Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tilžės turgus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Tilžės turgus dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tilžės turgus priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danesta LT“ dėl paskolos sutarties ir kasos pajamų orderio kvito pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Danesta LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB Tilžės turgus:

1.1. 25 000 Eur paskolą ir 739,73 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d., taikant 6 proc. metinį palūkanų dydį;

1.2. 15 000 Eur nepagrįstai gautas lėšas ir 443,84 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d., taikant 6 proc. metinį palūkanų dydį;

1.3. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr. ST201805/21 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolą iki 2018 m. birželio 4 d. Atsakovei suteiktos paskolos faktą patvirtina 2018 m. gegužės 21 d. atsakovės vyriausiosios finansininkės išduotas kasos pajamų orderio kvitas, serija KPO, Nr. 0182942 (toliau – ir Orderio kvitas). Atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir suteiktos paskolos negrąžino.

3. Paskolos sutartyje nebuvo nustatytas palūkanų dydis, todėl ieškovė apskaičiavo 6 proc. dydžio metines palūkanas už 180 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 3 d., sudarančias 739,73 Eur.

4. Ieškovė 2019 m. iš UAB „Uno“ įsigijo žemės sklypus. Tuo metu UAB „Uno“ ir atsakovės vadovas buvo tas pats asmuo R. P. Atsakovės vadovas kreipėsi į ieškovės direktorių ir paaiškino, kad atsakovė yra UAB „Uno“ akcininkė ir šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. R. P. paprašė dalį už žemės sklypus mokėtinos sumos pervesti ne į UAB „Uno“, o į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą. R. P. paaiškino, kad nepageidauja sudaryti paskolos sutarties, nes gautas lėšas artimiausiu metu perves teisėtai gavėjai – UAB „Uno“, t. y. akcininkas priims lėšas ir perduos jas priklausančiam juridiniam asmeniui UAB „Uno“. Ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. pervedė atsakovei 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“, tačiau atsakovė pažado neįvykdė, lėšų UAB „Uno“ neperdavė.

5. Atsakovė ir jos atstovas delsia UAB „Uno“ pervesti arba grąžinti ieškovei nepagrįstai gautas lėšas. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, šalių tikslas buvo per trečiąjį asmenį (atsakovę, kaip UAB „Uno“ akcininkę) pervesti lėšas jų gavėjai – UAB „Uno“. Ieškovė teigia, kad atsakovė praturtėjo jos sąskaita be pagrindo, todėl iš atsakovės turi būti priteista 15 000 Eur ir 443,84 Eur palūkanų, apskaičiuotų už 180 dienų, taikant 6 proc. metinį palūkanų dydį.

6. Atsakovė UAB Tilžės turgus pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiais šalių sudarytą Paskolos sutartį ir atsakovės išduotą Orderio kvitą.

7. Atsakovė nurodė, kad Orderio kvitas turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes pagal jį pinigai nebuvo ir negalėjo būti sumokėti, kadangi atsakovės apskaitoje tokio Orderio kvito nėra. Be to, pagal Paskolos sutartį pinigai turėjo būti pervesti mokėjimo nurodymu į atsakovės sąskaitą ir tik tada, kai atsakovė būtų pateikusi nustatytos formos prašymą. Ieškovė nepateikė duomenų apie pinigų pervedimą į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė iš ieškovės pinigų negavo. Pagal atsakovės 2018 m. gegužės 21 d. kasos pajamų orderių sąrašą bendrovėje ieškovės pateikto Orderio kvito ne tik nėra, bet ir nustatyta, kad 2018 m. birželio 9 d. kasos orderio kvitas išduotas kitam asmeniui ir dėl kitos sumos.

