- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e2-3604-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- J. L., J. V.
- Advokatai
- Jaunius Svetickas, Dovilė Bogomolskytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams J. L. ir J. V. dėl netesybų ir defektų taisymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo/netinkamo tarp šalių sudarytos Rangos sutarties vykdymo ir iš to kylančių pasekmių – netesybų (baudos, delspinigių), defektų šalinimo išlaidų ir kitų patirtų nuostolių priteisimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. L. ir J. V. 7 426,01 Eur delspinigius, 15 000 Eur baudą, 11 803,85 Eur defektų šalinimo išlaidas, 847 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2020 m. gegužės 20 d. iš atsakovo J. L. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bei nebaigtą statyti pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), esančius (duomenys neskelbtini). Be to, teigia, kad tą pačią dieną J. L. (toliau – atsakovas 1, rangovas), atstovaujamas J. V. (toliau – atsakovas 2, rangovo atstovas), ir ieškovas J. K. (toliau – ieškovas, užsakovas) sudarė Rangos sutartį dėl minėto nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo statybos rangos darbų atlikimo (toliau – Rangos sutartis), kurie detalizuojami šios Rangos sutarties Priede Nr. 1 (toliau – Priedas Nr. 1), bei ginčo namo pridavimo atsakingoms institucijoms 100 proc. baigtumu.
4. Anot ieškovo, rangovas įsipareigojo Rangos sutartyje nurodyta tvarka, sąlygomis ir terminais bei vadovaujantis projektine dokumentacija ir kitais darbų dokumentais atlikti bei perduoti ieškovui Rangos sutartyje nurodytus darbus (Rangos sutarties 1.1, 1.2 punktai); rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (išskyrus dokumentaciją), tačiau rangovas ir jo atstovas (atsakovai) savo įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 2021 m. birželio 29 d., t. y. praėjus beveik dešimt mėnesių po Rangos sutarties termino, Rangos sutartis vis dar nebuvo tinkamai įvykdyta – nepateiktos vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų schemos, netinkamai atlikti fasado darbai, nebaigti cokolio apdailos ir stogo darbai, be to, išryškėjo stogo defektai, netinkamai atlikti sklypo sutvarkymo darbai (paliktos šiukšlės), neatlikta ginčo namo pridavimo procedūra; šalys reguliariai pasirašydavo defektinius aktus. Ieškovas teigia, kad darbų baigiamasis aktas tarp šalių pasirašytas nebuvo; taip pat nėra jokių duomenų apie vienašališkai pasirašytus rangovo aktus.
5. Ieškovas pažymi, jog Rangos sutarties vykdymo metu rangovo atstovas nuolat konfliktavo su ieškovu, darbai buvo atliekami su defektais ir uždelstai, dėl ko nebuvo aiškus galutinis prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas bei darbų kokybė. Be to, anot ieškovo, atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir vėliau išaiškėjusi aplinkybė, kad parduodamas žemės sklypą J. L., atstovaujamas J. V., nepagrįstai nepardavė ieškovui šalia esančio įvažiavimą užstojančio bendro naudojimo žemės sklypo, kuris numatytas trims sklypams, dalies ir šią aplinkybę nuslėpė tiek nuo ieškovo, tiek nuo sandorį tvirtinusio notaro. Vėliau, šalims sutarus, jog J. L. perduos nuosavybės teisę ir į šią žemės sklypo dalį bei notarui paruošus sutartį, pasirašyti jos rangovas neatvyko, o rangovo atstovas siekia pasinaudoti šia aplinkybe bei grasina neleisti ieškovui patekti į jam priklausantį sklypą.
6. Nurodo, kad ieškovas 2021 m. liepos 28 d. pretenzija dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo informavo atsakovus apie vienašalį Rangos sutarties nutraukimą bei pareikalavo sumokėti netesybas – baudą ir delspinigius, tačiau atsakovai šios prievolės neįvykdė.
7. Ieškovas aiškina, kad paskutiniame 2021 m. birželio 29 d. defektiniame akte buvo užfiksuoti ne tik neatlikti darbai (stogo apšiltinimo darbai, kurie buvo atlikti ieškovo lėšomis) ir akivaizdūs atliktų darbų trūkumai (nepateiktos vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų schemos, kai kur subraižytos palangės bei vietomis netinkamai supjauti fasadinių plytelių kampai, nebaigti cokolio apdailos ir stogo (nebaigtas stogo kampas ties virtuve) darbai), bet ir išryškėję paslėpti defektai (pastogėje kaupėsi kondensatas, taip pat rangovas nevykdė ginčo namo pridavimo procedūros ir neperdavė namo pridavimui reikalingų dokumentų). Teigia, kad dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į UAB „Statybų ekspertizė“ dėl pastato stogo ir fasado atliktų darbų įvertinimo, kuri 2021 m. spalio 11 d. pateikė vertinimo aktą (toliau – Vertinimo aktas), kuriame nurodytos eksperto išvados nustatant konkrečius atliktų darbų/statybos norminių aktų pažeidimus. Nurodo, kad gavus minėtą Vertinimo aktą, ieškovas 2021 m. lapkričio 17 d. išsiuntė atsakovams pakartotinę pretenziją, kuria atsakovai buvo informuoti apie nustatytus defektus bei jų šalinimui būtinas išlaidas ir pareigą jas atlyginti, tačiau atsakovai jokio atsakymo nepateikė bei papildomai apžiūrėti ginčo namą, siekiant įsitikinti nurodytais defektais, nepageidavo.
8. Anot ieškovo, jis yra fizinis asmuo, užsakęs atlikti darbus savo ir šeimos poreikiams tenkinti, o rangovas yra fizinis asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą, atitinkamai Rangos sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovas solidariai iš atsakovų prašo priteisti:
– 7 426,01 Eur delspinigius už neatliktus grindų įrengimo, sienų dažymo, fasado, cokolio (pamatų) apdailos, stogo darbus bei projektinės dokumentacijos ir ginčo namo užbaigimo procedūrų įregistravimo neatlikimą (pagal Rangos sutarties 6.1 punktą). Ieškovas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami įvertinus tai, jog dalis darbų buvo atlikti iš dalies (pvz., stogo, fasado, grindų, cokolio), todėl neatliktų darbų vertė mažinama dviem trečdaliais. Be to, delspinigiai skaičiuojami įvertinus tai, jog reikalavimams dėl netesybų priteisimo taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Kita vertus, anot ieškovo, atsižvelgiant į tai, jog jis aktyviai siekė ginčą išspręsti neteismine tvarka ir nustatęs, kad yra stogo ir fasado darbų defektai, kreipėsi dėl turto vertinimo atlikimo, o jį gavęs siuntė dokumentus atsakovams, delspinigiai skaičiuojami mėnesiu ilgesniu laikotarpiu, ieškinio senaties atnaujinimo aplinkybes siejant su 2021 m. lapkričio 17 d. pretenzijos išsiuntimu atsakovams;
– 15 000 Eur baudą (pagal Rangos sutarties 6.3 ir 6.5 punktus). Ieškovas nurodo, kad darbų įvykdymo vilkinimas bei nuolat nustatomi defektai lėmė nepasitikėjimą atsakovais, todėl nebesitikėdamas, jog Rangos sutartis bus įvykdyta tinkamai, ieškovas pagrįstai nutraukė Rangos sutartį ir įgijo teisę reikalauti šalių sutartų netesybų sumokėjimo. Anot ieškovo, Rangos sutarties 2.4 punktu rangovas sutiko, kad jis gerai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį pagal darbų dokumentus; tai reiškia, jog, būdamas savo srities profesionalu, rangovas turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti savo galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus Rangos sutartyje numatytu terminu, atitinkamai turėjo ir galėjo numatyti galimas ir jų nevykdymo pasekmes;
– 11 803,85 Eur nuostolius, kurie įvardijami kaip darbų defektų šalinimo išlaidos ir yra apskaičiuoti pagal Vertinimo aktą, bei 847 Eur išlaidas už ekspertų vertinimą. Ieškovas nurodo, kad tam tikri darbų defektai išryškėjo vėliau nei 2021 m. birželio 29 d., kai buvo perduodami darbai. Kaip minėta, vėlesni atliktų darbų defektai yra konstatuoti Vertinimo akte. Ieškovo vertinimu, tokiais netinkamai atliktais darbais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai: statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, statybos taisyklės ST 2491109.01:2013 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“, statybos taisyklės ST 121895674.205.01.03:2012 „Metalinių surenkamų konstrukcijų montavimo darbai“, statybos taisyklės ST 121895674.205.20.01:2012 „Fasadų įrengimo darbai – Išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimas“. Ieškovas papildomai pažymi, jog stogo laikančiųjų konstrukcijų sutvarkymui reikalingas darbo projektas, kurį parengus gali koreguotis defektų ištaisymo lokalinė sąmata. Anot ieškovo, būtinosios išlaidos defektų šalinimui atsakovams buvo siųstos kartu su 2021 m. lapkričio 17 d. pretenzija, nurodant galimybę atvykti pakartotinai apžiūrėti ginčo namą, tačiau atsakovai tokio pageidavimo savalaikiai neišreiškė, atitinkamai Vertinimo akte nustatytų defektų neginčijo.
Šalies argumentai
10. Ieškovas nurodo, kad J. V., veikdamas kaip J. L. atstovas, savo veiksmais garantavo, jog ieškovo atžvilgiu Rangos sutartis bus įvykdyta; J. V. Rangos sutartį ir jos Priedą Nr. 1 pasirašinėjo kaip rangovas, o ne jo atstovas, todėl nėra aišku kuris atsakovas yra tikroji Rangos sutarties šalis. Be to, visas bendravimas vyko daugiausia su J. V., kuris savo veiksmais patvirtino atsakomybę už Rangos sutarties vykdymą, todėl, ieškovo vertinimu, atsakovų prievolė yra solidari.
11. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovų argumentais, nurodo, kad Rangos sutarties 5.5 punkto sąlyga (dėl darbų termino) yra aiški, konkreti ir nekelianti jokių dviprasmybių. Be to, darbų atlikimo terminas yra aiškiai nurodytas ne tik pačioje Rangos sutartyje, bet ir jos Priede Nr. 1. Taigi, Rangos sutarties sudarymo metu šalys išreiškė savo valią dėl galutinio darbų atlikimo termino net ne vienoje sąlygoje, kas nekelia jokių abejonių dėl abipusiu sutarimu nustatyto darbų atlikimo termino iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Ieškovas pažymi, kad bendras darbų atlikimo terminas yra nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., t. y. Rangos sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti per 3 mėnesius ir 13 dienų. Anot ieškovo, šis terminas visiškai atitinka Rangos sutarties Priede Nr. 1 numatytus konkrečių darbų atlikimo terminus, kurių maksimalus ir yra 3 mėnesiai. Papildomai pažymi, jog statybos rangos darbai turėjo būti atliekami jau pradėtame statyti objekte, t. y. ieškovas nusipirko ginčo namą, kurio baigtumas buvo 18 proc., taigi namo statyba turėjo būti pradėta ne nuo pradžių, o tęsiant atliktus darbus, kas patvirtina nustatyto termino realumą. Ieškovo vertinimu, iš atsakovų pozicijos lieka neaišku kokia pagal juos turėjo būti darbų atlikimo data, t. y. pateikdami savas interpretacijas dėl galimybių įvykdyti rangos darbus numatytu terminu, jie taip ir nekonkretizuoja kokiu terminu šalys buvo sutarusios juos atlikti, o aiškus ir konkretizuotas rangos darbų atlikimo terminas yra būtinoji sutarties sąlyga, kuri gali būti keičiama tik šioje sutartyje nustatyta tvarka. Be to, atsakovai niekuomet neinicijavo darbų atlikimo termino pakeitimo – Rangos sutarties šalys nepasirašė jokių šios sutarties pakeitimų, tame tarpe ir pakeičiančių galutinę darbų atlikimo datą. Pažymi, kad ieškovas nenutraukė Rangos sutarties anksčiau tik todėl, jog tikėjosi, kad atsakovai prisiimtus įsipareigojimus įvykdys tinkamai bei leido Rangos sutartį vykdyti ir po termino; kita vertus, tai nereiškia, kad tokiais savo veiksmais ieškovas pratęsė Rangos sutarties įvykdymo terminą nekonkretizuotam laikotarpiui.
12. Ieškovas aiškina, kad Rangos sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas būtent dėl atsakovų nekompetencijos vykdant darbus bei netinkamo požiūrio į juos. Pirmiausia, darbai nuolat buvo atliekami su trūkumais, kas trukdė ieškovui priimti jau atliktus darbus, o dalis darbų taip ir nebuvo atlikta, dėl ko ieškovas buvo priverstas samdytis kitus rangovus; tarp šalių nuolat vyko nesutarimai ne tik dėl darbų kokybės, bet ir dėl J. V. nesuvokimo kokių techninių reikalavimų privaloma laikytis. Anot ieškovo, neypatingojo statinio rangovas, kuris yra fizinis asmuo pagal sudarytą su užsakovu Rangos sutartį, privalo būti įstatymų nustatyta tvarka atestuotas, tačiau patikrinus oficialiai skelbiamus duomenis apie išduotus statybos specialistų kvalifikacijos atestatus ir teisės pripažinimo dokumentus, nerasta jokios informacijos nei apie vieną iš atsakovų. Antra, Rangos sutarties termino praleidimą lėmė ir neatsakingas atsakovų elgesys darbo ginčo name metu – J. V. ir jo pagalbininkai dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko negalėdavo atlikti sutartų darbų.
13. Anot ieškovo, aplinkybė, kad kadastro duomenimis 100 proc. ginčo namo baigtumas buvo nustatytas dar 2020 m. gruodžio 4 d., neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl Rangos sutarties galutinio įvykdymo, nes nekilnojamojo daikto techninių parametrų nustatymas neturi nieko bendra su prisiimtų įsipareigojimų pagal Rangos sutartį įvykdymu.
Šalies argumentai
14. Ieškovas nurodo, kad aplinkybę, jog jis teisėtai nutraukė Rangos sutartį nebesitikėdamas, kad rangovas tinkamai ją įvykdys, patvirtina ir faktas, jog 2021 m. liepos mėn. rangovas vis dar nebuvo sutvarkęs namo pridavimui reikalingos dokumentacijos. Be to, ginčo namo statyba buvo vykdoma be patvirtinto techninio ir darbo projektų, o atsakovų argumentai, jog 2021 m. vasario 15 d. aktu rangovo atstovas visą disponuojamą ir ginčo namo statybos užbaigimui reikalingą dokumentaciją perdavė ieškovui yra klaidinanti, nes iš šios dienos akto matoma, jog ieškovui buvo perduoti peržiūrai nepasirašyti, faktiškai be jokios teisinės galios, dokumentai – darbo projektas, A laidos darbo projektas, o techninis projektas net nebuvo pradėtas ruošti. Taigi, rangovas ir jo atstovas neįvykdė savo įsipareigojimų parengti projektinę dokumentaciją ir įregistruoti ginčo namo užbaigimo. Ieškovas pažymi, jog atsakovams laikant, kad neturi teisės užsiimti šios dokumentacijos tvarkymu, jie negalėjo pasirašyti tokios Rangos sutarties ir negalėjo suteikti ieškovui lūkesčio, jog visa dokumentacija bus tinkamai sutvarkyta.
15. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovų argumentais, susijusiais su delspinigių priteisimu, nurodo, kad, pirmiausia, 2021 m. vasario 15 d. defektiniame akte aiškiai nurodyta, jog yra prieškambario grindų aukščio netolygumas ties slenksčiu (3 punktas); nurodytas defektinis aktas yra pasirašytas rangovo atstovo, taigi atsakovams buvo žinoma apie netinkamai atliktus grindų įrengimo darbus, tačiau nustatytų defektų netaisė ir darbų tinkamai neatliko. Antra, nors atsakovai nurodo, kad ieškovas vienašališkai nusprendė projekte numatytą fasadą pakeisti į akmens masės plytelių fasadą, tačiau tokia pozicija prieštarauja faktinei situacijai, kadangi fasado keitimas buvo įtakotas būtent paties rangovo atstovo pasiūlymo, tikėtina, siekiant sutaupyti sąnaudų medžiagoms. Trečia, atsakovai laikosi pozicijos, jog tinkama dokumentacija buvo perduota ieškovui 2021 m. vasario 15 d. aktu, tačiau šis aktas akivaizdžiai paneigia tokį atsakovų motyvą (ieškovui buvo perduoti tik nepasirašyti kai kurių dokumentų projektai). Ieškovas papildomai pažymi, kad rangovo atstovo perduoti dokumentų projektai netiko ginčo namo pridavimui, todėl nutraukęs Rangos sutartį, ieškovas turėjo savarankiškai organizuoti šios dokumentacijos rengimo ir namo pridavimo procedūrą. Galiausiai, ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalis neįtvirtina sąrašo priežasčių, kurios laikytinos pagrindu atnaujinti ieškinio senatį, šios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai kiekvienoje byloje, todėl ieškovas prašo teismą atsižvelgti į jo aktyvius veiksmus siekiant išspręsti ginčą ne teismo tvarka bei ieškinio senaties termino praleidimą vieno mėnesio dalyje vertinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir tuo pagrindu jį atnaujinti. Be to, ieškovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo mažinti Rangos sutartyje numatytas netesybas (baudą) už Rangos sutarties nutraukimą, nes vertintinos ginčo namo statybos metu žinomos aplinkybės (ženklus Rangos sutarties termino praleidimas, nuolatinis darbų atlikimo vėlavimas ir jau atliktų darbų pakartotinių defektų nustatymas, teisinio reglamentavimo statybos srityje neišmanymas, atitinkamai, negalėjimas įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl kompetencijos trūkumo, nuolatinis ieškovo klaidinimas žadant atlikti darbus ir kt.).
Šalies argumentai
16. Ieškovas nurodo, kad nemato jokių tolesnio darbo su atsakovais galimybių tiek dėl susiformavusio nepasitikėjimo, tiek dėl esamų pagrįstų abejonių jų kvalifikacija ir galimybe užsiimti tokia veikla, atitinkamai sutinka, jog nustatytus defektus šalintų tik akredituoti reikiamos kvalifikacijos specialistai. Pažymi, jog atsakovams neigiant defektų šalinimo būtinybę, būsimi nuostoliai tik didėja, kadangi nustatyti stogo trūkumai, ypač dėl netinkamai atliktų stogo laikančiųjų konstrukcijų sumontavimo, dėl gamtinių sąlygų tik sudėtingėja. Pabrėžia, kad jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę kitus Rangos sutarties įsipareigojimus, pagal Rangos sutarties 3.7 punktą rangovui užbaigus visus darbus ir šalims pasirašius baigiamąjį atliktų statybos darbų aktą, per 20 darbo dienų jis turėtų pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą, kuriuo draudžiama suma 5 proc. visų darbų kainos, o terminas 3 metai, taigi ieškovas būtų turėjęs galimybę pasinaudoti papildomomis savo teisių gynimo priemonėmis, tačiau šiuo atveju toks draudimas nebuvo pateiktas.
17. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Ieškovas ir jo atstovė pakartotinai paaiškino, kad tarp šalių buvo sutartas konkretus darbų atlikimo terminas – 2020 m. rugsėjo 2 d. (išskyrus dokumentaciją), kuris ieškovui buvo svarbus, nes žiemą norėjo remontuoti namo vidų ir pavasarį įsikelti gyventi; ši aplinkybė buvo nurodyta ir brokerei V. Ž., kuri bylos nagrinėjimo metu ją patvirtino; minėtas terminas nebuvo darbų eigoje keistas, nors ieškovas kurį laiką ir toleravo darbų vėlavimus; anot ieškovo, atsakovų aiškinimai dėl terminų (gerokai ilgesnių) yra nelogiški. Pažymėjo, kad Rangos sutartį rengė patys atsakovai, kurie patys nustatė netesybas ir jų dydžius; be to, atsakovams, kurie užsiėmė statybų verslu, taikytini aukštesni standartai. Taip pat nurodė, kad realūs ieškovo nuostoliai bus net didesni nei netesybos ir/ar defektų šalinimo išlaidos; atsakovų turtinė padėtis taip pat nėra pagrindas mažinti sutartas netesybas. Teigė, kad darbų eigoje buvo tam tikrų patikslinimų (darbų), tačiau dėl jų buvo tartasi, jie suderinti su atsakovais. Pažymėjo, kad darbų vėlavimai iš esmės atsirado dėl netinkamo J. V. elgesio – girtavimo, nekompetencijos, darbų taisymai pareikalavo daug laiko. Aiškino, kad esminius darbų defektus nustatė ekspertai Vertinimo akte, kurio atsakovai iš esmės ir neginčijo (nenuginčijo); kita vertus, anot ieškovo, defektų su laiku tik daugėja ir atitinkamai didėja jų šalinimo išlaidos. Pažymėjo, kad ginčo namo pridavimą turėjo organizuoti atsakovai, bet nieko nedarė, todėl ieškovas buvo priverstas tai padaryti pats (dėl to patyręs 2 000 Eur papildomų išlaidų). Teigė, kad darbų eigoje matėsi, jog atsakovai neatliks laiku visų darbų, todėl buvo sutarta, kad daliai darbų ieškovas samdys kitus rangovus, dėl to buvo sumažinta mokėtina suma (13 000 Eur). Nurodė, kad fasado sprendinių pakeitimus pasiūlė pats J. V.. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės paaiškino, kad atsakovai iš esmės veikė bendrai, kaip jungtinės veiklos dalyviai – kartu vykdė statybų verslą, todėl jų solidarioji atsakomybė preziumuojama pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovai buvo įsipareigoję ne tik atlikti sutartus rangos darbus, bet ir paruošti/sutvarkyti dokumentaciją bei priduoti ginčo namą (tai nurodyta Rangos sutartyje). Teigė, kad atsakovai neturi teisės reikalauti tam tikrų sumų (pavyzdžiui, defektų šalinimo ir galimai ieškovo nesumokėtų sumų) įskaitymo, nes byloje nebuvo reiškiamas priešieškinis (atitinkamai nereikšti tokie reikalavimai).
Atsiliepimas
18. Atsakovai J. L. ir J. V. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
19. Nurodo, kad aiškinant Rangos sutarties 5.5 punkto sąlygą, nustatančią rangos darbų atlikimo terminą iki 2020 m. rugsėjo 2 d., būtina vadovautis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Anot atsakovų, tiek realūs šalių susitarimai, tiek šalių elgesys po sutarties sudarymo, bei kitos sutarties nuostatos leidžia teigti, kad šalys nebuvo griežtai nusistatę laikytis šio termino.
20. Atsakovai pažymi, kad išanalizavus Priede Nr. 1 nustatytus darbų atlikimo terminus bei vadovaujantis tiek bendrosios logikos dėsniais, tiek statybos darbų atlikimo eiliškumu, darytina išvada, jog minėtame priede nurodyti darbai negalėjo būti atlikti per 3 mėnesius ir 13 dienų nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos. Teigia, kad Priede Nr. 1 numatyta, jog pamatų įrengimui skirtas 1 mėnesio terminas, sienų pastatymui taip pat skirtas 1 mėnesio terminas, stogo įrengimui skirtas 3 mėnesių terminas. Taigi, iš viso vien šiems darbams yra skirti 5 mėnesiai. Atsakovų vertinimu, pamatų įrengimas, sienų pastatymas, stogo uždengimas turi būti atliekami būtent tokia eilės tvarka ir šių darbų atlikimas vienu metu ar kita eilės tvarka nėra įmanomas. Be to, tik įrengus pamatus, pastačius sienas, uždengus stogą galima atlikti grindų įrengimo, lubų uždengimo, gipso kartono pertvarų pastatymo, dažymo ir kitus darbus, kuriems Priede Nr. 1 atlikti taip pat yra nustatyti atskiri terminai. Taigi, anot atsakovų, darbai negalėjo būti atlikti greičiau nei per 8 mėnesius (t. y. 5 mėnesiai buvo skirti pamatams, sienoms ir stogui įrengti, o atlikus šiuos darbus likusiems statybos rangos darbams turėjo būti skirti dar 3 mėnesiai).
21. Be to, atsakovų teigimu, Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčo namo kadastro duomenys buvo nustatyti 2020 m. gruodžio 4 d.; pastato baigtumas – 100 procentų; energetinis pastato sertifikatas, kuriame konstatuota, kad ginčo namas atitinka A+ energetinio naudingumo klasės reikalavimus, išduotas 2021 m. vasario 4 d.; 2021 m. vasario 15 d. aktu rangovo atstovas perdavė visą jo disponuojamą ir ginčo namo statybos užbaigimo įregistravimui reikalingą dokumentaciją ieškovui: projektinę dokumentaciją, kadastrinę bylą, bylą su sertifikatais, bandymų rezultatais, deklaracijomis. Pažymi, kad iš paties ieškovo samdyto statybos techninio prižiūrėtojo pasirašyto 2021 m. birželio 29 d. defektinio akto matyti, jog buvo likę tik smulkūs defektai (pvz. subraižytos palangės), nedarantys jokios įtakos ginčo namo eksploatacijai ir statybos užbaigimui. Teigia, kad smulkius trūkumus rangovas buvo pasiryžęs ištaisyti, tačiau atsakovas J. V. buvo išvarytas iš statybvietės ir jam nebeleidžiama net prisiartinti prie ginčo namo.
22. Be to, atsakovai pažymi, kad vos po dviejų savaičių po 2021 m. liepos 28 d. pretenzijos pateikimo rangovui ieškovas pateikė registruoti 2021 m. rugpjūčio 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, todėl ieškovo teiginiai apie dešimties mėnesių vėlavimą atlikti rangos darbus arba darbų trūkumus, kurie būtų vertintini kaip esminiai, atmestini.
Atsiliepimas
23. Atsakovai nurodo, kad ieškovas nesilaikė Rangos sutartyje numatytos darbų priėmimo ir apmokėjimo už darbus tvarkos (Rangos sutarties 5 skyrius, 2.7 punktas). Aiškina, kad atlikęs Rangos sutarties Priede Nr. 1 numatytus darbus rangovas teikė ieškovui atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, tačiau ieškovas jų negrąžindavo pasirašytų, pretenzijų taip pat nepateikdavo. Anot atsakovų, jie ne kartą prašė, kad ieškovas už šiuose aktuose nurodytus darbus atsiskaitytų, tačiau ieškovas ėmė tvirtinti, jog darbai atlikti su defektais; vėliau ieškovas ėmė reikalauti, kad būtų atlikti papildomi darbai, dėl kurių šalys nebuvo susitarę, teigdamas, kad atsiskaitys su rangovu, kai šis atliks papildomus darbus. Pažymi, kad rangovo atstovo siūlymus pasirašyti papildomą susitarimą, kuriame būtų aptartas papildomų darbų atlikimas bei jų kaina, ieškovas ignoravo.
24. Anot atsakovų, vadovaujantis Priedu Nr. 1, šalių sutarta rangos darbų kaina – 90 000 Eur, tačiau šalių vėlesniu sutarimu dalį darbų atliko kiti ieškovo samdyti rangovai arba pats ieškovas, todėl iš Priede Nr. 1 numatytos darbų vertės atimama 13 000 Eur suma ir ja mažinamas rangovui mokėtinas atlygis. Teigia, kad ieškovas rangovui yra sumokėjęs 69 300 Eur, todėl ieškovo skola be delspinigių sudaro 7 700 Eur. Be to, atsakovų teigimu, ieškovas nesumokėjo 4 840 Eur už rangovo atliktus papildomus darbus, kurių jis neprivalėjo atlikti pagal Rangos sutartį. Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovas nesilaikė projekte numatytų sprendinių, vienašališkai daug kartų keitė savo sprendimus dėl fasado, kitus sprendimus, versdamas rangovą po keletą kartų perdarinėti tinkamai atliktus darbus bei dėl to patirti papildomas sąnaudas (nuostolius).
25. Anot atsakovų, ieškovas į tariamai neatliktų darbų sąrašą (nurodytą 2021 m. birželio 29 d. defektiniame akte) įtraukia net ir tuos darbus, kuriuos šalių sutarimu nusprendė atlikti pats ieškovas (užsakovas) ir už kuriuos atsakovams nėra sumokėjęs. Taigi, atsakovai mano, kad Rangos sutartis ieškovo nutraukta neteisėtai, todėl ir 15 000 Eur bauda iš atsakovų negali būti priteista.
