Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5; 2.6.2.5; 2.6.9.2; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.4.11

2023 m. gegužės 29 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ atstovui vadovui E. G., atstovui advokatui D. C.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ atstovui advokatui G. D., atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“ dėl skolos priteisimo ir

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danesta LT“ dėl paskolos sutarties ir kasos pajamų orderio kvito pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Danesta LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Tilžės turgus“ (toliau – ir atsakovė): (1) 25 000 Eur paskolos ir 739,73 Eur metinių palūkanų už paskutines 180 dienų, t. y. 6 procentus už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d.; (2) 15 000 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 443,84 Eur metinių palūkanų už paskutines 180 dienų, t. y. 6 procentus už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d.; (3) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (4) visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 000 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio parengimą, 843 Eur žyminio mokesčio už pagrindinį reikalavimą ir 45 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2. 2018 m. gegužės 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. ST201805/21 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolą, už suteiktą paskolą mokant Sutartyje nenurodyto dydžio palūkanas (Sutarties 2.1 ir 4.2 punktai). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė grąžins visą paskolą iki 2018 m. birželio 4 d. (Sutarties 2.1 punktas). 2018 m. gegužės 21 d. atsakovės darbuotoja vyr. finansininkė D. Š. surašė ir ieškovei pateikė kasos pajamų orderį, serija, KPO, Nr. 0182942 (toliau – ir Kvitas), kuris patvirtino atsakovę iš ieškovės priėmus 25 000 Eur sumą grynaisiais. Iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui šalys nekeitė Sutarties sąlygų (nepratęsė Sutarties termino). Atsakovei nevykdant sudaryta sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, civilinės bylos iškėlimo dieną susidaręs įsiskolinimas ieškovei yra 25 000 Eur negrąžintos paskolos.

3. Sutartyje nenumačius palūkanų normos, ieškovė vadovaujasi įstatymuose nurodyta palūkanų norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovės skaičiavimu, 6 procentai metinių palūkanų už paskutines 180 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d., sudaro 739,73 Eur.

4. 2019 m. ieškovė iš UAB „Uno“ pirko žemės sklypus. Tuo metu UAB „Uno“ ir atsakovės vadovas buvo tas pats asmuo R. P.. Atsakovės direktorius R. P. kreipėsi į ieškovės direktorių E. G. ir paaiškino, kad atsakovė yra UAB „Uno“ akcininkė ir šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. R. P. paprašė dalį už žemės sklypus mokėtinos sumos pervesti ne į UAB „Uno“, o į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą. R. P. aiškino, kad nepageidauja sudaryti paskolos sutarties, nes gautas lėšas greitu laiku perves teisėtam gavėjui – UAB „Uno“. Konkrečiai – akcininkas priims lėšas ir perduos jam priklausančiam juridiniam asmeniui UAB „Uno“. Dėl minėto prašymo 2019 m. gegužės 9 d. ieškovė atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas“. Dėl 2018 metų paskolos sutarties 3.1 punkte nurodyto atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos numerio žinojo, kad suma pervedama atsakovei. 2020 m. ieškovės direktorius prašė atsakovės direktoriaus pervesti 15 000 Eur teisėtai gavėjai UAB „Uno“ arba grąžinti lėšas pačiai ieškovei. Atsakovės direktorius žadėjo sumą pervesti tiesiogiai UAB „Uno“, sumokėdamas žemės sklypų pirkimo kainą, tačiau savo pažadų netesėjo. Iš atsakovės į UAB „Uno“ sąskaitą lėšos nebuvo pervestos. Kadangi atsakovė ir jos atstovas pakankamai ilgai delsia pervesti UAB „Uno“ arba grąžinti tiesiogiai ieškovei nepagrįstai gautas lėšas, šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties (kaip to reikalauja CK 6.870 straipsnio 2 dalis), šalių tikslas buvo per trečiąjį asmenį (atsakovę kaip UAB „Uno“ akcininkę) pervesti lėšas tinkamam jų gavėjui – UAB „Uno“, todėl ieškovė daro išvadą, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita be pagrindo. Atsakovė, būdama UAB „Uno“ akcininkė, valdo šiai bendrovei priklausančią 15 000 Eur sumą. Tokiu būdu ji mažina ieškovės turtą (ji negali atsiskaityti už perkamus sklypus ir įgyti jų nuosavybės, kol nesumokėta visa suma), negauna už pervestas lėšas palūkanų. Nors atsakovės direktorius ne kartą tvirtino, esą lėšas gavo laikinai, jis nevykdo nei prašymų jas perduoti teisėtam gavėjui – juridiniam asmeniui UAB „Uno“, nei jas grąžinti mokėtojai – ieškovei. Ieškovė atsakovės bendrovei UAB „Uno“ iki šiol yra nesumokėjusi 8 000 Eur žemės sklypų pirkimo kainos.

5. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai įstatymo nustatytas palūkanas pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį. Ieškovės skaičiavimu, 6 procentai metinių palūkanų už paskutines 180 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d., sudaro 443,84 Eur.

6. 2022 m. vasario pradžioje ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl skolos priteisimo supaprastinta ginčo teisena išduodant teismo įsakymą. Pagal ieškovės (kreditorės) pareiškimą buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-2455-676/2022 ir išduotas 2022 m. vasario 8 d. teismo įsakymas išieškoti iš skolininkės UAB „Tilžės turgus“ 25 000 Eur skolos, 739,73 Eur palūkanų, 15 000 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 443,84 Eur metinių palūkanų už paskutines 180 dienų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 256 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisme buvo gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 8 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2455-676/2022.

7. Ieškovė savo reikalavimus reiškia vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.237 straipsnio 2 dalimi, 6.245 straipsnio 1, 3 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsniu, 439 straipsnio 3 ir 5 dalimis.

8. Ieškovė dubliku prašo tenkinti ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas (1 000 Eur už dubliko parengimą). Dublike nurodomos aplinkybės ir argumentai.

9. Ieškovės direktorius E. G. papildomai paaiškina apie paskolos sudarymo aplinkybes, pažymi, kad į jį kreipėsi atsakovės akcininkas R. P., prašė suteikti paskolą atsakovei. Pati paskolos sutartis buvo parengta atsakovės ir pateikta jam, kaip ieškovės direktoriui, pasirašyti atsakovės patalpose. Tą pačią dieną vienu metu jis pasirašė paskolos sutartį ir pateiktą orderį, perdavė R. P. 25 000 Eur grynaisiais. Pinigų perdavimo metu patalpoje buvo E. G., atsakovės direktorė V. A., vyr. finansininkė D. Š., akcininkas R. P.. Ieškovės direktorius netikrino orderį užpildžiusios moters tapatybės ir kompetencijos, nes orderį tuo pačiu metu pasirašė ir vyr. finansininkė, ir direktorė. Direktorės tapatybė, pareigos, kompetencija jam buvo žinomi iš ankstesnių susitikimų, ją jam buvo pristatęs akcininkas. Jokio papildomo rašytinio prašymo atsakovė neteikė, nes pinigai buvo sumokėti tuo pačiu metu pasirašant Sutartį.

