- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2-387-944/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00740-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- G. J.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Laura Repšienė
išvadą teikiančios byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Renatai Kazraginei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei G. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės G. J. priešieškinį ieškovui J. B. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius Palangos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo:
1) pakeisti 2021 m. liepos 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu ieškovu J. B., pasirinktoje jo gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje;
2) pakeisti 2021 m. liepos 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, t. y. nustatyti atsakovės G. J., bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. B., tvarką:
Žemesnės instancijos teismas
- G. J. dalyvaus auginant bei auklėjant, ir bendraus su sūnumi J. B. kalendorinių metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdama sūnų penktadienį nuo 16 val. ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val., taipogi pusę visų sūnaus mokyklinių bei vasaros atostogų laiko, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo procese, jo interesus bei sutikus pačiam vaikui;
- Bendravimas vyks geranoriškai tėvams bendradarbiaujant, susitarus iš anksto ne mažiau kaip prieš 3 dienas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, užimtumą ar kitas aplinkybes.
3) priteisti iš atsakovės G. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 14 d., iki vaiko pilnametystės, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti jo tėvą J. B., ir vaikui skirtas lėšas pervesti į tėvo asmeninę banko sąskaitą bei išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nurodė, kad nepilnametis vaikas blogai jautėsi, kai gyveno su motina. Po kilusios konfliktinės situacijos ieškovas pasiėmė nepilnametį vaiką pas save, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Šalių sūnus nori gyventi su tėvu su juo gerai jaučiasi. Pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui pusė MMA – 354 Eur. Nurodė, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku turi būti savanoriškas. Atsiliepimu į atsakovės priešieškinį nesutiko su atsakovės nurodyta bendravimo tvarka. Nurodė, kad ieškovas neprieštaraus bendravimui su motina, tačiau atsakovės nurodyta bendravimo tvarka nėra reali, nes sūnui šešiolika metų ir tarp jų emocinis ryšys atšalęs, motina neieško būdų bendrauti su sūnumi ir nesiekia susidariusios situacijos keisti.
Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena ne pas močiutę, o su ieškovu. Jam įrengtas kambarys, sukurtos visos sąlygos jam gerai jaustis. Ieškovas nurodė, kad nepilnametis vaikas lanko mokyklą, kurią baigęs turės ir specialybę. Prašomas išlaikymas atitinka vaiko poreikius, tiek būtinuosius, tiek papildomus. Nurodė, kad sūnus yra didelis, todėl reiklia lėšų ir jo laisvalaikiui ir pramogoms. Su motina sūnus nebendrauja, ji papildomai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo be teismo nustatyto laikinojo išlaikymo. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad nepilnametis vaikas nenori bendrauti sumotina, todėl bendravimo tvarka neturi būti nustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė neprieštaraus reikalavimui dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, jeigu vaikas išreikš tokį norą ir jo norai atitiks jo interesus. Su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka atsakovė nesutinka. Atsakovė paaiškina, kad ieškovas sūnaus išlaikymui skirdavo apie 230 Eur, ši suma buvo pakankama vaiko poreikiams. Atsakovės darbo užmokestis svyruoja nuo 571,13 Eur iki 800,26 Eur, vasaros sezono metu didžiausia suma buvo apie 1334,13 Eur, todėl ieškovo prašomo išlaikymo dydžio ji negalėtų mokėti. Paaiškina, kad jai reikia vykdyti įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-09 sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nustatyti šią bendravimo tvarką:
1. G. J. su nepilnamečiu su sūnumi J. B. bendraus vieną darbo dieną per savaitę, t. y. pasirinktinai nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 17.00 val. iki 21.00 val., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir/ar užsiėmimų ir ne vėliau kaip iki 20.00 val. parveždama jį į jo gyvenamąją vietą. Dėl bendravimo dienos ir konkretaus laiko mama iš anksto susitaria su vaiku ir apie numatomą susitikimą SMS žinute informuoja tėvą ne vėliau kaip likus 1 dienai iki vaiko pasiėmimo.