8. Paskolos sutartis sudaryta tik tam, kad UAB „Danesta LT“ tyrimo metu galėtų pateisinti grynųjų pinigų iš UAB „Danesta LT“ paėmimą ankstesniais laikotarpiais. Dėl akių sudaryta sutartis negali sukurti teisinių santykių. Paskolos sutarties tekstas surašytas bet kaip, sutarties sąlygos neįgyvendinamos. Be to, Paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu:

9.1. ieškovės UAB „Danesta LT“ ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės UAB Tilžės turgus 25 000 Eur skolą, 739,73 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 000 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 443,84 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 888 Eur bylinėjimosi išlaidas;

9.2. atsakovės UAB Tilžės turgus priešieškinį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalių Paskolos sutartis sudaryta rašytine forma, pasirašyta abiejų šalių vadovų, tačiau notarine tvarka nepatvirtina. Pinigų perdavimo momentas atsakovei užfiksuotas Orderio kvite, kurį pasirašė ne tik atsakovės vyriausioji finansininkė, bet ir kasininkas. Teismas pažymėjo, kad paskolos dalykas grynaisiais pinigais atsakovei perduotas jos pačios pageidavimu. Atsakovė galėjo atsisakyti priimti pinigus, reikalauti juos pervesti banke mokėjimo nurodymu. Tai, kad paskolos dalykas perduotas grynaisiais pinigais, nepaneigia Paskolos sutarties sudarymo fakto. Atsakovė, neigdama Orderio kvito ir juo patvirtinamų faktinių aplinkybių tikrumą, turėtų pareikšti apie įrodymo suklastojimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad ieškovė įrodė tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir paskolos dalyku esančių 25 000 Eur perdavimą atsakovei.

11. Teismas pažymėjo, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Tokiu atveju sandorio notarine tvarka įforminti nebereikia. Teismas įvertino, kad atsakovė, neigdama pinigų perdavimo faktą, vengia paskolos sandorį įforminti notarine tvarka.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė privalo grąžinti gautą sumą bet kokiu atveju, nes imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio šalys privalo viena kitai grąžinti visa, ką yra gavusios pagal sandorį, todėl priešieškinio reikalavimo tenkinimas tuo pagrindu, kad Paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nesukelia teisinių pasekmių.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė̇ negali atsakyti už atsakovės ar jos darbuotojų tvarkomą buhalteriją, t. y. orderio kvitų su tapačiais numeriais išdavimą̨, paskolų̨ neįtraukimą̨ į apskaitą. Paskolos sutartis ir Orderio kvitas atitinka turinio reikalavimus. Orderio kvitu buvo užfiksuotas pinigų atsakovei perdavimo momentas. Sutartis tarp šalių sudaryta rašytine forma, nors ir neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos. Abu dokumentai pasirašyti atsakovės direktorės. Ieškovė̇ perdavė 25 000 Eur grynaisiais ir gavo iš atsakovės atstovų tai patvirtinantį Orderio kvitą. Aplinkybė, kad grynųjų̨ pinigų priėmimo iš kito asmens faktas buvo įformintas Orderio kvitu, turinčiu tą patį numerį, savaime nepaneigia pinigų perdavimo fakto. Priešieškiniu ginčijamą Orderio kvitą pasirašė tiek atsakovės vyriausioji finansininkė, tiek kasininkas. Teismas priėjo išvadą, kad netinkamas kasos knygos užpildymas Orderio kvitu patvirtintų faktų paneigti negali.

14. Teismas nustatė, kad atsakovė paskolos ieškovei negrąžino. Ginčo šalys Paskolos sutartyje dėl palūkanų dydžio nesusitarė, todėl už prievolės termino praleidimą taikytinas įstatyme nustatytas palūkanų dydis. Atsižvelgdamas į tai, teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės negrąžintą paskolą, materialiąsias ir procesines palūkanas.

15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės be pagrindo gautas lėšas, nustatė, kad 2019 m. gegužės 9 d. ieškovė atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Šią sumą ieškovė atsakovei pervedė, siekdama atsiskaityti su UAB „Uno“ už įsigyjamą žemės sklypą.

16. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų̨ dėl nuomos santykių egzistavimo tarp šalių, kurių pagrindu būtų pervesti 15 000 Eur. Nesant įrodymų apie šalių derybas dėl nuomos sutarties, šalių sudarytos rašytinės nuomos sutarties, preliminaraus rašytinio susitarimo dėl tokios sutarties sudarymo, susitarimų dėl netesybų, nėra pagrindo 15 000 Eur laikyti užstatu ir atsakovei šią sumą pasilikti.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, būdama UAB „Uno“ akcininkė, valdo šiai bendrovei priklausančius 15 000 Eur. Taip ji mažina ieškovės turtą. Ieškovė negali atsiskaityti už perkamus žemės sklypus ir įgyti juos nuosavybėn, kol nesumokėta visa suma, negauna už pervestas lėšas palūkanų. Nors atsakovės direktorius ne kartą tvirtino, esą lėšas gavo laikinai, jis nevykdo nei prašymų jas perduoti teisėtam gavėjui – juridiniam asmeniui UAB „Uno“, nei jas grąžinti mokėtojai – ieškovei. Ieškovė iki šiol nesumokėjo 8 000 Eur žemės sklypų pirkimo kainos UAB „Uno“.

18. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįrodė teisėto piniginių lėšų gavimo pagrindo, teismas priėjo išvadą, jog atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl patenkino reikalavimą priteisti iš atsakovės 15 000 Eur nepagrįstai gautas lėšas, materialiąsias ir procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovė UAB Tilžės turgus apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl nedalyvaujančios byloje UAB „Uno“ materialiųjų teisių – skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų pakankamumo, leistinumo ir jų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–178, 185 straipsnius, neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl Paskolos sutarties sudarymo ir ieškovės pervestų 15 000 Eur piniginių lėšų paskirties.

19.2. Apskųstame sprendime nurodyta, kad šalys Paskolos sutartį sudarė 2018 m. gegužės 12 d., nors iš tiesų sutartis sudaryta 2018 m. gegužės 21 d. Pirmosios instancijos teismas nevertino priešieškinio argumento, kad Paskolos sutartis yra niekinė, sudaryta tik dėl akių, neketinant jos vykdyti. Be to, Paskolos sutarties sąlygos neįvykdomos (pvz., paskola suteikiama per 20 d., o turi būti grąžinta per 13 d. nuo Paskolos sutarties sudarymo).

19.3. Orderio kvitą pasirašė tuo metu buvęs R. P. verslo partneris, ieškovės UAB „Danesta LT“ direktorius E. G., atsakovės vyriausioji finansininkė D. Š. ir direktorė V. A. Tačiau E. G. tuo metu (2018 m. birželio 21 d.) nei savo, nei UAB „Danesta LT“ vardu grynųjų pinigų negalėjo įnešti į UAB Tilžės turgus kasą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad E. G. ar UAB „Danesta LT“ turėjo 25 000 Eur grynaisiais pinigais. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad pinigai galėjo būti perduoti, nepakeitus Paskolos sutarties sąlygų ir negavus atsakovės rašytinio sutikimo.

19.4. Ieškovės apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie atsakovei suteiktą paskolą. Ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi finansininkė patvirtino, kad apie paskolą UAB Tilžės turgus nieko nežino, jai nebuvo pateikti duomenys apie perduotus pinigus. Tai pagrindžia, kad E. G. Paskolos sutarties ir Orderio kvito buhalterijai nepateikė, nes realiai pinigų neskolino. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) duomenys pagrindžia, kad Orderio kvitas ieškovės kasos knygos įrašuose neužregistruotas. Orderio kvitas surašytas E. G. prašymu. FNTT nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. G. neįnešus grynųjų pinigų, Orderio kvitas buvo anuliuotas. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti priešieškinio reikalavimus.

19.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. Š. grynaisiais pinigais gavo 25 000 Eur. Teisme liudijusi D. Š. šių aplinkybių nepatvirtino, paaiškino Orderio kvito anuliavimo aplinkybes, tačiau teismas jų neįvertino.

19.6. Teismo sprendimo argumentai, kurių pagrindu netenkinti priešieškinio reikalavimai, prieštaringi ir subjektyvūs. Paskolos sutartis ir Orderio kvitas yra niekiniai ir negaliojantys sandoriai, todėl paskola ir palūkanos priteistos nepagristai.

19.7. Teismo išvada, kad atsakovė 15 000 Eur gavo be pagrindo, yra nepagrįsta. Atsakovė tvirtina, kad ieškovės pervesti 15 000 Eur yra avansas, gautas siekiant užtikrinti nuomos sutarties sudarymą. Nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ši suma liko nuostoliams padengti. Dėl nuomos sutarties sudarymo ir jos sąlygų žodžiu tarėsi tuo metu buvę verslo partneriai ir bičiuliai R. P. ir E. G. Mokėjimo pavedimo paskirtyje žemės pirkimo sandoris iš UAB „Uno“ neminimas. Teismas, nurodydamas, kad atsakovė turi įrodyti nuomos teisinius santykius, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

19.8. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovei pervestos lėšos priklauso UAB „Uno“, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Danesta LT“ prašo jo netenkinti ir priteisi iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

20.1. Kasos pajamų išlaidų orderio kvitas yra finansinę operaciją patvirtinantis dokumentas ir pats savaime teisinių pasekmių nesukelia. Atsakovė, prašydama Orderio kvitą pripažinti negaliojančiu, siekia nuginčyti įrodymą, todėl ši bylos dalis turėjo būti nutraukta.