26. Dėl reikalavimo priteisti delspinigius nurodo, kad jie apskaičiuoti už laikotarpius, kai rangos darbai dar neturėjo būti atlikti arba jau buvo atlikti, taip pat delspinigiai yra skaičiuojami ir už tuos darbus, kuriuos šalių vėlesniais susitarimais atliko pats ieškovas arba jo samdyti kiti rangovai ir už kuriuos rangovui nebuvo apmokėta. Atsakovai nesutinka, kad neatlikta trečdalis darbų, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, nes, kaip minėta, 2020 m. gruodžio 4 d. ginčo namo baigtumo procentas buvo 100 procentų (tai reiškia, kad pastatytos visos namo konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato statybos projektą), taigi toks didelis procentas neatliktų darbų vertės negali būti. Be to, anot atsakovų, ieškovas klaidingai nurodo, kad:
– grindų darbai (vertė 4 000 Eur) baigti 2021 m. birželio 29 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. birželio 29 d. skaičiuoja delspinigius, nes darbų atlikimas fiksuotas 2020 m. liepos 7 d. darbų perdavimo-priėmimo akte, darbų atlikimas su smulkiais defektais fiksuotas 2020 m. spalio 16 d. defektiniame akte, o 2020 m. gruodžio 31 d. defektiniame akte ieškovo pretenzijų dėl grindų nėra;
– sienų dažymo darbai (vertė 2 000 Eur) baigti 2021 m. birželio 29 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. birželio 29 d. skaičiuojami delspinigiai, nes šalių susitarimu darbus atliko paties ieškovo surasti kiti rangovai ir už juos rangovui nebuvo mokamas atlygis;
– fasado darbai (vertė 20 000 Eur) 2021 m. liepos 28 d. pretenzijos teikimo dienai nebuvo atlikti ir nuo visos darbų vertės skaičiuojami delspinigiai nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. liepos 28 d., nes fasado darbai jau buvo atlikti, ši aplinkybė matyti iš prie 2020 m. spalio 16 d. defektinio akto pridėtos fotofiksacijos. Anot atsakovų, ieškovas vienašališkai nusprendė projekte numatytą fasadą (tinko su klinkerio elementais) pakeisti į akmens masės plytelių fasadą, kas yra daug ilgesnis, sudėtingesnis ir brangesnis procesas nei fasado apdaila dekoratyviniu tinku su klinkerio elementais (dėl ko atsakovai patyrė papildomų išlaidų); be to, atliekant fasado įrengimo darbus bent tris kartus vienašališkai keitė fasado kampų sujungimo sprendinius versdamas rangovą perdarinėti tinkamai atliktą darbą. Teigia, kad iki 2021 m. liepos 28 d. pretenzijos pareiškimo buvo neužbaigta tik fasado kampų apdaila, nes ieškovas taip ir nepriėmė jokio sprendimo dėl to kokiu būdu turi būti atlikta fasado kampų apdaila. Pažymi, kad tik užsakovui išsirinkus fasado apdailos plyteles, galėjo būti pradėti fasado apdailos darbai, o akmens masės plyteles ieškovas išsirinko tik 2020 m. rugpjūčio pradžioje. Kadangi Priede Nr. 1 fasado įrengimo darbams skirti 3 mėnesiai, objektyviai fasado įrengimo darbai negalėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d.;
– neatlikti projektinės dokumentacijos ir namo statybos baigimo įregistravimo darbai (vertė 2 000 Eur) ir nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. liepos 28 d. skaičiuojami delspinigiai, nes rangovas neturėjo įgaliojimų už ieškovą surašyti ir pasirašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą bei pateikti ją tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, taip pat nebuvo įgaliotas atlikti kitus teisinius veiksmus už ieškovą. Anot atsakovų, šalys sutarė, kad pats ieškovas pasirūpins statybos užbaigimo procedūromis ir nemokės atlygio atsakovams, o rangovas tik pateiks reikiamą dokumentaciją ieškovui.
27. Atsakovai taip pat prašo taikyti ieškinio senatį delspinigiams už papildomą ieškovo prašomą priteisti mėnesį, nes 2021 m. lapkričio 17 d. pretenzija negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senatį delspinigiams, kadangi tokio pagrindo nenumato CK 1.129 straipsnis. Be to, 2021 m. lapkričio 17 d. pretenzija ir ankstesnė 2021 m. liepos 28 d. pretenzija buvo visiškai formalios – jokio realaus noro išspręsti ginčą ieškovas nerodė (nepakvietė rangovo į apžiūrą, kurią atliko UAB „Statybų ekspertizė“, atsisakė su rangovu aptarinėti nustatytus defektus ar spręsti susidariusią situaciją derybomis).
28. Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius atsakovai nurodo, kad dauguma Vertinimo akte nustatytų defektų, susijusių su fasado nelygumais, neužtaisytomis vietomis ir pan., yra nesunkiai išsprendžiami, jei užsakovas pasirenka fasado kampų sujungimo sprendimus; kol ieškovas to nebuvo padaręs, atsakovai negalėjo šių darbų pilnai užbaigti; be to, atsakovai teigia, jog dauguma nustatytų Vertinimo akte defektų yra labai smulkūs ir atsakovai juos galėtų ištaisyti nemokamai kaip garantinius defektus. Atsakovai nesutinka su tuo, kad buvo nustatytas netinkamas medinių konstrukcijų sujungimas, atrėmimas, nes šios konstrukcijos įrengtos vadovaujantis projektine dokumentacija ir joje esančiais sprendiniais; stogo nelygumai yra išmatuoti lietvamzdžiu, kas verčia abejoti tokių matavimų tikslumu; difuzinė plėvelė neturėjo būti papildomai klijuojama, kadangi ji jau buvo nupirkta su klijų juosta; cokolio sprendimai, kaip ir kiti sprendimai, buvo suderinti su techniniu prižiūrėtoju, dėl jų pretenzijų nebuvo pareikšta. Galiausiai, atsakovų vertinimu, kai kurios Vertinimo akto lokalinės sąmatos kainos yra per aukštos, dėl to atsakovai patirtų neproporcingų nuostolių.
Atsiliepimas
29. Atsakovai nurodo, kad nei vienas nepageidavo sudaryti su ieškovu Rangos sutarties; jie norėjo parduoti ūkio būdu pastatytą namą su žemės sklypu ieškovui, o sudaryti dvi sutartis – pirkimo-pardavimo ir Rangos, buvo ne atsakovų iniciatyva, o ieškovo pageidavimas. Be to, Rangos sutartyje nėra numatyta, kad kuris nors iš atsakovų yra skiriamas statybos darbų vadovu, nėra numatytas atlygis už statybos vadovo funkcijų atlikimą.
30. Atsakovai iš esmės neneigia, kad vykdant statybos darbus pasitaikė smulkių defektų; šiuos defektus rangovas pripažino pasirašydamas defektinius aktus, geranoriškai ir savo sąskaita juos pašalindavo.
31. Anot atsakovų, ieškovo argumentas, jog tik darbų baigiamojo akto pasirašymas reiškia statybos rangos darbų pabaigą galėtų būti naudojamas tik tuo atveju, jei ieškovas būtų laikęsis Rangos sutarties 5 skyriuje numatytos atliktų statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, tačiau, kaip minėta, iki šiol atsakovai nėra gavę nei vieno ieškovo pasirašyto statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo akto. Atsakovų vertinimu, ieškovas galimai taip elgėsi sąmoningai, kad vėliau galėtų nepaisydamas jokių Rangos sutartyje nustatytų terminų pretenzijoms pateikti vienašališkai surašinėti defektinius aktus bei rašyti pretenzijas dėl tariamai neatliktų ar netinkamai atliktų darbų.
32. Atsakovai pažymi, kad vėliausias defektinis aktas, kuris 2021 m. vasario 15 d. buvo surašytas dalyvaujant atsakovui J. V., ieškovui ir techniniam prižiūrėtojui, buvo surašytas rangovui atlikus iš esmės visus statybos rangos darbus, dėl kurių atlikimo šalių buvo sutarta Priede Nr. 1 (išskyrus tuos darbus, kurie vėliau užsakovui pageidaujant sutaupyti, buvo perduoti atlikti paties užsakovo pasirinktiems kitiems rangovams). Teigia, kad 2021 m. vasario 15 d. defektiniame akte nurodyti šie defektai: prieškambario grindų nelygumai ties slenksčiu; šildymo sistemos nuorinimo testai nepadaryti; palangių defektai, nebaigti fasado kampai; nebaigti cokolio darbai – cokolio užbaigimo profiliai; stogo darbai nebaigti – nėra pakalimo, lietvamzdžių, kamino skardinimo. Anot atsakovų, šie defektai vertintini kaip smulkūs, kurių vertė yra nedidelė ir galėjo būti pašalinti per trumpą laiką; be to, kai kurie galėjo būti pašalinti tik esant palankioms oro sąlygoms; dėl pastogės pakalimo bei lietvamzdžių įrengimo darbų šalys nebuvo sutarę Rangos sutartyje, tačiau užsakovas ėmė reikalauti, kad šie darbai taip pat būtų atlikti ir rangovas atliko šiuos darbus, tikėdamas ieškovo pažadais, kad tuomet bus sumokėta už visus atliktus darbus.
33. Anot atsakovų, ieškovo argumentai, kad Techninis projektas net nebuvo pradėtas ruošti, paneigti paties ieškovo kartu su dubliku pateiktais įrodymais, kuriuose techninis prižiūrėtojas dėkoja už pasidalinimą Techniniu projektu; 2021 m. vasario 15 d. aktu rangovo atstovas taip pat perdavė įregistravimui reikalingą kadastrinę bylą, bylą su sertifikatais, bandymų rezultatais, deklaracijomis. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų reikėję iš naujo perdaryti kadastrinę bylą, bandymus ar kitą dokumentaciją.
Atsiliepimas
34. Atsakovai nurodo, kad 2021 m. vasario 15 d. aktas bei tarp šalių vykęs susirašinėjimas, kurį pateikė pats ieškovas, liudija, jog statybos rangos darbai iš esmės buvo atlikti ir šalys diskutavo dėl statybos užbaigimo procedūrų: kaip jos turi būti atliekamos, kas jas imsis atlikti (atsakovai ar pats ieškovas, pasitelkdamas trečiuosius asmenis). Taigi, statybos rangos darbai buvo atlikti jau 2020 m. gruodžio 4 d., išskyrus statybos užbaigimo procedūras. Kadangi statybos užbaigimo procedūras nusprendė atlikti pats ieškovas, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, atsakovams nebuvo suteikti reikiami įgaliojimai, todėl laikytina, kad jie neturėjo nei teisės, nei prievolės vykdyti ieškovui priklausančio nuosavybės teise ginčo namo statybos užbaigimo procedūrų, atitinkamai ieškovas 2021 m. liepos 28 d. pretenzija neteisėtai nutraukė Rangos sutartį ir nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų 15 000 Eur baudą.
35. Atsakovai pažymi, kad darbų atlikimą ir netinkamą delspinigių skaičiavimą įrodo 2021 m. vasario 15 d. defektinis aktas, kuriame konstatuoti likę neištaisyti defektai, o už defektus, kurie šiame akte nebuvo konstatuoti, delspinigių skaičiuoti nėra teisinio pagrindo, nes pretenzijos dėl jų nebuvo pareikštos. Be to, kaip minėta, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad delspinigių lentelėje nurodytų darbų neatlikta 1/3 vertės dalis, todėl tokia vertė negali būti pagrindas delspinigių skaičiavimui.
