Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-167-324/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-14
Bylos Nr.: e2A-167-324/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01551-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
Atsakovas: E. Č.
Ieškovas: V. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-167-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01551-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6620-950/2019 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui E. Č. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo E. Č. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas; nustatyti D. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės; išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 15 mėn. laikotarpį (skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį) 3000 Eur; sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2013 m. pavasarį darbe, susidraugavo, o vėliau kartu apsigyveno. Pastojusi 2016 m. gruodžio mėnesį, iš karto apie tai pasakė atsakovui. Kai ieškovės nėštumas buvo 6 savaičių, atsakovas buvo sulaikytas Vokietijoje už kontrabandos vežimą ir 2016 m. gegužės 22 d. įkalintas Vokietijoje. Ieškovė sūnų D. V. pagimdė (duomenys neskelbtini), atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2017 m. vasario mėnesį atsakovas išsikėlė gyventi atskirai. Kadangi gera valia atsakovas nepripažįsta sūnaus D. V. tėvystės, ji turi būti nustatyta teismo tvarka. Sūnus gyvena su ieškove, juo ji rūpinasi, materialiai išlaiko, jis prie ieškovės yra prisirišęs, todėl prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tai atitinka vaiko interesus. Atsakovas nuo vaiko gimimo neteikė jam išlaikymo, nors dirba ir turi nuolatines pajamas, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą, ji pati vaikui skiria apie 500 – 700 eurų per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas po 200 Eur per mėnesį, nes anksčiau sūnaus poreikia dėl jaunesnio amžiaus buvo mažesni. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už 15 mėn.– atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos 2017 m. kovą ir balandį gyveno kartu, todėl už šiuos du mėnesius išlaikymo įsiskolinimo nereikalauja. Atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje ji disponavo jo banko sąskaita bei paliktomis lėšomis grynaisiais pinigais, tačiau visos pinigų sumos buvo išleistos išimtinai atsakovo asmeninėms reikmėms – jam priklausančių žemės sklypo projektavimo darbams ir buto mokesčiams apmokėti, atsakovo automobilių remontui ir t.t.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką pagal siūlomą tėvo ir sūnaus susitikimų grafiką; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko D. V. tėvas, su ieškove bendravo, buvo palaikomi artimi, intymūs santykiai, tačiau nepripažino, kad buvo kartu gyvenama iki vaiko gimimo, vedamas bendras ūkis, bendros pajamos ir pan. Atsakovas turėjo savo atskirą gyvenamąją vietą, gyveno Vilkaviškyje, pas ieškovę atvykdavo į svečius. Sutiko su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes ji vaiku iki šiol rūpinasi, vaikas su ja gyveno. Pripažino pareigą teikti išlaikymą, tačiau 250 Eur suma per didelė, tokio dydžio išlaikymas 2 metų amžiaus vaikui nėra būtinas. Sutiktų mokėti 190 Eur mėnesinę sumą. Nesutinka su ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo. Vaikui gimus, atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje Vokietijoje, tačiau ieškovė disponavo jo banko sąskaita, turėjo internetinės bankininkystės prisijungimo kodus, disponavo grynaisiais pinigais paliktomis lėšomis. Iš jo banko sąskaitos ieškovė išleido apie 2600 Eur sumą. Grynaisiais pinigais jis buvo palikęs ieškovei 5000 Eur, iš kurios grįžęs atgavo tik 2000 Eur. Nesutinka, kad visi minėti pinigai buvo išleisti jo asmeninėms reikmėms. Mano, kad didžioji jų dalis išleista asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti bei nepilnamečiam sūnui išlaikyti. Nori bendrauti su savo sūnumi. Mano, kad priešieškiniu siūlomas bendravimo su sūnumi grafikas yra tinkamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nustatė šio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-01-30) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei. Priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už devynių mėnesių laikotarpį 1800 Eur. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas su (duomenys neskelbtini) bendrauja pirmą mėnesio šeštadienį ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val. su teise išsivesti vaiką į viešas vietas (kavines, kino teatrus, atrakcionus ir pan.); atsakovas su vaiku bendrauja trečią mėnesio šeštadienį savo gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val. su teise išsivesti vaiką į viešas vietas (kavines, kino teatrus, atrakcionus ir pan.). Į atsakovo gyvenamąją vietą nepilnametį vaiką trečią mėnesio šeštadienį pristato ir jį iš atsakovo gyvenamosios vietos pasiima vaiko motina; atsakovas su (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvienų metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, tėvo dieną (kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) bei savo gimimo dieną (kiekvienų metų gegužės 22 d.) savo gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val. su teise išsivesti vaiką į viešas vietas (kavines, kino teatrus, atrakcionus ir pan.). Pareiga pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tenka atsakovui.

