Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-226-478/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-08-07
Bylos Nr.: 1A-226-478/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00005-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui.

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis: D. R.
Advokatai: Eglė Grucytė

Kategorijos

2.2.4.3Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 str.)
2.4.6.1.2Nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-478/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00005-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.4.6.1.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui,nuteistajam D. R., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 MGL, t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) bauda, kurią nustatyta sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. R. priteista 25,80 Eur (dvidešimt penki eurai 80 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. R. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 22 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies reikalavimus, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“; 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 2 dalies reikalavimus (2010 m. birželio 8 d. Nr. XI-917 redakcija), kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“; 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punkto reikalavimus (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kad „už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus (2008 m. liepos 3 d. Nr. X-1679 redakcija), kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus (2008 m. liepos 3 d. Nr. X-1679 redakcija), kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“; 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimus (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917 redakcija), kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija”; 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto reikalavimus, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) minimalus saugojimo terminas (metais) 10“, neišsaugojo kasos knygoje apskaitytų: 2012 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini);

neužtikrindamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 punkto reikalavimus (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija) kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, kasos knygoje neapskaitė 2012 metų kovo mėnesio kasos pajamų orderių: (duomenys neskelbtini);

pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies reikalavimus, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 punkto reikalavimus (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kad „Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, 17 punkto reikalavimus (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, kasos išlaidų orderį, išrašytą 1890 Lt (547,38 Eur) sumai, neturintį privalomų rekvizitų - datos, įmonės pavadinimo; kasos išlaidų orderį, išrašytą 1033,94 Lt (299,45Eur) sumai, neturintį privalomo rekvizito - datos; kasos išlaidų orderį, išrašytą 425,96 Lt (123,37Eur) sumai, neturintį privalomo rekvizito - įmonės pavadinimo, apskaitė 2012 metų balandžio mėnesio bendrovės kasos knygose, apskaitos registruose „sintetinės apskaitos žiniaraštis (didžioji knyga)“ ir „bendrasis žurnalas“.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. ir jo gynėja advokatė prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimą, prijungti pridedamus rašytinius įrodymus ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovų veiklos laikotarpius. Šie laikotarpiai yra nurodomi Juridinių asmenų registre, kurio pažyma, esančia byloje, nustatyta, kad įmonės direktorius laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. buvo D. R., laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. – E. V., laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (iki 2013 m. kovo 29 d.) – R. Ž., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki dabar – M. M.. Iš šių duomenų nėra aišku, kas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 2013 m. kovo 31 d. įmonėje de jure ir de facto ėjo direktoriaus pareigas, kai įmonė veiklą vykdė ir vykdo ir savaitgaliais. Daroma išvada, kad įmonės vienintelė akcininkė R. M., priimdama sprendimą, jog įmonės direktorės R. Ž. paskutinė darbo diena yra 2013 m. kovo 29 d., o naujojo direktoriaus M. M. darbo diena prasideda nuo 2013 m. balandžio 1 d., prisiėmė atsakomybę už įmonės dokumentų saugojimą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

2.2. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Todėl už gegužės mėnesį apskaitytus ir saugomus dokumentus yra atsakingas ne D. R., o po jo vadovo bei kasininko pareigas ėjusi E. V. Atkreipiamas dėmesys, kad 2016 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino E. V. kalta dėl Inventorizacijos taisyklių 5 punkto reikalavimų, kuriuose nustatyta, kad keičiantis materialiai atsakingiems asmenims turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui, pažeidimo. Už dokumentų neperdavimą ir neišsaugojimą 2012 metais yra nuteista E. V. BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai antrą kartą nuteisė D. R.

