Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intectus“ ieškinį atsakovei UAB „Denega“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Denega“ priešieškinį ieškovei UAB „Intectus“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. 2020 m. birželio 29 d. šalys sudarė rangos sutartį Nr. 20200629-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, apimančius daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkonų turėklų iš metalinių konstrukcijų montavimo; betoninių (duomenys neskelbtini) balkonų plokščių praplatinimo ir betonavimo darbus objekte pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą Nr. P1964 bei tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų, išskyrus pagrindinėje sutartyje numatytą Tiekėjo teisę teikti apmokėjimui reikalingus dokumentus ir gauti apmokėjimui reikalingus dokumentus ir gauti apmokėjimą už atliktus darbus (sutarties 1.1 p.). Remiantis šia sutarties versija ir ieškovės parengtu komerciniu pasiūlymu, ieškovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. už 21 440,00 Eur be PVM, darbų pradžia 2020 m. liepos 7 d. ( el. bylos popierinio priedo 1 t. 42.58-42.62 e. b.l.). Komercinis pasiūlymas buvo rengiamas pagal brėžinį „Balkonų sekcija. Planas. Pjūviai (metalo konstrukcijos) Korektūra“ (2 t. 98-99 e. b. l.).

12. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei atvykus į objektą atlikti darbų paaiškėjo, kad iki sutarties sudarymo parengta dokumentacija, susijusi su balkonų ilgiais, buvo netinkama: faktiškai balkonai buvo ilgesni vienu metru. Dėl šios priežasties 2020 m. liepos 15 d. buvo parengtas brėžinys, kuris išsiųstas ieškovei elektroniniu paštu 2020 m. liepos 16 d. (1 t. 16.9-16.10 e. b. l.).

13. 2020 m. liepos 21 d. atlikti inkaravimo varžtų ištraukimo iš fasado sienų bandymai. Pastarieji bandymai buvo atlikti priimtas sprendimas visus balkonų inkaravimo taškus į sieną tvirtinti su chemine inkaravimo mase.

14. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad paaiškėjus būtinybei keisti pirminėje projektinėje dokumentacijoje numatytas tvirtinimo būdą ir medžiagas (t. y. naudoti inkaravimo varžtus ir cheminę inkakravaimo masę), ieškovė perskaičiavo pirminėje rangos sutartyje numatytą Darbų kainą. Rangos sutartis, nekeičiant jos sudarymo datos, išdėstyta nauja redakcija, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kada tiksliai sutartis buvo pakeista (šalių versijos dėl šios aplinkybės skiriasi, o objektyvių įrodymų patvirtinančių kurios nors šalies versiją, byloje nėra). Pagal naujos redakcijos rangos sutartį numatyta, kad ieškovas UAB „Intectus“ rangos sutartyje numatytus Darbus įsipareigoja atlikti iki 2020 m. spalio 30 d. už 30 304,00 EUR be PVM. Naujos redakcijos rangos sutartyje Darbų kaina nustatyta pagal ieškovo UAB „Intectus“ atsakovui UAB „Denega“ 2020 m. liepos 24 d. pateiktą 2020 m. liepos 22 d. komercinį pasiūlymą Nr. 6 (1 t. 16.7 e. b. l.). Sudarant naujos redakcijos sutartį, nebuvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo, palikta ankstesnė jos sudarymo data - 2020 m. birželio 29 d. Naujame komerciniame pasiūlyme, kurio pagrindu buvo nustatyta sutarties kaina, nurodyti tokie atliekami darbai: balkonų praplatinimas iš metalinių konstrukcijų (64 vnt.), balkonų praplatinimo užbetonavimas (64 vnt.), balkonų turėklų įrengimas iš metalinių konstrukcijų (64 vnt.). Komerciniame pasiūlyme taip pat nurodyta, kad rangovas darbus atlieka savo medžiagomis; užsakovas pateikia ir pastato pastolius esamų balkonų praplatinimams įrengti; užsakovas suteikia elektros energiją darbams atlikti bei pasirpina WC, geriamu vandeniu bei buitinėmis patalpomis; darbų atlikimo terminas – 95 kalendorinės dienos nuo sutarties pasirašymo; visi atsiradę papildomi darbai, kurie neįvardinti komerciniame pasiūlyme, yra apmokami pagal atskirą susitarimą; užsakovas pasirūpina balkonų senų turėklų demontažu, paruošia balkono plokštę metalo konstrukcijų montažui; jei tvirtinant metalo konstrukcijas ankeriniais varžtais pradeda trupėti, skylinėti balkono plokštės, nauji tvirtinimo būdai sprendžiami atskiru susitarimu ir projektiniais sprendimais.

