Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. B. (G.) gynėjo advokato M. V., T. K. ir R. R. gynėjos advokatės E. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. B. (G.) pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje ir nubausta 4 metų laisvės atėmimo bausme bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta (Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista į areštą), ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 6 d.;

T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme bei nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį ir paskirta subendrinta bausmė 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 25 d.

R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme; BK 214 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme; BK 215 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minėtų nuosprendžių švelnesnių bausmių dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 25 d.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytinos bausmės atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendį su visais juose nurodytais įskaitymais.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidaria iš nuteistųjų R. R., R. B., T. K., ir B. B. (G.) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 78,28 Eur už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš nuteistųjų R. R., R. B., T. K. ir B. B. (G.), nukentėjusiajam E. M., 649,00 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 300,00 bylinėjimosi išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. B. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R., R. B., T. K. ir B. B. (G.) nuteisti už tai, kad R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. B., T. K. ir B. B. (G.), veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė panaudoję šaunamąjį ginklą, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., iš anksto susitarus ir turint bendrą tikslą apiplėšti nukentėjusįjį E. M., B. B. (G.) nurodžius E. M. kaip plėšimo objektą bei pakvietus jį atvykti į Kėdainius, šiam atvykus automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), B. B. (G.) laikant E. M. automobilio dureles, kad šis negalėtų nuvažiuoti, T. K. panaudojus C kategorijos šaunamąjį ginklą, t. y. Italijos „Umarex“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletą „Brigadier“ Nr. 057390, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais: šiuo ginklu grasinant nukentėjusiajam bei ginklu suduodant jam į galvą, po to, būnant nukentėjusiojo E. M. automobilyje ir prie jo, bendrais veiksmais R. B. su R. R. ir T. K. suduodant nukentėjusiajam E. M. ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, padarant jam dvi muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kairiajame momenyje, odos nubrozdinimus dešiniajame momenyje, poodines kraujosruvas pakaušio dešinėje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. R. iš nukentėjusiojo E. M. kišenės ištraukė ir pagrobė 20 eurų kupiūrą bei iš nukentėjusiojo E. M. piniginės pagrobė 5 eurus monetomis ir nukentėjusiojo E. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, nukentėjusiojo E. M. automobiliu nuvyko iki AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur R. R. pasinaudodamas šia kortele pasikėsino išgryninti nukentėjusiajam E. M. priklausančius pinigus, toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, R. R. kartu su T. K. ir R. B. pagrobė nukentėjusiojo E. M. pinigus – 700 eurų, kuriuos privertė E. M. išgryninti AB „SEB“ banko bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, R. R. kartu su T. K. ir R. B., iš nukentėjusiojo E. M. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausančius daiktus: prožektorių „Petzl“, 29 eurų vertės, adapterį „V. C. solutions“, 80 eurų vertės, su jame buvusia 8 GB talpos USB jungtimi, 15 eurų vertės, pirštinių porą, 57 eurų vertės, medžiaginę kepurę, 5 eurų vertės, plastikinę pakuotę kramtomosios gumos „Orbit“, 2 eurų vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. M. 913 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Be to, B. B. (G.) nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijo dvi - vieną žalsvos ir vieną rusvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chloroetkatinono, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, šias tabletes laikė su savimi, 2019 m. sausio 4 d. apie 21 val. atgabeno šias tabletes į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jas ten laikė, kol 2019 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 08.55 val. iki 09.45 val. apžiūros metu šiame bute jas surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kėdainių RPK) pareigūnai. Veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs C kategorijos šaunamąjį ginklą - Italijos „Umarex“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletą „Brigadier“ Nr. 057390, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė, nešiojo, gabeno šį ginklą su savimi, kol jį 2019 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 08.55 val. iki 09.45 val. apžiūros metu bute, adresu: (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė Kauno AVPK Kėdainių RPK pareigūnai. Veika kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Be to, R. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plėšimo metu neteisėtai įgijo nukentėjusiojo E. M. elektroninę mokėjimo priemonę: AB „Swedbank“ „Mastercard“ kortelę ir šią kortelę laikė su savimi. Veika kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Be to, R. R. nuteistas už tai, kad inicijavo neteisėtą finansinę operaciją su neteisėtai įgyta elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, AB Swedbank“ bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgyta nukentėjusiojo E. M. elektronine mokėjimo priemone: AB „Swedbank“ „Mastercard“ kortele, iš nukentėjusiojo sužinojęs minėtos kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, iš E. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ pasikėsino išgryninti pinigus – 50 eurų. Veika kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistosios B. B. (G.) gynėjas advokatas M. V. prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje B. B. pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, - perkvalifikuoti B. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, kurios vykdymą BK 75 straipsniu pagrindu atidėti, o nesant pagrindo veikos perkvalifikavimui - vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje B. B. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista bausme - areštu. Skunde nurodė, kad:

3.7. pirmosios instancijos teismas paskirtą subendrintą bausmę nepagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista bausme, kadangi šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė jau buvo subendrinta su 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2029-288/2017 paskirta bausme ir ją nuteistoji jau yra atlikusi.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. R. gynėja advokatė E. G. prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti nukentėjusiajam E. M. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo, tai yra paskirtą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nuteistosios B. B. (G.) gynėjo ir nuteistojo T. K. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo R. R. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistosios B. B. (G.) gynėjo apeliacinio skundo

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati B. B. (G.) sugalvojo pasikviesti nukentėjusįjį ir jį apiplėšti. Pasitarė, kad ji išeis iš buto pirma ir pakalbins nukentėjusįjį, kad šis išliptų iš automobilio, o tada kiti (T. K., R. R. ir R. B.) pribėgs ir įvykdys plėšimą. Nuteistasis R. R. parodė, kad „B. sugalvojo ,,varkę“, sako: ,,Dielą reikia prasukti“. Ji matė, kad yra išgėrę, siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo atsiimti skolą. B. nurodė, kad ji eis pirma, išvilios vaikiną iš automobilio, su juo kartu parūkys, o jie turi užpulti vaikiną. Nebūtų buvę G., nebūtų buvę ir nusikaltimų“. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad „vos tik jam išlipus iš automobilio iš laiptinės išbėginėjo žmogus, nežino kuris iš kaltinamųjų ten buvo. Jis staigiai sėdo į mašiną, o kaltinamasis pradėjo rėkti, kad blogai baigsis ir panašiai. Užsikūrė mašiną, norėjo važiuoti, bet B. laikė už durelių, kad kuo daugiau jų prilėktų“. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad visi nuteistieji veikė susitarę, turėdami bendrą tikslą apiplėšti E. M., tai yra pasisavinti nukentėjusiojo pinigus. B. B. (G.) šioje veikoje buvo aktyvi, būtent ji pasiūlė įvykdyti plėšimą, apgaule iškvietė nukentėjusįjį atvykti į (duomenys neskelbtini), neleido jam išvažiuoti iki ateis kiti nuteistieji, kurie pagal susitarimą turėjo panaudoti fizinį smurtą ir užvaldyti nukentėjusiojo pinigus. Kolegija konstatuoja, kad apeliantė visiškai pagrįstai pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo pripažinta nusikalstamos veikos bendravykdytoja.

14. Nuteistosios gynėjas taip pat prašo B. B. (G.) paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Prašymą motyvavo tuo, kad nuo pat sulaikymo B. B. (G.) savo kaltę pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, (duomenys neskelbtini) ji pagimdė vaiką, šiuo metu yra žindanti motina bei yra pakeitusi gyvenimo būdą ir atsisakiusi žalingų įpročių.

15. Tačiau vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad skirdamas bausmę B. B. (G.) pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į B. B. (G.) inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas sunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, nusikaltimai baigti, į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teista net 6 kartus, teistumas neišnykęs, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarė bendrininkų grupėje. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo nustatyta B. B. (G.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visiškai nepagrįstas.

16. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad B. B. (G.) nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Dauguma nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų susijusios su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, kas parodo, kad B. B. (G.) nepasimoko iš savo neteisėto elgesio. Ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajai skiriamos bausmės (laisvės apribojimas, areštas) jos neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jos elgesiui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad B. B. (G.) yra linkusi pažeisti įstatymus, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei, kad iki šiol skiriamos bausmės jokio teigiamo poveikio nuteistajai nepadarė.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis – mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytų šios bausmės vidurkis - nelaikytinas aiškiai per griežtu ar neproporcingu. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

18. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir B. B. (G.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Prašymą atidėti bausmės vykdymą motyvavo tuo, kad ji pripažino savo padarytus nusikaltimus, pakeitė gyvenimo būdą, (duomenys neskelbtini) pagimdė vaiką. Teigė, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę be motinos priežiūros liktų kelių mėnesių kūdikis.

19. BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Kaip jau minėta, apeliantė skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista už vieno baudžiamojo nusižengimo ir už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 180 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji padarė sunkų nusikaltimą galiojant BK 75 straipsnio redakcijai, kuri nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims padariusiems sunkų nusikaltimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė šio klausimo.

Motyvuojamoji dalis

22. Nuteistosios gynėjas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę nepagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista bausme, kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir ją nuteistoji ją yra atlikusi.

23. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog B. B. (G.) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu buvo nuteista 2 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi nuteistajai B. B. (G.) arešto bausmės vykdymas atidėtas kol nuteistoji pagimdys arba kol bus subendrintos Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. ir 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. priimdamas nuosprendį, paskirtos bausmės nesubendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir pakeista į areštą bausme.

24. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė B. B. (G.) nebuvo subendrinta ir su vėlesniais jos atžvilgiu priimtais nuosprendžiais. Duomenų, kad nuteistoji būtų atlikusi šią bausmę byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta (Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista į areštą) bausme. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistoji B. B. (G.) yra atlikusi bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendį, yra nepagrįstas, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl B. B. (G.) paskirtos ir subendrintos bausmės nėra jokio pagrindo.

25. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad B. B. (G.) pripažintina kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo B. B. (G.) skirtinus bausmių dydžius, o bausmės skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo veiką bei netinkamai paskyrė ir subendrino bausmes, yra nepagrįstas.

Dėl nuteistojo T. K. apeliacinio skundo

26. Atsižvelgdamas į T. K. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą sušvelninti jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam individualizuojant ir skiriant bausmę.

27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

28. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – nuteistasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus: vieną sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis), jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas 3 kartus, iš jų 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei bei turtinėms teisėms, teistumas neišnykęs, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas T. K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo nustatyti nusikaltimo organizatorių, nepagrįstas, kadangi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė apima ir padėjimą išsiaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

29. Kaip matyti, T. K. nusikalstamos veikos buvo daromos esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Pats kaltinamasis buvo aktyvus plėšimo bendravykdytojas, sugalvojo panaudoti šaunamąjį ginklą. Šią nusikalstamą veiką padarė praėjus itin trumpam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo vietos (ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už nužudymą atliko 2018 m. lapkričio 27 d., o plėšimą įvykdė 2019 m. sausio 5 d.). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. K. yra linkęs pažeisti įstatymus bei nusikalsti, o iki šiol skiriamos bausmės jo neauklėjo, jokio teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

30. Skundžiamu nuosprendžiu T. K. paskirti laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose numatytų šių bausmių vidurkiai, t. y. už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė (kai numatytas laisvės atėmimas iki 10 metų), o už BK 253 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (kai numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiai už padarytus nusikaltimus nėra aiškiai per griežti ar neteisingi.

31. Nuteistasis T. K. mano, kad bausmės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį turėjo būti subendrintos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu (kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis), nes ginklas, už kurio naudojimą yra nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, buvo naudojamas to pačio nusikaltimo, už kurį nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį metu. Tačiau toks jo prašymas yra nepagrįstas, kadangi tokiam bausmių bendrinimui šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

32. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Byloje nustatyta, kad pas T. K. rastam šaunamajam ginklui reikalingas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b. l. 65). Nuteistasis T. K. tokio leidimo neturėjo, tačiau vis tiek neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu.

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos pats nuteistasis T. K. duodamas parodymus patvirtino, kad suprato, jog neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Nuteistasis R. R. taip pat parodė, kad ginklą turėjo T. K., matė jį pas save namuose prieš įvykį. Liudytoja L. S. parodė, kad T. K. pasakė, jog jis kaip tik turi ginklą ir galės iš vaikino atimti pinigus bei tuo metu iš savo krepšio išsitraukė pilkos spalvos ginklą. Taip pat matė, kad po įvykio vos įbėgęs į namus, T. K. tą patį ginklą, kurį rodė anksčiau, užkišo po lova. Taigi, šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad T. K. ginklą buvo įsigijęs prieš plėšimo įvykdymą, suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė, nešiojo, gabeno šį ginklą su savimi, kol jį 2019 m. sauso 5 d. apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

34. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. K. šaunamuoju ginklu disponavo (jį įgijo, laikė, nešiojo) ne tik plėšimo metu, tačiau ir prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, akivaizdu, kad šios jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti priskiriamos idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nes tai nebuvo vieninga veika, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes (pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį) subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį.

35. Apygardos teismas konstatuoja, kad T. K. paskirtos bausmės pagrįstai ir teisėtai subendrintos iš dalies jas sudedant, tai yra palankiausiu nuteistajam, bausmių bendrinimo būdu ir galutinė bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu bei į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas. Taigi, apeliacinio skunde pareikštas prašymas bausmes subendrinti apėmimo būdu, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo R. R. gynėjos apeliacinio skundo

36. Nuteistojo R. R. gynėja apeliaciniu skundu neginčija R. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, tačiau prašo teismo paskirtą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir sumažinti nukentėjusiajam E. M. priteistą neturtinės žalos dydį nuo 10 000 Eur iki 500 Eur.

37. Skirdamas bausmę nuteistajam R. R. pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad R. R. skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, kadangi R. R. buvo teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis ir teistumas už jį neišnykęs. Nors ši aplinkybė taip pat turėjo būti pripažinta, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti, kadangi tokiu atveju būtų pabloginta nuteistojo padėtis.

39. R. R. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas: vieną sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis), iki nuosprendžio priėmimo buvo teistas 8 kartus (3 t., b. l. 12-23), bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs, taip pat 5 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie piniginių nuobaudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 33-37), kas parodo, kad skiriamos piniginės baudos jokio poveikio nuteistajam nedaro. Šiuos 2019 m. sausio 5 d. nusikaltimus R. R. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta 1 metams 6 mėnesiams), kas rodo, jog nuteistasis ir bausmės atlikimo metu teigiamų išvadų nedaro ir toliau vykdo nusikalstamas veikas.

40. Nors BK 180 straipsnio 3 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijos numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bet ir alternatyvias švelnesnių rūšių bausmes, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė R. R. laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, todėl, įvertinus apelianto asmenybę, sunkinančias aplinkybes, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta iki 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

41. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka ir dėl neturinės žalos dydžio priteisimo nukentėjusiajam E. M. Skunde nurodė, kad teismas nevertino fakto, jog visos nukentėjusiojo patirtos neigiamos pasekmės buvo trumpalaikės ir šiai dienai visi neigiami padariniai jau yra išnykę.

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

43. Nukentėjusysis E. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą nukentėjusysis grindė tuo, kad plėšimą jo atžvilgiu nuteistieji įvykdė panaudoję šaunamąjį ginklą, jam buvo padarytos dvi kirstinės žaizdos galvoje ir sumušimai, gydėsi dvi savaites. Teigė, kad po įvykio pasidarė nejauku važinėti vakarais, stovėti kiemuose, jaučia baimę. Tai paveikė jo sveikatą, jautėsi pervargęs, nenorėjo valgyti, buvo nusilpęs.

44. Abejonių dėl to, kad nuteistųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala ir jis turi teisę į šios žalos atlyginimą, šiuo atveju nėra. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada 1 t., b. l. 154-155), į nukentėjusiojo pasekmių trukmę, jokių ilgalaikių liekamųjų pasekmių nebuvimą, daro išvadą, jog priteista suma turi būti sumažinta.

45. Aiškindamas ir taikydamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismas turi atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Eur iki 6000 Eur (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-398/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-454-449/2017).

46. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiant ir į nuteistųjų turtinę padėtį (nedirbantys, jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi), siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti turi būti mažinama, nustatant neturtinės žalos dydį 6000 Eur. Tokio dydžio suma, kolegijos vertinimu, padės užtikrinti teisingą ir protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų.

47. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis yra keistinas tik dalyje neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. M.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios B. B. (G.) gynėjo ir nuteistojo T. K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo R. R. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti:

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš nuteistųjų R. R., R. B., T. K. ir B. G., nukentėjusiajam E. M. 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.