Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.14.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5.2

2025 m. kovo 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas 15 kartų, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-03-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimu 10 mėnesių ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda (subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme), laisvės apribojimo bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. įvykdė vagystę, o būtent: 2024-06-15 apie 17.30 val. iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai V. G. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), 2 000 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. G. 2 000 eurų turtinę žalą.

Be to, L. S. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2024-06-18 apie 18.00 val. ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 19.00 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0084 (patikros sertifikato Nr. 2068502) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ taisyklių 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Be to, L. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2023-11-06, pagal BK 281? straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 6 metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2023-11-06), 2023-11-14 būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2023-11-14 sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2024-06-18 apie 18.00 val. ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ taisyklių 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė.

Kaltinamasis L. S. teisiamajame posėdyje dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dėl V. G. automobilio pagrobimo gali pasakyti, jog jis nepagrobė, ji pati jam automobilį davė, prašė, kad gyventų su ja. Birželio 15 dieną su ja susitiko kavinėje, kalbėjosi ir prašė, kad su ja būtų ir gyventų. Paprašė automobilio, nes turėjo savo reikalų, ji padavė raktelius. Jo nevogė. Ji ne iš vieno taip pinigus išvilioja. Ji pati jam pasakojo, kad tokiu būdu apgaudinėjo kitus vyrus. Jie apie mėnesį iki įvykio bendravo. Buvo buvęs du kartus pas ją, o čia buvo trečias kartas. Viskas buvo sklandžiai. Ji atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) su vaiku, pasiėmė jį ir jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo gal po pietų, V. vairavo. Važiavo papietauti ir pasikalbėti. Automobilį pastatė prekybos centro aikštelėje, šalia prie išėjimo. Ji nusprendė, kur pasistatyti. Ten kur laisva, ten ir pastatė. Nuėjo papietauti trise: ji, V. ir jos sūnus. Pavalgė. Jis paprašė automobilio, nes reikėjo susitvarkyti reikalus. Tuo metu sąskaita nebuvo atnešta. Nesitarė, kas apmokės sąskaitą. Nesakė, kokius reikalus turi susitvarkyti. Negali įvardinti, kokie reikalai, tai buvo asmeniniai reikalai. Ji jam geranoriškai padavė raktelius. Vaikas jį palydėjo iki automobilio. Nebuvo jai nurodęs, kad jam reikia kažkokius daiktus pasiimti iš automobilio. Ji jo neklausė, kada grąžins automobilį. Maisto užsisakė už 50-60 eurų. Suprato, kad ji apmokės, nes ji sakė, kad padarys viską, kad tik su ja gyventų. Jai nebuvo pasakęs, kad neturi teisės vairuoti. Išvažiavo su „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertės nežino. Asmeninius reikalus susitvarkė vėlai vakare, tą pačią dieną. Pametė telefoną, o atmintinai jos numerio neprisiminė. Nepamena, kaip bendraudavo, pagrinde per „(duomenys neskelbtini)“. Nepagalvojo, kad gali pasiimti iš draugo telefoną ir pranešti jai. Kažkada būtų grąžinęs automobilį, nežino kada. Planavo grąžinti, bet nežino, kada. Būtų nusipirkęs telefoną ir susisiekęs. Per kelias dienas planavo nusipirkti telefoną. Tuo momentu neturėjo tiek pinigų, o už poros dienų turėjo baigti darbus, būtų gavęs atlygį ir nusipirkęs. Tą dieną turėjo apie 150 eurų. Nepirko pigaus telefono, nes jam toks nereikalingas. Pastatė automobilį prie draugo namų (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Pas draugą nakvojo visas tris naktis: 15 d., 16 d., 17 d. Nerado to pamesto telefono. Ji jam skambino, paklausė, kada grįš, pasakė, kad neužilgo, o paskui pametė telefoną ir nežino, ar ji bandė jam skambinti. Tuo metu, kai ji jam skambino, nežino, kur ji buvo. Ji tik paklausė, kada jis grįš. Nesitarė, kada grįš. Nežino, iš kur ji jam skambino. Ji neklausė, kada jis grįš. 16 dieną automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) ir juo nebesinaudojo. Nežino kas juo naudojosi, nes tik skaitė byloje, kad jis buvo sugadintas. Nežino, kaip ji turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Apie tai nekalbėjo ir nesitarė, kas mokės už pietus. Neatvarė automobilio į (duomenys neskelbtini), nes dvi dienas gėrė su draugu. Nevairavo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Negali nurodyti jokių aplinkybių. Nežino, kas vairavo. Rakteliai buvo palikti automobilyje, pasakė tam draugo pažįstamui, kad jeigu automobilis trukdys, tegul patraukia. (duomenys neskelbtini) jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. 18 dieną pradėjo gerti nuo pietų, o kada baigė, negali pasakyti. Iki pareigūnų atvykimo į (duomenys neskelbtini) galėjo nustoti gerti prieš pusvalandį. Gėrė alų, gal 6 skardines. Pamatė pareigūnus ir pradėjo klausti, kas vyksta, nes palikęs automobilį buvo prie kiemo, o automobilis stovėjo kieme. Davė prasipūsti ir uždarė į mašiną. Davė antrą kartą prasipūsti, bet nepamena, ar pūtė, ar atsisakė. Nepamena, kaip buvo apsirengęs, galėjo būti su mėlynais džinsiniais šortais ir juoda maikute. Susipažino su A. J., L. K. ir L. Š., nes jie draugo A., kurio pavardės nežino, pažįstami. Draugas A. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. 16 dieną, 17 dieną buvo pas draugą, o tų asmenų nebuvo. 18 dieną irgi. Nežino, kodėl L. K., L. Š. ir A. J. nurodė, kad vairavo jis. Jų nepažįsta, pirmą kartą juos matė, nebendravo ir jokių konfliktų nebuvo. Gal jie sugadino, o ant jo sako. Nepamena, kaip buvo apsirengęs L. Š.. 17 dieną miegojo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. 18 dieną pėsčias atėjo į (duomenys neskelbtini). Nesikreipė į pareigūnus dėl telefono dingimo. Kai atėjo, automobilis jau buvo kieme, buvo policija ir jį išsivežė. Atėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes nieko nepadarė. Nebuvo gavęs šaukimo atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Neturi kuo papildyti savo paaiškinimų. Su liudytojų parodymais nesutinka. Nežino, kodėl jie meluoja.

Nukentėjusioji V. G. teisme parodė, kad L. S. pažįsta, apie mėnesį bendravo, susipažino per internetą, savaitę bendravo telefonu, o gegužės mėnesio gale atvyko pas ją į namus, į (duomenys neskelbtini). Buvo dar vienas susitikimas. Pas ją praleido tris paras, o (duomenys neskelbtini) buvo trečias susitikimas. Visi susitikimai praėjo sklandžiai. Birželio 15 dieną jis ją pakvietė atvykti į (duomenys neskelbtini). Penktadienį paskambino jam, bet atsiliepė jo žmona, pasakė jai, kad jie bendrauja, nusiuntė jai nuotraukas. Tada su juo susitarė susitikti šeštadienį. Atvyko į (duomenys neskelbtini) su mažamečiu sūnumi, adresu (duomenys neskelbtini). Jis laukė ant bordiūro, pasiūlė miegoti pas jį, bet prieš tai jis sakė, kad važiuotų pavalgyti. Tada atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuėjo pavalgyti. Kai pavalgė, sūnus nuėjo nusiplauti rankų ir vėl grįžo. L. sakė: „duok raktus, nes paliko liemenę, o liemenėje piniginė“. Ir išeidamas pasakė, kad mokės grynais. Liepė sūnui eiti kartu su juo, nes jai kilo įtarimas. Po kiek laiko sūnus grįžo ir pasakė, kad L. jam liepė grįžti. Jam skambino, telefonas buvo išjungtas, apmokėjo sąskaitą, išėjo į lauką ir neberado mašinos, o tada skambino policijai. Daugiau su juo susiekti nepavyko. Nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, nes pas ją į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs automobiliu. Kai atvažiavo į prekybos centrą, automobilį pasistatė šalia įėjimo, nes jis sakė statyti arčiau, kad nereikėtų toli eiti. Nežino, kodėl taip liepė, gal atsitiktinai. Kai vartė meniu, jis pasakė: „nežiūrėkite kainų, nes moku aš“. „(duomenys neskelbtini)“ jis ją užblokavo, todėl negalėjo jam parašyti. Sūnus bandė rašyti 15 dienos vakare, kad grąžintų automobilį. Kitas sūnus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), atvažiavo jų pasiimti ir jam parašė. Jeigu jis turės dar tą susirašinėjimą, pateiks teismui. L. S. kalba netiesą. Nesiūlė gyventi kartu, neskolino automobilio, nes buvo viena su mažamečiu vaiku svetimame mieste. Sūnus J. L. ją parsivežė. Jam viską papasakojau ir jis atvyko į (duomenys neskelbtini) jos pasiimti. Kai L. ėjo į automobilį, liepė eiti kartu ir mažamečiui sūnui, nes anksčiau buvo situacija, kai bendravo su kitu asmeniu, kuris sėdėjo kalėjime, jis atvyko pas ją pasisvečiuoti ir pavogė jos sūnaus automobilį. T. V., gal apie 32 metų amžiaus, jis buvo už tai nuteistas, bet sūnus nereiškė civilinio ieškinio. L. tą pačią dieną, kai atvažiavo pas ją, pasakė, kad buvo teistas už stambią vagystę. Nusifotografavo L. S. miegantį, kad turėtų įrodymą, jog žmogus buvo pas ją. 5 000 eurų neturtinė žala, nes labiausiai stresavo jos mažametis sūnus. Naktimis bijo, blogai miega, jam didelis stresas, vaikas suprato, kad pavogė automobilį, jis atbėgo pas ją verkdamas, kad L. išvažiavo. Jie svetimame mieste, be automobilio, vaikas lengvai apsirengęs, o artėjo vakaras, buvo abu šoke. Vaikas gėrė raminančias tabletes „(duomenys neskelbtini)“. Jas vaistinėje pasiūlė, iki tol negėrė. Automobilis buvo parvežtas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tralu – 220 eurų, automobilis buvo aikštelėje saugomoje, tai reikėjo sumokėti 94,17 eurus, kuro išlaidos, kai vyko pasiimti automobilio iš aikštelės, paskui vyko į akistatą. Advokatas susipažino su byla ir surašė civilinį ieškinį. Automobilio remonto sąmata virš 6 000 eurų. Dėl įvertinimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį įsigijo už 2 000 eurų 2024 m. balandžio mėnesį. Jis buvo labai tvarkingas, prižiūrėtas. Po įsigijimo sūnus patvarkė rūdis, bet nieko daugiau tvarkyto nebuvo. Šiai dienai automobilis neeksploatuojamas, daug sugadinimų. Paskaičiavo remonto kainą, nežino, kodėl tokia. Sutiktų, kad iš asmens būtų priteista 2 000 eurų. Už 2 000 eurų jo nesuremontuos, gali jam parduoti už 2 000 eurų. Nenurodė likutinės vertės, mano, kad tokia informacija būtų reikalinga. Raktą padavė sūnui, kuris atėjo ir pasakė, kad L. jam liepė duoti raktą. Pats berniukas mokėtų ir užrakinti, ir atsirakinti automobilį. Gavo šaukimą atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą 2024-11-25 dieną. Nėra teisininkė, tai nežino, kur turėtų būti pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, ar baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo byloje.

Liudytojas J. L. teisme parodė, kad V. G. yra jo motina. L. S. nepažįsta asmeniškai, bet yra matęs porą kartų, santykiai neutralūs. Kažkiek žino situaciją. L. S. pasisavino motinos automobilį. Žino, kad motina nuvyko pas jį į svečius, į (duomenys neskelbtini), o ten iš prekybos centro aikštelės L. išvažiavo su jos automobiliu. Žino, kad jie ten valgė, L. paprašė mašinos raktelių, kad galėtų nueiti pasiimti savo piniginę, kad galėtų sumokėti už pietus. Motina jam nedavė raktelio, davė jo mažamečiui broliui, kad nueitų atrakinti, bet brolis grįžo be raktelių ir be L.. Motina išėjusi nerado automobilio. Paskui važiavo jos ir brolio parsivežti į (duomenys neskelbtini). Buvo šeštadienis, snaudė, nes buvo grįžęs iš darbo, todėl motina jam neprisiskambino, bet paskambino jos draugei, kuri atėjo ir jį pažadino. Iš karto vyko į (duomenys neskelbtini). Atvyko prie policijos komisariato, ten rado motiną ir brolį. Motina buvo labai stipriai susinervinusi, pakeliui namo graudinosi. Brolis buvo išsigandęs. Kiek pamena, brolis visą kelią nieko nekalbėjo. Motina viską papasakojo. Vėliau apie tai su broliu nekalbėjo. Motina nei karto nepaminėjo, kad ji davė raktelius L. gera valia, kad jis susitvarkytų kažkokius reikalus. Žino, kad L. pasiūlė važiuoti į tą prekybos centrą, o kaip jie ten rinkosi maistą ir kas žadėjo sumokėti, nežino. Kiek žino, mamai nepavyko susiekti su L. grįžus į (duomenys neskelbtini). Pats per „(duomenys neskelbtini)“ bandė išsiųsti jam žinutę, kad grąžintų automobilį ar kažkaip išsipirktų, bet iki šiol negavo atsakymo.

Liudytoja Š. G.-P. teisme parodė, kad L. S. jai nepažįstamas, nematytas asmuo. Birželio 18 dieną ji išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, praleido pagrindiniu keliu važiuojančią mašiną, išsisuko ir važiavo iš paskos. Už (duomenys neskelbtini) ženklo, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestą, ten yra toks posūkis, tai tas automobilis neįsuko į posūkį, nutrenkė kelio ženklą ir šaligatviais nuvažiavo toliau. Tada paskambino numeriu 112. Automobilio markės šiandien nepasakys, žino, kad pilkos spalvos. Kai paskambino numeriu 112, sekė jį iš paskos. Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve vinguriuodamas, pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, paskui į (duomenys neskelbtini) gatvę, paskui į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje padidino greitį, tarp jų įsimaišė kelios mašinos, kažkurį tai laiką nebespėjo, pasivijo ties posūkiu į (duomenys neskelbtini). Važiavo iš paskos, privažiavo akligatvį, matė iš automobilio išlipusius keturis asmenis. Kai pravažiavo pro juos, jie sėdėjo automobilyje, o kai grįžo atgal jau apsisukus, jie jau buvo išlipę iš automobilio. Kas vairavo, nematė. Matė tik, kad buvo dvi moterys ir du vyrai. Neįsidėmėjo, kaip apsirengę. Negali pasakyti, ar salėje esantis vyras ten buvo, nes neįsidėmėjo. Negali nei patvirtinti, nei paneigti. Kai atsidūrė akligatvyje, apsisukinėjo ir neatkreipė dėmesio, kas sėdėjo už vairo. Pačios (duomenys neskelbtini) gatvės gale kelias pasisuka į miestą, ten yra sustatyti kelio ženklai, yra apšvietimo stulpas, automobilis ir kliudė apšvietimo stulpą. Po atsitrenkimo į kelio ženklą niekas neišlipo, automobilis tik atsistūmė atgal ir nuvažiavo toliau. Matėsi, kad buvo prakirstos padangos, bet automobilis važiavo toliau, nors ir padangų gabalai mėtėsi. Pagal tai, kaip žmonės stovėjo išlipę, galėčiau teigti, kad galėjo vairuoti vyras, nes labiau priekyje mašinos buvo du vyrai, o iš galo moterys. Tuo momentu, kai juos sekė ir nebematė jų vienu momentu, negalėjo kas nors įlipti ar išlipti iš automobilio, nes jie (duomenys neskelbtini) gatvėje padidino greitį. Iki to momento, kai ji atvažiavo į akligatvį, apsisuko ir atvyko policija, galėjo praeiti gal kokia viena minutė.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad tikslaus laiko nepasakys, bet yra užfiksuota policijos pareigūnų. Grįžo iš darbo ir jai sūnus pasakė, kad kai sūnus važiavo mopedu, jo vos nepertrenkė automobilis. Jis sakė, kad atkarpoje nuo turgaus link (duomenys neskelbtini) jo vos nepertrenkė pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris važiavo su suplyšusia padanga, iš kurios krito gabalai, dideliu greičiu. Paskambino į policiją, manydama, kad gal suseks per kameras ir suras tą vairuotoją. Po 15 minučių jai paskambino iš policijos ir paprašė atvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) su vaiku atpažinti vairuotoją. Vaikas atpažino mašiną. Vairuotojas buvo labai neblaivus, vos stovėjo ant kojų. Sūnus matė, kad sėdėjo vyriškis, o ar jis atpažintų, kas vairavo, negali pasakyti. Nepamena, ką vaikas sakė, reikia žiūrėti apklausos protokole, nes kai perskaitė apklausos protokolą, jiems viskas tiko. Jai atrodo, kad jis sakė, kad vairavo vyras. Negali atsakyti, ar vaikas matė, kiek iš viso buvo žmonių.

Liudytoja A. J. teisme parodė, kad vieną tą kartą L. S. matė, santykių jokių. Birželio viduryje šventė su juo. Buvo ji, L., tas kitas, t. y. L. Š., ir L. K.. Šalia gyvena A. L., jis prieš tai kitą dieną buvo, nes per tą A. ir tas L. S. atsirado. Visi gėrė alkoholį. Gėrė degtinę visi, gal 1 litrą išgėrė, gal 0,7 l. L. sugalvojo, kad reikia pasimaudyti. Šventė pas L. Š.. Nežino, kaip tas L. (L. S.) atsirado pas L. Š.. Tas L. S. kažkaip per A. atsirado. Nuvažiavo, išsimaudė, atsigėrė šampano ir važiavo atgal. Jis (L. S.) kažką užkliudė, iššovė padanga. Automobilį vairavo jis (nurodo į kaltinamąjį L. S.). Automobilis bronzinės spalvos. Jis vairavo, L. Š. šalia jo sėdėjo, o ji su L. gale. Nuvažiavo prie ežero, pasimaudė, išgėrė šampano, degtinės. Prie ežero ji gėrė, L. Š. gėrė, L. gėrė ir tas (L. S.) gėrė. Prieš nuvažiuojant (duomenys neskelbtini) nusipirko du butelius šampano ir degtinės gal 0,7 l. Šampaną gėrė ji, L., L. Š., degtinę irgi gėrė visi. Visi gėrė. Tas kaltinamasis irgi viską gėrė, bet nedaug gėrė, gal kokius tris gurkšniukus išgėrė. Gėrė iš vienkartinių stiklinių. L. sugalvojo prie ežero dar alkoholio nusipirkti. Ji sumokėjo. Išsimaudė, apdžiūvo ir važiavo atgal. Važiuojant atgal kažką užkliudė ir sprogo padanga, pradėjo dūmai veržtis. Nuo ežero grįžinėjo pas L. Š.. Ir nuvažiuojant, ir parvažiuojant vairavo L. S.. Prieš sėdant važiuoti iki ežero, kažkas automobiliui buvo su lempa, gal kairės pusės, gal išdaužta, daugiau apgadinimų nematė. Važiuojant nesikeitė vairuotojai, visada vairavo L. S.. Jis vairavo tvarkingai, nesimėtė, nevinguriavo. Grįžo pas Š. su susprogusia padanga ir atvažiavo policija. L. S. priparkavo automobilį kieme. Kai atvyko policija, jie buvo visi lauke prie šulinio, netoli automobilio, keli metrai nuo automobilio, o tas L. S. pabėgo. Matė, kaip bėgo per kiemus. Kai pareigūnai atvažiavo, ji ėjo link jų, o L. S. jau nebebuvo. Ji L. Š. pasakė, kad atvažiavo policija, tai gal tas kitas L. girdėjo ir bėgo. Niekas jam neliepė nebėgti, nes kažkaip visi pasimetę, šoke. Kai atvažiavo policija, sakė, kad vogta mašina, liepė visiems pūsti. Nežinojo, kad automobilis galimai vogtas. Kaltinamasis sakė, kad tai jo automobilis. Pareigūnai visų klausė, kas vairavo. Pasakė, kad L. S., o ką pasakė L. K. ir L. Š., negirdėjo. Paskui kažkaip tas L. S. atsirado, bet nežino, kaip. Jai liepė pareigūnė eiti pasižiūrėti, tai ji jį atpažino kaip vairuotoją. Nepamena viršutinės dalies, bet pamena, kad jis vilkėjo džinsinius šortus. Atpažįsta jį pagal išvaizdą, akinius. Nuo to momento, kai grįžo į L. Š. kiemą, iki to, kol atvyko policija, galėjo praeiti ne daugiau 5-10 minučių. Nespėjo net vartų uždaryti ir atvyko policija, o tuo tarpu L. S. jau buvo pabėgęs. Tas L. kalbėjosi su L. Š. ir norėjo parduoti automobilį už 300 eurų. Būtent norėjo parduoti tą automobilį, su kuriuo atvažiavo. L. Š. atsakė, kad pagalvos, daugiau nieko negirdėjo. Nematė, ar pareigūnai davė L., kuris vairavo, papūsti. Kai jį pamatė, jis jau buvo policijos automobilyje. Kai posėdžio dieną atvažiavo į teismą, L. S. jai apačioje pasakė, kad nesakytų visos tiesos, nes jį uždarys.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad L. S. niekada nėra mačiusi. Posėdžio dieną mato jį pirmą kartą. Anas, kuris vairavo, buvo su akiniais, o šitas be akinių. Praėjo ilgas laiko tarpas, nepamena. Sausio 18 dieną, vasarą buvo iš (duomenys neskelbtini) grįžę. Atvyko A. su kažkokiu vyru pas L. Š.. Įvykis šią vasarą buvo, gali būti birželio 18 dieną. Gyvena su L. Š.. Atvyko A., jo pavardės nežino, atvyko su vyriškiu, kuris buvo su akiniais, plonas, galėjo būti apie 180 cm ūgio. Atsigėrė, paskui važiavo prie ežero ir nei pusę valandos neužtrukę grįžo atgal. Kol nusprendė važiuoti iki ežero, gėrė visi – šampaną, sidrą, degtinės turėjo. Tas, kuris buvo su akiniais, vartojo tą patį, ką ir jie. Jie jų nesikvietė, jie patys atvažiavo. Atvažiavo su bronzine mašina, su „(duomenys neskelbtini)“, apdaužytais šonais, be lempos. Atvairavo tas su akinukais. Matė, kad vairavo tas su akiniais, nes ji atidarė vartus ir matė. A. šalia sėdėjo. A. kalbėjo: „L. (Š.), ar paleidžiame mašiną ant „šroto“, ar galim sutvarkyti“. Tas, kuris vairavo, vardu L.. Jis kalbėjo, kad skiriasi su žmona, dalinasi, sakė, kad tas automobilis priklauso jam. L. Š. apžiūrėjo ir sakė, kad gali sutvarkyti tą mašiną. Buvo (duomenys neskelbtini). Išvažiavo pasimaudyti keturiese. Ji ir A. sėdo į galą, L. su akiniais - vairuotojas, o L. Š. šalia jo. Važiavo tuo pačiu automobiliu, kuriuo atvažiavo. Nuvažiavo, išsimaudė ir grįžo. Vartojo alkoholį visi. L. su akiniais irgi vartojo. Kai pavartojo, grįžo tuo pačiu automobiliu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vairavo L. su akiniais, tą dieną visada vairavo L. su akiniais. Blogai jam sekėsi vairuoti, jis posūkyje užlipo ir sprogo padanga. Važiavo iki pat namų su tuščia padanga. Važiavo nuo geležinkelio į pakalnę, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvė, ir tiesiai į pakalnę pas juos. „(duomenys neskelbtini)“ gatve dar važiavo. (duomenys neskelbtini) gatve nevažiavo. Žino, kad ta gatvė yra (duomenys neskelbtini) rajone. Grįžo į namus ir toliau šventė. L. su akiniais, A., tie patys visi. Atvyko policijos pareigūnai. Kai jie atvyko, jie sėdėjo kieme prie šulinio. Buvo ji, A. buvo, L. Š. buvo, o L. su akiniais pabėgo už ūkinio ir paskui jo nebematė. Atvyko pareigūnai, L. su akiniais šoko iš mašinos ir pabėgo, o kol ji atsinešė dokumentus ir atėjo, jis jau buvo pas pareigūnus. Pareigūnai klausė, kas vairavo, sakė, kad L. su akiniais. Kai pareigūnai buvo atvažiavę, tada geriau prisiminė. L. su akiniais pasiūlė ardyti automobilį. Prieš posėdį nekalbėjo su kaltinamuoju. Jie rūkė lauke, o jis atėjo, bet jie nekalbėjo. Sako, kad ne šitas asmuo, kuris vairavo automobilį. Jeigu užsidėtų akinius, tai gal ir tas pats asmuo. Gali klysti, bet gal anas kiek lieknesnis. Posėdžio dieną atpažįsta, tai tas pats L., kuris vairavo mašiną. Posėdžio dieną apie jį davė parodymus. Atpažino jį iš stovėsenos, kaip stovi.

Liudytojas L. Š. teisme parodė, kad kaltinamąjį posėdžio dieną mato antrą kartą. Pirmą kartą matė tada pas jį, o posėdžio dieną - antrą kartą. Birželio 18 dieną šventė gimtadienį. Gyvena (duomenys neskelbtini) su L. K.. Buvo dar kaimynai. Buvo kokie 5-6 žmones. Buvo M. J. - kaimynas, buvo A., jo brolis buvo. A. buvo atėjęs su L. (nurodo į kaltinamąjį L. S.). Kaltinamasis buvo su akinukais. Sugalvojo nuvažiuoti išsimaudyti. Žino, kad atvažiavo su sidabrine mašina, nematė, kas vairavo. Kai atvyko L. su akiniais, jis gėrė alkoholį, gėrė degtinę. Negali pasakyti, kiek išgėrė, nes pats jau buvo gerai girtas. Kiek pamena, nebuvo tarp vyrų kalbos apie automobilį. L. S. sakė, kad automobilis jo. Buvo tokia kalba, kad automobilis yra L. S. draugės ir jie skiriasi, ir reikia jį parduoti. Siūlė pirkti jam tą automobilį už 100 eurų. A. siūlė pirkti. Nepirko, nes jis labai apdaužytas ir jam netiko. Jis buvo visas „subaladotas“, net į šiukšlyną netinkamas. Važiavo maudytis prie ežero, užstrigo ežero pavadinimas. Susėdo į automobilį: jis priekyje, dvi moterys gale, o vairavo L. su akiniais. Nuvyko, maudėsi, prie ežero išgėrė šampano butelį. Gėrė jis, merginos ir L. S.. Išgėrė keturiese butelį. Kai pasimaudė, važiavo į namus, į (duomenys neskelbtini) g. 13. Po maudynių vairavo L., jis pats sėdėjo šalia jo. Grįžtant susprogo padanga, nes užvažiavo ant bordiūro. Grįžo su tuščia padanga. Gal po 5 minučių atvyko pareigūnai, tuo metu buvo kieme, L. irgi kieme, visi buvo kieme. L. S. bandė pasišalinti, bet paskui parėjo į namus. Pareigūnai klausė, kas vairavo, atsakė, kad L. S.. Paskui jis atėjo prie pareigūnų ir pats prisipažino, kad tai jo mašina ir turėjo problemų su sugyventine. Tą dieną, kiek buvo su juo, vairavo tik L. S.. Buvo dar A.. L. buvo visada kartu. Į posėdį atvažiavo su taksi, išlipo prie teismo, parūkė prie laiptų ir atėjo. L. S. jau buvo prie durų, kai jie atvyko. Iki jiems ateinant jis jau buvo ankščiau atėjęs. Tai L. S. vairavo, tik jis posėdyje be akinių. Buvo labai daug išgėrę, patys buvo neadekvatūs.

Nors kaltinamasis L. S. kaltu dėl jam inkriminuojamų kaltinimų neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiosios V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, liudytojų J. L. teisme duoti parodymai, Š. G.-P., D. V., A. J., L. K., L. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

- 2024-06-15 V. G. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2024-06-15 apie 17.30 val. pažįstamas L. S. paprašė jai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelių, kad galėtų pasiimti iš minėto automobilio paliktą liemenę su pinigine. Jai padavus automobilio raktelį, L. S. pavogė jai priklausantį automobilį, kuris stovėjo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jai padaryta 2 000 eurų turtinė žala. Apklausta V. G. parodė, kad 2024-06-15 jai pasiūlė susitikti L. S., su kuriuo yra pažįstama apie vieną mėnesį, susipažino per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, jis pasiūlė jai atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ji sutiko, kartu buvo ir jos vaikas J. G.. Apie 15.00 val. ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur prie gatvės lauke jau laukė pažįstamas L.. Ji jį pasikvietė į jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis jai pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), pirma pavalgyti, o po to pas jį į namus. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, jis pasiūlė jai pasistatyti automobilį prie pat įėjimo, esančio prie plovyklos, kad būtų kuo arčiau įėjimo, ir kadangi buvo prie pat įėjimo laisva vieta, ten ir pastatė minėtą automobilį. Nuėjo papietauti į kavinę, esančią prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus pavadinimo neprisimena. Tuo metu, kai padavėja ruošėsi atnešti sąskaitą, jos vaikas nuėjo kartu su L. nusiplauti rankų. L. S., grįžęs kartu prie jos, prie staliuko, paprašė, kad jam duotų jai priklausančio automobilio raktelius, kad jis galėtų pasiimti liemenę, kurioje yra piniginė ir paminėjo, kad atsiskaitys už maistą grynais pinigais. Iki minėto automobilio L. nuėjo kartu su jos vaiku. Po kelių minučių į kavinę pas ją grįžo tik vaikas ir pasakė jai, kad L. liepė jam grįžti pas ją. Tada paprašė vaiko, kad jis nueitų pažiūrėti, ar L. neišvažiavo, vaikas grįžęs jai pasakė, kad išvažiavo, automobilio nebėra. Tuomet ji pati atsiskaitė kavinėje ir išėjusi prie aikštelės pati įsitikino, kad nebėra jos automobilio ir tuomet iškart skambino L., jis atsiliepė ir pasakė, kad tuoj grįš ir numetė ragelį. Daugiau bandant susisiekti telefonu, jis buvo išjungtas ir iškart suprato, kad jos automobilį pavogė ir iškart skambino į policiją, viskas įvyko apie 17.30 val. Jos sūnus paties fakto, kaip L. išvažiuoja su jos automobiliu nematė, kadangi sūnui buvo pasakyta eiti į „(duomenys neskelbtini)“, ir jis tuo metu ėjo. L. S. buvo minėjęs, kad nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo minėjęs, kad yra nusipirkęs namą (duomenys neskelbtini) su buvusia žmona, tačiau tikslaus adreso irgi nežino. Iš minėto adreso, nuo kurio šiandien L. pasiėmė, kaip jis minėjo, kažkur netoliese gyvena jo draugas. Kur šiuo metu galėtų būti pažįstamas L., nežino. Minėtą automobilį pirko prieš kelis mėnesius, už jį mokėjo 2 000 eurų, todėl patirtą turtinę žalą vertina 2 000 eurų. Prašo surasti jos automobilį pavogusį asmenį, įpareigoti grąžinti automobilį ar atlyginti jai padarytą turtinę žalą bei nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 12-21);

- 2024-07-03 BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) informacija, iš kurios matyti, jog 2024-06-15 17.30 val. gautas pranešėjos V. G. pranešimas, kad pažįstamas L. S. savavališkai pasiėmęs raktelius išvažiavo su jos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laukia pareigūnų PC aikštelėje. Nusikalstamos veikos aprašymo skiltyje nurodoma, kad pilkos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2012 m., L. S. pagrobė paprašęs V. G. automobilio raktelių neva norėdamas pasiimti paliktą liemenę su pinigine. Turtinė žala – 2 000 eurų, turtas nedraustas (1 t., b. l. 22-26);

- 2024-06-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė. Pirmoji automobilio statymo vieta nuo įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 27-32);

- 2024-06-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinis pranešimas „Dėl gauto pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog 2024-06-15 apie 18.10 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyr. tyrėju A. A. ir tyrėja G. D., gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų, kad ką tik pranešėjos pažįstamas L. S., savavališkai pasiėmęs raktelius, išvažiavo su moters automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laukia pareigūnų PC aikštelėje. Atvykus apie 18.17 val. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja V. G., kuri nurodė, kad 2024-06-15 apie 16.30 val. atvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ su L. S., pietaujant jis paprašė pranešėjai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelių nes norėjo pasiimti paliktą liemenę. L. S., gavęs raktelius, pavogė aikštelėje stovėjusį automobilį. Automobilis buvo pastatytas prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, netoli plovyklos, stovėjo pirmose vietose eilėje prie įėjimo. Apžiūrėjus minėto prekybos centro aikštelę, pastebėjo, kad įvykio vieta nefilmuojama. Patikrinus apylinkes, minėtas automobilis nepastebėtas (1 t., b. l. 33-34);

- 2024-07-12 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui, atsisiųsto iš Policijos registruojamų įvykių registro, garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog skambučio data ir laikas 2024-06-15 17:30:48 val., paskambinusi moteris - V. G. sako, jog nori policiją išsikviesti dėl to, kad iš PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), draugas L. S. pavogė jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji davė jam automobilio raktus tam, kad pasiimtų iš automobilio piniginę, bet jis ką tik automobiliu išvažiavo (1 t., b. l. 51-56);

- 2024-06-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog A. R. pateikė PC „(duomenys neskelbtini)“ 2024-06-15 vaizdo kamerų įrašus (1 t., b. l. 58-61);

- 2024-09-30 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2024-06-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtų vaizdo įrašų, darytų 2024-06-15 vaizdo stebėjimo kamerų, esančių PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad filmuojama iš aukštai, vaizdo kamera apsinešusi nešvarumais, todėl matomas vaizdas neryškus. Ant ekrano matoma data ir laikas: 2024-06-15 16.32 val.. Filmuojamas pastato įėjimas. 16.32 val. matoma, kaip prie pastato įėjimo ateina vyras, panašus į L. S.. Jis sustoja ir rūko. Vyras, panašus į L. S., vilki mėlynos spalvos džinsinius šortus (bridžus), juodos spalvos trumpomis rankovėmis maikutę, avi juodos spalvos batus. 16.34 val. matoma, kaip prie įėjimo pribėga berniukas, vilkintis trumpomis rankovėmis raudonos spalvos maikutę, ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos kepurę, vilki tamsios spalvos šortus. Paskui jį ateina moteris, panaši į V. G.. Ji vilki trumpomis rankovėmis juodos spalvos maikutę, juodos spalvos kelnes (tampres). Jie visi įeiną į pastatą. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad filmuojama iš aukštai, vaizdo kamera apsinešusi nešvarumais, todėl matomas vaizdas neryškus. Ant ekrano matoma data ir laikas: 2024-06-15 17.00 val. Filmuojamas pastato įėjimas. 17.26 val. vyras, panašus į L. S., su berniuku išeina pro pagrindines duris ir jie nueina. 17. 27 val. berniukas grįžta į pastato vidų. 17.31 val. matoma iš pastato po pagrindines duris išeinanti moteris, panaši į V. G., su berniuku. Ji kalba telefonu. Peržiūrimi aplankale „(duomenys neskelbtini)“ esantys 80 failų. Visuose failuose filmuojama pastato vidaus bendra erdvė, parduotuvių vitrinos, dalis kavinių ploto (stalai su kėdėmis) ir poilsio zona. Faile „(duomenys neskelbtini)“ 16.35 val. matomi į kavinę ateinantys vyras, panašus į L. S., moteris, panaši į V. G., ir berniukas. Jie nusuka į šoną ir jų nebesimato. Faile „(duomenys neskelbtini)“17.26 val. matomi praeinantys vyras, panašų į L. S., ir berniukas, jie nueina link išėjimo. Faile „(duomenys neskelbtini)“17.30 val. nuo kavinės pusės matyti bėganti su berniuku moteris, panaši į V. G.. Ji pribėga prie žmonių, kurie stovi prie parduotuvės, su jais pakalba ir paskui nueina tiesiai. Daugiau failuose įvykiui reikšmingų vaizdo įrašų nėra (1 t., b. l. 62-64);

- 2024-09-18 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų, parsisiųstų iš policijos informacinės sistemos „Polis“, apžiūra. Faile „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Prie PC „(duomenys neskelbtini)“ stovi V. G.. Pareigūnai prie jos prieina. V. G. sako: „šitoje vietoje stovėjo automobilis ir išvarė“ (visų žodžių nesigirdi). Pareigūnė paklausia, kaip iš jos buvo paimtas automobilio raktelis. V. G. sako: „mes ta prasme susipažinom internetu su juo prieš mėnesį maždaug grubiai, susitikome jau trečią kartą, aš pirmą kartą atvažiavau į (duomenys neskelbtini), jisai pasikvietė susitikti, nuėjome čia pavalgyti, kavinė yra ir jisai sako duok raktą aš piniginę palikau liemenėje, o liemenė buvo mašinoje, sako einu atsinešiu nu ir“. Pareigūnai paprašo nurodyti to asmens duomenis, gyvenamąją vietą. V. G. sako: „jisai man sakė nuomojasi (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jo žmona buvusi (duomenys neskelbtini) gyvena, mes susitikome (duomenys neskelbtini) nu dabar va šiandien ir važiavome čia pavalgyti, sako važiuojam pavalgyti“. V. G. teigia, kad jo telefonas išjungtas. Ji sako: „nes iš pradžių dar paskambinau, sakau kur tu esi, tuoj ateinu, ir aš išbėgau pažiūrėti, jau nėra mašinos, išjungė telefoną“. Pareigūnė paklausia, kokiu adresu buvo (duomenys neskelbtini). V. G. sako: „(duomenys neskelbtini), bet jisai ten ant gatvės manęs laukė“. Pareigūnė pasako, kad paskelbta paieška. V. G. teigia, kad tas asmuo - tai L. S., jam (duomenys neskelbtini) metai. Kad jis taip „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs. V. G. sako, kad pati atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), dabar laukia, kad kažkas atvažiuotų paimti, kad automobilio dokumentai pas ją, automobilis 2012 metų, jis priklauso jai. V. G. pasako L. S. gimimo datą. Ji telefone parodo L. S. nuotrauką. Pareigūnė ją lygina su duomenų bazėje rasta nuotrauka. Aptarinėja L. S. teistumus. Pareigūnas pasako V. G., kad reikės važiuoti į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. V. G. teigia, kad rašys pareiškimą. Pareigūnas pasitikslina, kur stovėjo automobilis. V. G. pasako, kad prie pat pastato, pirmoje eilėje. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Po to V. G. su sūnumi ir pareigūnais atsisėda į tarnybinį automobilį ir nuvažiuoja į policijos komisariatą. Važiuojant V. G. teigia, kad automobilyje vertingų daiktų nebuvo, kad automobilį nusipirko prieš du mėnesius už 2 000 eurų. Su L. S. susipažino per pažinčių programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, stebimas tas pats vaizdas kaip ir faile „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 65-66);