6. Konstatavo, kad atsakovas tėvystę pripažino teismo posėdžio metu. Nenustatė, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Vaikas yra 2 metų. amžiaus, nelanko ugdymo įstaigos (lopšelio-darželio ar pan.), sūnaus priežiūrai ieškovė samdo auklę, jos paslaugoms apmokėti išleidžia nemažą pinigų sumą per mėnesį. VšĮ „Auki sveikas“ pažyma liudija, kad D. V. turi problemų dėl jautrios odos, yra silpno imuniteto, tačiau nėra duomenų apie tai, kad berniukas turėtų kokių nors rimtų sveikatos problemų ar ieškovė patirtų ypatingų išlaidų medikamentams ar kitoms medicininėms išlaidoms. Dėl mažo amžiaus vaikas neugdo ir nelavina jokių gabumų, nelanko specializuotų ugdymo įstaigų. Įvertinęs faktinius duomenis apie tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius teismas konstatavo, kad šalių materialinė padėtis iš esmės panaši – abi gauna tūkstantį eurų per mėnesį viršijančias pajamas, asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektų, neturi kitų išlaikytinių, yra darbingo amžiaus, neturi rimtų sveikatos problemų. Iš atsakovo priteisė išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Pažymėjo, jog iki atsakovui patenkant į įkalinimo įstaigą Vokietijoje šalis siejo artimi santykiai, jos vedė bendrą ūkį, gyveno šeimyninį gyvenimą, pasitikėjo vienas kitu. Ieškovė naudojo atsakovo jai patikėtas ir perduotas pinigines lėšas savo nuožiūra, niekur nefiksavo, kur jas išleidžia, nesudarinėjo ir neteikė atsakovui ataskaitų. Tuo remiantis padarė išvadą, kad atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje ir su ieškove bendraujant tik nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu), šalys elgėsi kaip šeima, vedė bendrą ūkį (ieškovė prižiūrėjo atsakovo turtą, juo rūpinosi, naudojo atsakovui priklausančias transporto priemones savo tikslams, jas remontavo ir t.t.). Faktinio šalių elgesio pagrindu konstatavo, kad dalis atsakovo ieškovei patikėtų piniginių lėšų buvo išleista ne tik atsakovo asmeninių, bet ir bendrų reikmių tenkinimui, įskaitant ir sūnaus poreikius. Dėl to sprendė, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki atsakovo grįžimo iš įkalinimo įstaigos 2017 m. vasario mėn. bei už 2017 m. kovo ir balandžio mėn. Byloje nesant faktinių duomenų, kad 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje nutrūkus šalių bendravimui ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai jis kaip nors prisidėjo prie vaiko išlaikymo, viena ar kita forma materialiai jį rėmė, priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 2017 m. gegužės mėn. – 2018 m. sausio mėn. laikotarpį (9 mėn.). Nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: atsakovas su vaiku bendrauja pirmą mėnesio šeštadienį ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val. su teise išsivesti vaiką į viešas vietas (kavines, kino teatrus, atrakcionus ir pan.); atsakovas su vaiku bendrauja trečią mėnesio šeštadienį savo gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val. su teise išsivesti vaiką į viešas vietas (kavines, kino teatrus, atrakcionus ir pan.). Į atsakovo gyvenamąją vietą nepilnametį vaiką trečią mėnesio šeštadienį pristato ir jį iš atsakovo gyvenamosios vietos pasiima vaiko motina. Kadangi dėl bendravimo atsakovo nurodytomis šventinėmis dienomis ginčo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo, nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi šventinėmis dienomis tvarką: atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienų metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, tėvo dieną (kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) bei savo gimimo dieną (kiekvienų metų gegužės 22 d.) savo gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val. su teise išsivesti vaiką į viešas vietas (kavines, kino teatrus, atrakcionus ir pan.). Pareiga pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tenka atsakovui. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 85 proc., todėl valstybei turi būti atlygintos 49,72 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, o ieškovė turi teisę į 573,11 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo priešieškinis buvo patenkintas 50 proc., todėl jis turi teisę į 537,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai valstybei iš atsakovo priteisė 49,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius ieškovės ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (573,11 Eur ir 537,50 Eur), ieškovei iš atsakovo priteisė 35,61 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, sumažinant kasmėnesines įmokas iki 190 eurų ir panaikinant sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl to buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės. Atsakovo gaunamus dienpinigius teismas nepagrįstai traktavo kaip darbo užmokestį, todėl vidutines mėnesines atsakovo pajamas laikė viršijančiomis tūkstantį eurų. Ši išvada neteisinga, nes apeliantas gauna apie 430 eurų darbo užmokestį, likusios lėšos yra komandiruotpinigiai, skirti pragyventi komandiruotėse (maitinimuisi, higienos procedūroms degalinėse, nakvynei, mokesčiams už aikšteles, kelius ir kt.). Tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, nereiškia, jog gali turėti didesnes galimybes mokėti išlaikymą. Pats nekilnojamas turtas jokio pelno, papildomų pajamų atsakovui nesukuria, priešingai – reikalauja išlaikymo, priežiūros, investicijų, todėl laikytina, jog jis blogina atsakovo finansinę padėtį.