2.3. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-749-813/2015, kuri yra prijungta prie šios baudžiamosios bylos, ieškovas D. R. nurodė, kad apie atleidimą sužinojo tik 2012 m. birželio 4 d., kai po ligos atvyko į įmonę, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. birželio 1 d. sirgo. Tokiems D. R. išdėstytiems motyvams neprieštaravo įmonė ir jos atstovai, taip pat, tokius duomenis patvirtino civilinės bylos medžiaga. Toje pačioje civilinėje byloje R. M., apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad ji, kaip įmonės vienintelė akcininkė, D. R. 2012 m. gegužės 22 d. vieninteliu akcininko sprendimu atleido iš direktoriaus pareigų dėl rankinės vagystės. Iš šių duomenų darytina išvada, kad R. M. priėmė vienintelio akcininko sprendimą - D. R. atleisti iš įmonės direktoriaus pareigų ir apie savo tokį sprendimą D. R. supažindino tik 2012 m. birželio 4 d., kai D. R. mėgino užeiti į įmonę, bet nebuvo įleistas. D. R., kai buvo jam pačiam nežinant atleistas, neturėjo galimybės įmonės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perduoti kitam subjektui - kitam vadovui ar įmonės vienintelei akcininkei R. M. Tokią pareigą turėjo įmonės vienintelė akcininkė R. M., t. y. kartu su įmonės buhaltere S. L. turėjo surašyti rastą turtą ir dokumentus, bet to nė viena nepadarė. Nuo 2012 m. gegužės 23 d. E. V. pradėjus eiti įmonės direktorės pareigas, minėta pareiga perėjo jai, tačiau ji taip pat jos neįvykdė. E. V. turėjo teisę ir galimybę perduoti, o R. Ž. priimti įmonės apskaitos dokumentus, taip pat R. Ž., pradėjus eiti įmonės direktorės pareigas, ji turėjo galimybę ir teisę perimti įmonės apskaitos dokumentus, o vėliau juos perduoti R. M. Pažymima, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nebuvo nustatyta, kada įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti, tai yra nebuvo nustatytas vienas iš subjektyviosios pusės elementų - nusikaltimo padarymo laikas.

Šalies argumentai

2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojos S. L. parodymus. Ji nurodė, kad pati segė dokumentus į segtuvus pagal mėnesius, įmonėje buhaltere dirbo ir prie kitos direktorės po D. R., ji už metus dokumentus sudėjo į segtuvus su viena iš dirbusių direktorių, 2012 metų pabaigoje dokumentai buvo sudedami pagal mėnesius į dėžes, kurios nunešamos į antrame aukšte esantį sandėliuką, kur yra valytojos patalpos. S. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad ji gale metų su tuo metu buvusia direktore R. Ž. sutikrino 2012 metų kasos knygą ir jokių dokumentų trūkumų nepastebėjo, taip pat nurodė, kad bet kas galėjo iš kasos knygos paimti kasos išlaidų orderį, jei paminėti kasos išlaidų orderiai yra įtraukti į kasos knygą, vadinasi, šie dokumentai jai buvo pateikti, be to, kasos knyga pasirašyta jos ir kasininko (1 t., b. l. 78-79). Akivaizdu, kad 2012 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) D. R. darbo laikotarpiu buvo, jie buvo pateikti buhalterei, apskaityti įmonės registruose, 2012 metais atliekant inventorizaciją jų trūkumas nebuvo nustatytas. Todėl šioje dalyje D. R. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas.