- 2024-08-07 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota V. G. ir L. S. akistata. V. G. į klausimą - kokie jos ir L. S. tarpusavio santykiai - atsakė, kad yra pažįstami, draugu jo įvardyti negali. Su juo susipažino 2024 m. gegužės mėnesį, lygtai 22 dieną, per pažinčių programėlę „(duomenys neskelbtini)“. L. S. pas ją į namus atvažiavo 2024-05-25. Prabuvo dvi dienas. Po to gegužės 30 d. L. atvažiavo pas ją. Prabuvo keturias dienas. Pirmą kartą pas L. jo kvietimu į (duomenys neskelbtini) atvažiavo 2024-06-15. L. jai teigė, kad yra išsiskyręs su žmona ir ieško draugės. Planavo kartu gyventi, bendravo intymiai. Patiko jis jai, bet meilės nebuvo, galbūt per mažai laiko jį pažinojo. Ir tikrai nepamena, kad L. būtų sakiusi, jog viską padarys dėl jo, kad jis tik būtų su ja. Ir tikrai nebuvo jokios kalbos, kad ji jam automobilį dovanos ar juo duos naudotis. L. S. į klausimą - ar suprato, ką teigia V. G., ar sutinka su jo parodymais – atsakė, kad suprato, bet sutinka iš dalies. Dėl bendravimo sutinka su viskuo, ką pasakė V. . Tik nori paminėti, kad 2024-06-15 važiuojant su V. G. jos automobiliu į (duomenys neskelbtini), ji jam sakė, kad padarys bet ką, kad tik būtų su ja. Su V. kalbėjo apie bendrą gyvenimą kartu, buvo visokių kalbų, bet vienas kitą dar per mažai pažinojo, kad kažką planuoti į priekį. V. simpatizavo, bet jos įsimylėjęs nebuvo. Su V. bendraudavo telefonu, kaip ji minėjo, susitikinėjo, bendravo intymiai. Iš jos materialinės naudos nesiekė. Yra vedęs, bet su žmona kartu kurį laiką negyveno. Vėliau su žmona susitaikė ir dabar gyvena kartu. V. G. į klausimą - prie kokių aplinkybių 2024-06-15 pas L. S. atsirado jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis bei kodėl L. S. naudojosi jos automobiliu? – atsakė, kad 2024-06-15 apie 16.30 val. su L. S. ir sūnumi J. G. nuvažiavo automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į PC „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Minėtą automobilį vairavo ji, nors L. S. prašė duoti pavairuoti automobilį, bet nedavė, nes jis buvo neblaivus. Automobilį pastatė PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pat įėjimo į prekybos centrą. Visi nuėjo į kavinę pavalgyti. Jau baigiant valgyti, L. jai pasakė padavėjos paprašyti sąskaitos ir dar pasakė, kad jam duotų automobilio raktelius, nes automobilyje paliko liemenę, kurioje buvo piniginė. Paminėjo, kad apmokės kavinės sąskaitą, pasakė, jog pasakytų, kad mokės grynais pinigais. Suprato, kad L. nori iš automobilio pasiimti piniginę. Automobilio raktelius padavė sūnui J. ir L. kartu su J. išėjo. Po kelių minučių grįžo vienas J., kurio paklausus, kur automobilio rakteliai, šis pasakė, kad L. iš jo paėmė automobilio raktelius ir liepė jam grįžti atgal pas ją. Tada liepė sūnui nubėgti pažiūrėti, ar L. yra prie automobilio. Sūnus nubėgo ir greit sugrįžęs pasakė, kad automobilio ir L. nebėra. Tada L. paskambino ir paklausė, kur jis yra. Jis pasakė, kad tuoj ateis ir padėjo ragelį. Daugiau jam neprisiskambino, nes jo telefonas buvo išjungtas. L. jos neprašė paskolinti automobilio tam, kad susitvarkytų asmeninius savo reikalus. Jis savavališkai jos automobilį paėmė, tai traktuoja kaip vagystę. Automobilio dokumentai buvo pas ją. Jei jam būtų davusi automobilį naudotis, tai būtų davusi ir automobilio dokumentus. Be to, nebūtų kvietusi policijos. Buvo atvykusi iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nieko nepažinojo, be to, buvo su mažamečiu vaiku, todėl nemano, kad būtų L. davusi automobilį šiaip naudotis neribotam laikui. Jis juk su ja nebandė susisiekti dėl automobilio grąžinimo. Pati L. nepriskambino, nes jo telefonas buvo išjungtas. Per „(duomenys neskelbtini)“ su L. negalėjo susisiekti, nes jis buvo ją užblokavęs. Jos vyresnysis sūnus per „(duomenys neskelbtini)“ bandė susisiekti su L., jam rašydamas žinutes, bet L. į tai nereagavo. Ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki vagystės jokių apgadinimų nebuvo. L. S. į klausimą - ar suprato, ką teigia V. G., ar sutinkate su jos parodymais? – atsakė, kad suprato, nesutinka. Tarp jo ir V. jokio pokalbio nebuvo, kas apmokės kavinės sąskaitą. V. paprašė, kad ji jam duotų automobilį susitvarkyti vienam reikalui. V. ir davė jam automobilio raktelius. Padavė V. jam į rankas automobilio raktelius, o ne savo sūnui. Nekalbėjo apie tai, kada jai grąžins automobilį, nors pats planavo jį grąžinti tą patį vakarą. Su V. sūnumi nuėjo iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiesiog V. sūnus jam pasakė, kad jį iki automobilio palydės. Tai kartu iki jo ir nuėjo. Buvo blaivus. Automobilio tikrai nesiekė užvaldyti, jį parduoti. Kur važiavo automobiliu, nesakys, tai su įvykiu nesusiję. Neužilgo jam paskambino V. , bet nesuprato, ką kalbėjo. Susitvarkęs asmeninius reikalus pastebėjo, kad yra pametęs piniginę ir telefoną, todėl negalėjo susiekti su V. ir negalėjo grąžinti automobilio, nes nežino, kur ji yra. Į PC „(duomenys neskelbtini)“ sugrįžti nepagalvojo. Kitą dieną ir kitomis dienomis su V. taip pat negalėjo susisiekti, nes, kaip minėjo, buvo pametęs telefoną, negalėjo ir prie „(duomenys neskelbtini)“ prisijungti iš kitur, nes neprisiminė slaptažodžių, V. mintinai telefono numerio nežinojo. Automobilį būtų grąžinęs tada, kai būtų susisiekęs su V., bet automobilio nespėjo grąžinti, nes policijos pareigūnai jį vėliau paėmė. Nepagalvojo, kaip V. grįš namo. Mano, kad V. jam kerštauja, jog buvo grįžęs pas savo žmoną, todėl ir kreipėsi į policiją ir apkaltino jį automobilio vagyste. Dar nori paminėti, kad su V. trumpam buvo nutraukęs santykius, kokią savaitę laiko nebendravo. Buvo grįžęs pas žmoną. Tai vyko prieš 1,5 savaitės iki šio įvykio. Tai V. jo žmonai siuntė kažkokias nuotraukas, susijusias su juo, bendravo su ja telefonu. L. S. į klausimą - kiek laiko naudojosi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)? – atsakė, kad parą laiko juo naudojosi, o paskui jį paliko (duomenys neskelbtini) kaime, šalia namo, prie gatvės, tikslaus adreso nežino. Prie draugo pažįstamo (vardo, pavardės nežino) namo. Automobilio raktelius paliko užvedimo spynelėje, kad, esant reikalui, jį galėtų patraukti. Pats asmeniškai niekam juo nedavė naudotis. Minėtu automobiliu į eismo įvykį patekęs nebuvo. V. G. į klausimą - ar yra bendravusi su L. S. žmona? – atsakė, kad taip, tai buvo birželio 14 d. Ji skambino L., bet atsiliepė jo žmona, kuri teigė, kad su L. nėra išsiskyrusi, kad buvo apsipykę, todėl kurį laiką kartu negyveno. Nors pat L. santykių pradžioje jai teigė, kad yra išsiskyręs. Jo žmonai pasakė, kad su L. bendrauja ir viskas linksta link rimtų santykių. L. žmona paklausė, ar buvo tarp L. ir jos seksas, pasakė, kad buvo, kad L. ne kartą pas ją į namus buvo atvažiavęs. Jai į „(duomenys neskelbtini)“ nusiuntė nuotrauką, kur L. pas ją guli lovoje. Dar tos dienos vakarą L. pats skambino ir pasakė, kad jo žmona jam iškvietė policiją ir jį išvarė iš namų. 2024-06-15 ryte L. ją pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas jį. Mano, kad jis iš anksto suplanavo pavogti jos automobilį, kerštaudamas už tai, kad atskleidė jo žmonai jų santykius. L. S. į V. G. klausimą - kodėl nesusimokėjo kavinėje už savo maistą, kodėl ji turėjo už jį sumokėti? – atsakė, kad nežino. L. S. į V. G. klausimą - jei su ja neturėjo galimybės susisiekti, kodėl automobilio neatvarė pas ją į namus? – atsakė, kad neturėjo tam laiko. V. G. į L. S. klausimą - kokiu tikslu atvažiavo pas jį? – atsakė, kad todėl, jog ją jis pakvietė susitikti (2 t., b. l. 147-152).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, o teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Antai, vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-61-489/2018). Taigi, vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019). Taigi, nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Be to, kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste, arba jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-406-507/2016, 2K-406-507/2016). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad nors vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-244-303/2018, 2K-251-495/2020, 2K-219-495/2022), bet vis dėlto, nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018).

Taigi, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiūrėti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį pasiima (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-696/2016, 2K-4-387/2023). Kita vertus, teismų praktikoje vagyste (arba turto pagrobimu) paprastai nepripažįstamos tam tikros situacijos, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, yra nusistovėjusi praktika, kad savininkas leidžia jam tuo turtu naudotis (pvz., savininkas leidžia automobiliu naudotis šeimos nariui, draugui ar pažįstamam asmeniui), turtas yra ginčo objektas (pvz., sutuoktinių, bendraturčių ir pan.) arba turtą, laikinai juo naudojantis (važiuojant automobiliu), siekiama perduoti savininkui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2006, 2K-108/2013, 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatuoja, kad tais atvejais, kai svetimą turtą (pvz., automobilį), norėdamas juo pasinaudoti ir neturėdamas tikslo pasisavinti, tačiau būdamas abejingas jo likimui (gali jį išmesti, atiduoti, palikti bet kur ir pan.), be turto savininko sutikimo ar jam nežinant užvaldo asmuo, kurio su turto savininku nesieja jokie šeimos, darbo, sutartiniai ar panašūs santykiai, ir tarp jų nėra (nebuvo) nusistovėjusi praktika, leidžianti naudotis svetimu turtu savininkui sutikus, tokia veika paprastai kvalifikuotina kaip vagystė. Tačiau tokiu atveju į asmens tikslo pasisavinti svetimą daiktą neturėjimą gali būti atsižvelgiama sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-511/2023).

Kaltinamasis L. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrobė, V. G. automobilį jam paprašius pati davė, o V. G. nurodo priešingai, nes ji jam pati yra pasakojusi, kad ne iš vieno vyro tokiu būdu išsivilioja pinigus. Paaiškino, kad su V. G. iki įvykio bendravo apie mėnesį. Buvo nuvykęs du kartus pas ją, o nagrinėjamas atvejis - trečiasis. V. G. atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) su vaiku, jį pasiėmė jį ir jie trise atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti ir papietauti. V. G. savo sprendimu automobilį, kurį vairavo pati, pastatė prekybos centro aikštelėje, šalia išėjimo. Pavalgius jis paprašė automobilio, nes jam reikėjo susitvarkyti asmeninius reikalus, tačiau kokius reikalus, nesakė ir V. G. jam geranoriškai padavė automobilio raktelius. Nebuvo V. G. nurodęs, kad jam reikia kažkokius daiktus pasiimti iš automobilio ir ji jo neklausė, kada grąžins automobilį, o V. G. vaikas jį tik palydėjo iki automobilio. Vėlai vakare susitvarkęs asmeninius reikalus, tą pačią dieną pametė telefoną, o atmintinai V. G. numerio neprisiminė, todėl jai nieko nepranešė. V. G. paskambinus jam ir paklausus, kada grįš, pasakė, kad neužilgo, o paskui pametė telefoną ir nežino, ar ji bandė jam skambinti, kada grįš, nesitarė. Kitu kartu jau nurodo, kad V. G. neklausė, kada jis grįš. Automobilio į (duomenys neskelbtini) neatvarė, nes dvi dienas su draugu gėrė. Per kelias dienas planavo nusipirkti naują telefoną ir pranešti, o kad galėjo pranešti iš draugo telefono, nepagalvojo. Nurodė, kad automobilį planavo kažkada grąžinti, tik nežino kada. Pasinaudojus automobiliu, jį pastatė prie draugo namų (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena ir juo nebesinaudojo. Pas draugą nakvojo visas tris naktis - 15 d., 16 d., 17 d. Kas automobiliu naudojosi, nežino, tik byloje skaitė, kad buvo sugadintas. Kaip V. G. turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), nežino, apie tai nekalbėjo ir nesitarė. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. S. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės taip pat (pirmos apklausos metu - 2024-06-19 parodymus apie įvykio aplinkybes duoti atsisakė (2 t., b. l. 121-123)), o antros apklausos metu – 2024-07-22 kaltę neigė, paaiškindamas, kad automobilio jis nevogė, kad būnant kavinėje jis V. G. paprašė automobilį jam paskolinti asmeninių reikalų susitvarkymui ir ji jam automobilio raktelius davė geranoriškai, be to, V. G. jam sakiusi, kad viską dėl jo padarys, kad tik jis su ja būtų, gyventų, dėl jo gali ir automobilį atiduoti, bet ką padaryti; kad V. G. iki nagrinėjamo įvykio pažinojo apie mėnesį laiko, buvo kelis kartus susitikę, dažnai susiskambindavo, tačiau su ja rimtų santykių neplanavo; kad jis tikrai V. G. nesakė, jog nori pasiimti iš automobilio savo liemenę, kurioje yra piniginė, ir neminėjo, kad apmokės sąskaitą kavinėje už maistą; kad iki automobilio V. G. sūnus jį tik palydėjo; kad pasiskolinus automobilį ji jo neklausė, kada grąžins ir konkretaus grąžinimo termino jis jai irgi neminėjo; kad išvažiavus iš kavinės jam paskambino V. G. ir pasakė „palauk“, tačiau jis nesuprato, ko ji norėjo ir tą vakarą pametė telefoną su pinigine, todėl ji su juo susisiekti negalėjo, tačiau galėjo parašyti per „(duomenys neskelbtini)“; kad mano, jog V. G. taip kalba iš keršto, nes jis su ja nenorėjo gyventi ir grįžo pas žmoną (2 t., b. l. 137-140), tačiau teismas su tokiais kaltinamojo paaiškinimais nesutinka ir juos atmeta, vertindamas kaip siekį atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius jo duotus paaiškinimus vieningai paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Antai nukentėjusioji V. G. apie įvykio aplinkybes analogiškai pasakojo viso proceso metu - tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kas rodo jos parodymų nuoseklumą, be to, jos parodymus neabejotinai patvirtina ir visi kiti byloje esantys bei teisme ištirti įrodymai, todėl teismas remiasi jais visa apimti. Teisme nukentėjusioji parodė, kad su L. S. bendravo apie mėnesį, savaitę bendravo telefonu, gegužės mėnesį buvo atvykęs pas ją į namus. (duomenys neskelbtini) buvo trečiasis susitikimas. Birželio 15 dieną L. S. pakvietus atvykti į (duomenys neskelbtini), ji jam paskambino, tačiau atsiliepė jo žmona ir žmonai pasakė, kad su L. S. bendrauja, nusiuntė nuotraukas. Susitarė su L. S. susitikti. Atvyko į (duomenys neskelbtini) su mažamečiu sūnumi, jis pasiūlė miegoti pas jį, bet prieš tai pasiūlė važiuoti pavalgyti. Pavalgyti atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė šalia įėjimo, nes jis sakė statyti arčiau, kad nereikėtų toli eiti. Renkantis valgį iš meniu, sakė kainų nežiūrėti, nes mokės jis. Pavalgius L. S. jos paprašė duoti automobilio raktus, nes paliko liemenę, o liemenėje piniginę ir išeidamas pasakė, kad mokės grynais. Jai dėl to kilo įtarimas, todėl sūnui liepė eiti kartu su juo. Raktą padavė sūnui, nes vaikas automobilį mokėtų užrakinti, bet parbėgęs verkdamas sūnus pasakė, kad L. jam liepė duoti raktą ir grįžti, o pats išvažiavo. Skambino jam, tačiau telefonas buvo išjungtas, apmokėjo sąskaitą ir išėjusi į lauką mašinos neberado, tada skambino policijai. Susiekti su juo daugiau nebepavyko. Parašyti per „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo, nes jis ją užblokavo. Jos su vaiku tą vakarą atvažiavo parsivežti (duomenys neskelbtini) gyvenantis sūnus J. L., kuris irgi bandė jam rašyti, kad grąžintų automobilį. Gyventi kartu L. S. nesiūlė, automobilio jam neskolino, buvo viena su mažamečiu vaiku svetimame mieste, paliko be automobilio, artėjo vakaras, vaikas lengvai apsirengęs, abu buvo šoke. O kad L. S. neturi teisės vairuoti, nežinojo, nes pas ją į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė analogiškai, kad L. S. jai pasiūlė susitikti ir atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Kartu su vaiku J. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) sutartu adresu, kur jau laukė jos pažįstamas L.. Pasikvietė jį į jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis jai pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pavalgyti, o po to pas jį į namus. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) pavalgyti automobilį, V. S. pasiūlė pasistatyti prie pat įėjimo, kad būtų kuo arčiau, todėl, radusi laisvą vietą, minėtą automobilį pasistatė. Kavinėje papietavus, L. S. paprašė duoti jam automobilio raktelius, kad jis galėtų pasiimti automobilyje paliktą liemenę, kurioje buvo piniginė, ir paminėjo, kad už maistą atsiskaitys grynaisiais. Iki automobilio L. S. ėjo kartu su jos vaiku, tačiau netrukus grįžęs vaikas informavo, kad L. liepė jam grįžti. Paprašius vaiko nueiti pažiūrėti, ar L. neišvažiavo, vaikas grįžęs pasakė, kad išvažiavo, nes automobilio nebėra. Atsiskaičiusi kavinėje išėjo prie aikštelės ir pati įsitikino, kad jos automobilio nebėra, tuomet iškart skambino L., kuris atsiliepęs pasakė, jog tuoj grįš ir numetė ragelį. Susisiekti su juo telefonu daugiau nebepavyko, telefonas buvo išjungtas, todėl iškart suprato, kad jos automobilį pavogė ir iškart skambino į policiją. Kaip L. išvažiavo jos automobiliu, sūnus nematė, kadangi jam buvo pasakyta grįžti pas ją (1 t., b. l. 12-20). Tokius nukentėjusiosios parodymus atitinka ir liudytojo J. L. teisme duoti parodymai, kad žino situaciją, jog L. S. pasisavino jo motinos V. G. automobilį, nes ji pati jam apie tai papasakojo. Žino, kad motina nuvyko pas jį į svečius (duomenys neskelbtini), o ten iš prekybos centro aikštelės L. S. išvažiavo jo motinos automobiliu. Žino, kad jie ten valgė, kad L. S. paprašė mašinos raktelių tam, kad galėtų nueiti pasiimti savo piniginę ir sumokėti už pietus. Raktelius davė jo mažamečiui broliui, bet brolis grįžo ir be raktelių, ir be L. S.. Jis važiavo parsivežti jos ir savo mažamečio brolio. Atvyko prie policijos komisariato, kur rado stipriai susinervinusią motiną ir brolį. Pakeliui namo motina graudinosi, buvo išsigandęs ir brolis. Motinai pasakojant įvykio aplinkybes, ji nei karto nepaminėjo, kad davė raktelius L. S. gera valia, kad susitvarkytų kažkokius reikalus. Motinai nepavyko susiekti su L. S. ir grįžus į (duomenys neskelbtini). Jis pats per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ taip pat bandė išsiųsti jam žinutę, kad grąžintų automobilį ar kažkaip išsipirktų, bet iki šiol atsakymo negavo. Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje esančios informacijos matyti, kad 2024-06-15 17.30 val. gautas pranešėjos V. G. pranešimas, jog pažįstamas L. S., savavališkai pasiėmęs raktelius, išvažiavo su jos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laukia pareigūnų PC aikštelėje. L. S. automobilį pagrobė paprašęs V. G. automobilio raktelių neva norėdamas pasiimti jame paliktą liemenę su pinigine (1 t., b. l. 22-26). 2024-07-12 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo apžiūra taip pat liudija, kad paskambinusi V. G. sako, jog nori išsikviesti policiją, nes iš PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), draugas L. S. pavogė jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padavė jam automobilio raktus tikslu, kad pasiimtų iš automobilio piniginę, bet jis automobiliu išvažiavo (1 t., b. l. 51-56). Byloje esančiuose įvykio vietos vaizdo kamerų įrašuose, kurių apžiūra įforminta 2024-09-30 apžiūros protokolu, taip pat užfiksuota, jog bylai reikšmingu laiku ir vietoje randasi vyras, panašus į L. S., moteris, panaši į V. G., su berniuku (byloje nustatyta, kad tai L. S., V. G. ir V. G. sūnus J. G.). Matyti, kad 17.26 val. L. S. su berniuku išeina pro pagrindines duris ir jie nueina; 17.27 val. berniukas grįžta į pastato vidų; 17.30 val. nuo kavinės pusės matyti bėgantis berniukas su V. G., kuri pribėgusi prie žmonių, stovinčių prie parduotuvės, su jais pakalba ir paskui nueina; 17.31 val. iš pastato po pagrindines duris išeina V. G. su berniuku, ji kalba telefonu (1 t., b. l. 62-64). Šie vaizdo įrašai nepaneigiamai patvirtina nukentėjusiosios V. G. nurodomą nuoseklią įvykio versiją, kad kaltinamasis savavališkai pasišalino nukentėjusiajai priklausančiu automobiliu, kad tai supratusi ji bandė jį vytis, jo ieškojo, iškart skambino policijai. Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, kurių apžiūra užfiksuota 2024-09-18 kitų objektų apžiūros protokole, taip pat liudija, jog į įvykio vietą atvykus pareigūnams, rado laukiančią V. G., kuri pareigūnams nurodė, iš kurios vietos išvarė stovėjusį jai priklausantį automobilį. Parodė, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pirmą kartą, susitikti pasikvietė pats L. S., nuėjo į kavinę pavalgyti, o kavinėje jos paprašė duoti jam raktą, nes automobilyje palikęs liemenę, kurioje buvo piniginė, sakė, kad eina jos atsinešti. V. G. nurodė, kad L. S. telefonas išjungtas, kad iš pradžių dar pavyko jam paskambinti ir paklausti, kur jis randasi, atsakė, kad tuoj ateina, tada ji išbėgo pažiūrėti, bet mašinos jau nebebuvo, o telefonas išjungtas. Pareigūnams V. G. paaiškino, kad pati atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir dabar laukia, kad kažkas atvažiuotų jos pasiimti, kad automobilio dokumentai pas ją, automobilis priklauso jai (1 t., b. l. 65-66). 2024-06-15 pareigūno V. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko pranešėja V. G., kuri nurodė, kad 2024-06-15 apie 16.30 val. atvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ su L. S., pietaujant jis paprašė jai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelių, nurodęs, kad nori pasiimti automobilyje paliktą liemenę, o gavęs raktelius L. S. aikštelėje, prie pastato įėjimo stovėjusį automobilį pavogė (1 t., b. l. 33-34). Iš 2024-08-07 akistatos protokolo taip pat matyti, kad V. G. įvykio aplinkybes nurodo tapačiai, jog su L. S. susipažino 2024 m. gegužės mėnesį internetu per pažinčių programėlę. Iki nagrinėjamo įvykio buvo susitikę du kartus jos namuose, o pas L. S. pirmą kartą jo kvietimu į (duomenys neskelbtini) atvažiavo 2024-06-15. Jai L. S. teigė, kad yra išsiskyręs su žmona ir ieško draugės. Planavo kartu gyventi, bendravo intymiai. Jis jai patiko, bet meilės nebuvo ir tikrai nepamena, kad jam būtų sakiusi, jog viską dėl jo padarys, kad tik su ja būtų, kaip ir nebuvo jokios kalbos, kad ji jam automobilį dovanos ar duos juo naudotis. Nurodė, kad 2024-06-15 apie 16.30 val. su L. S. ir sūnumi J. G. nuvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vairavo ji, nors L. S. prašė duoti pavairuoti automobilį, bet nedavė, nes jis buvo neblaivus. Automobilį pastatė PC „(duomenys neskelbtini)s“ automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pat įėjimo į prekybos centrą. Visi nuėjo į kavinę pavalgyti. Baigiant valgyt, L. S. jai pasakė padavėjos paprašyti sąskaitos ir paprašė duoti automobilio raktelius, nes automobilyje paliko liemenę, kurioje buvo piniginė. Paminėjo, kad apmokės kavinės sąskaitą grynais pinigais. Taip suprato, kad L. S. nori iš automobilio pasiimti piniginę. Automobilio raktelius padavė sūnui J. ir L. S. kartu su J. išėjo. Po kelių minučių grįžęs vienas vaikas pasakė, kad L. S. iš jo paėmė automobilio raktelius ir liepė jam grįžti atgal pas ją. Liepė sūnui nubėgti pažiūrėti, ar L. S. yra prie automobilio. Sūnus nubėgo ir greit sugrįžęs pasakė, kad automobilio ir L. nebėra. Tada L. paskambino ir paklausė, kur jis yra. Šis pasakė, kad tuoj ateis ir padėjo ragelį. Daugiau jam nebeprisiskambino, nes jo telefonas buvo išjungtas. L. S. paskolinti automobilio susitvarkyti asmeninius reikalus jos neprašė, automobilį paėmė savavališkai ir traktuoja kaip vagystę. Automobilio dokumentai buvo pas ją ir jeigu jam būtų davusi automobilį naudotis, tai būtų davusi ir automobilio dokumentus. Be to, nebūtų kvietusi policijos. Juo labiau, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) rajono su mažamečiu vaiku, (duomenys neskelbtini) nieko nepažinojo, todėl nemano, kad L. S. būtų davusi automobilį šiaip naudotis neribotam laikui. Susisiekti su ja dėl automobilio grąžinimo nebandė, pati L. S. nepriskambino, nes jo telefonas buvo išjungtas, per „(duomenys neskelbtini)“ susisiekti negalėjo, nes jis buvo ją užblokavęs, vyresnysis sūnus per „(duomenys neskelbtini)“ taip pat bandė susisiekti su L. S., rašė jam žinutes, bet L. S. į tai nereagavo. Jos manymu, L. S. buvo suplanavęs pavogti jos automobilį, kerštaudamas už tai, kad atskleidė jo žmonai jų santykius, kadangi pats L. S. santykių pradžioje teigė, jog yra išsiskyręs, o jam 2024-06-14 paskambinus ir atsiliepus jo žmonai, jai papasakojo, kad L. S. ir ji artimai bendrauja, kad santykiai krypsta rimta kryptimi, dar jai į „(duomenys neskelbtini)“ nusiuntė nuotrauką, kur L. S. guli jos lovoje, o tos dienos vakarą L. S. pats skambino ir pasakė, kad jo žmona jam iškvietė policiją ir jį išvarė iš namų, o 2024-06-15 ryte jis pakvietė V. G. atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas jį. Kai tuo tarpu L. S. akistatos metu V. G. dėstomas įvykio aplinkybes neigė, nurodydamas, kad 2024-06-15 važiuojant su V. G. jos automobiliu į (duomenys neskelbtini), ši jam sakė, kad padarys bet ką, kad tik būtų su ja. Kalbų apie bendrą gyvenimą su V. G. buvo visokių, bet į priekį neplanavo, tačiau su ja susitikinėjo, bendravo intymiai. Materialinės naudos iš jos nesiekė. Yra vedęs, su žmona kartu kurį laiką negyveno, bet vėliau su žmona susitaikė ir gyvena kartu. Parodė, kad tarp jos ir V. G. jokio pokalbio, kas apmokės kavinės sąskaitą, nebuvo. Automobilio paprašė tam, kad susitvarkytų vieną reikalą. Automobilio raktelius padavė jam į rankas, o ne savo sūnui. Apie tai, kada grąžins automobilį, nekalbėjo, nors jis pats planavo jį grąžinti tą patį vakarą. Su V. G. sūnumi nuėjo iki automobilio, nes tiesiog berniukas jam pasakė, kad jį iki automobilio palydės. Buvo blaivus. Automobilio tikrai nesiekė užvaldyti, jį parduoti. Kur važiavo automobiliu, nesakys, tai su įvykiu nesusiję. Kai jam paskambino V. G., nesuprato, ką ji kalbėjo, o susitvarkęs asmeninius reikalus pastebėjo, kad yra pametęs piniginę ir telefoną, todėl su V. G. susiekti negalėjo ir negalėjo grąžinti automobilio, nes nežinojo, kur ji yra. Į PC „(duomenys neskelbtini)“ sugrįžti nepagalvojo. Kitą dieną ir kitomis dienomis susisiekti negalėjo taip pat, nes buvo pametęs telefoną, negalėjo ir prie „(duomenys neskelbtini)“ prisijungti iš kitur, nes neprisiminė slaptažodžių, V. G. telefono numerio mintinai nežinojo. Automobilį būtų grąžinęs, kai būtų susisiekęs su ja, bet automobilio nespėjo grąžinti, nes policijos pareigūnai jį paėmė. O automobilio neatvarė pas ją į namus, į (duomenys neskelbtini) rajoną, nes neturėjo tam laiko. Kaip V. G. grįš namo, nepagalvojo. Automobiliu naudojosi parą laiko, paskui jį paliko (duomenys neskelbtini) kaime, šalia namo, prie gatvės, tikslaus adreso nežino, prie pažįstamo draugo, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, namo. Automobilio raktelius paliko užvedimo spynelėje, kad, esant reikalui, jį galėtų patraukti. Mano, kad V. G. jam kerštauja dėl grįžimo pas savo žmoną, todėl ir kreipėsi į policiją bei apkaltino jį automobilio vagyste (2 t., b. l. 147-152). Kaltinamojo versiją, kad turėjo ketinimą automobilį grąžinti, tik nežinojo tiksliai kada, paneigia ir vieningi liudytojų A. J., L. K., L. Š. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai. Minėti liudytojai teigė, kad L. S. jiems pasakęs, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, paskui, kad priklauso jo draugei, su kuria skiriasi, ir automobilį reikia parduoti, siūlė pirkti automobilį už 100 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai tvirtino analogiškai (išskyrus A. J., kuri nurodė, jog dėl girtumo neprisimena, ar L. S. buvo pasakojęs, kam jis priklauso (2 t., b. l. 15-18), tačiau teisme jau nurodė, kad kaltinamasis sakė, kad tai jo automobilis), o L. Š. dar nurodė, kad L. S. buvo siūlęs, jog nusipirkęs automobilį galės jį išardyti ir parduoti detalėmis (2 t., b. l. 3-6, 9-12).

Kaip matyti, visi aukščiau aptarti įrodymai kaltinamojo L. S. pateiktą versiją, kad jis V. G. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė su V. G. žinia, jai leidus ir ketino jį grąžinti, t. y. tik pasiskolino be konkretaus grąžinimo termino, paneigia. Anaiptol, išnagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad jokio turto savininko sutikimo dėl pasinaudojimu turtu, neva vieno asmeninio reikalo susitvarkymui, nebuvo, taip pat nebuvo ir tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, nusistovėjusios praktikos, kad savininkas leidžia jam tuo turtu naudotis (L. S. ir V. G. pažįstami buvo vos apie mėnesį, susitikę iki įvykio buvo tik du kartus, jokių duomenų apie L. S. naudojimosi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvejų per tą laiką nėra, anaiptol, V. G., kaip pati nurodė, su panašia situacija jau gyvenime buvo susidūrusi, todėl L. S. paprašius automobilio raktelių, jų jam į rankas nedavė, o padavė sūnui, kurį siuntė eiti kartu su juo, nes L. S. nepasitikėjo). Bylos medžiaga neabejotinai liudija, kad V. G. jai priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam niekaip patikėjusi nebuvo – nei dėl laikino pasinaudojimo, nei dėl nusistovėjusios praktikos leidžiant turtu pasinaudoti. Matyti, kad automobilio dokumentų kaltinamajam ji neperdavė, tai įrodo 2024-07-03 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog V. G., o ne kaltinamasis L. S., pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (1 t., b. l. 160-166), kas leidimo pasinaudoti automobiliu atveju ir dar neapibrėžtam terminui jau savaime atrodo nelogiškai. Be to, supratusi, kad automobilį pavogė, bėgo į aikštelę įsitikinti, ar tikrai nebėra automobilio, tada iškart pranešė policijai, skambino kaltinamajam paklausti, kur jis yra, kuris atsiliepęs pasakė, kad tuoj ateis, tačiau netrukus telefoną visai išjungė, užblokavo ir per „(duomenys neskelbtini)“, susisiekti su V. G. L. S. dėl automobilio grąžinimo niekaip nesistengė, net nebandė to daryti, išvažiavo nepasidomėdamas, kaip V. G. su mažamečiu vaiku grįš namo – iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajoną, juo labiau žinodamas, kad jie atvyko kaip svečiai, laikinai viešnagei ir atvyko būtent V. G. automobiliu. Dar daugiau, proceso metu nepasitvirtino ir kaltinamojo versija, kad neva pasiskolintą automobilį ketino tikrai grąžinti, tik nežinojo tiksliai kada, kadangi liudytojų A. J., L. K., L. Š. duoti parodymai apie siūlymą automobilį iš jo pirkti ir parduoti detalėmis niekaip to nepatvirtina. Taigi, kaltinamasis L. S. nagrinėjamoje situacijoje buvo visiškai įsitikinęs, kad grobia kito asmens, t. y. V. G. priklausantį turtą, turto savininko sutikimo naudotis tuo turtu neturėjo, pasinaudojimo automobiliu sąlygų ir termino aptarta nebuvo, ketinimų grąžinti jokių nebuvo, automobilio raktelius išviliojo melagingai nurodydamas, kad neva eina atsinešti piniginės iš automobilyje paliktos liemenės, o išėjęs nebegrįžo. Tolimesni kaltinamojo veiksmai tik dar labiau rodo, kad automobilį iš V. G. grobė sąmoningai, turėdamas apibrėžtą tyčią taip pasielgti, nes paskambinus V. G. telefonu ir paklausus, kur jis randasi, atsakė, kad tuoj ateis, tačiau telefoną vėliau visiškai išjungė (aiškindamas, kad telefoną pametė), susisiekimą per „(duomenys neskelbtini)“ su V. G. užblokavo, su ja pats susisiekti niekaip nebandė, anaiptol, jos skambutį dėl pasiteiravimo, kur jis yra, aiškino kaip nesupratimą, ko ji klausia, paskui, nurodydamas, kad telefoną neva pametė, todėl susisiekti su ja ir jos informuoti nebuvo įmanoma, kas, teismo vertinimu, visų aplinkybių kontekste atrodo ne tik kad neįtikinamai, bet ir labai neatsakingai bei lengvabūdiškai, nes, žinodamas, kad V. G. atvyko su mažamečiu vaiku, kaltinamasis net nepasiteiravo, kokiu būdu jie grįš namo, ir dar į kito miesto rajoną. Pažymėtina, kad šių laikų informacinės technologijos leidžia eilę būdų, kaip su asmeniu susisiekti, todėl net ir telefono pametimo atveju kelio susisiekti su reikiamu asmeniu neužkerta. Automobilį nugabenti į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, kaip jis pats aiškino, nesugalvojo, paaiškindamas, kad neturėjo tam laiko, kad dvi dienas su draugu gėrė, kaip ir nesugalvojo susisiekti su ja per tuos pačius draugus, esančius „(duomenys neskelbtini)“. Neprisiminimas savo „(duomenys neskelbtini)“ slaptažodžio (kaip aiškino kaltinamasis) tokio elgesio vėlgi niekaip nepateisina, kadangi sukontaktuoti su reikiamu asmeniu visada galima iš bet kurio telefono ar kompiuterio. Galimybių susiekti su ta pačia policija ar kita institucija ir informuoti apie susiklosčiusią situaciją - taip pat vienas iš būdų, tačiau akivaizdu, kad automobilio grobimas buvo sąmoningas ir apgalvotas veiksmas, dėl ko bet koks susisiekimo būdas buvo sąmoningai tiek blokuojamas, tiek apskritai jo neieškoma. Dar daugiau, išvažiavus automobiliu iš aikštelės ir netrukus sulaukus V. G. skambučio, teigė, kad priežasties - dėl ko ji skambino, nesupratęs, tačiau ir išsiaiškinti priežasties perskambinus ar kitaip su ja susisiekus niekaip nebandė, taip pat bandymas automobilį parduoti, melagingai nurodant kitiems asmenims esant automobilio savininku arba draugu automobilio savininkės, su kuria skiriasi ir nenori, kad skyrybų atveju iš jo atimtų automobilį, visos šios aplinkybės vienareikšmiškai suponuoja išvadą dėl sąmoningo ir tyčinio svetimo turto pagrobimo, dėl ko tokie kaltinamojo L. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 dalį kaip vagystė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 281? straipsnio 1 dalyje

- 2024-07-12 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog skambučio data ir laikas 2024-06-18 17:59:11 val., paskambinusi moteris sako, jog nori pranešti, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai vairuoja neblaivus asmuo. Automobilis trenkėsi į stulpą ir toliau nuvažiavo. Pranešėja važiuoja iš paskos. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusekė iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 51-56);

- 2024-06-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. P. tarnybinis pranešimas „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“, kuriame nurodyta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 281? str. 1 d. Įvykio aplinkybės: (duomenys neskelbtini) 2024-06-18 apie 18.00 val. L. S., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino kelio ženklą Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po įvykio, 19.00 val. nustačius eismo įvykio aplinkybes, L. S. nustatytas 2,72 prom. neblaivumas. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu paimta: nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, 2 alaus buteliai su rankų pėdsakais, 2 degtinės buteliai su rankų pėdsakais, cigarečių nuorūkos su biologiniais pėdsakais, nuo galinių dešinės pusės durelių paimta daktiloskopinė plokštelė su galimais rankų pėdsakais, fotografuota. Apžiūroje dalyvavo Šiaulių AVPK KTT vyr. specialistas E. B. ir Telšių AVPK KTP specialistas O. D.. L. S. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., b. l. 86-88);

- 2024-07-03 BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) informacija, iš kurios matyti, jog 2024-06-18 17.59 val. gautas privataus asmens pranešimas, kad link centro važiuoja „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja. Sujungta su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (1 t., b. l. 114-118);

- 2024-06-18 – 2024-06-19 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir aplinkos aplink jį, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodoma, kad sodybos teritorija yra aptverta (žr. nuotr. Nr. 1). Vartai metaliniu rėmu su akyta tvora. Jų uždarymo vieta surišta aliumininiu laidu su mėlynu plastikiniu apdangalu (žr. nuotr. 2, Nr. 3) Įvažiavime į kiemą ir kieme yra betoninės plytelės ir žolyno danga (žr. nuotr. Nr. 4). Automobilio priekis stovi priešais baltų plytų ūkinį pastatą. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ yra pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. nuotr. Nr. 5-14), kurio identifikacinis numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) (žr. nuotr. Nr. 20). Automobilio variklio dangtis yra deformuotas, apgadintas kairės pusės žibintas, kartu su posakio žibintu, apgadintas priekinis buferis (žr. nuotr. Nr. 15, Nr. 16). Nėra dešinės pusės vaizdo stebėjimo veidrodėlio. Apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinės durelės, apgadintas automobilio dešinės pusės slenkstis ir dešinės pusės galinės durelės (žr. Nuotr. Nr. 17- 18). Apgadintas automobilio galinis dešinės pusės ratas (žr. nuotr. 19). Automobilis apžiūros metu neužrakintas, automobilio vairas kairėje. Iš automobilio salono paimtas foninis kvapas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį. Stiklainis užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nuo automobilio priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės sėdimosios dalies paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį. Stiklainis užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nuo priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės sėdimosios dalies paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį. Stiklainis užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nuo automobilio galinės kairės pusės sėdynės sėdimosios dalies paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį. Stiklainis užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nuo automobilio galinės vidurinės pusės sėdynės sėdimosios dalies paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį. Stiklainis užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nuo automobilio galinės dešinės pusės sėdynės sėdimosios dalies paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį. Stiklainis užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nuo vairo paimta biologinių lytėjimo pėdsakų nuoplova, kuri buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nuo pavarų perjungimo svirties paimta biologinių lytėjimo pėdsakų nuoplova, kuri buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nuo priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės sėdimosios dalies paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr. 1. Nuo priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės atlošo paimtos mikrodalelės. Mikrodalelė įpakuotos į voką Nr. 2. Nuo priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės sėdimosios dalies paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr. 3. Nuo priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės atlošo paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr. 4. Nuo galinės kairės pusės sėdynės sėdimosios dalies paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr.5. Nuo galinės kairės pusės sėdynės atlošo paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr. 6. Nuo galinės vidurinės sėdynės sėdimosios dalies paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr.7. Nuo galinės vidurinės sėdynės atlošo paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr. 8. Nuo galinės dešinės pusės sėdynės sėdimosios dalies paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr.9. Nuo galinės dešinės pusės sėdynės atlošo paimtos mikrodalelės. Mikrodalelės įpakuotos į voką Nr. 10. Vokai su mikrodalelėmis Nr. 1-10 supakuoti į voką su paaiškinamuoju užrašu. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio priekyje kairėje yra ant durelių statramsčio yra gamyklinė lentelė su identifikavimo numeriu (žr. nuotr. Nr. 40). Automobilio vairuotojo pusės durelės daiktinės viduje yra 3 vnt. cigarečių nuorūkų (žr. nuotr. Nr. 22), kurios yra paimtos su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)). Automobilio priekyje tarp vairuotojo ir priekinio ir keleivio yra daiktadėžė su esančiais daiktais (žr. nuotr. Nr. 23-26). Automobilio galinių durelių kairėje pusėje daiktinėje yra plastikinis vienkartinė stiklinė su skaidriu skysčiu. Nuo vienkartinės stiklinės paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)). Automobilio galinių kairės pusės durelės daiktinės viduje yra 4 vnt. cigarečių nuorūkos (žr. nuotr. 28), kurios yra paimtos su biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio ant galinės sėdynės yra stiklinis butelis (žr. nuotr. Nr. 29), kuris paimtas su galimais rankų pėdsakais ir supakuotas į dėžę. Dėžė užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio galinėje kairėje pusėje ant kilimėlio yra plastikinė vienkartinė stiklinė su skaidriu skysčiu (žr. nuotr. Nr. 30). Nuo vienkartinės stiklinės paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio bagažinėje sudėti įvairūs daiktai (žr. nuotr. Nr. 31). Automobilio salono galinėje dešinėje pusėje ant kilimėlio yra įvairūs daiktai, iš kurių buvo paimta 2 vnt. rudos spalvos plastikiniai buteliai ,, (duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. skardinė ,,(duomenys neskelbtini)“ ir 1 vnt. stiklinis butelis (žr. nuotr. Nr. 33-36) su galimais rankų pėdsakais, kurie paimti ir supakuoti į dėžę. Dėžė užplombuota plomba ,, (duomenys neskelbtini)“. Automobilio priekyje dešinėje pusėje daiktadėžėje įvairūs dokumentai (žr. nuotr. Nr. 39). Apžiūrint automobilio išorę vizualiai ir panaudojus papildomą šviesos šaltinį ir daktiloskopinius miltelius, ant automobilio galinės dešinės pusės durelių išryšinti rankų pėdsakai (žr. nuotr. 44-46). Rankų pėdsakai nufotografuoti (žr. nuotr. Nr. 43). Rankų pėdsakai nukopijuoti daktiloskopinėje plokštelėje. Daktiloskopinė plokštelė supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis po apžiūros užplombuotas plomba ,, (duomenys neskelbtini) (žr. nuotr. Nr. 41-43) ir nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Apžiūrėjus automobilį, kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 119-148);

- 2024-06-18 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0084 (patikros sertifikato Nr. 2068502), L. S. pirmu tikrinimu 19.00 val. buvo nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo atsisakė. Su tikrinimo rezultatais L. S. nesutiko, pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 149);

- 2023-06-18 transporto priemonės aprašas, kuriame užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra bei patikrinta jo techninė būklė (1 t., b. l. 150-151);

- 2024-06-18 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai: apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinės durelės, galinės durelės, dešinės pusės galinis ratas, kapotas, deformuotas rėmas. Automobilis netinkamas eksploatacijai (1 t., b. l. 152);

- 2024-06-18 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, kuriame nurodyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiku nuvežamas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153);

- 2024-06-18 eismo įvykio fiksavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog 2024-06-18 apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nesuvaldė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino priekinį bamperį, dešinės pusės galinį vaizdo veidrodėlį, priekines dešinės pusės dureles, galinį dešinės pusės ratą, variklio dangtį, priekinį kairės pusės žibintą, priekinį karės pusės posūkį (1 t., b. l. 154-155);

- 2024-06-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos O. S. tarnybinis pranešimas „Dėl gauto iškvietimo ROIK (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad 2024-06-18 patruliuojant autoekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kinologų specialistu R. R., apie 18.03 val. gavo iš Šiaulių AVPK budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuoja vairuotojas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai neblaivus, vingiuoja po kelią, galimai dešinės pusės padanga nuleista, mėtosi po kelio juostą. Nuvykus nurodytu adresu, minėtas automobilis stovėjo namo kieme, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), salone nieko nebuvo. Namo kieme buvo asmenys. Kaip nustatyta tarnybiniu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, ARRE-0084, Na 2062502, galioja nuo 2024-04-08 iki 2024-10-06, L. Š. pirmu pūtimu nustatytas 4,64 prom. girtumas, antru pūtimu - 4.24 prom. girtumas, L. K. pirmu pūtimu nustatytas 3,43 prom. girtumas, antru pūtimu 3,46 prom. girtumas, A. J. nustatytas 2,42 prom. girtumas. Asmenys minėjo, kad vairuotojas L. pabėgo iki jiems atvykstant. Bendraujant su asmenimis, prie jų kiek vėliau priėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Galimai vairuotojo paklausė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, teigė, kad vartojo prieš valandą laiko. Tarnybiniu alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 2,72 prom. girtumas, nuo antro pūtimo atsisakė. Asmuo vengė baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo būnant neblaiviam, taipogi asmenys, kurie kartu buvo automobilio salone, jį atpažino ir patvirtino, kad tas pats asmuo, kuris vairavo transporto priemonę. Įrašas buvo užfiksuotas nešiojama tarnybine kamera. Buvo užpildytas girtumo (neblaivumo) aktas, ant kurio vairuotojas nesutiko pasirašyti. Vairuotojui buvo išaiškinta, kad nenusistatytas girtumas yra prilyginamas baudžiamajai atsakomybei. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į saugomą automobilių aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Vairuotojas L. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK OVS patalpas. Faktinis sulaikymo laikas 19.00 val. Vairuotojas su pažeidimu, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesutiko. Taipogi asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, kai nėra įgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Įvykio vietoje buvo susisiekta su pranešėja Š. G.-P., kuri pranešė pagalbos centrui dėl galimai neblaivaus vairuotojo ir matė, kaip vairuotojas važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės apgadino kelio ženklą, atsirėmė į šalimai esantį betoninį bordiūrą ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apklausti nepavyko, teigė susisiekti kitą dieną dėl išsamesnės apklausos. Į įvykio vietą atvyko kita liudytoja D. V., kuri paaiškino, kad jos sūnus matė minėtą automobilį, nes jo vos nenutrenkė, ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėtosi padangos liekanos (guma). Buvo apklausta kaip liudytoja. Taipogi įvykio vietoje buvo apklausta kaimynė L. Ž. iš (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad jos kiemas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, kad matosi iki pusės vairuotojas su mėlynais džinsiniais šortais, juodais marškinėliais, kaip išlipa iš automobilio įvažiavęs į kiemą bei pasišalina bėgdamas. Dėl automobilio nuvežimo į saugomą aikštelę informuota savininkė V. G., kuri dėl automobilio vagystės buvo parašiusi pareiškimą, nurodydama, kad automobilį pavogė L. S.. Įvykis buvo suvestas į eismo įvykio registrą įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini), nuotraukos sukeltos į N diską. Surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Visas įvykis buvo filmuojamas kūno kameromis (1 t., b. l. 157-159);

- 2024-07-03 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. G. pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (1 t., b. l. 160-166);

- VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad analogiško automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio mėnesio vidutinė kaina su PVM yra 4 730 Eur (1 t., b. l. 186);

- 2024-09-24 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota L. K. elektroniniu paštu atsiųsto vaizdo įrašo apžiūra. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data ir laikas 2024-06-18 18:08:06. Filmuojama iš aukštai. Filmuojama gyvenamojo namo teritorija, kurią juosia tvora, matosi ir kaimynų kiemo teritorijos dalis. 18:08 matosi, kaip į už tvoros esantį kiemą įvažiuoja pilkos spalvos automobilis (markės, valstybinių numerių nesimato). Jam sustojus, atsidaro automobilio kairės pusės priekinės durelės ir iš automobilio išlipa vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos džinsinius šortus (bridžus), juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėlius, avintis juodos spalvos batus. Vyriškio veido nesimato, nes kamera neapima viso vaizdo. Vyriškis svirduliuodamas pro automobilio galą nueiną į kiemą. Girdisi žmonių balsai, žodžių visų suprasti negalima, girdisi moters balsas, sakantis „L., atvažiavo policija“. Sulyginus šį vaizdo įrašą su 2024-06-18 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įtariamojo L. S. kūno apžiūra, galima teigti, kad tai tas pats asmuo, nes buvo vilkėta tais pačiais rūbais (2 t., b. l. 31-33);

- 2024-08-12 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kūno kamerų įrašų, parsisiųstų iš policijos informacinės sistemos „Polis“, apžiūra. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Matoma, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta prie gyvenamojo namo, jie išlipę iš automobilio pro vartus nueina į jo kiemą. Gyvenamojo namo kieme matomi du stovintys automobiliai. Vienas iš jų „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Namo kieme, prie namo matomi akivaizdžiai neblaivūs 4 asmenys, tai L. Š., L. K., A. J. ir dar viena moteris. Jie visi akivaizdžiai neblaivūs, kalba nerišliai. Pareigūnai jų klausia, kas vairavo automobilį. Minėti asmenys nepasako, kas vairavo automobilį. Pareigūnai nueina prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį vizualiai apžiūri. Matosi, kad automobilio dešinės pusės durelės nubraižytos. Pareigūnai sugrįžta prie minėtų asmenų. Klausia, kas vairavo automobilį. Jie teigia, kad niekas iš jų nevairavo automobilio. L. Š. teigia, kad šalia sėdėjo. Pareigūnė nueina į namo vidų, ten apžiūri patalpas. Aplinka netvarkinga. Pareigūnė paskambina moteriai, kuri pranešė apie įvyko policijai ir jos paklausia, kas vairavo automobilį. Iš pokalbio galima suprasti, kad automobilį vairavo vyras. Pareigūnė išeina iš namo kalbėdama telefonu, klausia, kiek asmenų buvo automobilyje, ar matė kur atsitrenkė. Iš pokalbio galima suprasti, kad automobilis atsitrenkė į „(duomenys neskelbtini)“ stulpą. Pareigūnė po pokalbio sako, kad už vairo sėdėjo vyriškis, „o kuris vyriškis, prie „(duomenys neskelbtini)“ kažkoks stulpas sakė apgadintas“. L. Š. teigia, kad pabėgo vyriškis, kuris vairavo automobilį. Girdisi moters balsas, kuri sako, kad per aną pusę pabėgo. Pareigūnė sako: „iš kur tą mašiną pavogėt?“. L. K. sako, kad nevogė. Pareigūnai paklausia, kieno tas automobilis. L. K. sako, kad L.. Pareigūnas sako: „čia tas alia kuris vairavo“. L. K. sako: „taip“. Pareigūnė sako: „sakė du vyrai ir viena moteris buvo, sakė kažkuris vyras vairavo“. Pareigūnai apžiūri namo teritoriją. L. Š. sako: „čia yra jo mašina, atsiprašau, kad aš“. Pareigūnai sugrįžta į kiemą, paprašo visų asmenų pateikti asmens dokumentus. L. Š. teigia, kad jis yra to namo savininkas. Pareigūnė klausia, kur buvo apgadintas automobilis, kur prakirto ratą? L. Š. sako: „ratą, kur jis prakirto, man neįdomu, prie kolonkės kažkur ten“. Pareigūnė sako: „ten prie (duomenys neskelbtini), kažkur į bordiūrą dėjot?“ L. Š. sako: „nu“. Pareigūnė nueina prie tarnybinio automobilio pasiimti alkoholio kiekio matuoklio. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Pareigūnai namo kieme aiškinasi su L. Š. ir L. K., kas vairavo automobilį. L. Š. teigia, kad automobilyje šalia sėdėjo, matė kas vairavo automobilį. Pareigūnai primygtinai prašo nurodyti asmenį, klausia, kur tas asmuo yra. L. Š. teigia, kad už šiltnamio yra. L. K. šaukia „L.“. Ji sako: „jis irgi L.“, uždeda ranką ant L. Š. peties. Pareigūnai klausia, ar tai jis (L. Š.) vairavo. L. K. sako, kad ne. Pareigūnai vaikšto po namo teritoriją, ieškodami vyro, vardu L.. Pareigūnas sako: „kieno mašina?“ L. K. sako „L.“. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Matomi pareigūnai namo kieme. Jie vaikšto po namo teritoriją ieškodami vyro, vardu L.. Pareigūnas, būdamas namo kieme, klausia L. K.: „važiavai kartu?“. L. K. sako: „ašai gale sėdėjau“. Pareigūnas sako: „važiavai ane ?“ L. K. sako: „taip“. Pareigūnas sako: „kas dar su jumis mašinoje buvo?“. L. K. sako: „va aš, A. ir L.“. Pareigūnas sako: „tai A. sakei nevažiavai“. L. K. sako“ „ką tik grįžome. Aš nieko nesitariau šviesiai tiesiai, A. J., L. K., L. Š. ir dar vienas L.“. L. K. teigia, kad to L. pavardės nežino. Pareigūnai nueina į namą, ten ieško vyriškio, vardu L.. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Kieme matomi pareigūnai, bendraujantys su L. Š., L. K., A. J.. L. Š. sako: „aš nežinau, jis vairavo“. Pareigūnas sako: „iš kur L. pažįsti?“. L. Š. sako – „jis vakar atvažiavo, atvažiavo pas mane, jo draugas atsivežė“. L. K. sako „(duomenys neskelbtini) pažįstat?“. Pareigūnas paprašo pateikti asmens dokumentus. L. K. paduoda pareigūnams dvi asmens tapatybės korteles. Pareigūnas užsirašo asmenų asmens duomenis. Pareigūnas paprašo pakelti rankas, kas kartu dabar su automobiliu grįžo. Ranką pakelia A. J., L. K. ir L. Š.. L. K. sako: „vairuotojas pabėgo“. A. J. sako: „į tą pusę pabėgo“. Pareigūnas nueina į namo garažą ieškoti vyro, vardu L.. Ateina pareigūnė, kuri sako: „pas kaimynus buvau nuėjus, matė, kad važiavo va gražuoliai“. L. K. su L. Š. teigia, kad važiavo automobiliu. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrina kieme buvusių asmenų blaivumą. L. Š. nustatytas 4,64 prom. girtumas, L. K. nustatytas 3,43 prom. girtumas. L. K. teigia, kad vakar kvietė policiją čia, kad išprašytų nepageidaujamą asmenį A., kad A. atsivežė L., buvo atvykusi policija, nežino, kur gyvena A.. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Gyvenamojo namo kieme matomi pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu tikrina A. J. blaivumą. Jai nustatytas 2,42 prom. girtumas. Pareigūnė jos apklausia, kur gyvena. A. J. sako: „tarp žemės ir dangaus“. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Gyvenamojo namo kieme matomi pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu tikrina L. Š. blaivumą. Jam nustatytas 4,24 prom. girtumas. L. Š. teigia, kad keturias dienas geria. Ateina pareigūnas, kuris sako: „ten sėdi L. yra, pats atėjo“. Pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu patikrina L. K. blaivumą. Nesakoma, koks jai nustatytas girtumas. Pareigūnai išeina iš kiemo, jie nueina prie policijos tarnybinio automobilio. Pareigūnė atidaro automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Ten matyti sėdintis L. S.. Jis vilki juodos spalvos marškinėlius, džinsinius šortus. Iš pradžių atsisako pasitikrinti girtumą, po to sutinka. Alkoholio kiekio matuokliu L. S. nustatytas 2,72 prom. girtumas. L. S. sako: „kaip jums pasisekė, aš pats atėjau pas jumis“. Jis teigia, kad prieš valandą vartojo alkoholį. L. S. sako: „aš atėjau pėškom pas jumis“. L. S. nepripažįsta vairavęs automobilį, teigdamas, kad nežino, apie ką kalba pareigūnai. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Matoma, kaip pareigūnas į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą įsodina L. S.. L. S. apie įvykio aplinkybes nekalba. Pareigūnė nueina į gyvenamo namo kiemą atsivesti liudininkės. Ji paprašo A. J. eiti kartu su ja. Priėjus prie tarnybinio automobilio A. J. pažiūri į laikino sulaikymo patalpoje sėdintį L. S.. Pareigūnas paklausia: „L.?“. A. J. sako „taip“. Ji nueidama pasako: „tas pats su akiniais“. Pareigūnė nueina prie tarnybinio automobilio, ten kalbasi su kolega telefonu, planšete pildo duomenis. Paskui pareigūnė prieina prie kito tarnybinio automobilio, atidaro laikino sulaikymo patalpą, L. S. paklausia, ar vartojo alkoholio ir kada paskutinį kartą. L. S. sako: „šiandien, kaip jums pasisekė aš pats atėjau pas jumis“. Prieina prie pareigūnų vaikinas. Pareigūnė su juo nueina prie kito tarnybinio automobilio. Pareigūnė paklausia, ar matė kad su akinukais vyriškis vairavo automobilį. Vaikinas sako „tiesiog pralėkė ir viskas“. Prieina prie pareigūnės moteris, ji paduoda asmens dokumentą. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“ ant ekrano matoma data 2024-06-18. Matoma, kaip pareigūnas nuneša L. S. pasirašyti procesinius dokumentus. L. S. atsisako juos pasirašyti. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Matoma, kaip pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio, kuriame yra L. S., jo paklausia, ar sutiktų atlikti testą. L. S. sutinka. Jis išlipa iš automobilio. Pareigūnas nurodo eiti tiesia linija, pėda už pėdos. L. S. eidamas svirduliuoja. Pareigūnas nurodo užsimerkti, ištiesti ranką ir paliesti pirštu nosį. L. S. paliečia pirštu nosį. Pareigūnas jam liepia sėsti į tarnybinį automobilį. L. S. atsisako pasirašyti procesinius dokumentus. Peržiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, ant ekrano matoma data 2024-06-18. Matoma, kaip pareigūnas siūlo L. S. antrą kartą alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti blaivumą. L. S. atsisako (2 t., b. l. 34-37);

- 2024-10-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. tarnybinis pranešimas „Dėl eismo įvykio tyrimo atlikimo“, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2024-06-18 apie 18.00 val. ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus L. S. vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nesuvaldė automobilio ir trenkė į kelio ženklą Nr. (duomenys neskelbtini) (posūkio kryptis į kairę) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų nėra, apgadintas kelio ženklas (2 t., b. l. 39-41);

- 2024-06-19 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato patalpose atlikta įtariamojo L. S. apžiūra. Nurodyta, kad L. S. vilki juodos spalvos, trumpomis rankovėmis maikutę, ant kurios priekio yra žmogaus kaukolės atvaizdas. Vilki mėlynos spalvos, džinsiniais šortais (bridžais). Prekinėje dalyje šortai plėšyti. Avi juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ sportinius batelius. Mūvi pilkos spalvos su raudonos spalvos juostomis kojines. Nešioja regėjimo korekcinius akinius, metaliniais rėmeliais. Ant kairės rankos yra tatuiruotė. Ant L. S. matomų kūno vietų jokių sužalojimų nematyti (2 t., b. l. 124-130).

BK 281? straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281? straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų.

Kaltinamasis L. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281? straipsnio 1 dalyje, kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje nevairavo. Jokių aplinkybių nurodyti negali. Kas vairavo, nežino. Automobilis buvo paliktas pas draugo pažįstamą (duomenys neskelbtini), o automobilio raktelius buvo palikęs automobilyje, pasakęs draugo pažįstamui, kad trukdymo atveju galėtų jį patraukti. Jam atėjus, automobilis jau buvo kieme, buvo policija, kuri vėliau jį išsivežė. 18 dieną į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės atėjo pėsčias ir jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas, nes 18 dieną pradėjo gerti nuo pietų, o kada baigė, negali pasakyti. Pamatęs pareigūnus, pradėjo klausti, kas vyksta, davė prasipūsti ir uždarė į mašiną. Davė antrą kartą prasipūsti, bet nepamena, ar pūtė, ar atsisakė. Kaip buvo apsirengęs, nepamena, galėjo būti su mėlynais džinsiniais šortais ir juoda „maikute“. Nežino, kodėl L. K., L. Š. ir A. J. nurodė, kad vairavo jis, nes jų nepažįsta, pirmą kartą juos matė, nebendravo ir jokių konfliktų nebuvo. Gal jie automobilį ir sugadino, o apkaltinti nori jį. Tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas atmeta, nes tokių aplinkybių nepatvirtina jokia bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi tik pats kaltinamasis, kai tuo tarpu kiti byloje esantys įrodymai byloja visiškai priešingai ir neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad liudytojų L. K., L. Š., A. J. nepažįsta, o ikiteisminio tyrimo metu dar ir nurodė, kad 2024-06-18 su jais kartu laiko neleido (2 t., b. l. 137-140), tačiau minėti liudytojai nurodė visiškai priešingai, jų parodymai iš esmės tarpusavyje sutampantys, vieni kitiems neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys ir atitinkantys kitą bylos medžiagą, be to, liudytojai parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas minėtų liudytojų parodymais remiasi visa apimtimi.

Antai, nors liudytoja L. K. teisme parodė, kad kaltinamojo niekada nėra mačiusi, posėdžio dieną mato jį pirmą kartą, tas asmuo, kuris vairavo, buvo plonas, galėjo būti apie 180 cm ūgio ir su akiniais, o šitas be akinių, tačiau galiausiai, kaltinamajam L. S. atsistojus, atpažino, kad tai tas pats L., kuris vairavo mašiną, atpažino jį iš stovėsenos. Parodė, kad tą vasaros vakarą (2024-06-18) būnant adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo L. S. su bronzine mašina - „(duomenys neskelbtini)“, apdaužytais šonais, be lempos, matė, nes ji atidarė vartus. Kartu su L. S. buvo A., kuris šalia sėdėjo. A. L. Š. klausė, ar mašiną paleisti „ant šroto“, ar galima sutvarkyti. Tas, kuris vairavo, vardu L., kalbėjo, kad skiriasi su žmona, dalinasi turtą, sakė, kad tas automobilis priklauso jam. Visi gėrė – šampaną, sidrą, degtinę. Tas, kuris buvo su akiniais, vartojo tą patį, ką ir jie. Paskui nusprendė keturiese važiuoti iki ežero pasimaudyti. Ji ir A. sėdo į galą, L. su akiniais - vairuotojas, o L. Š. - šalia jo. Važiavo tuo pačiu automobiliu, kuriuo atvažiavo. Nuvažiavo, išsimaudė ir grįžo tuo pačiu automobiliu į (duomenys neskelbtini) gatvę toliau „baliavoti“. Tą dieną visada vairavo L. su akiniais. Vairuoti jam sekėsi blogai, jis posūkyje užlipo ir sprogo padanga. Važiavo iki pat namų su tuščia padanga. Paskui atvyko pareigūnai, L. su akiniais šoko iš mašinos ir pabėgo, o kol ji atsinešė dokumentus ir atėjo, jis jau buvo pas pareigūnus. Pareigūnams paklausus, kas vairavo, pasakė, kad L. su akiniais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai, kad adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo pažįstamas A. su nepažįstamu vyriškiu, kurio vardas buvo L., pavardės nežino, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių neprisimena, automobilis buvo bronzinės spalvos. Tas L. buvo su akiniais, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, jo ūgis apie 180 cm. Suprato, kad minėtas automobilis buvo to L., nes jis pas juos atvažiuodamas sėdėjo už to automobilio vairo. Tas L. jos sugyventiniui L. Š. pasiūlė minėtą išardyti, ji suprato, kad tas L. vėliau planavo automobilio detales parduoti. Pastebėjo, kad automobilis apgadintas, iš kur tie apgadinimai, neklausė. Tą vakarą pas juos dar buvo atėjusi jos draugė A. J.. A. šiek tiek pabuvęs pėsčiomis išėjo namo, o vyriškis, vardu L., pasiliko. Tai keturiese - ji, jos sugyventinis L., A. ir kitas L. vartojo alkoholį. Gėrė degtinę. Kiek jie išgėrė, neprisimena, bet nemažai. Išgertuvių metu A. pasiūlė važiuoti prie ežero išsimaudyti. Tas vyriškis, vardu L., pasisiūlė automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ iki ežero nuvežti. Nusprendė visi važiuoti prie ežero. Po pietų, neprisimena kiek buvo valandų, ji, jos sugyventinis L. Š., A. J. atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Su sugyventiniu L. atsisėdo ant galinių sėdynių, A. atsisėdo į priekį, o kitas L. atsisėdo į vairuotojo vietą. Tas vyriškis, vardu L., visą laiką vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tai yra jis automobiliu juos nuvežė prie ežero ir paskui parvežė namo. Dėl girtumo visko neprisimena. Dėl girtumo neprisimena važiavimo namo maršruto. Taip pat dėl girtumo neprisimena, kad L., vairuodamas automobilį, būtų atsitrenkęs į kelio ženklą ar kur kitur, tik pamena, kad L. teigė, jog sprogo automobilio padanga. Grįžus namo vyriškis, vardu L., išlipo iš automobilio ir iškart nubėgo už ūkinio pastato. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems paklausus, pasakė, kad vairavo vyriškis, vardu L.. L. pats prisistatė policijos pareigūnams. Jie L. ir išsivežė. Gali patvirtinti, kad vyriškis, vardu L., neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kad tas automobilis vogtas, nežinojo (2 t., b. l. 3-6). Liudytojas L. Š. teisme parodė, kad birželio 18 dieną šventė gimtadienį. Buvo kokie 5-6 žmones, buvo atėjęs ir L. S.. Kaltinamasis buvo su akinukais. Sugalvojo nuvažiuoti išsimaudyti. Žino, kad atvažiavo su sidabrine mašina, kas vairavo, nematė. L. S. sakė, kad automobilis jo, buvo tokia kalba, kad automobilis yra L. S. draugės ir jie skiriasi, todėl reikia jį parduoti, siūlė pirkti už 100 eurų, nepirko, nes jis labai apdaužytas buvo, visas buvo „subaladotas“, net į šiukšlyną netinkamas. Važiavo maudytis prie ežero. Susėdo į automobilį: jis priekyje, dvi moterys gale, o vairavo L. su akiniais. Pasimaudžius važiavo į namus, į (duomenys neskelbtini). Po maudynių vairavo L., jis pats sėdėjo šalia jo. Grįžtant sprogo padanga, nes užvažiavo ant bordiūro. Grįžo su tuščia padanga. Gal po 5 minučių atvyko pareigūnai. L. S. bandė pasišalinti, bet paskui parėjo į namus. Pareigūnams paklausus, kas vairavo, jie atsakė, kad L. S.. Paskui jis atėjo prie pareigūnų ir pats prisipažino, kad tai jo mašina ir turėjo problemų su sugyventine. Tą dieną, kiek buvo su juo, vairavo tik L. S.. Vairavo L. S., tik teismo posėdyje jis be akinių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas pasakojo iš esmės tapačiai, kad 2024-06-17 apie 17 val. pas jį į namus sidabrinės spalvos automobiliu atvažiavo pažįstamas A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, su nepažįstamu vyriškiu. Buvo girtas, kai jie atvažiavo. Neprisimena nei to automobilio markės, nei valstybinių numerių. Pamena, kad tas L. buvo su akiniais, galėtų jį atpažinti. Kaip suprato, tas automobilis buvo L., nes jis vairavo automobilį, kai atvažiavo pas jį į kiemą, atvažiuodami atsivežė alkoholio. A. su L. jam siūlė tą automobilį pirkti už 100 eurų, sakė galės išardyti ir parsiduoti detalėmis, bet nepirko, pastebėjo, kad tas automobilis apdaužytas. Baigus gerti, A. išėjo namo, o L. pasiliko pas juos miegoti. Kitos dienos ryte, tai birželio 18 d., nuo ryto pradėjo švęsti jo gimtadienį. Gėrė degtinę, alų. Begeriant A. pasiūlė važiuoti išsimaudyti, nusprendė važiuoti prie ežero, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Apie 16 val. susėdo į to L. automobilį: L. su A. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, L. atsisėdo į vairuotojo vietą, jis atsisėdo į keleivio vietą šalia L.. Visi buvo neblaivūs. L. neblaivus vairavo automobilį, jis juos nuvežė iki ežero. Pabuvo apie valandą ar pusantros, paskui L. juos visus parvežė namo. Dėl girtumo neprisimena važiavimo maršruto namo. Taip pat dėl girtumo neprisimena, kad L. vairuodamas automobilį būtų atsitrenkęs į kelio ženklą. Tik pamena, kad L., vairuodamas automobilį, užvažiavo ant salelės, ir sprogo automobilio dešinės pusės galinė padanga, grįžo su tuščia padanga. Grįžus atvažiavo policija ir L. S. pasišalino iš kiemo. Pareigūnams paklausus, pasakė, kad vairavo L. S., kuris nubėgo už ūkinio pastato. Policijos pareigūnai L. ieškojo po visą kiemą, po namą, bet nerado. Paskui L. pats policijos pareigūnams „prisidavė“, jį sulaikė ir išsivežė. Vyriškis, vardu L., 2024-06-18 neblaivus vairavo automobilį. Galėjo L. neblaiviam neleisti vairuoti automobilio, bet pats buvo neblaivus, todėl nepagalvojo apie pasekmes (2 t., b. l. 9-12). Liudytoja A. J. teisme parodė, kad birželio viduryje su kaltinamuoju pas L. Š. „baliavojo“. Buvo ji, L., tas kitas, t. y. L. Š., ir L. K.. Šalia gyvena A. L., per kurį ir L. S. pas juos kompanijoj atsirado. Visi gėrė alkoholį. Sugalvojo nuvažiuoti pasimaudyti. Vairavo L. S., L. Š. šalia L. S. sėdėjo, o ji su L. gale. Prie ežero irgi visi gėrė alkoholį. Važiuojant atgal L. S. kažką užkliudė, iššovė padanga. Ir nuvažiuojant, ir parvažiuojant vairavo L. S., važiuojant vairuotojai nesikeitė, visada vairavo L. S.. Grįžus pas L. Š., automobilį L. S. pastatė kieme, tada atvažiavo policija. Visi jie buvo lauke, netoli automobilio, o tas L. S. pabėgo. Matė, kaip bėgo per kiemus. Pareigūnams atvažiavus, L. S. jau nebebuvo. Atvažiavusi policija pasakė, kad mašina vogta, liepė visiems pūsti. Nežinojo, kad automobilis galimai vogtas. Kaltinamasis sakė, kad tai jo automobilis. Pareigūnams paklausus, kas vairavo, pasakė, kad L. S.. Paskui kažkaip tas L. S. atsirado ir jai pareigūnė liepė eiti pasižiūrėti, tai ji L. S. atpažino kaip vairuotoją. Pamena, kad L. S. vilkėjo džinsinius šortus. Atpažįsta jį pagal išvaizdą, akinius. Posėdžio dieną atvažiavus į teismą, L. S. jai pasakė, kad nesakytų visos tiesos, nes jį uždarys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat parodė, kad 2024 m. birželio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, buvo nuėjusi į svečius pas draugus L. K. ir L. Š., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ten būnant ir geriant alkoholį, atėjo pažįstamas A., jo pavardės nežino, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis atsivedė nepažįstamą vyriškį, vardu L.. Išgertuvių metu nepažįstamas vyriškis, vardu L., siūlė L. Š. pirkti iš jo kažkokį automobilį. Po išgertuvių A. išėjo namo, o tas vyriškis, vardu L., pasiliko. Kitą dieną šventė L. Š. gimtadienis, tai nuo pat ryto pradėjo vartoti alkoholį. Išėjusi į kiemą, pamatė stovintį apgadintą sidabrinės spalvos automobilį. Daugiau ant automobilio apgadinimų nepastebėjo, jo gerai neapžiūrėjo. To automobilio markės, valstybinių numerių neprisimena. Dienos metu nusprendė nuvažiuoti prie kažkokio ežero išsimaudyti. Tas nepažįstamas vyriškis, vardu L., nors buvo ir neblaivus, sutiko juos nuvežti prie ežero sidabrinės spalvos automobiliu, kuris stovėjo namo kieme. Su L. į minėtą automobilį atsisėdo ant galinių sėdynių, L. Š. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o L. atsisėdo už vairo. Prie ežero pabuvo apie valandą. Dėl girtumo neprisimena, kokiomis miesto gatvėmis važiavo atgal į L. Š. namus. Pamena, kad važiuojant nuo ežero, (duomenys neskelbtini) mieste L. buvo užvažiavęs ant bordiūro, sprogo padanga. L. S. vilkėjo džinsinius šortus, bei maikutę trumpomis rankovėmis, bet neprisimena, kokios spalvos, buvo su akiniais. Grįžus pas L. Š. į namus, L. išlipo iš automobilio ir pasišalino. Atvažiavus pareigūnams ir jiems paklausus, pasakė, kad vairavo L. S., kurio iškart pareigūnai nerado, bet po kiek laiko pats pareigūnams prisistatė. Nuėjusi prie policijos automobilio, jame pamatė sėdintį tą patį L., kuris neblaivus automobiliu juos nuvežė prie ežero ir parvežė atgal, pareigūnei pasakė, kad tai jis vairavo automobilį. Nežinojo, kad automobilis, kurį vairavo neblaivus L., yra vogtas (2 t., b. l. 15-18).

Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būtent kaltinamasis L. S. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo ir liudytojų D. V. bei Š. G.-P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie sutampa su aukščiau aptartų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Antai liudytoja D. V. teisme parodė, kad jai grįžus iš darbo, sūnus papasakojo, jog važiuojant mopedu atkarpoje nuo turgaus link (duomenys neskelbtini) jo vos nepertrenkė pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, automobilis važiavo dideliu greičiu su suplyšusia padanga, iš kurios krito gabalai. Paskambino į policiją, manydama, kad vairuotoją per kameras suseks. Po 15 minučių paskambinus iš policijos ir paprašius atvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) su vaiku atpažinti vairuotoją, vaikas mašiną atpažino. Vairuotojas buvo labai neblaivus, vos stovėjo ant kojų. Sūnus matė, kad vairavo vyriškis, o ar vaikas matė, kiek iš viso automobilyje buvo žmonių, pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė iš esmės identiškai, kad 2024-06-18 apie 18 val. jos sūnus M. V. grįžęs namo pasakė, kad jo vos nenutrenkė pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). Galimai vairuotojas buvo neblaivus. Kaip teigė sūnus teigė, vairuotojas vinguriavo po kelią, matėsi išsibarsčiusios gumos, nukrito galinis dešinės pusės ratas, bet vairuotojas toliau tęsė vairavimą ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Tada paskambino į pagalbos centrą ir pranešė apie pavojingą vairavimą, pateikė visą minėtą informaciją. Kai vėliau atvyko su sūnumi į įvykio vietą, kur buvo sustabdytas vairuotojas, atpažino automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet vairuotojo atpažinti negalėjo, tiksliai nematė jo veido (1 t., b. l. 191-196). Liudytoja Š. G.-P. teisme parodė, kad birželio 18 dieną ji už (duomenys neskelbtini) ženklo, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestą, pastebėjo, kad automobilis (kaip nustatyta „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neįsuko į posūkį, nutrenkė kelio ženklą ir šaligatviais nuvažiavo toliau. Iškart paskambino numeriu 112, sekė iš paskos. Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve vinguriuodamas, pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, paskui į (duomenys neskelbtini) gatvę, paskui į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje padidino greitį, tarp jų įsimaišė kelios mašinos, kažkurį laiką nebespėjo, pasivijo ties posūkiu į (duomenys neskelbtini). Privažiavus akligatvį, matė iš automobilio išlipusius keturis asmenis. Kas vairavo, nematė. Matė tik, kad buvo dvi moterys ir du vyrai, tačiau kaip apsirengę, neįsidėmėjo. Atsitrenkus į kelio ženklą, niekas neišlipo, automobilis tik atsistūmė atgal ir nuvažiavo toliau, nors ir matėsi, kad buvo prakirstos padangos, padangų gabalai mėtėsi. Pagal tai, kaip žmonės stovėjo išlipę, galėtų teigti, kad galėjo vairuoti vyras, nes labiau priekyje mašinos buvo du vyrai, o iš galo moterys. Sekant vienu momentu automobilio nebematė, bet kas nors įlipti ar išlipti iš automobilio negalėjo, nes jie (duomenys neskelbtini) gatvėje padidino greitį. Iki to momento, kai ji atvažiavo į akligatvį, apsisuko ir atvyko policija, galėjo praeiti gal kokia viena minutė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė vienodai, kad 2024-06-18 apie 17.55 val. ji automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miesto ir išsukant iš (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini)), ji sustojo prie sankryžos praleisti sidabrinės spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių neprisimena, važiavusio nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Minėtas automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Važiavo iš paskos ir jai kilo įtarimas, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairuoja neblaivus asmuo. Pastebėjo, kad to automobilio kairės pusės priekinis šonas įlenktas. Vairuotojo veido nematė. Važiuojant iš paskos, jai kilo įtarimas, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairuoja neblaivus asmuo. Nurodė, kad automobilis kurį laiką važiavo priešpriešine eismo juosta ir, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, tai vengdamas susidūrimo, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ trenkėsi į kelio ženklą, tačiau iš automobilio niekas neišlipo ir toliau nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Matėsi kad automobilio dešinės pusės galinė padanga prakirsta, mėtėsi ant gatvės padangos gumos, net padangos ratlankis matėsi, kai važiavo iš to rato ėjo žiežirbos, pastebėjo įlenktą automobilio dešinę pusę. Paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Buvo sujungta su policijos pareigūnu, kuris paprašė pavažiuoti tam automobiliui iš paskos. Automobilis, pavažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, paskui pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilis tai padidindavo greitį, tai palėtindavo, važiuodamas gatve vinguriavo, ypač pavojingai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, viršijo greitį, važiavo apie 90 km/h. Visą laiką kalbėjo telefonu su policijos pareigūnu, jam sakė, kur automobilis važiuoja. Automobilis, pavažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve, už traukinių pervažos, pasuko į dešinę pusę ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo prie namo, kurio numerio neprisimena, vartų. Pro juos pravažiavo, apsisuko, nes buvo akligatvis, ir pavažiavusi per du namus sustojo laukti policijos pareigūnų. Iš automobilio jau buvo išlipę du vyrai ir dvi moterys, kurie prie automobilio stoviniavo. Kuris iš jų vairavo sekamą automobilį, pasakyti negali, nes nematė. Asmenys išlipo tada, kai ji automobilį apsukinėjo, todėl ir nepastebėjo, kuris iš jų išlipo iš vairuotojo pusės. Tada paskambino policijos pareigūnė, kuri nurodė, kad gali važiuoti ir kad su ja vėliau susisieks (1 t., b. l. 197-200).

Aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuriuos apjungus į bendrą visumą, matyti, kad abejonių dėl kaltinamojo L. S. kaltės, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, numatytą BK 281? str. 1 d., nekyla. Štai Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kurio apžiūra užfiksuota 2024-07-12 kitų objektų apžiūros protokolu, liudija, kad 2024-06-18 17:59:11 val., paskambinusi moteris sako, jog nori pranešti apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo, kad automobilis trenkėsi į stulpą ir toliau nuvažiavo, pranešėja važiuoja iš paskos, kad nusekė iki (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 51-56). Iš 2024-07-03 BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos matyti kad 2024-06-18 17.59 val. gautas privataus asmens telefoninis pranešimas apie link centro važiuojantį ir pavojingai manevruojantį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sujungta su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (1 t., b. l. 114-118). 2024-06-18 policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog birželio 18 d. apie 18.03 val. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) gatvėje automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį galimai neblaivų vairuotoją, kuris vingiuoja po kelią, su galimai dešinės pusės nuleista padanga, mėtosi po kelio juostą. Nuvykus nurodytu adresu, minėtas automobilis stovėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme, salone nieko nebuvo, kieme, kaip buvo nustatyta, buvo L. Š., L. K., A. J., kurie nurodė, jog vairuotojas L. iki jiems atvykstant pabėgo. Kiek vėliau, prie pareigūnų priėjo pats L. S.. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu jam nustatytas 2,72 prom. girtumas, antro pūtimo atsisakė. Asmenys, kurie kartu buvo automobilio salone, jį atpažino ir patvirtino, kad tai tas pats asmuo, vairavęs transporto priemonę. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, neigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Į įvykio vietą atvyko kita liudininkė D. V., kuri paaiškino, kad jos sūnus matė minėtą automobilį, nes jo vos nenutrenkė ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje mėtosi padangos liekanos (guma). Įvykio vietoje buvo apklausta ir kaimynė L. Ž. iš (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad jos kiemas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis ir matosi iki pusės vairuotojas su mėlynais džinsiniais šortais, juodais marškinėliais, kaip išlipa iš automobilio įvažiavęs į kiemą, bei pasišalina bėgdamas (1 t., b. l. 157-159). Iš 2024-06-18 – 2024-06-19 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir aplinkos aplink jį, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, užfiksuota stebimi įvairūs automobilio apgadinimai, automobilyje buvę daiktai, tarp jų - ir alkoholio buteliai (1 t., b. l. 119-148). 2024-06-18 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą ir L. S. pirmu tikrinimu 19.00 val. buvo nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo jis atsisakė. Su tikrinimo rezultatais L. S. nesutiko (1 t., b. l. 149). Iš 2023-06-18 transporto priemonės aprašo matyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra bei jo techninės būklės stovis (1 t., b. l. 150-151), o 2024-06-18 transporto priemonės apžiūros protokole detaliai aprašyti stebėti minėto automobilio įvairaus pobūdžio sugadinimai: apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinės durelės, galinės durelės, dešinės pusės galinis ratas, kapotas, deformuotas rėmas bei nurodoma, kad automobilis netinkamas eksploatacijai (1 t., b. l. 152). Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir byloje esantys vaizdo įrašai. Štai L. K. elektroniniu paštu atsiųsti vaizdo įrašai, kurių peržiūra užfiksuota 2024-09-24 apžiūros protokolu, liudija, jog 2024-06-18 18:08:06 matosi kaip į už tvoros esantį kaimynų (L. Š.) kiemą įvažiuoja pilkos spalvos automobilis (nors markės, valstybinių numerių nesimato, tačiau iš bylos duomenų visumos nustatyta, kad tai L. S. vairuojamas iš nukentėjusiosios V. G. pagrobtas automobilis). Jam sustojus, iš kairės pusės priekinių automobilio durelių išlipa vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos džinsinius šortus (bridžus), juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėlius, avintis juodos spalvos batus. Nors vyriškio veido nesimato, kadangi kamera neapima viso vaizdo, tačiau iš bylos duomenų visumos nustatyta, kad tai L. S., kuris svirduliuodamas pro automobilio galą nueiną į kiemą. Girdisi žmonių balsai, žodžių visų suprasti negalima, girdisi moters balsas, sakantis „L., atvažiavo policija“. Užfiksuota, jog sulyginus šį vaizdo įrašą su 2024-06-18 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įtariamojo L. S. kūno apžiūra, galima teigti, kad tai tas pats asmuo, nes buvo vilkėta tais pačiais rūbais (2 t., b. l. 31-33). Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose, kurių apžiūra įforminta 2024-08-12 kitų objektų apžiūros protokolu, taip pat matyti, kad kaip neblaivūs L. Š., L. K., A. J., pareigūnams paklausus, kas iš jų vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, nepasako. Paskui L. Š. teigia, kad vyriškis, kuris vairavo automobilį, pabėgo. Girdisi moters balsas, sakantis, kad per aną pusę pabėgo. Pareigūnės paklausus, kieno tas automobilis, L. K. sako, kad L., kuris vairavo. Vėliau įraše matyti policijos automobilyje sėdintis L. S., vilkintis juodos spalvos marškinėlius, džinsinius šortus, kuris iš pradžių atsisako pasitikrinti girtumą, po to sutinka. Alkoholio kiekio matuokliu L. S. nustatytas 2,72 prom. girtumas, antrą kartą alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti blaivumą atsisako. L. S. pasako, kad pareigūnams pasisekė, jog jis pats juos atėjo ir teigia, kad prieš valandą vartojo alkoholį, kad atėjo „pėškom“ ir vairavęs automobilį nepripažįsta, teigdamas, kad nežino apie ką pareigūnai kalba (2 t., b. l. 34-37).

Taigi, teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildantys, sudarantys logišką ir nuoseklią tiriamo įvykio metu surinktų įrodymų grandinę, įrodymai gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti, dėl ko L. S. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad analogiško kvalifikavimo pagal suformuluotą kaltinimą, kai atsisakoma tikrintis girtumą antrą kartą, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024-12-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-365/2024).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 243 straipsnyje

- 2024-07-01 Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai, kad L. S. vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 6 metams) pagal 2023-10-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamąjį įsakymą. Informuojama, kad 2023-11-14 L. S. pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą pagal BK 243 str. Pagal pateiktą informaciją L. S. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22739-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 243 str. (1 t., b. l. 97-106);

- 2024-07-22 įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju, L. S. parodė, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023-10-16 baudžiamąjį įsakymą jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti vairuoti kelių transporto priemones 6 metus, tačiau 2024-06-18 automobilio „(duomenys neskelbtini)“ neblaivus nevairavo (2 t., b. l. 137-140).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamasis L. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje nevairavo. Negali nurodyti jokių aplinkybių. Kas vairavo, nežino, nes rakteliai buvo palikti automobilyje pas draugo pažįstamą kieme, jam pasakęs, kad jeigu automobilis trukdytų, galėtų patraukti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad 2024-06-18 automobilio „(duomenys neskelbtini)“ neblaivus nevairavo bei kad žino, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti vairuoti kelių transporto priemones 6 metus (2 t., 137-142). Tačiau teismas tokius kaltinamojo L. S. paaiškinimus atmeta ir vertina juos kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokių paaiškinimų nepagrindžia jokie bylos duomenys, anaiptol, juos vieningai paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams. Taip pat matyti, kad kaltinamasis 2023-11-14 pasirašytinai buvo supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023-11-14 planu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98-102).

Nors kaltinamasis L. S. ir neigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs kelių transporto priemonę, tačiau byloje neginčijamai įrodyta (įrodymai išsamiai aptarti dėl kitų šioje baudžiamojoje byloje įvykdytų nusikalstamų veikų, todėl papildomai dėl jų teismas nebesikartoja), kad L. S. kelių transporto priemonę, o būtent „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), 2024-06-18 bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo. Nesikartodamas dėl jau aptartų įrodymų, teismas tik trumpai reziumuoja, kad tokius kaltinamojo veiksmus pagrindžia tiek liudytojų L. Š., L. K., A. J. parodymai, kurie vieningai ir tapačiai nurodė, kad 2024-06-18 vairavo tiktai L. S., kuris dar ir kartu su minėtais liudytojais tiek iki važiavimo prie ežero, tiek prie ežero, vartojo alkoholį, liudytojos D. V. parodymai, kad sūnus jai papasakojo, jog važiuojant mopedu atkarpoje nuo turgaus link (duomenys neskelbtini) jo vos nepertrenkė pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, automobilis važiavo dideliu greičiu su suplyšusia padanga, iš kurios krito gabalai, liudytojos Š. G.-P. parodymai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nutrenkė kelio ženklą ir šaligatviais nuvažiavo toliau, automobilį bendraujant su policija sekė iš paskos iki pat, kol šis sustojo, važiuojant iš paskos liudytojai kilo įtarimas, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairuoja neblaivus asmuo, automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve vinguriuodamas, (duomenys neskelbtini) gatvėje padidino dar greitį, pasivijo ties posūkiu į (duomenys neskelbtini), privažiavus akligatvį, matė iš automobilio išlipusius keturis asmenis, kas vairavo, nematė, tik matė, jog buvo dvi moterys ir du vyrai, atsitrenkus į kelio ženklą niekas neišlipo, automobilis tik atsistūmė atgal ir nuvažiavo toliau, nors ir matėsi, kad buvo prakirstos padangos, mėtėsi padangų gabalai, tiek kita bylos medžiaga: pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, apžiūros protokolai, BIRT žiūryklės informacija ir kt., kuriuos susiejus į bendrą visumą, kaltinamojo L. S. kaltė įvykdžius BK 243 str. numatytą nusikalstamą veiką neabejotinai įsirodo. Iš įvykio aplinkybių matyti ir tai, kad vengimas vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasižymi tiek piktybiškumu, tiek sistemingumu. Bylos medžiaga liudija, jog L. S. nagrinėjamu atveju vairavo ne tik, kad pavartojęs alkoholio, bet išties pavojingai manevruodamas, važiavo net priešpriešinio eismo juosta ir tik pamačius priešprieša atvažiuojantį automobilį, bandydamas išvengti susidūrimo trenkėsi į kelio ženklą, po ko, kaip nurodė liudytoja Š. G.-P., iš automobilio niekas neišlipo ir nuvažiavo toliau J. (duomenys neskelbtini) gatve, matėsi prakirsta automobilio dešinės pusės galinė padanga, ant gatvės mėtėsi padangos gumos, matėsi padangos ratlankis, važiuojant iš to rato ėjo žiežirbos, taip pat, kaip nurodė liudytoja D. V., jog jos mopedu važiuojančio sūnaus atkarpoje nuo turgaus link (duomenys neskelbtini) vos nepertrenkė pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris važiavo dideliu greičiu su suplyšusia padanga, iš kurios krito gabalai, kas rodo, jog vairavimas buvo ypatingai pavojingas ir galėjo lemti itin skaudžias eismo nelaimes (per atsitiktinumą vos išvengta susidūrimo su kitu automobiliu, vos nekliudė liudytojos D. V. sūnaus, važiuojančiu mopedu). Teistumų pažyma rodo, kad L. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-30 nuosprendžiu nuteistas už analogišką veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu nuteistas už analogiškas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu Telšių apylinkės teisme iškelta dar viena baudžiamoji byla pagal BK 243 straipsnį (2 epizodai), asmuo savo kaltę dėl inkriminuojamų veikų pripažįsta, 2025-03-17 priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Administracinių baustumų pažyma už 5 metų laikotarpį taip pat rodo, kad vairavimas esant draudimui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nagrinėjimu atveju nėra vienintelis, nes 2024-08-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8463-2024 nubaustas pagal ANK 424 str. 5 d., 108 str. 1 d. dėl to, kad 2024-06-16 11.17 val. (duomenys neskelbtini) pakartotinai per metus neturėdamas teisės vairuoti, galiojant baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, vairavo tos rūšies transporto priemonę ir atvažiavęs į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip šioje byloje nustatyta, pagrobtu iš nukentėjusiosios V. G.) vagystės būdu pagrobė dyzelino kuro, taip pat 2021-04-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10645-2021 nubaustas pagal ANK 424 str. 2 d. dėl to, kad 2021-03-19 2.49 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 55-60). Dar daugiau, kaip nustatyta byloje, 2024-06-15 pagrobęs iš nukentėjusiosios V. G. jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos taip pat juo išvažiavo jį vairuodamas (vairavimo faktą pripažino pats kaltinamasis, teigdamas kad nukentėjusioji jam pati patikėjo vairuoti jos automobilį, o ne pasiėmė savavališkai), be to, kaip nurodė nukentėjusioji V. G., aplinkybės, kad kaltinamasis L. S. neturi teisės vairuoti nežinojo, nes pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs pats automobiliu, kas rodo, jog L. S. paskirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones visiškai nesilaiko, šią jam taikomą baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti ignoruoja, paskirto draudimo nepaiso, kas suponuoja išvadą apie šios baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymo tiek piktybiškumą (kaip minėta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 2,72 promilių neblaivumas, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, jis tikrintis neblaivumą atsisakė), tiek jau paminėtą sistemingumą. Visų aplinkybių kontekste nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, kaip vienkartinio, smulkaus ar neesminio, vertinimui pagrindo niekaip nesuponuoja ir savo turiniu toks elgesys atitinka BK 243 straipsnyje apibrėžtą nusikalstamą veiką, taip, kaip ir aiškinama aukščiau minėtoje teismų praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. S. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 243 straipsnį.

Bausmių skyrimas, civilinio ieškinio sprendimas ir kiti klausimai

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam L. S. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme numatytas aplinkybes.

L. S. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 178 str. 1 d., 281? str. 1 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 str.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas 15 kartų, tame tarpe - už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281? straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, bei nusikaltimų nuosavybei (paskutinį kartą teistas pagal BK 187 str. 1 d.) padarymą (2 t., b. l. 62-75). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo L. S. asmenybę, padarytų nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 1 d., 281? str. 1 d., pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme pripažintinas recidyvistu, kadangi nuo 2021 m. tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281? str. 1 d., įvykdė netgi pakartotinai - jau trečią kartą, antrą kartą pastaruoju metu padaromas ir nusikaltimas nuosavybei (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-03-28 nuosprendžiu nubaustas pagal BK 187 str. 1 d.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 1 d., 281? str. 1 d., padarymo yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nusikalstama veika, numatyta BK 243 str., yra baudžiamasis nusižengimas, todėl šios veikos padarymas recidyvo neužtraukia. Penkerių metų laikotarpyje eilę kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 55-60), vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 46-47), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 45). Pastaruoju metu itin linkęs daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Jo atžvilgiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2025-03-17 priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 243 str. (2 veikos), nuosprendis neįsiteisėjęs. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. S., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. ir BK 281? str. 1 d., padarymą griežčiausias, būtent laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą taip pat griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes, L. S. asmenybę (teistas 15 kartų, yra recidyvistas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 0:1), bausmių dydžiai nustatytini kaip didesni nei straipsnių sankcijų vidurkiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad prokuroro prašoma skirti bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra akivaizdžiai per griežta, įvertinus, kad pastaruoju metu L. S. svetimo turto pagrobimų nevykdė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281? str. 1 d. ir 243 str., subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022 yra nurodęs, kad teismų praktikoje pažymėta, jog, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta) yra teisiškai nereikšmingas; šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima. Todėl kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281? str. 1 d. ir 243 str., subendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į L. S. asmenybę (teistas net 15 kartų, yra recidyvistas), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (atitinkamai 0:1), nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kt. aplinkybes.

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-17 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 30 parų areštu ir 60 MGL (3 000 Eur) bauda nebendrintina, kadangi pastarasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Abiem nuosprendžiams įsiteisėjus, atskira nutartimi bus išspręstas klausimas dėl bausmių subendrinimo, gavus kompetentingos institucijos teikimą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2024-06-18 18.00 val. iki 2024-06-19 13.12 val. (viena para) (2 t., b. l. 94-98, 99-101) ir laikytina, kad L. S. atliko 1 laisvės atėmimo dieną.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms arešto bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad L. S. teistas net 15 kartų, 4 metų laikotarpyje net du kartus už vairavimą esant neblaiviam, paskutinį kartą teistas už nusikaltimą nuosavybei Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-03-28 nuosprendžiu 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė vos po pustrečio mėnesio priėmus minėtą 2024-03-28 nuosprendį, t. y. pakartotinai nusikalto laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžioje. Dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, 2025-03-17 priimtas jo atžvilgiu, yra neįsiteisėjęs, tačiau L. S. teisiamajame posėdyje pripažino padaręs dvi naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje. Baustumų pažyma už penkerius metus rodo, kad eilę kartų baustas administracine tvarka už vagystes (maisto ir alkoholinių gėrimų nesumokėjimą kavinėje; kuro pagrobimą iš degalinės), vairavimą neturint teisės vairuoti, viešosios rimties trikdymą; iš esmės visi nusižengimai padaryti laikotarpyje nuo 2024-02-02 iki 2024-06-19, t. y. tiek po nuteisimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymą, tiek vykdytos priežiūros laikotarpiu, nemoka jam paskirtų baudų, kas itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, rodo, kad laikytis įstatymų jis nėra suinteresuotas, tinkamo elgesio normas ignoruoja, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina ir tai, kad L. S. anksčiau buvo teistas dėl įvairių nusikalstamų veikų padarymo, tame tarpe - ir už vagystes, vairavimą esant neblaiviam, vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, fizinį smurtą, buvo skirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir ankstesni nuteisimai bei taikytos bausmės kaltinamojo nepažabojo, po teistumo išnykimo nusikalto pakartotinai (net tris kartus, nagrinėjami atvejai – jau ketvirtas), nusikalstamo elgesio korekcijai pastangų nededa, kritiškai savo elgesio nevertina, anaiptol, kaltę dėl visų nusikalstamų veikų įvykdymo viso procesu metu kategoriškai neigė, bandydamas bet kokiais būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės (tame tarpe – prašydamas liudytojų teisme nesakyti tiesos), todėl bausmės vykdymo atidėjimas L. S. netaikytinas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281? straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). L. S. elgėsi ypač neatsakingai ir lengvabūdiškai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, jau du kartus (2021-03-30 ir 2023-10-16) teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jam buvo atimta teisė vairuoti atitinkamai 3 metams ir 6 metams, tačiau vėl vairavo neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmu tikrinimu nustatė net 2,72 promilių neblaivumą, o antro tikrinimo atsisakė, su tikrinimo rezultatais L. S. nesutiko, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl L. S., kaip nedarančiam visiškai jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones beveik maksimaliam - 6 metų 9 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo tada, kai L. S. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BPK 357 str. 3 d.). Toks sprendimas priimtinas įvertinus ir tai, kad L. S. po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo toliau vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, visiškai ignoruodamas įstatymų reikalavimus (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-104-1139/2025).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281? straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kaltinamasis L. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkė yra V. G., o ne kaltinamasis L. S., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, anaiptol, byloje nustatyta, kad automobilis iš jos buvo pagrobtas, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra darbingo amžiaus (38 m.), dirbantis (vykdantis individualią veiklą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad, kaip nurodė nukentėjusioji, automobilį įsigijo 2024 m. balandžio mėnesį už 2 000 eurų, tai patvirtina ir byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 165-166), iš kaltinamojo išieškotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 000 eurų. Pagrindo abejoti šia automobilio verte teismas neturi pagrindo, kadangi matyti, jog 2 000 Eur suma yra pirkėjo ir pardavėjo sulygta kaina, kuri vertintina kaip reali automobilio pardavimo kaina rinkoje, o teismų praktikoje išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) ir tik tokiu atveju, kai tokių duomenų nėra arba nėra specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, tuomet konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

L. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 157-160, 172-175), dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 161-164), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 165-168), specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 176-179) - iki bausmės vykdymo pradžios nekeistinos. Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, kardomosios priemonės panaikintinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji V. G. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 637,12 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 27-31). Ieškinyje dėl turtinės žalos nurodyta, kad kaltinamasis L. S. pagrobtą iš nukentėjusiosios jai priklausantį automobilį jį vairuodamas sugadino ir automobilis tapo nebeeksploatuojamas, kai iki nusikalstamos veikos padarymo automobilis buvo tvarkingas ir eksploatuojamas. Pagal (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą automobilio remonto sąmatą automobilio remonto išlaidos sudarytų 6 263,79 Eur. Taip pat nukentėjusioji patyrė ir papildomų, bendroje sumoje už 373,33 Eur, išlaidų, tokių kaip: 220 Eur už automobilio transportavimą, 94,17 Eur už techninę pagalbą, 29,04 Eur už kurą vykstant atsiimti automobilio iš saugojimo aikštelės, 30,12 Eur už kurą dėl vykimo į procesinių veiksmų atlikimą. Prie ieškinio pridėti ir dokumentai, pagrindžiantys patirtas minėtas išlaidas. Ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodyta, kad kaltinamajam pagrobus iš jos automobilį, nukentėjusioji patyrė išgąstį, pergyvenimus, stresą, nepatogumus netekus transporto priemonės, reikalingos kasdieniniam naudojimui, taip pat dėl automobilio pagrobimo didelį išgąstį patyrė ir kartu su nukentėjusiąja buvęs jos mažametis vaikas, dėl ko nukentėjusioji patyrė dar didesnį išgyvenimą ir išgąstį.

Teisme nukentėjusioji V. G. palaikė civilinį ieškinį, nurodydama, kad 5 000 eurų neturtinę žalą grindžia labiausiai dėl jos mažamečio sūnaus patirto streso. Naktimis vaikas bijo, blogai miega, patyrė didelį stresą, nes suprato, kad pavogė automobilį, atbėgo pas ją verkdamas, jog L. S. išvažiavo. Su mažamečiu vaiku svetimame mieste paliko be automobilio, vaikas buvo lengvai apsirengęs, artėjo vakaras, abu buvo šoke. Vaikas gėrė raminančias tabletes, kurias pasiūlė vaistinėje, iki tol jų negėrė. O turtinę žalą patyrė dėl automobilio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tralu, kas kainavo 220 eurų, automobilis buvo saugomoje aikštelėje, todėl reikėjo sumokėti 94,17 eurus, prisidėjo kuro išlaidos, kai vyko pasiimti automobilio iš aikštelės, paskui vykimo į akistatą išlaidos. Automobilio remonto sąmata paskaičiuota virš 6 000 eurų. Dėl įvertinimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį įsigijo tvarkingą, prižiūrėtą už 2 000 eurų 2024 m. balandžio mėnesį. Po įsigijimo sūnus patvarkė rūdis, daugiau nieko. Šiai dienai automobilis neeksploatuojamas, daug sugadinimų. Sutiktų, kad iš asmens būtų priteista 2 000 eurų, tačiau už 2 000 eurų jo nesuremontuos.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios V. G. reikalavimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), remontą, kurio išlaidų sąmata pagal (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus paskaičiavimus sudarytų 6 263,79 Eur, atkreipia dėmesį, kad šios žalos atlyginimo klausimas negali būti spręstinas šioje baudžiamojoje byloje. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, duomenų apie tai, kad kaltinamasis L. S., grobdamas nukentėjusiajai V. G. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), turėjo tyčią dar ir jį sugadinti ir tyčia jį sugadino, nėra. Jo veika buvo kvalifikuota tik kaip svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu teismas pažymi, kad iš baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (3 t., b. l. 55-60) matyti, jog L. S. 2024-11-05 yra iškelta administracinio nusižengimo byla (surašytas 2024-11-05 administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR_P-7147-2024, ROIK: 24258041953) dėl minėto automobilio apgadinimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat rodo, kad nuketėjusioji V. G. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams yra pateikusi skundą, kuriuo, be kita ko, prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-12-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-13250-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sugadinus minėtą automobilį priteisimo nukentėjusiajai ir priteisti V. G. naudai iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. S. 4 730 Eur turtinei žalai atlyginti. Taigi, kaip matyti, turtinės žalos atlyginimo dėl sugadinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), klausimas jau yra nagrinėjamas administracinio nusižengimo byloje. Tuo pačiu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXXIX skyriuje numatytais atvejais ir tvarka teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys dalyje dėl 373,33 Eur turtinės žalos, t. y. 220 Eur už automobilio transportavimą, 94,17 Eur už techninę pagalbą, 29,04 Eur už kurą vykstant atsiimti automobilio iš saugojimo aikštelės, 30,12 Eur už kurą dėl vykimo į procesinių veiksmų atlikimą, atlyginimo yra pagrįstas, ši žala dėl pagrobtos transporto priemonės atsiradusi dėl tyčinių kaltinamojo L. S. neteisėtų veiksmų, yra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas, pinigų priėmimo kvitas, kuro pirkimo čekiai), civilinis ieškinys dalyje dėl 373,33 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo L. S. V. G. naudai 373,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Į tai ne kartą atkreiptas dėmesys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Paminėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų, kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.

V. G. nukentėjo nuo nusikaltimo, iš jos buvo pagrobtas jai priklausantis turtas – automobilis, kuriuo ji atvažiavo iš kito miesto rajono. Dėl šio nusikaltimo tiek V. G., tiek kartu su ja nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvęs jos mažametis sūnus patyrė didelį stresą, sukrėtimą, šoką, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, vaikas verkė, vaistinėje teko pirkti vaikui raminančių vaistų, dėl patirto streso vaikas blogai miega, bijo naktimis, kadangi buvo palikti svetimame mieste be automobilio, buvo vakaro metas, vaikas aprengtas lengvais rūbais, teko kviestis kitų artimųjų pagalbą dėl parvežimo namo, todėl visi šie nukentėjusiosios nurodyti patirti išgyvenimai pripažintini neturtine žala. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, taip pat į L. S. atliktus veiksmus, jų pobūdį, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, taip pat atsižvelgęs ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, parinkdamas teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus prašomą 5 000 Eur neturtinės žalos sumą sumažina, nustatydamas nukentėjusiajai J. G. 1 200 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinės žalos suma priteistina įvertinus ir tai, kad pati nukentėjusioji įvykio metu nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, t. y. L. S. pažinojo neilgą laiko tarpą, žinojo, kad jis yra teistas, pasitikėjo juo, leisdama mažamečiam vaikui eiti su juo tam, kad iš automobilio pasiimti piniginę, nors tikrai galėjo pasielgti kitaip. Reikiamą pagalbą gavo tą patį vakarą, kai iš (duomenys neskelbtini) atvyko pilnametis sūnus ir ją su kitu sūnumi parvežė namo. Dar daugiau, iš jos pagrobto automobilio vertė nėra didelė, siekė tik 2 000 Eur, todėl ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo priteisti didesnę piniginę kompensaciją už minimus patirtus išgyvenimus.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024-07-18 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. S. priklausantį turtą - pinigines lėšas 2 000 Eur sumai, esančias banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Neišieškoma suma – 660, 00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024-07-18 iki 2025-01-18. Turto saugotoju paskirtas bankas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 153-155).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-16 nutartimi pareikštam nukentėjusiosios V. G. civiliniam ieškiniui dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 6 637,12 Eur turtinės žalos atlyginimo užtikrinti, laikino nuosavybės teisės apribojimo į L. S. turtą - pinigines lėšas 11 637,12 Eur sumai, esančias arba galinčias patekti į banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025-01-18, kai neišieškoma suma - 1 038,00 Eur, nekeičiant kitų prokuroro nutarime nurodytų sąlygų (3 t., b. l. 109-110).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, priteisdamas 373,33 Eur turtinei žalai atlyginti (kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesdamas), 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesdamas), ikiteisminio tyrimo metu taikyto ir teisminio nagrinėjimo metu pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas mažintinas, laikiną nuosavybės teisės apribojimą toliau taikant 1 573,33 Eur sumai, nekeičiant kitų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. G. patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas už advokatės J. A. teisinę pagalbą ruošiant civilinį ieškinį, kurias sudaro: susipažinimas su kaltinamuoju aktu ir konsultacija – 200 Eur, civilinio ieškinio suruošimas baudžiamojoje byloje – 800 Eur (3 t., b. l. 27-31, 44-45) bei patyrė 50 Eur teisinės pagalbos išlaidas už advokato L. M. teisinę pagalbą parengiant prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui papildyti kaltinamąjį aktą (3 t., b. l. 75-79). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji V. G., gindama savo teises, patyrė 1 000 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas dėl advokatės pagalbos paruošiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis, ir, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, tai, kad kaltinamasis yra sveikas, darbingo amžiaus, priteisia patirtas 1 000 Eur proceso išlaidas iš kaltinamojo L. S. nukentėjusiosios V. G. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu 2024-11-13 prašymas dėl bylos grąžinimo prokurorui papildyti kaltinamąjį aktą buvo netenkintas, prašymas priteisti 50 Eur proceso išlaidų ruošiant 2024-11-13 prašymą iš kaltinamojo L. S. yra atmestinas.

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), be užvedimo raktelio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2024-07-03 nutarimu grąžintas saugojimui V. G. (1 t., b. l. 169-174, 183-184), - paliktinas neribotai V. G. nuosavybei;

- daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais (1 vnt.), PADIS kodas (duomenys neskelbtini), esanti voke; buteliai (4 vnt.), skardinė (1 vnt.), esantys dėžėje, PADIS kodas (duomenys neskelbtini); vokai su cigarečių nuorūkomis (2 vnt.), PADIS kodas (duomenys neskelbtini); vokas, kuriame specialios lipnios juostos Nr. 1-10 su mikrodalelėmis (1 vnt.), PADIS kodas (duomenys neskelbtini); nuoplovos vokuose (4 vnt.), PADIS kodas (duomenys neskelbtini), 2024-10-04 aktu perduoti saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriui (1 t., b. l. 178-179), - sunaikintini;

- 1 foninis kvapas ir 5 kvapo pėdsakai, paimti 2024-06-18 iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2024-09-19 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ajam skyriui (1 t., b. l. 180-182), - sunaikintini;

- kompaktinė laikmena su PC „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašais, kompaktinė laikmena su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, L. K. pateiktu vaizdo įrašu – paliktinos prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti jį areštu 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281? straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281? straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir L. S. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281? straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir L. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024-06-18 18.00 val. iki 2024-06-19 13.12 val. (vieną parą) ir laikyti, kad L. S. atliko 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti L. S. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai L. S. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BPK 357 str. 3 d.);

- turto konfiskavimą, išieškant iš L. S. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) (BK 72 str. 5 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), dėl įvykdytų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 281-1 straipsnio 1 dalyje, L. S. pripažinti recidyvistu.

L. S. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymo iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, kardomąsias priemones panaikinti.

Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį dalyje dėl 6 637,12 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš L. S. nukentėjusiosios V. G. naudai priteisti 373,33 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 33 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį dalyje dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš L. S. nukentėjusiosios V. G. naudai priteisti 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiajai V. G. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024-07-18 nutarimu ir pratęstą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-16 nutartimi, į L. S. turtą - pinigines lėšas 11 637,12 Eur sumai, esančias arba galinčias patekti į banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kai neišieškoma suma - 1 038,00 Eur, sumažinti iki 1 573,33 Eur sumos, nekeičiant kitų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, ir pratęsti iki visiško priteistos žalos atlyginimo, priteistą žalą atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Nukentėjusiosios V. G. prašymą dėl 1 050 Eur proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. S. V. G. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), be užvedimo raktelio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2024-07-03 nutarimu grąžintą saugojimui V. G., - palikti neribotai V. G. nuosavybei;

- daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais (1 vnt.), PADIS kodas (duomenys neskelbtini), esančią voke; butelius (4 vnt.), skardinę (1 vnt.), esančius dėžėje, PADIS kodas (duomenys neskelbtini); vokus su cigarečių nuorūkomis (2 vnt.), PADIS kodas (duomenys neskelbtini); voką, kuriame specialios lipnios juostos Nr. 1-10 su mikrodalelėmis (1 vnt.), PADIS kodas (duomenys neskelbtini); nuoplovas vokuose (4 vnt.), PADIS kodas (duomenys neskelbtini), 2024-10-04 aktu perduotus saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriui, - sunaikinti;

- 1 foninį kvapą ir 5 kvapo pėdsakus, paimtus 2024-06-18 iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2024-09-19 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ajam skyriui, - sunaikinti;

- kompaktinę laikmeną su PC „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašais, kompaktinę laikmeną su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, L. K. pateiktu vaizdo įrašu - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.