10. Ieškovė negali atsakyti už atsakovės ar jos darbuotojų netvarkingai tvarkomą buhalteriją: orderių su tapačiais numeriais išdavimą, paskolų neįtraukimą į apskaitą ir pan. Ieškovei nesuprantama kokioms valstybės institucijoms ji turėjo išviešinti paskolos suteikimo faktą. Vienintelė privaloma pateikti valstybei informacija – metinis juridinio asmens finansinių ataskaitų teikimas (balansas, pelno ir nuostolių ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir pan.), kuriose konkretūs paskolų suteikimo duomenys nėra išviešinami, t. y. nenurodyta, kokią dieną, kokiam subjektui, kokia paskola suteikta ir kokiam laikotarpiui. Paskolos sutartinių santykių registracija nėra privaloma.

11. Nors paskolos sutartis yra sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, vis dėlto ji sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė, – atsakovei buvo perduoti pinigai, kuriais ji disponavo paskutinius 4 metus. Kadangi atsakovė neigia tarp šalių faktiškai įvykdytą susitarimą dėl paskolos, tai reiškia, kad ji siekia pasisavinti iš ieškovės grynaisiais gautą 25 000 Eur sumą ir išvengti bet kokių teisinių pasekmių. Ieškovė neprieštarautų teismo sprendimui pripažinti rašytinės formos paskolos sutartį niekine, tačiau tokiu atveju prašo taikyti restituciją atsakovės atžvilgiu.

12. Ieškovės nuomone, abu dokumentai (Sutartis ir kasos pajamų orderis) atitinka tokio tipo sutarčiai keliamus turinio reikalavimus – kasos pajamų orderiu buvo užfiksuotas pinigų atsakovei perdavimo momentas, Sutartis tarp šalių buvo sudaryta rašytine forma (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnio 1–3 dalys), nors ir neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos. Abu dokumentai yra pasirašyti atsakovės direktorės. Ieškovė yra perdavusi 25 000 Eur lėšas grynaisiais ir gavusi iš atsakovės atstovų tai patvirtinantį orderį. Aplinkybė, jog grynųjų pinigų priėmimo iš kito asmens faktas buvo įformintas kasos orderiu, turinčiu tą patį numerį, savaime nepaneigia pinigų perdavimo fakto. Atsakovės išduodamų orderių numeracija nėra ieškovės ar jos darbuotojų valioje. Orderių su tapačiais numeriais išdavimas rodo, kad atsakovės direktorė, būdama įstaigos vadovė, ir vyr. finasininkė elgiasi nerūpestingai pildydamos buhalterinius dokumentus, tačiau nepaneigia fakto, jog pinigai buvo priimti veikiant atsakovės vardu.

13. Atsakovės gynybinė pozicija dėl 15 000 Eur mokėjimo laikytina nepagrįsta. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų nei apie derybas dėl nuomos santykių, nei įrodymų, esą tie santykiai buvo pradėti. Ieškovė paaiškina, kad niekada nebuvo nei užklausos, nei derybų dėl nuomos, tuo labiau realių nuomos santykių. Ieškovei nėra ir nebuvo poreikio nuomotis iš atsakovės kokias nors paslaugas ar aikštelę. Bendrovė turi išsinuomojusi biurą miesto centre, o atsakovės turimi objektai yra nepaklausioje vietoje ieškovės paslaugoms teikti. Be to, ieškovės veikla nėra prekybinio pobūdžio, kad būtų reikalingos prekybos patalpos ar tuo labiau aikštelė veiklai vykdyti.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė tvirtina, neva avansas gautas siekiant užtikrinti nuomos sutarties sudarymą. Tačiau, nesudarius pagrindinės (pasak atsakovės, nuomos) sutarties, negalėjo atsirasti ieškovės prievolė mokėti netesybas (užtikrinti pagrindinę sutartį). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.70 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek būsimų prievolių įvykdymas, yra nurodęs, jog kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, užtikrinimo prievolė yra sąlyginė – šalių teisės ir pareigos atsiranda, atsiradus pagrindinei prievolei. Jeigu pagrindinė prievolė neatsiranda, neatsiranda ir prievolės, susijusios su užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).

15. CK 6.72 straipsnyje nurodoma, kad susitarimui dėl netesybų keliamas rašytinės formos reikalavimas. Atsakovė nepateikia jokio rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų šalis susitarus dėl nuomos santykių ar netesybų; nesant įrodymų, neaišku, už ką taikomos netesybos, koks jų dydis ir forma.

16. Atsakovės gynybinė pozicija, neva 15 000 Eur yra užstatas, nepagrįsta, nes tokio dydžio užstatas yra neprotingai didelis vertinant pačios atsakovės skelbiamas komercinių patalpų nuomos kainas. Atsakovė visai neseniai per www.aruodas.lt siūlė išnuomoti prekybinės paskirties 15 kv. m patalpas už 135 Eur per mėnesį. Taip pat siūlė paviljonų nuomą, kaina nuo 10 Eur už kv. m. Ieškovė po atsiliepimo gavimo pasidomėjo rinkos kainomis ir prašomais užstatais – prekybos tinklas prašė 3 000 Eur užstato už mėnesį nuomodamas 1 600 kv. m parduotuvės patalpas. Tai net 5 kartus mažesnė suma, nei ieškovė pervedė avansu atsakovei. Toks skirtumas negali būti laikomas protingu.

17. Atsakovė aiškina, neva minėtas 15 000 Eur mokėjimas yra užstatas prieš pagrindinės sutarties sudarymą, kuris lieka jai kaip netesybos dėl sutarties nesudarymo. Vis dėlto ieškovės mokėjimo pavedime aiškiai nurodoma, kad pervedama suma yra avansas, ne užstatas. Tai dvi skirtingos sąvokos. Užstatas nuo avanso skiriasi tuo, kad, užstato pateikėjui nevykdant įsipareigojimų ar atsisakius sudaryti sandorį, visas užstatas liktų pas kitą pusę, o avansas tokiu atveju turėtų būti grąžinamas. Taip pat tuo, kad būtinas papildomas susitarimas dėl avanso naudojimo netesyboms.

18. Ieškovė mano, kad, nesant jokių įrodymų apie šalių derybas dėl nuomos sutarties, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės nuomos sutarties, rašytinio preliminaraus susitarimo dėl tokios sutarties sudarymo, kitokių susitarimų dėl netesybų, nėra pagrindo minėto avanso laikyti užstatu ar tuo labiau atsakovei jį pasilikti.

19. Dėl kitų bylų pažymi, kad 2022 m. kovo 14 d. pretenzijų iš atsakovės akcininko ieškovei atsirado po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl pinigų sumų priteisimo 2022 m. vasario 7 d. ir jai buvo išduotas teismo įsakymas, o 2022 m. vasario 25 d. pateikti atsakovės prieštaravimai. Tačiau minėtuose santykiuose atsakovė nedalyvauja, nėra tų santykių šalis. Ginčas yra kilęs tarp atsakovės akcininko, kaip fizinio asmens, ir ieškovės. Taigi minėtos aplinkybės apie kitus ginčus nėra susijusios su nagrinėjama byla ir reikalavimais. Atsakovės akcininko asmeniniai santykiai yra atskirti nuo jo bendrovės, kurios akcijos jam priklauso, santykių.