15. Iš pateiktų Statybos darbų žurnalų ištraukų ir atsakovės paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovės rangos sutartyje numatytus darbus vykdė iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės iniciatyva 2020 m. spalio 13 d. techninis prižiūrėtojas V. P. nurodė pateikti konstruktoriaus išvadas ir rekomendacijas dėl balkono turėklų tvirtinimo būdo (varžtais, ankeriais ar kitais būdais) į sieną. Bandymai, dalyvaujant ieškovo UAB „Intectus“ direktoriui M. Š., atlikti 2020 m. spalio 15 d. Atlikus bandymus, konstruktorius V. Š. parengė naują projektinę dokumentaciją, kuri 2020 m. spalio 15 d. buvo pateikta atsakovei.

16. Byloje esantys įrodymai - šalių pasirašyti atliktų darbų aktai ir pažymos apie atliktų darbų vertę (elektroninės bylos popierinio priedo 1 t. 16.13-16.14, 16.16-16.17 b. l.) patvirtina, kad ieškovė UAB „Intectus“ 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais iš viso atliko 31 balkono praplatinimo iš metalinių konstrukcijų darbus, 31 balkono praplatinimų užbetonavimo darbus bei 8 balkonų turėklų įrengimo iš metalinių konstrukcijų darbus. Po sutarties nutraukimo ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą (elektroninės bylos popierinio priedo 1 t. 16.52 b. l.), kuriame nurodė atlikusi 416 Eur vertės 80 procentų 4 balkonų turėklų įrengimo iš metalinių konstrukcijų darbų, 260 Eur vertės 50 procentų 4 balkonų turėklų įrengimo iš metalinių konstrukcijų darbų, taip pat nurodė atlikusi 813,60 Eur vertės papildomus darbus atliekant balkonų praplatinimo darbus metalinėmis konstrukcijomis, bei apskaičiavo 312,82 Eur PVM. Kaip matyti iš pateiktos lokalinės sąmatos, nurodyti papildomi 813,60 Eur vertės (984,46 Eur su PVM) darbai yra susiję su inkaravimo varžtų tvirtinimu inkaravimo mase (elektroninės bylos popierinio priedo 1 t. 16.54 b. l.).

17. 2020 m. spalio 18 d. ieškovė UAB „Intectus“ atsakovei UAB „Denega“ pateikė 2020 m. spalio 16 d. pranešimą Nr. IN-20/06-29 „Dėl papildomų darbų ir sutarties Nr. 20200629-1 nutraukimo“, kuriuo ieškovė UAB „Intectus“ informavo atsakovę UAB „Denega“ apie tai, kad nuo 2020 m. spalio 19 d. vienašališkai sustabdo Darbų vykdymą, taip pat reikalavo pateikti projektinius sprendinius, kaip turi būti tvirtinami turėklai, suderintus su statinio techniniu prižiūrėtoju, taip pat kėlė klausimą dėl nesuteiktos buitinės patalpos bei apmokėjimo už papildomus darbus bei nurodė apie galimą sutarties nutraukimą sutarties 7.9 punkto pagrindu.

18. Atsakovė UAB „Denega“ 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2020/10221, atsakydama į 2020 m. spalio 16 d. ieškovės raštą dėl papildomų darbų ir sutarties nutraukimo, UAB „Intectus“ pareikalavo atnaujinti rangos sutarties vykdymą, taip pat nurodė, kad darbų vykdymui reikiami projektiniai sprendiniai ieškovui UAB „Intectus“ yra žinomi; papildomi darbai ir jų apmokėjimas raštu nebuvo suderinti, darbai sutartyje numatytu terminu nebeatliekami ir nebus baigti atlikti, bei pareikalavo ne vėliau, kaip iki 2020 m. spalio 27 d. patvirtinti, kad ieškovas UAB „Intectus“ rangos sutartį vykdys tinkamai. Be to, šiame rašte atsakovė nurodė, kad darbai atliekami su defektais, tačiau konkretūs defektai (išskyrus tai, kad nesilaikoma terminų), nepateikė.

