- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- eI2-10681-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01479-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 23S66806, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui D. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 25S72593, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5metus) (toliau – ir Sprendimas 2), (abu kartu – ir skundžiami sprendimai).
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su priimtais Migracijos departamento sprendimais, kadangi jie priimti remiantis tik 2025 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) išvados Nr.18-2019 prielaidomis ir spėliojimais, nesivaduojant įstatymų nuostatomis, formaliai nurodant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (pareiškėjo skunde nurodytas 25 straipsnis laikytina rašymo apsirikimo klaida).
Pažymi, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas ir toliau dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą (nurodyti visas darbovietes, įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbo ar dirba šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2007–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO „Belshina“.
Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi priimtą Sprendimą 1 iš esmės grindė tik Valstybės saugumo departamento vertinimu bei vieninteliu abstrakčiu argumentu, kad pareiškėjas dirbdamas strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje OAO „Belshina“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, dėl ko Migracijos departamentas priėmė politinį, neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad pateikiant paaiškinimus jis sąžiningai, nieko nenuslėpdamas, nurodė, kad įsidarbino įmonėje OAO „Belshina“ iš karto po kolegijos baigimo. Jo mieste yra nedaug įmonių, kuriose būtų galima dirbti. Įmonė gamina automobilių ir žemės ūkio mašinų padangas, o jis dirbo transporto sistemų operatoriumi, jo pareigos apėmė konvejerio valdymą. Darbo santykiai buvo nutraukti jo prašymu, kadangi reikėjo išlaikyti šeimą, o darbo užmokestis buvo mažas. Jis niekada neužsiėmė jokių pareigų įmonės administracijoje, buvo paprastas darbuotojas.
Nurodo, kad pareiškėjas Lietuvoje dirba apie 10 metų ir per šį laikotarpį jokių sąsajų su jokiomis Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis neturėjo ir neketina turėti, Lietuvoje nuolat dirba, moka visus privalomus mokesčius. Pareiškėjas yra labai patenkintas savo darbu ir darbo užmokesčiu. Gaunamas darbo užmokestis leidžia gyventi oriai ir, kas yra svarbiausia, išlaikyti šeimą. Vienas iš trijų vaikų yra neįgalus, juo rūpinasi sutuoktinė. Migracijos departamento prašymu buvo pateiktas D. B. nepilnametei dukrai 2022 m. vasario 19 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0485528, kuriuo nustatytas neįgalumas nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2027 m. gegužės 31 d. Per visą minėtą laikotarpį Lietuvoje nenusikalto, jokių duomenų, kad būtų patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį nėra.
Pareiškėjas pažymi, kad yra sąžiningas, paprastas, dirbantis žmogus, norintis dirbti Lietuvoje. O vien faktas, kad jis kadaise dirbo paprastu darbininku Baltarusijos įmonėje, savaime neįrodo, kad jis yra lojalus Baltarusijos valdžiai ir kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pažymi, kad skundžiami sprendimai yra individualūs viešojo administravimo aktai, o tai reiškia, kad juose turi būti pateikti ne bendros politinės situacijos pasaulyje vertinimas ir ne atskiros valstybės (Baltarusijos) santykių su Lietuvos Respublika analizė ir įvertinimas, o asmens, kurio atžvilgiu priimti skundžiami sprendimai, atitikimas įstatymų reikalavimams, šiuo konkrečiu atveju Įstatymo reikalavimams, keliantiems leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimui, pakeitimui ir t.t.
Apart prielaidos požymių turinčių Valstybės saugomo departamento išvadų, atsakovas nepateikė jokių patikimų duomenų, bei iš jų keliančių argumentų ir motyvų, dėl kurių atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pabrėžia, kad informaciją apie pareiškėjo darbą 2007–2012 m. Baltarusijos įmonėje „Belshina“ turėjo buvo būti žinoma Migracijos departamentui, taip ir Valstybės saugumo departamentui jau išduodant pareiškėjui nacionalinę vizą dar 2016 m., bei po to 4 kartus išduodant jam leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2017–2025 m.), tačiau jokių duomenų (išvadų), kad jis kėlė grėsmę Lietuvos saugumui nepateikta ir nustatyta nebuvo.
Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, tai darė paviršutiniškai, nevertino šeiminių pareiškėjo ryšių, nesuteikė jam teisės būti išklausytam ir taip pažeidė gero administravimo principą. Migracijos departamentas nevertino fakto, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną nurodė, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai, kas tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra lojalus dabartinei Baltarusijos valdžiai. Pareiškėjo pateikti atsakymai į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 punktus yra svarbūs ir privalo būti vertinami, kadangi jie patvirtina tikrąją pareiškėjo poziciją ir patvirtina, kad jis kaip tik nėra lojalus Baltarusijos valdžiai ir nepalaiko jos agresyvios užsienio politikos.
Pareiškėjo vertinimu, visiškai nesąžininga yra perkelti paprastam žmogui, kuris dirba ir išlaiko savo šeimą, visą atsakomybę už Rusijos ir Baltarusijos valdžios vykdomą politiką vien todėl, kad jis yra Baltarusijos pilietis ir kadaise dirbo Baltarusijos įmonėje, tačiau niekada neužėmė jokių vadovaujančių pareigų ir nepriiminėjo jokių sprendimų, neatlikus jo individualios situacijos įvertinimo.
Pareiškėjas pabrėžia, kad neturi jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis kelia realią grėsmę Lietuvos saugumui. Byloje nėra pateikta jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis dirbo Baltarusijos įmonėje, nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, laikytina akivaizdžiai formalia. Atsakovo priimti skundžiamo sprendimai laikytini neišsamiais, nemotyvuotais, neargumentuotais bei neproporcingais, todėl turėtų būti naikintini. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė aktualias faktines aplinkybes ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad 2007–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO ,,Belshina”. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs šią išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2.
Migracijos departamentas Valstybės saugumo departamento išvados nekvestionuoja ir neturi pagrindo ja nesivadovauti. Pareiškėjo reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, kuriuos reikia įrodyti, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Pažymi, kad jei kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas gana ilgai (5 metus) dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO ,,Belshina”, t. y. strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje, pareiškėjas nuolat vyksta į Baltarusiją (per 2024 m. fiksuoti 8 sienos kirtimai), kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną. Paskutinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 10 d., asmuo Lietuvos-Baltarusijos sieną kirto 16 kartų, tad iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijoje likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Taip pat akcentuoja, kad į pareiškėją buvo kreiptasi raštu, kad jis pateiktų savo paaiškinimus, apie jo darbo pobūdį ir kitas individualias aplinkybės, kurios buvo įvertintos ginčijamuose sprendimuose. Atitinkamai atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su Valstybės saugumo departamento pateikta išvada, pripažindamas, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumu.
Pažymi, kad reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps Baltarusijos interesų vykdytoju, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui.
Akcentuoja, kad lojalumo valdžiai reikalavimas taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi nesuteikia pareiškėjui teisėto lūkesčio tikėtis jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais, todėl, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Pažymi, kad ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintini pareiškėjo šeimos ryšiai.
Nurodo, kad priimant ginčijamus sprendimus nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės (darbo pobūdis, darbas Lietuvoje, moka mokesčius, šeimyninė padėtis ir t.t.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų.
Skundžiamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą rėmėsi tokiais pagrindiniais argumentais.
Migracijos departamento sprendimai yra priimti vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, sprendimai priimti įvertinus visus duomenis apie pareiškėją, sprendimai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
Valstybės saugumo departamentas 2025 m. vasario 20 d. raštu Nr. 18-2019 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2024 m. gruodžio 12 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2007–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO „Belshina“. Viešųjų šaltinių duomenimis, Baltarusijos Respublikos įmonė OAO „Belshina“ yra automobilių padangų gamintoja. Pagrindinė įmonės OAO „Belshina“ užsienio prekybos partnerė yra Rusija. Nuo 2011 m. įmonei OAO „Belshina“ buvo taikomos JAV sankcijos. 2015 m. JAV sankcijos buvo sustabdytos, 2021 m. balandį vėl atnaujintos, o 2021 m. gruodį sankcijas pradėjo taikyti ir Europos Sąjunga.
Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO „Belshina“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose). Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
Akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką lojalumo Rusijos ir Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems, tarnaujantiems Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjas jau baigė darbą įmonėje OAO „Belshina“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.
Akcentuoja, kad pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) kelia grėsmę valstybės saugumui.
Valstybės saugumo departamento nuomone, Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Pažymi, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, pareiškėją su Lietuva sieja tik ekonominiai (darbo) ryšiai, be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Kadangi pareiškėjas Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.
Valstybės saugumo departamento vertinimu, Migracijos departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Migracijos departamento sprendimuose išsamiai įvertintos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgta į esamą geopolitinę situaciją, atliktas individualus pareiškėjo vertinimas bei nurodyti argumentai, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 23S66806, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui D. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir Migracijos departamento 2025 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 25S72593, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas D. B. yra Baltarusijos Respublikos pilietis.
Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, ketindamas ir toliau dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 23 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 2007–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO „Belshina“.
Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., taip pat buvo išduoti 4 leidimai laikinai gyventi, galioję 2017–2025 m. laikotarpiu (paskutinis leidimas laikinai gyventi negalioja nuo 2025 m. vasario 11 d.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenimis pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2025 m. kovo 3 d. buvo įdarbintas uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Girmeta“.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną 185 kartus: asmuo per Medininkų pasienio kontrolės punktą (toliau – ir PKP) vyko 152 kartus, per Lavoriškių PKP vyko 25 kartus, per Šumsko PKP vyko 4 kartus ir per Šalčininkų PKP vyko 1 kartą, kertant Lietuvos - Baltarusijos sieną. Per 2013 m. fiksuoti 33, per 2014 m. fiksuoti 26, per 2015 m. fiksuoti 26, per 2016 m. fiksuota 19, per 2017 m. fiksuota 17, per 2018 m. fiksuota 15, per 2019 m. fiksuota 12, per 2020 m. fiksuoti 4, per 2021 m. fiksuoti 4, per 2022 m. fiksuoti 3, per 2023 m. fiksuota 15 ir per 2024 m. fiksuoti 8 sienos kirtimai, kertant Lietuvos – Baltarusijos sieną. Paskutinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (t. y. nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 10 d.) asmuo Lietuvos- Baltarusijos sieną kirto 16 kartų.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2025 m. vasario 20 d. raštu Nr. 18-2019 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Viešųjų šaltinių duomenimis, Baltarusijos Respublikos įmonė OAO „Belshina“ yra automobilių padangų gamintoja. Pagrindinė įmonės OAO „Belshina“ užsienio prekybos partnerė yra Rusija. Nuo 2011 m. įmonei OAO „Belshina“ buvo taikomos JAV sankcijos. 2015 m. JAV sankcijos buvo sustabdytos, 2021 m. balandį vėl atnaujintos, o 2021 m. gruodį sankcijas pradėjo taikyti ir Europos Sąjunga. Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Valstybės saugumo departamentas darė išvadą, kad atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, D. B. turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
2025 m. vasario 21 d. Migracijos departamentas per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) komunikaciją D. B. išsiuntė pranešimą, kuriame ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 1 d. buvo prašoma pateikti išsamų paaiškinimą apie tai, dėl kokių priežasčių asmuo pasirinko dirbti Baltarusijos įmonėje OAO ,,Belshina“. Kartu buvo paprašyta nurodyti vykdytas funkcijas bei įvardinti aplinkybes, lėmusias darbo santykių nutraukimą.
