- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-93-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- J. F., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, K. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. F. (J. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EGROUP EU“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. F. ir K. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo ribotos atsakomybės bendrovė „2x2 CREDIT PL“,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 5953,50 Eur skolą, priteisti solidariai 1547,91 Eur delspinigius, priteisti solidariai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo J. F. buvo pasirašyta diegimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo įdiegti „CREDITONLINE START“ smulkiųjų vartojimo kreditų sistemą internete, adaptuotą Lenkijos rinkai, o atsakovas J. F. įsipareigojo laiku atlikti mokėjimus už sistemą sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Sistema buvo skirta J. F., K. A. ir R. B. įsteigtos įmonės „2x2 CREDIT PL“ veiklai vykdyti – teikti kreditus nuotoliniu būdu (internetu). Sistemai įdiegti buvo įregistruotas domenas www.2x2credit.pl. Ieškovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – įdiegė sistemą, gavo sistemai naudoti būtiną licenciją, užregistravo domeną sistemai įdiegti ir atliko kitus sutartyje numatytus veiksmus. Jokių pretenzijų dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsakovai nereiškė. Sutartyje numatyta paslaugų kaina 8350 Eur plius PVM (iš viso 10 103,50 Eur), PVM sąskaita faktūra išrašyta 2014 m. balandžio 11 d., išsiųsta atsakovams elektroniniu paštu kartu su darbų perdavimo–priėmimo aktu, tačiau atsakovai sumokėjo tik 4150 Eur avansą, kuris yra įskaitytas į bendrą sutarties kainą, ir liko skolingi 5953,50 Eur.
3. Pagal sutarties 8.4 punktą atsakovai įsipareigojo sumokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl iš atsakovų solidariai turėtų būti priteista 1547,91 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. Mirus atsakovui R. B. į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Kadangi su atsakovu J. F. derėjosi dėl sutarties sąlygų, pasirašė sutartį, R. B. sumokėjo 4150 Eur avansą pagal sutartį, atsakovas K. A. visą sutarties vykdymo laikotarpį kontaktavo su bendrovės atstovais, davė nurodymus, priėmė atliktus darbus, t. y. atsakovai siekė bendro tikslo – ūkinės komercinės veiklos vykdymo, todėl skola turėtų būti priteisiama solidariai. Be to, J. F. yra įmonės „2x2 CREDIT PL“ akcininkas, o K. A. ir R. B. – valdybos nariai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 5953,50 Eur skolą, 1547,961 Eur delspinigių, iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir J. F. priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7501,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo K. A. priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7501,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. (iki nutarties dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo), paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1. Ieškovė su atsakovu J. F. 2012 m. lapkričio 23 d. sudarė diegimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė paslaugas, t. y. įdiegė smulkiųjų vartojimo kreditų sistemą internete, skirtą Lenkijos rinkai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų paslaugas atlikusi netinkamai arba kad atsakovai būtų pareiškę pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Tai, kad ieškovės įdiegta sistema veikia, patvirtina ir byloje pateiktas antstolio S. U. 2018 m. sausio 9 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
4.2. Atsakovas J. F. yra bendrovės „2x2 CREDIT PL“ akcininkas, tai reiškia, kad nuo pat pradžių jo tikslas buvo dalyvauti įmonės veikloje, o šį tikslą patvirtina ir 2012 m. lapkričio 21 d. pasirašytas įgaliojimas, kuris atsakovui K. A. suteikė teisę kaip įgaliotiniui įsteigti ribotos atsakomybės bendrovę įgaliotojo vardu ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su bendrovės valdymu. Sutartis su ieškove pasirašyta 2012 m. lapkričio 23 d., t. y. po įgaliojimo pasirašymo, dėl to padaryta išvada, jog J. F. nuo pat sutarties pasirašymo dalyvavo įmonės steigime, turėdamas tikslą vykdyti bendrą komercinę veiklą bei gauti pelno. Atsakovas K. A. neneigė, jog jis ir R. B., kurio teises ir pareigas perėmė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekė atidaryti bendrovę Lenkijoje, kurios veikla – teikti greituosius kreditus, ir tuo tikslu pasinaudojo ieškovės paslaugomis, kad būtų įdiegta kreditų sistemą internete.
4.3. Teismas atmetė atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, argumentus, kad atsakove turėjo būti patraukta būtent įmonė „2x2 CREDIT PL“, kadangi sutarties sudarymo metu bendrovė dar nebuvo įsteigta.
