Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria jam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 5 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. K., gimęs 1996 m. liepos 16 d., Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs plėšimą, panaudodamas šaunamąjį ginklą, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01.30 val., veikdamas kartu su R. R., R. B., ir B. G., iš anksto susitarus ir turint bendrą tikslą apiplėšti nukentėjusįjį E. M., B. G. nurodžius E. M. kaip plėšimo objektą bei pakvietus jį atvykti į Kėdainius, šiam atvykus automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie J. Basanavičiaus g. 11-ojo namo, Kėdainiuose, B. G. laikant E. M. automobilio dureles, kad šis negalėtų nuvažiuoti, jis – t. y. T. K. panaudojo C kategorijos šaunamąjį ginklą, t. y. Italijos “UMAREX“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletą „Brigadier“ Nr. 057390, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais: šiuo ginklu grasindamas nukentėjusiajam bei ginklu suduodamas jam į galvą, po to, būnant nukentėjusiojo E. M. automobilyje ir prie jo, bendrais veiksmais kartu su R. R. ir R. B. suduodant nukentėjusiajam E. M. ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarant jam dvi muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kairiajame momenyje, odos nubrozdinimus dešiniajame momenyje, poodines kraujosruvas pakaušio dešinėje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. R. iš nukentėjusiojo E. M. kišenės ištraukus ir pagrobus 20 eurų kupiūrą bei iš nukentėjusiojo E. M. piniginės pagrobus 5 eurus monetomis ir nukentėjusiojo E. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, nukentėjusiojo E. M. automobiliu nuvyko iki AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu Tilto g. 2, Kėdainiuose, kur R. R. pasinaudodamas šia kortele pasikėsino išgryninti nukentėjusiajam E. M. priklausančius pinigus, po to tęsiant nusikalstamus veiksmus, kartu su R. R. ir R. B. pagrobė nukentėjusiojo E. M. pinigus – 700 eurų, kuriuos privertė E. M. išgryninti AB „Seb“ banko bankomate, esančiame adresu Tilto g. 2, Kėdainiuose, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bendrais veiksmais su R. R. ir R. B., iš nukentėjusiojo E. M. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausančius daiktus : prožektorių „Petzl“, 29 eurų vertės, adapterį „Vefa Car solutions“, 80 eurų vertės, su jame buvusia 8 GB talpos USB jungtimi, 15 eurų vertės, pirštinių porą, 57 eurų vertės, medžiaginę kepurę, 5 eurų vertės, plastikinę pakuotę kramtomosios gumos „Orbit“, 2 eurų vertės, taip bendrais veiksmais su R. R.. R. B. ir B. G. padarydamas nukentėjusiajam E. M. 913 eurų turtinę žalą. Tokie kaltinamojo T. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį.

Be to, T. K. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs C kategorijos šaunamąjį ginklą - Italijos ,,UMAREX“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletą „Brigadier“ Nr. 057390, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė, nešiojo, gabeno šį ginklą su savimi, kol jį 2019-01-05 laikotarpiu nuo 08.55 iki 09.45 val. apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

2. Kaltinamasis T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2019 m. sausio 5 d., o jau 2019 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismo nutartimis kaltinamajam T. K. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas, nes teismas padarė išvadą, kad suėmimo skyrimo pagrindai neišnykę, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo T. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo T. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, susipažinusi su visa teismui pateikta bylos medžiaga bei išklausiusi proceso dalyvių pasisakymų, padarė išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta. Pratęsiant kaltinamajam T. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 127 straipsnių nuostatos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimai nepažeisti.

7. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. (BPK 121 str. 2 d.). Pagrindą manyti, kad T. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apylinkės teismui davė duomenys, esantys teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tai nukentėjusiojo, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, atpažinimo, akistatų protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

9. Skundžiama 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam T. K. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Aukštesnysis teismas patikrina būtent šiais pagrindais paskiros kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumą.

10. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Skunde kaltinamasis teigia, kad turi pastovią gyvenamąją vietą ir šeimą, o tai rodo jo tvirtus socialinius ryšius, tačiau tokios aplinkybės yra tik dalis visumos, galinčios apibūdinti jo socialinių ryšių buvimą ir jų tvirtumą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad kaltinamasis vedęs, turi šeimą. T. K. niekur nedirba, neturi nei pastovaus pragyvenimo šaltinio, nei savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Šie duomenys paneigia skundo teiginius, kad jo ryšiai Lietuvoje yra stiprūs. T. K. kaltinamas dviem tyčiniais nusikaltimais, vienas iš kurių priskiriamas sunkiems ir už jį įstatymas numato tik realią griežta laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamasis kaltinamas sunkumą, griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmę bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad, jis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl kardomosios priemonės suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu T. K. pratęstas pagrįstai.

11. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama ar pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK minėtame straipsnyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas keliais nusikaltimais, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. T. K. praeityje teistas net 3 kartus, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis niekur nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Viena iš nusikalstamų veikų, kuriomis jis kaltinamas, priskiriama sunkioms nusikalstamoms veikoms ir kuri nurodyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Naujas nusikalstamas veikas jis galimai padarė net nepraėjus nei dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, kur atliko ilgametę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės pagrįstai kaltinamajam suėmimo terminą pratęsusiam teismui leido daryti išvadą, kad toks kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinis. Įvertinus šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad T. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujus, tame tarpe ir BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

12. Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad kitų BPK numatytų, švelnesnių kardomųjų priemonių kaltinamajam T. K. skyrimas būtų netikslingas, kad jomis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų. Kaltinamojo atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jos teises, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daroma pagrįsta išvada, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. T. K. atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.