2. G. J. su nepilnamečiu sūnumi J. B. bendraus kas antrą savaitės savaitgalį, pasiimdama sūnų penktadienį nuo 16.00 val. ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Apie šį susitikimą G. J. neprivalo informuoti J. B., išskyrus tuos atvejus, jei mama nustatytą savaitgalį negalėtų pasiimti sūnaus dėl ligos ar kitų nenumatytų priežasčių. Sūnui negalint laiko leisti su mama nustatytą savaitgalį, apie tai tėvas J. B. privalo informuoti vaiko mamą prieš 1 dieną.
3. G. J. su nepilnamečiu sūnumi J. B. bendrauja poriniais kalendoriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d.), o neporiniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdama, sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 21.00 val.;
4. G. J. su nepilnamečiu sūnumi J. B. neporiniais kalendoriniais metais bendrauja su vaiku Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) metu, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 23.00 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą;
5. G. J. su nepilnamečiu sūnumi J. B. neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Šv. Velykų pirmąją dieną, o poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 vai., ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 23.00 val. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą.
6. G. J. su nepilnamečiu sūnumi J. B. bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną ir per mamos gimimo dieną (gegužės 26 d.). Tėvas J. B. tomis dienomis įsipareigoja atvežti sūnų į mamos gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ir pasiimti jį iš sutartos vietos iki tos pačios dienos 21.00 val., nebent šalys iš anksto susitartų kitaip.
7. Tėvas J. B. nepilnamečio sūnaus gimimo dieną (lapkričio 18 d.) privalo sudaryti sąlygas mamai G. J. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. B. neutralioje aplinkoje bent 2 valandas. Bendravimo vietą ir laiką G. J. suderina su sūnumi J. B. ir apie tai informuoja tėvą J. B. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas.
8. G. J. su nepilnamečiu sūnumi J. B. bendrauja pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklos atostogų laiko. Mama su sūnumi leidžia pirmąsias atostogų laiko dalis, t. y. nuo pirmadienio iki trečiadienio mokslo metų laiku ir nuo birželio iki liepos vasaros metu.
9. Esant būtinybei nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos, šalys privalo suderinti pakeitimus raštu arba tekstinėmis žinutėmis naudojantis mobiliomis ryšio priemonėmis.
Nurodė, kad atsakovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai leis dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, tenkinus ieškinį nustatyti bendravimo tvarką pagal priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad buvo tik vienas konfliktas su sūnumi, kiti barniai susiję su tuo, kad ji griežta, reikalaudavo daryti pamokas, atlikti kitus buities ir pan. darbus. Paaiškina, kad sūnus visą laiką žaisdavo su kompiuteriu, todėl ir kilo konfliktinė situacija, ji sūnaus neskriaudė. Paaiškino, kad sūnus neturi jokių pomėgių be žaidimo kompiuteriu, nebendrauja su draugais ir pan. Ji sūnaus nematė ir nebendravimo nuo teisminio proceso pradžios, žinojo, kad sūnus tuo metu gyvena pas močiutę Palangoje. Nurodė, kad sūnaus poreikiai mažesni, nei teigia ieškovas. Jos darbo užmokestis mažas, todėl ji negalėtų mokėti ieškovo nurodomos sumos. Paaiškino ji neturi registruotino turto, jos darbo užmokestis minimalus, yra ištekėjusi, tačiau ikivedybinės ar povedybinės sutarties nėra sudariusi. Sutuoktinis dirba užsienyje statyboje, tikslaus darbo užmokesčio nežino, tačiau vidutiniškai gauna apie 2000 Eur. Ji su savo sutuoktiniu yra paėmusi kreditą, kuris skirtas sutuoktinio asmeninio turto remontui.
Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus. Vaikui sudarytis tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos tėvo namuose, kuriuose vaikas jaučiasi gerai. Išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius, todėl turėtų būti priteistas, o bendravimo tvarka neturi būti nustatyta, nes vaikas nenori bendrauti su motina. Paaiškino, kad bendravimo tvarkos nenustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina G. B. (dabartinė pavardė J.), tėvas J. B.. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-09 sprendimu nutraukta šalių santuoka, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina, priteistas išlaikymas iš tėvo nepilnamečiui vaikui. 2024-05-16 Vaiko situacijos vertinimo anketa. 2024-05-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovės 2024-09-04 darbo ieškančio žmogaus atmintinė. Ieškovo duomenys iš VSDFV apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas. Atsakovės duomenys iš VSDFV apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas. Duomenys apie ieškovą ir atsakovę iš Administracinių nusižengimų registro. Atsakovės banko sąskaitos išrašas dėl ieškovo mokėto išlaikymo. Atsakovės pateiktos fotonuotraukos, ieškovo pateiktos fotonuotraukos. Duomenys apie atsakovės įsidarbinimą. Ieškovo pateikti duomenys dėl vaiko poreikių, TAMO duomenys, mokyklos charakteristika. (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro pažymą apie J. B. mokymąsi, duomenys dėl stipendijos, Palangos miesto Socialinių paslaugų centro sprendimas, 2025-09-16 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Teismas nurodo, kad sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Darytina išvada, kad šio reikalavimo nagrinėjimo apimtis yra nustatyti, kur šiuo metu yra nepilnamečiui vaikui suteikiamos geresnės, saugesnės ir pan. gyvenimo auklėjimo, priežiūros ir pan. sąlygos. Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko tėvai turi vienodas teises prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, su juo bendrauti, išlaikyti, prižiūrėti ir kt. (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Apkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosios vietos nustatymas, ar pakeitimas neriboja kitų tėvo/motinos teisių, pvz. bendrauti ir auklėti.
Ieškiniu prašoma pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėčiu. Šiuo atveju teismas spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo reikšmingomis aplinkybės laiko tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra beveik septyniolikos metų amžiaus. Jo nuomonė buvo išklausta teisminio proceso metu tiesiogiai. Apklausos metu nepilnametis vaikas J. B. nurodė, kad po tėvų skyrybų gyveno su motina, tačiau su ja nesutarė. Po konflikto su motina, jam apsigyvenus, pradžioje pas močiutę Palangoje, o dabar – su tėvu jo namuose, jaučiasi gerai, su motina nesimatė labai ilgai, su ja nebendrauja, nepalaiko ir neieško jokių ryšių su ja. Nepilnametis vaikas nurodė, kad nebendrauja, nenori bendrauti ir palaikyti, bet kokius ryšius su motina.
Teismas nurodo, kad nepilnamečio vaiko nuomonė yra svarbi sprendžiant, bet kokį klausimą susijusį su juo. Šiuo atveju šalių vaiko nuomonė yra aiški ir tvirta. Pagal byloje esančiu duomenis matyti, kad po atsakovės ir nepilnamečio vaiko konflikto, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, vaiko teisių specialistai, vaikas faktiškai pasiliko tėvo valdžioje (apsigyveno pas močiutę). Teismas nurodo, kad konfliktinė situacija buvo 2024-05-14, tačiau jau 2024-05-16 Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, kad šalių sūnus išreiškė motinai norą gyventi su tėvu ir pastaroji supyko, kilo konfliktas, kurio metu motina sudavė sūnui, paėmė kompiuterį, atjungė laidus. Šiame dokumente fiksuota, kad motinos ir sūnaus santykiai yra sudėtingi, jau tam tikrą laiką, vaikas nurodo, kad pykstasi su motina, kad ji šaukia, o su tėvu sutaria labai gerai. Šiame dokumente, taip pat nurodyta, kad vaikas atsisako grįžti pas motiną. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas 2025-05-24, tačiau byloje duomenų, kad atsakovė būtų ėmusi realių ir veiksmingų priemonių dėl ryšio su vaiko atkūrimo ar sustiprinimo, nepateikta. Atsakovė teigė, kad konfliktai su sūnumi kildavo dėl mokslų, kad ji yra reikli, o šiuo metu pas tėvą sūnus gali daryti, ką nori. Tokie atsakovės nuogąstavimai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pakeitus vaiko mokyklą jo mokymosi rezultatai nepablogėjo, netgi kažkiek pagerėjo, įvertinus tai, kad sūnus gyvendamas su motina mokėsi pagal palengvintą mokymosi programą, tuo tarpu gyvenamas su tėvu jis mokėsi pagal bendrą mokymosi programą. Duomenų, kad tėvas nesirūpintų, netinkamai rūpintųsi savo sūnumi nėra pateikta, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. Be to, nepilnametis vaikas nurodė, kad jis susitinka su draugais, sportuoja, pramogauja, o to nedarė gyvendamas su motina.