20.2. Paskolos sutartyje nenustatyta, kad sandoris bus vykdomas grynaisiais pinigais, todėl sutartis neprieštarauja įstatymo keliamiems formos reikalavimams. Aplinkybė, kad pinigai buvo perduoti grynaisiais pinigais, reiškia netinkamą sutarties įvykdymą, bet ne jos negaliojimą. Paskolos sutarties galiojimo klausimas nėra aktualus, nes ieškovė siekė susigrąžinti atsakovei perduotus pinigus su įstatyme, o ne Paskolos sutartyje nustatyto dydžio palūkanomis. Atsakovė privalo šiuos pinigus grąžinti, todėl priešieškinio reikalavimo tenkinimas tuo pagrindu, kad Paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nesukeltų teisinių pasekmių.

20.3. Paskolos sutarties sąlygų, kurias rengė atsakovė, netobulumai neturi nieko bendra su sutarties galiojimu ir nepaneigia pačios atsakovės dokumentu patvirtinto pinigų gavimo fakto. Paskolos pinigai grynaisiais buvo perduoti atsakovės pageidavimu.

20.4. Atsakovės pozicija, neigiant pinigų gavimo faktą, nenuosekli. Ieškovė pateikė Paskolos sutarties ir Orderio kvito originalus, taip pat kasos išlaidų orderius, kasos knygos išrašą apie ginčui aktualiu laikotarpiu iš UAB „Danesta LT“ kasos vadovui išmokėtus 24 000 Eur grynaisiais pinigais. Samprotavimai, kad ieškovės buhalterijoje privalo būti užfiksuotas atsakovės UAB Tilžės turgus Orderio kvitas, o finansinėse ataskaitose – Paskolos sutartis, nepagrįsti teisės normomis.

20.5. Atsakovės argumentus, kad jos buhalterijoje Orderio kvitas tikrai privalėjo būti, bet tokio nėra, paaiškinti nesunku, nes atsakovės vadovas (duomenys neskelbtini).

20.6. Ieškovės reikalavimus pagrindžia šalių 2018 m. gegužės 21 d. sudaryta Paskolos sutartis (netiksli Paskolos sutarties sudarymo diena nurodyta dėl rašymo apsirikimo), o pinigų sumokėjimą patvirtina trijų asmenų pasirašytas tos pačios dienos Orderio kvitas. Ieškovė paneigė visas atsakovės prielaidas dėl parašų tikrumo ir ieškovės finansinių galimybių. Atsakovės buvo pareikalauta atsiskaityti dar prieš dvejus metus, tačiau atsakovė nereiškė pretenzijų dėl Paskolos sutarties tikrumo ar pinigų gavimo fakto.

20.7. Atsakovė, teigdama, kad sandoriui neįvykus avansas užskaitytas kaip nuostoliai, nepateikė įrodymų apie tariamąjį preliminarų susitarimą dėl nuomos santykių.

20.8. Rašytinė preliminarioji sutartis sudaryta nebuvo. Susitarimas dėl netesybų taip pat turi būti rašytinis. Jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Ieškovė su atsakove preliminariosios sutarties jokia forma nesudarė, o jeigu ir būtų sudariusi, tokia sutartis būtų negaliojanti ir atsakovė privalėtų ieškovei grąžinti avansą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu.

