Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-70-835/2014 pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir Ž. Ž. laikiną išlaikymą po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos; areštuoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės klausimas, siekiant užtikrinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimą. Atsakovas nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu, ieškovė teikė tik epizodinį išlaikymą vaikams, o vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikia 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki sprendimo byloje priėmimo – teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir Ž. Ž. laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, jo prašymas skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo tenkintas iš dalies ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2014-12-01 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliantas iš esmės nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovės turtinės padėties.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius.

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Be to, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuomet, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Atsakovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodoma, kad vaikai gyvena su atsakovu, o ieškovė prie jų išlaikymo prisideda epizodiškai, todėl esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios ieškovės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir duomenis apie tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikymo būtinybę, galimybes) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir, ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.). Todėl tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamoje byloje, pagrįstai ir teisėtai netyrė atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo, nenagrinėjo jų esmės, apsiribodamas tuo, jog įstatymas tokiu atveju reikalauja tik, kad pareikštas prašymas būtų tikėtinai pagrįstas.

Kadangi nepilnamečiam vaikui skiriamo materialinio išlaikymo dydis nėra priskiriamas prie aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, atsakovas turėjo pateikti ne tik išlaidų, reikalingų vaikams išlaikyti, sąrašą-suvestinę, bet ir įrodymus, patvirtinančius, jog reikalinga būtent tokia išlaikymo suma. Apeliantas nepateikė įrodymų, kiek per mėnesį skiria nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Teismo posėdžio metu (2014-12-01) atsakovo atstovė nurodė, kad būsto išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti po 233 Lt kiekvienam šeimos nariui (17:50 min), ir dar papildomai reikia kiekvienam vaikui apie 600 Lt (18:07 min), nors pripažįsta, kad šių išlaidų pagrįsti negali, pats atsakovas nurodė, kad vaikams per mėnesį skiria virš 1000 Lt kiekvienam (30:30 min). Atsakovas byloje pateikė PVM sąskaitas – faktūras mokėtas už televizijos, telefono paslaugas, elektros išlaidas, mokėjimo kvitus už atliekų tvarkymą (b. l. 84-89). Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad išvardintos išlaidos yra patiriamos dėl atsakovo vykdomos individualios veiklos. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad kiekvienam vaikui tenka maždaug po 233 Lt per mėnesį būsto išlaidų. Taip pat atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad yra apdraudęs vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau patiriamos išlaidos dėl draudimų įmokų mokėjimo nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi – užtikrinti minimalius vaikų poreikius.

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Iš byloje pateiktos pažymos apie ieškovės darbo užmokestį matyti, kad jos darbo užmokestis 2014-08-01 - 2014-10-01 laikotarpiu buvo apie 450 Lt (b. l. 106), o laikotarpiu 2014-10-01 - 2014-12-01 buvo 525 Lt (neatskaičius mokesčių). Apeliantas nepateikė duomenų, kad ieškovė gauna didesnes pajamas nei nurodyta pateiktoje pažymoje. Atsakovas 2014-01-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra apie 3000 Lt ir pripažino, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės (garso įrašo 30:50 min). Iš pateiktos 2012 m. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovo neapmokestinamos pajamos sudarė 90 359 Lt (b. l. 133-134). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 400 Lt dydžio laikiną išlaikymą, nors atsakovas nepagrindžia, kiek lėšų reikalinga tenkinti minimalius vaikų poreikius, bet nurodo, kad vidutiniškai 600 Lt yra skiriama vaikų maistui, rūbams, poilsiui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė ir pirmosios instancijos teismo priteista laikinojo išlaikymo suma (400 Lt abiems vaikams) yra proporcinga ieškovės gaunamoms pajamoms (450 Lt). Pažymėtina, kad ieškovė dar iki atsakovo prašymo priteisti laikinąją išlaikymą pateikimo dienos (2014-11-25), nors ir neperiodiškai teikė išlaikymą vaikams po 200 Lt, t.y., 2013-08-23, 2014-03-28, 2014-08-11, 2014-09-08 pervedė po 400 Lt atsakovui (b. l. 42, 78-80). Atsakovas dėl didesnės išlaikymo sumos nesikreipė ir laikė, kad gaunama suma yra pakankama vaikų išlaikymui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas liko gyventi šeimos bendrame name, naudojasi visu santuokoje įgytu turtu, taigi, ieškovė turėdama teisę į pusę santuokos metu įgyto turto, suteikia galimybę naudotis juo vaikams ir taip prisideda prie būtiniausių jų poreikių tenkinimo. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad pateikta 2014-08-01 Šiaulių banko Alytaus filialo pažyma dėl kredito suteikimo, rodo, kad atsakovė turi didesnes pajamas nei deklaruoja, nepatvirtina, kad minėtas kreditas buvo suteiktas, nes pažymoje tik nurodyta, kad kreditas būtų suteiktas su sąlyga, kad šio kredito grąžinimui užtikrinti pirmos eilės hipoteka būtų įkeistas nekilnojamas turtas (b. l. 131).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams, kurio dydžio negali įtakoti nustatyto laikinojo išlaikymo dydis. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tiek dėl vaiko poreikių, tiek dėl šalių turtinės padėties, laikinosios apsaugos priemonės mastas – laikino išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CPK 145 str. 1 d. 11 p., 2 d., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.