Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

D. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 str. l d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 199 str. 2 d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 199 str. 2 d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 22 str. 2 d., 199 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., skirta 12 m. laisvės atėmimo, pirmuosius penkerius atliekant kalėjime, likusius - pataisos namuose.

Teisme gautas nuteistojo D. B. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuriuo jis prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-10-02 sprendimą Nr. 2S-5134 dėl jo lygtinio paleidimo ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Prašymą motyvuoja tuo, kad bausmės skyrimo metu galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. 1 p. redakcija Nr. IX-2338 (nuo 2004-07-08 iki 2012-07-01), kuri nuteistojo atveju (nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus) numatė lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam atlikus 1/3 bausmės. 2012-07-01 įsigaliojo nauja BVK 157 str. redakcija, kuri nuteistojo atveju lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos numato faktiškai atlikus 2/3 paskirtos bausmės. Ši įstatymo pataisa iš esmės sunkina jo teisinę padėtį, todėl, nuteistojo teigimu, jo atžvilgiu yra netaikytina. 2014-09-09 nuteistasis kreipėsi į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją su prašymu dėl lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str. 3 d. 1 p. (redakcija, galiojusi nuo 2004-07-08 iki 2012-07-01), tačiau jo prašymas buvo atmestas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-10-02 sprendimu Nr. 2S-5134 jo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos 2014-09-18 pateikto atsakymo į prašymą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netenkintas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. B. prašymą palaikė, prašė jį tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Aldona Vitkauskienė teismo posėdžio metu prašė nuteistojo prašymo netenkinti.

Nuteistojo D. B. prašymas netenkintinas.

Nuteistasis D. B. pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijai prašymą teikti jį svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo (b. l. 8). Pataisos namų administracija atsisakė nuteistojo prašymą teikti svarstyti lygtinio paleidimo komisijai ir nurodė, kad asmenims nuteistiems laisvės atėmimo bausme nuo 10 iki 15 metų, lygtinis paleidimas iš pataisos namų gali būti taikomas atlikus 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs nuteistojo D. B. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos sprendimo atsisakyti pateikti nuteistojo prašymą lygtinio paleidimo komisijai, skundo netenkino, nurodė, kad lygtinis paleidimas nuteistajam galės būti taikomas tik nuo 2016-03-07 bei konstatavo, kad šiuo metu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija neturi teisinio pagrindo priimti nuteistojo prašymą ir perduoti jį svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (b. l. 7). Kad nustatyti ar teisėtai veikė Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administracija ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracija, kaip vieni iš valstybinio administravimo subjektų, atsisakydami atlikti jų kompetencijai paskirtus veiksmus - atsisakydami pateikti nuteistojo D. B. prašymą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, kurioje šis nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, reikia išsiaiškinti teisės normų, reglamentuojančių prašymo dėl lygtinio paleidimo, to prašymo nagrinėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų įstatyme, esmę.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų.

BVK 157 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 15 metų laisvės atėmimo.

D. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nuosprendžiu pagal BK 249 str. l d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 199 str. 2 d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 199 str. 2 d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 22 str. 2 d., 199 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., jam skirta 12 m. laisvės atėmimo, pirmuosius penkerius atliekant kalėjime, likusius - pataisos namuose, todėl nuteistojo lygtinio paleidimo procedūra vykdoma vadovaujantis galiojančia BVK redakcija, pagal kurio 157 str. 2 d. 3 p. nuostatas, lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo D. B. atžvilgiu galimas jam atlikus ne mažiau kaip 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu tokios bausmės dalies nuteistasis nėra atlikęs. Dėl to akivaizdu, kad vertinant aukščiau nurodytą teisės normą (BVK 157 str. 2 d. 3 p.) pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo D. B. prašymu nagrinėti lygtinio paleidimo komisijai.

Nuteistasis D. B. prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 str., galiojusį iki 2012-07-01. BK 3 str. įtvirtina nuostata, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taikoma baudžiamajam, o ne bausmių vykdymo tvarką nustatančiam įstatymui. Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. Kadangi BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. BVK nustato, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.), todėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Galimybė bausmės vykdymo procese taikyti anksčiau galiojusią palankesnę įstatymo redakciją BVK nėra numatyta, o BK nuostatos dėl įstatymo galiojimo laike negali būti taikomos, kadangi, kaip jau minėta, BVK nėra baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl jo lygtinio paleidimo taikymo gali būti teikiamas tada, kai jo atžvilgiu nustatytos visos būtinos formaliosios sąlygos, tame tarpe ir įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas.

BVK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje vadovautis BVK 3 str. 3 d. nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl to teismas vertina, kad Pravieniškių pataiso namų-atviros kolonijos administracijos sprendimas - atsisakymas nuteistojo D. B. prašymą pateikti svarstyti lygtinio paleidimo komisijai bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymas panaikinti šį sprendimą yra pagrįsti. Šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo D. B. teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę. Dėl to nuteistojo D. B. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str., 362 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo D. B. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.