2025 m. vasario 21 d. D. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog įsidarbino įmonėje OAO ,,Belshina“ iš karto po kolegijos baigimo. Asmens teigimu, jo mieste yra nedaug įmonių, kuriose būtų galima dirbti. D. B. paaiškino, kad įmonė gamina automobilių ir žemės ūkio mašinų padangas, o jis dirbo transporto sistemų operatoriumi. D. B. pareigos apėmė konvejerio valdymą. Užsieniečio teigimu, darbo santykiai buvo nutraukti jo prašymu, kadangi reikėjo išlaikyti šeimą, o darbo užmokestis buvo mažas. Kartu D. B. nurodė, jog jam reikalingas leidimas laikinai gyventi, nes turi išlaikyti šeimą. Vienas iš trijų vaikų yra neįgalus, juo rūpinasi sutuoktinė. Migracijos departamento prašymu buvo pateiktas D. B. nepilnametei dukteriai 2022 m. vasario 19 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0485528, kuriuo nustatytas neįgalumas nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2027 m. gegužės 31 d.
Migracijos departamentas 2025 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 23S66806, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui D. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat 2025 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 25S72593, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Abu ginčijami sprendimai iš esmės motyvuojami tuo, kad pareiškėjas D. B., pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui.
II. Dėl Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (kaip minėta, toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2007–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO „Belshina“. Valstybės saugumo departamentas, atsižvelgęs į šį faktą, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė atsakovui išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, įvertinęs šią išvadą, priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi ir tam tikrą laikotarpį uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką.
Sprendžiant dėl Sprendimo 1 teisėtumo, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai ir formaliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.
Nacionalinis saugumas yra konstitucinė vertybė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionalinis saugumas būtinas apsaugoti kitas konstitucines vertybes, inter alia (lot. be kita ko), pamatinius Lietuvos konstitucinės santvarkos principus, kaip antai, prigimtines žmogaus teises ir laisves, demokratiją, nepriklausomybę (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutarimus). Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Nacionalinis saugumas yra ir viešasis interesas, ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1917-602/2021, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.
Sprendžiant užsieniečių atvykimo ir jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą nacionalinio saugumo aspektu, taip pat svarbu pažymėti tai, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Dėl to šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo nurodomi argumentai apie jo užimtas paprasto darbininko pareigas strateginę reikšmę Baltarusijos Respublikai turinčioje įmonėje, darbo santykių pasibaigimo priežastys. Teismo vertinimu, Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl potencialiai realios galimybės būti užverbuotam priešiškai Lietuvos Respublikai veiklai vykdyti.
Aktualu tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024 ir kt.).
Sprendimo 1 turinys patvirtina, kad nors esminis jo pagrindas yra Valstybės saugumo departamento išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko ir pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017m. balandžio 10 d., taip pat buvo išduoti 4 leidimai laikinai gyventi, galioję 2017–2025 m. laikotarpiu, paskutinis leidimas laikinai gyventi negalioja nuo 2025 m. vasario 11 d. Taip pat įvertino, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2025 m. kovo 3 d. buvo įdarbintas uždaroje akcinėje bendrovėje „Girmeta“. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kadangi Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime 1, teismo vertinimu, pagrįstai atsižvelgta, kad pareiškėjas dažnai vykdavo į Baltarusijos Respubliką, kas padidina riziką dėl jo bendradarbiavimo ir informacijos teikimo Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Teismas, įvertinęs Sprendimo 1 turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiami aktualiu teisiniu reglamentavimu, be to, jame yra individualiai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir reikšmė lyginant su nacionalinio saugumo interesais, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo atliktas individualus paties atsakovo situacijos vertinimas, o remtasi tik Valstybės saugumo departamento išvada yra atmestini.
Pareiškėjas nurodo, kad Valstybės saugumo departamento ir atsakovo išvados yra grįstos iš esmės prielaidomis, spėjimais dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, bet ne konkrečiais įrodymais apie konkrečius pareiškėjo veiksmus, keliančius tokią grėsmę, tačiau teismas su tuo nesutinka. Dėl šių argumentų pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO ,,Belshina“. Viešai prieinamais duomenimis, Baltarusijos Respublikos įmonė OAO „Belshina“ yra automobilių padangų gamintoja. Pagrindinė įmonės OAO „Belshina“ užsienio prekybos partnerė yra Rusija. Nuo 2011 m. įmonei OAO „Belshina“ buvo taikomos JAV sankcijos. 2015 m. JAV sankcijos buvo sustabdytos, 2021 m. balandį vėl atnaujintos, o 2021 m. gruodį sankcijas pradėjo taikyti ir Europos Sąjunga. Pagal Valstybės saugumo departamento turimą informaciją, Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas dirbdamas strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje OAO ,,Belshina“ privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri vykdo ir itin specifinę funkciją – žvalgybą prieš Lietuvą, t. y. valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strateginiuose sektoriuose, kuriuose, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, kiekvienas asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Analogiškos aplinkybės būtent taip yra vertinamos nuoseklioje ir aktualioje teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024).
Teismas sutinka, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti Valstybės saugumo departamento vertinimu, jog pareiškėjui ir toliau suteikus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui ir veiklai prieš Lietuvos Respubliką, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, nes Valstybės saugumo departamentas išvadoje patvirtino, jog kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Tokia galimybė pareiškėjo atžvilgiu šiuo atveju yra nustatyta remiantis Valstybės saugumo departamento ir atsakovo surinktų duomenų pagrindu ir nepaneigta išnagrinėjus bylą teisme. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, toks vertinimas nėra spėlionės ar prielaidos, tačiau konkrečių duomenų pagrindu priimtas sprendimas, atsižvelgus ir įvertinus Lietuvos valstybei svarbius nacionalinio saugumo interesus geopolitinės situacijos kontekste.
Kartu teismas pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, neatima iš Valstybės saugumo departamento teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu geopolitinė situacija pasikeitė ir jos tampa svarbios sprendžiant dėl leidimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti Valstybės saugumo departamento teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Tai lemia grėsmių nacionaliniam saugumui neapibrėžtumas ir jų nuolat kintantis pobūdis.
Nurodytos geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste pareiškėjo argumentai, kad jis Baltarusijos įmonėje dirbo tik paprastu darbininku, nepriiminėjo jokių sprendimų ir neužėmė jokių vadovaujančių pareigų, teismo vertinimu nepaneigia fakto, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje OAO „Belshina“, t. y. strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje, privalėjo būti ir buvo lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai. Be to, pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, t. y. jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, galima išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje OAO „Belshina“ turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo užimtos pareigos nėra esminis ir lemiamas kriterijus sprendžiant dėl asmens pažeidžiamumo gyvenant Lietuvoje. Esminis kriterijus yra pareiškėjo sąmoningas pasirinkimas dirbti Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje. Vien tas faktas, kad pareiškėjas šiuo metu nurodytų pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jis ryšių neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) bei nebegali kelti grėsmės.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1109-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024) pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos ir Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. eA-1949-815/2023).
Pareiškėjo reikalavimas, kad turi būti nustatyti konkretūs jo veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinamas kaip nepagrįstas ir pernelyg aukštas, pernelyg rizikingas (esant tokiai geopolitinei situacijai) įrodinėjimo standartas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti (pakeisti) leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus dėl įrodinėjimo standarto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).
Pažymėtina, kad jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvoje ir vertinama ar Sprendimu 1 prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.
Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, kurie liudytų Baltarusijos valdžios vykdomos politikos smerkimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną ir atsakydamas į privalomos žodinės apklausos klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą 1 neteisėtu, nes tai nereiškia, kad pareiškėjas negali būti užverbuotas ir išnaudotas Baltarusijos žvalgybos veikti prieš Lietuvos interesus, taigi, vien atsakymai į klausimus nepaneigia dėl pareiškėjo sąsajų su Baltarusijos rėžimui palankiu verslu atsirandančių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Teismas sutinka su Sprendime 1 padaryta išvada, kad pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusijos Respubliką didina riziką dėl jo bendradarbiavimo ir informacijos teikimo Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Nors pareiškėjas skunde neįvardijo vykimo į Baltarusijos Respubliką priežasčių, tačiau nepriklausomai nuo vykimo į Baltarusiją priežasčių ar dažnumo, dėl to egzistuoja didelė verbavimo rizika vykstančių asmenų atžvilgiu, o tai turi būti vertinama kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui.
Pareiškėjas gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu į Baltarusiją vyko pakankamai dažnai (per 2013 m. fiksuoti 33 Lietuvos – Baltarusijos sienos kirtimai, per 2014 m. – 26, per 2015 m. – 26, per 2016 m. – 19, per 2017 m. – 17, per 2018 m. – 15, per 2019 m. – 12, per 2020 m. – 4, per 2021 m. – 4, per 2022 m. – 3, per 2023 m. – 15 ir per 2024 m. fiksuoti 8 sienos kirtimai, kertant Lietuvos – Baltarusijos sieną. Paskutinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 10 d.) asmuo Lietuvos – Baltarusijos sieną kirto 16 kartų. Taigi, pareiškėjas kelionių į Baltarusiją nenutraukė net ir po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą, be kita ko ir iš Baltarusijos teritorijos. Taigi, pareiškėjo elgesys parodo, kad jo lojalumu Baltarusijos valdžios politikai, Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali pasinaudoti jam gyvenant Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio saugumo interesais gyventi Lietuvoje turi būti leidžiama tik tokiam užsieniečiui, kurio veikla, ryšiai ir pažeidžiamumas negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo socialiniai ryšiai Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo darbas 2007–2012 m. strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje OAO „Belshina“ pagrįstai leidžia spręsti apie potencialų jo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų veiklos metodų kontekste. Teismo vertinimu, Sprendime 1 aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius arba bet kada galinčius atsinaujinti ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, todėl leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.
Teismas vertina pareiškėjo siekį dirbti ir jos pastangas išlaikyti šeimą bei užtikrinti neįgalios dukros poreikius, bet šios aplinkybės Lietuvos nacionalinio saugumo aspektu aptariamoje geopolitinėje situacijoje nėra pakankamos, kad joms būtų teikiamas prioritetas.
Teismas nesutinka su ir pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, kadangi pateikti duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas gavęs Valstybės saugumo departamento išvadą, kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus, kuriuos jis pateikė Migracijos departamentui 2025 m. vasario 21 d. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti papildomus argumentus bylą ir bylą nagrinėjant teisme.
Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023 ir kt.).
II. Dėl Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo
Dėl Migracijos departamento Sprendimo 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių individualių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas, o jo panaikinimą sieja su Sprendimo 1 tariamu neteisėtumu ir jo panaikinimu.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 38.3 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų nėra.
Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 60 mėnesių, t. y. nustatė dvigubai trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvoje šeiminių ryšių, taigi įvertino jo individualių aplinkybių svarbą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjo teises.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2024 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024).
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismo vertinimu, Valstybės saugumo departamento pateikti duomenys sudarė pagrindą atsakovo išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, jo pažeidžiamumą ir potencialią grėsmę, kad jis priešiškos valstybės gali būti panaudotas veikiant prieš Lietuvos valstybę.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aptartame kontekste įvertinus ginčijamų sprendimų turinį, spręstina, kad sprendimai buvo priimti išnagrinėjus individualią pareiškėjo situaciją, juose yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamų sprendimų turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimti šie administraciniai aktai, sprendimai yra individualizuoti, pakankamai motyvuoti, paremti objektyviais faktais, juose nurodyti teisės aktai bei aktuali teismų praktika, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento 2025 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 23S66806, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui D. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir Migracijos departamento 2025 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 25S72593, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus bei nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus pažeidė gero administravimo principą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip negrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.