1.2. Teismas nepagrįstai į vaiko poreikius įtraukė didelę jų dalį sudarančias auklės išlaidas. Ieškovė patvirtino, kad vaikas nuo rugsėjo mėnesio lankys lopšelį-darželį.

1.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad didesni nei vidutiniai vaiko poreikiai yra siejami su jo sveikatos sutrikimais (silpnu imunitetu, odos jautrumu). Ieškovė pavirtino, kad vaikas neturi jokių ūmių ligų ir iš esmės yra sveikas. Jis neturi specialių poreikių, jam nėra paskirtas nuolatinis gydymas, vaistai ar vitaminai. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad šalių sūnus neturi padidėjusio jautrumo alergijoms, yra normalus sveikas vaikas, neturintis sveikatos sutrikimų. Ieškovės pateiktoje poreikių skaičiuotėje nėra nurodyta, jog vaikui būtų reikalingas ypatingas, specialus maistas, vaistai, medikamentai ar kitos priemonės, kurios būtų būtinos esant kokiems nors sveikatos sutrikimams ir kurių gydymui reikėtų papildomų išlaidų.

1.4. Ieškovė neįrodė, jog vaikui reikalingas didesnis išlaikymas nei 200 Eur. Už praėjusį laikotarpį prašydama priteisti mažesnio dydžio išlaikymą ji nenurodė, kaip pasikeitė vaiko poreikiai per pakankamai trumpą laikotarpį. Sąlygos iš esmės nepasikeitė, priešingai – vaiko sveikata pagerėjo, jis pradėjo lankyti lopšelį darželį, todėl išlaikymui patiriamos išlaidos sumažėjo.