19. 2020 m. spalio 27 d. pranešimu Nr. IN-20106-29-1 ieškovė nurodė, kad jai nebuvo pateiktas galiojantis techninis darbo projektas su žyma „pritariu statyti“, papildomi darbai atsirado dėl paleistų projektinių sprendinių, atsakovės nurodoma buitinė patalpa per maža, atsakovė nesuteikė darbų fronto kitoje pastato pusėje, o minimi trūkumai yra tariami, nes konkretizuoti. Be to, šiuo raštu ieškovė pasiūlė sutartį nutraukti šalių sutarimui, atsikaitant už faktiškai atliktus darbus.

20. 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. 20201028-2 atsakovė UAB „Denega“ informavo ieškovę UAB „Intectus“ apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal rangos sutarties 7.3.1. p. sutartį. Šiuo pranešimu atsakovas UAB „Denega“ taip pat informavo ieškovą UAB „Intectus“ apie tai, kad 2020 m. spalio 30 d. 11.00 val. yra organizuojama objekto apžiūra, kurioje ieškovas UAB „Intectus“ kviečiamas dalyvauti.

21. 2020 m. spalio 30 d. 09:13 val., likus kelioms valandoms iki planuotos objekto apžiūros, ieškovas UAB „Intectus“ informavo atsakovą UAB „Denega“ negalėsiantis dalyvauti objekto apžiūroje.

22. 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovė atsakovei pateikė skolų suderinimo aktą, pagal kurį pats ieškovas UAB „Intectus“ nurodė, kad atsakovo UAB „Denega“ skola ieškovui UAB „Intectus“ už atliktus darbus yra 3 205 Eur, kadangi užskaitytas atsakovo UAB „Denega“ ieškovui UAB „Intectus“ pervestas 1 400 Eur avansas.

23. 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovas UAB „Denega“ pateikė ieškovui UAB „Intectus“ objekto apžiūros išvadas ir informavo, kad objekto apžiūros metu nustatyta, kad dalis atliktų ir aktuotų darbų yra atlikta netinkamai, su defektais. Atsakovo tvirtinimu, netinkamai atliktų darbų defektų šalinimo ir papildomos atsakovo UAB „Denega“ su rangos sutarties nutraukimu susijusios išlaidos sudaro 4 953,74 Eur su PVM, pagal rangos sutartį neįvykdyta darbų už 21 895,55 Eur su PVM. Atsakovė, nurodydama, kad rašto pateikimo metu atsakovo UAB „Denega“ ieškovui UAB „Intectus“ mokėtina suma už atliktus darbus buvo 3 205,00 Eur, o atsakovo UAB „Denega“ patirtos defektų šalinimo išlaidos yra 4 953,74 Eur, atsakovas UAB „Denega“ informavo ieškovą UAB „Intectus“ apie atliekamą vienašalį įskaitymą ir pareikalavo ieškovo UAB „Intectus“ per nustatytą terminą atlyginti likusius atsakovo UAB „Denega“ dėl rangos sutarties nutraukimo patirtus 10 340,35 Eur nuostolius.

30. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kiekviena sutarties šalis turėdami sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena sutarties šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 , 2, 3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019).

31. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

32. Bendrosios rangovo ir subrangovo teisinių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos CK 6.650 straipsnyje, rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.681 straipsnio 1 dalis).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).

34. Remiantis CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisines pasekmes, normomis pripažintina, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (1 dalis), tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis) ir neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Kadangi įstatymas nustato dispozityvų sutarties nutraukimo pasekmių reguliavimą, sutarties nutraukimo pasekmės šalių teisėms ir pareigoms vertintinos atsižvelgiant į jų tarpusavio sutartimis nustatytą reguliavimą.

35. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Be to, įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 str. 5 d.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015). Vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis). Jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Tokiu atveju teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

37. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų identifikavimo taip pat svarbu įvertinti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant, ar apie sutarties nutraukimą pranešta tinkamai, svarbu įvertinti ir tai, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir ar ji galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

38. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020, 25 punktas).

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 28 d. pranešimu Nr. 20201028-2, kuris ieškovei pateiktas elektroniniu paštu 2020 m. spalio 29 d. informavo atsakovę apie vienašališką rangos sutarties nutraukimą, remdamasi šios sutarties 7.3.1 punkto nuostatomis, nuo 2020 m. spalio 28 d.

40. Pagal rangos sutarties 7.3.1 punktą, užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi rangovę raštu prieš 5 dienas, jei rangovas iš esmės pažeidžia savo įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje ar pagrindinėje sutartyje. Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad sutartis buvo nutraukta, kadangi atsakovei buvo akivaizdu, kad ieškovė neįvykdys sutartinių įsipareigojimų sutartyje numatytu terminu. Pabrėžtina, kad atsakovė, nutraukdama sutartį, tokios aplinkybės nenurodė, nesirėmė sutarties 7.3.2 punktu (analogiškas sutarties nutraukimo pagrindas numatytas ir CK 6.219 str.). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovė būtų grindusi sutarties 7.3.2 punktu, numatančiu atsakovo teisę nutraukti sutartį tuo atveju, kai rangovas dirba taip lėtai, kad baigti darbus sutartyje numatytu terminu būtų neįmanoma, sutartyje numatyto 5 dienų įspėjimo terminio vis tiek turėtų būti laikomasi.

42. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

43. CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK6.659 str. 2 d.) Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 str. 3 d.).

44. CK 6.661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). CK 6.684 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus (CK 6.684 str. 2 d.). Remiantis CK 6.684 str. 4 d., rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 str. 5 d.).

45. Visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste teismas daro išvadą, kad įrašai statybos darbų žurnale, taip pat atsakovės veiksmai organizuojant rovimo bandymus 2020 m. spalio mėnesį iš esmės patvirtina ieškovės versiją, kad sutarties vykdymo metu projektinė dokumentacija nebuvo tinkamai sutvarkyta. Teismo vertinimu, šios ieškovės versijos nepaneigė ir teismo posėdyje liudytojais apklausti projekto vadovė J. Š., konstruktorius V. Š., statinio techninės priežiūros vadovas V. P., darbų vadovas D. M.: šių asmenų pateikiamos versijos dėl to, kada konkrečiai buvo atliktos ir pasirašytos projektinės dokumentacijos korektūros, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad tiek V. P., tiek V. Š.,, kaip ir D. M. iš esmės nepaneigė aplinkybės, kad cheminės inkaravimo masės naudojimas pirmiausia buvo aptartas žodžiu. Pažymėtina, kad projektinės dokumentacijos korektūrų pasirašymo laikas yra neaiškus – projektuose jų pasirašymo datos nėra nurodytos, o projektinę dokumentaciją (jos korektūras) rengusių ir pasirašiusių asmenų versijos dėl pasirašymo laiko skiriasi. Net ir darant prielaidą, kad projektinė dokumentacija, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti darbus, buvo koreguota ir pasirašyta 2020 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio mėnesį, būtų visiškai nelogiškas ir nepaaiškinamas ne tik 2020 m. spalio įrašas statybos darbų žurnale apie būtinybę atlikti rovimo bandymus, bet ir pačios atsakovės veiksmai organizuojant papildomus bandymus.

46. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje poreikis keisti projektinę dokumentaciją ir sprendinius paaiškėjo po pirminės sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius nedelsiant pateikti ieškovei projekto korektūrą elektroniniu paštu. Vis dėlto, ieškovė neginčijo, kad iš esmės nuo pat pradžių paaiškėjo aplinkybės, jog projektinėje dokumentacijoje nurodyti sprendiniai faktiškai nėra tinkami, tačiau tuo metu(t. y. paaiškėjus tokiai aplinkybei) ieškovė darbų nestabdė. Taigi ieškovė, tęsdama darbus neturėdama tam reikalingos techninės dokumentacijos taip pat pažeidė sutartinius įsipareigojimus sutartį vykdyti pagal projektinius sprendinius. Ieškovė darbus pranešimą apie stabdomus darbus parengė tik 2020 m. spalio 16 d., iki sutartyje numatyto darbų įvykdymo termino likus 14 dienų. Pažymėtina, kad šio pranešimo surašymo metu ieškovė nebuvo atlikusi net 50 procentų darbų.

