Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo 2024-02-22, apie priimtą sprendimą nuspręsta informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas – konfiskuotas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

2024-02-21 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. A. P. pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus: A. P. 2024-02-20, apie 16.28 val., Ukmergėje., Deltuvos g., ties pastatu Nr. 39A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 16:28 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0090, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas policijos pareigūno reikalavimu privalo leisti patikrinamas ar nėra neblaivus, nuo antro pūtimo į alkoholio kiekio matuoklį atsisakė. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis darė išvadą, jog A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2,57 promilės. Kaltinamojo iškeltą versiją, jog A. P. alkoholį iškvėpė dėl savijautos ir padidėjusio skrandžio rūgštingumo dėl turimų ligų, teismas vertino kaip gynybinę – tikslu išvengti atsakomybės. Teismas šiuo nuosprendžiu nevertino biologinio pobūdžio galimybių iškvėpti alkoholį turint atitinkamas virškinamojo trakto ligas, pažymėdamas, kad kitų įrodymų dėl kaltinamojo neblaivumo visiškai pakanka atitinkamoms išvadoms padaryti.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam (nuteistajam) būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-02-22. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad A. P., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė, jog jam (A. P.) priklausantis automobilis privalo būti konfiskuotas (BK 72 straipsnis 3 dalis).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, rėmėsi nepatikimais policijos pareigūnų parodymais, netyrė ir nevertino tų įrodymų, kuriuos pateikė jis pats (A. P.), ir tuo pažeidė apelianto teisę į teisingą teismą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl nesivadovauja jo (A. P.) parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami įrodymai dėl A. P. sveikatos būklės, įtakos alkotesterio parodymams ir teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti teisminio proceso metu.

3.2. A. P. 2024-02-20 vairuodamas automobilį buvo visiškai blaivus, perstatinėjo automobilį iš vienos vietos į kitą. Sustabdžius policijos pareigūnams ir jiems paprašius pūsti į alkotesterį, jis policijos pareigūnams paaiškino, kad dėl ligos pobūdžio alkotesteriu gauti duomenys neatspindės tikro alkoholio kiekio jo organizme ir prašė vežti į ligoninę paimti kraują alkoholio kiekio nustatymui, tačiau pareigūnai tai daryti atsisakė. A. P. neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pūsti į alkotesterį, nors žinojo, kad bus rodomas padidintas alkoholio kiekis dėl lėtinio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigia jog apie tai apeliantą buvo įspėjęs jį gydantis gydytojas.

3.3. Policijos pareigūnų parodymai dėl A. P. neblaivumo yra subjektyvūs. Apeliantas pažymi, kad jis jau 10 metų neįgalus ir susijaudinus, padidėjus įtampai, pervargus ar dėl kitų priežasčių jo veidas paraudonuoja, tačiau tai niekaip nėra susiję su alkoholio vartojimu. Teigia neginčijantis policijos pareigūnų parodymų dėl kvapo, tačiau pažymi, kad kvapo pajautimas yra subjektyvus pojūtis, o dėl A. P. ligų pobūdžio gali būti, kad iš burnos jaučiamas rūgštingumo kvapas. Bendraujant su policijos pareigūnais apeliantui pasidarė silpna, buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba, po ko apeliantas buvo nuvežtas į ligoninę. Ligoninėje policijos pareigūnai primygtinai įkalbinėjo jį vėl pūsti į alkotesterį, tačiau A. P. dėl skausmo priepuolių to padaryti negalėjo. Ligoninėje buvo imtas jo kraujas, tačiau šio kraujo mėginio tyrimo duomenimis niekas nepasidomėjo. Akcentuoja, jog vėliau, dėl sveikatos būklės jis važiavo į Santariškių ligoninę, kur buvo atlikti išsamūs tyrimai, kuomet apeliantui buvo nustatyta dar viena rimta liga –(duomenys neskelbtini).