Teismas laiko svarbia ir pačios atsakovės poziciją dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. teisminio proceso metu atsakovės nuomone kito – atsiliepime į ieškinį, ji nurodė, kad neprieštaraus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jeigu sūnus tokį norą išreikš ir tai atitiks jo interesus, prašė priešieškiniu nustatyti bendravimo tvarką su ja. Teisminio proceso pabaigoje, t. y. baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti, nors jokių duomenų nepateikta, kad faktinis vaiko gyvenimas su tėvu kenkia jo interesams, kad tėvas netinkamai prižiūri sūnų. Teismas nurodo, kad ieškinys teisme gautas 2024-08-21, tačiau viso teisminio proceso metu atsakovė nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su sūnumi, ji pati nevažiavo pas sūnų pasimatyti, bendrauti, nesikreipė pagalbos į specialistus dėl ryšio su vaiku atkūrimo, iš esmės sūnaus nebuvo sutikusi ir su juo bendravusi.
Iš šalių paaiškinimų, kurie pagal CPK 186 straipsnio nuostatas laikytini įrodymais byloje, nustatyta, kad šiuo metu visa nepilnamečio vaiko priežiūra tenka ieškovui. Tokia išvada darytina taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko apklausą, mokyklos charakteristiką, VTAS Šeimos aplankymo sąlygų tyrimo aktą. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad pas ieškovą nepilnamečiui vaikui būtų suteikta vaiko teises ir interesus atitinkanti gyvenamoji vieta, būtų minimalizuota rizika dėl vaiko nepriežiūros, išlaikytas pastovumas ir saugi gyvenamoji aplinka.
Pažymėtina, kad sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali būti keičiama pasikeitus tam tikroms faktinėms aplinkybėms. Išaiškintina, kad šiuo atveju nėra ribojamos motinos teisės į nepilnametį vaiką, kaip matytis lankyti, auklėti, prižiūrėti ir pan. Pasikeitus faktinei situacijai atsakovė turės teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt. (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, įgyvendinant prioritetinį vaiko teisių apsaugos principo įgyvendinimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakitimo tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikams priteisimo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaiko po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė abstraktais dydžio vaiko poreikius, tokius kaip, pietūs mokykloje (80 Eur per mėnesį), maistas namuose (220 Eur per mėnesį). Drabužiai, avalyne, apatinis trikotažas, kojinės (230 Eur per mėnesį), higienos prekės, vitaminai, vaistai, odontologo paslaugos, kirpyklos paslaugos (75 Eur per mėnesį), įmoka už sporto salės abonementą (30 Eur per mėnesį), interneto paslaugos (12 Eur per mėnesį), įmoka už kompiuterį (50 Eur per mėnesį), laisvalaikis pramogos (80 Eur per mėnesį). Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė panašias sumas, kurias išleidžia sūnui. Nurodė, kad sunku tiksliai apskaičiuoti kokios sumos ir kiek yra išleidžiamos, nes duoda vaikui tiek kiek reikia. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytomis sumomis, kurias išleidžia vaikui. Teigė, kad sūnus tik žaidžia kompiuteriu, todėl tokios išlaidos kaip laisvalaikiui, sportui ir pan. nėra patiriamos, taip pat nurodė, kad išlaidos rūbams ir avalynei ir kt. yra ženkliai padidintos, jos vertinimu tokia suma, kokia buvo mokama ieškovo, kai su gyveno nepilnametis vaikas yra pakankama patenkinti vaiko poreikius. Apklausiamas nepilnametis patvirtino, kad tėvas perveda tam tikrą sumą jam laisvalaikiui ir smulkioms išlaidos (apie 200 Eur), jis yra visiškai aprūpintas tiek apranga, tiek visomis mokymosi priemonėmis, jam nieko netrūksta. Patvirtino, kad sportuoja, važiuoja pramogauti į Klaipėdą ir pan. Apklausos metu nepilnametis vaikas tam tikras sumas nurodydavo dėl savo poreikių, tačiau dažnai šias sumas įvardindavo ir pasakydavo subjektyviai, nesiremdamas konkrečiais duomenimis.