47. Pagal CK 6.207 straipsnio 2 dalį, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad abi rangos sutarties šalys tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė visų nuo jų priklausančių protingų priemonių pašalinti kliūtis, kurios trukdė tinkamai įvykdyti sutartį (CK 6.691 str. 1 d.).

48. Darytina išvada, kad darbai pagal rangos sutartį laiku nebuvo atliekami tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės kaltės: atsakovei laiku nepateikiant pakoreguotos projektinės dokumentacijos, o ieškovei tęsiant darbus tik turint žodinį atsakovės įgalioto asmens ir konstruktoriaus pritarimą dėl cheminės ankerinės masės naudojimo. Esant tokiai situacijai atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti subrangos sutarties nei 7.3.1, nei 7.3.2 punktų pagrindu, kadangi ir pati tinkamai nevykdė priešpriešinių iš sutarties kylančių įsipareigojimų. Dėl nurodytų motyvų ieškinio reikalavimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės pripažinimo neteisėtu tenkintinas.

49. Pažymėtina, kad, pripažinus, jog dėl sutarties nutraukimo yra abiejų šalių kaltė, ieškovė nepagrįstai vertina esant pagrindą taikyti sutarties 7.10 punktą, numatantį, kad sutartį nutraukus dėl užsakovo kaltės, sumokėtas 1 400 Eur avansas lieka rangovei. Teismo vertinimu, pagrindas taikyti sutarties 7.10 punktą būtų tik tuo atveju, jei dėl sutarties nutraukimo nebūtų nustatyta ieškovės kaltės, tačiau šiuo atveju dėl sutarties nuraukimo kaltos abi šalys.

50. Pagal CK 6.687 straipsnio, reglamentuojančio darbų apmokėjimą, nuostatas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.

51. Šalių sudarytoje (atitinkamai, ir pakeistoje) sutartyje šalys aptarė darbų perdavimo ir apmokėjimo tvarką. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad sutarties darbų kaina yra apskaičiuojama pagal faktiškai atkliktų darbų kiekius, kurie nustatomi dalyvaujant rangovo ir užsakovo atstovams; darbai turi būti priimti statybos objekte paskirto atsakingu statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo. Sutarties 2. 2 punkte numatyta, kad rangovas gali aktuoti tik tokią darbų dalį, kurią priima objekte atsakingas statinio statybos vadovas bei objekto techninis prižiūrėtojas. Už atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų po atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų - faktūrų pasirašymo.

52. Šalių sudarytos sutarties 2.5 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei atsiranda papildomų darbų poreikis, kurių apimtys nėra aptartos sutartyje, papildomi darbai apmokami pagal abiejų šalių pasirašytą atskirą susitarimą dėl papildomų darbų. Byloje nėra ginčo, kad tokio susitarimo tarp šalių pasirašyta nebuvo. Ieškovės tvirtinimu, apie papildomus darbus atsakovė buvo informuota žodžiu (el. bylos popierinio priedo 1 t. 16.18 b. l.).

53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

54. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (4 dalis).

55. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.

56. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

57. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

58. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

59. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. 2 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2, 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 2) (el. bylos popierinio priedo 1 t. 16.13 16.4) patvirtina, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė tarpinį darbų rezultatą: 31 balkono praplatinimų užbetonavimo darbus ir 8 balkonų turėklų iš metalinių konstrukcijų klausimą, taigi atsakovei, remiantis sutarties 2.3 punktu, per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2020 m. spalio 30 d. atsakovei kilo pareiga apmokėti 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Serija IN Nr. 0073 (el. bylos popierinio priedo 1 t. 16.12 b. l.) nurodytą sumą. Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytus darbus atsakovė priėmė be išlygų.