II. Atsakovės atsikirtimų ir priešieškinio santrauka

20. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

21. Ieškovė, reikalaudama priteisti ieškinyje nurodytas sumas, neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos arba nesuprantamos, konkrečiai nepaaiškinant ir neteikiant įrodymų dėl tariamų piniginių mokėjimų UAB „Uno“ sąskaita ar dėl kokių nors UAB „Uno“ įsipareigojimų ieškovei ar ieškovės įsipareigojimų UAB „Uno“. Į procesą nepagrįstai įtraukiamas atsakovės direktorius R. P. ir visiškai su ieškovės nurodytu ginču nesusijusi UAB „Uno“.

22. Ieškovės prašoma priteisti 15 000 Eur suma, pervesta kaip avansas iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą, niekaip nėra susijusi su UAB „Uno“ ir ieškovės tarpusavio finansiniais atsiskaitymais. Pateikdama ieškinį, ieškovė galbūt siekia išvengti skolų UAB „Uno“, kurių ji, kaip rašoma ieškinyje, turi, tačiau tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta.

23. Faktinė situacija yra tokia, kad 2022 m. gegužės mėn. ieškovė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė išnuomos jai priklausančią aikštelę ir patalpas ieškovei, o ieškovė, užtikrindama, kad šis susitarimas bus vykdomas, sumokėjo avanso sumą atsakovei. Šio susitarimo atsakovė dokumentacijoje nerado, todėl tikėtina, kad susitarimai tarp E. G. ir atsakovės akcininko R. P. buvo žodiniai.

24. Kadangi dėl ieškovės kaltės sandoris neįvyko, atsakovės manymu, ieškovė neturi teisės pretenduoti į šį avansą; avanso suma įskaitytina kaip atsakovės nuostolių, patirtų dėl ieškovės kaltės, suma. Ieškovė nemotyvuotai atsisakė nuomoti patalpas ir aikštelę, detalesnių tokio atsisakymo priežasčių nenurodė. Šiuo atveju žodžiu buvo susitarta, kad jeigu ieškovė nesutiks ateityje sudaryti (pasirašyti) pagrindinės sutarties ar dėl jos kaltės nebus sudaryta nuomos sutartis, avansas liks atsakovei kaip netesybų suma. Tokie susitarimai buvo įmanomi, nes tuo laikotarpiu E. G. ir R. P. santykiai buvo geri, klausimus dažnai išspręsdavo ir žodiniais susitarimais.

25. Iki pareiškimo teismui pateikimo ieškovė niekada nėra prašiusi grąžinti avanso sumos. Ieškinio pateikimas tiesiogiai susijęs su dabartine tarp E. G. ir R. P. susiklosčiusia situacija, kai ieškovės direktorius E. G. neteisėtais veiksmais nori iš R. P. nepagrįstai „atimti“ butą-kotedžą, už kurį R. P. jau seniai yra sumokėjęs pinigus. Iš pridedamos 2022 m. kovo 14 d. reikalavimo kopijos matyti pinigų sumokėjimo faktas ir E. G. veiksmai, atsisakant sudaryti buto-kotedžo pirkimo–pardavimo sutartį.

26. Dėl reikalavimo priteisti 25 000 Eur skolą paaiškintina, kad 2018 m. gegužės 21 d. (o ne 2018 m. gegužės 12 d., kaip teigiama ieškinyje) buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo per 20 dienų nuo atsakovės sutartyje nustatytos formos prašymo suteikti paskolą pateikimo momento tokią paskolą pervesti į gavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 3 p.). Tačiau faktiškai tokios pinigų sumos atsakovė negavo, taigi atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei jos nepagrįstai reikalaujamos šios pinigų sumos. Be to, ieškovė ieškinyje nepaaiškina, kokiu pagrindu tokią didelę pinigų sumą ji galėjo paskolinti be notaro (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

27. Su ieškiniu ieškovė pateikė 2018 m. gegužės 21 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta, jog iš ieškovės priimta 25 000 Eur. Nors tokio kasos pajamų orderio išdavimo fakto jame nurodyti pas atsakovę dirbę asmenys neprisimena, tačiau ieškovė tokio orderio kopiją pridėjo prie bylos. Atsakovės manymu, šis orderis turi būti pripažintas niekiniu, nes pagal jį pinigai nebuvo ir negalėjo būti sumokėti, kadangi atsakovės apskaitoje tokio orderio nėra. Be to, pagal sutartį pinigai turėjo būti pervesti pavedimu į atsakovės sąskaitą ir tik tada, kai atsakovė būtų pateikusi nustatytos formos prašymą. Tokių bankinių duomenų nėra, todėl teigtina, jog į sąskaitą pinigai pervesti nebuvo. Atsakovės buhalterijoje patikrinus 2018 m. gegužės 21 d. kasos pajamų orderių sąrašą, nustatyta, kad bendrovėje ieškovės pateikto orderio nėra, o su ieškovės pateikto kasos pajamų orderio numeriu orderis išduotas 2018 m. birželio 9 d. visai kitam asmeniui ir dėl kitos sumos. Jeigu tokie pinigai būtų sumokėti grynaisiais, ieškovės buhalterijoje būtų pažymėtas tokių pinigų išdavimas konkrečiam asmeniui, kuris tariamai tokius pinigus sumokėjo orderyje nurodytam tariamam atsakovės kasininkui.

28. Atsakovė pateikė tripliką, juo prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su dublike išdėstytais argumentais nesutinka. Triplike nurodomos aplinkybės ir argumentai.

29. Suinteresuoto asmens E. G. pozicija turi būti lyginama su R. P. nurodytais faktais bei pateiktais argumentais.

30. Ieškovė, painiodama datas, patvirtina atsakovės atstovų poziciją, jog paskolos sutartis galbūt buvo surašyta ne ieškovės nurodytu laiku, o tokie tariami paskolos pinigai, kaip teigia buvę bendrovės darbuotojai bei R. P., apskritai niekada nebuvo perduoti atsakovės darbuotojams ar į bendrovės kasą.

31. Manytina, kad būtent E. G. ir jo aplinkos sugalvotos, tačiau nepagrįstos pretenzijos dėl pinigų susigrąžinimo yra neteisingos ir subjektyvios. Šis asmuo ieškiniu siekia nepagrįstai prisiteisti jo vadovaujamai bendrovei nepriklausančius piniguus; jis ir jo bendrovė siekia prisiteisti pinigus, kurių ieškovė (ar pats E. G.) niekada realiai nepaskolino atsakovei. Todėl E. G. paaiškinimai turi būti pagrįsti įrodymais, kurių ieškovė ir jos atstovė nepateikė: (i) jeigu E. G. iš bendrovės buvo išduoti 25 000 Eur grynaisiais, jis turėjo šiuos pinigus gauti pagal tam tikrus apskaitos dokumentus, pavyzdžiui, kasos išlaidų orderį, tačiau tokių faktų nėra; (ii) jeigu būtų buvusi suteikta tokio dydžio paskola, ji atsispindėtų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, tačiau tokių rašytinių duomenų ieškovė neteikia; kaip supranta, jų nėra, nes ieškovės atstovas E. G. tokios grynųjų pinigų sumos nei 2018 m. gegužės 21 d., nei 2018 m. gegužės 12 d. neturėjo ir atsakovės darbuotojams neperdavė.