Teismas nurodo, kad šalių sūnui beveik septyniolika metų, tad jo poreikiai artimi kaip ir suaugusiojo. Akivaizdu, kad vaiko būtinieji poreikiai maistui, aprangai, avalynei, gyvenamajam būstui yra ieškovo patenkinami, pagal galimybes vaikui skiriamos lėšos laisvalaikiui ir pan. Duomenų, kad kurie nors sūnaus poreikiai nebūtų patenkinami nenurodė nė vienas iš tėvų. Ieškovas nurodė, kad iš viso nepilnamečiui vaikui išlaikyti išleidžia 807 Eur, konkrečių, objektyvaus pobūdžio duomenų pagrįsti šias išlaidas nepateikė, taip pat nėra duomenų, kad nepilnametis vaikas turėtų, kokius nors specialiuosius poreikius. Kadangi ieškovo nurodyti nepilnamečio vaiko poreikiai artimi minimaliems, todėl konkrečių duomenų (kvitų, sąskaitų ir pan.) pateikti nereikia. Atsakovė nurodė, kad pakankama suma yra 230 Eur, t. y. panaši suma, kokią mokėjo tėvas, kai nepilnametis vaikas gyveno su ja, tačiau nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka praėjo daugiau net ketveri metai, atitinkamai auga nepilnametis vaikas ir jo poreikiai.
Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Viena minimali mėnesinė alga nuo 2025-01-01 – 1038 Eur, atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Darytina išvada, kad tokio dydžio suma yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2025-01-01 mokama 122,5 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra suma, kurią abu tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra suapvalinus 655 Eur (777 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius minus 122,5 Eur vaiko pinigai). Darytina išvada, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui turėtų pakakti 655 Eur sumos, jo poreikiams patenkinti. Be to, šiuo atveju nustatyta, kad nepilnametis vaikas gauna 35 Eur stipendiją, kuria taip pat mažinama tėvų pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Darytina išvada, kad 620 Eur suma, turi būti pakankama išlaikyti nepilnametį vaiką. Paskirstant šią pareigą tarp tėvų būtina įvertinti jų turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
Teismas nurodo, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi vieną išlaikomą asmenį – sūnų. Atsakovės vardu registruotino turto nėra, ji turi su savo sutuoktiniu paėmusi vartojimo kreditą, sutuoktinio gyvenamojo namo remontui. Šiuo metu ieškovė neturi specialybės, yra nebaigtas aukštasis išsilavinimas, šiuo metu dirba, gauna minimalų darbo užmokestį. Ieškovas dirba, gauna pajamas, kurios didesnės nei minimalus darbo užmokestis, jo vardu registruotas žemės sklypas, moka vartojimo kreditą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Šiuo atveju įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovė yra jauno amžiaus, duomenų apie kitus išlaikomus asmenis nepateikta, taip pat nėra duomenų, kad ji negalėtų dirbti ir gauti pajamas, atitinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką dėl sveikatos būklės, be to jos sutuoktinis dirba užsienyje statybose, gauna jos teigimu apie 2000 Eur darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ikivedybinės ar povedybinės sutarties nėra sudariusi, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas jos sutuoktinio darbo užmokestis laikytinas bendru turtu.