3.4. Teismas vertindamas vaizdo įrašus padarė vertinimo klaidų. Iš vaizdo įrašų niekaip nesimato, kad A. P. būtų apsvaigęs nuo alkoholio. Alkotesteriu nustatytas 2, 57 promilių alkoholio kiekis yra didelis, todėl žmogus aiškiai vizualiai matomas, kad girtas. Šiuo gi atveju A. P. vaizdo įraše nesvirduliuoja, nesipainioja kalboje, todėl teismo išvada, neva pagal vaizdo įrašą matyti, kad A. P. buvo girtas, yra nepagrįsta.

3.5. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurios galėjo paveikti teismo išvadas. Pirmosios instancijos teismas vienpusiškai išnagrinėjo bylą, nepatikrino apelianto versijos, kad A. P. nustatytas alkoholio kiekis yra neteisingas ir sąlygotas ligų bei vartojamų vaistų. Pažymima, kad A. P. yra nustatytas neįgalumas iki (duomenys neskelbtini) metų, jo būklę įrodantys dokumentai patvirtina galimą alkotesterio duomenų neteisingumą, todėl vertinamas, kad A. P. nuteistas nepagrįstai.

4. Atsiliepimai į nuteistojo A. P. apeliacinį skundą negauti.

5. 2024 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio prašymas dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis. Prokuroras prašo A. P. kaltinti tuo, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2024-02-20, apie 16.28 val., Ukmergėje., Deltuvos g., ties pastatu Nr. 39A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 16:28 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0090, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas numatyta 2006-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ taisyklių 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

5.1. Prokuroras prašyme nurodo, kad A. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, po ko, 2024-02-20, 16.28 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0090, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

5.2. Pažymi, jog 2006-05-12 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad „Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą“. Prokuroras nurodo, kad šis Taisyklių punktas yra imperatyvus, t. y. policijos pareigūnai privalėjo tikrinti A. P. neblaivumą antrą kartą. Tas ir buvo padaryta, tačiau A. P. antrą kartą tikrintis neblaivumą atsisakė. Pastaroji aplinkybė buvo nurodyta A. P. pareikštame kaltinime, taip pat ir jo atžvilgiu priimtame 2024-07-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendyje.

5.3. A. P. nuteistas dėl to, kad vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jam atsisakius tikrintis neblaivumą antrą kartą iki galo nebuvo įvykdytas Taisyklių 4 punkto reikalavimas, o tai, kad A. P. tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo pakankamai aiškiai nebuvo nurodyta nei jam pateiktame kaltinime, nei jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje.

5.4. A. P. pareikštame kaltinime bei jo atžvilgiu priimtame nuosprendyje nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas policijos pareigūno reikalavimu privalo leisti patikrinamas ar nėra neblaivus. Ši norma įprastai taikoma, kuomet vairuotojas apskritai atsisako tikrintis neblaivumą alkotesteriu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. P. vieną kartą neblaivumą alkotesteriu tikrinosi, tačiau atsisakė tikrintis antrą kartą.

5.5. Prokuroro vertinimu, siekiant pašalinti A. P. pareikšto kaltinimo netikslumus, tikslinga jį pakeisti patikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. A. P. inkriminuojant neblaivumo patikrinimo vengimą nevykdant Taisyklių 4 p. reikalavimo. Pažymima, kad patikslinus kaltinimą nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais ir A. P. išteisinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti bei pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes pagal bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktą prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, jis patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-719/2020, 2K-21-697/2022). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu bei teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl prašo jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti. Kaip matyti iš nuteistojo pateikto apeliacinio skundo, pagrindiniai skundo argumentai yra tai, kad nuteistasis A. P. neigia vartojęs alkoholį, nesutinka su alkotesterio parodymais, kritikuoja liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus dėl neblaivumo požymių nustatymo, tvirtindamas, jog įtakos alkotesterio parodymams turėjo jo (A. P.) bloga savijauta ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas dėl turimų jo ligų – (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini).

9. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu, tenkinęs nuteistojo prašymą, apklausė nuteistąjį A. P. gydantį gydytoją E. Š., teismo medicinos ekspertą O. P. dėl nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su biologinio pobūdžio galimybėmis iškvėpti alkoholį turint atitinkamas virškinamojo trakto ligas. Pagal prokuroro pateiktą rašytinį prašymą patikslinti kaltinimą apklausė ir nuteistąjį A. P..

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P., kaip ir ikiteisminio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino, nesutiko su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, jog nagrinėjamu atveju jis vairavo automobilį neblaivus ir laikėsi pozicijos, jog alkoholį jis iškvėpė dėl savijautos ir padidėjusio skrandžio rūgštingumo dėl turimų ligų. Parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) metų serga (duomenys neskelbtini), taip pat jam yra nustatyta ir antra ūminė liga –(duomenys neskelbtini), dėl ko kyla rūgštingumas. Jam padaryta virš 30 operacijų – kas pusę metų keičia stentą. Įvykio metu jis jautėsi blogai, automobilį vairavo vien dėl to, kad jame buvo sugedusi signalizacija, norėjo automobilį patraukti 50 metrų nuo Regitros, kad jis nekauktų. Jį (A. P.) sustabdė policijos pareigūnai ir liepė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Jis žinodamas savo ligų diagnozes ir, kad jo iškvėptame ore būna ne alkoholis, o rūgštys, pasakė pareigūnams, kad alkoholio nevartojo, jiems pasakė, kad vartoja nealkoholinį alų. Tačiau pareigūnai pasakė, jog jis privalo pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, ką jis ir padarė. Jam buvo nustatytas 2,57 promilės girtumas. Kadangi jį gydantis gydytojas buvo perspėjęs, kad dėl pakilusio rūgštingumo jis negali vairuoti, nes gali pripūsti alkoholio, antrą kartą jis atsisakė pūsti į alkotesterį, pasakė policijos pareigūnams, kad geriau priduos kraują, negu pūs į alkotesterį. Taip pat parodė, kad alkoholio kiekis kraujyje jam nebuvo nustatomas, jis pristatytas gydymo įstaigą neprašė gydytojų kraujo tyrimo dėl alkoholio, nes tuo metu jam (A. P.) buvo skausmo priepuoliai.

11. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju E. Š. (nuteistąjį A. P. gydantis gydytojas) parodė, kad nuteistąjį A. P. prisimena ir gali pasakyti, kad jis jau seniai serga(duomenys neskelbtini). Tai lėtinis (duomenys neskelbtini). Dar jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) susirgimas, jam statomi, keičiami stentai. Liudytojas tvirtino, jog sergant lėtiniu (duomenys neskelbtini) alkoholis gali būti skaidomas lėčiau ir ilgiau išlikti organizme, tačiau pažymėjo, jog alkoholis atsiranda ne dėl ligos. Dėl (duomenys neskelbtini) alkoholis, kaip ir kitos medžiagos, gali būti lėčiau skaidomas. Žmogaus organizmas pats savarankiškai alkoholio negamina.

12. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas medicinos ekspertas O. P. nurodė, kad sutinka su gydytojo (past. – E. Š.) nuomone, kad alkoholio atsiradimui įtakos neturi A. P. turimos ligos (past. –(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), pažymėdamas, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo organizme savaime pasigaminti 2,57 promilės alkoholio negalėjo.

13. Teisėjų kolegija išklausiusi gydytojo E. Š., medicinos eksperto O. P. paaiškinimus, apelianto argumentus dėl biologinio pobūdžio galimybių iškvėpti alkoholį turint atitinkamas virškinamojo trakto ligas atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nuteistojo A. P. teisinimasis ligomis –(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuomet pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatyta 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, vertina kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją bent sušvelninti, nes tokia versija prieštarauja byloje surinktiems ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintiems įrodymams.

