nepasisakė), jai priteista ir 1/2 dalis santuokoje įgyto turto (už natūra tenkančią turto dalį ieškovei priteista kompensacija), kas taip pat patvirtina tam tikrą ieškovės turtinės padėties stabilumą. Kadangi iš ieškovės priteistas išlaikymas vaikams atitinka tik apie trečdalį (skaičiuojant, jog abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis) minimalios mėnesinės algos, kuri kasacinio teismo praktikoje nustatant išlaikymo dydį pripažįstama kaip orientacinis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.), toks, t. y. 58 Eur priteistas išlaikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra per mažas patenkinti ir tik minimalius vaikų poreikius.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo turtinę padėtį geresne. Kaip matyti iš priimto sprendimo, atsakovui atiteko ūkininko ūkis (šios sprendimo dalies ieškovė neskundė), iš kurio gaunamos pajamos. Apelianto teigimu, iš ūkio gaunamų pajamų dydis didžiąja dalimi priklauso ne nuo turimų įrengimų ar darbo priemonių, bet nuo to, kiek įdedama rankų darbo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo patikslintą priešieškinį, kuriame, prašydamas priteisti visą ūkį jam, nurodė, jog, dalijant turtą natūra, nebus galima turtą racionaliai naudoti ir gauti iš jo didžiausią naudą, auginant šiltnamyje augalus, bus galima gauti pajams ištisus metus. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dirbant ūkyje, kurį racionaliai naudojant, bus gaunamos pastovios pajamos, kurios visą laiką ir buvo šeimos pragyvenimo šaltinis. Be to, apeliantas turi nuosavybės teise žemės sklypų.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatavus apelianto turtinę padėtį geresne, pripažinus, kad priteistas išlaikymas vaikams po 58 Eur yra per mažas, teisėjų kolegijos nuomone, jis turi būti padidintas iki 100 Eur.

35. Nustačius, kad išlaikymo dydis didintinas, atitinkamai pagal priteisiamą išlaikymo dydį perskaičiuotinas ir priteistas išlaikymo vaikams įsiskolinimas nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. (100 x 12 x 2 = 2 400).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo

36. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktinių turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Dėl žemės sklypų

37. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino 3/5 dalis 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3830 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,7659 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių turtu. Jo nuomone, visi sklypai yra asmeninė apelianto nuosavybė, nes dalis žemės jam padovanota, o kitą įsigijo kaip turintis pirmumo teisę, kuri yra asmeninė teisė, įsigyti bendrąja nuosavybe esančio turto dalį, sklypai registruoti jo vardu, todėl neturėjo būti dalinami.

38. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka tik iš dalies. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto mama O. Ž. 2004 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutartimi padovanojo 1/5 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (duomenys neskelbtini) esančio sklypo (visas sklypo plotas – 7,13 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl sutiktina su apeliantu, kad ši sklypo dalis laikytina jo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš ieškovės teiktų procesinių dokumentų (reikalavimų padalinti žemės sklypus, dėstomų aplinkybių) spręstina, kad tokią aplinkybę pripažįsta ji pati, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad 2004 m. birželio 8 d. mainų sutartimi iš D. K. įgyta nuosavybės teisė į 2/5 dalis minėto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Žemės sklypas buvo išmainytas santuokos metu į mainų sutartyje nurodytą įrangą, t. y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius daiktus. Pažymėtina, kad ieškovė davė sutikimą bendram turtui išmainyti į dalį A. K. priklausančio žemės sklypo. Atkreiptinas dėmesys į pačios mainų sutarties 4 punktą, kuriame šalims išaiškintas CK 3.87 straipsnio turinys, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Įvertinus šias aplinkybes, atmestinas apelianto argumentas, kad visa žemė yra jo asmeninė nuosavybė, jis, kaip sklypo bendraturtis, turėjo pirmumo teisę įsigyti bendrąja nuosavybe esančio turto dalį.

40. Iš bylos medžiagos matyti, kad sklypai buvo atidalijami, padalijami, formuojami atskiri sklypai – galutinai suformuoti 1,3830 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,7659 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2152 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 3/5 dalys bei anksčiau minėti du sklypai registruoti atsakovo vardu.

41. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl sklypų teisinės registracijos reikšmės, todėl jų nekartoja ir plačiau nepasisako.

42. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame jis nurodo, kad santuokos metu, be kita ko, įgijo 2,7659 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtiną bendrai jungtinei nuosavybei.

43. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalino visus sklypus tarp šalių lygiomis dalimis, todėl ši sprendimo dalis keistina. Įvertinus sklypų dydį, galimas paklaidas dėl sklypų matavimų dovanojimo, mainų sutarčių sudarymo metu ir atliktų kadastrinių matavimų, taip pat į tai, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad būtų kuo mažiau bendrų sklypų ir nagrinėjamu atveju iš dalies esant tokiai galimybei, teisėjų kolegijos vertinimu, asmenine atsakovo nuosavybe pripažintinos 1/2 dalis 3/5 dalių 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,3830 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2,7659 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis 3/5 dalių 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe ir tarp sutuoktinių dalintina lygiomis dalimis.

Dėl gyvenamojo namo

44. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria gyvenamasis namas tarp šalių padalintas lygiomis dalimis. Jo teigimu, neįvertinta, kad su juo liko gyventi vaikai, kad jis, ieškovei išėjus gyventi kitur, vienas mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, prižiūrėjo namus, todėl teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalų principo ir jam paskirti 60/100 dalių, o ieškovei – 40/100 dalių gyvenamojo namo.

45. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

46. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

47. Byloje teismo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų (sūnui D. Ž. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, t. y. apeliantu. Pažymėtina, kad vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, nagrinėjamu atveju su apeliantu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad toks nukrypimas būtinas siekiant apsaugoti vaikų, kurių vienas šiuo metu jau yra pilnametis, ar sutuoktinio interesus.

48. Dar vienu iš kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, pripažįstamas ir vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

49. Apelianto teigimu, gyvenamojo namo statybai buvo panaudoti jo mamos O. Ž. perduoti pinigai (per keletą kartų apie 90 000 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei notariškai patvirtina sutartis, kuria O. Ž. pardavė butą, nei jos sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad jos pinigai buvo perduoti apeliantui ir panaudoti namo statybai. Su kuo, beje, nesutinka ir ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad namo statybai buvo naudojami jo mamos perduoti pinigai virš 70 000 Lt. Be kita ko, tame pačiame atsiliepime nurodė, kad jo ir ieškovės santuokoje įgytas bendras turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) dalinti namą ir kitą nekilnojamąjį turtą jis prašė pradiniuose priešieškiniuose.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes būtent jis gyveno šalių pasistatyme name, todėl akivaizdu, kad jis ir mokėjo mokesčius.

Dėl sandėlio ir stoginės

51. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine nuosavybe sandėlį ir stoginę ir juos padalino po 1/2 dalį, nes jie pastatyti neteisėtai, t. y. savavalinė statyba. Teigia, jog tuo atveju, jei bus šie pastatai įregistruoti, jie taps ūkininko ūkio dalimi, o ūkininko ūkis visas priteistas jam.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, (duomenys neskelbtini), pasistatė sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruoti. Jie pastatyti savavališkai, surašytas savavališkos statybos aktas.

53. Pažymėtina, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

54. Iš bylos spęstina apie tai, kad ginčo statinių prigimtis ir paskirtis yra faktiškai susijusi su abiem ginčo šalims lygiomis dalimis teismų priteistais namu, žemės sklypu. Atsakovas neįrodė, kad šie pastatai yra susiję vien tik su ūkininko ūkiu. Nors minėti ginčo pastatai pastatyti be leidimo, tačiau jiems atlikti kadastriniai matavimai. Byloje nebuvo įrodinėta ir nenustatyta aplinkybė, kad nėra galimybės šių nuosavybės teisės objektų įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti ateityje. Iš paties apelianto teiginio „jeigu sandėlis ir stoginė bus teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti...“ spręstina apie tai, kad tokia galimybė yra.

55. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl sandėlio ir stoginės padalijimo atmestini.

Dėl kilnojamųjų daiktų vertės

56. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo jam priteistų kilnojamųjų daiktų vertę, tačiau nesutinka su argumentu, jog turėjo būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Dėl šio argumento teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi 46-50 punktuose.

57. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad realiai egzistuojantis dalintinas kilnojamasis šalių turtas yra 10 616,03 Eur vertės. Ieškovei teismas priteisė daiktus 3 706,95 Eur vertės, atsakovui – 6 909,08 Eur vertės, nors neteisingai nurodė, jog priteisiama turto, kurio vertė 12 790,57 Eur ir atitinkamai paskaičiavo iš atsakovo priteistiną 5 041,81 Eur kompensaciją ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegijos skaičiavimu, šalims dalijant turtą lygiomis dalimis, tektų kiekvienai 5 308,02 Eur vertės turtas. Kadangi ieškovei priteista turto už mažesnę sumą, iš atsakovo priteistina kompensacija, tačiau ne 5 041,81 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 1 601,65 Eur. Todėl ši sprendimo dalis patikslintina.

Dėl kompensacijos priteisimo

58. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovo priteisė 1 448,10 Eur kompensaciją už šeimos santaupas, motyvuodamas tuo, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams.

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, turėjo sukaupę 2 896,20 Eur, kurie liko pas atsakovą.

60. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, laikytina, kad šeimos santaupas atsakovas išnaudojo savo poreikiams, todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė 1 448,10 Eur kompensaciją.

Dėl ūkininko ūkio padalijimo

61. Apeliantas sutinka, kad jam natūra priteistas ūkininko ūkis, tačiau nesutinka, jog priteista kompensacija ieškovei už 1/2 dalį ūkio. Jo teigimu, priteistina kompensacija už 1/4 dalį ūkininko ūkio. Šį savo argumentą motyvuoja tuo, kad liko neįvertinta aplinkybė, jog ieškovei išėjus iš namų, jis vienas tęsė verslą, vykdė prievoles, be to, su apeliantu liko gyventi vaikai, todėl taikytinas nukrypimo nuo lygių dalių principas.

62. Teisėjų kolegija dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo pasisakiusi nutarties 46-50 punktuose. Papildomai pažymėtina, jog teisi ieškovė, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, teigianti, kad jai išėjus iš namų, atsakovas ne tik vienas vykdė prievoles, vystė verslą, bet vienas naudojosi ir iš verslo gaunamomis pajamomis, pelnu, kuris buvo pakankamas turtui išlaikyti bei, kad aplinkybė, jog iš ūkininko ūkio gaunamos pajamos yra atsakovo ir vaikų pragyvenimo šaltinis, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo

63. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas jo priešieškinio reikalavimas dėl 10 136,70 Eur kompensacijos už ieškovės turto pagerinimą.

64. Sutiktina su apeliantu, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl pareiga įrodyti savo priešieškinio reikalavimo pagrįstumą nagrinėjamu atveju tenka būtent atsakovui, t. y. jo pareiga įrodyti, kad jis turėjo pakankamas pajamas, jomis ir savo darbu prisidėjo prie turto pagerinimo.

65. Ginčo dėl to, kad ieškovei priklausančioje namo dalyje ((duomenys neskelbtini)) buvo atlikti tam tikri darbai, nėra. Apeliantas nurodo, kad darbams išleista apie 14 481 Eur bendrų santuokinių lėšų statybinėms medžiagoms pirkti, statybos darbams apmokėti. Savo atliktus darbus įvertino 2 896,20 Eur suma.

