Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria R. R. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas, teistumas neišnykęs, kaltinamas tuo, kad įvykdė plėšimą panaudodamas šaunamąjį ginklą, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., veikdamas kartu su T. K., R. B. ir B. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitarus ir turint bendrą tikslą apiplėšti nukentėjusįjį E. M., B. G. nurodžius E. M. kaip plėšimo objektą bei pakvietus jį atvykti į (duomenys neskelbtini) s, šiam atvykus automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) , B. G. laikant E. M. automobilio dureles, kad šis negalėtų nuvažiuoti, T. K. panaudojant C kategorijos šaunamąjį ginklą, t. y. Italijos “UMAREX“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletą „Brigadier“ Nr. (duomenys neskelbtini) , skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais: šiuo ginklu grasinant nukentėjusiajam bei ginklu suduodant jam į galvą, po to, būnant nukentėjusiojo E. M. automobilyje ir prie jo, bendrais veiksmais kartu su T. K. ir R. B. suduodant nukentėjusiajam E. M. ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarant jam dvi muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kairiajame momenyje, odos nubrozdinimus dešiniajame momenyje, poodines kraujosruvas pakaušio dešinėje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis – t. y. R. R. iš nukentėjusiojo E. M. kišenės ištraukė ir pagrobė 20 eurų kupiūrą, iš nukentėjusiojo E. M. piniginės pagrobė 5 eurus monetomis ir nukentėjusiojo E. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, nukentėjusiojo E. M. automobiliu nuvyko iki AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , kur pasinaudodamas šia kortele pasikėsino išgryninti nukentėjusiajam E. M. priklausančius pinigus, po to tęsiant nusikalstamus veiksmus, kartu su T. K. ir R. B. pagrobė nukentėjusiojo E. M. pinigus – 700 eurų, kuriuos privertė E. M. išgryninti AB „Seb“ banko bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bendrais veiksmais su T. K. ir R. B., iš nukentėjusiojo E. M. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausančius daiktus : prožektorių „Petzl“, 29 eurų vertės, adapterį „Vefa Car solutions“, 80 eurų vertės, su jame buvusia 8 GB talpos USB jungtimi, 15 eurų vertės, pirštinių porą, 57 eurų vertės, medžiaginę kepurę, 5 eurų vertės, plastikinę pakuotę kramtomosios gumos „Orbit“, 2 eurų vertės, taip bendrais veiksmais su T. K.. R. B. ir B. G. padarydamas nukentėjusiajam E. M. 913 eurų turtinę žalą. Tokie kaltinamojo R. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį.

Be to, R. R. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plėšimo metu neteisėtai įgijo nukentėjusiojo E. M. elektroninę mokėjimo priemonę: AB „Swedbank“ „Mastercard“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią kortelę laikė su savimi. Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį.

Be to, R. R. kaltinamas tuo, kad inicijavo neteisėtą finansinę operaciją su neteisėtai įgyta elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, AB Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , neteisėtai įgyta nukentėjusiojo E. M. elektronine mokėjimo priemone: AB „Swedbank“ „Mastercard“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) , iš nukentėjusiojo sužinojęs minėtos kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, iš E. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ pasikėsino išgryninti pinigus – 50 eurų. Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi kaltinamajam R. R. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad suėmimo skyrimo pagrindai neišnykę ir šioje bylos stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai.

3. Nesutikdamas su priimta nutartimi, kaltinamasis R. R. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. Skunde kaltinamasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad yra įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kuriais jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra pagrindo taikyti jam kardomąją priemonę – suėmimą, o reikia leisti jam vykti į pataisos namus atlikti paskirtos bausmės. Kaltinamojo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs ar slėpsis nuo teismo, darys naujus nusikaltimus, nes jis bus pataisos namuose ir todėl jo dalyvavimas teismo posėdžiuose visada bus užtikrintas, ir atlikdamas bausmę negalės daryti naujų nusikalstamų veikų. R. R. nesutinka su teismo išvada, kad jis nesaistomas socialiniais ir šeiminiais ryšiais, neturi išlaikomų asmenų, nes jis bendrauja su sugyventine ir mažamete savo dukra. Teismas, taikydamas jam suėmimą, atima galimybę dirbti ir išlaikyti vaiką, dengti priteistus ieškinius.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

5. R. R. skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 127 straipsnių nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

7. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis (įtariamasis) padarė nusikalstamą veiką Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme (BPK 121 str. 2 d.). Pagrindą manyti, kad R. R. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas apylinkės teismui davė įtarimų ir kaltinimo kaltinamajam pareiškimai bei duomenys teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje: nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, kaltinamųjų parodymai, atpažinimo protokolai, akistatų protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

9. Skundžiama nutartimi suėmimas R. R. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Aukštesnysis teismas patikrina šių pagrindų nustatymo pagrįstumą.

10. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Skunde kaltinamasis teigia, kad jis palaiko ryšius su sugyventine ir mažamete jų dukra, kas rodo tvirtus socialinius ryšius, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais faktiniais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, neturintis pragyvenimo šaltinio, savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, teistas, teistumas neišnykęs. Visi šie duomenys paneigia R. R. skundo teiginius, kad egzistuoja jo stiprūs socialiniai ryšiai. R. R. kaltinamas trijų tyčinių nusikaltimų padarymu, vienas kurių priskiriamas prie sunkių ir už jį įstatyme numatyta tik reali griežta (iki dešimties metų) laisvės atėmimo bausmė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamasis kaltinamas sunkumą ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmę bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl kardomosios priemonės suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu R. R. pratęstas pagrįstai.

11. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama ar pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK minėtame straipsnyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip minėta, R. R. kaltinamas sunkios nusikalstamos veikos padarymu, kuri nurodyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Jis praeityje teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs. Vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms ir interesams. R. R. niekur nedirba, bei neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, jog R. R., būdamas laisvėje, gali daryti naujus, tame tarpe ir BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

12. R. R. suėmimo taikymo nepagrįstumą grindžia tuo, kad pataisos namuose atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis negalės nei bėgti, nei daryti naujų nusikalstamų veikų. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė įtakos suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimo sprendimui neturi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kardomoji priemonė- suėmimas įtariamajam R. R. buvo paskirta 2019m. sausio 6d. teismo nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui.2019m. kovo 25d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu R. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Nors nuosprendis įsiteisėjo, tačiau kardomoji priemonė – suėmimas šioje byloje buvo paskirta anksčiau nei paskelbtas 2019m. kovo 25d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis. Kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo tvarka įstatymo leidėjo įtvirtinta BPK 123 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir suėmimo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad suėmimo skyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo klausimai sprendžiami vertinant tik toje baudžiamojoje byloje turimą informaciją bei duomenis, kurių, kaip paminėta aukščiau, pakako padaryti išvadą, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam R. R. taikoma pagrįstai ir jos termino pratęsimui pagrindų pakanka. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas yra atskiras procesas, kurio tvarką reglamentuoja atitinkamos teisės normos, ir tai nesusijęs su kitomis baudžiamosiomis bylomis.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas dar trims mėnesiams pratęstas, nepažeidžiant Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Jo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. R. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.