Teismas nurodo, kad svarbu tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, todėl jis gali būti laikomas iš esmės daugiau prisidedančiu prie vaiko išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarp šalių kilusį konfliktą ir tai, kad iš esmės tik ieškovas prižiūri šalių nepilnametį vaiką, galima pagrįstai spręsti, kad šiuo metu ieškovas prie vaiko išlaikymo prisideda ir kasdieniu rūpinimusi. Bylos duomenys nepatvirtina objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė nebūtų pajėgi susirasti geriau apmokamo darbo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog gautų savo amžių, sveikatą atitinkančias pajamas, nesiekia įgyti specialybės ir profesijos ir pan.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į neginčijamus nepilnamečio vaiko, kuris jau yra paauglys, beveik suaugęs, būtinuosius poreikius, į šiuo metu šalyje nustatytą minimalios algos dydį, kaip orientacinį kriterijų tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, atsakovo turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovė yra pajėgi prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti 310 Eur išlaikymo suma, kuri labiausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko teisėtus interesus ir užtiktina ne tik tokius būtinuosius vaiko poreikius kaip maistas, apranga, būstas, sveikata ar mokslai, bet ir leidžia vaikui turiningai leisti laisvalaikį, papildomai ugdytis ir pan. Taigi, pagal byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių paaugliui sūnui, kurio poreikiai, labiau tikėtina, tik didės, turėtų būti nustatyta mažesnė nei MMA dydžio suma (atskaičius mokesčius) jo poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes keistinas teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui po 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024-08-21) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodo, kad ieškovas prašo priteisti išlaikymą nuo 2024-05-14, tačiau šiuo atveju keičiama teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, todėl nėra teisinių prielaidų nustatyti ankstesnę datą nei nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2024-08-21.
Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).
Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 str.).
Teismas nurodo, kad byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, priteistas laikinas išlaikymas ir sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šios laikinosios apsaugos priemonės galiota iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl naikintinos. Be to, laikino išlaikymo sumokėtos sumos turi būti įskaičiuotos į priteistą išlaikymą ir šie klausimai spręstini vykdymo proceso metu.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.
Teismas nurodo, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su atsakove. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką. Baigiamųjų kalbų metu ieškovas šio reikalavimo nepalaikė, nurodė, kad neturi būti nustatyta bendravimo tvarka, nes nepilnametis vaikas nenori bendrauti su motina. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad bendravimo tvarka neturi, būti nustatyta, nes vaikas nenori bendrauti su motina. Teismo posėdžio metu išklausius nepilnameti vaiką, jis nurodė, kad su mama ilgą laiką nebendrauja ir nenori iš viso su ja bendrauti, nenori susitikti, nebendrauja ir telekomunikacijų priemonėmis ar pan. Šalių nepilnametis sūnus aiškiai nurodė priežastis, kodėl nenori bendrauti su tėvu – dėl įvykusio konflikto, dėl motinos bendravimo būdo ir pan., nurodė, kad pats nenori kalbėti, matytis su motina. Teismo vertinimu, atsižvelgus į šalių nepilnamečio vaiko amžių – beveik septyniolika metų, vaiko nuomonė išdėstyta aiškiai ir konkrečiai, ji pakartota tiek specialistams, tiek teismui. Teismo vertinimu, šalių vaiko amžius suponuoja išvadą, kad tokie vaiko teiginiai apie konfliktus, motinos elgesį negali būti laikomi išgalvotais, kadangi tokio amžiaus vaikas, jau nėra linkęs fantazuoti, nėra lengvai paveikiamas sakyti netiesą ir pan. Teismui nekyla abejonių, kad šalių nepilnametis vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, teisme jis kalbėjo aiškiai, užtikrintai, atsakė į jam užduodamus klausimus tiek apie ieškovą, tiek apie atsakovę, jo kalba ir paaiškinimai buvo nuoseklūs, todėl nėra pagrindo nesiremti vaiko išsakyta nuomone.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, bendravimo tvarka gali būti nenustatyta tik tais atvejais, kai toks bendravimas iš esmės kenktų nepilnamečio vaiko interesams, kitais atvejais sprendžiama dėl bendravimo apimties.