1.5. Nuo atsakovo buvimo laisvės atėmimo vietoje 2015 m. gegužės mėn. – 2016 m. vasario mėn. laikotarpiu ieškovė disponavo atsakovo banko sąskaitos kortele bei elektroninės bankininkystės duomenimis. Pasinaudodama šiais mokėjimo instrumentais, ieškovė iš atsakovo banko sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 2670 Eur sumą. Be to, atsakovas ieškovei paliko 5000 Eur grynųjų pinigų. Šios lėšos turėjo būti naudojamos atsakovo interesais, t.y. atsiskaitymams už atsakovo sklypo priežiūros darbus, jo buto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams ir pan. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietos atsakovas rado, kad beveik visos jo banko sąskaitoje buvusios lėšos beveik yra pervestos į ieškovės sąskaitą, o iš 5000 Eur grynųjų pinigų sumos likę apie 2000 Eur. Kadangi ieškovė savo ir vaiko poreikiams naudojo atsakovo paliktus pinigus, teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą vaiko išlaikymui. Ieškovė skaičiuotėje apie išleistas pinigines lėšas atsakovo poreikiams nurodė 820 eurų, kuriuos tariamai panaudojo žemės sklypui išlyginti, tačiau jos pateiktoje banko sąskaitos išklotinėje tokios išgrynintos pinigų sumos nėra. Dėl to darytina išvada, kad tam buvo panaudoti grynieji pinigai. Kitos ieškovės nurodytos atsakovo poreikių išlaidos (transporto priemonių remontui, draudimams, techninės apžiūros atlikimui) su atsakovu nėra susiję, nes tai yra ieškovės poreikių tenkinimui skirtos lėšos. Atsakovą sulaikius užsienyje, ieškovė naudojosi jam priklausančiu automobiliu VW Touareg. Būtent ieškovės naudojimosi laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. birželio – liepos mėn.) automobilis buvo remontuojamas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės, KASCO draudimu, buvo atliekama techninė apžiūra. Sugedus šiam automobiliui, ieškovė naudojosi kitu atsakovu automobiliu Peugeot 5008, kuriam taip pat buvo įsigijusi privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Nėra įrodyta ieškovės nurodyta atsakovo buto išlaikymui išleista 217,65 Eur suma. Atsakovo paliktas lėšas ieškovė turėjo naudoti ir vaiko poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Komandiruotpinigiai taip pat yra pajamos, nors ir skirtos pragyvenimui būnant darbinėje komandiruotėje. Jos skirtos tik asmeniniams darbuotojo – vairuotojo – poreikiams tenkinti, o ne mokėti už nakvynes, aikšteles, mokėti kelių mokesčius ir pan. teigia. Pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 transporto įmonė – darbovietė privalo užtikrinti darbuotojo – vairuotojo nakvynę ne transporto priemonėje įmonės lėšomis Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Olandijoje, taip pat kompensuoti stovėjimą/parkavimą aikštelėse, sumokėtus kelių mokesčius (jeigu to nepavyksta padaryti transporto priemonėje įmontuotais specialiaisiais kelių mokesčio mokėjimo aparatais) ir kt. momentines vairuotojo patirtas išlaidas (tokias kaip eksploatacinių priemonių transporto priemonei pirkimas, serviso darbo apmokėjimas ir t.t.), nes visos šios minėtos išlaidos yra transporto įmonės veiklos tiesioginės sąnaudos.

2.2. Atsakovo nesinaudojimas turtu taip, kad jis duotų pajamų (neišnuomojimas, nepardavimas ir pan.) yra jo sugebėjimo valdyti turtą rodiklis, o ne išlaidos. Atsakovas nuosavybės teise valdo nemažai vertingo ir galinčio duoti pajamas nekilnojamojo turto (butas Vilkaviškyje, 2 po 10 a. sklypai Kauno raj., garažas Vilkaviškyje) bei kilnojamo turto (2 lengvosios transporto priemonės, kurių kiekvienos rinkos vertė yra ne mažesnė nei 5000 Eur). Šį turtą atsakovas įgijo, o ne paveldėjo ar gavo dovanų, todėl kritiškai vertintinas teiginys apie pragyvenimą iš 430 eurų darbo užmokesčio. Akivaizdu, kad jo pajamos yra didesnės nei 430 Eur minimali alga ir kad jis nedeklaruoja papildomai gaunamų pajamų. Apelianto pateiktuose banko išrašuose inter alia yra ir pinigų sumos, pervedamos jam kas mėnesį į asmeninę sąskaitą iš privačių fizinių asmenų.