14. Apeliantas A. P. neigia, kad 2024-02-20 jis vartojo alkoholį ir turėjo neblaivumo požymių. Tokius jo teiginius paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų) M. E., D. K. parodymai bei jų nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 145-147; 151-153), pareigūno M. A. tarnybiniame pranešime užfiksduoti duomenys (T. 1, b.l. 27-29), kad policijos pareigūnai M. E. ir D. K. tarnybos metu, kaltinime nurodytu laku ir vietoje nuo VĮ Regitra pastebėjo be šviesų atvažiuojantį automobilį BMW X5 ir jį sustabdė. Kalbant su automobilio vairuotoju iš salono pajuto alkoholio kvapą. Vairuotojas buvo labai pasimetęs, išsigandęs, akys paraudusios, kalba nerišli. Paklaustas, ar vartojo alkoholio, vairuotojas to neneigė, tačiau nenorėjo tikrintis neblaivumo, pasiūlė po 200 Eur. A. P. buvo išaiškinta, jog už tai gresia atsakomybė. Praėjus 5-7 minutėms po sustabdymo, vairuotojas sutiko pasitikrinti ir jam buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Asmuo alkoholio išpustame ore matavimo rezultatų neneigė, bet vėl prašė pagalbos, ką M. E. suprato, kaip prašymą įvykio nefiksuoti. Nustatinėjant neblaivumą pagal reikalavimus buvo išpakuotas vamzdelis ir duota A. P. pūsti. Vairuotojas pradėjo blaškytis, neadekvačiai elgtis, todėl buvo iškviestas antras ekipažas. A. P. atsisakė pūsti į alkotesterį antrą kartą. Iki pirmo pūtimo A. P. nesiskundė sveikata. Tik atvykus tyrėjams buvo iškviesta GMP, kuri A. P. išsivežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės skubiosios pagalbos skyrių apžiūrai. Tokias policijos pareigūnų nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti objektyvūs bylos įrodymai, t.y. alkoholio matuoklio duomenys bei neblaivumo nustatymo aktas (T. 1, b.l. 30), 2024-02-20 įvykio vietoje pareigūnų BODY kameromis užfiksuota vaizdo įrašų medžiaga – 8 vaizdo įrašai (I tomas, b. l. 68-70), kurių duomenys užfiksuoti kitų objektų apžiūros protokole, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, aplinkybės, automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, GMP iškvietimas, A. P. laikinas sulaikymas (I t., b. l. 83-85, 86-88, 89-91, 92-94, 95-97, 134-137, 140-142), kuri, be kita ko, peržiūrėta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad A. P. po sulaikymo pripažino, jog vartojo alkoholį, prašė jam padėti, bandė su pareigūnais susitarti ir tik po to, kai A. P. buvo nustatytas neblaivumas, o pareigūnai įvykdė savo pareigas – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes užfiksavo procesiniuose dokumentuose, A. P. pradėjo skųstis sveikata, nors objektyviai nesimatė, kad jis jautė stiprius su jo liga susijusius skausmus. 2024-04-16 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimi ir 2024-03-05 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikti dokumentai, kuriuose užfiksuota: alkotesteris – atsisako pūsti, teigia, kad nėra jėgų. Iš anamnezės – vartojo alkoholį. Būklė išrašant: šiuo metu duomenų apie ūminį susirgimą nėra, išleidžiamas tolimesniam ambulatoriniam ištyrimui (l t., b. l. 60-62).

15. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. teiginiai, jog jis alkoholio nevartojo ir neturėjo neblaivumo požymių neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai, teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto skundo motyvais, kuriais nuteistasis A. P. kelia abejones dėl policijos pareigūnų parodymų objektyvumo ir patikimumo. Teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, laikyti juos nepatikimais ir jais nesiremti, nes jų nurodytos įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, detaliai, šių liudytojų parodymai viso proceso metu nekito ir atitiko BODY kameromis užfiksuotiems vaizdo įrašams. Policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybos pagrindu jiems kylančias pareigas, suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti A. P., nenustatytas.