4.4. Konstatuota, kad paslauga buvo užsakyta bendrai vykdomai atsakovų veiklai, jų veiksmai yra vienas nuo kito neatsiejamai susiję, todėl ieškovė turi teisę reikalauti solidariosios atsakovų atsakomybės, o atsakovai – tarpusavyje spręsti dėl jų atsakomybės dydžio. Atsakovo K. A. išdėstyti argumentai dėl nepradėto atsakovų verslo ir to priežasčių neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimą. Ieškovė įrodė, kad sutartį įvykdė tinkamai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas J. F. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį jam atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas ignoravo faktą, jog bendrovė Lenkijoje buvo įsteigta ne paties apelianto, o atsakovo K. A., kuris veikė pagal jam apelianto išduotą įgaliojimą. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog be ieškovės įdiegtos ir adaptuotos smulkiųjų kreditų platformos pats bendrovės Lenkijoje steigimas būtų buvęs beprasmis ir įmonė nebūtų pradėjusi vykdyti jokios veiklos. Teismas taip pat ignoravo faktines aplinkybes, jog apeliantas bendrovės akcininku tapo steigėjo K. A. iniciatyva, o kitos dvi bendrovės akcininkės galbūt buvo susijusios su K. A. ir R. B.. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas nuo 2012 m. lapkričio 23 d. dalyvavo įmonės steigime ir sutartiniuose santykiuose su ieškove turėdamas tikslą vykdyti bendrą komercinę veiklą su kitais atsakovais ir gauti pelno.
5.2. Teismas neatsižvelgė į tarp atsakovų egzistavusio susitarimo turinį, kuris eliminavo apelianto solidariąją atsakomybę ieškovei. Atsakovai K. A., R. B. ir J. F. kartu veikė žodinės jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir buvo susitarę, jog K. A. kartu su R. B. įsteigs įmonę Lenkijoje. Apeliantas pagal bendrą susitarimą buvo pažadėjęs finansuoti K. A. ir R. B. naujai įsteigtą įmonę ir skolinti jai apyvartines lėšas, tačiau tik po to, kai įmonė bus įsteigta ir pasiruošusi vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas K. A. kreipėsi į ieškovę dėl reikalingos programinės įrangos kūrimo ir pritaikymo, o apeliantas kartu su kitais atsakovais vyko į susitikimą Kaune tik tam, jog būtų supažindintas su verslo projektu ir žinotų, kur ir kokiomis sąlygomis jis ateityje skolins pinigus, tačiau aktyvių veiksmų J. F. vykdant jungtinę veiklą niekada neatliko.
5.3. Teismas neatsižvelgė į esminį faktą, jog diegimo sutarties su ieškove apeliantas nepasirašė, dėl jos sudarymo sąlygų nesiderėjo, darbų nederino, jų rezultato nepriėmė ir apskritai nekontaktavo su ieškove sutarties vykdymo metu ar po jo. Sutartis be apelianto žinios buvo sudaryta jo vardu sutartį pasirašius atsakovui R. B., pats apeliantas ginčo sutarties nepatvirtino ir jai nepritarė, dėl to jam solidarioji sutartinė civilinė atsakomybė negalėjo būti taikoma.
5.4. Nurodo ir tai, kad aplinkybę, jog apeliantas sutarties nepasirašė, patvirtino 2018 m. sausio 10 d. rašysenos eksperto A. B. atskiroji nuomonė, kurioje nurodyta, jog tiriamuosiuose dokumentuose (diegimo sutartyje) pasirašė ne apeliantas, tačiau nepateikus tiriamųjų dokumentų originalų negalima nustatyti visų bendrųjų požymių skirtumų ir surašyti ekspertizės akto. Iš kitų byloje apklaustų asmenų parodymų buvo nustatyta, jog už apeliantą pasirašė atsakovas R. B., kuris iš savo asmeninių lėšų ieškovei sumokėjo ir 4150 Eur avansą.
5.5. Pažymėjo, kad programinės įrangos diegimo sutartį teismo prašė ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia arba apskritai nesudaryta ir šiuo pagrindu atleisti apeliantą nuo solidariosios atsakomybės.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo J. F. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas ignoravo apelianto nedetalizuotų įrodymų visumą, kuri neva paneigia apelianto solidariąją atsakomybę. Atsakovai yra solidariai atsakingi pagal sutartį, be to, jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams. Kiti atsakovai sprendimo neskundė, o tai reiškia, kad jie sutinka su teismo konstatuota solidariąja prievole.
6.2. Apeliantas teigia, kad nors atsakovai kartu veikė žodinės jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tačiau apeliantas pagal bendrą atsakovų susitarimą buvo pažadėjęs tik finansuoti K. A. ir R. B. naujai įsteigtą įmonę ir skolinti jai apyvartines lėšas, tačiau toks susitarimas neturi įtakos atsakovų solidariajai atsakomybei prieš ieškovę pagal sutartį. Atsakovai nurodė viską derinti per atsakovą K. A., tačiau nepriklausomai nuo to, per ką vyko sutarties vykdymo klausimų derinimas, svarbu tai, kad sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir šios aplinkybės nebeginčija netgi pats apeliantas.
6.3. Apeliantas siekia išvengti atsakomybės, teigdamas, kad sutartį iš tikrųjų pasirašė ne jis ir kad jis nepagrįstai nurodytas kaip sutarties šalis, tačiau visus apelianto rekvizitus ir asmens duomenis ieškovei pateikė atsakovų susitikimo su ieškovės atstovais metu. Patys atsakovai kartu nurodė, kuris iš jų turėtų būti nurodomas sutarties šalimi, ir tokiu asmeniu nurodė būtent apeliantą
6.4. Apelianto teiginiai apie tai, kad jo parašas suklastotas, kad tai padarė R. B., o šį teiginį patvirtina atsakovas K. A., yra bandymas išvengti atsakomybės, nes apeliantas yra vienintelis iš atsakovų, kuris turi turto, į kurį būtų galima nukreipti ieškovės reikalavimo patenkinimą. Tuo tarpu atsakovui K. A. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir išieškoti iš šio asmens turto realiai neįmanoma.
6.5. Apeliantas sąmoningai veikė kaip verslo partneris kartu su kitais atsakovais ir sąmoningai save nurodė kaip sutarties šalį, suteikė atsakovui K. A. įgaliojimą atlikti jo vardu veiksmus, reikalingus verslui pradėti. Atsakovas K. A. įmonę steigė veikdamas pagal apelianto išduotą įgaliojimą. Todėl veiksmai, kuriuos K. A. atliko apelianto vardu, laikomi atliktais paties apelianto. Aplinkybės, susijusios su tuo, ar atsakovas K. A. pagrįstai ar nepagrįstai įsteigė įmonę apelianto vardu ir nurodė apeliantą akcininku, neturi jokios reikšmės sutarties vykdymui.
Atsiliepimas
4. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas, priteisdamas skolą ir iš atsakovės, kuri paveldėjo mirusio atsakovo R. B. turtą ir atsako tik paveldėtu turtu, pažeidė paveldėjimo teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
6. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Byloje kilo ginčas dėl solidariosios atsakomybės taikymo pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.716 straipsnis). Ieškovė prašė priteisti skolą už suteiktas paslaugas pagal smulkiųjų vartojimo kreditų sistemos diegimo sutartį solidariai iš visų atsakovų – J. F., K. A. ir R. B., kuriam mirus jo teises ir pareigas perėmė valstybė. Apeliantas teigia, kad jis turi būti atleistas nuo solidariosios atsakomybės taikymo, nes sutarties jis nepasirašė, apie vykusias derybas tarp ieškovės ir atsakovų nieko nežino, sutarties netvirtino, o įmonėje dalyvavo tik tiek, kad žadėjo investuoti į ją savo lėšas. Visus veiksmus atliko ir derino atsakovai K. A. ir R. B.. Kiti atsakovai sprendimo neskundė, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas revizuojamas tik tiek, kiek jis susijęs su atsakovo J. F. atsakomybe dėl sutarties nevykdymo.
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 21 d. atsakovas J. F. įgaliojo atsakovą K. A. jo vardu įsteigti ribotos atsakomybės bendrovę ir atlikti tam būtinus veiksmus bei naudotis akcininko teisėmis (t. 4, b. l. 179–180). Tarp ieškovės ir atsakovo J. F. 2012 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta diegimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl domenui www.2x2credit.pl. (t. 1, b. l. 47–48). Darbų atlikimas, interneto svetainės apipavidalinimas pagal sutartį buvo derinamas su atsakovu K. A. (t. 1, b. l. 62–111, t. 4, b. l. 120–124). 2012 m. gruodžio 10 d. R. B. pervedė ieškovei dalį užmokesčio, t. y. 4150 Eur, pagal sutartį, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad mokėtojas J. F., nurodė jo asmens kodą ir sutarties numerį (t. 1, b. l. 113).
9. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kartu pažymėtina, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju buvo sudaryta paslaugų sutartis ir dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovės teikiamos paslaugos buvo būtinos atsakovų steigiamos įmonės veikloje: atsakovai ketino užsiimti greitųjų kreditų teikimu internetu, o ieškovė kūrė tam būtiną programinę įrangą. Atsakovas J. F. sutartyje nurodytas kaip užsakovas, atsakovas K. A. bendradarbiavo su ieškove šiai kuriant programinę įrangą pagal sutartį, atsakovas R. B. pervedė dalį mokėjimo pagal sutartį, nurodęs, kad mokėjimas atliekamas atsakovo J. F. vardu.
10. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką). Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).
11. Apeliantas neigia savo solidariąją atsakomybę teigdamas, kad faktiškai nėra susijęs su įmone, dėl kurios veiklos vykdymo ir buvo pasirašyta ginčo sutartis, kad dalyvavo jos steigime tik investuodamas savo lėšas, bendrovę Lenkijoje įsteigė ne apeliantas, o atsakovas K. A., kuris veikė pagal jam apelianto išduotą įgaliojimą. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas J. F. 2012 m. lapkričio 21 d. įgaliojimu įgaliojo K. A. įsteigti ribotos atsakomybės bendrovę ir atlikti tam būtinus veiksmus, įgaliotojo vardu naudotis akcininko teisėmis ir kt. CK 2.136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apelianto išduotas įgaliojimas būtų panaikintas, taip pat nėra duomenų, kad įgaliojimo pagrindu atlikti veiksmai būtų neteisėti, kad įgaliotinis veikė ultra vires ar kad įgaliotinis atliko veiksmus, viršydamas jam suteiktas teises ir dėl to būtų būtinas įgaliotojo patvirtinimas (CK 2.136 straipsnis). Priešingai, buvo atlikti tie veiksmai, kuriuos apeliantas ir įgaliojo atlikti – įsteigti įmonę, kurios steigimui buvo būtinos ieškovės teikiamos paslaugos, o pasirašyti sutartį įgaliojimas nebuvo būtinas, nes ją pasirašė pats apeliantas.
12. Kadangi bendrovė buvo steigiama Lenkijoje, pagal byloje esančius Lenkijos teismo rejestro 2013 m. vasario 21 d. duomenis, įmonė buvo įregistruota, jos akcininku nurodytas būtent J. F., o valdybos nariais – K. A. ir R. B. (t. 4, b. l. 146–152), analogiška informacija apie įmonės akcininkus ir valdymo organus pateikiama ir 2018 m. sausio 9 d. Lenkijos teismų rejestro išraše (t. 4, b. l. 158–163). Tokie duomenys apie apelianto, kaip įmonės akcininko, nepasikeitusį statusą įmonės dokumentuose nuo 2013 m. vasario 21 d. paneigia apelianto teiginius, kad jis įmonės steigime dalyvavo tik tiek, kiek tai susiję su lėšų investavimu. Priešingai, tokie duomenys patvirtina faktą, kad apeliantas buvo suinteresuotas dalyvavimu įmonės veikloje, buvo atlikti visi veiksmai, kuriuos atlikti apeliantas ir įgaliojo atsakovą K. A. (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad fizinius bendrovės steigimo veiksmus (dokumentų ruošimas, pateikimas įregistravimui ir kt.) atliko įgaliotinis, nepaneigia fakto, kad įmonės steigėjas buvo įgaliotojas, t. y. apeliantas. Priešingu atveju, jeigu steigėjas būtų atsakovas K. A., įgaliojimas jam atlikti steigimo veiksmus savo vardu net nebūtų reikalingas.
13. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tarp atsakovų egzistavusio žodinio susitarimo turinį, kuris eliminuoja jo solidariąją atsakomybę ieškovei, t. y. kad šalys buvo sutarusios, jog apeliantas tik investuoja lėšas į įmonės veiklą, o įmonės steigime, derybose ir pan. nedalyvavo, ginčo sutarties nepatvirtino. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka. Visų pirma, byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovų žodinį susitarimą apie apelianto vaidmenį įmonės veikloje, t. y. kad jis joje dalyvauja tik investuodamas lėšas, ar paneigiančių tai, kad būtent apeliantas įgaliojo K. A. steigti įmonę jo vardu (CPK 178 straipsnis). Ginčo sutartyje kaip užsakovas nurodytas taip pat apeliantas, pirmąjį mokėjimą pagal Sutartį atliko atsakovas R. B., tačiau mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokėjimas atliekamas už J. F., nurodytas ir jo asmens kodas. Apeliantas teigia, kad derybose su ieškove nedalyvavo, tačiau kartu pripažįsta, jog buvo nuvykęs į susitikimą Kaune su ieškovės atstovais. Taigi akivaizdu, kad apeliantui buvo žinomi visi veiksmai, kuriuos savo vardu atlikti jis įgaliojo K. A., o tai, kad tam tikrų einamųjų klausimų, kaip įmonės interneto svetainės dizainas ir pan., jis pats asmeniškai nederino, neturi įtakos jo atsakomybei už tinkamą sutarties vykdymą (CPK 185 straipsnis, CK 6.6. straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai).
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sutartį pasirašė ne apeliantas, o už jį tai padarė atsakovas R. B., tai nustatė rašysenos ekspertas, tačiau dėl to, kad nepateiktas sutarties originalas, nebuvo galima nustatyti visų bendrųjų požymių skirtumų bei surašyti ekspertizės akto. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktą rašysenos eksperto atskirąją nuomonę dėl parašo tikrumo ginčo sutartyje, pažymi, kad šis įrodymas vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Net tuo atveju, jeigu byloje būtų pateikta eksperto išvada, ji taip pat negalėtų būti vertinama atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų ar kaip turintį aukštesnę įrodomąją galią (CPK 218 straipsnis). Įvertinus tai, kad apeliantas laisva valia išdavė įgaliojimą steigti įmonę jo vardu, kad sutartyje nurodyti jo asmens duomenys, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo susitikęs su ieškove dėl ginčo sutarties objekto aptarimo, jo vardu buvo atliktas pradinis mokėjimas pagal sutarties 4.1.1 punktą, jis vis dar yra nurodytas kaip įmonės, kurios steigimui buvo būtinos ieškovės teikiamos paslaugos, akcininkas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nuo pat ginčo sutarties pasirašymo dienos dalyvavo tiek įmonės steigime, tiek ikisutartiniuose santykiuose, ginčo sutartimi užsakyta paslauga buvo skirta bendrai būsimai atsakovų veiklai, o ieškovė pagrįstai jį nurodė kaip solidarųjį atsakovą dėl neįvykdytos sutarties (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.716 straipsnis).
15. Apelianto teigimu, ginčo sutartį teismas privalėjo pripažinti niekine ex officio, nes jis šios sutarties nepasirašė. Teisėjų kolegija, atmesdama šį skundo argumentą, nurodo, kad teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas – sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir taip pažeidžiamas viešasis interesas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Taigi tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime, būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos, aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių sandorio negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių apie tai, kad tam tikras sandoris gali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Tam, kad teismas savo iniciatyva galėtų pripažinti sandorį niekiniu, būtinas akivaizdus prieštaravimas imperatyviosioms įstatymo normos ir tuo pažeistas viešasis interesas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui nereiškė reikalavimo pripažinti ginčo sutartį niekine, o tik pateikė nuorodas į tai, kad jo parašas sutartyje yra suklastotas, o sutartis yra niekinė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas J. F. yra solidariai atsakingas už netinkamą sutarties vykdymą kartu su kitais atsakovais. Atsakovui nepareiškus reikalavimo dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir byloje nesant jokių akivaizdžių įrodymų, kurie suponuotų išvadą apie tai, kad sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir tuo pažeidžiamas viešasis interesas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl sutarties pripažinimo niekine ex officio.
17. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas, priteisdamas skolą ir iš valstybės, kaip solidariosios atsakovės, pažeidė paveldėjimo teisės normas, numatančias, kad valstybė atsako tik paveldėtu turtu. Tačiau atsakovei nepateikus apeliacinio skundo su aiškiai suformuluotais reikalavimais dėl su šia atsakove susijusios sprendimo dalies, teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako, nes bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 39–40). Šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, dėl to atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo J. F. (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „EGROUP EU“, juridinio asmens kodas k. 301867534, buveinė Kuršių g. 7, Kaune, 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.