2.5. Civilinės bylos Nr. e2-749-813/2015 nagrinėjimo metu įmonės direktorius M. M. pagal teismo išduotą liudijimą 2012 m. gegužės 18 d. pateikė H. K. 2012 m. gegužės mėnesio kasos knygos patvirtintą kopiją, kurioje nebuvo kasininkės (direktorės) E. V. ir vyriausiosios buhalterės S. L. parašų (byla Nr. e2-749-813/2015, 3 t., b. l. 18-19), parašai atsirado tik tuomet, kai įmonės direktorius M. M. privalėjo pateikti 2012 metų įmonės buhalterinius dokumentus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (1 t., b. l. 95-97). H. K. teismui nurodė, kad jam 2015 m. gegužės 18 d. įmonė perdavė laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neperdavė kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) (byla Nr. e2-749-813/2015, 2 t., b. l. 124-128). H. K., kaip asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, 2015 m. gegužės 25 d. surašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo liudijimus civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015, kuriame išsamiai aprašė 2015 m. gegužės 18-19 dienomis įmonės finansinių dokumentų apžiūrėjimo ir gavimo aplinkybes, t. y. nurodyta, kad įmonės direktorius M. M. neperdavė H. K. įmonės kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jie buvo dingę - neišsaugoti. Kaltinimo vienas iš epizodų yra tai, jog D. R. neišsaugojo kasos knygoje apskaitytų: 2012 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), suponuojant, kad yra išsaugoti kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl keliama pagrįsta abejonė dėl įmonės ir įmonės direktoriaus M. M. veiksmų, kai pagal teismo išduotus liudijimus jis privalėjo pateikti kasos išlaidų orderius, bet jų 2015 m. gegužės 18 d. nepateikė, nurodant, kad jų įmonėje apskritai nėra, tačiau 2016 m. vasario 24 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95-97). Akivaizdu, kad dalis dokumentų dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtent M. M., turėdamas galimybę ir interesą, vienu atveju subjektams nurodė, kad įmonėje nėra dokumentų, kitu atveju - yra, taip pat organizavo 2012 m. gegužės mėnesio kasos knygos pasirašymą atgaline data.

2.6. Atkreipiamas dėmesys ir į 2016 m. birželio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo nustatyti trys suklastoti kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose yra suklastoti ir D. R. parašai. Prokuratūra įsiteisėjusiame nutarime nustatė, kad įmonėje buvo suklastoti trys kasos išlaidų orderiai, kurie suklastoti nežinomu laiku ir nežinant, kas suklastojo, todėl priėjo išvados, kad vertinant specialios liudytojos S. L. parodymus, įtariamojo D. R. parodymus, specialisto išvadą bei liudytojų M. M., R. M. parodymus, nesant dokumentų perdavimo akto, surašyto tarp D. R. ir naujo įmonės vadovo, daryti kategoriškos išvados apie tai, kad būtent D. R. savo vadovavimo įmonei laiku suklastojo byloje minimus kasos išlaidų orderius, juos sudėjo į segtuvą ir prijungė prie įmonės buhalterinės apskaitos, taip ją tvarkydamas apgaulingai, pasisavino įmonės lėšas sumoje 3902,34 Lt (1140,34 Eur), nepakanka.

2.7. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad 2012 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 855,50 Lt nėra D. R., kaip gavėjo, parašo, nes jis tą pačią dieną, nebedirbdamas įmonėje, 855,50 Lt įnešė į įmonės banko sąskaitą. D. R. kategoriškai nesutinka, kad jis 2012 m. gegužės 23 d. į banką nunešė 855,50 Lt, kadangi jis tą dieną sirgo ir tikrai nebuvo darbe. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu teismo buvo prašoma išreikalauti iš banko originalų 2012 m. gegužės 23 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turi bankas, kuriame yra pinigų įnešėjo parašas, kuris parodytų, kas iš tikrųjų pinigus įnešė. Šiuo atveju įmonė turi antrą kasos pajamų orderio egzempliorių be pinigų įnešėjo parašo. Todėl teigti, kad D. R. 2012 m. gegužės 23 d. pinigus įnešė į banką, nėra pagrindo.