16. Kiti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su vaizdo įrašu vertinimu, tvirtinant, jog pirmosios instancijos teismas vienpusiškai išnagrinėjo bylą ir nepatikrino apelianto versijos, prašant padaryti priešingas išvadas, kolegijos vertinimu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistojo pozicija, grįsta jo versijų neatitinkančių įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pasisakytina, jog teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo įvertintus ir šia nutartimi aptartus įrodymus, esant nustatytoms aplinkybėms, jog alkoholio atsiradimui įtakos neturi A. P. turimos ligos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo organizme savaime pasigaminti 2,57 promilės alkoholio negalėjo, konstatuoja, jog baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad įvykių seka, kuriai iš esmės neprieštarauja byloje surinkti įrodymai yra tai, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė lengvąjį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. P., po ko jam buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas, paprašytas antrą kartą tikrintis neblaivumą, A. P. nuo antro pūtimo į alkoholio kiekio matuoklį atsisakė.

18. Aplinkybės, kad nesutiko tikrintis neblaivumą neneigia ir pats apeliantas A. P., motyvuodamas tuo, kad alkoholį jis iškvėpė dėl savijautos ir padidėjusio skrandžio rūgštingumo dėl turimų ligų, ką apeliacinės instancijos teisme paneigė apklausti gydytojas E. Š. bei medicinos ekspertas O. P.. Be to, pats nuteistasis A. P. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad alkoholio kiekis kraujyje jam nebuvo nustatomas, o pristatytas į gydymo įstaigą, jis neprašė gydytojų kraujo tyrimo dėl alkoholio. Tai, kad A. P. sąmoningai vengė tikrintis neblaivumą, atsisakydamas antrą kartą pūsti į alkotesterį, kuomet jam visa blaivumo pasitikrinimo procedūra buvo išaiškinta, teisėjų kolegijos nuomone, netiesiogiai patvirtina tiek liudytojų – policijos pareigūnų parodymai, tiek vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad nuo pat pradžių A. P. turėjo siekį išvengti jam gresiančios atsakomybės, nes jis ilgai delsė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, trukdė pareigūnams operatyviai atlikti patikrinimą, prašė su pareigūnais susitarti, jam padėti, siūlė M. E. ir jo kolegai po 200 eurų, kad nebūtų tikrinamas blaivumas, ką ir policijos pareigūnai suprato, kaip prašymą nefiksuoti įvykio.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuteistojo A. P. kaltės klausimą vertino paties nuteistojo, liudytojų M. E. ir D. K. teisme duotus parodymus, pareigūno M. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, alkoholio matuoklio duomenis, neblaivumo nustatymo aktą, teismo posėdžio metu peržiūrėtą filmuotą medžiagą bei kitus byloje surinktus įrodymais ir padarė išvadą, kad A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, konstatavęs, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2,57 promilės neblaivumas.

20. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų.

21. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, po ko, 2024-02-20, 16.28 val., jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0090, nustatyta, kad A. P. iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Paprašytas antrą kartą tikrintis neblaivumą, A. P. nuo antro pūtimo į alkoholio kiekio matuoklį atsisakė.

22. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnyje ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte, draudžiančias, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Siekiant užtikrinti šio draudimo laikymąsi, šiuose teisės aktuose nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalis, KET 17 punktas). 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte nurodyta, kad „Policijos, <…> pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą“. Šis Taisyklių punktas yra imperatyvus, todėl nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai privalėjo tikrinti A. P. neblaivumą antrą kartą, tačiau A. P. antrą kartą tikrintis neblaivumą atsisakė.

23. Teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylas (pažymėtina, kad anksčiau vengimas patikrinti neblaivumą užtraukdavo administracinę atsakomybę), aiškinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015).

24. A. P. pareikštame kaltinime bei jo atžvilgiu priimtame nuosprendyje nurodyta, kad jis pažeidė KET 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas policijos pareigūno reikalavimu privalo leisti patikrinamas ar nėra neblaivus. Tačiau ši norma įprastai taikoma, kuomet vairuotojas apskritai atsisako tikrintis neblaivumą alkoteteriu. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog A. P. vieną kartą neblaivumą alkotesteriu tikrinosi, tačiau atsisakė tikrintis antrą kartą. Taigi, jam atsisakius tikrintis neblaivumą antrą kartą nebuvo įvykdytas Taisyklių 4 punkto reikalavimas, o tai, kad A. P. tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo pakankamai aiškiai nebuvo nurodyta nei jam pateiktame kaltinime, nei jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje.

25. 2024 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio prašymas dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, kuriuo prašoma pašalinti A. P. pareikšto kaltinimo netikslumus ir jį pakeisti patikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. A. P. inkriminuojant neblaivumo patikrinimo vengimą nevykdant Taisyklių 4 punkto reikalavimo.

26. BPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedūrą. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-26-495/2022, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai ir kt.).

27. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme dalyviai buvo informuoti apie pateiktą prokuroro prašymą dėl kaltinimo keitimo, jiems buvo įteiktas šio prašymo nuorašas (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka pasirengti gynybai dėl galimo kaltinimo keitimo (BPK 256 straipsnio 3 dalis), nuteistasis ir jo gynėjas pakeisto kaltinimo neginčijo, dėl kaltinime nurodytų faktinių veikos aplinkybių pakeitimo apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis. Taigi, įvykdžius baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių keitimo procedūrą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, atitinka BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę bei kaltinimo keitimo ribas, jis yra pagrįstas ir teisėtas.

28. Todėl apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs papildomai ištirtus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Konstatavus šią išvadą, tenkinti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. P. vieną kartą neblaivumą alkotesteriu tikrinosi, tačiau antrą kartą išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti, t. y. kad jis tyčia vengė neblaivumo patikrinimo, į tai, kad policijos pareigūnų reikalavimas pasitikrinti neblaivumą buvo teisėtas, siekiant pašalinti A. P. kaltinimo netikslumus, tikslinga jį pakeisti patikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. A. P. inkriminuojant neblaivumo patikrinimo vengimą nevykdant Taisyklių 4 punkto reikalavimo. Nustatytina, jog A. P. nuteistas už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2024-02-20, apie 16.28 val., Ukmergėje., Deltuvos g., ties pastatu Nr. 39A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 16:28 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0090, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas numatyta 2006-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ taisyklių 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

29. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje patikslinus kaltinimą ir pašalinus iš jo nurodytą aplinkybę, kad A. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir inkriminuojant A. P. neblaivumo patikrinimo vengimą nevykdant Taisyklių 4 punkto reikalavimo bei pašalinus KET 17 punkto reikalavimus, toks kaltinimo patikslinimas nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įtakos neturi, kaltinamo (nuteisto) asmens teisinės padėties nesunkina ir jo baudžiamosios atsakomybės nekeičia. Todėl nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu tik dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo nustatytoms bylos aplinkybėms.

30. Nors apeliaciniame skunde nekeliamas bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių klausimas, teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą nuosprendį šiuo aspektu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą bausmę, ją padedančias įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemones ir tinkamai tokį savo sprendimą motyvavo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

31. Vilniaus apygardos teisme teisme 2024 m. lapkričio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-11300 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 141,67 Eur. Šios išlaidos susidarė už gynėjo R. Vanago suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ši pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai jau išėjus priimti sprendimo, tai yra jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taip pat į tai, kad proceso dalyviai neturėjo galimybės su ja susipažinti ir dėl jos pasisakyti, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos dėl išlaidų už A. P. suteiktą teisinę pagalbą teisėjų kolegija palieka nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti: patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintų A. P. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, faktines aplinkybes dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ir nustatyti, kad:

A. P. nuteistas už tai, jog jis vengė neblaivumo patikrinimo kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2024 m. vasario 20 d., apie 16.28 val., Ukmergėje., Deltuvos g., ties pastatu Nr. 39A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 16:28 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0090, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas numatyta 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ taisyklių 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. P. palikti nenagrinėtą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.