Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. LK-103 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia: 2008-03-07. Bausmės pabaiga: 2020-03-07.

3. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis D. B. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, taip pat įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, įvertinus nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 48 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti net 5 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y.: ankstesni nusikalstami veiksmai; tinkamos specialybės nebuvimas; kriminalinių kompanionų įtaka; aukšta savivertė, kuri remiasi netinkamais standartais; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad atvykęs į pataisos namus nuteistasis atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą valgyklos darbininko darbą, motyvuodamas sveikatos problemomis, kas teismo vertinimu atrodo neįtikimai, kadangi iki nuteisimo D. B. profesionaliai žaidė futbolą. Nors skunde nuteistasis teigia, kad nori grįžti pas vaikus, tačiau atlikdamas bausmę jis bendrauja su kitais asmenimis, o ne su šeimos nariais. Jo savivertė aukšta, savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška. Nuteistasis save pateikia iš išimtinai socialiosios pusės. Nusikaltimo situacijoje D. B. kaltina aplinkinius (teisėsaugos atstovus), pats neigia elgęsis nusikalstamai, be to, neigia turintis ar turėjęs kokių nors problemų. Nors nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, siekdamas išlaikyti atitinkantį jo lūkesčius statusą nuteistųjų bendrijoje, pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas. Bausmės atlikimo metu D. B. 7 kartus baustas drausmine tvarka už nuteistųjų kurstymą, administracijos nurodymų nevykdymą, nustatyto režimo taisyklių pažeidimą ir bendravimą su kitose kamerose esančiais nuteistaisiais. Nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos parodo priešingą nustatytoms taisyklėms nuteistojo elgesį.

9. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo D. B. elgesio pokyčiai – nuteistasis yra 8 kartus skatintas, įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pastaruoju metu nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

11. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. B. skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.