Nagrinėjamu atveju, vien vaiko nenoras nėra pagrindas pripažinti, kad bendravimas kenktų, būtų nesuderinamas su jo interesais. Kadangi sprendimo priėmimo metu nepilnamečio vaiko ir motinos ryšys yra silpnas atitinkamai spręstina dėl minimalios bendravimo tvarkos. Ateityje pasikeitus faktinei situacijai galima prašyti nustatyti intensyvesnę bendravimo tvarką. Teismas nurodo, kad tokia faktinė situacija rodo, kad motinos ir sūnaus ryšys yra atitolęs. Nors atsakovė prašo nustatyti bendravimo tvarką ir ganėtinai intensyvią, tačiau jokių pastangų per tą laikotarpį, kol faktiškai sūnus gyveno su tėvu, nedarė. Išaiškintina, kad pastangos turi būti iš pačios motinos, o kiti asmenys ar institucijos, specialistai gali tik padėti, jeigu kyla sunkumų, nesklandumų, trūksta įgūdžių, tačiau iniciatyva turi būti iš motinos pusės. Esant tokiai situacijai atsakovės pageidaujama bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku realiai nebus vykdoma ir įgyvendinta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Teismo vertinimu, atsižvelgus į vaiko išsakytą nuomonę, į vaiko ir motinos nebendravimo laikotarpį, nėra teisinių prielaidų tenkinti priešieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką, todėl nustatytina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku vieną kartą per mėnesį – pirmą mėnesio sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinant. Taip pat nustatytina kad atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku telekomunikacijų priemonėmis, soc. tinkluose ir pan., neribotai, atsižvelgus į vaiko dienos rėžimą.
Teismas nurodo, kad svarbu tai, kad kai teismas nustato vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), tokia tvarka privalo būti vykdoma abiejų tėvų, o šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Išaiškintina, kad bendravimas per prievartą vaiko atžvilgiu negali būti taikomas, t. y. atsakovė turi ieškoti būdų, priemonių, kad sūnus sutiktų bendrauti. Išaiškintina, kad abu tėvai, siekdami užtikrinti geriausius jų nepilnamečio sūnaus interesus, privalo bendradarbiauti tarpusavyje, kadangi teismas negali sureguliuoti visų šalims tenkančių teisių ir pareigų bei visų iš šeimos teisės kylančių gyvenimo situacijų.
Teismas pažymi ir tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina bet kada gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė sumokėjo 220 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1120 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir turėjo 2484 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Ieškovo reikalavimas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo patenkintas, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui patenkintas 88 proc., taip pat nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, nors ieškovas šios reikalavimo nebepalaikė. Teismo vertinimu, bendrai ieškovo reikalavimai patenkinti 90 proc., todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 198 Eur žyminio mokesčio ir 1008 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku patenkintas minimaliai, teismo vertinimu 10 proc., todėl jai iš ieškovo priteistina 10 Eur žyminio mokesčio ir 258 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-09 sprendimo dalis, kuriomis nepilnamečio vaiko J. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyta J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su J. B. gim. (duomenys neskelbtini), ir iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus J. B. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistos periodines išmokos po 230 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės; ir
nustatyti nepilnamečio vaiko J. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. B. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 310 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2024-08-21, iki vaiko pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
nustatyti nepilnamečio vaiko J. B. gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
- Motina G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi J. B. gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val., pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinant;
- Motina G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi J. B. gim. (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų priemonėmis, soc. tinkluose ir pan., neribotai, atsižvelgus į vaiko dienos rėžimą.
Priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198 Eur žyminio mokesčio ir 1008 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur žyminio mokesčio ir 258 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024-09-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.