66. Nagrinėjamu atveju pats atsakovas yra pripažinęs, kad rašytinių įrodymų byloje neturi. Atsakovo prašymu apklausti liudytojai P. Ž., A. V., V. V. nenurodė, kokias pinigų sumas gavo iš atsakovo, kuris netgi nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo asmeninių lėšų. Pastebėtina, kad ir apeliaciniame skunde teigia, jog buvo panaudotos ne jo asmeninės lėšos, bet santuokinės lėšos. Apelianto atliktų darbų vertė taipogi nepagrįsta įrodymais. Pastebėtina ir tai, kad šalys ieškovei priklausančiame name gyveno nuo 2000 m. pradžios iki 2009 m. birželio mėnesio pabaigos. Jokie darbai po 2005 metų jau nebuvo atliekami. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad gyvenant su vaikais, reikalinga namą prižiūrėti, remontuoti, padaryti tinkamu gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė jo nurodytų aplinkybių dėl prisidėjimo asmeninėmis lėšomis ir įdėto asmeninio darbo, jo vertės, todėl kompensacija nepriteista pagrįstai.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo būdo

67. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą turto padalijimo būdą, nesvarstė apelianto alternatyvaus reikalavimo visą nekilnojamąjį turtą ir ūkininko ūkį priteisti natūra jam, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Motyvuoja tuo, kad šalių santykiai konfliktiški, beveik nutrūkę ryšiai ir su vaikais.

68. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

69. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais, t. y. dėl objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio veiksnių, sutuoktiniams turtas natūra gali būti ir nepadalytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; kt.).

70. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015; kt.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

71. Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas.

72. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė turtą padalinti natūra lygiomis dalimis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė nekilnojamąjį turtą priteisti jam, ieškovei iš jo – kompensaciją. Pradiniame priešieškinyje, pateiktame teismui 2014 m. rugpjūčio 11 d., atsakovas prašė nekilnojamąjį turtą tarp šalių dalinti natūra po 1/2 dalį. Patikslintuose priešieškiniuose (2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. kovo 17 d.) gyvenamąjį namą taip pat prašė padalinti lygiomis dalimis tarp sutuoktinių natūra. 2015 m. balandžio 20 d. patikslintame priešieškinyje atsakovas prašė gyvenamąjį namą padalinti natūra jam priteisiant 60/100, ieškovei – 40/100 dalių. 2015 m. birželio 17 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog tuo atveju, jei teismas, dalindamas santuokinį turtą, pripažins ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį, nedarys jokių kliūčių ieškovei patekti į namą. 2015 m. liepos 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad natūra prašė turtą padalyti abejodamas savo finansinėmis galimybėmis išmokėti kompensaciją, tačiau prašė apsvarstyti ir alternatyvų turto priteisimo būdą, t. y. nekilnojamąjį turtą priteisti jam. Teigė galįs iš karto išmokėti 10 000 Eur kompensaciją, o po to kas mėnesį po 500 Eur, didesnės sumos negalėtų sumokėti. 2015 m. lapkričio 16 d. teisme gautame dar kartą patikslintame priešieškinyje prašė gyvenamąjį namą dalinti natūra jam priteisiant didesnę dalį, o ūkininko ūkį priteisti visą jam, ieškovei išmokant kompensaciją.

73. Nesutiktina su apeliantu, jog dėl alternatyvaus turto padalijimo būdo pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Kaip matyti iš priimto sprendimo, teismas iš byloje esančių įrodymų pagrįstai sprendė, kad yra galimas gyvenamojo namo, stoginės ir sandėlio padalijimas natūra, kad yra galimybės šį turtą bendrai valdyti ir juo naudotis, kad tuo nebus pažeisti vaikų interesai, priešingai, vaikai turės didesnę galimybę bendrauti su mama. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad šalys neturi finansinių galimybių išmokėti piniginės kompensacijos už pusę minėto turto, konstatavo ir tai, kad mokant dalimis per kelerius metus, bus pažeidžiami šalių interesai.