2.3. Prieš metus laiko (duomenys neskelbtini) pradėjus lankyti ugdymo įstaigą lopšelį-darželį „Eglutė“, jis ėmė sirgti ūmiomis peršalimo ligomis, todėl ieškovė, siekdama užtikrinti sveiką aplinką, 2017 m. lapkričio mėn. sūnui prižiūrėti namuose pasamdė auklę. Jai kas mėnesį pagal žodinį susitarimą mokėjo po 400 Eur grynaisiais. 2017 m. rudenį lopšelį-darželį „Eglutė“ prijungus prie daugiafunkcinio centro „Nemunas“, (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į laukiančiųjų eilę lankyti „Nemuno“ daugiafunkcinį centrą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., todėl auklė buvo samdoma iki 2018 m. rugsėjo 1d. Pradėjus lankyti ugdymo įstaigą 2018 m. rugsėjo 1 d., sūnus vėl ėmė dažnai sirgti ūmiomis peršalimo ligomis bei žarnyno infekcijomis: nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. sirgo ir ugdymo įstaigos nelankė 2018 m. rugsėjo 17 – 21 d., 2018 spalio 1 – 5 d., 2018 m. spalio 26 d. – lapkričio 2 d. Ieškovė iš esmės viena išlaiko save ir sūnų, o dažnas vaiko sirgimas labai mažina dviejų šeimos narių pajamas (nedarbingumas vaiko slaugos atveju apmokamas tik 80%), dažnai reikia pirkti medikamentus (antibiotikus, mikstūras, sirupus, eterinius aliejus kvėpavimo procedūroms, lašus slogai gydyti, gyvąsias bakterijas ir virškinimo fermentus kaskart po gydymo antibiotikais, temperatūrą mažinančius vaistus ir kt.), dažnai daryti kraujo ir šlapimo tyrimus (skubus kraujo tyrimas kaskart kainuoja 5 Eur). Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 1 d. medikamentams ir tyrimams išleido 94,03 Eur. Lankant ugdymo įstaigą atsirado būtinybė ir kitoms išlaidoms: reikalingas didesnis kiekis drabužių, dalyvavimas ugdymo įstaigos rengiamuose lavinimo ir užimtumo skatinimo renginiuose, inventoriaus vaikų lavinimui rėmimas ir t.t. Dažnas sūnaus sirgimas neigiamai įtakoja ieškovės darbo kokybę, todėl atsiranda reali tikimybė prarasti darbo vietą. Įmonė periodiškai privalo ieškoti kito darbuotojo ieškovei pavestų užduočių atlikimui, todėl, siekdama išsaugoti darbo vietą kaip vienintelį šeimos pajamų šaltinį, ieškovė sergančiam sūnui samdo auklę, kurios valandinis įkainis 5 – 7 Eur už valandą. Vaiko oda yra padidėjusio jautrumo, kūnas dažnai išberiamas be paaiškinimų priežasčių, tai reikalauja ne tik specialių medikamentų naudojimo (pataisų sporos, tepalai), bet ir apatinių drabužių iš ekologiško/natūralaus pluošto bei aukštos kokybės sauskelnių, higienos priežiūros ir skalbimo priemonių iš ekologiškų medžiagų. Priešingai nei teigia atsakovas, normaliai vaiko raidai palaikyti bei silpno imuniteto stiprinimui nuolat reikalingi vitaminai bei mineralai. Visi šitie elementai buvo įtraukti ir pateikti vaiko poreikių lentelėje. VŠĮ „Auki sveikas“ pažymoje nurodoma, kad D. V. neserga jokiomis lėtinėmis ar įgimtomis ligomis, tačiau turi problemų dėl jautrios odos, taip pat yra silpno imuniteto, hiperaktyvus, tai patvirtinama ir vaiko charakteristikoje iš ugdymo įstaigos „Nemunas“ . Atsakovo išvados ir vertinimai tiek dėl vaiko sveikatos būklės, tiek dėl vaiko santykio su aukle ir / ar ugdymo įstaiga yra paremti tik jo prielaidomis ir yra neteisingi.