32. Ieškovės pozicija dėl atsakovės argumentų, kad virš trijų tūkstančių grynųjų pinigų paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos, yra komentuojama visiškai kitaip, nei buvo išdėstyti atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo atsiliepime. Atsakovė pažymi, kad jeigu būtų sudariusi realų pinigų pasiskolinimo sandorį, tai būtų dariusi per notarą, kaip ir nurodyta CK 6.871 straipsnio 4 dalyje, tačiau taip nebuvo. Dėl to ieškovės argumentai apie tai, jog jei sandoris ir prieštaravo imperatyviajai normai, tai, panaikinus sandorį, pinigai turi būti grąžinti, neteisingi. Tokia ieškovės pozicija ir neteisėta, nes jei jos atstovas neperdavė paskolos dalyko, tai jo vadovaujama bendrovė negali reikalauti, kad jai sumokėtų jos vadovo tariamai paskolintą pinigų sumą, kurios šis vadovas neturėjo ir iš ieškovės tam tikslui nebuvo gavęs. Tai, kad realiai nebuvo perduoti pinigai, patvirtina ne tik tai, kad E. G. neturėjo tokių pinigų sumos ir jam ieškovė nebuvo išmokėjusi paskolai suteikti 25 000 Eur, bet ir kiti įrodymai, kuriuos pripažįsta ieškovė. Pavyzdžiui, nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai apie E. G. turėtus pinigus ir nėra įrodymų, kad tokia paskola yra suteikta atsakovei ir įtraukta į ieškovės finansinėje apskaitą. Todėl ieškovės nurodytas sandoris negalioja ne tik dėl to, kad neatitinka imperatyvių įstatymų reikalavimų, tačiau ir dėl to, kad ieškovės nurodytomis datomis (ir kitomis datomis) nebuvo pinigai perduoti atsakovei kaip paskolos dalykas.

33. Dėl 15 000 Eur mokėjimo atsakovė laikosi atsiliepime išdėstytų motyvų, su ieškovės pozicija nesutinka, visus kitus ieškovės argumentus šiuo klausimu taip pat laiko nepagrįstais. Ieškovė aiškina lingvistines žodžių reikšmes, lygina nuomos kainas, įkainius kitose ūkinių veiklų srityse, tačiau nepasisako, kad sutarties tarp šalių sąlygos yra šių šalių susitarimų reikalas. E. G. vadovaujamos įmonės atstovė nepaaiškina, kodėl pinigų suma buvo pervesta tiesiog pavedimu, ji įtikinamai nepaaiškina, nepateikia įrodymų, kad paneigtų jų poziciją dėl to, jog šis susitarimas (dėl ateities sandorio sudarymo) buvo žodžiu aptartas su E. G., nes tuo metu nebuvo jokio konflikto tarp R. P. ir E. G.. Užstato ir netesybų protingumas šiuo atveju buvo patvirtintas abiejų susitarimo šalių atstovų, t. y. R. P. ir E. G., susitarimais. Atsakovė nesutinka ir su tuo, kad ieškovė, nepateikdama įrodymų, neigia derybas tarp ieškovės ir atsakovės, kai būtent E. G. ir R. P. tuo metu nuolat tarpusavyje sprendė daugelį šių bendrovių ūkinės veiklos klausimų bendrais susitarimais.

34. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį, juo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės priešieškinį, pripažinti niekine ir negaliojančia šalių vardu surašytą 2018 m. gegužės 21 d. paskolos sutartį Nr. ST201805/21 (Sutartis) ir atsakovės vardu surašytą 2021 m. gegužės 21 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942 (Kvitas), išrašytą ieškovei. Priešieškinis grindžiamas toliau nurodytais argumentais.

35. Ieškovė sąmoningai, žinodama, kad niekada nėra skolinusi 25 000 Eur sumos atsakovei, neatskleisdama tikrųjų įvykių, kurių metu buvo sudaryti teismui pateikti dokumentai (Sutartis ir kasos pajamų orderio kvitas), aplinkybių, neteisėtai ir nepagrįstai siekia iš atsakovės prisiteisti šią pinigų sumą. Ieškinį ieškovė pareiškė nesąžiningai. Patenkinus atsakovės priešieškinį, nebus galima tenkinti ieškovės ieškinio, be to, atsakovės reikalavimas ir ieškinys bus greičiau ir operatyviau išnagrinėti. Atsakovė anksčiau šio priešieškinio pateikti negalėjo, nes ieškovė atsisakė teikti duomenis ir dokumentus apie tariamos paskolos pinigų sumokėjimą ir apskaitą ieškovei, o priešieškiniui svarbius dokumentus gavo tik teismui išreikalavus duomenis iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, kuri atlieka tyrimą ir todėl yra paėmusi iš ieškovės 2018 m. finansinės apskaitos dokumentus.

36. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad pagal 20l8 m. gegužės 12 d. sudarytą Sutartį ieškovė suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolą, už suteiktą paskolą mokant Sutartyje nenurodyto dydžio palūkanas; Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad visą paskolą atsakovė grąžins iki 2018 m. birželio 4 d.; 2018 m. gegužės 21 d. atsakovės darbuotoja vyr. finansininkė D. Š. surašė ir ieškovei pateikė Kvitą, kuris patvirtino, kad atsakovė iš ieškovės yra priėmusi 25 000 Eur sumą grynaisiais, iš tikrųjų su ieškove Sutartis buvo sudaryta ne 20l8 m. gegužės 12 d. (kaip teigiama ieškinyje), o 2018 m. gegužės 21 d.; pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo per 20 dienų nuo atsakovės sutartyje nustatytos formos prašymo pateikimo momento suteikti paskolą, tokią paskolą pervesti į gavėjo sąskaitą (Sutarties 3 p.).

37. Ieškovė pateikė Kvitą, kuriame nurodyta, jog iš ieškovės priimta 25 000 Eur. Atsakovės manymu, šis Kvitas turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes pagal jį pinigai nebuvo ir negalėjo būti sumokėti, kadangi atsakovės apskaitoje tokio orderio nėra. Be to, pagal sutartį pinigai turėjo būti pervesti pavedimu į atsakovės sąskaitą ir tik tada, kai atsakovė būtų pateikusi nustatytos formos prašymą. Tokių bankinių duomenų nėra, dėl to teigtina, kad į sąskaitą pinigai pervesti nebuvo. Be to, patikrinus atsakovės buhalterijoje 2018 m. gegužės 21 d. Kasos pajamų orderių sąrašą, bendrovėje tokio ieškovės pateikto orderio ne tik nėra, bet ir nustatyta, kad ieškovės pateikto kasos pajamų orderio kvitas išduotas 2018 m. birželio 9 d. visai kitam asmeniui ir dėl kitos sumos.

III. Ieškovės pateikto atsiliepimo į pareikštą priešieškinį santrauka

38. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas toliau nurodomais pagrindiniais argumentais.

39. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekine bei negaliojančiai šalių 2018‑05‑21 sudarytą paskolos sutartį Nr. ST201805/21 ir atsakovės 2018‑05‑21 kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, kuriame nurodyta, jog iš UAB „Danesta LT“ priimta 25 000 Eur.