74. Įvertinus ir tai, kad iš atsakovo priteista kompensacija už ūkininko ūkį 5 853,22 Eur, 1 448,10 Eur kompensacija už santaupas, priteistina 1 601,65 Eur kompensacija už atitekusią didesnę kilnojamojo turto dalį, t. y. 8 902,97 Eur, priteisus kompensaciją išmokėti už likusią nekilnojamojo turto dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui susidarytų didelė našta, ką, kaip minėta, be kita ko, jis yra ir pats pripažinęs. Be to, mokant dalimis ilgą laiko tarpą, būtų pažeisti ieškovės interesai.

75. Kaip minėta, vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški santykiai negali nulemti turto padalijimo būdo.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, kiek įmanoma atsižvelgė į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių turtinę padėtį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškovei priteistinos kompensacijos

77. Apeliantas kompensaciją skaičiuoja, teigdamas, kad, dalijant turtą, turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi, kad pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, taip pat nutarties 63-66 punktuose pasisakiusi ir dėl kompensacijos už ieškovės asmeninio turto pagerinimą, todėl šiais klausimais nebesikartoja.

78. Dėl ieškovei išmokėtino kompensacijos dydžio kolegija pasisakiusi 74 nutarties punkte.

Dėl prievolės grąžinti avansą ir sumokėti netesybas pripažinimo asmenine ieškovės prievole

79. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria prievolė grąžinti avansą pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą pripažinta asmenine ieškovės prievole. Apelianto teigimu, asmenine prievolė pripažinta be jokio pagrindo (sutartis ir susitarimas surašyti atgaline data, sandoriai tarp artimų giminaičių, ieškovės tėvai nedeklaravo paskolų ir pan.), todėl šią sprendimo dalį prašo panaikinti.

80. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 28 d. tarp ieškovės ir A. Ž. bei V. Ž. sudaryta avansinio mokėjimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad V. Ž. iki 2015 m. sausio 1 d. už 60 000 Lt parduos jai priklausantį turtą – 8/25 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o A. Ž. ir V. Ž. sumoka sutarties pasirašymo metu jai 30 000 Lt avansą, taip pat numatė 6 000 Lt baudą už sutarties nevykdymą. 2009 m. birželio 8 d. sudarytu susitarimu dėl sutarties sąlygų papildymo A. Ž. ir V. Ž. papildomai sumokėjo V. Ž. 30 000 Lt.

82. Ieškovė prašė šią prievolę pripažinti solidaria, po santuokos nutraukimo paskiriant vykdyti lygiomis dalimis. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino šią prievolę asmenine.

83. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai (sutartis ir susitarimas surašyti atgaline data, sandoriai tarp artimų giminaičių, ieškovės tėvai nedeklaravo paskolų, atsakovas nieko nežinojo apie pinigus, sutartis nebuvo įregistruota ir pan.), esant nenuginčytai sutarčiai ir susitarimui, neduoda pagrindo panaikinti šios ginčijamos sprendimo dalies.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

84. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria prievolė pagal 2009 m. gegužės 28 d. avansinę sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą, paminėtus nutarties 80 punkte, pripažinta asmenine ieškovės prievole.

85. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (neteisingai vertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus), neteisingai kvalifikavo tarp ieškovės, atsakovo, trečiųjų asmenų susidariusius santykius.

86. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų bei prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.).

87. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovės pradinį ieškinį, Alytaus rajono apylinkės teisme gautą 2013 m. rugsėjo 11 d., kuriame ieškovė nurodė, jog tėvas A. Ž. gyvenamojo namo statybai suteikė 60 000 Lt paskolą, taip pat nurodė, kad bendrų kreditorių su sutuoktiniu neturi, turi tik asmeninių prievolių – prievolę grąžinti 10 000 Lt paskolą pagal 2013 m. liepos 1 d. sutartį, sudarytą su A. Ž., ir prievolę įvykdyti preliminarią sutartį dėl asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo A. Ž. Iš pateiktos avansinės sutarties ir susitarimo darytina išvada, nesant jokių kitų byloje įrodymų, t. y. sutarčių, nors ieškovė ir nenurodo preliminarios sutarties datos, kad ieškovės minima prievolė pagal preliminarią sutartį dėl turto pardavimo yra prievolė būtent pagal 2009 m. gegužės 28 d. sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą.

87. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino nieko nežinojęs apie tokią prievolę, pinigų jis negavo, o ieškovė patvirtino, kad pradiniame ieškinyje minima 60 000 Lt paskola ir ta pati pinigų suma minima, kaip gautas avansas už turto pardavimą, yra tie patys pinigai, kuriuos, anot ieškovės, gavo iš tėvo A. Ž. Sutarties ir susitarimo 2 punktuose V. Ž. patvirtino, kad būtent ji gavo pinigus.

88. Pastebėtina, kad ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį jau nurodžiusi, kad pinigai buvo panaudoti ne tik gyvenamojo namo, bet ir šiltnamių įrengimui, kiemo gerbūvio sukūrimui. Teismo posėdžio metu įvardijo kitus tikslus (traktoriaus-žoliapjovės, šiltnamių šildymo sistemos įrengimą), kuriems buvo skirti pinigai.

89. Sutiktina su atsakovu, kad galimybė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį egzistavo iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo.

90. Avansinio mokėjimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad turtas yra įkeistas AB bankui Snoras, o 4.2 punkte – jog pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta tik gavus banko leidimą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog kada nors kreipėsi į banką dėl leidimo išdavimo jos turtui parduoti.

91. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė nei savo paaiškinimais, nei trečiojo asmens V. Ž. paaiškinimais, nei liudytojos D. M. parodymais neįrodė, jog pinigai buvo skirti abiem sutuoktiniams, kad apie ieškovės pasirašytas sutartis atsakovas žinojo ir tuos pinigus gavo jis, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams. Kadangi nenustatyta, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, todėl ši prievolė pagrįstai pripažinta asmenine ieškovės prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

92. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas prievolę pagal 2009 m. gegužės 28 d. sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą asmenine ieškovės prievole, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Iš įrodymų visumos, vadovaujantis tikėtinumo ir pakankamumo taisyklėmis, padarytos pagrįstos išvados.

93. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantė, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).

Dėl trečiųjų asmenų apeliacinio skundo

94. Tretieji asmenys A. Ž. ir V. Ž., nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria prievolė pagal 2009 m. gegužės 28 d. sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą pripažinta asmenine ieškovės prievole, prašo šią prievolę pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir paskirti vykdyti lygiomis dalimis. Taip pat prašo pripažinti solidaria prievolę, kylančią iš V. Ž. ir A. Ž. 2013 m. liepos 13 d. sudarytos paskolos sutarties, paskiriant ją vykdyti lygiomis dalimis.

95. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. ir V. Ž. 2015 m. kovo 20 d. teismui pateikė prašymą įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nurodydami prievolę pagal 2009 m. gegužės 28 d. sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą, sudarytus su V. Ž. 2015 m. balandžio 14 d. teisme gautame atsiliepime į ieškinį, 2015 m. birželio 1 d. gautame atsiliepime į priešieškinį nurodė ir prievolę pagal 2013 m. liepos 13 d. sutartį su V. Ž. dėl 10 000 Lt paskolos suteikimo. Teigė, kad, jų žiniomis, pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, todėl prievolės pagal abi sutartis yra solidarios abiejų sutuoktinių, tačiau toks reikalavimas byloje pareikštas nebuvo (CPK 312 straipsnis).

96. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, pati ieškovė nurodžiusi, jog prievolė pagal 2013 m. liepos 13 d. sutartį yra jos asmeninė prievolė, nė viename iš savo procesinių dokumentų šios prievolės neprašė pripažinti bendra jos ir sutuoktinio prievole. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2012 m. rugsėjo 7 d., kuomet ieškovė išėjo iš namų.

97. Teisėjų kolegija dėl prievolės pagal 2009 m. gegužės 28 d. sutartį ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimą pripažinimo asmenine ieškovės prievole pasisakė nutarties 86–92 punktuose.

98. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiųjų asmenų apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

99. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja priimti sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

100. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė 1 777,95 Eur, o iš atsakovo – 1 908,58 Eur žyminį mokestį valstybei. Iš dalies patenkinus atsakovo reikalavimus, keistina sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei (CPK 96 straipsnis). Priteisiant iš ieškovės išlaikymą vaikams po 100 Eur ir įsiskolinimą 2 400 Eur, ieškovė papildomai turėtų sumokėti po 72 Eur žyminį mokestį, o, sumažinus priteisto turto vertę 1 894,4 Eur suma (55 478,30-1 894,4), nes tokios vertės sklypai pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, turėtų mokėti už turtinius reikalavimus 1 607,52 Eur, todėl iš viso iš ieškovė turėtų sumokėti 1 920,41 Eur žyminį mokestį. Ieškovė sumokėjusi 144,81 Eur, todėl iš jos valstybei priteistina 1775,6 Eur žyminis mokestis

101. Kadangi ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai atmetami, jiems apeliaciniame procese patirto bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas prašo priteisti 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 100 Eur žyminį mokestį).

102.Atsakovas nenurodė, kiek sumokėjo už apeliacinio skundo surašymą, kiek už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 ir 8.11 punktuose nurodytas sumas, nustato, kad už apeliacinio skundo surašymą atsakovas sumokėjo 510 Eur, o už atsiliepimą į ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus – 390 Eur.

103.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų kiekį ir mastą, sprendžia, kad atsakovo reikalavimai patenkinti 10 procentų, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, iš ieškovės atsakovui priteistina 228 (47 Eur žyminis mokestis, 51 Eur už apeliacinį skundą, 130 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš trečiųjų asmenų – po 130 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Kadangi atsakovas sumokėjo tik 100 Eur žyminį mokestį (371,27 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo), iš jo valstybei priteistina 324 Eur žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės V. Ž. ir trečiųjų asmenų A. Ž. ir V. Ž. apeliacinius skundus atmesti, atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą tekinti iš dalies – Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti:

pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. Ž. priteistas išlaikymas sūnums D. Ž. ir Ž. Ž. po 58 Eur, priteistą sumą padidinant iki 100 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. Ž. priteistas atsakovui A. Ž. 1 392 Eur išlaikymo įsiskolinimas priteistą sumą padidinant iki 2 400 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. Ž. ieškovei V. Ž. priteista 5 041,81 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnės vertės daiktų dalį, priteistą sumą sumažinant iki 1601,65 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei V. Ž. ir atsakovui A. Ž. priteista po 1/2 dalį 2004 m. birželio 4 d. mainų sutarties Nr. 5491 pagrindu įgyto 1,3830 ha žemės sklypo, 1796,00 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,659 ha žemės sklypo, 1592,00 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/5 dalių 0,2152 ha žemės sklypo, 196,80 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šią dalį išdėstant taip: pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe 1/2 dalį 3/5 dalių 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,3830 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantčius (duomenys neskelbtini); 2,7659 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 3/5 dalių 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir tarp sutuoktinių padalinti po 1/2 dalį.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. Ž. valstybei priteistas 1777,95 Eur žyminis mokestis, žyminį mokestį sumažinant iki 1775,6 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 228 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 130 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 130 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 324 Eur žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė