Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-7119-386/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-04
Bylos Nr.: eI2-7119-386/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00235-2026-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: T. M.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-7119-386/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00235-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 4 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2026 m. vasario 25 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 26S4282 (toliau – ir Sprendimas), taip pat įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. leidimo laikinai gyventi pagrindu. Prašymas pakeisti leidimą buvo pateiktas šeimos susijungimo pagrindu, kadangi pareiškėjos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai turi galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje. 2008-2012 m. pareiškėja dirbo Baltarusijoje įmonėje „Beltelekom“ klientų aptarnavimo specialiste. Jos pareigos buvo civilinio ir administracinio pobūdžio – sudarė standartines sutartis su fiziniais asmenimis. Į darbą buvo paskirta privalomo paskirstymo tvarka po universiteto baigimo, neturėjo prieigos prie valstybės paslapčių ir nevykdė su saugumu susijusių funkcijų. Tuo laikotarpiu (2008–2011 m.) Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ribojamųjų priemonių taikymas Baltarusijai buvo sustabdytas nuo 2008 m. spalio 13 d. iki 2011 m., t. y. pareiškėjos darbo „Beltelekom“ laikotarpiu, o „Beltelekom“ iki šiol nėra taikomos konkrečios ES sankcijos. Atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, patirties stoką ir tuometines ES bei Baltarusijos santykių tendencijas, ji negalėjo numatyti galimų neigiamų pasekmių dėl darbo šioje įmonėje.

Skundžiamame Sprendime atsakovas pareiškėjos galimą grėsmę valstybės saugumui grindžia tuo, kad ji prieš daugiau nei 14 metų dirbo Baltarusijos valstybinėje ar strategiškai reikšmingoje įmonėje. Tačiau vien ši aplinkybė savaime neįrodo jos lojalumo režimui ar grėsmės Lietuvos saugumui ir prieštarauja individualizavimo principui. Sprendime taip pat teigiama, kad pareiškėjos atleidimas iš darbo ne dėl ideologinių priežasčių gali rodyti jos „pažeidžiamumą“. Vis dėlto politinio motyvo nebuvimas nėra lojalumo režimui įrodymas, o „pažeidžiamumas“ turi būti grindžiamas konkrečiais faktais (spaudos, priklausomybės ar ryšių su institucijomis), kurių sprendime nenustatyta. Pareiškėja pokalbio metu aiškiai išreiškė neigiamą požiūrį į Baltarusijos politinį režimą ir nurodė, kad išvyko iš šalies dėl nepritarimo vykdomai politikai. Teiginiai apie galimus profesinius ryšius taip pat nepagrįsti – ji palaiko tik retus asmeninius kontaktus socialiniuose tinkluose, nesusijusius su politika ar tarnyba, ir gali tai patvirtinti įrodymais.

Be to, motinos gyvenimas Baltarusijoje ir reti vizitai šeimos tikslais negali būti laikomi politinio lojalumo ar grėsmės įrodymu. Rizikos vertinimas turi būti individualus ir pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendromis prielaidomis. Pareiškėja, prireikus, pasirengusi dokumentais pagrįsti kelionių į Baltarusiją šeiminį pobūdį arba sumažinti tokių vizitų skaičių. 2025 m. pareiškėja dirbo Lietuvoje, jos vaikai lankė lietuvišką mokyklą („Erudito licėjus“), o per metus sumokėjo daugiau nei 4500 Eur mokesčių, taip patvirtindama realią integraciją, sąžiningumą ir įstatymų laikymąsi. Savo patikimumui pagrįsti ji pateikia Lietuvos Respublikos piliečio laidavimo raštą, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės interesams.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalį leidimas gali būti nepakeistas tik esant pakankamiems, konkretiems ir individualiai nustatytiems duomenims apie realią grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat pabrėžia, kad sprendimai negali būti grindžiami vien hipotetinėmis prielaidomis – būtina objektyvių duomenų visuma, o abejonės negali būti aiškinamos vien privataus asmens nenaudai.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo faktines bylos aplinkybes bei paaiškina, kad pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nes jos sutuoktinis gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį leidimą gyventi. 2025 m. liepos 3 d. atsakydama į klausimyno 2 klausimą apie darbovietes, ji nurodė, kad 2008–2012 m. dirbo „Beltelekom“ Baltarusijoje. „Beltelekom“ yra Baltarusijos valstybinė telekomunikacijų bendrovė, priklausanti vyriausybei ir valdoma Telekomunikacijų ministerijos, turinti monopolį fiksuotos telefonijos ir ADSL bei WiFi interneto paslaugoms šalyje. Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimu, šioje įmonėje dirbantys asmenys privalo būti lojalūs Baltarusijos valdžiai ir jos vykdomai politikai, o jų patikimumą kontroliuoja žvalgybos tarnybos, užtikrinančios režimui lojalių darbuotojų atranką. 2025 m. gruodžio 15 d. per „Teams“ programą buvo atlikta nuotolinė apklausa.

Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino visus turimus duomenis ir nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia galimos pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika patvirtina, kad jei asmuo nepateikia įrodymų, paneigiančių VSD išvadas, ir nėra duomenų, jog grėsmė išnykusi, sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi laikomas pagrįstu. Vertinant grėsmę atliekamas į ateitį orientuotas, prognoziniu pobūdžiu pagrįstas vertinimas, remiantis anksčiau nustatytais faktais. Pareiškėjos atveju grėsmė siejama su jos darbu 2008–2012 m. Baltarusijos valstybinėje įmonėje „Beltelekom“. LVAT praktikoje pripažįstama, kad lojalumo reikalavimas taikomas visiems Baltarusijos valstybinėse institucijose dirbusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pareigų, todėl net ir klientų aptarnavimo specialisto pareigos nepaneigia galimos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

VSD vertinimu, Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali naudoti šantažą, spaudimą ar poveikį Baltarusijoje gyvenantiems artimiesiems siekdamos užmegzti ar atnaujinti ryšius su užsienyje gyvenančiais asmenimis. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėja palaiko ryšius su Baltarusija – ten gyvena jos mama, kurią ji periodiškai lanko, todėl egzistuoja jos pažeidžiamumo ir galimo išnaudojimo rizika. Taip pat akcentuoja, kad galimybė laisvai vykti į Baltarusiją ir grįžti gali rodyti, jog režimas jos nelaiko nelojalia. Aplinkybės, susijusios su ankstesniu darbu Baltarusijos valstybinėje įstaigoje ir nenutrūkusiais ryšiais su kilmės šalimi, vertinamos kaip sudarančios prielaidas galimai grėsmei nacionaliniam saugumui. Net pareiškėjos apklausos metu išreikšta kritiška pozicija režimo atžvilgiu nepaneigia galimos rizikos, todėl, remiantis LVAT praktika, konstatuota, kad jos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir tai sudaro pagrindą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas nesutinka su argumentu, kad nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjos šeiminiai santykiai. Remiantis EŽTT praktika, pakanka, jog šeima galėtų gyventi ir kilmės valstybėje, o duomenų, kad pareiškėja su sutuoktiniu ir vaikais negalėtų gyventi Baltarusijoje ar ten įgyvendinti šeimos susijungimo teisės, nenustatyta. Be to, sutuoktinis ir vaikai periodiškai vyko į Baltarusiją, todėl kliūčių šeimai gyventi kartu šioje valstybėje nėra. Pareiškėja pati patvirtino palaikanti ryšius su Baltarusija ir galinti dirbti nuotoliniu būdu. Migracijos departamento vertinimu, vien tai, kad jos šeimos nariai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nesuteikia jai automatinės teisės į tokį leidimą ir neatsveria nustatytos grėsmės valstybės saugumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, jog skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pareiškėja, pildydama MD klausimyną, nurodė, kad 2008–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „Beltelekom“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „Beltelekom“ yra Baltarusijos nacionalinė telekomunikacijų bendrovė, visiškai priklausanti Baltarusijos vyriausybei ir valdoma Telekomunikacijų ministerijos. „Beltelekom“ yra vienintelė fiksuotos telefonijos ir plačiajuostės prieigos prie interneto per ADSL ir WIFI paslaugų teikėja Baltarusijoje.

VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos įmonėje „Beltelekom“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ryšiai, susiklostę jai dirbant Baltarusijos Respublikos įmonėje „Beltelekom“, nepaisant jos darbo pobūdžio, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjos pažeidžiamumą, nes atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jos kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Pareiškėjos palaikomi ryšiai su buvusiais kolegomis, nors ir apibūdinami kaip formalūs, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams.

Vertinant pareiškėjos argumentus apie jos integraciją į Lietuvos visuomenę, socialinius ir šeimos ryšius, pažymi, kad nurodytos aplinkybės, nors ir patvirtina pareiškėjos socialinių ir šeiminių ryšių Lietuvoje egzistavimą, tačiau jie nėra ilgalaikiai, pareiškėjos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai yra Baltarusijos Respublikos piliečiai. Migracijos departamentas Sprendime išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atliko individualų pareiškėjos vertinimą, todėl Sprendimo naikinti, pareiškėjos nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2026 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. 26S4282, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje.

Pareiškėja, 2025 m. liepos 3 d. atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2008-2012 m. dirbo „Beltelekom“ Baltarusijoje.

2025 m. spalio 6 d. VSD pateikė išvadą Nr. 18-10894, kurioje konstatuota, kad asmens (pareiškėjos) gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose). VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Viešųjų šaltinių duomenimis, „Beltelekom“ yra Baltarusijos nacionalinė telekomunikacijų bendrovė, visiškai priklausanti Baltarusijos vyriausybei ir valdoma Telekomunikacijų ministerijos. „Beltelekom“ yra vienintelė fiksuotos telefonijos ir plačiajuostės prieigos prie interneto per ADSL ir WIFI paslaugų teikėja Baltarusijoje.

VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. T. M., dirbdama Baltarusijos Respublikos įmonėje „Beltelekom“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. T. M. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgęs į tai, kad pagal VSD pateiktą išvadą, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, 2026 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 26S4282, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (minėta, toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje ir 53 straipsnio 2 dalyje nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas nuolat gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas, pavyzdžiui, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje negresia valstybės saugumui.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2008-2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „Beltelekom“. VSD, atsižvelgęs į šį faktą, atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė atsakovui išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, įvertinęs šią išvadą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo, teismas pažymi, kad LVAT savo nuoseklioje praktikoje (pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024) yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) bei kitas reikšmingas aplinkybes.

LVAT praktikoje (pvz., 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024) nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo (pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

Nacionalinis saugumas yra konstitucinė vertybė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionalinis saugumas būtinas apsaugoti kitas konstitucines vertybes, inter alia (lot. be kita ko), pamatinius Lietuvos konstitucinės santvarkos principus, kaip antai, prigimtines žmogaus teises ir laisves, demokratiją, nepriklausomybę (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutarimus). Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Nacionalinis saugumas yra ir viešasis interesas, ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus (pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1917-602/2021, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.

Sprendžiant užsieniečių atvykimo ir jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą nacionalinio saugumo aspektu, taip pat svarbu pažymėti, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99), taip pat LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Dėl to šioje srityje EŽTT praktikoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalis)) bei su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjos nurodyti argumentai apie jos užimtas aptarnavimo specialistės pareigas strateginę reikšmę Baltarusijos Respublikai turinčioje įmonėje, darbo santykių prasidėjimo ir pasibaigimo priežastys.

Teismo vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl potencialiai realios galimybės būti užverbuotai priešiškai Lietuvos Respublikai veiklai vykdyti. Todėl vien tai, kad Sprendimas nėra grindžiamas konkrečiais faktais apie konkrečius, jau nustatytus pareiškėjos ryšius su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, nereiškia, jog Sprendimas yra neteisėtas.

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

Aktualu ir tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos, kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas atitinka LVAT praktiką (pvz., 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024).

Sprendimo turinys patvirtina, kad esminis jo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjos turimų Lietuvos Respublikoje socialinių ir ekonominių ryšių vertinimą bei nustatė, kad pareiškėjai nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. buvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, 2022 m. gruodžio 28 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. gruodžio 20 d. Pareiškėja nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. gruodžio 30 d. dirbo Lietuvoje.

Taip pat nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis Baltarusijos Respublikos pilietis V. K., turi išduotą leidimą laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę), kuri galioja iki 2028 m. rugpjūčio 13 d. Nustatyta, kad jų mažamečiai vaikai: I. K. ir A. K. turi leidimus laikinai gyventi, galiojančius iki 2028 m. liepos 9 d., išduotus šeimos susijungimo pagrindu (nepilnamečio asmens šeimos narys dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas). 2026 m. sausio 7 d. mokinių registro duomenimis, vaikai nuo 2025 m. rugpjūčio 24 d. nebesimoko Lietuvoje.

Teismo vertinimu, Sprendime pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja periodiškai vykdavo į/iš Baltarusiją (fiksuoti 15 sienos kirtimai). Migracijos departamento duomenimis, per 2023 m. fiksuoti 4, per 2024 m.- 5, o iki 2026-01-07 - 6 sienos kirtimai į/iš Baltarusiją, kurioje ji praleidžia apie 8-9 dienas. Tai smarkiai padidina riziką dėl pareiškėjos bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybomis ir informacijos joms teikimo. Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Be to, jame yra individualiai įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir reikšmė, lyginant su nacionalinio saugumo interesais, todėl pareiškėjos argumentai, kad pats atsakovas neatliko individualaus jos situacijos vertinimo, o rėmėsi tik VSD išvada, yra atmestini.

Pareiškėja nurodo, kad VSD ir atsakovo išvados yra grįstos iš esmės prielaida apie galimą buvusių profesinių kontaktų išlaikymą arba atkūrimą, tačiau teismas su tuo nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja ne vienerius metus dirbo „Beltelekom“, kuri, viešųjų šaltinių duomenimis, yra Baltarusijos nacionalinė telekomunikacijų bendrovė, visiškai priklausanti Baltarusijos vyriausybei ir valdoma telekomunikacijų ministerijos. „Beltelekom“ yra vienintelė fiksuotos telefonijos ir plačiajuostės prieigos prie interneto per ADSL ir WIFI paslaugų teikėja Baltarusijoje.

Taigi, pareiškėjos darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas „Beltelekom“, galėjo turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Analogiškos aplinkybės būtent taip yra vertinamos nuoseklioje ir aktualioje teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024).

Teismas sutinka, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti VSD vertinimu, jog pareiškėjai ir toliau suteikus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti ir veiklai prieš Lietuvos Respubliką kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, nes VSD išvadoje patvirtino, jog kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose).

Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas ir Migracijos departamento Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, nes jie yra paremti VSD veikloje nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą, metodus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, ir pareiškėjos galimą ryšį su šiomis institucijomis bei riziką lengvai išnaudoti šiuos ryšius dėl nuolatinio pareiškėjos lankymosi Baltarusijoje.

Kartu pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu geopolitinė situacija pasikeitė ir jos tampa svarbios sprendžiant dėl leidimo gyventi. LVAT praktikoje analogiškose bylose (pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023) yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei iš dalies prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (LVAT 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Tai lemia grėsmių nacionaliniam saugumui neapibrėžtumas ir nuolat kintantis jų pobūdis.

Nurodytos geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste pareiškėjos argumentai, kad ji darbovietės nesirinko savarankiškai, buvo paskirta pagal privalomą paskirstymą po universiteto baigimo, be to neturėjo prieigos prie valstybės paslaptį sudarančios informacijos ir nevykdė jokių funkcijų, susijusių su valstybės saugumo užtikrinimu, iš darbo išėjo savanoriškai, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, jog pareiškėja, dirbdama strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje, privalėjo būti ir buvo lojali Baltarusijos Respublikos valdžiai. Be to, pareiškėjos darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, t. y. jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į VSD išvadoje nurodytus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, galima išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog pareiškėja, dirbdama „Beltelekom“, galėjo turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo užimtos pareigos nėra esminis ir lemiamas kriterijus sprendžiant dėl asmens pažeidžiamumo gyvenant Lietuvoje. Vien tas faktas, kad pareiškėja šiuo metu nurodytų pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad ji ryšių neturėjo ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) bei nebegali kelti grėsmės.

Naujausioje LVAT praktikoje (pvz., 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1109-629/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024, 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024) pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos ir Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024, 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1301-968/2025).

Pareiškėjos nurodymas, kad turi būti nustatyti konkretūs jos veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, analogiško pobūdžio bylose LVAT vertinamas kaip nepagrįstas ir pernelyg aukštas, pernelyg rizikingas (esant tokiai geopolitinei situacijai) įrodinėjimo standartas (pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad Migracijos departamentui, siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti (pakeisti) leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus dėl įrodinėjimo standarto (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).

Pažymėtina, kad, jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galbūt atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjos teisine padėtimi Lietuvoje, ir vertinama, ar Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.

Pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, kurie liudytų Baltarusijos valdžios vykdomos politikos smerkimą. Aplinkybė, kad pareiškėja pritaria Lietuvos Respublikos nuostatoms ir jos pozicija Baltarusijos politinio režimo atžvilgiu yra kritiška ir priešiška, ji nepritaria Baltarusijos valdžios veiksmams, represijoms ir ypač karinei bei užsienio politikai, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu, nes tai nereiškia, kad pareiškėja negali būti užverbuota ir išnaudota Baltarusijos žvalgybos veikti prieš Lietuvos interesus.

Teismas sutinka su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos išvykos į Baltarusijos Respubliką didina riziką dėl jos bendradarbiavimo ir informacijos teikimo Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Nors pareiškėja skunde įvardijo, kad leidimų laikinai gyventi laikotarpiu ji važiuodavo į Baltarusijos Respubliką lankyti ten gyvenančios motinos, tačiau, nepriklausomai nuo vykimo į Baltarusiją priežasčių ar dažnumo, egzistuoja didelė vykstančių asmenų verbavimo rizika, o tai turi būti vertinama kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui.

Akivaizdu, kad pareiškėja į Baltarusiją vyko po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, vykdytą, be kita ko, ir iš Baltarusijos teritorijos. Taigi, pareiškėjos elgesys parodo, kad jos lojalumu Baltarusijos valdžios politikai, Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali pasinaudoti jai gyvenant Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio saugumo interesais gyventi Lietuvoje turi būti leidžiama tik tokiam užsieniečiui, kurio veikla, ryšiai ir pažeidžiamumas negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ir jos išimtinai tik darbiniai ryšiai Lietuvoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir reikšmingesniais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjos darbas strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje pagrįstai leidžia spręsti apie potencialų jos pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų veiklos metodų kontekste. Teismo vertinimu, Sprendime aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėja turi arba bet kada gali atnaujinti ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis. Dėl to buvo konstatuotas potencialus pareiškėjos pažeidžiamumas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kuris nebuvo paneigtas.

Pareiškėja skunde teigia, kad jog Migracijos departamentas tinkamai neįvertino pareiškėjos šeiminių santykių.

Pažymėtina, kad įvertinus EŽTT praktiką, pakanka, kad šeima galėtų gyventi ir kitoje, pavyzdžiui, jų kilmės valstybėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad yra duomenų apie tai, kad asmuo su sutuoktiniu (taip pat ir vaikais) negali įgyvendinti teisės į šeimos susijungimą Baltarusijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens sutuoktinis V. K. ir mažamečiai vaikai 2022-2025 m. laikotarpiu periodiškai kirto Lietuvos Respublikos išorinę valstybės sieną, kas reiškia, kad pareiškėjos sutuoktiniui V. K. ir mažamečiams vaikams nėra uždrausta vykti į Baltarusijos Respubliką, todėl jo šeimos nariams nebūtų kliūčių periodiškai vykti pas asmenį į Baltarusiją ar ten kartu su juo gyventi. Tai, kad pareiškėjos ryšiai su jos kilmės valstybe nėra nutrūkę iki šiol, pareiškėja patvirtino 2025 m. gruodžio 15 d. apklausos metu: teigė, kad į Baltarusiją vyksta aplankyti ten gyvenančios mamos. Be to, nurodė, kad gali dirbti ir nuotoliniu būdu. Taigi, tai, kad šeimos nariai: sutuoktinis Baltarusijos Respublikos pilietis V. K. ir jų mažamečiai vaikai turi išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nesuteikia asmeniui teisės gauti leidimo laikinai gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.

Pareiškėjos teismui pateikta pažįstamo asmens rekomendacija taip pat nepaneigia išvados dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui, nes pareiškėjos nurodytą rekomendaciją parašė asmuo, kuris nėra atsakingas už Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimą.

Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose (pvz., 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023) remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, jog ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu). Taip pat matyti, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus šio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas