- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 1S-160/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00064-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. B., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas su R. L. ir K. Č. ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo mėn. Alytaus mieste organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, turėdami tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę bei neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Tai pasireiškė nusikalstamos veikos planų parengimu, vaidmenų paskirstymu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų bei transporto ir ryšio priemonių įgijimu, bendrininkų parinkimu bei jų verbavimu. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. vasario mėn. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą A. E., D. K., M. S. ir kitus bei parinko nusikaltimams daryti bendrininkus S. K., D. K.1, kitus nenustatytus asmenis. 2006 m. rugsėjo mėn. – 2008 m. kovo 7 d. laikotarpiu R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, kas pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai; susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių bei kitų bendrininkų tarpusavio santykiai ir sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu; nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu bei jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus; iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį bei įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones ir įrankius. Vykdydamas R. L. nurodymus, jis su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, neteisėtai disponuojant labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Be to, D. B. kaltinamas tuo, kad 2006 m. rugsėjo mėn. – 2007 m. rugsėjo 4 d. veikdamas su R. L. ir K. Č., iš anksto sutarę su R. D. bei M. B., kad pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 ,,Baikal“ ir šovinius, sutarę su A. E., jog pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, sutarę su D. K., kad pastarasis paruoš slėptuves ir paslėps ginklus bei šaudmenis, iš nenustatytų asmenų nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip dvylika perdirbtų dujinių pistoletų ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių bei per kelis kartus juos nugabeno į garažus D. K.. A. E. įkalbėjus S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę su ginklais į Jungtinę Karalystę, garažuose D. K. paslėpus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – akumuliatoriuje, A. E. nugabenus slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis į butą S. K., pastarasis, važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika perdirbtų dujinių pistoletų ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur M. B. su nenustatytais asmenimis juos paėmė ir iki 2007 m. spalio mėn. neteisėtai laikė nenustatytose vietose bei patalpose Londone, kol penkis pistoletus ir devynis šovinius paėmė pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis pistoletus ir ne mažiau kaip 91 šovinį realizavo nenustatytiems asmenims.
Be to, D. B. kaltinamas tuo, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d. veikdamas su R. L. ir K. Č., iš anksto sutarę su R. D. bei M. B., jog pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 ,,Baikal“ ir 9 mm kalibro šovinius, sutarę su R. R., kad pastarasis paims į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarę su A. E., jog pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis į Jungtinę Karalystę, sutarę su D. K., kad pastarasis paruoš slėptuves ir paslėps ginklus bei šaudmenis, iš nenustatytų asmenų nesustatytomis aplinkybėmis neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip aštuoniolika perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip 983 9 mm kalibro šovinius, kuriuos R. L. ir K. Č. neteisėtai gabeno ir laikė garažuose bei nenustatytose vietose, kol juos paėmė kratos metu. Vykdant R. L. nurodymus, A. E. įkalbėjus S. K. nugabenti slėptuvę su daiktais į Jungtinę Karalystę, D. K. paslėpus iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika dujinių pistoletų ir ne mažiau kaip 983 šovinius slėptuvėje, A. E. nugabenus slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K., pastarasis neteisėtai per valstybės sieną išgabeno juos į Jungtinę Karalystę, kur R. R. su nenustatytais asmenimis juos paėmė ir neteisėtai laikė nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje. 2007 m. gruodžio 6 d., 20.10 val., vykdydamas R. L. nurodymus, R. R. tris perdirbtus dujinius pistoletus ir 73 šovinius perdavė M. B., kuris neturėdamas leidimo juos gabeno, kol buvo sulaikytas. R. R. su D. K.1 930 šovinių neteisėtai laikė namuose Londone iki sulaikymo, o 10 dujinių pistoletų R. R. laikė namuose Londone iki sulaikymo.
Be to, D. B. kaltinamas tuo, kad nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2008 m. kovo 7 d. veikdamas su R. L. ir K. Č., iš anksto sutarę su A. E., jog pastarasis suras vairuotoją kontrabandos būdu nugabenti akumuliatorių su jame paslėptais šaunamaisiais ginklais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, kad D. K. paruoš slėptuves ir paslėps šaunamuosius ginklus, nuo 2007 m. lapkričio 12 d. nenustatytose vietose neteisėtai laikydami ne mažiau kaip šešis perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 ,,Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, iki 2008 m. sausio 14 d. iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius 9 mm kalibro pistoletus-kulkosvaidžius, kuriuos automobiliais neturėdami leidimo gabeno ir iki 2008 m. vasario 13 d. laikė garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir miške (duomenys neskelbtini), bei nenustatytose vietose. Vykdant R. L. nurodymus, 2008 m. vasario mėn. Alytaus mieste A. E. įkalbėjus S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę su uždraustais apyvartoje daiktais į Jungtinę Karalystę, 2008 m. vasario 12 d. garažuose D. K. paslėpus minėtus pistoletus-kulkosvaidžius ir du dujinius pistoletus akumuliatoriuje, su A. E. automobiliu nugabeno akumuliatorių į butą S. K. ir taip nesuvokdamas, kad nusikaltimo negalės pabaigti, kadangi naktį iš 2008 m. vasario 12 d. į vasario 13 d. policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus iš slėptuvės paėmė, pasikėsino neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Kalvarijų užkardą išgabenti šešis pramoninės gamybos automatinius graižtvinius 9 mm kalibro pistoletus-kulkosvaidžius bei du perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“.
Be to, D. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas su R. L. nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2008 m. kovo 7 d. nenustatytose vietose neturėdamas leidimo laikė ne mažiau kaip keturis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, kuriuos 2008 m. vasario 14 d. su R. L. neturėdamas leidimo išgabeno iš garažų, esančių (duomenys neskelbtini).
Be to, D. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas su R. L. ir K. Č. 2008 m. kovo 5 d. iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 925,74 g kanapių ir jų dalių bei 486,542 g metamfetamino, kurias 2008 m. kovo 5 d., vykdydamas R. L. nurodymą, su K. Č. automobiliu ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno ir iki 2008 m. kovo 7 d. neteisėtai laikė nenustatytose vietose bei name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2008 m. kovo 7 d. D. B. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog byloje yra duomenų D. B. galėjus padaryti inkriminuojamas veikas, todėl, jeigu būtų įrodyta jo kaltė, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, siekdamas išvengti bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, jis anksčiau teistas, galbūt veikas darė ilgą laiką, kai kurios veikos nutrūko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir tai leidžia manyti, jog darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. B. skunde nurodo, kad augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, iki sulaikymo mokėjo mokesčius. Priešingai, nei nurodyta nutartyje, jis neteistas. Suimtas jau ketvirti metai. Prokuroro prašymas paskutiniame teismo posėdyje duoti laiko pasiruošti baigiamajai kalbai rodo jo piktnaudžiavimą ir bylos vilkinimą. Panaikinus suėmimą kaltinamasis žada vykdyti visus teismo nurodymus, laikytis nustatytų įpareigojimų, nesislapstyti ir nebėgti. Ateitį sieja su Lietuva, nori mokėti mokesčius, dirbti su jaunimu, treniruoti vaikus.
Kaltinamasis skundu prašo panaikinti nutartį ir suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.
Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašo kaltinamojo skundą patenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimto kaltinamojo D. B. skundas atmetamas.
BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2008 m. kovo 9 d. skiriant D. B. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, įstatymas nepažeistas.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog skiriant kardomąją priemonę arba pratęsiant jos terminą byloje turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamosios bylos, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra D. B., medžiagoje (vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, liudytojų parodymuose, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose) yra pakankamai duomenų, leidžiančių teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
D. B. suėmimas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. B. kaltinamas padaręs septynis sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir du labai sunkius (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus. Teismui pripažinus D. B. kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Tai leido teismui pagrįstai manyti, jog siekdamas išvengti gresiančios bausmės kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Įstatymo, numatančio atsakomybę už inkriminuojamas veikas, sankcijose numatytos griežtos bausmės yra vienas iš pagrindų, kuriam esant galima taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Suimtojo slėpimosi tikimybę didina tai, kad inkriminuojamos veikos galėjo būti padarytos su bendrininkais, veikiant nusikalstamu susivienijimu, turinčiu ryšių su užsienio valstybe.
Suimtasis skunde nurodo, jog augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, nori dirbti su jaunimu, treniruoti vaikus, žada vykdyti visus teismo nurodymus, laikytis nustatytų įpareigojimų ir pan., tačiau šios aplinkybės yra nepakankamos, kad atsvertų kitas nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis). Atkreipiamas dėmesys, kad ir anksčiau D. B. siejo socialiniai ryšiai su šeima, tačiau jie nepadarė jokios teigiamos įtakos, nesulaikė nuo inkriminuojamų galimų nusikalstamų veikų.
Pagrįstą teismo manymą, jog būdamas laisvėje D. B. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, lėmė tai, kad jis anksčiau teistas, kaltinamas nusikalstamas veikas daręs ilgą laiką, kai kurios iš jų nutrūko dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių.
Dėl to skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.
Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai ir sąlygos, kuriems esant kaltinamajam paskirta bei pratęsta kardomoji priemonė.
Skundo teiginys, kad prokuroro prašymas paskutiniame teismo posėdyje duoti laiko pasiruošti baigiamajai kalbai rodo jo piktnaudžiavimą bei bylos vilkinimą, yra nepagrįstas ir atmetamas.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kada teisiamajame posėdyje gali arba turi būti daromos pertraukos. Bylos duomenys rodo, jog įrodymų tyrimas byloje baigtas. Pagal BPK 293 straipsnio prasmę, paskelbęs, kad įrodymų tyrimas baigtas, teisiamojo posėdžio pirmininkas turi išsiaiškinti, ar sakantiems baigiamąsias kalbas reikia laiko joms pasiruošti. Prašymai suteikti tokią galimybę paprastai patenkinami. Esant šešiems kaltinamiesiems, didelei kaltinimo apimčiai ir daugybei ištirtos medžiagos, teismo posėdyje padaryta pertrauka baigiamosioms kalboms pasiruošti nelaikoma bylos vilkinimu.
Nepagrįstas kitas skundo teiginys, jog D. B. neteistas.
Lietuvoje jis nuteistas 1997 m. lapkričio 26 d. teismo nuosprendžiu ir šis teistumas iš tikrųjų išnykęs.
Kita vertus, bylos duomenys rodo, kad 2002 m. rugsėjo 14 d. D. B. sulaikytas už prekybą narkotikais ir Norvegijos Karalystės apeliacinis teismas 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jį nuteisė laisvės atėmimu penkeriems metams. Nuteistąjį paleido iš bausmės atlikimo vietos 2005 m. liepos 12 d. ir tą pačią dieną išsiuntė iš šalies į Lietuvą.
Tai, kad 2006 m. spalio 21 d. D. B. kartu su B. K. ir R. D. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje už neteisėtą ginklų bei amunicijos laikymą, tačiau neįrodžius kaltės nenuteistas ir po metų paleistas, atsižvelgus į ankstesnį nusikalstamų veikų įvertinimą, paskelbiant apkaltinamuosius nuosprendžius, neduoda pagrindo teigti kaltinamąjį esant nepriekaištingos praeities.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas nutarties neteisėtumą papildomai motyvavo tuo, jog ji priimta 2011 m. gegužės 26 d., tačiau suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2011 m. birželio 7 d., t. y. reali suėmimo termino pratęsimo trukmė viršija tris mėnesius.
Toks motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 18 punkte teismams išaiškinta, kad, pratęsus suėmimo terminą nepasibaigus ankstesniam terminui, jo pradžia skaičiuojama pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui ir apie tokią šio termino skaičiavimo pradžią teisėjas privalo nurodyti nutartyje. Būtent tai ir padaryta skundžiamoje nutartyje.
Taip pat nepagrįstas aukštesniajame teisme išdėstytas gynėjo motyvas dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo joje nenurodžius, jog byla sudėtinga ir didelės apimties, kadangi suėmimas tęsiamas ilgiau nei 18 mėnesių.
Atkreipiamas dėmesys, kad šis motyvas jau aptartas ankstesnėse teismo nutartyse. Kita vertus, bylą perdavus teismui, teismo nesaisto kardomosios priemonės – suėmimo terminai, numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje, taigi toks motyvų kartojimas būtų perteklinis.
Į gynėjo išsakytą argumentą dėl teismo šališkumo, skundžiamoje nutartyje nurodžius dalį įrodymų šaltinių, t. y. jau įvertinus įrodymus, nors galutinis sprendimas byloje nepriimtas, aukštesnysis teismas atsako, jog toks argumentas taip pat nepagrįstas.
Šioje nutartyje jau minėtos BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl duomenų pakankamumo skiriant (taigi ir pratęsiant) suėmimą. BPK 125 straipsnis, reglamentuojantis prokuroro nutarimų ir teismo nutarčių skirti kardomąją priemonę turinį, numato būtinumą joje nurodyti duomenis, leidžiančius manyti, kad įtariamasis (ir kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti įrodymų šaltiniai siejami su duomenų pakankamumu kardomajai priemonei pratęsti ir nereiškia, jog teismas įrodymus jau įvertino.
Išdėstyti motyvai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
BPK 11 straipsnyje numatyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.
Pratęstu suėmimu teismas siekia užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Dėl nutartyje išdėstytų motyvų švelnesnė kardomoji priemonė nebus veiksminga šiems tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. B. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.