20.9. Atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl UAB „Uno“ teisių ir pareigų, nepagrįsti. Šioje byloje teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl UAB „Uno“ teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas sukėlė šiam asmeniui teisines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

22. Nustatyta, kad ginčo šalys 2018 m. gegužės 21 d. sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „Danesta LT“ įsipareigojo suteikti UAB Tilžės turgus 25 000 Eur paskolą sutartyje nurodytomis sąlygomis. Šalys susitarė, kad paskolos gavėja, norėdama gauti visą paskolą ar jos dalį, paskolos davėjai pateikia rašytinį prašymą. „Prašyme turi būti nurodyta konkreti suma bei Paskolos gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini)“ (tekstas cituojamas pagal Paskolos sutarties 3.1 punktą). Paskolos sutarties 2.1 punkte nurodytas paskolos grąžinimo terminas 2018 m. birželio 4 d. Paskolos sutartį pasirašė UAB „Danesta LT“ vadovas E. G. ir UAB Tilžės turgus vadovė V. A..

23. Atsakovė UAB Tilžės turgus 2018 m. gegužės 21 d. išdavė Orderio kvitą, serija KPO, Nr. 0182942, kuriame nurodyta, kad iš UAB „Danesta LT“ priimta 25 000 Eur. Orderio kvitą pasirašė vyriausioji finansininkė D. Š., kasininkas, kurio vardas ir pavardė nenurodyti, pinigus priimantis asmuo, kurio pareigos, vardas ir pavardė nenurodyti. Šį Orderio kvitą pateikė ieškovė.

24. Atsakovė teigia, kad kasos pajamų orderio kvitas, serija KPO, Nr. 0182942, išduotas 2018 m. birželio 9 d. priimant grynuosius pinigus iš kito asmens, ir pateikė jį su atsiliepimu (DOK-7125).

25. FNTT 2022 m. lapkričio 11 d. rašte (DOK-16089) nurodė, kad 2018 m. gegužės 21 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr.0182942 dėl 25 000 Eur grynųjų pinigų neužregistruotas UAB „Danesta LT“ 2018 m. kasos knygoje ir jo nėra tyrimui pateiktoje byloje. FNTT pateikė 2018 m. gegužės 21 d. kasos išlaidų orderio, serija I Nr. 0003, kuriuo E. G. išduoti 12 000 Eur pagal avansinę apyskaitą, ir 2018 m. kasos knygos kopijas.

26. UAB „Danesta LT“ 2019 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“.

Dėl paskolos teisinių santykių ir priešieškinio reikalavimų

27. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

28. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 14 punktas; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 14 punktas).

29. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 58 punktas).

30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ieškovė neįrodė pinigų perdavimo fakto. Šiuos argumentus apeliantė grindžia tuo, kad nei ieškovė, nei jos vadovas Paskolos sudarymo momentu neturėjo grynųjų pinigų ir jų įnešti į apeliantės kasą negalėjo, nepakeitus Paskolos sutarties sąlygų. Paskolos suteikimo faktas ieškovės finansinės apskaitos dokumentuose neužfiksuotas. Orderio kvitas anuliuotas, o tai pagrindžia, kad pinigai faktiškai nebuvo perduoti bendrovei.

31. Ginčo Paskolos sutarties pasirašymo metu galiojo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179. Pagal Taisyklių 3 punktą pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (Taisyklių 4¹ punktas).

32. Kasacinis teismas išaiškino, kad, kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai, gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018, 24 punktas). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas), atitinkantis Taisyklių reikalavimus. Tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai nebuvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią poziciją pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019).

33. Minėta, kad ginčo šalys 2018 m. gegužės 21 d. sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Danesta LT“ įsipareigojo suteikti UAB Tilžės turgus 25 000 Eur paskolą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis (Paskolos sutarties 1 punktas). UAB Tilžės turgus 2018 m. gegužės 21 d. išdavė Orderio kvitą, kuriuo patvirtino 25 000 Eur pinigų priėmimo operaciją iš UAB „Danesta LT“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Orderio kvitą pasirašė atsakovės vyriausioji finansininkė D. Š., kasininkė ir tuo metu bendrovės vadovės pareigas ėjusi V. A. bei UAB „Danesta LT“ vadovas E. G.. Byloje nėra ginčo dėl Orderio kvitą pasirašiusių asmenų tapatybės ir parašų autentiškumo. Apeliantė taip pat neginčija, kad ieškovės pateiktas Orderio kvitas buvo faktiškai išrašytas ir pasirašytas.

34. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovės vadovas E. G. paaiškino, kad atsakovės akcininkas, o tuo metu ir vadovo pareigas einantis R. P., 2018 m. gegužės 21 d. telefonu paprašė paskolinti 25 000 Eur. Pinigus grynaisiais pinigais perdavė atsakovei biure. Pinigų perdavimo momentu biure buvo R. P., direktorė V. A. ir dar du asmenys, kurių nepažįsta, galimai atsakovės buhalterės. Pinigus faktiškai iš bendrovės kasos paėmė 2018 m. gegužės 21 d., tačiau buhalterijoje pinigų paėmimą įformino per kelis kartus tam, jog nereikėtų informuoti kompetentingų institucijų dėl sandorių, viršijančių 15 000 Eur grynaisiais pinigais, sudarymo (2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 58 sek. – 30 min. 10 sek.).

35. Pirmosios instancijos teismo posėdyje dabartinis atsakovės vadovas R. P. paaiškino, kad Paskolos sutartis pasirašyta E. G. paprašius padėti susitvarkyti su bendrovės kasa. R. P. patvirtino žinojęs, kad ieškovė turi problemų su FNTT (2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 39 sek. – 1 val. 59 min. 40 sek.).

36. Liudytoja apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje buvusi atsakovės vadovė V. A., šiuo metu dirbanti bendrovėje kitose pareigose, paaiškino, kad ji su E. G. tiesiogiai bendraudavo. Akcininkas R. P. jai nurodė, kad reikia pasirašyti sutartį dėl trumpalaikės paskolos suteikimo ir išrašyti kasos pajamų orderį, nes vyksta tyrimas. Paskolos sutartį ir Orderio kvitą pasirašė, nors pinigai faktiškai neperduoti, buvo žadama pinigus atvežti ir (ar) pervesti vėliau. Pinigų niekas neatvežė, todėl ji nurodė bendrovės buhalterei anuliuoti Orderio kvitą. Apie Orderio kvito anuliavimą pranešė tik akcininkui R. P., nes su ieškovės UAB „Danesta LT“ vadovu nebendrauja, jo kontaktinių duomenų neturi (2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 59 sek. – 1 val. 57 min. 31 sek.).

37. Liudytoja apklausta buvusi atsakovės vyriausioji finansininkė D. Š. nurodė, kad konkrečių Orderio kvito surašymo aplinkybių neprisimena, tačiau kasos pajamų orderių anuliavimo atvejų pasitaikydavo. Jeigu kasos pajamų orderio kvitą pasirašydavo ir pinigus perdavęs asmuo, toks dokumentas nebūdavo anuliuotas. Orderio kvitas pasirašytas, o tai reiškia, kad pinigai buvo gauti (2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 54 sek. – 12 val. 40 min.). Liudytoja apklausta A. K. paaiškino, kad nebuvo ieškovės UAB „Danesta LT“ darbuotoja, buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovei teikė sutarties pagrindu. UAB „Danesta LT“ kasininku buvo jos vadovas E. G., jis vykdydavo visas finansines operacijas ir pateikdavo pasirašytus dokumentus, kurių pagrindu buvo tvarkoma apskaita. Liudytoja nurodė, kad 2018 m. ieškovės dokumentų poėmių tyrimui nebuvo, tai įvyko 2019 m. (2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 18 sek. – 22 val. 42 min.).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, konstatuoja, kad apeliantė nepaneigė prezumpcijos, kad pinigus pagal Orderio kvitą gavo. Minėta, kad Orderio kvitą pasirašė tiek pinigus perdavęs ieškovės vadovas, tiek pinigus priėmusios atsakovės vadovė (kasininkė) ir vyriausioji finansininkė. Taigi, atsakovės darbuotojos, įvertinus jų turimą patirtį ir vykdomų funkcijų pobūdį, turėjo suvokti, kad, pasirašydamos ant dokumento (Orderio kvito), patvirtina pinigų gavimo faktą.