60. Kaip jau nustatyta šioje byloje, ieškovė nebaigė vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų sutartimi – t. y. nebaigė sutartyje numatytų darbų. Po įvykusio sutarties nutraukimo (taip pat ir po sutartyje numatyto darbų atlikimo termino) ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. parengė atliktų darbų aktą Nr. 3 „už 2020 m. lapkričio mėn.“ Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2020 m. lapkričio mėnesį darbų jau neatliko. Šis aktas atsakovei buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. raštu (el. bylos popierinio priedo 1 t. 16.47-16.50 b. l.) darbus atsisakė priimti ir nurodė: „darbai netinkami priimti, juos užsakovui reikėjo perdaryti. Keturi turėklų balkonai buvo sumontuoti netinkamai, nenugruntuoti, nenudažyti, nepritvirtinti ir metalas surūdijąs (juos reikėjo permontuoti. Apie likusius keturi balkonus ir tariamai atliktus papildomus darbus Užsakovui nėra žinoma“ (kalba netaisyta).

61. Ieškovė, 2020 m. spalio 16 d. pranešimu stabdydama darbus ir palikdama objektą, neužfiksavo iki tol iš dalies atliktų darbų, jų apimties, taip pat nedalyvavo ir atsakovės organizuotoje objekto apžiūroje. Kartu pažymėtina ir tai, kad, ieškovė, net kilus klausimui dėl sutarties nutraukimo, klausimo dėl 2020 m. lapkričio 27 d. akte nurodytų darbų (išskyrus 813,60 Eur sumą už perforuotų vamzdelių, cheminės inkaravimo masės ir ilgesnių nei numatyta projekte inkaravimo varžtų naudojimo) nekėlė. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje, nors ir nesutikdama su vienašališkai atsakovės pasirašytame darbų perdavimo priėmimo akte nurodytais darbais, jų apimtimi, ir kokybe, šio akto, reikšdama priešieškinio reikalavimus, neginčijo. Atsakovei nepareiškus tokio reikalavimo, nėra pagrindo aptariamo vienašališko darbų perdavimo akto vertinti kaip neteisėto. Atsakovei, tik abstrakčiai nurodžiusiai, kad jai nėra žinoma apie šiame akte nurodytus darbus, tačiau šio pasirašyto ir juridinę galią turinčio akto neginčijusiai, kyla pareiga apmokėti už šiame akte nurodytus papildomus darbus. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad šiame akte nurodyti 80 procentų baigtumo 4 vienetų balkonų turėklų įrengimo iš metalinių konstrukcijų darbai, 50 procentų baigtumo 4 vienetai balkonų turėklų įrengimo iš metalinių konstrukcijų darbai, papildomi darbai atliekant balkonų praplatinimo darbus metalinėmis konstrukcijomis darbai (t. y. darbai susiję su cheminės inkaravimo masės, perforuotų vamzdelių naudojimu) buvo atlikti nekokybiškai ir dėl to ieškovė praranda teisę į atlyginimą už atliktus darbus. Nors byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų buvus rašytinį šalių susitarimą dėl 2020 m. lapkričio 27 d. darbų perdavimo akte (taip pat ir 2020 m. spalio 16 d. pranešime dėl papildomų darbų ir sutarties nutraukimo) nurodytų papildomų darbų, tačiau byloje nėra ginčo, kad šie darbai yra susiję su cheminės inkaravimo masės naudojimu. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė lokalinę sąmatą ir PVM sąskaitas- faktūras, patvirtinančias ieškovės išlaidas, susijusias su pakeistų sprendinių Įgyvendinimu (el. bylos popierinio priedo 1 t. 16.54-16.56 b. l.).

62. Atsakovė nurodo patyrusi 13 545,35 Eur nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Atsakovės tvirtinimu, šiuos nuotolius sudaro 8591,61 Eur skirtumas dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo ir 4 953,74 Eur nuostolių susijusių su, kaip nurodo atsakovė, defektų šalinimu.

63. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

65. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011).

66. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai nepakankami įrodyti, kad ieškovė darbų dalį iki sutarties vykdymo sustabdymo atliko netinkamai ar kad atsakovė tariamų ieškovės darbų defektų negalėjo nustatyti darbų perdavimo 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais metu. Pažymėtina, kad tokie darbai, kaip netinkamas balkonų praplatinimų iš metalinių konstrukcijų gruntavimas, dažymas, balkonų turėklų gruntavimas, dažymas ar balkonų praplatinimų užbetonavimas nėra paslėpti darbai ir atsakovės galėjo ir turėjo būti įvertinti jų perdavimo – priėmimo metu. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieškovės darbuotojas R. M., atliktų darbų kokybė buvo vertinama ir darbų atlikimo metu, nustačius, kad tam tikri darbai atlikti netinkamai, defektai šalinami dar iki jų perdavimo atsakovei.

67. Tarp šalių nėra ginčo, kad darbai nebuvo baigti, todėl aplinkybė, kad atsakovė turėjo spręsti klausimą dėl ieškovės baigtų darbų pabaigimo, savaime nereiškia, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovė ieškovės darbų defektus įrodinėja 2020 m. spalio 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (el. bylos popierinio priedo 1 t. 16.34 b.l.), kuriame antstolis konstatavo tokias aplinkybes: a) pastate nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra 32 balkonai, iš jų 31 balkonas pradėtas renovuoti; 12 balkonų yra įrengti turėklai, tačiau jie nepritvirtinti prie namo sienos, nekokybiškai nugruntuoti ir nenudažyti; renovuotų balkonų tarp pabetonuoto prailginimo su seno balkono grindimis ne visur yra užbetonuotas. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, antstolis nekonstatavo aplinkybių, jog nuo balkonų turėklų virinimo apgadintos fasadinės plytelės ir palangės, taip pat nekonstatavo aplinkybių, jog dėl betonavimo darbų aptaškyti fasadiniai pastoliai betonu. Nors iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo - vaizdo įrašo matyti tam tikri fasadinių plytelių, palangių ar apgadinimai ar fasadinių pastolių aptaškymas betonu (ar kitomis statybinėmis medžiagomis), tačiau aplinkybės tinkamai nėra užfiksuotos. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad faktines aplinkybes konstatavęs antstolis turėtų techninį išsilavinimą ir galėtų spręsti, ar tam tikri gruntavimo ir dažymo darbai atlikti kokybiškai ar ne. Pažymėtina, kad nei antstolio faktinių aplinkybių protokole, nei jo priede – vaizdo fikasicijoje, nėra nurodyta kurie konkretūs balkonų praplatinimai ar turėklai yra nekokybiški (konkrečiai įvardijant jų lokaciją ir kokie konkretūs požymiai reiški netinkamą kokybę).

68. Atsakovė defektus fiksavo ir 2020 m. lapkričio 4 d. Defektinių darbų lokalinėje sąmatoje Nr. 01 (el. bylos popierinio priedo 1 t. 16.36. b. l.), kurią pasirašė atsakovės vadovas ir statybos darbų vadovas tačiau ir šioje sąmatoje defektiniai darbai fiksuoti abstrakčiai.

69. Pažymėtina, kad tiek pateiktos nuotraukos, tiek vaizdo įrašai, tiek rašytiniai įrodymai objektyviai nepatvirtina, koks konkretus plytelių, palangių ar pastolių kiekis buvo apgadinta, taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų atliktų valymo ar keitimo darbų būtinumą bei jų priežastinį ryšį su ieškovės (jos darbuotojų) veiksmais, kokia dalis plytelių ar palangių turėjo būti valoma ar keičiama. Nėra aiškiai apskaičiuoti tokių apgadinimų plotai, taip pat nėra jokių patikimų įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tiek pastolių sutepimas, tiek fasadinių plytelių ar palangių apgadinimai atsirado būtent dėl ieškovės darbuotojų, o ne kitus darbus atlikusių atsakovės subrangovų veiksmų.

70. Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės atliktų darbų defektų fakto ir atitinkamai, nuostolių, susijusių su jų šalinimu (CPK 178 str.).

71. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutarties šalį pakeitusios šalies nuostolius.CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus pakeičiančiai sutarčiai, jei ja įrodinėjami kreditoriaus nuostoliai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/20113,2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

72. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės 8 591,61 Eur nuostolių, patirtų dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo. Kaip nurodyta pirmiau, viena iš būtinų sąlygų teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą yra tai, kad ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo. Kaip jau nustatyta šiame sprendime, dėl sutarties nutraukimo kaltos abi sutartinių įsipareigojimo ir bendradarbiavimo pareigos nevykdžiusios šalys, todėl, esant nustatytai mišriai sutarties šalių kaltei dėl sutarties nutraukimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo teisę į nuostolių, kurie atsirado dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą.

73. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019). Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).

74. Šioje byloje atsakovė 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 2020/11/12-02 atliko įskaitymą, kurį ieškovė ginčija. Minėtame rašte nurodoma, kad atsakovės mokėtina suma ieškovei sudaro 3 205 Eur, taip pat nurodoma, kad defektų šalinimo išlaidos sudaro 4 953,74 Eur, taip pat, atsakovės tvirtinimu, dėl sutarties nutraukimo ir pakeičiančiosios sutarties sudarymo ji turi 8591,61 Eur nuostolių.

75. Teismo vertinimu, atsakovė šioje byloje neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. turėjo teisinį pagrindą taikyti įskaitymą, t. y. kad turėjo vienarūšį, priešpriešinį, apibrėžtą reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovės reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu tenkintinas.

76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Jeigu užsakovas atsisako nuo sutarties dėl to, kad prarado interesą vykdyti statybas dėl objektyvių aplinkybių (pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje ar pan.), jis pagal CK 6.658 straipsnio 4dalį privalo sumokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies vykdyti atitinkamas pareigas – jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013 ir kt.).

77. Kaip jau minėta, pripažinus, kad dėl sutarties nutraukimo yra abiejų šalių kaltė, ieškovė neturi teisės į 1400 Eur avansą, kaip netesybas dėl sutarties nutraukimo. Sprendžiant dėl ieškovei priteistinų sumų už atliktus darbus dydžio, ši ieškovės dispozicijoje esanti suma minusuotina. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės 2020 m. gruodžio 17 d. sąskaitoje IN Serija Nr. 0089 nurodoma, kad yra taikomas atvirkštinis apmokestinimas, t. y., kad PVM sumoka pirkėja (šiuo atveju – atsakovė), taigi šioje sąskaitoje nurodomas 312,82 Eur PVM taip pat turėtų būti minusuojamas. Tai reiškia, kad iš ieškovei priteistinos už atliktus darbus sumos ir ieškovei už atliktus darbus priteistina priteistina 4 694,60 Eur suma (4605 Eur + 1489,60 Eur -1400 Eur).

78. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

79. Šalių pasirašytos sutarties 7.2 punkte numatyta, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškove, atsakovė moka 0,1 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neatsiskaitė pagal ieškovės pateiktą sąskaitą-faktūrą. Aplinkybė, kad ieškovė sąskaitą išrašė didesnei sumai, neatleidžia ieškovės nuo pareigos apmokėti bent tą sąskaitos dalį, kuri yra pagrįsta.

80. Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, šis reikalavimas tenkintinas, tačiau delspinigiai skaičiuotini ne nuo 4605 Eur sumos, bet nuo 3205 Eur sumos. Iš viso nuo nurodytos sumos už 76 dienas delspinigių suma yra 243,85 Eur, kuri atsakovei, pažeidus sutartyje numatytą terminą atsiskaityti su ieškove, priteistina (CK 6.71 str.).

81. Ieškovas yra pareiškęs ieškinio reikalavimą dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, taip pat į tai, kad atsakovė pažeidė sutartyje numatytą terminą atsiskaityti su ieškove už atliktą vežimą, iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų suma.

82. Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“ 2020 m. spalio 28 d. vienašališką 2020 m. birželio 29 d. rangos sutarties nutraukimą dėl rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Intectus“ kaltės.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“ 2020 m. lapkričio 12 d. atliktą vienašalį įskaitymą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intectus“ naudai 4 694,60 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt keturi eurai 60 centų) skolos, 243,58 Eur delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų ir 8 proc. dydžio metines palūkanas priteistos sumos (4 978,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.