40. Priešieškinio reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad kasos pajamų orderio kvitas turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes pagal jį pinigai nebuvo ir negalėjo būti sumokėti, nes UAB „Tilžės turgus“ apskaitoje tokio orderio nėra, kasos pajamų orderio, serija KPO, Nr. 0182942, kvitas išduotas 2018‑06‑09 visai kitam asmeniui ir dėl kitos sumos. Be to, pagal sutartį pinigai turėjo būti pervesti pavedimu į atsakovės sąskaitą ir tik tada, kai atsakovė būtų pateikusi nustatytos formos prašymą. Anot atsakovės, UAB „Danesta LT“ vadovas E. G., tuo metu draugiškai sutardamas su R. P., paprašė šio asmens, kad trumpam laikui būtų sudaryta paskolos sutartis dėl 25 000 Eur sumos, taip pateisinant grynųjų pinigų iš UAB „Danesta LT“ paėmimą ankstesniais laikotarpiais. Dabar, susipažinusi su dokumentais ir finansiniais duomenimis, atsakovė mano, kad 25 000 Eur nebuvo perduoti, nes UAB „Danesta LT“ neturėjo ir negalėjo turėti šių pinigų – apskaitoje nėra dokumentų, pagal kuriuos ieškovė siekia prisiteisti 25 000 Eur. Be to, pagal sutartį negalėjo skolinti grynaisiais, o sutarties tekstas buvo tik dėl akių, o ne tam, kad sutartį vykdytų, ką patvirtina absurdiškas sutarties tekstas. E. G. pagal 2018-05‑21 kasos išlaidų orderį, serija I, Nr. 0003, yra gavęs 12 000 Eur, nėra pateikęs UAB „Danesta LT“ buhalterijai dokumentų, kad gautus pinigus sumokėjo atsakovei UAB „Tilžės turgus“. Atsakovės UAB „Tilžės turgus“ darbuotojams buvo pažadėta atvežti pinigus, bet E. G. tokios sumos nebuvo gavęs, neturėjo ir negalėjo paskolinti ir to daryti nesiruošė. Iš neinformatyvių parašų ant ginčijamo kvito sunku pasakyti, kas jį pasirašė. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad paskola yra negaliojanti, kaip neatitinkanti CK 6.871 str. 4 dalies reikalavimų formai. Ieškovė reikalauja priteisti pinigus pagal negaliojančią ir niekinę, imperatyviajai normai prieštaraujančią paskolos sutartį, kurioje kaip paskolos davėja nurodyta UAB „Danesta LT“, o pateiktame kvite kaip mokėtoja nurodyta UAB „Danesta“, t. y. pagal pavadinimą visai kitas subjektas.

41. Ieškovė su pareikštu priešieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis ir prieštaringais argumentais.

42. Kasos pajamų ar išlaidų orderis, juo labiau orderio kvitas nėra sandoris. Orderiu įforminamos ūkio subjektų kasos operacijos ir jis išrašomas kitų dokumentų ar sandorių pagrindu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės), todėl kasos išlaidų orderis negali būti nuginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

43. Kasos išlaidų ar pajamų orderio išdavimas ir pinigų išmokėjimas ar gavimas jo pagrindu yra pripažįstamas vienašaliu sandoriu, tačiau pats orderis tėra tik finansinę operaciją patvirtinantis dokumentas ir pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Todėl orderis turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes yra vertintinas tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl šalių įsipareigojimų pagal sudarytas paskolos sutartis vykdymo (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019‑06‑27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1008-794/2019, 24 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju atsakovė reikalaudama pripažinti negaliojančiu 2018‑05‑21 kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, siekia nuginčyti įrodymą, kurio pagrįstumui patikrinti taikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka, o teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.

45. Tuo atveju, jei toks ieškinio reikalavimas teisme jau priimtas, civilinė byla dėl jo nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.). Taigi dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu jos pačios išrašytą dokumentą – 2018‑05‑21 kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, byla turi būti nutraukta.

46. Reikalavimas pripažinti šalių 2018‑05‑21 sudarytą paskolos sutartį Nr. ST201805/21 negaliojančia yra leistinas, tačiau nepagrįstas. Atsakovė šį reikalavimą grindžia dviem pagrindais: 1) sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, 2) neva pagal šią sutartį pinigų negavo.

47. Dėl pirmojo punkto pasakytina, kad tuo atveju, jei paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str. 2 d.). Tuo atveju, jei paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.). Ginčijamoje paskolos sutartyje nustatyta, kad paskolos suma pervedama į atsakovės banko sąskaitą, nenumatyta, kad sandoris bus vykdomas grynaisiais pinigais, taigi sutartis neprieštarauja įstatymo keliamiems formos reikalavimams. Aplinkybė, kad realiai paskolos pinigai buvo perduoti grynaisiais, neturi nieko bendra su sutarties atitiktimi įstatymo reikalavimams, t. y. ne sutartis jiems prieštarauja ir todėl yra negaliojanti, o jos įvykdymas buvo netinkamas.

48. Paskolos sutarties galiojimo klausimas yra visiškai neaktualus, kadangi ieškovė siekia susigrąžinti perduotą pinigų sumą su įstatyme, o ne sutartyje nustatyto dydžio palūkanomis (CK 6.210 str.), atsakovė privalo grąžinti gautą sumą bet kokiu atveju, t. y. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio šalys privalo viena kitai grąžinti visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 str. 2 d.), taigi priešieškinio reikalavimo tenkinimas tuo pagrindu, neva sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nesukels jokių teisinių pasekmių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti savitikslė, kreipdamasis į teismą asmuo turi nurodyti konkrečią jo pažeistą teisę ir ginamą interesą. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019‑12‑12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019). Taigi reikalavimo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia dėl formos trūkumų patenkinimas nesukels atsakovei jokių materialinių teisinių pasekmių, tai nepašalins atsakovės pareigos grąžinti gautą sumą.

49. Dėl atsakovės nurodyto pagrindo, neva ji nėra gavusi pagal sutartį 25 000 Eur sumos, kad sutartis buvo tariama ir pan., pasakytina, kad tai nesąžiningas atsakovės siekis išvengti gautos sumos grąžinimo. Pažymėtina, kad atsakovė bando panaudoti bet kokius įmanomus argumentus, kurie netgi prieštarauja vieni kitiems. Atsakovė, motyvuodama išsigalvojimais ir prielaidomis, bando neigti savo pačios išduotus / pasirašytus buhalterinius dokumentus ir tuo netgi sugeba apkaltinti ieškovę.

50. Atsakovė prieš ieškovę bando panaudoti sutarties sąlygose nurodytus terminus, teigia, kad sąlygos yra absurdiškos, nors sutarties tekstą rengė pati atsakovė. Primintina, kad sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), taigi bet kokias pretenzijas dėl sutarties teksto atsakovė gali reikšti sau, o ne ieškovei. Bet kokie sutarties teksto netobulumai neturi nieko bendra su sutarties galiojimu ar juo labiau niekaip nepaneigia pačios atsakovės dokumentu patvirtintą pinigų gavimo fakto. Paskolos pinigai grynaisiais buvo perduoti pačios atsakovės pageidavimu, kadangi būtent jai reikėjo pinigų, būtent ji buvo paskolos sutarties iniciatorė, ką atsakovė priešieškinyje pripažįsta. Atsakovei niekas nekliudė atsisakyti priimti pinigus, reikalauti juos pervesti bankiniu pavedimu, o ieškovė neturėjo galimybių priversti atsakovę priimti pinigus grynaisiais prieš atsakovės valią.

51. Atsakovė teigia, kad „iš neinformatyvių parašų ant UAB „Danesta LT“ pateikto kvito, sunku pasakyti, kas į kvitą pasirašė“, tačiau iš kvito aiškiai matyti, kad pasirašė ne tik vyr. finansininkė, bet gavimą taip pat patvirtino ir kasininkas. Vyriausybės 2000‑02‑17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Taisyklių 4(1) punkte nustatyta, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Todėl atsakovės priešieškinio grindimas aplinkybėmis, kad jai kyla neaiškumų, kas kvitą pasirašė, skamba mažų mažiausiai keistai. Iš esmės atsakovė grindžia priešieškinį ne faktais, o jų nežinojimu, prielaidomis.

52. Jeigu atsakovė neigia kvito ir juo patvirtinamų faktinių aplinkybių tikrumą, atsakovė turėtų veikti aiškiai proceso įstatyme nustatytu būdu – pareikšti apie įrodymo suklastojimą (CPK 184 str.), o ne „įrodinėti“ savo prielaidas abejonėmis. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, ginčijant įrodymus, pvz., dėl jų suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013‑06‑21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).

53. Atsakovė motyvuoja Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kad pinigų paskolinimas netinkamai įformintas ieškovės buhalteriniuose dokumentuose, tačiau kažkodėl šių taisyklių netaiko sau. Motyvuodama tuo, kad UAB „Tilžės turgus“ apskaitoje 25 000 Eur pajamų orderio nėra ir kad kasos pajamų orderio, serija KPO, Nr. 0182942, kvitas išduotas po poros savaičių visai kitam asmeniui ir dėl kitos sumos, atsakovė nepaaiškina, kodėl taip atsitiko. Atsakovė nepateikia argumentų, kodėl nesivadovavo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatomis, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą (Taisyklių 16 punktas), kasdien, jeigu ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, į kasos knygą įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais kaip kasininko ataskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtas atsakingas asmuo, priėmęs šiuos dokumentus (Taisyklių 17 punktas). Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtas atsakingas asmuo privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi (Taisyklių 18 punktas). Kasininkas, pastebėjęs, jog kasa apiplėšta, privalo tuoj pat informuoti ūkio subjekto vadovą. Apie tai nedelsiant pranešama policijai. Su jos leidimu ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacijos komisija patikrina esamus pinigus. Patikrinimas įforminamas pinigų inventorizavimo aprašu (trimis egzemplioriais), rastos pinigų sumos įrašomos žodžiais ir skaitmenimis. Pirmas pinigų inventorizavimo aprašo egzempliorius lieka ūkio subjekte, antras atiduodamas policijai (Taisyklių 21 punktas).

54. Kasininkas atsako už jo priimtų pinigų saugumą ir nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo (Taisyklių 22 punktas).

55. Primintina, kad priešieškiniu ginčijamą kvitą pasirašė tiek atsakovės vyriausioji buhalterė, tiek kasininkas. Pagal teismų praktiką, netinkamas kasos knygos užpildymas kasos orderiais patvirtintų faktų paneigti negali (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-554/2014).

56. Gal atsakovei derėtų suabejoti savo darbuotojų veiksmų teisėtumu, kadangi atsakovė už juos atsako (CK 6.264 str.). Pagal atsakovės logiką, ji gali absoliučiai bet kokius savo darbuotojų parašais patvirtintus sandorius, finansines operacijas paneigti savo netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Antra vertus, ši byla nėra dėl atsakomybės už apskaitos taisyklių pažeidimą, kas galėtų būti nagrinėjama ne civiline, o administracine ar baudžiamąja tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-30 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-662-1074/2010, Kauno apygardos teismo 2019‑08‑07 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-478/2019).

57. Pati atsakovė savo priešieškinį argumentuoja fiktyviomis finansinėmis operacijomis, t. y. nurodo, kad „E. G. tuo metu draugiškai sutardamas su R. P., paprašė šio asmens, kad trumpam laikui būtų sudaryta paskolos sutartis 25 000 Eur sumai, taip pateisinant grynųjų pinigų iš UAB „Danesta Lt“ paėmimą ankstesniais laikotarpiais“. Kitaip tariant, pati atsakovė nurodo, kad ankstesnis faktinis pinigų gavimas gali būti teisiškai įformintas vėliau, t. y. apskaitos dokumentai gali nepatvirtinti realios padėties. Čia būtina pažymėti, kad atsakovė šiai savo versijai pagrįsti, lygiai kaip ir kitais atvejais, be savo teiginių, nepateikia jokių objektyvių įrodymų.

58. Atsakovės versija apie iš anksto žinomai tariamo sandorio sudarymą prieštarauja kitam atsakovės teiginiui „mūsų darbuotojams buvo pažadėta atvežti pinigus“, t. y., anot atsakovės, pagal žinomai tariamą sandorį, reikalingą jau faktiškai gautiems pinigams įforminti, ieškovės vadovas įsipareigojo atvežti pinigus, tačiau neatvežė. Tokie prieštaravimai terodo, kad atsakovė, bet kokiais būdais siekdama išvengti savo piniginių prievolių vykdymo, pati susipainiojo meluodama ir pametė logikos seką.

59. Prašo nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo UAB „Tilžės turgus“ 2018‑05‑21 kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Atmesti reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia šalių 2018‑05‑21 sudarytą paskolos sutartį Nr. ST201805/21.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

60. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. ST201805/21, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolą, už suteiktą paskolą mokant Sutartyje nenurodyto dydžio palūkanas (Sutarties 2.1 ir 4.2 punktai). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė grąžins visą paskolą iki 2018 m. birželio 4 d. (Sutarties 2.1 punktas). 2018 m. gegužės 21 d. atsakovės darbuotoja vyr. finansininkė D. Š. surašė ir ieškovei pateikė kasos pajamų orderį, serija KPO, Nr. 0182942, kuriuo patvirtino atsakovę iš ieškovės priėmus 25 000 Eur sumą grynaisiais.

61. 2019 m. ieškovė iš UAB „Uno“ pirko žemės sklypus. Tuo metu UAB „Uno“ ir atsakovės vadovas buvo tas pats asmuo R. P.. 2019 m. gegužės 9 d. ieškovė atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas“. 2020 m. ieškovės direktorius prašė atsakovės direktoriaus pervesti 15 000 Eur teisėtai gavėji UAB „Uno“ arba grąžinti lėšas pačiai ieškovei. Iš atsakovės į UAB „Uno“ sąskaitą lėšos nebuvo pervestos.

62. Tarp šalių ginčas kilo dėl paskolos sutarties ir išrašyto kasos pajamų orderio bei ieškovės į atsakovės sąskaitą bankiniu pavedimu pervestų pinigų.

63. Civilinėje teisėje sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

64. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

65. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

66. Besikreipiančio į teismą asmens pareiga nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ir tiesiogiai nustatyta proceso teisės normose. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

67. Ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kad 2018-05-21 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. ST201805/21 ir atsakovė 2018-05-21 išrašė kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, kuriame nurodyta, jog atsakovė UAB „Tilžės turgus“ iš UAB „Danesta LT“ priimta 25 000 Eur; 2019-05-09 iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 15 000 Eur, šią sumą prašo teismo priteisti ir kaip paskolą, ir kaip be teisinio pagrindo gautą sumą.

68. Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašo pripažinti niekine bei negaliojančia šalių 2018-05-21 sudarytą paskolos sutartį Nr. ST201805/21 ir atsakovės 2018-05-21 kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, kuriame nurodyta, jog iš UAB „Danesta LT“ priimta 25 000 Eur.

69. Priešieškinio reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad kasos pajamų orderio kvitas turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes pagal jį pinigai nebuvo ir negalėjo būti sumokėti, nes UAB „Tilžės turgus“ apskaitoje tokio orderio nėra, kasos pajamų orderio, serija KPO, Nr. 0182942, kvitas išduotas 2018-06-09 visai kitam asmeniui ir dėl kitos sumos. Be to, pagal sutartį pinigai turėjo būti pervesti pavedimu į atsakovės sąskaitą ir tik tada, kai atsakovė būtų pateikusi nustatytos formos prašymą.

70. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 42 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023, 36 punktas).

71. Tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo gauti, ir pateikia kasos pajamų orderį, atitinkantį Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo gauti; tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai nebuvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019).

72. Pareiga įrodyti, jog pinigai pagal kasos pajamų orderį nebuvo sumokėti (gauti), tenka atsakovui, kuris šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsakovo paaiškinimas, kad kasos pajamų orderis yra anuliuotas, kad reali piniginė operacija nebuvo atlikta, laikytinas nepagrįstu. Pagal Taisyklių nuostatas kasos pajamų orderis yra kasos operaciją – grynųjų pinigų priėmimą į ūkio subjekto kasą – patvirtinantis dokumentas. Todėl Taisyklių reikalavimus atitinkantys kasos pajamų orderiai negali būti laikomi anuliuotais.

73. Vyriausybės 2000‑02‑17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.

74. Nėra įrodytos atsakovo nurodytos aplinkybės, atsakovė nepateikia argumentų, kodėl nesivadovavo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatomis, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą (Taisyklių 16 punktas), kasdien, jeigu ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, į kasos knygą įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais kaip kasininko ataskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtas atsakingas asmuo, priėmęs šiuos dokumentus (Taisyklių 17 punktas). Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtas atsakingas asmuo privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi (Taisyklių 18 punktas). Kasininkas, pastebėjęs, jog kasa apiplėšta, privalo tuoj pat informuoti ūkio subjekto vadovą. Apie tai nedelsiant pranešama policijai. Su jos leidimu ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacijos komisija patikrina esamus pinigus. Patikrinimas įforminamas pinigų inventorizavimo aprašu (trimis egzemplioriais), rastos pinigų sumos įrašomos žodžiais ir skaitmenimis. Pirmas pinigų inventorizavimo aprašo egzempliorius lieka ūkio subjekte, antras atiduodamas policijai (Taisyklių 21 punktas).

75. Kasininkas atsako už jo priimtų pinigų saugumą ir nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo (Taisyklių 22 punktas).

76. Ieškovės direktorius E. G. paaiškino apie paskolos sudarymo aplinkybes, kad į jį kreipėsi atsakovės akcininkas R. P., prašė suteikti paskolą atsakovei. Pati paskolos sutartis buvo parengta atsakovės ir pateikta jam, kaip ieškovės direktoriui, pasirašyti atsakovės patalpose. Tą pačią dieną vienu metu jis pasirašė paskolos sutartį ir pateiktą orderį, perdavė R. P. 25 000 Eur grynaisiais. Pinigų perdavimo metu patalpoje buvo E. G., atsakovės tuometinė direktorė V. A., vyr. finansininkė D. Š., akcininkas R. P..

77. Ieškovė negali atsakyti už atsakovės ar jos darbuotojų tvarkomą buhalteriją, t. y. orderių su tapačiais numeriais išdavimą, paskolų neįtraukimą į apskaitą.

78. Sutartis ir kasos pajamų orderis atitinka turinio reikalavimus – kasos pajamų orderiu buvo užfiksuotas pinigų atsakovei perdavimo momentas, Sutartis tarp šalių buvo sudaryta rašytine forma (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnio 1–3 dalys), nors ir neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos. Abu dokumentai yra pasirašyti atsakovės direktorės. Ieškovė perdavė 25 000 Eur lėšas grynaisiais ir gavo iš atsakovės atstovų tai patvirtinantį orderį. Aplinkybė, jog grynųjų pinigų priėmimo iš kito asmens faktas buvo įformintas kasos orderiu, turinčiu tą patį numerį, savaime nepaneigia pinigų perdavimo fakto.

79. Priešieškiniu ginčijamą kvitą pasirašė tiek atsakovės vyriausioji buhalterė, tiek kasininkas. Pagal teismų praktiką, netinkamas kasos knygos užpildymas kasos orderiais patvirtintų faktų paneigti negali (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-554/2014).

80. Atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu jos pačios išrašytą dokumentą – 2018-05-21 kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, ir šalių 2018-05-21 sudarytą paskolos sutartį Nr. ST201805/21 negaliojančia nepagrįstas. Atsakovė šį reikalavimą grindžia dviem pagrindais: 1) sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, 2) pagal šią sutartį pinigų negavo.

81. Dėl atsakovės nurodyto pagrindo, kad ji nėra gavusi pagal sutartį 25 000 Eur sumos, kad sutartis buvo tariama.

82. Sutarties tekstas nepaneigia pačios atsakovės dokumentu patvirtinto pinigų gavimo fakto. Paskolos pinigai grynaisiais buvo perduoti atsakovės pageidavimu, kadangi būtent atsakovei reikėjo pinigų, atsakovė buvo paskolos sutarties iniciatorė, ką atsakovė priešieškinyje pripažįsta. Atsakovė galėjo atsisakyti priimti pinigus, reikalauti juos pervesti bankiniu pavedimu, o ieškovė neturėjo galimybių priversti atsakovę priimti pinigus grynaisiais prieš atsakovės valią. Iš kvito aiškiai matyti, kad pasirašė ne tik vyr. finansininkė, bet gavimą taip pat ir patvirtino kasininkas.

83. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Taisyklių 4(1) punkte nustatyta, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.

84. Jeigu atsakovė neigia kvito ir juo patvirtinamų faktinių aplinkybių tikrumą, atsakovė turėtų veikti aiškiai proceso įstatyme nustatytu būdu – pareikšti apie įrodymo suklastojimą (CPK 184 str.). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, ginčijant įrodymus dėl jų suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).

85. Priešieškiniu ginčijamą kvitą pasirašė tiek atsakovės vyriausioji buhalterė, tiek kasininkas. Pagal teismų praktiką, netinkamas kasos knygos užpildymas kasos orderiais patvirtintų faktų paneigti negali (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-554/2014). Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

86. Jei paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str. 2 d.). Tuo atveju, jei paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.).

87. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.93 straipsnio 4 dalies normą, yra konstatavęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas šios formos nesilaikant. Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020 67 punktas ir jame nurodyta praktika).

88. Aplinkybė, kad paskolos pinigai buvo perduoti grynaisiais, nepaneigia fakto, kad paskolos suma buvo perduota grynaisiais, nors sutartyje numatyta, kad pavedimu.

89. Bylos įrodymų kontekste įrodyta, kad ieškovė perdavė atsakovei 25 000 Eur pagal paskolos sutartį, atsakovė nepripažįsta šių aplinkybių, tvirtino, jog pinigai pagal tą susitarimą nebuvo perduoti, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

90. Atsakovė privalo grąžinti gautą sumą bet kokiu atveju, t. y. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio šalys privalo viena kitai grąžinti visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 str. 2 d.), priešieškinio reikalavimo tenkinimas tuo pagrindu, kad sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nesukelia teisinių pasekmių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti savitikslė, kreipdamasis į teismą asmuo turi nurodyti konkrečią jo pažeistą teisę ir ginamą interesą. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).

91. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

92. Reikalavimo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia dėl formos trūkumų patenkinimas nesukeltų atsakovei materialinių teisinių pasekmių, nepašalintų atsakovės pareigos grąžinti gautą sumą, ieškovė reikalauja sandorį vykdyti ir priteisti iš atsakovės perduotus kaip paskolą 25 000 Eur. Abu dokumentai (Sutartis ir kasos pajamų orderis) atitinka tokio tipo sutarčiai keliamus turinio reikalavimus – kasos pajamų orderiu buvo užfiksuotas pinigų atsakovei perdavimo momentas, sutartis tarp šalių buvo sudaryta rašytine forma (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnio 1–3 dalys), nors ir neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, abu dokumentai yra pasirašyti atsakovės direktorės, ieškovė yra perdavusi 25 000 Eur lėšas grynaisiais ir gavusi iš atsakovės atstovų tai patvirtinantį orderį. Aplinkybė, jog grynųjų pinigų priėmimo iš kito asmens faktas buvo įformintas kasos orderiu, turinčiu tą patį numerį, nepaneigia pinigų perdavimo fakto. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, priešieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

93. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktas).

94. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

95. Įrodyta, kad 2018-05-21 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. ST201805/21 ir atsakovė 2018-05-21 išrašė kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, kuriame nurodyta, jog atsakovė UAB „Tilžės turgus“ iš UAB „Danesta LT“ priima 25 000 Eur. Ieškovė įrodė tarp šalių susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius ir paskolos dalyku esančių pinigų – 25 000 Eur perdavimą atsakovei, ką patvirtina patvirtina atsakovės išrašytas kasos pajamų orderis. Atsakovė šalių pasirašyta paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti gautą paskolą, tačiau negrąžino.

96. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

97. Sutartyje nenumačius palūkanų normos, skaičiuotina įstatymuose nurodyta palūkanų norma (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovės skaičiavimu, 6 procentai metinių palūkanų už paskutines 180 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d., sudaro 739,73 Eur ir yra priteistinos iš atsakovės.

98. Ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Tilžės turgus“ priteistina 25 000 Eur paskolos ir 739,73 Eur metinių palūkanų už paskutines 180 dienų, t. y. 6 procentai už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d. Taip pat priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-07) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl 15 000 Eur nepagristai gautų lėšų.

99. 2019 m. gegužės 9 d. ieškovė atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 9539 pervedė 15 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas“.

100. Ieškovės atstovai paaiškino, jog 2020 m. ieškovės direktorius prašė atsakovės direktoriaus pervesti 15 000 Eur teisėtai gavėjai UAB „Uno“ arba grąžinti lėšas pačiai ieškovei. Atsakovės direktorius žadėjo sumą pervesti tiesiogiai UAB „Uno“, sumokėdamas žemės sklypų pirkimo kainą, tačiau savo pažadų netesėjo. Atsakovės į UAB „Uno“ sąskaitą lėšos nebuvo pervestos. Ieškovė teigia, kad atsakovė delsia pervesti UAB „Uno“ arba grąžinti tiesiogiai ieškovei nepagrįstai gautas lėšas, šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, kaip to reikalauja CK 6.870 straipsnio 2 dalis, šalių tikslas buvo per trečiąjį asmenį (atsakovę kaip UAB „Uno“ akcininkę) pervesti lėšas tinkamai jų gavėjai UAB „Uno“, todėl ieškovė daro išvadą, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita be pagrindo.

101. Atsakovė, būdama UAB „Uno“ akcininkė, valdo šiai bendrovei priklausančią 15 000 Eur sumą. Tokiu būdu ji mažina ieškovės turtą, ji negali atsiskaityti už perkamus sklypus ir įgyti jų nuosavybės, kol nesumokėta visa suma, negauna už pervestas lėšas palūkanų. Nors atsakovės direktorius ne kartą tvirtino, esą lėšas gavo laikinai, jis nevykdo nei prašymų jas perduoti teisėtam gavėjui – juridiniam asmeniui UAB „Uno“, nei jas grąžinti mokėtojai – ieškovei. Ieškovė atsakovės bendrovei UAB „Uno“ iki šiol yra nesumokėjusi 8 000 Eur žemės sklypų pirkimo kainos.

102. Atsakovė tvirtina, kad ieškovės pervesti į jos sąskaitą 15 000 Eur yra avansas, gautas siekiant užtikrinti nuomos sutarties sudarymą, todėl, nesudarius pagrindinės nuomos sutarties, atsakovė negrąžino 15 000 Eur avanso. Atsakovė pripažįsta, kad 15 000 Eur gavo ir kad šie pinigai yra jos žinioje ir kad jų negrąžina ieškovei, dėl to, kad tai yra avansas pagal preliminarų susitarimą dėl nuomos sutarties sudarymo ir kadangi nuomos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė 15 000 Eur ieškovei negrąžina.

103. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota, joje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą).

104. Paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo, minėta, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; ir kt.).

105. Atsakovės pozicija dėl 15 000 Eur mokėjimo laikytina nepagrįsta. Atsakovė nepateikia įrodymų dėl nuomos santykių egzistavimo tarp šalių, kurių pagrindu būtų pervesti 15 000 Eur. Pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovei. Nesant jokių įrodymų apie šalių derybas dėl nuomos sutarties, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės nuomos sutarties, rašytinio preliminaraus susitarimo dėl tokios sutarties sudarymo, kitokių susitarimų dėl netesybų, nėra pagrindo 15 000 Eur pavedimo laikyti užstatu ir pagrindo atsakovei jį pasilikti.

106. Ginčo, kad 15 000 Eur yra atsakovės UAB „Tilžės turgus“ sąskaitoje ir kad jie nėra pervesti UAB „Uno“, byloje nėra. Atsakovė iš viso nepripažįsta ieškovės argumento, jog buvo susitarimas kad į UAB „Tilžės turgus“ pervestus 15 000 Eur ji turės pervesti UAB „Uno“, atsakovė nurodo, kad 15 000 Eur yra gauta kaip užstatas dėl turimos sudaryti nuomos sutarties.

107. LR CK 6.242 straipsnio 1 dalis nustato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

108. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gegužės 9 d. ieškovė atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur, turto gavimo teisinio pagrindo atsakovė neįrodė, atsakovės argumentai dėl nuomos santykių egzistavimo tarp šalių neįrodyti, todėl darytina išvada, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl priteistina ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ 15 000 Eur nepagrįstai gautų lėšų.

109. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

110. Priteistina ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus 443,84 Eur metinių palūkanų už paskutines 180 dienų, t. y. 6 procentai už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d.; 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

111. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis atmetamas, jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Iš atsakovės priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1 000 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio parengimą, 1 000 Eur už dubliko parengimą, 1 500 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, 500 Eur už atstovavimą teisme, 843 Eur žyminio mokesčio už pagrindinį reikalavimą ir 45 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių ) Eur skolą, 739,73 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur nepagrįstai gautas lėšas, 443,84 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 888 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.