39. Atsakovė neginčijo, kad byloje esantis Orderio kvitas faktiškai buvo išrašytas ir pasirašytas ginčo šalių atsakingų asmenų, t. y. ginčo byloje dėl Orderio kvito tikrumo ir šalių parašų autentiškumo nekilo. Apeliantė teigia, kad ginčo Orderio kvitą anuliavo, t. y. tokiu pačiu kasos pajamų orderio kvito numeriu įformino kitą grynųjų pinigų operaciją iš fizinio asmens, tačiau anuliuoto Orderio kvito teismui nepateikė. Teismo posėdyje liudijusi buvusi apeliantės bendrovės vadovė V. A. pripažino, kad apie Orderio kvito anuliavimą ieškovei nepranešė. Liudytoja apklausta buvusi apeliantės vyriausioji finansininkė D. Š. paaiškino, kad kasos pajamų (išlaidų) orderių kvitai, kai juos pasirašydavo pinigus perdavęs asmuo, nebuvo anuliuojami. Ginčo Orderio kvitas pasirašytas, o tai reiškia, kad pinigai buvo gauti. Duomenų, kad apeliantė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl neperduoto paskolos dalyko, byloje nėra. Apeliantės įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovė neturėjo grynųjų pinigų ir negalėjo paskolinti Paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, paneigia ieškovės kasos knygoje (DOK-16089) atlikti įrašai apie grynųjų pinigų (24 000 Eur) iš ieškovės kasos išmokėjimą E. G. Be to, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad, pasirašius kasos išlaidų (pajamų) orderius, netinkamas kasos knygos užpildymas kasos orderiais patvirtintų faktų paneigti negali (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-554/2014). Taigi, apeliantės nurodyti argumentai dėl netinkamo ieškovės kasos knygos užpildymo nepaneigia pinigų perdavimo fakto. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Orderio kvitu buvo užfiksuotas pinigų atsakovei perdavimo momentas.

40. Apeliaciniame skunde akcentuojami netikslumai, nurodant Paskolos sutarties sudarymo dieną (nurodyta 12 d., o turėtų būti 21 d.), yra akivaizdus rašymo apsirikimas, neturintis esminės reikšmės faktinių aplinkybių nustatymui ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

41. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų pripažinti Paskolos sutartį ir Orderio kvitą negaliojančiais. Nesutikimas iš esmės grindžiamas dviem argumentų grupėmis: 1) atsakovei ginčo Paskolos dalykas nebuvo perduotas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti neteisėtus ieškovės vadovo veiksmus. Skundžiamo sprendimo išvada, kad ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu nesukels teisinių pasekmių, nepagrįsta, nes negalima įpareigoti grąžinti to, ko atsakovė nėra gavusi; 2) teismas neįvertino priešieškinio argumentų, kad Paskolos sutartis sudaryta tik dėl akių.

42. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

43. Sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, 6.227 straipsnio 2 dalis). Absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis sandorio šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016, 16 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-695/2018, 38 punktas).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia dėl formos reikalavimų trūkumų, nustačius, jog paskolos dalykas – pinigai – atsakovei perduoti ir atsakovė juos priėmė, nesukels materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. nepanaikins apeliantės pareigos grąžinti paskolą ir mokėti įstatymines palūkanas. Dėl paskolos dalyko teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė, dėl to tų pačių motyvų nekartoja.

45. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

46. Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

47. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl tariamojo sandorio, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo priešieškinio argumentus, jog Paskolos sutartis yra tariamasis sandoris, ir šiuo aspektu pasisakė skundžiamo sprendimo 81, 82 punktuose.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, Paskolos sutarties sąlygos neteikia pagrindo daryti išvadą, kad sandoris sudarytas tik dėl akių ir jo sąlygos neįvykdomos. Ginčijamoje rašytinėje Paskolos sutartyje įtvirtintos įprastos tokioms sutarčių rūšims būdingos sąlygos. Vien tai, kad Paskolos sutartyje yra tam tikrų netikslumų ir klaidų (pvz., Paskolos sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad paskolos gavėja paskolą grąžinti įsipareigoja iki Paskolos sutarties 2.3 punkte nurodyto termino, tačiau grąžinimo terminas nurodytas 2.1 punkte, o 2.3 punkto sutartyje nėra) nepatvirtina sandorio fiktyvumo.

49. Nustatyta, kad Paskolos dalykas apeliantei perduotas grynaisiais pinigais, nors pagal Paskolos sutarties sąlygas turėjo būti atliekamas mokėjimo nurodymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei Paskolos sutartį įvykdžius kitu būdu ir apeliantei tokį įvykdymą priėmus, ginčijamas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Paskolos dalyko perdavimas ir jo priėmimas reiškia, kad ginčijamas sandoris buvo vykdomas, o tai eliminuoja esminį tariamojo sandorio požymį.

50. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, kad ji Paskolos sutartį ir Orderio kvitą pasirašė, siekdama padėti ieškovei nuslėpti nuo FNTT neapskaitytas grynųjų pinigų kasos operacijas ir (ar) kitus buhalterinės apskaitos pažeidimus, pažymi, jog nurodytas ginčo sandorio sudarymo tikslas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei nesuderinamas su sąžiningu elgesiu.

51. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022). Taigi, pasitvirtinus tariamojo sandorio sudarymo faktui, tokio sandorio pasekmės tektų Paskolos sutartį ir Orderio kvitą pasirašiusiai apeliantei.

Dėl be pagrindo gautų lėšų

52. CK 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis).

53. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės be pagrindo gautas lėšas grindė tuo, kad lėšos į atsakovės sąskaitą pervestos už žemės sklypų įsigijimą iš UAB „Uno“. Žemės sklypų pardavėjos ir atsakovės vadovu buvo tas pats asmuo R. P., kurio prašymu, motyvuojant tuo, kad UAB „Uno“ turi laikinų finansinių sunkumų, lėšas pervedė atsakovei. Gautas lėšas atsakovė žadėjo perduoti UAB „Uno“, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Atsakovė su ieškovės pozicija nesutinka, teigia, kad ieškovės pervestos lėšos yra avansas, gautas siekiant užtikrinti nuomos sutarties sudarymą. Nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ši suma liko nuostoliams padengti, kaip netesybos.

55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Apeliantė pripažįsta, kad ginčo lėšas gavo ir jų UAB „Uno“ neperdavė, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šias lėšas gavo be pagrindo. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovė turi įrodyti nuomos teisinius santykius, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nes pareiga įrodyti teisinį turto (lėšų) gavimo pagrindą tenka atsakovei. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad piniginės lėšos yra avansas nuomos teisinių santykių užtikrinimui, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti ginčo šalių derybas ir (ar) ketinimą ateityje sudaryti nuomos sutartį. Taigi, apeliantė neįrodė, kad ginčo šalis siejo ikisutartiniai ar sutartiniai nuomos teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis).

58. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus dėl teisės pasilikti gautas pinigines lėšas (avansą), kaip nuostolius (netesybas), ieškovei atsisakius sudaryti nuomos sutartį, pažymi, kad susitarimas dėl netesybų (delspinigių, baudos) turi būti rašytinės formos (CK 6.72 straipsnis), tačiau ginčo šalys rašytinio susitarimo dėl netesybų, jų dydžio ir taikymo sąlygų nėra sudariusios.

59. Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Taigi, jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015, 47 punktas ir jame nurodyta praktika). Nagrinėjamu atveju ginčo šalys rašytinio susitarimo dėl avanso užtikrinamosios funkcijos nesudarė.

60. Taigi, net ir pripažinus, kad ieškovė pervedė avansą, ketindama sudaryti nuomos sutartį, nesant šalių rašytinio susitarimo dėl netesybų ir (ar) avanso užtikrinamosios funkcijos, atsakovė neturi teisinio pagrindo gautų lėšų pasilikti ir privalo jas grąžinti ieškovei (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

61. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

62. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl lėšų pripažinimo UAB „Uno“ nuosavybe, bet vertino atsakovei pervestų lėšų teisinio pagrindo nebuvimą. Taigi, ieškovės pervestų lėšų priteisimas, atsakovei neįrodžius teisinio jų gavimo pagrindo egzistavimo, reiškia atsakovės pareigą šias lėšas grąžinti ieškovei ir materialiųjų teisinių pasekmių UAB „Uno“ nesukelia.

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė lėšų gavimo teisinio pagrindo egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė ginčo lėšas gavo be pagrindo.

65. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas grindžiamas nepritarimu bylos rezultatui, vienok, apeliantė nenurodė konkrečių argumentų dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, nepagrįsto praturtėjimo institutą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

68. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

69. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

70. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-3919) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis.

71. Išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. liepos 4 d. (III ketvirtį), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,50 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 547,35 Eur (1,3 x 1 959,50 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos sumažintos iki 2 547,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tilžės turgus (juridinio asmens kodas 300983557) 2 547,35 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 35 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danesta LT“ (juridinio asmens kodas 304048497).