2.8. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir dėl kasos knygoje neapskaitytų 2012 m. kovo mėnesio kasos pajamų orderių: (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad liudytoja S. L. nurodė, jog kasos pajamų orderiai (duomenys neskelbtini) yra sugadinti, o sugadintus dokumentus į atskirą sugadintų dokumentų segtuvą dėdavo kasininkas, sugadintų dokumentų segtuvas buvo ir dirbant D. R., į kasos knygą sugadinti kasos pajamų - išlaidų orderiai neįtraukiami. Liudytoja R. Ž. nurodė, kad jos darbo laikotarpiu sugadintų dokumentų segtuvas įmonėje buvo. Tačiau 2016 m. vasario 24 d. įmonės direktorius M. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnams neperdavė 2012 metų sugadintų dokumentų segtuvo, kai teikė kitus 2012 metų finansinius dokumentus (1 t., b. l. 95-97). Be to, specialistė A. B. nurodė, kad jai nebuvo pateikti jokie sugadinti orderiai. Todėl daroma išvada, kad įmonės direktorius M. M. sunaikino 2012 metų sugadintų dokumentų segtuvą arba tendencingai tokio segtuvo nepateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Be to, S. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad ji gale metų su tuo metu buvusia direktore R. Ž. sutikrino 2012 metų kasos knygą ir jokių dokumentų trūkumų nepastebėjo, taip pat nurodė, kad bet kas galėjo iš kasos knygos paimti kasos pajamų orderį, kasos knyga pasirašyta jos ir kasininko (1 t., b. l. 78-79).

2.9. D. R. pagrįstai nežinojo, kodėl įmonės buhalterė S. L. aukščiau nurodytus kasos pajamų orderius neįtraukė į kasos knygą, kadangi jis neišmano buhalterinės apskaitos politikos, t. y. jog neprivaloma į kasos knygą įtraukti sugadintus kasos pajamų - išlaidų orderius, be to, ne jis, o buhalterė S. L. kasos pajamų - išlaidų orderius įtraukinėdavo į kasos knygą, šį faktą juridinio asmens buhalterė patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Daroma išvada, kad į įmonės 2012 m. balandžio mėnesio kasos knygą buvo neįtraukti kasos pajamų orderiai (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jie yra sugadinti, o sugadinti kasos pajamų orderiai neįtraukiami į kasos knygą, tačiau šie sugadinti kasos pajamų orderiai buvo atskirai įtraukti į atskirą sugadintų dokumentų segtuvą, kuris nežinomu laiku ir nežinomomis aplinkybėmis bei nežinomu tikslu yra dingęs ne dėl D. R. kaltės. Nesant duomenų apie tai, kada aukščiau nurodyti kasos pajamų orderiai dingo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad už aukščiau nurodytų kasos išlaidų orderių neišsaugojimą yra atsakingas D. R.

2.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš trečiojo kaltinimo epizodo suprantama, jog pažeidimas yra ne tai, kad kasos išlaidų orderyje nėra privalomų rekvizitų, o tai, kad kasos išlaidų orderiai, neturintys privalomų rekvizitų, apskaityti 2012 metų balandžio mėnesio įmonės kasos knygoje, apskaitos registruose „sintetinės apskaitos žiniaraštis“ (didžioji knyga) ir „bendrasis žurnalas“. D. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis neišrašinėjo kasos orderių, nesuteikinėjo nei numerių, nei pavadinimų, jis tik ant jų pasirašydavo kaip vadovas, buhalterės pareiga buvo prirašyti ko trūksta. Taigi, pirminius apskaitos dokumentus - kasos pajamų ir išlaidų orderius kompiuteriu suvesdavo buhalterė S. L. pagal kasininko pateiktus duomenis, dėl ko programa automatiškai suteikdavo pirminiams dokumentams numerius, taip pat buhalterė kasos pajamų ir išlaidų orderius suvesdavo į programą, kuri automatiškai sudarydavo kasos knygą, kurią ji taip pat atspausdindavo, S. L. kasos pajamų ir išlaidų orderius apskaitydavo ir apskaitos registruose „sintetinės apskaitos žiniaraštis“ (didžioji knyga) ir „bendrasis žurnalas“. Jeigu kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiuose nėra nurodyta data ir (ar) numeris, ir (ar) pavadinimas, tai laikytina, kad orderiai yra sugadinti. Vertinant S. L. parodymus, matyti, kad jie nenuoseklūs, t. y. ji iš pradžių nurodo, kad kasos orderiai išrašyti 1980,00 Lt, 1033,94 Lt sumoms yra sausio - vasario mėnesio dokumentai, vėliau nurodo, kad tai jau balandžio mėnesio dokumentai, dėl to ji juos programa suvedė į kasos knygą ir apskaitos registrus. Tačiau tiek D. R., tiek S. L. nurodė, kad analizuojamų kasos išlaidų orderių (išrašytų 1890,00 Lt sumai, 1033,94 Lt sumai ir 425,96 Lt sumai) neišrašė, dėl ko teisiamajame posėdyje D. R. teismo prašė paskirti rašysenos ekspertizę, nustatant, kas minėtus kasos išlaidų orderius išrašė ir pasirašė, nes jie gali būti suklastoti.

2.11. Kaltinti, kad D. R. yra kaltas dėl to, kad kasos išlaidų orderiai, neturintys privalomų rekvizitų, buvo neteisėtai apskaityti kasos knygoje ir apskaitos registruose, yra nepagrįsta, ypač kai kasos išlaidų orderius kasos knygoje ir apskaitos registruose apskaitė buhalterė S. L. Šiuo atveju D. R., būdamas įmonės direktoriumi, neturėdamas buhalterio išsilavinimo, ėmėsi būtinų veiksmų, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų vedama kompetentingo asmens, dėl ko įmonėje dirbo S. L. vyriausiosios buhalterės pareigose.

2.12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į skundžiamame nuosprendyje netinkamai nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, t. y. byla Nr. 2K-426/2013. Šioje nutartyje nėra užsiminta apie apgaulingą ar aplaidžią buhalterinę apskaitą, priešingai, byla nagrinėta dėl neteisėtu būdu įgyto svetimo turto, todėl ši nutartis analizuojamu atveju nėra aktuali. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad D. R. elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių jis negalėtų būti vertinamas kaip drausmės pažeidimas. Padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) yra numatyta atsakomybė už apskaitos taisyklių pažeidimą, dėl to D. R., jei iš viso taikytina atsakomybė, tai administracinė, o ne baudžiamoji.

2.13. Skunde pažymima, kad dėl pažeidimų, kuriuos tariamai padarė D. R., galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. Apylinkės teismas, teigdamas priešingai, nenurodė jokių sąsajų su D. R.

2.14. Apeliantas nesutinka, jog įmonės faktine vadove nebuvo R. M. Dėl R. M. vaidmens įmonėje, kai ji darbuotojams pervesdavo darbo užmokestį, savo nuožiūra pirkdavo prekes ir paslaugas, prisijunginėdavo prie įmonės banko sąskaitų ir darė pavedimus, pasisakė teismas įsiteisėjusia nutartimi (priedas Nr. 7), nustatęs, kad ji faktiškai buvo įmonės vadovė, taip pat prokuratūra įsiteisėjusiu nutarimu, o civilinės bylos Nr. e2-749-813/2015 nagrinėjimo metu R. M. pripažino, jog ji jungėsi prie įmonės banko sąskaitų ir vykdė pavedimus, savo nuožiūra pirko paslaugas ir prekes. Akivaizdu, kad įmonės faktine vadove buvo R. M., o D. R. buvo įdarbintas tik dėl akių. Būtent R. M. vykdė visas juridinio asmens ūkines operacijas. Tuo tarpu apylinkės teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad dėl D. R. inkriminuotų pažeidimų atsakomybėn turėjo būti traukiami E. V., S. L., R. Ž., R. M., M. M..

2.15. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą, tikslinga išreikalauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir leisti su jais susipažinti, taip pat išreikalauti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 23 d. kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) originalą ir (ar) patvirtintą kopiją, taip pat paskirti rašysenos ekspertizę, nustatant, kas kasos išlaidų orderius, esančius byloje (2 t., b. l. 131-132), surašė ir pasirašė, bei papildomai apklausti liudytojus.

3. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinis skundas buvo atmestas.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad teismai, pripažindami D. R. kaltumą padarius nurodytus teisės aktų pažeidimus, nenagrinėjo aplinkybių, parodančių, ar jis (ne)įgyvendino kaip įmonės vadovas teisės aktų reikalavimų tinkamai organizuoti apskaitą, juolab, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai keitėsi, tarp šios bendrovės savininkų (kurie irgi keitėsi – R. M., M. M.) ir buvusio direktoriaus (2012 m. sausio 1 d. – gegužės 22 d. laikotarpiu) D. R. susiklostė konfliktinė situacija, vyko bylinėjimasis, reiškiant vieni kitiems įvairias pretenzijas (iš jų – ir turtines). Liudytoja S. L. (buhalterė, tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) negalėjo tiksliai paaiškinti kai kurių svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, susijusių su buhalterinių dokumentų saugojimu, pats nuteistasis teigė, kad, būdamas atleistas iš direktoriaus pareigų (2012 m. gegužės 22 d.) ir po to apskritai nedirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo galimybės perduoti įmonės dokumentų, o paskutiniuoju direktoriumi tapęs M. M. yra pateikęs skirtingus duomenis apie tai, kokie dokumentai išliko. Teismai šių aplinkybių iš esmės nenagrinėjo. Tai nedera su nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto BPK 44 straipsnio 6 dalyje, įgyvendinimu.

4.2. Pažymėta ir tai, kad atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį negalima, jeigu nenustatytas priežastinis ryšys tarp teisės aktus pažeidžiančios konkrečios veikos ir kilusių padarinių – negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad, darydami išvadą apie tokių padarinių buvimą, teismai besąlygiškai rėmėsi specialisto išvada, gauta atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje specialisto išvados teisinis vertinimas neatliktas (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o jos turinys atpasakotas tiek, kiek atitinka D. R. suformuluoto kaltinimo aplinkybes, tačiau visiškai neanalizuojant, nemotyvuojant (ir apskritai nesiaiškinant), ar būtent D. R. veika šiuos padarinius sukėlė. Teismai, neišanalizavę nei konkrečių D. R. inkriminuotų faktinių aplinkybių bei pažeidimų pavojingumo, nei kitų UAB „(domenys neskelbtini)“ veiklos aplinkybių, galėjusių turėti ryšį su minėtų padarinių atsiradimu, o esant reikalui – ir neapklausę specialisto, iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių. Tokiu atveju baudžiamojo įstatymo taikymo klausimo teisingai išspręsti nebuvo galima. Teismų atliktas bylos įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes yra neišsamus, neargumentuotas, neparemtas visų - tiek kaltinančių, tiek teisinančių aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

5. Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė prašė D. R. išteisinti, o prokuroras prašė BPK 326 straipsnio 5 punkto pagrindu panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą konstatuoja, kad nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde keliamų klausimų dėl D. R. kaltės bei veiksmų teisinio vertinimo nagrinėjimas šioje proceso stadijoje nėra galimas, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, bus užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

8. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013).

9. Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų tiek bylos parengimo nagrinėti teisme, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos. Pirmosios instancijos teismas, esant pagrindui kaltinimą pakeisti kitomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis nei nurodytos ir (ar) neaprašytos kaltinamajame akte, taip pat esant pagrindui pakeisti veikos kvalifikavimą, pats turėjo jį pakeisti arba bylą perduoti prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko ir tai lėmė neteisėto, o kartu ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

10. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir minėtų padarinių, kitaip tariant – patikrinti, ar teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymas arba aplaidus tvarkymas, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra pagrindinė, tiesioginė priežastis, sukėlusi baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius.

11. Nustatant asmens kaltumą dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nepakanka apsiriboti formaliu buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų konstatavimu, būtina nustatyti konkrečius asmens veiksmus ar neveikimą, kuriais pasireiškė pažeidimai, analizuoti jų pavojingumą ir išsiaiškinti būtent šių veiksmų (ar neveikimo) ryšį su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-219-489/2018). Buhalterinės apskaitos tvarkymas ir organizavimas nėra tapačios sąvokos. Tais atvejais, kai atsakomybė taikoma ūkio subjekto (įmonės) vadovui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys), būtina analizuoti bei nustatyti aplinkybes, susijusias su asmens kaip vadovo pareigų tinkamu įgyvendinimu organizuojant buhalterinę apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir pan.

12. Nagrinėjamoje byloje D. R. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už aplaidų apskaitos tvarkymą, t. y. už: kasos išlaidų orderių (2012 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), balandžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gegužės 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitytų kasos knygoje, neišsaugojimą; kasos pajamų orderių (2012 m. kovo mėn. Nr. (duomenys neskelbtini)) neapskaitymą kasos knygoje; kasos išlaidų orderių (išrašytų dėl 1890 Lt (547,58 Eur), 1033,94 Lt (299,45 Eur) ir 425,96 Lt (123,37 Eur) sumų), neturinčių privalomų rekvizitų (datos, įmonės pavadinimo), apskaitymą 2012 m. balandžio mėn. kasos knygose, apskaitos registruose („sintetinės apskaitos žiniaraštis (didžioji knyga)“ ir „bendrasis žurnalas“). Tiek prokuroras kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą D. R., tiek pirmosios instancijos teismas savo nuosprendį grindė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų R. M., M. M., R. Ž., S. L., H. K. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai R. M., M. M., R. Ž., S. L. yra ar buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkai ar darbuotojai, tarp šios įmonės savininkų R. M., M. M. ir apelianto buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, R. Ž. pati buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, S. L. negalėjo tiksliai paaiškinti kai kurių svarbių aplinkybių, todėl šių liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus ir neatitikimus su bylos medžiaga būtina pašalinti, atliekant papildomus tyrimo veiksmus, kad būtų gauti duomenys, kurie leistų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Byloje taip pat būtina išsiaiškinti ir vertinti, kodėl bendrovės direktorius M. M. yra pateikęs skirtingus duomenis apie tai, kokie dokumentai išliko, juo labiau, kai byloje yra duomenų, jog po 2012-05-22 apelianto ir R. M. konflikto D. R. neturėjo galimybės patekti į įmonės patalpas, ir nėra jokių duomenų, kad įmonės akcininkė ar naujoji direktorė ėmėsi kokių nors priemonių suinventorizuoti iki to laikotarpio buvusius buhalterinius dokumentus ar pareikalauti iš D. R. trūkstamus dokumentus.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad juridinių asmenų registre UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriais nurodyti: D. R. nuo 2011-04-05 iki 2012-05-22, E. V. nuo 2012-05-23 iki 2012-08-24, R. Ž. nuo 2012-08-31 iki 2013-06-06, M. M. nuo 2013-06-06 (t. 2, b. l. 14-17). Kaip jau minėta, D. R. yra nuteistas už tai, kad neišsaugojo kasos knygoje apskaitytų 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, t. y. už 2012 m. gegužės mėnesio kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) neišsaugojimą ir dokumentų, kurių pagrindu buvo išmokėti pinigai įmonėje nedirbančiam asmeniui pagal 2012 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodymą yra nuteista ir E. V. (t. 4, b. l. 3-7). Tačiau byloje visiškai nesiaiškinta, kodėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skirtingų mėnesių ar skirtingų dienų kasos išlaidų orderiams yra suteikti tie patys numeriai, kuriuose skiriasi ir pinigų sumos, todėl šių aplinkybių ištyrimui būtina papildomai apklausti S. L., tuo metu ėjusią buhalterės pareigas, bei pačią E. V., ėjusią direktorės pareigas po D. R., kurios parodymų byloje iš viso nėra ir su kuria nesiaiškintos jokios bylos aplinkybės, t. y. kas, kaip ir kada jai perdavė įmonės buhalterinius dokumentus, kaip jie buvo saugomi, ar buvo priimti kokie nors įsakymai dėl dokumentų saugojimo, kaip buvo organizuojama buhalterinė apskaita, kaip dokumentai buvo įtraukiami į kasos knygą ir kt.

14. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo 2012 metais buvo patraukta ir R. Ž. (t. 4, b. l. 8-10), tačiau byloje net nėra duomenų, koks įtarimas šiam asmeniui buvo pateiktas, ar jame nebuvo nurodyti tie patys buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pateikti kaltinime D. R. (kaip ir E. V.). Todėl iš baudžiamosios bylos Nr. 03-2-00031-17 turi būti pateikti dokumentai, iš kurių matytųsi, kokia konkrečiai nusikalstama veika buvo įtariama R. Ž.

15. Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad siekiant išsiaiškinti kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo aplinkybes, būtina iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko išreikalauti originalų 2012 m. gegužės 23 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turi bankas, kuriame yra pinigų įnešėjo parašas, ir atlikti byloje rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, kas išrašė kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-22 D. R. po kilusio konflikto su R. M. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir kategoriškai neigia išrašęs kasos išlaidų orderį ir įnešęs pinigus į banką. Taip pat būtina išsireikalauti ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jai grąžintus (t. 5, b. l. 12-14) 2012 m. buhalterinės apskaitos dokumentus bei pareikalauti pateikti įmonėje saugomą sugadintų dokumentų segtuvą, apie kurio egzistavimą patvirtino tiek D. R., tiek S. L., tiek R. Ž., nors šis segtuvas specialų tyrimą atlikusiai specialistei nebuvo pateiktas, kad būtų galima sutikrinti, ar kasos pajamų orderiai (duomenys neskelbtini), kurių neįtraukimu į kasos knygą yra kaltinamas D. R., yra sugadinti, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o jei nėra sugadinti, būtina išsiaiškinti, kas minėtus kasos išlaidų orderius surašė ir pasirašė, pasitelkiant specialiąsias žinias. Taip pat tikslinga būtų skirti ir grafologinę ekspertizę, siekiat nustatyti, kas išrašė kasos išlaidų orderius sumoms: 1890,00 Lt, 1033,94 Lt, 425,96 Lt, nes iš bylos duomenų matyti, kad šiuos dokumentus neigia išrašę tiek D. R., tiek S. L., o byloje yra duomenų, kad įmonėje buvo rasta ir suklastotų dokumentų. Šių veiksmų atlikimui būtina surinkti tiek laisvuosius, tiek lyginamuosius D. R., R. M., M. M., S. L., E. V., R. Ž. rašysenos pavyzdžius, o tokios apimties tyrimo veiksmų atlikimas žymiai užvilkintų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

16. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo suteikta galimybė susipažinti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansiniais dokumentais, kurie buvo saugomi FNTT prie VRM Kauno apygardos valdyboje, o vėliau grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nors pats kaltinamasis ne vieną kartą buvo tokį prašymą išreiškęs. Pažymėtina, kad susipažinti su bylos duomenimis ir pasirengti gynybai yra viena iš esminių baudžiamojo proceso įstatymais garantuojamų teisių, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nesupažindinus D. R. su išreikalautais dokumentai ir nesuteikus galimybės jam pasiruošti gynybai, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

17. Tik atlikus nurodytus didelės apimties tyrimo veiksmus ir išanalizavus jų rezultatus, galima pagrįstai spręsti dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo ar nebuvimo D. R. veikoje, turint omeny, kad dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ 2012 metais buvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn ir po jo dirbusios įmonės direktorės. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes tai apsunkintų bylos nagrinėjimą – kaltinimą pagrindžiančių papildomų duomenų rinkimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir sudarytų prielaidas manyti, kad teismas yra šališkas, be to, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklą kontroliuoja prokurorai, o teismas, vadovaudamasis BPK 287 straipsniu, turi teisę įpareigoti prokurorą atlikti proceso veiksmus, jeigu tai apsunkina bylos nagrinėjimą.

18. 2006 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 straipsnio nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

19. Esant tokioms aplinkybėms, byla negali būti objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta teisme, todėl ji perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės kaltinamajam priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis apeliacinio skundo prašymas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaJurga Vasiliauskienė