36. Galiausiai, atsakovai nurodo, kad ieškovas Vertinimo akto ir jo dalimi esančios Lokalinės sąmatos pagrindu reikalauja iš atsakovų priteisti 11 803,85 Eur nustatytų defektų ištaisymo išlaidų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyręs be šių tik prognozuojamų nuostolių didesnius nuostolius, dėl to jo reikalavimas priteisti dar ir 15 000 Eur baudą už Rangos sutarties darbų termino praleidimą laikytinas neproporcingu bei nesąžiningu reikalavimu, kuriuo ieškovas nori pasipelnyti atsakovų sąskaita.
Šalies argumentai
37. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Atsiliepimas
38. Atsakovas J. V. teismo posėdžių metu nurodė, kad Rangos sutartis faktiškai buvo priedas prie nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Pripažino, kad netesybų dydžiai buvo nustatyti pačių atsakovų (pačią Rangos sutartį rengė jų samdyta brokerė, tačiau abi šalys derino nuostatas), siekiant apsidrausti, jeigu ieškovas atsisakytų pirkti turtą. Anot atsakovo, Rangos sutarties priede buvo nurodyti aiškūs darbų atlikimo terminai – kiekvienam darbui; faktiškai visi darbai turėjo būti atlikti maždaug per 9-11 mėnesių; iki 2020 m. rugsėjo 2 d. iš esmės turėjo būti pastatyta namo „dėžutė“, kad rudenį ir žiemą galima būtų atlikti vidaus darbus. Pakartotinai nurodė, kad ne atsakovai, o būtent ieškovas pasiūlė fasadą apklijuoti plytelėmis, o ne tinkuoti; taip pat dažnai keitė ir kitus darbų sprendinius; be to, reikalavo atlikinėti papildomus darbus (kaip kad latakų, lietvamzdžių montavimas, kamino skardinimas, šiukšlių išvežimas ir pan.), kuriuos atsakovai atliko, tačiau negavo apmokėjimo. Teigė, kad tam tikrų defektų galimai ir buvo/yra, atsakovai buvo/yra pasiruošę juos ištaisyti, tačiau ieškovas uždraudė artintis prie namo. Pripažino, kad atsakovai neturi statybininkų atestatų, ieškovas tą žinojo, faktiškai buvo statoma ūkiniu būdu. Aiškino, kad atsakovai nebuvo įsipareigoję priduoti ginčo namo, tuo labiau neturėjo tokios teisės – neturėjo ieškovo išduoto įgaliojimo. Iš esmės neginčijo Vertinimo akte nustatytų darbų defektų, tačiau nesutiko su paskaičiuotomis sumomis. Nurodė, kad atsakovai šiuo atveju veikė bendrai – sutarė, kad J. L. nusipirks sklypą, o J. V. statys namą, ir vėliau pardavę šį turtą ketino uždirbti.
39. Atsakovas J. L. teismo posėdžių metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės kaltos visos šalys. Paaiškino, kad siekė vykdyti su J. V. verslą – patikėjo lėšas J. V., surašė įgaliojimą, kuris organizavo visus darbus; susipažino su visomis sutartimis ir su jomis sutiko (leido jas sudaryti jo vardu); jis patirties statybose iš esmės neturėjo. Patvirtino iš ieškovo gavęs apmokėjimus už atliktus darbus (bet ne visus), kuriuos pasidalino su atsakovu J. V.. Iš esmės sutiko perleisti ieškovui servitutą/kitą sklypą (jo dalį), tačiau su sąlyga, jei ieškovas visiškai atsiskaitytų.
40. Atsakovų atstovas teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Rangos sutartyje ir jos priede nustatyti darbų terminai skyrėsi, t. y. buvo prieštaravimų. Kita vertus, pažymėjo, kad atlikti sutartus darbus per 3 mėnesius buvo nerealu; ieškovas toleravo galimą terminų praleidimą, todėl reikėtų vertinti tikrąją šalių valią, atitinkamai atsakovai terminų nepažeidė ir ieškovas nepagrįstai nutraukė Rangos sutartį. Teigė, kad atsakovai nėra profesionalai, jie dirbo pagal verslo liudijimus, todėl jiems netaikytini aukštesni standartai; ieškovas tą žinojo, todėl taip pat turėtų prisiimti dalį rizikos/pasekmių. Pakartotinai pažymėjo, kad namo baigtumas buvo nustatytas 100 proc., išduotas energetinis namo sertifikatas, perduota visa dokumentacija (kurios pagrindu ieškovas pridavė namą), ir viskas tai atlikta iki ieškovo vienašališko Rangos sutarties nutraukimo, taigi nustatyti tam tikri smulkūs defektai netrukdė statybos užbaigimui. Anot atstovo, šiuo atveju ieškovo paskaičiuoti bauda ir delspinigiai (kurių paskaičiavimas nėra aiškus) faktiškai yra dviguba atsakomybė už tuos pačius galimus pažeidimus, todėl ieškovas negali jų abiejų reikalauti; be to, ieškovas neįrodė patyręs realių nuostolių; atitinkamai prašė nurodytas netesybas sumažinti iki protingų, be kita ko, įvertinus sunkią atsakovų turtinę padėtį. Dėl defektų šalinimo išlaidų paaiškino, kad ieškovas nėra atsiskaitęs su atsakovais (ieškovo skola 7 700 Eur), todėl faktiškai turėtų/galėtų būti atliktas įskaitymas (atsakovai su tuo sutiktų). Taip pat pažymėjo, kad Rangos sutartyje neaiškiai susitarta dėl ginčo namo pridavimo; įgaliojimų atsakovams ieškovas neišdavė, todėl būtent jis turėjo pareigą tuo rūpintis.
Žemesnės instancijos teismas
41. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo/yra brokerė, kuri atstovavo atsakovus parduodant žemės sklypą ir ginčo namą, taip pat sudarant Rangos sutartį. Paaiškino, kad ji, su teisininkų pagalba, ruošė Rangos sutarties tekstą – šalys derino sutarties nuostatas; be kita ko, buvo padaryti pakeitimai dėl galutinio darbų atlikimo termino – nustatyta 2020 m. rugsėjo 2 d. data (ieškovo iniciatyva; pradiniame sutarties variante ji buvo vėlesnė), taip pat nustatytas netesybų dydis (atsakovų iniciatyva). Anot liudytojos, viso bendravimo metu buvo tartasi dėl maždaug 4 mėnesių termino darbų atlikimui, jį nurodė patys atsakovai, t. y. visi sutarė dėl galutinio 2020 m. rugsėjo 2 d. termino (išskyrus dokumentacijos parengimą). Paaiškino, kad Rangos sutarties Priedą Nr. 1 (dėl terminų) sudarė J. V..
42. Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo/yra ieškovo pažįstamas ir kai ieškovas paprašė pagalbos statybų priežiūrai, sutiko būti statybų prižiūrėtoju (nors nagrinėjamu atveju statybų/techninio prižiūrėtojo dalyvavimas nebuvo būtinas). Paaiškino, kad šalys tarėsi dėl konkrečių terminų, bet dėl kokių tiksliai nežinojo. Teigė, kad statant ginčo namą atsakovai net neturėjo techninio bei darbo projektų (atsirado tik darbų pabaigoje), dėl to, liudytojo vertinimu, ir kilo neaiškumų kas ir kaip turėtų būti statoma. Anot liudytojo, rangovas buvo įsipareigojęs ne tik atlikti sutartus statybos darbus, bet ir sutvarkyti visą dokumentaciją bei priduoti namą. Nurodė, kad darbai buvo vykdomi ne sutartu grafiku, vėlavimai prasidėjo iš karto po darbų pradėjimo, dėl ko tarp šalių buvo nuolatiniai ginčai. Pažymėjo, kad atsakovai faktiškai taip ir neužbaigė dalies darbų – stogo, fasado, cokolio, sklypo formavimo, o tai kas buvo padaryta – buvo padaryta su defektais. Liudytojo teigimu, jis neturi konstruktoriaus kvalifikacijos, todėl negalėjo įvertinti konstrukcijų tinkamumo; šias aplinkybes įvertino ekspertai Vertinimo akte. Nurodė, kad atsakovas J. V., su kuriuo pagrinde ir bendravo, iš esmės atsižvelgdavo į pastabas, nurodytus defektus, ir, kiek tai buvo įmanoma ir leido atsakovo kompetencija, stengėsi juos ištaisyti; kita vertus, minėtas atsakovas ne kartą buvo vejamas iš objekto dėl girtavimo, todėl tarp šalių buvo nuolatinė įtampa. Pažymėjo, kad atsakovas J. V. perdavė ieškovui tam tikrą dokumentaciją, tačiau ji buvo nepasirašyta; be to, nebuvo sumokėta namo pridavėjui (ką padarė ieškovas). Anot liudytojo, namo baigtumas pagal kadastrinius matavimus savaime nelemia Rangos sutarties tinkamo įvykdymo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
43. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. tarp ieškovo J. K. (pirkėjo) ir atsakovo J. L. (pardavėjo) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo J. L. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nebaigtą statyti pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
44. 2020 m. gegužės 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo J. L., atstovaujamo atsakovo J. V. (kuris veikė pagal 2019 m. lapkričio 13 d. įgaliojimą), buvo sudaryta Rangos sutartis dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbų atlikimo, kurie detalizuojami šios Rangos sutarties Priede Nr. 1 „Rangos darbai“, bei namo pridavimo atsakingoms institucijoms 100 proc. baigtumu. Šalys Rangos sutartimi nurodė, jog rangos darbai turi būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (Rangos sutarties 5.5 punktas); visų darbų kaina – 90 000 Eur (Rangos sutarties 2.1 punktas). Rangos sutarties Priede Nr. 1 išvardyti atliktini statybos darbai ir nurodyti jų terminai.
45. Byloje pateikti 2020 m. spalio 16 d., 2020 m. spalio 23 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 15 d. (minėti aktai pasirašyti ieškovo, techninio prižiūrėtojo ir J. L., atstovaujamo J. V.) ir 2021 m. birželio 29 d. defektiniai aktai (minėtas aktas pasirašytas tik ieškovo ir techninio prižiūrėtojo), kuriuose nustatyti ginčo namo darbų defektai.
Žemesnės instancijos teismas
46. Į bylą taip pat pateikti rangovo atstovo (J. V.) surašyti 2020 m. liepos 7 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. darbų perdavimo-priėmimo aktai, kurie ieškovo nebuvo pasirašyti (ieškovo parašo nėra).
47. Iš byloje pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad ginčo namo kadastriniai matavimai atlikti 2020 m. gruodžio 4 d.; namo baigtumas minėtai datai nurodytas 100 proc.
48. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 4 d. ginčo namui išduotas pastato energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nustatyta namo energinio naudingumo klasė A+.
49. 2021 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) statybos dokumentacijos perdavimo akte nurodyta, kad pateikta peržiūrai: 1) nepasirašyti DP (GS 1011 DP) (darbo projektas); 2) nepasirašyti A laidos DP (GS 1011AL); 3) kadastrinė byla ir 44/2103514; 4) sertifikatai ir deklaracijos. Taip pat nurodyta, kad nepateiktas techninis projektas. Minėtą aktą pasirašė J. K., J. V. ir J. J. (techninis prižiūrėtojas).
50. 2021 m. vasario 7 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta (ir byloje nekilo dėl to ginčo), kad pagal susitarimą užsakovas pats atlieka šiuos Rangos sutarties darbus: vėdinimas (2 000 Eur); silpnos srovės (1 000 Eur); sienų dažymas (2 000 Eur); sklypas (2 000 Eur); stogo apšiltinimas (5 000 Eur); plytelių klojimas (1 000 Eur); viso 13 000 Eur, kurie išskaičiuojami iš užsakovo mokėtinos 90 000 Eur sumos.
51. 2021 m. liepos 28 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog per 5 darbo dienas nuo šios pretenzijos įteikimo dienos ši sutartis bus nutraukta sutarties 6.4 punkto pagrindu. Atsakovas J. V. į minėtą pretenziją atsakė 2020 m. liepos 29 d. el. laišku, su ja nesutikdamas. Atsakovas J. L. 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu, atsiliepdamas į ieškovo 2021 m. liepos 28 d. pretenziją, nurodė, kad ieškovas privalo sumokėti 8 000 Eur skolą pagal Rangos sutartį už atliktus darbus; taip pat pasiūlė taikiai išspręsti klausimą dėl 4 840 Eur skolos už rangovo atliktus papildomus darbus, kurių jis neprivalėjo atlikti pagal Rangos sutartį, taip pat nesutikdamas su ieškovo teiginiais dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo. Ieškovas 2021 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į atsakovus su pakartotine pretenzija dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo, be kita ko, siūlant apžiūrėti ginčo namą.
52. Nustatyta, kad Deklaracija apie statinio (ginčo namo) statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą patvirtinta/pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 13 d.
53. 2021 m. spalio 11 d. UAB „Statybų ekspertizė“ Vertinimo akte užfiksuoti ginčo namo atliktų darbų defektai: nesuklijuota tarpusavyje difuzinė plėvelė; grebėstai nepritvirtinti vinimis prie gegnių; medinės gegnės tarpusavyje nesujungtos ilginiais; netinkamas medinių konstrukcijų tvirtinimas, kadangi sumontuoti per maži kampuočiai, kurių tvirtinimui panaudotas per mažas vinių skaičius; be to, vietomis nesumontuoti kampuočiai, net ir tvirtinimų nėra; gegnės tarpusavyje sujungtos tik vinimis, nors turėtų būti sujungtos ilgasriegiu ir iš abiejų pusių užveržtos veržlėmis; netinkamai atremtos medinės konstrukcijos, kadangi vietomis padarytos netikslios išpjovos, o vietomis jos iš viso nepadarytos; netinkamai sujungtos gegnės tarpusavyje; gegnių sujungimai atlikti vieną gegnę užleidžiant ant kitos 1,32 m, tačiau užleidimo vieta nėra abiejų gegnių ant ilginės laikančiosios medienos; gegnės tarpusavyje pritvirtintos tik vinimis, nors turėtų būti sujungtos ilgasriegiu ir iš abiejų pusių užveržtos veržlėmis; be to, vinys viena nuo kitos nutolusios daugiau kaip 30 cm; pakito gegnių padėtis 1 cm dėl netinkamai atliktų stogo laikančiųjų konstrukcijų montavimo darbų, dėl ko išlinko stogo konstrukcijos iki 3 cm; vietomis mechaniškai pažeista skarda; vietomis nuo stogo tinkamai nesurenkamas vanduo į lataką, todėl vanduo plauna šalia esantį žemės paviršių; vietomis netinkamai sumontuotas latakas, nes laštakis nepasiekia latako, dėl ko prarandamas stogo konstrukcijų sandarumas, todėl nuo stogo bėgantis vanduo ties šita vieta nenubėgs į lataką; vietomis netolygiai sumontuotas pakalimo užbaigimo elementas; vietomis poliuretano putomis ištepti langų profiliai ir garažo vartai; vietomis poliuretano klijai išpūtę palangę, todėl vanduo tinkamai nenubėgs nuo palangės paviršiaus; neužhermetizuota plytelių ir palangės sankirta bei palangių vidiniai kampai; vietomis neužtaisytos vietos fasade; vietomis ne visu paviršiumi užarmuotas putų polistirenas; nepabaigti cokolio apdailos darbai, kadangi esami užtepti klijai nėra atsparūs atmosferos poveikiui; vietomis nėra sumontuoti kondensato išbėgimo dangteliai; korozijos pažeistos metalinės konstrukcijos stulpeliai, nes blogai buvo padengti dažų sluoksniu; netolygus tarpas tarp plytelių; neužtaisyti tarpai tarp plytelių; netinkamai išpjautos plytelės; netolygiai sumontuotas cokolinis užbaigimo profilis; fasado nelygumai viršija leistinas normas. Ekspertas, įvertinęs nustatytus defektus, apskaičiavęs kiekius ir sudaręs darbų lokalinę sąmatą, vadovaujantis programine įranga „Sistela“ 2021 m. balandžio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymui, nustatė, kad nustatytų defektų taisymo suma sudaro 11 803,85 Eur. Be kita ko, nurodyta, jog stogo laikančiųjų konstrukcijų sutvarkymui reikalingas darbo projektas, kurį parengus gali koreguotis defektų ištaisymo lokalinė sąmata.
54. 2021 m. lapkričio 11 d. delspinigių skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad: 1) neatlikti grindų darbai (turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d.; suma – 4 000 Eur; atlikimo data – 2021 m. birželio 29 d.; darbų vertė – 1 333 Eur; delspinigių dydis – 0,5 proc.; pradelsta dienų – 50 d.; delspinigių dydis – 333,25 Eur); 2) neatlikti sienų dažymo darbai (turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d.; suma – 2 000 Eur; atlikimo data – 2021 m. birželio 29 d.; darbų vertė – 2 000 Eur; delspinigių dydis – 0,5 proc.; pradelsta dienų – 50 d.; delspinigių dydis – 500 Eur); 3) neatlikti fasado darbai (turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d.; suma – 20 000 Eur; atlikimo data – 2021 m. liepos 28 d.; darbų vertė – 6 666 Eur; delspinigių dydis – 0,5 proc.; pradelsta dienų – 86 d.; delspinigių dydis – 2 866,38 Eur); 4) neatlikti cokolio (pamatų) darbai (turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d.; suma – 10 000 Eur; atlikimo data – 2021 m. liepos 28 d.; darbų vertė – 3 333 Eur; delspinigių dydis – 0,5 proc.; pradelsta dienų – 86 d.; delspinigių dydis – 1 433,19 Eur); 5) neatlikti projektinės dokumentacijos ir užbaigimo įregistravimo darbai (turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d.; suma – 2 000 Eur; atlikimo data – 2021 m. liepos 28 d.; darbų vertė – 2 000 Eur; delspinigių dydis – 0,5 proc.; pradelsta dienų – 86 d.; delspinigių dydis – 860 Eur); 6) neatlikti stogo darbai (turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d.; suma – 10 000 Eur; atlikimo data – 2021 m. liepos 28 d.; darbų vertė – 3 333 Eur; delspinigių dydis – 0,5 proc.; pradelsta dienų – 86 d.; delspinigių dydis – 1 433,19 Eur); bendra delspinigių suma – 7 426,01 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė paaiškino, kad nurodyti delspinigiai skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. birželio 29 d. (kai kurių defektų ištaisymo datos) arba iki 2021 m. liepos 28 d. (Rangos sutarties nutraukimo datos).
55. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas J. K. atsakovui J. L. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. 2020 m. lapkričio 23 d. iš viso pervedė 69 300 Eur už atliktus darbus.
56. Byloje pateiktas papildomų darbų ir jų kainų skaičiavimas, kuriame nurodyta, kad: už santechnikos darbus priskaičiuota 1 700 Eur (santechninių prietaisų 7 taškų montavimas – 140 Eur; 20 vnt. medžiagų – 100 Eur; vamzdžių keitimas 4 taškuose – 140 Eur; medžiagos 4 taškams – 80 Eur; 3 kolektorių su potinkine spinta montavimas – 900 Eur; 50 m kolektorių prijungimo vamzdžių klojimas – 250 Eur; laistymo žarnos su maitinimo kevalu išvedimas – 100 Eur); už elektros darbus priskaičiuota 280 Eur (70 vienetų instaliacinių dėžučių montavimas – 210 Eur; 70 vienetų medžiagų – 70 Eur); už fasado darbus priskaičiuota 1 600 Eur (dekoratyvinio tinko keitimo į plyteles darbų kainos skirtumas 270 kv. m; fasado apdaila dekoratyviniu tinku 5 Eur kvadratiniam metrui; fasado plytelių klijavimas (skirtumas 3,5 kv. m) – 950 Eur; 270 kv. m fasado paviršiaus impregnavimas – 670 Eur); už grindų virš perdangos remonto darbus priskaičiuota 700 Eur (50 m grindų tvirtinimo konstrukcijos perdangoje montavimas su medžiagomis – 400 Eur; 30 m grindų montavimas – 300 Eur); už pertvaros apšiltinimo darbus OSB plokšte (40 kv. m) priskaičiuota 160 Eur; už pagrindo aplink cokolį ir terasos įrengimo darbus (80 kv. m) priskaičiuota 400 Eur; viso už papildomą darbą su medžiagomis priskaičiuota 4 840 Eur.
57. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp J. J. ir atsakovo J. V. el. laiškais, kuriose iš techninio prižiūrėtojo nurodomi darbų defektai (langų defektai, A laidos darbo projekto trūkumai ir kt.).
58. Byloje pateiktas 2020 m. gegužės 18 d. susirašinėjimas el. laiškais tarp J. V. ir brokerės V. Ž., kuriame, be kita ko, J. V. nurodoma, kad vidaus darbai bus atlikti per mėnesį, o visi darbai bus atlikti per 4 mėnesius.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
59. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija – ieškovas savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti užsakė pastatyti/įrengti ginčo namą, o rangovas (šiuo atveju ir jo atstovas) nors ir buvo fizinis asmuo, tačiau veikė pagal verslo liudijimą (atsakovai neneigė, jog tokiu būdu siekė vykdyti verslą ir iš to užsidirbti).
60. Tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi, jai taikomos CK 6.672-6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Be to, statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“ „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
61. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.
62. Byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl atsakovų galimo Rangos sutarties pažeidimo ir tuo pagrindu ieškovo atlikto vienašalio sutarties nutraukimo, pačios Rangos sutarties nuostatų (dėl darbų termino) aiškinimo, netesybų paskaičiavimo, atsakovų atliktų statybos darbų defektų šalinimo išlaidų bei jų dydžio pagrįstumo.
Dėl ginčo Rangos sutarties nuostatų aiškinimo, galimų pažeidimų (ne)egzistavimo ir jos nutraukimo (ne)teisėtumo
63. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai. Tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Aiškindamas šias įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).
64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo Rangos sutarties 6.3 punkte šalys buvo susitarusios, jog rangovui vėluojant užbaigti Priede Nr. 1 numatytus darbus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį įspėjęs rangovą prieš 5 darbo dienas. Taigi, nors šalys ginčo sutartyje ir nefiksavo, kad sutarties 6.3 (ar 6.4) punkte vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės bus laikomos esminiais rangos sutarties pažeidimais, tačiau tokias aplinkybes detalizavus ir nustačius, kad jos suteikia teisę užsakovui (ar rangovui) vienašališkai nutraukti sutartį, nėra būtina įrodinėti, jog šalys būtų susitarusios tokius pažeidimus vertinti kaip esminius (kaip kad įrodinėjo atsakovai, teigdami, jog tam tikri pažeidimai (vėlavimai/defektai), jeigu tokie ir buvo, buvo formalaus pobūdžio, neesminiai). Kita vertus, tarp šalių kilo ginčas dėl Rangos sutarties nuostatų aiškinimo, t. y. koks buvo sutartas visų darbų atlikimo terminas – ieškovas nurodė 2020 m. rugsėjo 2 d., kaip kad buvo nurodyta Rangos sutarties 5.5 punkte ir Priedo Nr. 1 preambulėje, o atsakovai aiškino, jog turėjo/turi būti vadovaujamasi Priede Nr. 1 nurodytais išvardintų darbų konkrečiais atlikimo terminais, juos iš esmės sudedant.
65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).
66. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193-6.195 straipsniuose suformuluotas kasacinio teismo praktikoje.
67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).
68. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
69. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių elgesį sudarant ir vykdant ginčo sutartį, faktiškai jų atliktus veiksmus, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, labiausiai tikėtina, šalys ginčo sutartimi susitarė dėl galutinio 2020 m. rugsėjo 2 d. visų darbų atlikimo termino (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
70. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina tiek sisteminis ir lingvistinis ginčo sutarties nuostatų aiškinimas – ginčo Rangos sutarties 5.5 punkte ir Priede Nr. 1 (jos preambulėje) aiškiai ir nuosekliai nurodoma, jog visi darbai, numatyti Priede Nr. 1, privalo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (išskyrus dokumentaciją); tiek ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovo J. V. susirašinėjimas su brokere V. Ž., kuriame jis nurodo, jog visi darbai bus atlikti per 4 mėn.), taip pat liudytojų parodymai.
71. Teismas atsakovų poziciją, kad tariamai turėjo/turi būti vadovaujamasi Priede Nr. 1 nurodytais išvardintų darbų konkrečiais atlikimo terminais, juos iš esmės sudedant, vertina kaip nelogišką ir prieštaraujančią pačioje Rangos sutartyje ir Priede Nr. 1 sutartai tarp šalių konkrečiai galutinei darbų atlikimo datai (2020 m. rugsėjo 2 d.). Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtą Rangos sutartį rengė atsakovai (juos atstovavusi brokerė V. Ž.), todėl šiuo atveju tam tikri iškilę neaiškumai (dėl minėto galutinio darbų atlikimo termino) vertintini sutartį rengusios šalies, t. y. atsakovų, nenaudai. Be to, teismas iš esmės pritaria ieškovo pozicijai, kad nustatytas galutinis terminas atitinka Rangos sutarties Priede Nr. 1 numatytus konkrečių darbų atlikimo terminus, kurių maksimalus ir yra 3 mėnesiai; be to, teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, jog sutartas virš 3 mėnesių terminas visiems darbams atlikti (iki 2020 m. rugsėjo 2 d.) buvo/būtų akivaizdžiai neprotingas, nelogiškas ir neįgyvendinamas.
72. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas iš karto (t. y. po 30 d. po 2020 m. rugsėjo 2 d.) nenutraukė Rangos sutarties, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, jog ieškovui galutinis terminas buvo neaktualus ir/ar jis buvo pakeistas; tuo labiau, jog sutarties pakeitimai turėjo būti įforminti raštu (pagal ginčo sutarties 8.2 punktą). Be to, vien ta aplinkybė, kad darbų vykdymo metu buvo daromi tam tikri darbų/sprendinių pakeitimai, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl Rangos sutarties pakeitimo; tuo labiau atsakovai patys pripažino, kad sutiko/neprieštaravo dėl tam tikrų darbų sprendinių pakeitimų; byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai būtų reiškę pretenzijas ieškovui dėl minėtų keitimų, atitinkamai dėl darbų atlikimo termino pakeitimo ir pan.
73. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai visų sutartų atlikti pagal Rangos sutartį darbų iki 2020 m. rugsėjo 2 d. neatliko – patys atsakovai pripažino, kad darbai buvo atlikti/atliekami 2020 m. gruodžio mėn., tarp šalių iki 2021 m. vasario 15 d. buvo pasirašomi defektiniai darbų aktai (2021 m. birželio 29 d. defektinis aktas atsakovų jau nebuvo pasirašytas), t. y. vėluojant užbaigti sutartus darbus ilgiau kaip 30 d. kalendorinių dienų, todėl ieškovas šiuo atveju pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė (2021 m. liepos 28 d. raštu) ginčo Rangos sutartį remiantis sutarties 6.3 punktu ir iš esmės įgijo teisę į ginčo sutartyje sutartas netesybas bei kitus savo pažeistų teisių gynimo būdus.
Dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo
74. Kaip minėta, ieškovas, teigdamas, jog atsakovų atlikti darbai yra su defektais, kreipėsi į UAB „Statybų ekspertizė“ dėl pastato stogo ir fasado atliktų darbų įvertinimo, kuri 2021 m. spalio 11 d. pateikė Vertinimo aktą, kuriame užfiksuoti ginčo namo atliktų darbų defektai (nurodyti sprendimo 53 punkte). Tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės neginčijo Vertinimo akte nustatytų defektų, t. y. iš esmės juos pripažino, tačiau iš esmės kvestionavo jų akto lokalinėje sąmatoje nurodytą šalinimo išlaidų dydį (11 803,85 Eur), taip pat teigė, jog atsakovai galėtų juos pašalinti nemokamai, jeigu būtų ieškovo prileisti prie ginčo objekto.
75. Teismas, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo pasitelkto eksperto išvada vertintina kaip rašytiniai įrodymai, o ne eksperto išvada.
76. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl darbų kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
77. Teismo vertinimu, įvertinus nurodytas eksperto padarytas išvadas, šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, atsakovų poziciją – iš esmės neginčijant nustatytų defektų, darytina išvada, jog tam tikri atsakovų atlikti darbai buvo atlikti su trūkumais/defektais, kurių dalis išaiškėjo ne iš karto po darbų atlikimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
78. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
79. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (3 punktas). Be to, CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
80. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas, kuris, anot jo, yra praradęs pasitikėjimą atsakovais (kaip statybininkais), teisėtai pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą – ne reikalaujant atsakovų atliktų darbų defektų pašalinimo, o reikalaujant nustatytų defektų šalinimo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Šiuo atveju nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nuostoliai dėl atsakovų nekokybiškai atliktų darbų būtų atlyginti, ar kad atsakovai būtų pašalinę visus defektus (nors jie pastoviai buvo nustatinėjami šalių sudarytais ir pasirašytais defektiniais aktais).
81. Kaip minėta, ekspertas Vertinimo akte nurodė, kad atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina sudaro 11 803,85 Eur. Nors atsakovai nesutiko su nurodyta suma ir teigė, jog defektų šalinimo išlaidos pernelyg didelės, tačiau nepateikė jokių Vertinimo aktą ir jame nurodytą lokalinę sąmatą paneigiančių įrodymų, iš esmės apsiribodami tik savo deklaratyviais paaiškinimais, kuriuos teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją.
82. Be to, teismas kritiškai vertina atsakovų argumentus, kad kadangi ieškovas galimai nėra atsiskaitęs su atsakovais (anot atsakovų, ieškovo skola atsakovams sudaro 7 700 Eur; be to, atsakovai tariamai yra atlikę papildomų darbų už 4 840 Eur), ieškovo nurodomos defektų šalinimo išlaidos ir jo skolos atsakovams turėtų būti įskaitytos (atsakovai su tuo sutiktų), nes atsakovai nagrinėjamoje byloje nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų (nereiškė priešieškinio) dėl galimai ieškovo egzistuojančios skolos priteisimo, dėl įskaitymo atlikimo ir pan., todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako ir išaiškina, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovams, manantiems, jog jų teisės yra pažeistos – kad ieškovas su jais neatsiskaitė/atsiskaitė ne visiškai, turi teisę jas ginti pareikšdami ieškinį naujoje byloje.
83. Taip pat kritiškai vertinami atsakovų argumentai, kad visų darbų tinkamą atlikimą iš esmės patvirtina tai, jog kadastro duomenimis 100 proc. ginčo namo baigtumas buvo nustatytas dar 2020 m. gruodžio 4 d., energetinio naudingumo sertifikatas išduotas 2021 m. vasario 4 d., kadangi šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl Rangos sutarties galutinio tinkamo/netinkamo įvykdymo, t. y. vien užregistruotas namo baigtumas ir/ar namo energetinio sertifikato išdavimas nelemia Rangos sutarties tinkamo įvykdymo.
84. Taigi, ieškovui priteistina atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina – 11 803,85 Eur, taip pat 847 Eur nuostoliai, susiję su Vertinimo akto užsakymu ir atlikimu, kurie, teismo vertinimu, tiesiogiai susiję su konstatuotais netinkamai atliktais darbais, t. y. patirti nuostoliai defektų nustatymui ir jų pašalinimo išlaidų apskaičiavimui. Siekdamas aiškumo, teismas išaiškina, kad šiuo teismo sprendimu ieškovui priteisus išlaidas už atliktų statybos darbų defektų šalinimą, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovų pašalinti Vertinimo akte nustatytus defektus; kita vertus, tai neužkerta kelio ieškovui ateityje atsiradus naujiems atsakovų darbų defektams/trūkumams, reikalauti jų šalinimo (ar ginti savo teises pasirenkant kitus teisių gynimo būdus, be kita ko, nurodytus ir šiame sprendime).
Dėl netesybų (baudos ir delspinigių) priteisimo/mažinimo
85. Kaip jau konstatuota šiame sprendime, ieškovas pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė ginčo Rangos sutartį remiantis sutarties 6.3 punktu ir atitinkamai įgijo teisę, be kita ko, į ginčo sutartyje sutartas netesybas.
86. Rangos sutarties 6.5 punkte šalys buvo numačiusios, kad nutraukus sutartį, kaltoji šalis nukentėjusiajai moka 15 000 Eur baudą. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo šios sutarties nuostatos, savo nesutikimą su ieškiniu argumentuodami kitais motyvais (dėl pagrindo nebuvimo nutraukti sutartį), tačiau tuo pačiu teigė, kad jų atžvilgiu taikomos netesybos (įskaitant ir baudą) yra neprotingai didelės ir atitinkamai prašė jas sumažinti.
87. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, todėl viena sutarties šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
88. Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). Nustačius, kad rangovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai sudarė teisėtą pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę reikalauti netesybų pagal sutartyje nustatytas nuostatas ir dydžius. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartyje numatytų ir ieškovo reikalaujamų priteisti netesybų pagrįstumo bei dydžio.
89. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose apibrėžtos ir teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-409/2010).
90. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
91. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
92. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
93. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, be kita ko, 15 000 Eur paskaičiuotą baudos dydį, šalių sudarytos sutarties kainą (77 000 Eur (darbų eigoje sumažinus darbų apimtį 13 000 Eur suma)), aplinkybę, jog atsakovai atliko didesnę ginčo sutarties darbų dalį, tai, jog ieškovas ginčo Rangos sutarties nutraukimą inicijavo tik po maždaug 8 mėnesių nuo galutinio termino pasibaigimo ir didžiosios dalies darbų atlikimo, tai, jog šiuo teismo sprendimu ieškovui priteista atitinkama suma nustatytų defektų šalinimui, daro išvadą, kad nurodytos 15 000 Eur netesybos-bauda mažintinos iki 10 000 Eur sumos. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad toks netesybų mažinimas pažeistų rangos sutarties šalių laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) ir (ar) būtų akivaizdžiai nesuderinamas su prievolės šalių interesų pusiausvyros principais, t. y. su atsakovų interesu, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, taip pat ir su ieškovo interesu, kad netesybos atliktų sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją (CK 6.71, 6.72 straipsniai).
94. Kaip minėta, ieškovas taip pat paskaičiavo atsakovams 7 426,01 Eur dydžio delspinigius, kuriuos paskaičiavo remdamasis tuo, jog atsakovai sutartu terminu (iki 2020 m. rugsėjo 2 d.) neatliko/ar atliko pavėluotai sutartus statybos darbus – anot ieškovo, neatliko 1/3 dalies grindų įrengimo, sienų dažymo, fasado, cokolio (pamatų) apdailos, stogo darbų bei projektinės dokumentacijos ir ginčo namo užbaigimo procedūrų įregistravimo.
95. Rangos sutarties 6.1 punkte iš tiesų šalys buvo numačiusios, kad rangovas, neatlikęs šioje sutartyje nustatytu terminu darbų, privalo mokėti už kiekvieną uždelstą dieną užsakovui delspinigius, lygius 0,5 proc. nuo laiku neatliktų darbų vertės iki galutinio darbų atlikimo.
96. Kaip minėta, pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda, mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Viena vertus, įstatymas nedraudžia šalims sutarti dėl įvairios netesybų skaičiavimo tvarkos. Kita vertus, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Tokiu atveju taikytinas įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
97. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek ieškovo reikalauta bauda (kurios dalis priteista), tiek reikalaujami delspinigiai faktiškai grindžiami tuo pačiu atsakovų pažeidimu – sutartu terminu neatliktais rangos darbais, t. y. jų paskirtis ta pati – kompensuoti nuostolius dėl sutartų darbų savalaikio neatlikimo, dėl ko, kaip konstatuota, teisėtai nutraukta ginčo Rangos sutartis ir atsirado pagrindas reikalauti baudos priteisimo (kuri buvo priteista, tik sumažintas jos dydis). Taigi, šiuo atveju, teismo vertinimu, ieškovas reikalauja dvigubų netesybų (delspinigių ir baudos už termino įvykdyti prievolę praleidimą), kurios pripažintinos baudinėmis, todėl delspinigiai ieškovui iš atsakovų nepriteistini (jie įskaitomi į priteistą baudą). Atmetus ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo (dėl kumuliatyvaus netesybų taikymo), teismas plačiau dėl nurodytų delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo ir senaties termino nepasisako, iš esmės nelikus tam pagrindo/poreikio.
Dėl solidarios atsakovų atsakomybės
98. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę, motyvuodamas tuo, kad atsakovai iš esmės veikė bendrai, kaip jungtinės veiklos dalyviai – kartu vykdė statybų verslą, todėl jų solidarioji atsakomybė preziumuojama pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį.
99. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė jungtinės veiklos kontekste, todėl pasisakytina tik dėl šio solidariosios atsakomybės prezumpcijos atvejo.
100. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013). Jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai) (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-93-642/2019).
101. Nagrinėjamu atveju atsakovai pripažino, kad veikė bendrai – sutarė, kad J. L. nusipirks sklypą, o J. V. statys namą, ir vėliau pardavę šį turtą ketino uždirbti, tokiu būdu vykdyti verslą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovų veiksmuose egzistuoja esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, t. y. atsakovai kooperavo savo turtinius išteklius (atsakovo J. L.) ir žinias, darbą (atsakovo J. V.); įsipareigojo naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; turėjo bendrą tikslą ir interesą – siekti tam tikro tikslo – įsigyti turtą (žemės sklypą), pastatyti namą, šį turtą parduoti ir gautą pelną pasidalinti; šios aplinkybės ir susiformavę teisiniai santykiai tarp atsakovų, pagal nurodytą teismų praktiką, atitinka jungtinės veiklos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-810-180/2016), todėl nagrinėjamu atveju atsakovai bendrai/solidariai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles.
102. Remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
103. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 11 803,85 Eur defektų šalinimo išlaidų, 847 Eur nuostolių ir 10 000 Eur dydžio baudos (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.71, 6.72 straipsniai, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
104. Tenkinant ieškovo prašymą, solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 22 650,85 Eur (11 803,85 Eur + 847 Eur + 10 000 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
105. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
106. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
107. Ieškovas patyrė byloje 3 010 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 760 Eur žyminis mokestis ir 2 250 Eur (1 050 Eur + 900 Eur + 300 Eur) išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
108. Atsakovas J. L. patyrė byloje 1 056 Eur (216 Eur + 540 Eur +240 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti; atsakovas J. V. nenurodė patyręs bylinėjimosi išlaidų.
109. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
110. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 64,57 proc. (ieškovas prašė priteisti 35 076,86 Eur sumą, priteista – 22 650,85 Eur), todėl ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1 943,56 Eur (3 010 Eur x 64,57 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 971,78 Eur iš kiekvieno atsakovo; atitinkamai atsakovui J. L. iš ieškovo priteistina 374,14 Eur (1 056 Eur x 35,43 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo J. L. priteistina 597,64 Eur (971,78 Eur - 374,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, atsakovas J. V. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
111. Byloje iš viso patirta 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis ieškinio tenkinta, priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 8,96 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo J. K. ieškinį atsakovams J. L. ir J. V. dėl netesybų ir defektų taisymo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 803,85 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus tris eurus 85 ct) defektų šalinimo išlaidų, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) nuostolių, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) baudos ir 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 650,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 597,64 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 971,78 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinį dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Priteisti iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.