2.4. Atsakovo teiginiai, kad jis būdamas laisvės atėmimo vietoje telefonu ieškovei nurodė lėšas persivedinėti į savo sąskaitą vaiko poreikių tenkinimui yra klaidinantys teismą ir tikėtinai sąmoningai melagingi, siekiant išvengti pareigos išlaikyti vaiką. Iš apeliaciniam teismui pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad apeliantas prašė apmokėti komunalines išlaidas už jam nuosavybes teise priklausantį butą, pasirūpinti darbais, vykdomais jam nuosavybes teise priklausančiuose sklypuose, taip pat pasirūpinti transporto priemonių technine apžiūra bei davė kitus su jo interesais susijusius nurodymus. Apie būsimo vaiko išlaikymą neužsimenama. Ieškovė pripažino atsakovo nurodytą 2670 Eur sumą, tačiau atsakovo teiginiai apie jo paliktus ieškovei 5 000 Eur grynuosius pinigus yra nepagrįstas įrodymais.

2.5. Įrodymais nepagrįsti teiginiai, kad 820 Eur suma, skirta darbams atlikti atsakovui priklausančiame sklype, nenurodyti ieškovės pateiktoje banko sąskaitos išklotinėje tarp išgrynintų pinigų. Ieškovės banko sąskaita priklauso AB Swedbank, pagal kurio vidines taisykles dienos pinigų išgryninimo limitas tuo metu buvo tik 300 Eur, taigi atsakovo nurodytą 820 Eur sumą per vieną kartą išgryninti fiziškai nebuvo galima. Pinigų sumos atsakovo asmeniniams interesams tenkinti (darbai žemės sklype, pinigai architektui už namo projektą, mokestis už kadastrinius matavimus sklype, statybos leidimą ir t.t.) savo prigimtimi nėra ir negali būti traktuojamos kaip vaiko, kuris tuo metu nebuvo gimęs, poreikių tenkinimas. Kita grupė išlaidų (atsakovui nuosavybes teise priklausančių mašinų remontas, civiliniai ir KASCO draudimai, techninės apžiūros atlikimas) irgi nėra vaiko poreikių tenkinimas. Ieškovė ne tik naudojosi atsakovui priklausančiomis jai patikėtomis transporto priemonėmis, bet jas ir išlaikė, prižiūrėjo. Minėtas transporto priemones ieškovė eksploatavo savo sąskaita (pylė kurą, keitė tepalus ir t.t.).

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė sąžiningai pripažino, jog du mėnesius atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teisiškai ir faktiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė privalėjo jo lėšas naudoti vaiko išlaikymui iki jo gimimo. Vaikui gimus atsakovas nepagrindė, kokia lėšų suma jis tiksliai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, ypač po 2017 gegužės mėnesio, kuomet ieškovė jo sąskaita nebegalėjo naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžius. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių jo nealiojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliacinio proceso metu apeliantas pateikė ir prašo priimti naują įrodymą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Ieškovė pateikė naujus įrodymus – E. Č. laiškus iš kalėjimo; informaciją iš svetainės www.superaukle.lt; 2017 m. rugpjūčio 28 d. Ikimokyklinio ugdymo sutartį Nr. 10; 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. 99, V. V. 2018 m. gegužės 3 d. prašymą; E. Č. ir T. K. susirašinėjimą elektroniniu paštu; kvitus medikamentams, tyrimams, auklei, D. V. ligos išrašą; prašymą priimti į laukiančiųjų eilę darželyje, Kauno „Nemuno“ mokyklos 2018 m. lapkričio 8 d. raštą dėl informacijos suteikimo apie D. V.; mokėjimo nurodymą Nr. 402, medicinines pažymas. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

12. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo gaunamų dienpinigių neturėjo vertinti kaip įrodymo, apibūdinančio jo turtinę padėtį. Pažymėtina, jog nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (Lietuvos Respublikos CK 3.199 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-131/2016). Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad atsakovo gauti dienpinigiai sudaro žymiai didesnę dalį nei jam išmokėtas darbo užmokestis. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose atsakovas nepateikė įrodymų, jog visa dienpinigių suma yra panaudojama būtinosioms išlaidoms komandiruotėse, kurios iš esmės yra neatskiriamos nuo atsakovo darbo funkcijų, priešingai – apeliantas 2018 m. liepos 11 d. posėdyje nurodė, kad komandiruočių metu panaudoja ne visas dienpinigiams skirtas sumas.

13. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog nekilnojamojo turto turėjimas nereiškia didesnių galimybių mokėti išlaikymą. Tai, kad apeliantas, nuosavybės teise valdydamas nemažai vertingo ir galinčio duoti papildomas pajamas turto (butas Vilkaviškyje, žemės sklypai Kauno r., garažas Vilkaviškyje, 2 automobiliai), nesinaudoja šiuo turtu taip, kad jis duotų pajamų (neišnuomoja, neparduoda ir pan.), yra turto savininko pasirinktas subjektyvus elgesio variantas, nesiekiant pagerinti savo turtinės padėties. Vertinant galimybės vykdyti išlaikymo prievolę aspektu, toks elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

14. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.

15. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad dviejų metų vaiko poreikiai nereikalauja 809,49 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė, iš kurios matyti, kad ieškovės nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius, ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, užaukštintos išlaidos maistui (nerealu, kad tokio amžiaus vaikui kiekvieną mėnesį perkama džiovintų vaisių kompotui virti už 58,56 Eur), higienos prekėms (30 Eur). Ieškovė nurodė mėnesines būsto išlaikymo išlaidas 72,16 Eur, tačiau pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui, be to, ieškovė nepagrįstai į šias išlaidas įtraukė 25,75 Eur kredito įmokas ir palūkanas, mokėtinas už jai nuosavybės teise priklausantį butą. Kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos išlaidos maitinimo, sėdėjimo, miegojimo reikmenims po 27,98 Eur bei skiepams, tyrimams po 27,42 Eur per mėnesį, kadangi dauguma rekomenduojamų skiepų vaikams yra kompensuojami valstybės lėšomis. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovė į vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nepagrįstai įtraukė 400 Eur auklės išlaidas. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės pateiktas Kauno „Nemuno“ mokyklos raštas patvirtina, kad D. V. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko Kauno „Nemuno“ mokyklos „Saulutės“ studiją. Nors pažymoje taip pat nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m, lapkričio 2 d. vaikas tris kartus sirgo, t.y. nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 21 d., nuo spalio 1 d. iki spalio 5 d., ir nuo spalio 29 d. iki lapkričio 2 d. nelankė darželio dėl ligos, tačiau šių ligų trukmė buvo neilga, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ugdymo įstaigos nelankymo dienas vaiko priežiūrai yra samdoma auklė ir jai mokamas atlygis. Sutiktina su apelianto argumentais, jog ieškovė įrodymais nepagrindė ieškinyje nurodyto dydžio realių sūnaus poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dviejų metų vaikui reikia didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymas. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (400 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta (ieškovės nurodytos problemos dėl jautrios odos, silpno imuniteto specialiesiems poreikiams nepriskirtinas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sūnaus poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 400 Eur per mėnesį suma. Atkreiptinas dėmesys, kad kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymo ir iš apelianto priteisė 250 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 400 Eur suma per mėnesį, todėl iš apelianto priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Eur. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka įvertinto sprendimo dalis pakeistina (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

19. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantas nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. vasario mėn. buvo laisvės atėmimo vietoje, tuo metu ieškovė apelianto sutikimu disponavo jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis banko sąskaitoje, pervesdama jas į savo sąskaitą, kad dalis lėšų buvo panaudota už atsakovo poreikiams (už statybos leidimą, atsakovui priklausančių transporto priemonių draudimą, techninę apžiūrą ir remontą, atsakovui priklausančio buto komunaliniams mokesčiams), taip pat kad šalys nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje ir su ieškove bendraujant nuotolinėmis ryšio priemonėmis, šalys elgėsi kaip šeima ir vedė bendrą ūkį (atsakovas suteikė ieškovei galimybę naudotis savo banko sąskaita, ieškovė prižiūrėjo atsakovo turtą, juo rūpinosi, naudojo atsakovui priklausančias transporto priemones savo tikslams, jas remontavo ir t.t.). Toks faktinis elgesys leidžia konstatuoti, kad dalis atsakovo ieškovei patikėtų piniginių lėšų buvo išleista ne tik jo asmeninių reikmių tenkinimui, bet ir bendrų ieškovės ir atsakovo, kaip bendrą šeimos ūkį vedančių asmenų, poreikiams, todėl logiška, dėsninga ir tikėtina, jog dalis tokių piniginių lėšų buvo nukreipta ir šalių sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti. Be kita ko, tai patvirtina ir ieškovės pateikti apelianto laiškai iš įkalinimo įstaigos, kuriuose jis nurodo: „Nesiųsk man pinigų, nereikia, geriau nupirk ką nors gražaus mažiukui (4 t., b. l. 26)“. Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad jo įkalinimo metu patirtos išlaidos, pvz. automobilių remontui, techninei priežiūrai ir draudimui, turėjo būti vertintos tik kaip ieškovės poreikių tenkinimui skirtos lėšos. Apeliantas nesutinka, kad jo buto išlaikymui ieškovė, be kitų mokėtinų sumų, yra išleidusi 217,65 Eur, tačiau ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 402 (4 t., b. l. 74) patvirtina, kad 2017 m. kovo 17 d. į UAB „Viena sąskaita“ buvo pervesta būtent apelianto nurodyto dydžio suma. Pažymėtina, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė ieškovei savarankiško reikalavimo dėl piniginių lėšų sugrąžinimo netinkamai įvykdžius atstovavimo teisiniais santykiais pagrįstus pavedimus, todėl minėti apelianto argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuris yra priteistas už vėlesnį laikotarpį, kuomet šalys bendro ūkio nebevedė. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis prieš išvykstant į komandiruotę, kurios metu buvo sulaikytas ir įkalintas, ieškovei paliko 5000 Eur grynais pinigais, kurie turėjo būti panaudoti vaiko išlaikymui nuo 2017 m. gegužės mėn. Šis teiginys nebuvo patvirtintas įrodymais, ieškovė to nepripažino.

21. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011yra išaiškinęs, kad tais tas atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, 2017 m. balandžio pabaigoje šalims pradėjus gyventi atskirai, jis kaip nors būtų prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, viena ar kita forma materialiai jį rėmęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. sausio mėn., t.y. už 9 mėn. po 200 Eur, iš viso 1800 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, atitinkamai turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 85 proc. apimtimi (1 reikalavimas – 100 proc., antras reikalavimas – 100 proc.; trečias reikalavimas – 80 (200 x 100/ 250) proc.; 4 reikalavimas – 60 proc. (1800 x 100/ 3000)). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės patenkintų reikalavimų apimtį ir ji sutampa su pakeisto teismo procesinio sprendimo patenkintų reikalavimų apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos šalių atlygintinų bylinėjimo išlaidų sumos nekeistinos.

23. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą ir 75 Eur žyminio mokesčio, iš viso 375 Eur (4 t., b. l. 15). Ieškovė prašo priteisti 302,5 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (4 t., b.l. 76, 81). Šalių patirtos išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10, 8.11 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme 83 proc. apimtimi (50 x 100/ 60) buvo patenkintas apelianto reikalavimas dėl išlaikymo dydžio, visiškai atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso patenkinta 41,5 proc. reikalavimų, todėl jam iš ieškovės turėtų būti priteista 155,62 Eur, atitinkamai ieškovei iš apelianto – 176,96 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš apelianto ieškovei priteistina 21,34 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, iš atsakovo E. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 200 (dviejų šimtų) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,34 (dvidešimt vieną eurą 34 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė